Byla 2-68-291/2015

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė,

2sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui A. S.,

4atsakovo atstovams: V. P., A. I.

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovui UAB „Ekovandenų sistemos“ skolos už šilumos energiją priteisimo

6Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

7Ieškovo atstovas A. S. prašo patenkinti patikslintą ieškinį ir priteisti iš atsakovo už 1407,96 Eur už tiektą šilumos energiją, 29,14 Eur už techninį aptarnavimą, 42,73 Eur delspinigių bei 44,31 Eur žyminio mokesčio. Nurodo, jog 2011- 01-31 tarp šalių buvo sudaryta šilumos vartojimo pirkimo- pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nenutrūkstamai tiekti šilumos energiją į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bei teikti visas kitas paslaugas, susijusias su šilumos energijos tiekimu. Vartotojas, t. y. atsakovas įsipareigojo mokėti pardavėjui už atsiskaitymo laikotarpio metu sunaudotą šilumos energiją nustatytais galiojančiais tarifais ir sutartyje numatytomis sąlygomis. 2014-01-06 ieškinyje ieškovas nurodė, jog atsakovas už ieškovo teikiamas paslaugas atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolingas 1438,26 Eur (4962,01Lt) už šilumos energiją, 29,16 Eur ( 100,62 Lt) už techninį aptarnavimą 1481,03 Eur už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2013-12-01. Nuo šios sumos prašė priteisti ir delspinigius- 42,77 Eur ( 147,55 Lt). Iš viso skola sudaro 1481,03Eur ( 5109,56 Lt). Patikslintu ieškiniu ieškovas rašė priteisti iš atsakovo atitinkamai tokio dydžio sumas: 1407,96 Eur (4861,39 Lt) už šilumos energiją, 29,14 Eur ( 100,62 Lt) už techninį aptarnavimą, 42,73 Eur (147,55 Lt ) delspinigių, t.y. iš viso 1473,10 Eur ( 4962,01 Lt) bei sumokėtą 44,31 Eur 9153Lt) dydžio žyminį mokestį. Ieškovo atstovas nurodė, jog UAB „Ekovandenų sistemos“ mokėjimai už patalpų. Adresu (duomenys neskelbtini), šildymą nuo 2011-01-01 iki 2014-10-01 skaičiuojami pagal Registrų centro išraše nurodytą UAB „Ekovandenų sistemos“ plotą -127,95 m 2 , kuris taip pat nurodytas Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 7540. Atsakovui priklausančiose rūsio patalpose yra sumontuota namo centrinė šildymo magistralė, šildymo stovai ir atšakos nuo jų. Gyvenamojo namo bendra inžinerinė įranga, tame tarpe ir centrinės šildymo sistemos vamzdynas, priklauso visiems namo bendrasavininkiams. Namo valdytojo pareiga ir prievolė mažinant patalpų šilumos nuostolius, kontroliuoti, kad vamzdynas būtų izoliuotas pagal reikalavimus. Patalpų savininkai prieš vykdydami remonto ar šildymo sistemos rekonstrukcijos darbus privalo informuoti namo valdytoją, pastato šildymo sistemos prižiūrėtoją ir šilumos tiekėją. Atliktus darbus ir dokumentaciją priduoti AB „Šiaulių energija“. Kadangi visos atsakovui priklausančios patalpos buvo šildomos iki 2013-10-01 t.y. iki tol, kol atsakovas neizoliavo centrinio šildymo vamzdžių rūsyje, jis privalo atsiskaityti su ieškovu už sunaudotą šilumos energiją 127,95 m2 ploto patalpose.

8Atsakovo atstovė V. P. su ieškiniu nesutinka ir nurodo, jog atsakovui UAB „Ekovandenų sistemos“ nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa- parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini). Su ieškovu 2011-01-31 buvo sudaryta Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau atsakovo nuomone, ieškovas išrašydavo atsakovui sąskaitas už didesnį apšildomą plotą nei buvo faktiškai šildomas. Atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovą, nesutikdamas su pastarojo pateikiamomis sąskaitomis, tačiau 2013 m. rugpjūčio mėn. telefonu atsakovui buvo paaiškinta, kad galioja tokia metodika, kad duomenys, kurie reikalingi šilumos energijos mokėjimams apskaičiuoti, atitinka Nekilnojamojo nirto registro išraše nurodytam bendram patalpų plotui. Atsakovas, nesutikdamas su tokia ieškovo nuostata, kreipėsi raštu, kuriame nurodė, kad Patalpų techniniame pase yra nurodyta, kad apšildomas plotas 90,33 m2, tačiau ieškovas nepagrįstai skaičiuoja už šių Patalpų techninį aptarnavimą ir tiekiamą šilumą nuo 127,95m 2 bendro patalpų ploto, nurodyto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, nes realiai šildomos tik pirmame namo aukšte esančios patalpos, kurių apšildomas plotas yra 90,33 m2, o rūsys, kurio plotas 37,62 m2 yra nešildomas, nes jame nėra išvedžiota šildymo sistema, į rūsio patalpas patenkama per atskirą įėjimą ir šildyti rūsio patalpų atsakovui nėra jokio poreikio. Atsakovas paprašė perskaičiuoti jam priklausančias mokėti sumas pagal faktiškai apšildomą, t.y. 90,33 kv.m. plotą, ir išrašyti kreditinę sąskaitą — faktūrą bei nuo sekančio šildymo sezono skaičiuoti priklausančias mokėti sumas nuo 90,33 m2, t.y. faktiškai apšildomo ploto. Į atsakovo patalpas atvykę ieškovo atstovai nurodė centrinio šildymo vamzdžius, kurie nėra atsakovo įrenginiai, izoliuoti. Atsakovas jam nepriklausančius minėtus įrenginius izoliavo ir 2013-11-04 buvo surašytas aktas „Dėl šildymo sistemos apžiūros gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (UAB „Ekovandenų sistemos“ ), dalyvaujant atsakovo direktoriui A. I.. AB „Šiaulių energija“ 2013-11-14 raštu Nr.SD-3778 „Dėl papildomo susitarimo pasirašymo“, informavo atsakovą, kad už Patalpų šildymą tik nuo 2013-11-04 bus skaičiuojama pagal patikslintą plotą 90,33 m2, tai yra iš bendro ploto 127,95 m2 atėmus rūsio patalpų plotą 37,62 m2, taip pat informavo, kad mokėjimai už praėjusį laikotarpį nebus perskaičiuojami, nes rūsio patalpose praeinantys šildymo sistemos magistraliniai vamzdynai bei stovai iki patikrinimo izoliuoti nebuvo. UAB „Ekovandenų sistemos“ su 2013-12-10 prašymu išspręsti ginčą kreipėsi į Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinį skyrių, kuriuo prašė išankstine privaloma skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarka išspręsti ginčą ir nuspręsti ar pagrįstai AB „Šiaulių energija“ reikalauja apmokėti už plotą (37,62 m2), kuriame nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka užtikrintas šilumos energijos tiekimas. Nesutikdamas su VEI 2014-01-15 raštu Nr.2R-143 „Dėl prašymo išspręsti ginčą“, kuriuo VEI priėmė procedūrinį sprendimą - atsisakė priimti nagrinėti prašymą išspręsti ginčą, o atsakovas manydamas, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas, jį apskundė Vilniaus apygardos teismui ir 2014-08-11 buvo priimtas sprendimas tenkinti UAB „Ekovandenų sistemos“ ieškinį iš dalies ir įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos nagrinėti ieškovo prašymą išspręsti ginčą. 2014-10-01 raštu Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos atsakovui buvo atsakyta, jog ginčo sprendimas persiųstas VEI Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. 2014-10-22 raštu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsakė, jog komisija nutraukia vartojimo ginčo tarp pareiškėjo ( UAB „Ekovandenų sistemos“) ir AB „Šiaulių energija“ nagrinėjimą, kadangi Šiaulių apylinkės teismas jau nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsakovai nesutikdami su ieškovo reikalavimu apmokėti už 37,62 m2 rūsio ploto šildymą, teismui pateikė savo skolos apmokėjimo paskaičiavimus, nurodydami, jog atsakovas sutinka mokėti ieškovui už UAB „Ekovandenų sistemos“ priklausančių patalpų plotą, kuris yra šildomas, t.y. už 90,33m2 , ir tai sudaro 1041,89 Eur ( 3594,51 Lt). Kadangi atsakovas yra apmokėjęs dalį skolos, jos likutis yra 52,80 Eur, ir šią sumą atsakovas sutinka sumokėti. Kitoje dalyje ieškinį prašo atmesti.

9Atsakovo atstovas UAB „Ekovandenų sistemos“ direktorius A. I. taip pat prašo ieškinį atmesti, nes ieškovo reikalavimas mokėti už realiai nešildomas patalpas rūsyje yra nepagrįstas ir neteisėtas.

10Ieškinys tenkintinas.

11CK4.82str. 5d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudingu plotu. Taikant šią teisės normą gali kilti neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai, taip pat ar nustatant aptariamą proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą, pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo koridoriuje šio asmens įsirengtų ir naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos, plotą. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-515/2009m.)

12Iš šalių paaiškinimo, bylos dokumentų matyti, jog tarp šalių, t.y. AB „Šiaulių energija“ ir UAB „Ekovandenų sistemos“ 2011-01-31 buvo sudaryta Šilumos vartojimo pirkimo- pardavimo sutartis Nr. 7540 ( b.l.16-19). Šioje sutartyje buvo aptartos visos sąlygos, vartotojo ir pardavėjo teisės ir pareigos, šilumos energijos mokėjimo apskaičiavimo ir atsiskaitymo tvarka. Sutarties IV dalies 19p. nurodyta, jog patalpų (duomenys neskelbtini) bendras plotas – 127,95m2 . Byloje kyla ginčas, ar ieškovas pagrįstai reikalauja atsakovo sumokėti ne už realiai šildomą, bet už visą atsakovui priklausantį plotą, t.y. ir už 37,62m 2 rūsio patalpas. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu 2013-12-10 kreipėsi į Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinį skyrių, prašydamas išspęsti ginčą, tačiau minėta institucija priėmė procedūrinį sprendimą- atsisakė priimti prašymą nagrinėti. Šį atsisakymą atsakovas apskundė Vilniaus apygardos teismui, o pastarasis 2014-08-11 sprendimu panaikino Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2014-01-15 sprendimą Nr. 2R-143 bei įpareigojo Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos nagrinėti ieškovo prašymą išspręsti ginčą. ( b.l.85-89). 2014-10-01 raštu V. E. inspekcija prie Energetikos ministerijos informavo, jog UAB „Ekovandenų sistemos“ prašymas išspręsti ginčą perduotas VEI Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. ( b.l. 66). Pastaroji 2014-10-22 raštu atsakė, jog nutraukiamas vartojimo ginčas tarp UAB „Ekovandenų sistemos“ ir AB „Šiaulių energija“, nes Šiaulių apylinkės teisme jau nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.(b.l. 69-70).

13Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija 2015-10-21 teismui pateikė išaiškinimą, nurodydama, kad Pastato naudingo ploto apibrėžtį reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010- 09-27 įsakymu Nr. Dl-808 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau - reglamentas). Pagal reglamento 6.11 papunktį pastato naudingas plotas - „visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m[i]. Į naudingą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, liftų šachtų, nešildomų rūsių (pusrūsių), šiltomis atitvaromis neatitveriamų ar neatitvertų palėpės patalpų plotas.“ Pagal reglamento 6.13 papunktį šilta atitvara- „pastato (patalpų) atitvara, turinti normatyviniuose dokumentuose nustatytą šilumos laidumą. Jei normatyviniuose dokumentuose šilumos laidumas nenustatytas, šiltomis atitvaromis laikomos šildomų ar šaldomų patalpų išorinės atitvaros“ (2015-06-22 aplinkos ministro įsakymo Nr. Dl-483 redakcija). Reglamente toks teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartį civilinėje byloje 3K-7-515/2009.

14Reglamento 5 priede nurodyta, kad pastatą sudarančių patalpų plotas skaičiuojamas vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.

15Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau - taisyklės) 145.6 papunktį gyvenamosios patalpos naudingas plotas yra visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma. Šių taisyklių 147 punkte nurodyta, kad gyvenamosios paskirties pastato negyvenamųjų patalpų (atskirų nekilnojamojo turto objektų) plotas yra visų gyvenamosioms patalpoms nepriklausančių negyvenamųjų patalpų (parduotuvių, kontorų, paslaugų įmonių ir kt.) plotų suma, o šio ploto sudedamosios dalys skaičiuojamos pagal negyvenamosios paskirties patalpų plotų skaičiavimo tvarką. Paminėtina, kad pagal taisyklių 147.4 papunktį rūsio (pusrūsio), patalpų plotas skaičiuojamas pagal jų faktišką paskirtį: pusrūsyje įrengtų kambarių plotas įskaičiuojamas į gyvenamąjį, pagalbinių patalpų - į pagalbinį, verslo patalpų - į verslo, garažo patalpų - į garažo, naudojamų tiesioginei rūsio (pusrūsio) paskirčiai - į rūsio (pusrūsio) plotą. Pagal taisyklių 148 punktą negyvenamosios paskirties pastato patalpų plotai skaičiuojami kaip pagrindinių ir pagalbinių patalpų plotų suma, o taisyklių 148.1 ir 148.2 papunkčiuose paaiškinta, kas sudaro pagrindinį ir pagalbinį patalpų plotą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, manytina, kad sistemiškai vertinant taisyklių nuostatas dėl negyvenamosios paskirties patalpų plotų skaičiavimo ir reglamento 6.11 ir 6.13 punktų nuostatas, nustatančias, kad yra pastato naudingasis plotas, manytina, kad į pastato naudingojo ploto sąvoką įskaičiuotinas ir pastate esančių negyvenamųjų patalpų, priskirtinų prie šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų, plotas, o nešildomų rūsių (pusrūsių) plotas nebūtų įskaičiuojamas.

16Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas pateikė teismui prašymą išvadą teikiančia instituciją šioje byloje įtraukti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją bei pateikti jai klausimus. 20015-05-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadoje nurodyta,“ kad teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu patalpos nuo centralizuoto šildymo sistemos buvo atjungtos neteisėtai, tol kol atjungimas nebus įteisintas, vartotojui tenka pareiga mokėti už šildymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-385/2012 yra pasisakęs, kad „teismų nustatyta aplinkybė, kad atsakovas neteisėtai atjungė buto šilumos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, neatleidžia jo nuo pareigos apmokėti už tiekiamą šilumą. Tiekiamas energijos kiekis paskirstomas visiems namo gyventojams teisės aktų nustatyta tvarka pagal turimą plotą, taip pat ir atsakovo butui. Tik įteisinus savavališką atjungimą, šilumos tiekėjas turės teisinį pagrindą tokiam vartotojui nebeskaičiuoti viso mokesčio už šilumą - t. y. paskirstymo metodas bus papildytas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti ir pateikti apmokėti mokestį tik už tenkančią šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Teisėju kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistema nuo bendru šildymo įrenginiu, išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktu nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 22 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2013 bei 2013 m. lapkričio 22 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2013 nurodė, jog „tam, kad šilumos vartotojo prievolės pagal šilumos tiekimo sutarti pasibaigtu, būtinas ne tik faktinis, bet ir teisinis, t. v. atliktas pagal teisės aktu reikalavimus, šilumos tiekimo įrenginiu atjungimas. Atsakovė įai nuosavybės teise priklausančio buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo procedūras pradėjo pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau iki galo teisinės procedūros neužbaigė, todėl teismai pagrįstai pripažino, kad atsakovė liko šilumos energijos vartotoja, ir jai, kaip buto savininkei ir šilumos energijos vartotojai, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją Iki kol ji teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų.“

17Analogiška situacija susidarė ir šioje byloje, todėl atsakovas už rūsio patalpas, kuriose yra šildymo vamzdis, galės nemokėti tik tuo atveju ir nuo to laiko kai bus izoliuotas centrinio šildymo vamzdis ir apie tai bus tinkamai informuotas šilumos tiekėjas.

18Ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu teismui pateikė UAB „Ekovandenų sistemos“ skolos skaičiuotę, atsižvelgiant į atsakovo jau sumokėtas skolos sumas. (b.l.91) todėl jos priteistinos ieškovui.

19Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog atsakovas turėjo ir turi pareigą mokėti už šilumą, kuri buvo tiekiama į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, tame tarpe ir esančias rūsyje.

20Pripažinus, ieškovo reikalavimą pagrįstu, iš atsakovo priteistini ir prašomi delspinigiai-42,73 Eur (LR 1995-01-26 įstatymo Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims „( 1996-08-13 įstatymo Nr. 1-1493 redakcija) 2str.1d.)

21Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str.-270str.

Nutarė

23Ieškinį patenkinti visiškai.

24Priteisti ieškovui AB „ Šiaulių energija“ , įm. kodas 245358580, Pramonės g.10, Šiauliai, iš atsakovo UAB „ Ekovandenų sistemos“, įm. kodas 300532369, Gintaro g. 14, Vydmantai, Kretingos r. , 1407,96 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septynis eurus, devyniasdešimt šešis euro centus ) skolos už šilumos energiją, 29,14 Eur ( dvidešimt devynis eurus, keturiolika euro centų) už techninį aptarnavimą, 42,73 Eur ( keturiasdešimt du eurus, septyniasdešimt tris euro centus) delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-11-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 44,31 Eur ( keturiasdešimt keturių eurų, trisdešimt vieno euro cento) žyminį mokestį.

25Priteisti iš atsakovo UAB „ Ekovandenų sistemos“, įm. kodas 300532369, Gintaro g. 14, Vydmantai, Kretingos r. , 9,50Eur ( devynis eurus, penkiasdešimt euro centų) pašto išlaidų valstybei. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė,... 2. sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui A. S.,... 4. atsakovo atstovams: V. P., A. I.... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB... 6. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 7. Ieškovo atstovas A. S. prašo patenkinti patikslintą ieškinį ir priteisti... 8. Atsakovo atstovė V. P. su ieškiniu nesutinka ir nurodo, jog atsakovui UAB... 9. Atsakovo atstovas UAB „Ekovandenų sistemos“ direktorius A. I. taip pat... 10. Ieškinys tenkintinas.... 11. CK4.82str. 5d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios... 12. Iš šalių paaiškinimo, bylos dokumentų matyti, jog tarp šalių, t.y. AB... 13. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija 2015-10-21 teismui pateikė... 14. Reglamento 5 priede nurodyta, kad pastatą sudarančių patalpų plotas... 15. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522... 16. Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas pateikė teismui prašymą išvadą... 17. Analogiška situacija susidarė ir šioje byloje, todėl atsakovas už rūsio... 18. Ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu teismui pateikė UAB „Ekovandenų... 19. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog... 20. Pripažinus, ieškovo reikalavimą pagrįstu, iš atsakovo priteistini ir... 21. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. numato, jog terminą įvykdyti piniginę... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str.-270str.... 23. Ieškinį patenkinti visiškai.... 24. Priteisti ieškovui AB „ Šiaulių energija“ , įm. kodas 245358580,... 25. Priteisti iš atsakovo UAB „ Ekovandenų sistemos“, įm. kodas 300532369,...