Byla 3K-3-592/2013

Dėl skolos už šilumos energiją priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Litesko“ pareikštu atsakovei V. M. ieškiniu prašė priteisti 2714,96 L skolos, 238,27 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis tiekia šilumos energiją ir prižiūri šildymo ir karšto vandens sistemas pastate, esančiame ( - ). Šiame pastate atsakovei nuosavybės teise priklauso butas Nr. ( - ). Atsakovė neteisėtai demontavo savo buto šildymo įrenginius ir nemoka ieškovui už tiekiamą šilumos energiją bei suteiktas šilumos ir karšto vandens sistemos paslaugas. Jos skola susidarė už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 31 d.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

7Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė, atsijungdama nuo šildymo sistemos, nesilaikė ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatose nustatytos atsijungimo nuo šildymo sistemos tvarkos, nepripažino atsakovės atsijungimo nuo šildymo sistemos teisėtu. Teismas, remdamasis teismų praktika, pagal kurią vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją, ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

8Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmetė.

9Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-435-652/2009, buvo tirtos aplinkybės dėl atsakovės buto atjungimo nuo bendros šildymo sistemos ir buvo pripažinta, jog atsakovė, atsijungdama nuo šildymo sistemos, nepiktnaudžiavo savo teisėmis. Nurodytoje byloje taip pat buvo pripažinta, kad atsakovės bute šildymas nuo centralizuotų sistemų buvo atjungtas 2007 metais ir kad nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. gegužės 1 d. ieškovas netiekė atsakovės butui šilumos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmiau nurodytoje byloje ginčas buvo sprendžiamas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko – skolos už tiektą šilumos energiją po atsakovės buto atjungimo nuo šildymo sistemos, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą šalių ginčą, privalėjo remtis aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu.

10Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog jis 2011 m. balandžio 1 d.–2012 m. rugsėjo 31 d. laikotarpiu tiekė šilumos energiją atsakovės butui, sprendė, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Litesko“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Nurodomi šie argumentai:

131. Dėl ankstesniais teismų sprendimais nustatytų faktų, jų įtakos šalių ginčui ir CPK 2, 14, 176, 185 straipsnių pažeidimo. Civilinėje byloje Nr. 2-435-652/2009, kuria nepagrįstai vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovės bute demontuoti šildymo įrenginiai, neįrodo, jog atsakovė šildymo įrenginius atjungė teisės aktų nustatyta tvarka ir šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo santykiai tarp šalių yra nutrūkę. Priešingai, nurodytoje byloje teismas nustatė, kad atsakovė nėra užbaigusi buto šildymo ir karšto vandens sistemos atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūros, o yra tik faktiškai demontavusi šildymo įrenginius. Ieškovas, kaip šilumos tiekėjas, iki nebus pateikti teisės aktų reikalaujami dokumentai arba iki teisėtas buto šilumos įrenginių atsijungimas bus nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturi teisinio pagrindo nepriskirti mokėjimų už name suvartotą šilumos energiją atsakovei, t. y. šilumą name ieškovas privalo paskirstyti teisės aktų nustatyta tvarka (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012).

14Pažymėtina, kad vėlesniais teismų procesiniais sprendimais (Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-2587-90/2011, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. A2-2110-470/2012, Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-455-555/2013), priimtais nagrinėjant ginčą dėl už kitu laikotarpiu (nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. balandžio 1 d.) susidariusios skolos už tiektą šilumos energiją bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas priteisimo iš atsakovės, buvo nustatytos šios faktinės aplinkybės: 1) atsakovės buto šildymo ir karšto vandens sistemos atjungimo nuo bendrų pastato šildymo ir karšto vandens sistemų procedūra teisės aktų nustatyta tvarka nėra baigta; 2) šalis ginčo laikotarpiu siejo prievoliniai santykiai, todėl iš atsakovės buvo priteista skola už pateiktą šilumos energiją ir teiktas priežiūros paslaugas (ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 196 punktas).

152. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo santykių neteisėto nutraukimo klausimais. Tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto, patalpų šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau, įgyvendindami šią teisę, jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Patalpų savininkai atsiskaito už šilumos energiją pagal teisės aktais reglamentuotą tvarką, todėl, atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, ieškovas neturi teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos, taigi ir atsakovės patalpoms pagal nurodytus teisės aktus apskaičiuoto šilumos kiekio ir atitinkamai – už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio. Atsakovei, kaip patalpų savininkei ir šilumos energijos vartotojai, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DNSB „Ramunė“ v. M. A., bylos Nr. 3K-3-519/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. VšĮ „Ekonominės integracijos agentūra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-277/2012; 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litesko“ v. V. M. Z., bylos Nr.3K-3-335/2012; kt.).

163. Dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad šilumos tiekėjas (ieškovas), tiekdamas šilumos energiją į namą, ją paskirstydamas tarp namo butų savininkų (šilumos vartotojų), yra saistomas imperatyviųjų teisės aktų nuostatų ir neturi teisės atsakovei suteikti privilegijų (nepriskirti jai šilumos energijos iki ji teisės aktų nustatyta tvarka atsijungs nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų – nutrauks pirkimo–pardavimo santykius) kitų vartotojų atžvilgiu, nes priešingu atveju būtų pažeistos kitų vartotojų (namo butų savininkų) teisės į teisingą pagal teisės aktus atliktą šilumos energijos paskirstymą bei vienodą visiems vartotojams sąlygų užtikrinimą (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnis, 19 straipsnio 2 dalis). Net ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikus savo buto ar patalpų šildymo įrenginių demontavimo darbus, butų savininkams išlieka pareiga mokėti už šilumą, suvartotą bendrojo naudojimo patalpose, bei už pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis, Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis, 29 straipsnio 2 dalis).

17Atsakovė V. M. atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta.

21Dėl atsakovės prievolės mokėti už šilumos energiją

22Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio daugiabučiame name, šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo procedūras pradėjo 2002 metų birželio mėnesį kreipdamasi į Alytaus miesto savivaldybę, prašydama leisti bute atjungti šildymo sistemą nuo centralizuotų tinklų. Tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijos 37 punkto 8 dalis nustatė, kad objekto buto (patalpos) savininkas (vartotojas) turi teisę šiose taisyklėse ir norminiais aktais nustatyta tvarka keisti, rekonstruoti arba atjungti vartojimo įrenginius, jeigu tai nepažeidžia objekto savininko (tiekėjo arba vartotojo) arba kitų objekto butų (patalpų) savininkų (vartotojų) teisių ir interesų. Taigi atsakovei teisė atsijungti nuo centralizuotos šilumos ir karšto vandens sistemos buvo nustatyta norminiu teisės aktu, tačiau šią teisę ji galėjo įgyvendinti tik laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Alytaus miesto savivaldybė neprieštaravo dėl atsakovės buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos ir karšto vandens sistemos, 2002 metų rugsėjo mėnesį iš šilumos tiekėjo buvo gautos techninės sąlygos ir parengtas projektas. Taigi atsakovė jai suteiktą teisę atjungti pirmiau nurodytas buto sistemas nuo centralizuotų šilumos tiekimo sistemų iš esmės pradėjo pagal teisės aktų reikalavimus.

23Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Alytaus skyrius, patikrinęs atsakovės bute atliekamą šildymo sistemos rekonstrukciją, 2006 m. lapkričio 20 d. surašė naujai sumontuotų (rekonstruotų) energetikos įrenginių trūkumų aktą Nr. 17/A-111, kuriame nurodyta, kad energetikos įrenginius eksploatuoti bus leidžiama tik pašalinus šiame akte nurodytus trūkumus ir teisės aktų pažeidimus. Ši inspekcija 2007 m. gegužės 17 d. surašė dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktą–pažymą Nr. 17/A-622, kuriame nurodyta, kad atsakovės bute yra sumontuoti ir išbandyti vidaus dujotiekio tinklai, pastatytas dujinis šildymo katilas, kurie atitinka projekto, norminių aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Atsakovė 2007 m. birželio 1 d. su AB „Lietuvos dujos“ sudarė gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, galima laikyti, kad atsakovės buto šildymo sistemos nuo centralizuotų šilumos tiekimo sistemų faktiškai atjungtos nuo 2007 metų birželio mėnesio. Nurodytu laikotarpiu daugiabučiame name buto (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų buvo reglamentuotas CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios buto (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name, taip pat ir atsakovė. Reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą, taip pat ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. V. M., bylos Nr. 3K-3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-359/2007; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DNSB „Ramunė“ v. M. A., bylos Nr. 3K-3-519/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012; kt.).

24Pirmiau nurodytos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės nustatė, kad, baigus buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato savininkas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (194 punktas); šilumos ar karšto vandens įrenginiai pripažįstami atjungti nuo pirmiau nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos, jeigu šalių sutarimu šilumos ar karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip (195 punktas); buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos ar karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas šių taisyklių ir Šilumos ūkio įstatymo nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas tol, kol neatlieka šių taisyklių 194 punkte nurodytų veiksmų (196 punktas). Taigi nustatytos buto šildymo ar karšto vandens sistemų atjungimo tvarkos nesilaikymo padariniai – buto savininkas išlieka pastato šildymo sistemos tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol atjungimo veiksmų neatlieka tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų.

25Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijoje nustatyta: baigęs Taisyklių 117 punkte nurodytus darbus, atsijungimo iniciatorius, pastato savininkas arba valdytojas ir šilumos tiekėjo įgaliotas atstovas surašo šilumos tiekimo nutraukimą patvirtinantį aktą (121 punktas); baigus pastato, jo sekcijos (bloko) ar buto (kitų patalpų) šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, valdytojas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (122 punktas); pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 122 punkte nurodyto atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip (123 punktas).

26Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad byloje nėra duomenų ir atsakovė šios aplinkybės neginčija, jog ji būtų atlikusi visas nurodytuose teisės aktuose reglamentuotas savo buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų procedūras, t. y. būtų pasirašytas šių sistemų atjungimo aktas, šilumos tiekimo nutraukimo aktas. Dėl šios priežasties, nesant teisėtą patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą patvirtinančio akto, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė liko šilumos energijos vartotoja.

27Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Ši įstatymo nuostata buvo perkelta į ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 14 punktą, taip pat ji perkelta į šiuo metu galiojančio energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 21 punktą. Šio aprašo 22 punkte nustatyta, kad šilumos paskirstymo metodą buitiniai šilumos vartotojai pasirenka CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti arba su ja suderintų metodų. Kol buitinis šilumos vartotojas pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Namo, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, bendraturčiai nėra pasirinkę jokio šilumos paskirstymo metodo. Dėl šios priežasties šiluma šiame name, atsižvelgiant į jame esančią šildymo sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, t. y. name suvartoti kiekiai yra paskirstomi kiekvienam vartotojui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės, kaip šilumos vartotojos, veiksmai, kuriais ji savo buto šildymo sistemas atjungė nuo bendros šildymo sistemos ne teisės aktų nustatyta tvarka, nesudaro teisinių prielaidų pakeisti visam namui ir jos butui teikiamos šilumos paskirstymo vartotojams metodą bei perskaičiuoti apšildomo ploto ir mokesčio už suvartotą šilumos energiją dydį. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu atsakovei, kaip buto savininkei ir šilumos energijos vartotojai, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją iki ji teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą nuo bendrų namo šildymo ir karšto vandens sistemų.

28Dėl Alytaus apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendime, priimto civilinėje byloje Nr. 2-435-652/2009, nustatytų aplinkybių prejudicinės galios

29Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ir darydamas išvadą dėl atsakovės prievolės atsiskaityti ieškovui už šilumos energiją nebuvimo, vadovavosi įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-435-652/2009, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys atsakovei dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

30Nurodytų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normose įtvirtintas teismo sprendimo privalomumas individualios bylos atžvilgiu – nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas); teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pasisakydamas dėl prejudicinių faktų nustatymo ir jų taikymo atvejų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, jog įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. LUAB „Osterotas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. A. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2012; kt.).

31Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-435-652/2009 buvo sprendžiamas konkretus ieškovo ir atsakovės ginčas dėl atsakovės skolos už ieškovo tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. gegužės 1 d., o nagrinėjamoje byloje – šalių ginčas dėl skolos už šilumos energiją, tiektą už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 31 d. Taigi šioje byloje nagrinėjama atsakovės skola nebuvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. 2-435-652/2009. Be to, Alytaus apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendime nenustatyta ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad atsakovė savo buto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas nuo centralizuotų sistemų atjungė teisės aktų nustatyta tvarka, o tik konstatuota, jog ji atsijungė nuo centralizuotų šilumos tiekimo sistemų ir nepiktnaudžiavo 2000 m. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse jai suteikta teise atsijungti nuo šių sistemų. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą, nepagrįstai vadovavosi Alytaus apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-435-652/2009.

32Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Teisėjų kolegijos aiškinimus, nurodytus šioje nutartyje, atitinka pirmosios instancijos teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos aplinkybių ir atsakovės prievolės atsiskaityti už šilumos energiją, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias buto savininkų teisę atsijungti nuo centralizuotų šildymo ir karšto vandens tiekimų sistemų, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias prejudicinius faktus, kas sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

34Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Tenkinus ieškovo kasacinį skundą iš atsakovės ieškovui priteistinas už kasacinį skundą sumokėtas 89 Lt žyminis mokestis.

35Kasacinis teismas turėjo 19,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. pažyma). Teisėjų kolegijai patenkinus kasacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš atsakovės V. M. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą.

38Priteisti iš atsakovės V. M. (asmens kodas ( - ) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ (juridinio asmens kodas 110818317) 89 (aštuoniasdešimt devynis) Lt žyminio mokesčio.

39Priteisti iš atsakovės V. M. (asmens kodas ( - ) valstybei 19,08 Lt (devyniolika litų 8 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

40Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.