Byla e2-1447-918/2016
Dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Būsto valda“, A. U

1Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,

2sekretoriaujant Gedailei Balčiūnaitei,

3dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,

4atsakovei J. Ž.,

5atsakovės atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui,

6trečiojo asmens UAB „Būsto valda“ atstovei A. B.,

7trečiajam asmeniui A. U.,

8viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. Ž. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Būsto valda“, A. U..

9Teismas

Nustatė

10Ieškovė patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-2317, II t. 155-158 b. l.) prašo priteisti iš atsakovės 1127,84 EUR turtinę žalą, 76,63 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė bei ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012-08-03 vandeniu užpiltos ir sugadintos buto, esančio adresu ( - ), patalpos Nr. 21-1 grindys, patalpos Nr. 21-4 lubos, grindys ir sienos. Įvykio metu butas Nr. 21 AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064 (2006-12-14 redakcija, galioja nuo 2007-01-02) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 8.3 ir 8.3.2 punktus, kai pastatai, pastatų elementai (įrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte dėl draudiminio įvykio buvo sugadinti, nuostoliu dėl apdraustų pastatų, pastatų elementų (įrenginių) ar namų turto sunaikinimo, sugadinimo dėl draudiminio įvykio yra – šio turto remonto kaina. Pagal Taisyklių 9.2. ir 9.2.1 punktus pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo/remonto sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atstatymui iki būklės buvusios iki draudiminio įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedu „Pastatų nuostolio aprašymas“, Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu, PVM sąskaita-faktūra, ieškovė apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo 3894,21 Lt draudimo išmoką. AB „Lietuvos draudimas“ atstovas Turto sunaikinimo, sugadinimo akte aprašė įvykį. Draudiko atstovas išsiaiškino, kad butas Nr. 21 buvo užlietas iš buto Nr. 24, kurio savininkė užmigo, palikusi bėgantį vandenį. Nuo 2005-11-18 butas, esantis adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė ragino atsakovę geruoju atlyginti per užpylimą atsiradusią žalą. Turtinė žala iki šios dienos nėra atlyginta, todėl priteistina. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (LR CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto LR CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 ). Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė, jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos, todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi. Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės atstovas advokatas T. Dumbliauskas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Ieškovės atstovas paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad subrogacijos sąvoka bei ieškinio senaties taikymas subrogacijos atveju išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009. Ieškovės ir atsakovės nesieja sutartiniai draudimo santykiai, ieškovė kildina reikalavimą iš delikto, todėl ieškinio senatis yra treji metai. Reikalavimas pareikštas nepraleidus trejų metų termino. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-33-299/2008 yra išaiškinęs, kad atsakovės kaltė preziumuojama. Ieškovas neprivalo įrodinėti užpylimo priežasčių, o tik faktą, kad iš užpilta iš atsakovės buto. Tiek iš vaizdo įrašo, tiek iš butų plano matyti, kad sanitariniai prietaisai butuose išsidėstę analogiškai. Užpiltos patalpos Nr. 1 (koridorius) ir Nr. 4 (kambarys). Turto sunaikinimo akte užfiksuota, kad patalpoje Nr. 4 užpiltos sienos, lubos. Lubos iš putplasčio, vaizdo įraše matyti, kad per jas gausiai teka vanduo. Vanduo bėgo skaidrus, be priemaišų. Patalpoje Nr. 1 lubos ir sienos apkaltos lentelėmis. Lubos nebuvo keičiamos, nes apkaltos medinėmis lentelėmis, buvo keičiamos tik grindys, nes vanduo subėgo po grindimis. Vanduo lentelėmis nubėgo žemyn. Ieškovė nenustatė kitų užpylimo židinių. Kitų butų santechniniai prietaisai toli, duomenų, kad iš kitur aplieta nėra. Užpylimas įvyko iš viršuje esančio buto, t.y. židinys įrodytas, pati priežastis – atsakovė užmigo. Nepaisant akte nurodyto asmens, draudėjui išmokamas žalos atlyginimas, nepriklausomai nuo to, ar draudėjas nurodo galimai kaltą asmenį. Žala atlyginta pagal remonto išlaidas, kurias patvirtina PVM sąskaita – faktūra. Išlaidos yra būtent tokios, objektyvios, o ne tariamos. Priežastinis ryšys taip pat yra įrodytas. Vanduo iš atsakovės buto – tiesioginis žalos atsiradimo rezultatas. Visos civilinės atsakomybės sąlygos įrodytos, todėl prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi. Jei bendro naudojimo būklė būtų bloga, būtų nuolatos besikartojantis. Neįrodyta, kad kanalizacija buvo užsikimšusi. Pirmo aukšto gyventojas patvirtino, kad per alkūnę nebuvo užsikimšę. Ieškovės apdraustas butas užpiltas ne dėl stovo, o dėl to, kad iš atsakovės buto ištekėjo didelis kiekis vandens. Ne ieškovė remiasi aplinkybėmis dėl pastato būklės, o būtent atsakovė tam skyrė daug laiko, todėl UAB „Būsto valda“ išlaidas turi atlyginti ne ieškovė. Meteorologijos pažymos vertė abejotina, lietus ten nurodytas nuo 21 val., o užpylimas vyko dienos metu. Atsakovės nurodytos nutartys negali būti taikomos šioje byloje, nes ten buvo sprendžiamos situacijos dėl transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Atsakovė nesudarė galimybės patekti į jos butą ir apžiūrėti. Ieškovas neprivalo įrodyti priežasties, o tik židinį.

11Atsakovė J. Ž. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepime į pradinį ieškinį (reg. Nr. X13142, I t. 16 - 19 b. l.), rašytiniuose paaiškinimuose (reg. Nr. X17128, II t. 3-5 b.l.), prašyme dėl ieškinio senaties taikymo (reg. Nr. DOK-1472, II t. 140-142 b. l.) nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad aš esu kalta dėl 2012-08-03 vandeniu užpiltų ir sugadintų buto, esančio adresu ( - ), patalpos Nr. 21-1 grindų, patalpos Nr. 21-4 lubų, grindų ir sienų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad butas Nr. 21 buvo užlietas iš buto Nr. 24, kurio savininkė užmigo, palikusi bėgantį vandenį. Ieškovas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, esančius išaiškinimus, tačiau tik jam naudingus. Nurodomoje byloje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl to teismas turi nurodyti ieškovui teikti įrodymus, kad užpylimas įvyko iš atsakovo buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik ištyrus šias aplinkybes, t. y. tokiu būdu teismui užtikrinus visų aplinkybių ištyrimą, galima įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CK 6.247 straipsnis, CPK 159 straipsnio 1 dalis). Ieškovas visiškai nesiaiškino, kad buto Nr. 21 užpylimo židinys yra netvarkingas namo stogas, pilnai neįrengtas lietaus ir sutrūkęs bei užsikišęs kanalizacijos stovas, dėl to buvo užpiltas ir toliau yra žalojamas atsakovės butas Nr. 24. Tą pačią dieną buvo kviesta avarinė tarnyba dėl užsikišusių kanalizacijos šulinių, taip pat nuotraukoje ant stogo matyti tiesiai virš niekuo neuždengto stovo iškritusi kaminuko plyta. Ieškovas nenurodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą pavojingam, gadinančiam turtą poveikiui iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovo tinklapyje skelbiama informacija apie tai, kad neatlyginami nuostoliai dėl vandens, atsiradę esant netvarkingoms ar nesandarioms stogo dangoms ar pastato išorinėms sienoms praleidžiant vandenį. Jei ieškovas būtų buvęs atidus ir rūpestingas, tai būtų šias aplinkybes išsiaiškinęs ir nebūtų išmokėjęs draudimo išmokos buto Nr. 21 savininkei A. U., vadovaudamasis jo paties nustatytų Būsto draudimo taisyklių (galiojo iki 2015-07-12, toliau -Taisyklės) 1.3 punktu, pagal kurį draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama, jeigu draudėjas ar su juo susiję asmenys dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė numatytas pareigas, ir todėl buvo patirti ar padidėjo nuostoliai (CK 6.247 str.). Kai iki ieškovės apdrausto buto užpylimo 2012-08-03 likus daugiau nei trejiems metams 2009-04-16 buvo renkami daugiabučio namo ( - ), gyventojų parašai dėl kanalizacijos stovų keitimo, buto Nr. 21 savininkė A. U. atsisakė pasirašyti, teigdama, kad tai - atsakovės problema. Tą patį ji atsakė ir nepasirašė, kai po 2012-08-03 užpylimo, gavusi administratoriaus atsakymą surinkti gyventojų parašus nuotekų stovo keitimui, atsakovė, 24 buto savininkė, rinko parašus. A. U. nevykdė ieškovo nustatytų jai priklausančių vykdyti pareigų — rūpintis, kad apdraustieji pastatai (ypač jų atitvarinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos), vandentiekio, šildymo, vėdinimo ar kondicionavimo, kanalizacijos vamzdynai ir jų sistemos, elektros instaliacija būtų nuolat prižiūrimi ir tvarkingi, rūpintis, kad apdraustų pastatų stogo danga būtų nuolat tvarkinga. Nors pati savininkė žinojo tikrą kanalizacijos ir stovų būklę, nes buvo administratoriaus (2009) ir atsakovės (2012) informuota, ji apie tai neinformavo draudimo kompanijos, norėdama gauti išmoką. A. U. visada grasina atsakovei savo draudimu, taip ji elgiasi nesąžiningai. Draudimo kompanija prieš drausdama butą nesiaiškino, kokia yra mūsų avarinio namo būklė ir kas galėtu grėsti avariniu įvykiu. Dėl butui Nr. 21 padarytos žalos yra atsakinga ir pati šio buto savininkė. Tuo pačiu negali būti atlyginami ieškovo prašomi priteisti nuostoliai, kurie pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį negali būti laikomi atsakovės veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, nes dėl ieškovo nuostolių kalta užlieto buto Nr.21 savininkė A. U. (CK 6.247 str.). Drausdama savo butą A. U. nenurodė ieškovei tikrų priežasčių, žinodama neinformavo, nes jai patogiau apkaltinti atsakovę. Namas yra avarinis, pirmas statytas tame rajone, dėl to visi bendro naudojimo stovai yra sutrūniję, name viską reikia keisti iš esmės. Po įvykio pati keitė nuotekų stovą, bet ne visiškai, nes stogo dangos kaimynai neleido ardyti, todėl lyjant stipriam lietui per perdangą vanduo nauju stovu teka iš lubų. Stovui keisti administratorius liepė gauti kaimynų sutikimą, bet kaimynai, įskaitant A. U., nesutiko. Pagal įstatymą avariniams objektams keisti leidimas nereikalingas, kadangi administratorius privalo juos keisti. Patys draudėjai prieš drausdami turėjo išsiaiškinti tikrąją namo būklę, kuri parodytų būsimų avarijų priežastis. Ieškovė neišsiaiškino tikrųjų avarinės situacijos priežasčių, išmokėjo išmokas nukentėjusiai, o nukentėjusi neteisingai informavo, prieš apdrausdama savo butą. Ieškovas privalėjo dėti pastangas ir su atsakove išsiaiškinti visas 2012-08-03 įvykusio įvykio aplinkybes, bet to nepadarė, nors tokia pareiga numatyta Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 str. 2 d. Panašios pareigos nustatytos ieškovo Taisyklėse: surašius turto sunaikinimo ar sugadinimo aktą, per 2 darbo dienas informuoti draudėją apie dokumentus, kurie turi būti pateikti draudikui įvykio priežastims ir aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nustatyti. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, kurios galėjo nemokėti, jei būtų išsiaiškinęs nuostolių atsiradimo priežastis, praėjus 17 mėnesių laiko po draudiminio įvykio ėmė gąsdinti atsakovę ir tvarkyti jos asmens duomenis, nors pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 1 d. ji jokių finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų ieškovui neturėjo ir neprivalėjo vykdyti. Pats ieškovas išmokėjo draudimo išmoką, nedėdamas reikiamų pastangų, būtinų draudžiamojo įvykio aplinkybėms nustatyti. Prieš drausdamas 21 butą draudimas nenustatė tikrų avarinių priežasčių, dėl kurių avarinis įvykis gali atsitikti, o buto savininkė A. U., žinodama tas priežastis, apie jas neinformavo draudimo. UAB „Svertas“ 2015 m. kovo 23 d. Stogo dangos tyrimo aktas Nr. 3/001:15 su namo ( - ), 24 buto ir dalies stogo fotofiksacija bei susirašinėjimas su UAB „Būsto valda“, kuri yra šio namo bendro naudojimo objektų administratorius, rodo, kad namo administratorius yra taip pat atsakingas už 2012-08-03 atsakovės ir kaimynės butų užpylimą, nes neprižiūrėjo ir laiku nepakeitė bendro naudojimo supuvusio kanalizacijos stovo, buvo nekokybiškai suremontavęs lietaus stovą ir nuo pat to įvykio iki šiol neremontuoja stovų ir namo stogo. 2015-03-23 akto fotonuotraukoje matoma, kad dėl netinkamo apskardinimo drėgmės paveiktos 24 buto išorinės sienos ir kad drėgmės paveiktos ir 21 buto išorinės sienos. Šios fotonuotraukos paneigia ieškovo pateiktas 21 buto vidaus ir namo išorinių sienų nuotraukas, kurios neva nėra paveiktos drėgmės, bet neva 2012-08-03 buvo užpiltos atsakovės, jai atsukus vandens kraną ir užmigus.

12Atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, paaiškino atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad visi žino, kad namas yra avarini. Viskas name yra sutrūniję, sugedę, viskas drėksta. Dienos metu niekada ji nemiega. Nuomininkas kalba tik tai, kas jam naudinga. Nuomininkas nesėmė vandens, o tik atsakovę apkaltino. Durų neatidarė, nes tuo metu buvo užsiėmusi – sėmė vandenį. Užpylimo dieną buvo bute. Pamatė, kad vanduo bėga iš vonios kambario, pamatė, kad bėga per klozeto viršų. Vanduo bėgo žemyn. Nuomininko neįsileido, nes jo bijojo. Iki 2012 m. tokių problemų nuolat. Atsakovė nuolat rašo UAB „Būsto valda“ raštus tiek dėl šlampančių sienų, tiek dėl kanalizacijos stovo, bet niekas nereaguoja. Bute pelėsis atsirado dar iki 2012 m. 2008 m. pakeistas lietaus stovas. Tik vienas gyventojas sutiko keisti stovą. Įvykio dieną lauke lijo. Kurią valandą lijo, nežino, bet buvo dieną, tiksliai nepamena. Vanduo nors ir bėgo iš klozeto, bet buvo pakankamai švarus, ne su fekalijomis. Smarvė kažkokia jautėsi. Ar buvo ieškovės atstovai atėję , nežino, ten dažnai negyvena. Atsakovės bute buvo tik vonia ir koridorius šiek tiek buvo apsemtas, visas vanduo žemyn tekėjo. Jos ir A. U. butas tokio paties išplanavimo. Vanduo sustojo savaime tekėti. Nieko nekvietė, tik po kelių dienų pakvietė santechniką, kad priežastį rastų. Ar bėgo tik iš klozeto, ar ir iš stovo, nežiūrėjo, stovo įtrūkimus santechnikas nustatė. Ieškovas išmokėjo žalą, visko neįvertinęs. Kanalizacijos stove būna ir švaraus vandens, fekalijos per grindis negalėjo bėgti, klozete vandens temperatūros nematavo. Diena buvo karšta, nebuvo poreikio karšto vandens leisti į vonią. A. U. naudinga atsakovę apkaltinti, kitaip turės grąžinti ieškovui pinigus. A. U. pati nenurodė, kad namas avarinis. Ieškovas patvirtino, kad prieš draudžiant namo būklė nebuvo įvertinta. A. U. turėjo gauti kaimynų sutikimą prieš drausdamasi avarinės būklės name. Kaimynai patvirtino, kad nuolat kviesdavosi avarinę tarnybą. Gyventojai susitvarko patys, nors mokesčius moka. Teismas turėtų paskaityti straipsnius internete ir anoniminius komentarus apie būsto valdą. Namo vidaus vamzdžiai surūdiję, namas ruošiamas renovacijai. Jei vanduo būtų buvęs karštas, būtų nusideginusi. Atsakovė siūlėsi padėti semti vandenį, tačiau jis atsisakė pagalbos. Vaizdo įraše garų nesimato. 15 buto kaimynė patvirtino, kad lijo. Po įvykio atsiprašė, nes buvo nesmagu, kad iš jos buto vis kažkas atsitinka, be to, visi buvo agresyvūs, rėkė. Pati atsakovė savo bute keitė seną stovą. Į stovą galėjo įkristi plytos, vanduo nebuvo labai švarus. Nors ir nebuvo vanduo su fekalijomis, vis tiek galėjo būti iš nuotėkų stovo – galėjo būti vanduo ir iš virtuvės. Iš nuotraukų matosi iš kaminuko iškritusios dvi plytos tiesiai virš nuotėkų stovo angos. Dvi plytos iškrito vieną kartą ir užkimšo nuotėkų stovą. Visas namas yra avarinės būklės, todėl negalėjo būti draudžiamas butas, esantis tokiame pastate. Prašo atleisti nuo teismo išlaidų.

13Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad įrodymai nepatvirtina, kad dėl vandens nutekėjimo kalta tik atsakovė. Pati ieškovė keitė poziciją bylos nagrinėjimo metu: reiškė reikalavimą atsakovei, paskui atsakovei ir UAB „Būsto valda“, o paskui vėl tik atsakovei. Tai reiškia, kad pati, kad pati ieškovė neapsisprendžia, kas atsakingas. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius pareigos ar atlikus draudžiamus veiksmus ar nevykdant pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovės veiksmų neteisėtumas neįrodytas, neįrodyta, kad atsakovė neatliko pareigų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad namas turi avarinių požymių, bendro naudojimo objektų būklė abejotina. Jau 2009 metais buvo renkami gyventojų parašai dėl kanalizacijos stovo keitimo. A. U. atsisakė pasirašyti, teigdama, kad tai ne jos problema. Dėl netvarkingų bendro naudojimo tinklų avarija įvyko ir 2009 metais. Matosi sąsajos nuo 2009 metų: stogas ir tinklai turėjo būti remontuoti, tą patvirtina ir seimo kontrolieriaus pažyma. Namo administratorius netinkamai vykdo savo funkcijas. Eksperto A. Z. išvados aiškiai patvirtina, dėl ko prateka vanduo – t.y. prateka lietaus nuotekų stovas, sugadinta buto apdaila. A. Z. patvirtino, kad visi pratekėjimai yra būtent tęstinio pobūdžio, tęsiasi ilgą laiką. Problema įsisenėjusi, nėra tvarkoma, egzistuoja mažiausiai nuo 2009 m. 2015 m. UAB „Svertas“ atliko stogo dangos apžiūrą, stogo problemos atsirado ne 2015 metais. UAB „Būsto valda“ atsako už bendro naudojimo stovus. Visa atsakomybė turi kilti namo administratoriui. Teiginiai dėl atsakovės užmigimo yra absurdiški. Vonia turi grįžtamąjį vožtuvą, vanduo vis tiek subėgtų per grįžtamąjį vožtuvą. Duomenų, kad grįžtamojo vandens surinkimo vožtuvo nebuvo ar kad šis buvo užsikišęs, nėra. Liudytojas Andrijauskas vienareikšmiškai patvirtino, kad visa atsakovės inžinerinė įranga tvarkinga. Visi liudytojai patvirtino, kad problema įsisenėjusi, lietaus vanduo visur veržėsi. Vandens nutekėjimas įvyko dėl bendro naudojimo objektų nusidėvėjimo, jų neremontavimo. Namo administratoriui turėjo būti reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą. Vaizdo įrašą vertina kritiškai. Įrašo filmavimas – neaišku, kokiose patalpose, net kad trečiajam asmeniui priklausančiame bute. Įrašas nevientisas, padarytas įrašo iškarpymas, atkartojami tam tikro laiko fragmentai. Toks įrašas vertintinas kritiškai. Visi įrodymai patvirtina namo avaringumą, namo bendro naudojimo objektų nesandarumą, pro juos prateka vanduo. Draudimo kompanija, drausdama turtą, turėjo apsidomėti. Ieškovas tik apdraudė butą nieko nesiaiškindamas nei dėl stogo, nei dėl stovo būklės. Ieškinys turi būti atmestas dėl ieškinio senaties. Savo prašyme atsakovė remiasi 2012 metų praktika, o ieškovas remiasi 2009 m. praktika. 2012 m. spalio mėnesį įvyko subjektų pasikeitimas – subrogacija. Šioje byloje taikytina Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012. Akivaizdu, kad santykiai yra draudimo, nes buvo sudaryta draudimo sutartis. Draudimo kompanija atlygino žalą pagal draudimo sutartį. Draudikui įvykdžius prievolę, pasibaigė prievolė, taikomas 1 metų senaties terminas. Šis ieškinio terminas praleistas, kreipėsi į teismą 2015 metais. Jei teismas netaikys senaties, ieškinys turi būti atmestas neįrodžius atsakovės kaltės ir kitų būtinų elementų. Iš vaizdo įrašo nustatyti vandens švarumo ar kvapo negalima. Byloje liudijusi namo gyventoja patvirtina, kad vanduo nebuvo švarus, jautėsi nemalonus kvapas. Tai rodo, kad žala dėl užsikimšusio stovo. Ekspertai nepaneigė, kad negali atsitikti, kad plytos galėjo įkristi. Nurodė, kad procentas mažas, bet kategoriškumo nebuvo. Ekspertai nesakė kategoriškai, kad taip būti tikrai negalėjo. Nėra sąlygų teigti, kad žala atsirado tik dėl atsakovės kaltės.

14Trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ atsiliepimu su patikslintu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau - Administravimo nuostatai) 3 p. pagrindinis administratoriaus uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus - užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau -privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kilų patalpų savininkų (toliau - patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagal administravimo nuostatų 4. 3 p. viena iš administratoriaus funkcijų yra vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau - žemės sklypas) priežiūrą. Daugiabučio namo kanalizacijos tinklai ir stogas yra atitinkamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai, kurių techninę priežiūrą vykdo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius. UAB „Būsto valda“ tinkamai vykdė ir vykdo kanalizacijos tinklų techninę priežiūrą bei tinkamai prižiūri bendrąją namo konstrukciją - stogą. Nėra Lietuvos Respublikos ar Kauno miesto savivaldybės teisės aktų, nustatančių, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus privalo tikrinti (apžiūrėti) kas dieną ar net kelis kartus per dieną. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR l.l2.05:2010 „Priva1omieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priede pateikiamą Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų būki ės nuolatinis stebėjimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip I kartą per mėnesį. UAB „Būsto valda“, vykdydama savo kaip daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus funkcijas laikėsi ir laikosi Lietuvos Respublikos ir Kauno miesto savivaldybės teisės aktų, ir daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų patikrinimus (stebėjimus) atlieka laikydamasi teisės aktų nustatyto periodiškumo. Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo išrašo kopijos patvirtina, kad namo stebėjimai iki (ir po) įvykio buvo vykdomi kiekvieną mėnesį). Neeiliniai daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimai (apžiūros) atliekamos pagal daugiabučio namo buto ar kitos patalpos savininko pranešimą. Daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimo (stebėjimo) metu UAB „Būsto valda“ turi atlikti ir atlieka vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimą, fiksuoja pastebėtus defektus, avarijų ar griūties pavojus ir numatomas priemones jiems pašalinti, tikrina gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinę būklę. Namo ( - ), bendrojo naudojimo objektų patikrinimų, įvykusių iki 2012-08-03 (apliejimo data), metu, t. y. 2012 m. birželio ir liepos mėnesiais, jokių problemų, susijusių su kanalizacija ir stogo danga nebuvo nustatyta, ir namo butų ir kitų patalpų savininkų nusiskundimų dėl šių namo bendrojo naudojimo objektų iki ( - ), buto užliejimo nebuvo gauta. Nėra jokių įrodymų, rodančių, kad namo administratorius neatliko kokių nors veiksmų, kurių neatlikimas galėjo turėti įtakos buto, esančio ( - ), užliejimui. Name ( - ), 2008 m. lapkričio mėn. buvo atlikti remonto darbai, susiję su lietaus nuvedimo sistema, t. y. pakeisti lietaus nuvedimo stovai per penkis aukštus iki rūsio; o 2009 m. balandžio mėn. buvo atlikti kanalizacijos vamzdynų keitimo darbai. 2012-06-28 Statinio apžiūros akte Nr. BV-AK-12/06/28 nurodyta, kad lietaus nuvedimo sistema tvarkinga ir jokių pratekėjimų neužfiksuota, kadangi lietaus nuvedimo stovai pakeisti naujais plastikiniais stovais, o magistralinių buitinių nuotekų šalinimo vamzdynų tinklo būklė taip pat gera. Bendrojo naudojimo kanalizacijos stovas 2012 m. buvo tvarkingas, kadangi pakeistas pieš kelis metus, todėl negalėjo sąlygoti buto ( - ) apliejimo. Nesant užfiksuotų netvarkingų namo bendrojo naudojimo objektų, su pareikštu ieškiniu sutinka, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės J. Ž. kaip už žalą atsakingo asmens turtinės žalos atlyginimą ieškovo naudai pagrįstas.

15Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad apie įvykį nebuvo pranešta, duomenys apie pranešimus neišlikę. 2012 metų avarijų registravimo žurnalas nesaugomas, nes tokia įmonės vidaus tvarka. 2008 m. buvo tvarkoma lietaus kanalizacija, 2009 m – nuotekų kanalizacijos stovas. 2012 m. nebuvo nustatyta problemų dėl nuotėkų kanalizacijos. Nėra įrodymų, kad UAB „Būsto valda“ būtų kažko neatlikusi. Prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

16Trečiasis asmuo A. U. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad po pietų gavo iš nuomininko skambutį, kad visas butas aplietas. Grįžęs iš darbo, nuomininkas rado viską apsemta. Ėjo į viršuje esantį butą, ten niekas neatidarė. A. U. telefonu kreipėsi į UAB „Būsto valda“, kad užsuktų vandenį. Pati atvažiavo apie 18 val., tuo metu jau buvo sutvarkyta viskas. Tada J. Ž. tada atsiprašinėjo, kad nuėjo miegoti palikusi atsuktą vandenį. A. U. priklausančio buto sienos nuolatos nedrėksta, nors turėtų vanduo atbėgti, jei būtų taip, kaip pasakoja atsakovė. Nepamena, kad tą dieną būtų lijęs gausus lietus, juolab, kad lietaus stovas sutvarkytas 2008 metais. 2008 metais buvo padaryta nedidelė žala, koridorius apipiltas, keitė tik linoleumą. Kanalizacijos stovas 2016 m. pavasarį bus tvarkomas. Lietaus stovas yra koridoriuje, o kanalizacijos tualete. Kai trūksta kanalizacijos stovas, vanduo turėtų smirdėti, fekalijų turėtų būti. Kur pirmiausia apsemta, negali pasakyti, nes atvažiavo, kai jau buvo išvalyta.

17Ieškinys tenkintinas.

18Nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo A. U. 2007-10-03 sudarė turto draudimo sutartį, kuria draudimu nuo ugnies, vandens, gamtinių jėgų, piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, transporto priemonės atsitrenkimo, savaiminio medžio užvirtimo, elektros įtampos svyravimų ir viršįtampių vagystės, trečiųjų asmenų tyčinės veikos yra apdraustas ieškovo draudėjos A. U. butas, esantis ( - ). Butas yra vieno kambario, ketvirtame pastato aukšte. Atsakovei J. Ž. nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, esantis ( - ), esantis penktame aukšte. Byloje esantys buto planai, šalių paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad butai yra vienodo išplanavimo.

192012-08-03 buvo sugadintas apdraustas turtas – patalpos 21-4, 21-3, 21-1. Apie įvykį draudimo įmonei pranešta 2012-08-03. 2012-08-06 buvo apžiūrėtas apdraustas butas ir surašytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas bei turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedas – „Pastatų nuostolio aprašymas“. Patalpų remonto darbų atlikimą patvirtina Atliktų darbų pridavimo – priėmimo aktas bei 2012-10-22 PVM sąskaita faktūra INF Nr. 0000388. Ieškovė 2012-10-24 apskaičiavo draudimo išmoką, nustatė, kad nuostolio suma yra 3994,21 Lt, išskaitė 100 Lt besąlyginę išskaitą ir 2012-10-19 ir 2012-10-25 mokėjimo nurodymais išmokėjo 3894,21 Lt (1127,84 EUR) draudimo išmoką, šią sumą sumokėdamas remonto darbus atlikusiai įmonei UAB „Infranet“. Ieškovė 2013-12-31 išsiuntė atsakovei pretenziją dėl 3894,21 Lt žalos atlyginimo, taip pat pasiūlė nedelsiant pranešti apie kitokias žinomas įvykio aplinkybes ar galimus kaltininkus.

20Ieškovės ir trečiojo asmens A. U. santykiams taikytinos Būsto draudimo taisyklės Nr. 064 (2006-12-14 redakcija, galioja nuo 2007-01-02), šios taisyklės yra skelbiamos http://www.ld.lt/sites/default/files/B%C5%ABsto%20draudimo%20taisykli%C5%B3%20pakeitimai%20(nuo%202007%2001%2002)_0.pdf . Atsakovė nurodo, kad draudimo sutartis negalėjo būti sudaryta, kadangi namas yra avarinės būklės. Pažymėtina, kad atsakovė nėra draudimo sandorio šalis, o reikšti reikalavimus dėl sandorio nuginčijimo gali tik įstatyme numatyti asmenys. Kita vertus, pažymėtina aplinkybė, jog į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad gyvenamasis namas Medvėgalio g. 25, Kaune, būtų pripažintas avariniu, t.y. kad jame dėl nesaugumo yra draudžiama gyventi ar kitaip namą eksploatuoti.

21Dėl ieškinio senaties

22Atsakovė ir jos atstovas prašo ieškinį atmesti, kadangi reikalavimams iš draudimo santykių yr taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad turto draudimo sutartis sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. U.. Atsakovė duomenų apie tai, kad pati būtų sudariusi turto draudimo sutartį ir apdraudusi savo civilinę atsakomybę, nepateikė. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta norma apsprendžia sutrumpinto 1 metų ieškinio senaties termino taikymą tik tarp draudimo teisinių santykių subjektų – draudiko ir draudėjo. Tuo tarpu CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tokiu atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Šiuo atveju akivaizdu, kad ginčas tarp šalių kildinamas iš delikto, draudikui perėmus reikalavimo teisę jau po draudimo išmokos išmokėjimo, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas pagal CK 1.125 straipsnio 8 punkto nuostatas, numatančias 3 metų ieškinio senaties terminą, kurio ieškovė nepraleido. Ieškovė dėl įvykusio draudiminio įvykio žalą atlygino 2012-10-19 ir 2012-10-25, o į teismą dėl šios žalos atlyginimo priteisimo su pradiniu kreipėsi 2015-06-03. Nagrinėjamoje byloje draudimo teisiniai santykiai pasibaigė tuo metu, kai ieškovė įvykdė iš turto draudimo sutarties kilusią prievolę išmokėti trečiajam asmeniui A. U. draudimo išmoką ir tokiu būdu atlyginti A. U. turtui padarytą žalą. Pasibaigus draudimo teisiniams santykiams ieškovė įgijo regreso teisę (t.y. atgręžtinio reikalavimo teisę) reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti yra treji metai, šio termino ieškovė nėra praleidusi.

23Dėl užliejimo židinio

24Šioje byloje nekilo ginčo, jog A. U. priklausantis butas, esantis ketvirtame pastato aukšte, buvo užlietas iš viršuje, t. y. penktame aukšte esančio buto, priklausančio atsakovei J. Ž.. Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto reikalavimo, įrodinėjo, A. U. priklausantis butas buvo užlietas dėl to, kad trečiasis asmuo – UAB „Būsto valda“ netinkamai vykdo namo administratoriaus pareigas. Atsakovė neneigė trečiojo asmens A. U. bei ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ nurodytų aplinkybių, kad iš karto po įvykio atsakovė nesudarė galimybių patekti į jos butą ir apžiūrėti galimus buto užliejimo šaltinius. Atsakovė, nedalyvaujant nei A. U., nei ieškovės atstovams tik po kelių dienų į butą iškvietė santechniką – teismo posėdžio metu liudytoju apklaustą R. A.. Atsakovė į bylą pateikė 2012-08-09 santechniko R. A. raštą, kuriame nurodoma, kad butas ( - ) apžiūrėtas, santechninė įranga tvarkinga, fekalinė kanalizacija neužsikimšusi. Šiame rašte taip pat nurodoma prielaida, jog galėjo būti užsikišęs fekalinės kanalizacijos stovas. (pateikta su reg. Nr. X13142, I t. 21 b. l.). Liudytoju apklaustas R. A. paaiškino, kad dirba santechniku 25 metus. Atsakovės buvo pakviestas apžiūrėti, ar kanalizacija tvarkinga praėjus kelioms dienoms po įvykio. Apžiūrėjęs nenustatė, kad atsakovės kanalizacijos įrenginiai būtų netvarkingi, vamzdynai buvo atsakovės naujai pakeisti, o kanalizacijos stovas senas. Liudytojas, remdamasis ilgamete savo patirtimi nurodė, kad kanalizacijos stovas itin retai užsikemša – vos keli procentai atvejų, tačiau net ir užsikimšus kanalizacijos stovui, gali bėgti pakankamai švarus vanduo.

25Liudytoju apklaustas A. Z. paaiškino, kad buvo kviestas apžiūrėti ir įvertinti atsakovės butą 2015 m. Tuo momentu, kai buvo apliejimai įvykę, nebuvo pakviestas. Liudytojo tvirtinimu, nuotekų stovai itin retai tarp aukštų užsikiša, paprastai užsikiša rūsyje, tada skęsta pirmas aukštas. Penktas aukštas iš kanalizacijos stovo gali būti aplietas tik tuo atveju, jei penktas aukštas pats ką nors įmeta. Alsuokliai yra pakilę virš stogo apie 60 cm, ant stogo turėjo būtų tokio gylio bala, kad per alsuoklius būtų galėję kažko į stovo vidų prikristi. Jei būtų į stovą įkritusi plyta ir užstrigusi tarp aukštų, itin nedidelė tikimybė, kad būtų pati iškritusi.

26Nagrinėjamoje byloje faktinę aplinkybę, kad buto Nr. 21 užpylimo židinys yra viršuje esančiame atsakovės bute Nr. 24, ieškovas įrodinėjo nuotraukomis, vaizdo įrašu, buto planais, taip pat ir šalių paaiškinimais. Trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ pateikė į bylą gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo kopiją (pateikta su reg. Nr. DOK-16390, I t. 116-121 b. l.). Iš šio žurnalo kopijos matyti, kad gyvenamasis namas buvo apžiūrėtas ir įvertintas 2012-06-28, 2012-07-23, 2012-08-19, tačiau esminių defektų nenustatyta. Taigi, tiek žurnalas, tiek 2012-06-28 statinio apžiūros aktas patvirtina, kad namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir konstrukcijos 2012-06-28 buvo tvarkingos. Atsakovės pozicija dėl užpylimo židinio yra itin nenuosekli. Viena vertus, ji pripažįsta, kad vandentiekio avarija įvyko jos bute, kita vertus, įrodinėja, kad stogas nesandarus. Atsakovė teikdama paaiškinimus nurodė, kad vanduo tekėjo, nes buvo trūkęs stovas, vėliau – kad vanduo kilo iš klozeto, vėliau nurodė, kad tiksliai neatkreipė dėmesio, tik pamena, kad vanduo nebuvo karštas ir buvo nešvarus. Dėl savo pačios veiksmų įvykio metu ir po jo atsakovės pozicija taip pat nenuosekli: viena vertus, ji nurodė, kad durų kaimynui neatidarė, nes jo bijojo, vėliau – kad buvo užsiėmusi, nes sėmė vandenį. Pažymėtina, kad būtent atsakovė nesudarė visų galimybių ieškovės atstovams išsiaiškinti tikslų užpylimo šaltinį apžiūrint jos butą. Vien tai, kad praėjus savaitei po įvykio atsakovė išsikvietė santechniką, konstatavusį, jos atsakovės santechninė įranga tvarkinga, nepaneigia to, kad užpylimo šaltinis buvo atsakovės bute. Pažymėtina, kad atsakovės iniciatyva apklausti liudytojai A. Z. ir R. A. nurodė, kad bendrojo naudojimo nuotėkų stovas užsikemša itin retai (kaip kad nurodė šie abu liudytojai – vos keleto procentų tikimybė), o jei ir buvo užsikimšęs – itin nedidelė tikimybė, kad galėjo atsikimšti natūraliai. Dar daugiau, A. Z. paaiškino, kad stovas tarp ketvirtojo ir penktojo aukštų galėjo užsikišti dėl pačios atsakovės netinkamų veiksmų. Atsakovė kėlė versiją, kad į kanalizacijos stovą galėjo įkristi plytos nuo kaminuko. Pažymėtina, kad kaminukas fiksuotas (t.y. nuotraukos darytos) ne iš karto po įvykio, o praėjus keleriems metams (2015 metais). Kita vertus, liudytojai paaiškino, kad alsuokliai (jei jie yra) yra virš stogo pakilę apie 50-60 cm, jų anga nėra plati, todėl sunkiai tikėtina, kad būtent plytos nuo kaminuko galėjo pro alsuoklį įkristi į stovą, jį užkimšti tarp ketvirtojo ir penkto perdangų, o vėliau pačios savaime, niekur neužstrigdamos (net ir alkūnėje žemiau pirmojo aukšto) nusileisti žemyn. Nors atsakovė ir nesutinka dėl ieškovės nurodomos buto užliejimo priežasties, tačiau labiau tikėtinos versijos nepateikė.

27Pažymėtina, kad pačios atsakovės nurodomos versijos dėl užliejimo priežasčių nebuvo nuoseklios: atsakovė kėlė versijas, nurodydama tiek šlampantį stogą, tiek lietaus kanalizacijos stovą, tiek trūkusį kanalizacijos stovą, tiek į kanalizacijos stovą įkritusias ir jį užkimšusias kaminėlio plytas. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti būtent 2012 metų rugpjūčio mėnesį buvusią kanalizacijos stovo būklę (trūkimą), tiek aplinkybę, ar 2012 metų rugpjūčio mėnesį kanalizacijos stovas buvo atviras (neuždengtas), ar 2012 m. rugpjūčio mėnesį kaminukų plytų jau nebuvo, taip pat net ir tai, ar nuotraukose užfiksuotas atviras kanalizacijos stovas yra būtent tas, kuris išeina virš atsakovės buto. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklausiama atsakovė negalėjo aiškiai ir nuosekliai papasakoti visų užliejimo aplinkybių – t.y. laiko, pobūdžio, trukmės. Vandentiekio avarija bute nėra kasdienis, rutininis įvykis. Dėl tokio įvykio išskirtinumo, net ir po kelerių metų, žmogaus atmintyje natūraliai turėtų išlikti tokio įvykio detalių, o ne vien abstraktūs prisiminimai, kad vanduo nebuvo karštas. Teikdama paaiškinimus atsakovė tik akcentavo, kad vanduo, kuriuo buvo užlietas jos butas, nebuvo karštas, kad vanduo buvo nešvarus, o apatinio buto gyventojas, kurio ji neįsileido į butą, nepadėjo jai semti vandens, nors ji pati siūlėsi padėti išsemti vandenį. Atsakovė, teigdama, kad kanalizacijos stovas užsikimšo dėl lietaus, nesugebėjo tiksliau paaiškinti, ar tą dieną lijo, o jei lijo – kurią valandą, kaip intensyviai ir t.t.

28Atsakovės pateiktame 2012-08-11 prašyme, adresuotame UAB „Būsto valda“ dėl nuotekų kanalizacijos stovo keitimo (pateikta su reg. Nr. X13142, I t. 23 b. l.) nurodoma, kad fekalinės kanalizacijos stovo sienelės yra apsinešusios, sumažėjusi praeinamoji anga, butai bet kada gali būti aplieti nešvarumais. Prašyme taip pat nurodoma, jog buvo užpilti butai iš 24 buto, nes bėgo vanduo per vonios ir klozeto viršų. Pažymėtina, kad šį prašymą yra pasirašęs tik vienas asmuo - E. K.. 2012-08-20, 2012-09-07 atsakovės prašymuose prašoma keisti stovą, nurodomos kitos problemos – kaminų nepritvirtintos skardos (pateikta su reg. Nr. X13142, I t. 24, 26 b. l.). 2012-08-30, 2012-11-05 raštuose (pateikta su reg. Nr. X13142, I t. 25,27 b. l.) trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ nurodė, kad stogo bei buitinių nuotekų tinklų remontas atliekamas namo butų savininkų lėšomis, gavus daugumos namo butų gyventojų sutikimą. Atsakovės į bylą pateiktame 2012-08-09 P. R. prašyme, adresuotame UAB „Būsto valda“ nurodomos stogo problemos – neapskardintas stogas, nesutvarkyti kaminai ir ventiliacinės angos, nėra stogelio ant fekalinės kanalizacijos stovų, apsaugos nuo šiukšlių, kurios bet kada gali vamzdį užkišti (pateikta su reg. Nr. X13142, I t. 53 b. l.). Atsakovė aplinkybę, kad į kanalizacijos stovą galėjo įkristi kaminuko plytos, įrodinėja 2015 m. daryta nuotrauka. Atsakovė jokių įrodymų apie tai, kad plytų nebuvo jau 2012 m. rugpjūčio mėnesį, nepateikė. 2012-06-28 statinio apžiūros akte matyti, kad namo administratorius apžiūrėjo ir įvertino namą, tačiau nei buitinių nuotekų stovo, nei esminių stogo problemų nenustatyta (pateikta su reg. Nr. DOK-16390, I t. 122-124 b. l.). 2013-07-19atsakovė savo lėšomis pakeitė kanalizacijos stovo dalį, einančio per jos butą, (pateikta su reg. Nr. X13142, I t. 57-59 b. l.).

29Liudytojos V. J. paaiškinimai nėra nuoseklūs, liudytoja negalėjo išsamiau paaiškinti nei vienos iš jos nurodomų aplinkybių. Teismo vertinimu, šios liudytojos parodymams didelę reikšmę turėjo jos artimi ir draugiški santykiai su atsakove ir nesąmoningas šios liudytojos noras padėti atsakovei teisminiame procese. Ši liudytoja tik abstrakčiai patvirtino atsakovės teiginius, kad buto užpylimo lijo, o vanduo, kuriuo buvo aplietas butas, nebuvo švarus, tačiau detaliau nieko paaiškinti negalėjo. Pažymėtina, kad liudytojas E. K. nepaaiškino jokių bylai reikšmingų aplinkybių: jo butas pirmajame namo aukšte, paties užpylimo nematė, iki jo buto vanduo neatitekėjo, o jo paties bute anksčiau (iki dalies kanalizacijos stovo pakeitimo) kanalizacija nuolat kišdavosi.

30Atsakovės pateikti dokumentai dėl 2008 m. įvykusio užliejimo dėl lietaus stovo defektų bei po įvykio pakeistu lietaus kanalizacijos stovu su šia byla nėra susiję (pateikta su reg. Nr. X13142, I t. 20,22 b. l.), todėl teismas dėl jų nepasisako. Atsakovės į bylą pateikti 2014-2015 metų prašymai, raštai ir kt. su nagrinėjama byla nesusiję, todėl teismas dėl jo nepasisako (pateikta su reg. Nr. X13142, I t. 28-39, 45-49, 55-56, 60-71 b. l., pateikta su reg. Nr.X17128, II t. 38-61 b. l.). 2015-03-23 UAB „Svertas“ atliktas stogo dangos aktas (pateikta su reg. Nr. X13142, I t. 40-44 b. l.) su nagrinėjamos bylos dalyku taip pat nesusijęs, kadangi buvo tiriama stogo būklė jo apžiūros metu, t.y. 2015 metais, o nagrinėjamoje byloje įvykis buvo 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovės pateiktas žalos nustatymo aktas Nr. 15-03/01yra surašytas 2015-03-02, ekspertas A. Z. vertino atsakovės butui padarytą žalą, tačiau nevertino, kada ir dėl kokių konkrečių priežasčių žala padaryta (pateikta su reg. Nr.X17128, II t. 8-15 b. l.). Šis aktas su nagrinėjamos bylos dalyku nesusijęs, dėl to teismas dėl jo nepasisako ir jame nustatytų aplinkybių nevertina. Analogiškai vertintinas ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015-11-18 pažyma (reg. Nr. DOK-5651, III t. 24-48 b.l.), šioje pažymoje yra analizuojami trečiojo asmens UAB „Būsto valda“ veiksmai ar neveikimas jau po 2012 m. rugpjūčio 3 d., t.y. šioje pažymoje nustatytos aplinkybės teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi.

31Atsakovės pateiktos UAB „Kauno vandenys“ sąskaitos negali nei patvirtinti, nei paneigti faktinio vandens suvartojimo, kadangi sąskaitos yra išrašomos pagal paties vartotojo deklaruojamus duomenis. Pažymėtina, kad atsakovė pateikė duomenis apie 2012 m. liepą, rugpjūtį bei 2015 m. birželio mėnesį išrašytas sąskaitas (pateikta su reg. Nr. X13142, I t. 50-52b. l., pateikta su reg. Nr.X17128, II t. 29-37 b. l.). Pažymėtina, kad visose sąskaitose karšto vandens skaitiklio rodmenys yra deklaruoti nepasikeitę. Sunkiai tikėtina, kad asmuo per trejus metus gyvendamas bute visiškai nesuvartoja karšto vandens, o šalto vandens per trejus metus suvartoja tik 2 kubinius metrus.

32Atsakovė į bylą pateikė duomenis apie tai, kad ji aktyviai pradėjo reikalauti keisti kanalizacijos stovą tik po 2012 m. rugpjūčio 3 d., tai yra tik po to, kai iš atsakovės buto buvo užlietas trečiajam asmeniui A. U. priklausantis butas ir atsakovei tapo žinoma, kad iš jos gali būti reikalaujama atlyginti padarytą žalą. Kita vertus, atsakovė neneigė aplinkybės, kad ji į savo butą neįleidžia ir trečiojo asmens UAB „Būsto valda“ atstovu. Teismo vertinimu, būtent atsakovės nebendradarbiavimas buvo viena esminių kliūčių ieškovei išsamiau nustatyti buvusias užliejimo priežastis.

33Nagrinėjamos bylos atveju ieškovei pateikus pirmiau nurodytus įrodymus dėl užpylimo židinio, atsakovė savo atsikirtimus grindė paaiškinimais, kad šie įrodymai yra nepakankami, savo bei kaimynės V. J. parodymais, kad vanduo į butą prasiskverbė iš nuotėkų stovo, kadangi tą dieną lijo. Kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio jai priklausančiame bute, atsakovė nepateikė, taip pat neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai buto užpylimo priežasčiai nustatyti. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai.

34Atsakovė viso teisminio proceso metu įrodinėjo, kad trečiasis asmuo - namo administratorius UAB „Būsto valda“ netinkamai atliko privalomąsias ginčo namo apžiūras, nereagavo į problemas, nekeitė stovo. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl namo administratoriaus prievolių nevykdymo, netinkamo vykdymo ar tokiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo, todėl šie argumentai atmestini kaip neturintys ryšio su nagrinėjama byla.

35Namo laikančiosios konstrukcijos priskirtinos prie namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų, už kurių priežiūrą yra atsakingi visi bendraturčiai, ir kad tais atvejais, kai žala yra nulemta pastato defekto, esančio bendrąja daline pastato savininkų (valdytojų), o ne vieno iš bendraturčių asmenine nuosavybe, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Tačiau konstatavus, kad A. U. buto užliejimo priežastis buvo ne bendrosios dalinės nuosavybės objekte, o atsakovės valdomame bute, ginčo teisiniams santykiams taikytinas CK 2.266 straipsnis. Įvertinant į bylą pateiktų įrodymų visumą ir nepasitvirtinus atsakovės gynybinėms versijoms dėl trečiojo asmens UAB „Būsto valda“ kaltės, konstatuotina, kad 2012-08-03 užliejimo židinys buvo atsakovei priklausančiame bute, atsakovei nevykdant pareigos rūpintis savo turtu taip, kad jis nekeltų žalos kitiems.

36Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

37Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

38CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Taigi, statinio valdytojo atsakomybė atsiranda be kaltės, jo atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos kitos trys civilinės atsakomybės sąlygos: valdymo faktas, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str.). Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, o šalys naudojasi kvalifikuota teisine pagalba. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu. Jeigu ne visi sąmatoje nurodyti darbai ar medžiagos yra susiję su sugadinimų pašalinimu (nėra susiję priežastiniu ryšiu), tai teismas atkreipia į tai dėmesį ir siūlo šaliai pateikti įrodymus, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu. Jeigu šalis tokių įrodymų nepateikia, tai teismas turi atmesti tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas kaip neįrodytas priežastiniu ryšiu su sugadinimais, o jeigu skaičiavimai sudėtingi – pasiūlyti, kad šalis atliktų ekspertizę ar pateiktų kitokių įrodymų dėl tam tikrų sąmatos dalių. Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl to teismas turi nurodyti ieškovui teikti įrodymus, kad užpylimas įvyko iš atsakovo buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik ištyrus šias aplinkybes, t. y. tokiu būdu teismui užtikrinus visų aplinkybių ištyrimą, galima įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CK 6.247 straipsnis, CPK 159 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 išaiškinta, kad teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu CPK 185 straipsnyje. Pagal šį principą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis; teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą. Jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Šią išvadą teismas darys atsižvelgęs į tai, ar nėra kitų ieškovo patalpų užpylimo šaltinių. Tokioms aplinkybėms išaiškinti svarbu ieškovo sugadintų patalpų ir atsakovo patalpose esančių galimų pavojaus židinių išsidėstymas ir jų sugretinimas, namo bendrų komunikacijų būklė ir išsidėstymas, kitos aplinkybės, iš kur gali kilti grėsmė sugadinti ieškovo turtą (pvz., statinio architektūriniai ypatumai, vykdomi darbai, gedimai). Nustatydamas neteisėtus veiksmus kaip pagrindą žalai atlyginti buto užpylimo atveju, teismas turi nurodyti, kad ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas pažeidė pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtą bei juo disponuojant. Ieškovas turi įrodyti, kad jo turtas sugadintas dėl realiai buvusio užliejimo, kurį padarė atsakovas. Nagrinėdamas priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos klausimą teismas turi nurodyti, kad ieškovas pateiktų įrodymus, jog atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė nuostolių ar prie jų prisidėjo. Turto sugadinimo atveju neteisėti atsakovo veiksmai, o ne kitos aplinkybės turi būti turto sugadinimo priežastis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

40Atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir užtikrinti, kad iš jos buto nebūtų padaryta žalos nevykdymas. Teismui nustačius, kad užpylimo židinys buvo atsakovei priklausančiame bute, reikalinga nustatyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo ieškovės trečiajam asmeniui išmokėtos žalos dydžio, neįrodinėjo, kad tam tikri atlikti remonto darbai galėjo būti nebūtini. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė tiek žalos dydį, kurį patvirtina atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas bei mokėjimo pavedimo kopijos. Atsakovė neginčijo ir priežastinio ryšio, t.y. neginčijo, kad būtent dėl iš jos buto buvusio užliejimo buvo padaryta būtent tokie apgadinimai.

41Dėl nurodytų aplinkybių ieškovei iš atsakovės priteistina 1127,84 Eur žalos atlyginimo (CK 6.1015 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.).

42Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškovu, kyla pareiga mokėti palūkanas, kurios laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d., 6.261 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Ieškovė pretenziją atsakovui pateikė 2013-12-31, reikalaudamas atlyginti žalą per 18 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo, todėl terminas prievolės įvykdymui suėjo 2014-01-19. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis yra 76,63 Eur, paskaičiuotų nuo nesumokėtos 1127,84 Eur žalos sumos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę termino pabaigos (2014-01-19) iki ieškinio paruošimo dienos (2015-06-03).

43Atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1127,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., CK 6.210 str. 1 d.).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Iš byloje esančių išrašo iš teisinių paslaugų sutarties, sąskaitos už teisinę pagalbą, advokato Tado Dumbliausko sąskaitos išrašo ir kitų bylos dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovą byloje atstovavo advokatas Tadas Dumbliauskas, kuriam AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo už advokato paslaugas pagal pateiktą sąskaitą 455,58 EUR už atstovavimą šioje byloje. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 455,58 EUR teisinių išlaidų (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas šioje byloje yra sumokėjęs ir 27 EUR žyminį mokestį. Tenkinus ieškinį, šią sumą ieškovui taip pat turėtų atlyginti atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu (reg. Nr. X12182, I t. 15 b. l.) yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš jos ieškovo naudai jo sumokėtas žyminis mokestis nepriteistinas (CPK 96 str.). Nurodyta suma – 27 EUR grąžintini ieškovui iš valstybės biudžeto.

46Trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ prašo priteisti atstovavimo išlaidas – 205,70 EUR. Iš kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktos ataskaitos (reg. Nr. DOK-16984, II t. 68 b.l.) matyti, kad šias išlaidas trečiasis asmuo patyrė rengdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo buvo reiškiami reikalavimai kaip bendraatsakoviui. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimus ieškovas tikslino savo iniciatyva, atsakovė buvo tik išreiškusi prašymą, kad byloje UAB „Būsto valda“ dalyvautų trečiuoju asmeniu. Ieškovo atstovas vėliau ieškinį dar kartą tikslino ir reikalavimų UAB „Būsto valda“ nereiškė. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, t.y. kad UAB „Būsto valda“ patirtos išlaidos susijusios su atsiliepimo rengimu atsikirtinėjant į ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį, tokių išlaidų priteisimas iš atsakovės neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Teismas spręsdamas dėl šių išlaidų paskirstymo įvertina aplinkybę, kad šios išlaidos atsirado ne dėl atsakovės veiksmų, o būtent dėl ieškovo teisminio proceso metu keičiamos pozicijos. Dėl nurodytų aplinkybė trečiojo asmens UAB „Būsto valda“ patirtos bylinėjimosi išlaidos -205,70 EUR priteistinos iš ieškovo (CPK 94 str.).

47Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismas

Nutarė

48Ieškinį tenkinti visiškai.

49Priteisti iš atsakovės J. Ž., a.k. ( - ) gyv. ( - ), ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, naudai 1127,84 EUR (tūkstantis šimtai dvidešimt septyni eurai aštuoniasdešimt keturi centai) turtinės žalos atlyginimo, 76,63 EUR (septyniasdešimt šeši eurai šešiasdešimt trys centai) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-10) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 455,58 EUR (keturi šimtai penkiasdešimt penki eurai penkiasdešimt aštuoni centai) bylinėjimosi išlaidų.

50Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, trečiojo asmens UAB „Būsto valda“, į.k. 132125543, naudai 205,70 EUR (du šimtai penki eurai septyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

51Grąžinti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 27 EUR (dvidešimt septyni eurai) žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu.

52Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,... 2. sekretoriaujant Gedailei Balčiūnaitei,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,... 4. atsakovei J. Ž.,... 5. atsakovės atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui,... 6. trečiojo asmens UAB „Būsto valda“ atstovei A. B.,... 7. trečiajam asmeniui A. U.,... 8. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB... 9. Teismas... 10. Ieškovė patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-2317, II t. 155-158 b. l.) prašo... 11. Atsakovė J. Ž. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepime... 12. Atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti,... 13. Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis su ieškiniu nesutiko.... 14. Trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ atsiliepimu su patikslintu ieškiniu... 15. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė atsiliepime... 16. Trečiasis asmuo A. U. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu su... 17. Ieškinys tenkintinas. ... 18. Nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo A. U.... 19. 2012-08-03 buvo sugadintas apdraustas turtas – patalpos 21-4, 21-3, 21-1.... 20. Ieškovės ir trečiojo asmens A. U. santykiams taikytinos Būsto draudimo... 21. Dėl ieškinio senaties... 22. Atsakovė ir jos atstovas prašo ieškinį atmesti, kadangi reikalavimams iš... 23. Dėl užliejimo židinio... 24. Šioje byloje nekilo ginčo, jog A. U. priklausantis butas, esantis ketvirtame... 25. Liudytoju apklaustas A. Z. paaiškino, kad buvo kviestas apžiūrėti ir... 26. Nagrinėjamoje byloje faktinę aplinkybę, kad buto Nr. 21 užpylimo židinys... 27. Pažymėtina, kad pačios atsakovės nurodomos versijos dėl užliejimo... 28. Atsakovės pateiktame 2012-08-11 prašyme, adresuotame UAB „Būsto valda“... 29. Liudytojos V. J. paaiškinimai nėra nuoseklūs, liudytoja negalėjo išsamiau... 30. Atsakovės pateikti dokumentai dėl 2008 m. įvykusio užliejimo dėl lietaus... 31. Atsakovės pateiktos UAB „Kauno vandenys“ sąskaitos negali nei... 32. Atsakovė į bylą pateikė duomenis apie tai, kad ji aktyviai pradėjo... 33. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovei pateikus pirmiau nurodytus įrodymus dėl... 34. Atsakovė viso teisminio proceso metu įrodinėjo, kad trečiasis asmuo - namo... 35. Namo laikančiosios konstrukcijos priskirtinos prie namo bendrosios dalinės... 36. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ... 37. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės... 38. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų,... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29... 40. Atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė kaip bendro pobūdžio pareigos... 41. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovei iš atsakovės priteistina 1127,84 Eur... 42. Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškovu, kyla pareiga mokėti palūkanas,... 43. Atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovui... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Iš byloje esančių išrašo iš teisinių paslaugų sutarties, sąskaitos už... 46. Trečiasis asmuo UAB „Būsto valda“ prašo priteisti atstovavimo išlaidas... 47. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271... 48. Ieškinį tenkinti visiškai.... 49. Priteisti iš atsakovės J. Ž., a.k. ( - ) gyv. ( - ), ieškovės AB... 50. Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834,... 51. Grąžinti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė J.... 52. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...