Byla 2A-38-622/2013

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. Š. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Jovarta“ dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo žemėtvarkos skyrius, I. Š., D. B., bei trečiojo asmens I. Š. savarankišką reikalavimą atsakovui UAB „Jovarta“ dėl sutikimo panaikinimo, įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, įpareigoti atsakovą savo lėšomis likviduoti savavališkos rekonstrukcijos padarinius – pertvarkyti mechanines dirbtuves pagal statinio projekto sprendiniu, kuriuose numatyta, kad nuo esamo pastato, nekilnojamojo turto kadastro byloje Nr.27031/592 pažymėto indeksu 3G1p atstumas iki rekonstruojamo pastato į šiaurę yra 10,50 m, o į pietus yra 8,00 m, ir sutvarkyti statybvietę.

3Trečiasis asmuo I. Š. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė panaikinti 2004-08-12 jos atsakovui duotą sutikimą dėl mechaninių dirbtuvių ir sandėlio rekonstrukcijos į stalių dirbtuves ir prekybos sales nesilaikant reikiamo atstumo dėl suklydimo, tai yra Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 2 dalies pagrindu, įpareigoti atsakovą savo lėšomis likviduoti savavališkos rekonstrukcijos padarinius, atsakovui neįvykdžius įpareigojimo, leisti savavališkos rekonstrukcijos padarinius pašalinti ieškovui savo lėšomis.

4Skuodo rajono apylinkės teismas 2012-06-09 sprendimu ieškinį tenkino, trečiojo asmens I. Š. savarankišką reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius tenkino, reikalavimą dėl 2004-08-12 trečiojo asmens I. Š. duoto sutikimo panaikinimo atmetė. Įpareigojo atsakovą per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme numatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, įpareigoti atsakovą savo lėšomis likviduoti savavališkos rekonstrukcijos padarinius – pertvarkyti mechanines dirbtuves pagal statinio projekto sprendiniu, kuriuose numatyta, kad nuo esamo pastato, nekilnojamojo turto kadastro byloje Nr.27031/592 pažymėto indeksu 3G1p atstumas iki rekonstruojamo pastato į šiaurę yra 10,50m, o į pietus yra 8,00 m, ir sutvarkyti statybvietę; priteisė iš atsakovo 187,50 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo duodamas sutikimą atsakovui nesielgė apdairiai ir rūpestingai. Be to, trečiasis asmuo I. Š. 2008-02-15 iš esmės patvirtino ginčijamą sutikimą, pareikšdama, kad jokių pretenzijų dėl atsakovo vykdomų statybos darbų ir esamų pastatytų statinių neturi ir ateityje neturės. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo sutikimą patvirtino iš dalies ir savo interesais, nes neteisėtai gyveno administraciniame pastate. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo I. Š. buvo neatsargi, duotas sutikimas buvo patvirtintas daugiau nei trejiems metams, todėl reikalavimą dėl sutikimo panaikinimo atmetė.

5Trečiasis asmuo I. Š. pateikė apeliacinį skundą, prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-06-29 sprendimą pakeisti, trečiojo asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus patenkinti ir panaikinti jos 2004-08-12 atsakovui duotą ir Skuodo rajono notarų biuro notarės V. Ž. patvirtintą sutikimą dėl mechaninių dirbtuvių ir sandėlio rekonstrukcijos į stalių dirbtuves ir prekybos sales nesilaikant reikiamo atstumo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad duodama sutikimą buvo suklaidinta, atsakovas pateikė klaidingą informaciją apie planuojamos rekonstrukcijos mastą ir šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Be to, pažymėjo, kad neišmano projektinių dokumentų. Atsakovas gavęs sutikimą realizavo savo teise ne taip kaip pateikė sutikimo davimo metu ir atliko rekonstrukciją ne tokiomis sąlygomis kokias pateikė prieš sutikimo davimą. 2012-10-10 pateikė raštą bei įrodymus, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą remdamasis suklastotu dokumentu, t. y. žemės sklypo planu M 1:500 su S. Š. ranka rašytu prierašu ir jos suklastotu parašu.

6Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo, kad apeliacinio skunde išreikštas prašymas nėra susijęs su Nacionaline žemės tarnyba, todėl palieka spręsti teismo nuožiūra.

7Atsakovas UAB „Jovarta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad prieš statybos leidimo išdavimą su trečiuoju asmeniu tarėsi ir klausė, ar nereikš pretenzijų, jei rekonstruojami pastatai neišlaikys atstumo nuo jai nuomos teise priklausančio sklypo ribos. Trečiajam asmeniui sutikus, jo sutikimas buvo įformintas rašytiniu sutikimu. Notarė prieš patvirtindama trečiojo asmens duotą sutikimą jį perskaitė garsiai, trečiasis asmuo jį pasirašė ir jo parašą patvirtino notaras. Teigia, kad trečiajam asmeniui nebuvo pagrindo išmanyti statybos projektinių dokumentų, ne jie nebuvo susiję su jo duotu sutikimu. Be to, nuo 2009-02-02 žemės sklypo dalį nuomos teise trečiasis asmuo perleido savo motinai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad sutikimu pažeidžiami jos interesai.

8Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad trečiasis asmuo 2008-02-15 patvirtino savo duotą 2004-08-12 sutikimą, kad jokių pretenzijų dėl atsakovo vykdomų statybos darbų ir esamų pastatytų statinių neturi ir ateityje neturės. Be to, nuo 2009-02-02 žemės sklypo dalies nuomos teises trečiasis asmuo perleido motinai. Mano, kad pareikštam reikalavimui turėtų būti taikyta senatis.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų. Byloje yra skundžiama tik ta sprendimo dalis, kuria buvo atmestas apeliantės reikalavimas dėl 2004-08-12 sutikimo panaikinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl šio sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

11Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

12Sandoriai yra suprantami kaip sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, atsiradusi neveikiama išorinių aplinkybių (apgaulės, prievartos, grasinimo, fizinės ar ekonominės priklausomybės nuo kitų asmenų ir pan.). Kiekvienas asmuo turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laisvai naudotis turimomis civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčijamas sutikimas yra patvirtintas notarės. Notaro pareiga yra užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių (LR Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad notaras išaiškino sandorio šalims sandorio esmę ir jo padarinius. Suklydimas yra suprantamas kaip neteisingas sudaromo sandorio suvokimas. Suklydus sudaryti sandoriai priskiriami prie sandorių, turinčių valios trūkumų ir pareiga įrodyti suklydimą tenka ieškovui. Tačiau apeliantė šios aplinkybės neįrodė. Sutikime yra aiškiai suformuluotas ir išreikštas I. Š. sutikimas dėl mechaninių dirbtuvių ir sandėlio rekonstrukcijos į stalių dirbtuves ir prekybos sales neišlaikant reikiamo atstumo iki žemės sklypo ribos. Civilinių teisnių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apeliantė, prieš pasirašydama sutikimą pas notarę turėjo visas galimybes išsiaiškinti sudaromo vienašalio sandorio pasekmes. Apeliantės išdėstyta pozicija, kad ji sutikimo teksto neskaitė, turi būti traktuojama kaip nerūpestingas ir aplaidus elgesys. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 1.90 straipsnio 5 dalį ir pripažino, kad apeliantė negali atsisakyti savo įsipareigojimų vien dėl to, kad ji nesielgė apdairiai ir rūpestingai.

13Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

15Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai