Byla 2A-1115-163/2012

Dėl pripažinimo butą įgijus pagal įgyjamąją senatį bei pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimo civilinėje byloje

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims: R. K., A. R., N. B., N. R., O. F. ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pripažinimo butą įgijus pagal įgyjamąją senatį bei pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimo civilinėje byloje, ir

Nustatė

2pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama: nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja ¼ namo dalį, adresu ( - ), įgijo pagal įgyjamąjį senatį. Nurodė, kad ginčo objekto patalpų savininkė P. B. mirė ( - ). Po jos mirties paveldėjimo byla neužvesta. Į namo antrąjį aukštą pareiškėją buvo įleidusi P. B.. Pareiškėjos nuomone, ginčo objektas buvo pareiškėjos įgytas teisėtai, valdomas sąžiningai, nepertraukiamai ir atvirai, tam niekas neprieštaravo. Teigia, kad ginčo patalpos po P. B. mirties buvo bešeimininkės, t. y. niekieno.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-03 sprendimu pareiškimą atmetė, iš pareiškėjo valstybei priteisė 220 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis nustatė, kad pareiškėja neturėjo pagrindo manyti esanti ginčo objekto savininkė, neturėjo pagrindo būti įsitikinusi, kad niekas (tame tarpe valstybė) neturi daugiau už ją teisių į ginčo objektą, todėl pareiškėjos argumentus, kad ji ginčo objektą įgijo teisėtai, valdė sąžiningai, kaip nepagrįsti atmetė. Paaiškino, kad ginčo nekilnojamasis daiktas negali būti pripažintas bešeimininkiu, nes šis turtas priklauso valstybei.

4Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimą ir išspręsti bylą iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėja buvo ginčo turto naudotoja keturiolika metų pagal namo dalies savininkės P. B. susitarimą. Paaiškina, kad mirus P. B. paveldėtojų neatsirado, palikimo niekas nepriėmė, todėl ginčo turtas buvo bešeimininkis ir atvirai valdomas pareiškėjos. Priduria, kad nuomos ir namo dalies perrašymo pareiškėjai sutartis nebuvo sudaryta, tačiau egzistavo žodinis susitarimas, kad antras namo aukštas perleistas pareiškėjai. Nurodė, kad gyvendama neoficialiai perleistoje namo dalį, apeliantė ji remontavo, išlaikė. Pareiškėjos nuomone, namo dalį ji įgijo sąžiningai ir yra teisėta valdytoja. Teigia, kad apeliantė ginčo turtą, kuris po savininkės mirtie buvo bešeimininkis, įgijo įgyjamosios senaties pagrindu, todėl pareiškimas turėjo būti patenkintas.

5Atsileipimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą negauta.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Iš bylos duomenų nustatyta, kad P. B. mirė ( - ) (b. l. 13). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-08-24 išraše nurodyta, kad P. B. yra ¼ pastato-gyvenamojo namo, adresu ( - ), savininkė (b. l. 11). Po P. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 19-20). Pareiškėja gyvenamąją vietą adresu ( - ), deklaravo 1993-05-25 (b. l. 120).

8Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė tuo, kad šiuo atveju nėra įstatyme nurodytų sąlygų pripažinti, kad pareiškėja įgijo ginčo turtą įgyjamosios senaties pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiomis teismo išvadomis.

9Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (LR CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos LR CK 4.68–4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

10Apeliaciniu skundu teigiama, kad egzistuoja visos sąlygos pripažinti ginčo turtą įgytą įgyjamosios senaties pagrindu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone šie motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pagal LR CK 4.68 str. – 471 str. nuostatas bei kasacinio teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (LR CK 4.69 str. 3 d.); asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (LR CK 4.26 str.3 d., 4.70 str. 1 d.); visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (LR CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (LR CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; daiktas valdomas nepertraukiamai; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); valdymas tęsėsi LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (LR CK 4.68–4.71 str.).

11Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar taikomos LR CK 4.69 str. 3 d. nuostatos. Šioje teisės normoje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pasisakydama dėl pirmojo atvejo, teisėjų kolegija nurodo, kad LR CK 4.69 str. 3 d. įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. M. ir T. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB ,,Stoties turgus“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB „Tomis“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011; kt.).

12Nagrinėjamu atveju P. B. kuriai priklausė, ¼ pastato-gyvenamojo namo, adresu ( - ), mirė ( - ). Byloje nėra duomenų, kad šio asmens palikimas būtų priimtas LR CK 5.50 str. nustatyta tvarka ir terminais, todėl konstatuotina, kad nėra P. B. įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis LR CK 5.2 str. 3 d. mirusiojo turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Išaiškintina, kad po P. B. mirties ginčo turtas netapo bešeimininkiu LR CK 4.57 str. prasme, nes jis perėjo valstybei. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nelaikytina, kad pareiškėja teisėtai valdė ginčo turtą, nepaisant to, kad jį remontavo, į jį investavo ir prižiūrėjo nuo 1993 m.

13Pažymėtina, kad LR CK 4.69 str.3 d. norma – imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis LR CK 1.5 str. 4 d., kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Išaiškintina, kad LR CK 4.69 str. 3 d. nustatytas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, todėl net nesant ginčo turto registruoto valstybės vardu, negalima teigti, kad į jis gali būti įgytas įgyjamosios senaties pagrindu ar jis yra bešeimininkis, t. y. niekam nepriklauso. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nėra šioje byloje nėra teisinių prielaidų pripažinti ginčo turtą įgytą įgyjamosios senaties pagrindu, todėl apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti.

14Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinių skundų nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

Nutarė

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimą palikti nepakeistą.