Byla e2A-899-163/2016
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Anasta“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. M. (J. M.) ir atsakovų UAB „Jausta“ ir K. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui K. M. ir atsakovei UAB „Jausta“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Anasta“,

Nustatė

2ieškovas 2014-11-27 ieškiniu, 2015-11-20 prašymu pakeitęs atsakovą, prašė priteisti iš atsakovo K. M. 23 024,98 Lt sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2014-12-04 patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo K. M. 7005,90 Lt nuostolių atlyginimo, iš atsakovo UAB „Jausta“ 60 568,97 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2014-05-02 statybos rangos sutartimi ieškovas su atsakovu UAB „Jausta“ susitarė dėl darbų atlikimo už 80 852,40 Lt sumą su PVM. Ieškovas 2014-05-20 susitarimu dėl papildomų darbų susitarė, kad atsakovas K. M. atliks darbų už 40 980 Lt. Ieškovas sumokėjo atsakovui K. M. 74 161,52 Lt, atsakovui UAB „Jausta“ 70 965,86 Lt. Nurodė, kad iš viso su atsakovais buvo susitarta, kad jie atliks darbų už 121 832,40 Lt, o abiem atsakovams yra sumokėta iš viso 144 857,38 Lt suma. Kadangi pinigai buvo perduoti K. M. ir nėra duomenų, kad jie buvo perduoti UAB „Jausta“, prašo iš K. M. priteisti 23 024,98 Lt permoką. Iš atsakovo K. M. prašomą priteisti 7005,90 Lt nuostolių atlyginimą sudaro jo neatliktų darbų ir nekokybiškai atliktų darbų taisymo išlaidos pagal 2014-05-20 papildomų darbų sąrašą. Ieškovas nurodo, kad atsakovo UAB „Jausta“ pagal 2014-05-02 sutartį pirmame priėmimo-perdavimo akte, kurį pasirašė ieškovas, dalis darbų buvo su trūkumais, antrą priėmimo perdavimo aktą atsakovas atsisakė pasirašyti ir grąžino atsakovui, nes darbai buvo neatlikti arba atlikti nekokybiškai, o pagal trečią aktą darbai iš viso neatlikti.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovui J. M. iš atsakovo UAB „Jausta“ 1979,17 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1979,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-07-31 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45 Eur žyminio mokesčio bei 168,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisti ieškovui J. M. iš atsakovo K. M. 6668,50 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 6668,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-07-31 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 150 Eur žyminio mokesčio bei 1 181,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti atsakovui UAB „Jausta“ 3 394,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovo J. M.. Teismas nurodė, jog atsakovai nekelia klausimo dėl atliktų darbų neapmokėjimo – bylos duomenimis ieškovas yra atsiskaitęs už atliktus darbus. Ieškovas nurodė, kad iš viso su atsakovais 2014-05-02 ir 2014-05-20 buvo susitarta, kad jie atliks darbų už 121 832,40 Lt, o abiem atsakovams yra sumokėta 144 857,38 Lt suma, todėl 23 024,98 Lt permoka grąžintina. Ieškovas 2014-11-27 ieškiniu, 2015-11-20 prašymu pakeitęs atsakovą, prašo priteisti iš atsakovo K. M. 23 024,98 Lt sumą, kuri sumokėta viršijant šalių sutarčių kainą. Atsižvelgus į tai, kad 2014-05-02 sutartis sudaryta su UAB „Jausta“, o 2014-05-20 susitarimas – su atsakovu K. M., ieškovo mokėjimai ir rangovų atsakomybė pagal abi sutartis vertintini atskirai. 2014-05-02 statybos rangos sutartimi ieškovas su atsakovu UAB „Jausta“ susitarė dėl darbų atlikimo už 80 852,40 Lt suma su PVM. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „Jausta“ gavo iš ieškovo 70 965,86 Lt ir šios aplinkybės neginčija atsakovai. Taip pat nustatyta, kad ieškovas 2014-05-20 susitarimu dėl papildomų darbų susitarė, kad atsakovas K. M. atliks darbų už 40 980 Lt. Bylos duomenimis ieškovas sumokėjo atsakovui K. M. 74 161,52 Lt – atsakovas K. M. 2015-03-04 rašytiniuose paaiškinimuose pripažįsta gavęs iš ieškovo pagal 2014-02-07 susitarimą 38 444,72 Lt ir pagal 2014-05-20 papildomą susitarimą 35 716,80 Lt. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas K. M. būtų įnešęs iš ieškovo gautus pinigus į atsakovo UAB „Jausta“ kasą ar sąskaitą, o valdymo organo ir juridinio asmens turtas bei atsakomybė yra atskiri. A. K. M., nesutikdamas su prašymu priteisti iš jo 23 024,98 Lt permoką, teigė, jog 38 444,72 Lt avansas buvo skirtas statybinėms medžiagoms, kurios jo buvo perduotos ieškovui, o ieškovo – UAB „Jausta“ statyboms darbams atlikti, tačiau šio teiginio neįrodė. Ieškovas sumokėjo atsakovui K. M. 38 444,72 Lt avansą pagal 2014-02-07 sutartį, apie kurio panaudojimą nėra duomenų, ir 35 716,80 Lt pagal 2014-05-02 susitarimą, kuriame susitarta dėl 40 980 Lt vertės darbų atlikimo. Kadangi ieškovas turi teisę pasirinkti tiek ieškinio pagrindą, tiek dalyką, bei nustatyti reikalavimo ribas, teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo K. M. 6 668,50 Eur (23 024,98 Lt) sumą, kuri bylos duomenimis nebuvo panaudota ieškovo užsakytų statybos darbų atlikimui, yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovas, prašydamas taikyti civilinę atsakomybę atsakovams dėl netinkamai vykdytos ir neįvykdytos rangos ir priteisti iš jų nuostolius dėl defektų šalinimo ir darbų atlikimo, neįrodė atsakovų atliktų darbų defektų ir neatliktų darbų kiekio bei apimties, bei priežastinio ryšio su jo patirtais nuostoliais, kuriuos patyrė kitam rangovui atlikus rangos darbus tame pačiame objekte už 19571,04 Eur (67 574,89 Lt) sumą, todėl tenkinti ieškinį jame nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsakovas UAB „Jausta“ pagal 2014-05-02 sutartį neatliko darbų, už kuriuos ieškovas buvo sumokėjęs, už 6 833,68 Lt kainą, atsakovas pripažįsta šią aplinkybę, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 1979,17 Eur (6 833,68 Lt) nuostolių atlyginimą iš atsakovo UAB „Jausta“ yra pagrįstas ir tenkintinas, nors ir kitu pagrindu, nei įrodinėjo ieškovas. Ieškovo reikalavimu iš kiekvieno atsakovo priteistina po 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93straipsnio 2 dalis).

4Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria dalis ieškinio reikalavimų buvo atmesta ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, prašydamas taikyti civilinę atsakomybę atsakovams dėl netinkamai vykdytos ir neįvykdytos rangos ir priteisti iš jų nuostolius dėl defektų šalinimo ir darbų atlikimo, neįrodė atsakovų atliktų darbų defektų, neatliktų darbų kiekio, apimties, priežastinio ryšio su patirtais nuostoliais. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių ir bylos dalyje dėl ieškovo teisės reikalauti nuostolių (defektų šalinimo išlaidų) atlyginimo, neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metų konstatavo, kad ginčas tarp šalių yra kilęs iš vartojimo rangos santykių, tuo pagrindu buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, tačiau skundžiamame teismo sprendime apie apelianto, kaip vartotojo interesų gynimą, visiškai nepasisakyta. Atsakovas UAB „Jausta“ darbų eigoje pateikė ieškovui vieną atliktų darbų 2014-06-02 aktą, pagal kurį ieškovas apmokėjo už jame nurodytus darbus 40 695,86 Lt, antras 2014-07-01 aktas 23 166,32 Lt sumai buvo pateiktas ieškovui tik po to, kai ieškovas atsisakė atsakovo paslaugų ir ieškovo nebuvo priimtas. Apeliantas niekada nebuvo pareiškęs, kad priima rangovo darbus pagal 2014-07-01 aktą, aktas buvo grąžintas rangovui su techninio prižiūrėtojo pastabomis, rangovo ieškovui atsiųsta PVM sąskaita faktūra taip pat nebuvo priimta ir buvo grąžinta rangovui. Dėl šios priežasties tampa nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas UAB „Jausta“ 2014-06-02 ir 2014-07-01 perdavė darbus, kurių bendra kaina 63 862,18 Lt. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teiginiu, kad bylos duomenimis 2014-07-16 ieškovas nutraukė rangos sutartį su UAB „Jausta“. Savo pranešime atsakovui ieškovas nurodė, kad atsisako rangovo paslaugų, nes rangovas nesilaikydamas sutarties reikalavimų nutraukė darbų vykdymą ir atšaukė iš objekto visus darbininkus. Situacija, kokioje buvo paliktas objektas yra užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo protokole, o atsakovai teismo posėdžio metu pripažino, kad po pasitraukimo iš objekto jokių darbų ieškovo pavedimų prie gyvenamojo namo ( - ) daugiau nebevykdė. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad nagrinėjamu atveju užsakovui, reiškiančiam reikalavimą dėl nuostolių, susijusių su defektų šalinimu ir neatliktų darbų atlikimo išlaidomis, tenka pareiga įrodyti nustatytų defektų arba neatliktų darbų kiekį ir apimtį (CPK 178 str.). Tačiau teismas klaidingai taikė Lietuvos apeliacinio teismo praktiką šioje byloje, kadangi minėtoje byloje šalys buvo verslininkai, o tarp šalių buvo sudaryta ne vartojimo rangos sutartis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad užsakovas yra silpnesnioji vartojimo rangos sutarties šalis, todėl jai yra taikomos padidintos garantijos, kurių pažeidimas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad apeliantas yra atsakingas už tai, kad ieškovo 2014-05-02 ir 2014-05-20 susitarimuose su atsakovais dėl darbų atlikimo nebuvo įvardinti konkrečius darbų atlikimo apimtis ir kiekius charakterizuojantys duomenys - lokalinėse sąmatose nurodytas tik darbų pobūdis ir kaina, todėl net nėra galimybės nustatyti, dėl kokio kiekio ir apimties darbų atlikimo buvo susitarę šalys. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, atsakovai, o ne ieškovas yra atsakingi už tinkamos informacijos sudarant sutartį neatskleidimo pasekmes. Ieškovas nurodo, kad pateikė visus įrodymus, kad rangovams pasitraukus iš objekto ir nepabaigus visų ieškovo jiems pavestų darbų, ieškovas turėjo samdyti kitus rangovus darbams užbaigti ir atsakovų atliktų darbų defektams pašalinti. Šie įrodymai yra byloje, įrodymai parengti laikantis statybos normatyvinių techninių dokumentų reikalavimų, todėl visiškai nesuprantama ką reiškia skundžiamo sprendimo teiginys, kad atsakovų atliktų darbų defektų ar kitokių trūkumų konkretaus kiekio ar apimties faktas nėra nustatyta tvarka užfiksuotas. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu netenkinti ieškovo prašymo dėl dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes toks sprendimas prieštarauja kasacinio teismo suformuotai teismų praktikai, t.y. jog pinigai už advokato suteiktą teisinę pagalbą gali būti mokami per tarpininką.

5Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo K. M. buvo priteista 6 668,50 Eur permoka; sprendimo dalį, kuria iš atsakovų buvo priteistos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsakovai nurodo, kad teismas nepagrįstai pasiūlė ieškovui pagal 2014-11-27 ieškinį pakeisti atsakovą UAB „Jausta“ dėl 23 024,98 Lt permokos priteisimo tinkamu atsakovu K. M.. Ieškovas pateikė prašymą dėl atsakovo pakeitimo ir tik tada teismo prašė pagal 2014-11-27 ieškinį dėl 23 024,98 Lt permokos priteisimo pakeisti pradinį atsakovą UAB „Jausta“ tinkamu atsakovu K. M.. 2014-11-27 ieškinyje ieškovo pozicija buvo ta, kad avansas buvo duotas UAB „Jausta“ o ne K. M., kaip fiziniam asmeniui. Atsakovai taip pat nurodo, kad sudarytos rangos sutartys yra tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Jausta“, reikalavimai pareikšti atsakovui K. M. yra nepagrįsti, neįrodyti, todėl atmestini. Dėl ieškovo sąžiningumo atsakovai nurodo, kad ieškovas tinkamai negrindė savo reikalavimų teisės normomis bei piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kadangi tik teismui paskyrus ekspertizę ieškovas teismui pateikė duomenis apie tai, kad UAB „Alinsta“ ir UAB „Anasta“ vykdė statybos darbų defektų šalinimo darbus.

6Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, juo prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti.

7Apeliaciniai skundai atmestini.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo už netinkamai įvykdytą ir iš dalies neįvykdytą rangos sutartį bei dėl permokos už atliktus rangos darbus. Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo K. M. 6 668,50 Eur (23 024,98 Lt) permoką už atliktus rangos darbus ir 2 029,05 Eur (7 005,90 Lt) nuostolių atlyginimo už jo neatliktus darbus ir nekokybiškai atliktų darbų taisymą. Iš atsakovės UAB „Jausta“ ieškovas reikalauja priteisti jam 17 541,99 Eur (60 568,97 Lt) nuostolių atlyginimo už neatliktus ir netinkamai atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies. Ieškovas ir atsakovai pateikė apeliacinius skundus.

11Dėl ieškovo apeliacinio skundo.

12Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, prašydamas taikyti civilinę atsakomybę atsakovams dėl netinkamai vykdytos ir neįvykdytos rangos sutarties ir priteisti iš jų nuostolius dėl defektų šalinimo ir darbų atlikimo, neįrodė atsakovų atliktų darbų defektų, neatliktų darbų kiekio, apimties, priežastinio ryšio su patirtais nuostoliais. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metų konstatavo, kad ginčas tarp šalių yra kilęs iš vartojimo rangos santykių, tuo pagrindu buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, tačiau skundžiamame teismo sprendime apie apelianto, kaip vartotojo interesų gynimą, visiškai nepasisakyta.

13Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes byloje, kad 2014-02-18 ieškovas su atsakovu K. M. žodžiu susitarė, kad atsakovas K. M. atliks statybos darbus ( - ). Šalys suderino ir atsakovas K. M. pasirašė darbų sąmatą 105 264,89 Lt sumai bei patvirtinimą, kad gavo 38 444,72 Lt avansą. Bylos duomenimis statybos darbai nebuvo pradėti. 2014-05-02 ieškovas ir rangovas UAB „Jausta“, kurios vadovu yra K. M., pasirašė statybos darbų rangos sutartį Nr.02, pagal kurią rangovas UAB „Jausta“ įsipareigojo užsakovui J. M. tinkamai atlikti sutartyje numatytus gyvenamojo namo ( - ) statybos darbus iki 2014-08-10. Į 2014-05-02 sudarytą sąmatą buvo įtraukti darbai 80 852,40 Lt sumai su PVM, kurie atitinka 2014-02-18 sąmatoje K. M. nurodytus darbus. 2014-05-20 buvo sudarytas papildomų darbų užsakymo lapas, pagal kurį atsakovas K. M. įsipareigojo ieškovui atlikti darbų už 40 980 Lt. Iš viso ieškovas 2014-05-02 ir 2014-05-20 užsakė atlikti darbų už 121 832,40 Lt sumą. Teismas taip pat byloje nustatė, kad vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Ieškovas nurodė, kad jo užsakymu buvo atliktas UAB „Jausta“ pagal 2015-05-02 sutartį neatliktų ir netinkamai atliktų darbų įvertinimas ir 2014-09-24 sudaryta lėšų poreikio šiems darbams atlikti sąmata 60 568,97 Lt sumai pagal 2014 m. kovo mėnesio kainas. Šią sumą ieškovas prašo teismą priteisti iš atsakovo UAB „Jausta“. Ieškovas 2014-12-04 patikslintame ieškinyje nurodė, kad į 2014-09-24 statybos remonto darbų sąmatą 60 568,97 Lt sumai buvo įtraukti atsakovo UAB „Jausta“ nepadaryti darbai, kurie yra išvardinti šios sąmatos 2 skyriaus (dangų remontas) 16-21 punktuose ir darbai, nurodyti sąmatos 3 skyriaus (fasadų remontas) 8 punkte, bendrai 8 095,82 Lt su PVM sumai. Visi kiti į 2014-09-24 statybos remonto darbų sąmatą 60 568,97 Lt sumai įtraukti darbai yra remonto (defektų šalinimo) darbai.

14Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014; kt.). Bendrųjų sutartis reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu vartojimo sutarčių instituto teisės normos taikomos kaip specialiosios, t. y. tiek, kiek teisinių santykių nereglamentuoja specialiosios vartojimo sutarčių taisyklės, taikomos bendrosios CK sutarčių teisės nuostatos ir kitos bendrosios teisės normos. Vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja bendrieji teisės, inter alia sutarčių teisės principai, kuriuos taikant ir jų požiūriu vertinant sutarties šalių elgesį turi būti atsižvelgta į vartojimo santykių ypatumus. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, vykdant sutartį dėti maksimalias pastangas, atitinkančias tokiose pat aplinkybėse esančio protingo asmens standartą. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį kasacinio teismo išskirti tokie elementai: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti, priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014).

15Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovų prašymu skyrė statybinę teismo ekspertizę. Ekspertas nustatė, kad 2015-06-16 visi statybos darbai buvo užbaigti, atlikti darbai atitinka UAB „Jausta“ atliktus darbus, kurie nurodyti darbų atlikimo 2014-06-02 Nr. 1 ir 2014-07-01 Nr. 2 aktuose. Ekspertas, neigiamai atsakė į klausimą, ar objekte atlikus statybos darbus nustatyti statybos darbų trūkumai atitinka kiekius, nurodytus ieškovo į bylą pateiktose 2014-09-24 lokalinėse sąmatose, nurodydamas, kad analizuojant antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2014-07-21 Nr. 23 priedą - vaizdo įrašą, taip pat statinio statybos techninės priežiūros vadovo G. K. atliktas foto fiksacijas ir rekomendacijas defektų ištaisymui, neįmanoma nustatyti, ar trūkumas buvo, ar ne, nes nustatant statybos darbų kokybę nepakanka vizualinės apžiūros – turi būti atliekami defektų apmatavimai su tam tikrais matavimo prietaisais. Pagal ieškovo pateiktą medžiagą kiekiai nustatyti nebuvo ir ekspertas negalėjo nustatyti ne tik ar trūkumas buvo, bet ir apytikrį kiekį, nes faktinių aplinkybių konstatavimo metu kiekiai fiksuoti nebuvo. Atliekant objekto apžiūrą 2016-06-16 trūkumų nustatyta nebuvo, tačiau teismo ekspertas nurodė negalintis nustatyti, ar jie buvo, ar juos sutvarkė ieškovas ar atsakovas. Be to, nėra darbų ir išlaidų, o ypač kiekių, kurie nurodyti ieškovo užsakymu darytose lokalinėse sąmatose, pagrindimo, kiekiai nefiksuoti nei antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nei statinio techninės priežiūros vadovo G. K. pateiktose rekomendacijose remonto darbams, trūkumų ir jų kiekių pagrindimo ieškovas nepateikė net papildomai prašomoje medžiagoje. Kadangi nėra darbų kiekių, ekspertas nurodė negalintis teigti, kad ieškovo pateiktos 2014-09-24 lokalinės sąmatos atitinka tikrovę. Kaip minėta kasacinio teismo praktikoje, sutarties šalių bendradarbiavimas yra esminis kriterijus vertinant šalių teisių ir pareigų balansą vartojimo rangos sutartyje. Šiuo atveju pažymėtina, kad minėta statybinė teismo ekspertizė buvo paskirta atsakovų prašymu, taigi darytina išvada, kad atsakovai yra suinteresuoti objektyviu faktinių aplinkybių nustatymu byloje. Tuo tarpu ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad pagal ieškovo pateiktą medžiagą jis negalėjo nustatyti nei darbų, nei išlaidų, nei kiekių. Trūkumų ir jų kiekių pagrindimo ieškovas nepateikė net papildomai prašomojoje medžiagoje. Taigi darytina išvada, kad ieškovas nepateikė tinkamų ir esminių duomenų ekspertui, t.y. nevisiškai tinkamai atliko savo kaip užsakovo pareigas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismas siūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie atsakovų netinkamai atliktų defektų apimties tinkamą užfiksavimą, iš ieškovo pateiktų įrodymų nėra galimybės apskaičiuoti kokių konkrečiai darbų ir kokia apimtimi bei kiekais atsakovai atliko netinkamai bei susieti su ieškovo pateiktais duomenimis apie trūkumų šalinimo kiekius ir apimtis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad užsakovas ir statinio techninės priežiūros vadovas, kuris turėjo prievolę kontroliuoti statybos darbų eigą, organizuoti atliktų darbų priėmimą, neatliko veiksmų ir atitinkamais dokumentais neįformino jų rezultatų, kurių pagrindu būtų galima patvirtinti atsakovų atliktų darbų trūkumus dėl jų kiekio (apimties) ar kokybės (CK 6.662 str. 1 d. , 6.689 str. 1 ir 2 d.). Neatlikęs ir neįforminęs veiksmų, kurių pagrindu galėtų reikšti pretenzijas dėl ieškovo sudarytuose aktuose nurodytų darbų atlikimo fakto ar darbų defektų, užsakovas pagal statybos rangos sutartį neteko galimybės remtis trūkumų faktu. 2014-05-02 ir 2014-05-20 susitarimuose su atsakovais dėl darbų atlikimo, ieškovas taip pat neįvardino konkrečių darbų atlikimo apimties ir kiekių charakterizuojančių duomenų - lokalinėse sąmatose nurodytas tik darbų pobūdis ir kaina. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra galimybės nustatyti, dėl kokio kiekio ir apimties darbų atlikimo buvo susitarę šalys, nes neužfiksuota, kokia apimtis darbų atsakovų neatlikta ir kokia apimtimi darbai atlikti netinkamai. Ieškovas pateikė pažymas ir darbų aktus, kuriais remdamasis įrodinėjo atsakovų atliktų darbų trūkumų šalinimo ir neatliktų darbų atlikimo faktą, nors atsakovų atliktų darbų defektų ar kitokių trūkumų konkretaus kiekio ar apimties faktas nėra nustatyta tvarka užfiksuotas, o iš ieškovo pateiktų įrodymų turinio negalima daryti išvados, kad buvo atliekami būtent atsakovų atliktų darbų defektų šalinimo darbai.

16Apeliantas nurodo, kad niekada nebuvo pareiškęs, kad priima rangovo darbus pagal 2014-07-01 aktą, aktas buvo grąžintas rangovui su techninio prižiūrėtojo pastabomis, rangovo ieškovui atsiųsta PVM sąskaita faktūra taip pat nebuvo priimta ir buvo grąžinta rangovui. Dėl šios priežasties tampa nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas UAB „Jausta“ 2014-06-02 ir 2014-07-01 perdavė darbus, kurių bendra kaina 63 862,18 Lt.

17Nesutiktina su tokia ieškovo pozicija, kadangi iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2014-06-02 Darbų atlikimo aktą Nr. 1 už 2014 m. 05 mėn. ieškovas J. M. pasirašė 2014-06-03. 2014-07-01 aktas buvo pasirašytas tik atsakovo. Pagal kasacinio teismo praktiką užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas darbus priėmė, su jų kokybe sutiko, kadangi pretenzijų dėl darbų nepareiškė.

18Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad bylos duomenimis 2014-07-16 ieškovas nutraukė rangos sutartį su UAB „Jausta“. Savo pranešime atsakovui ieškovas nurodė, kad atsisako rangovo paslaugų, nes rangovas nesilaikydamas sutarties reikalavimų nutraukė darbų vykdymą ir atšaukė iš objekto visus darbininkus.

19Su šia apelianto išreikšta pozicija apeliacinės instancijos teismas taip pat negali sutikti, kadangi byloje pateiktas 2014-07-16 raštas atsakovams K. M. ir UAB „Jausta“ „Dėl rangos sutarties nutraukimo (2014-05-02 Sutartis Nr. 2)“. Kai nutraukiama rangos sutartis dėl to, jog rangovas darbą vykdo ne laiku, užsakovas turi teisę likusiems darbams atlikti sudaryti kitą rangos sutartį, prieš tai priėmęs jau atliktus darbus. Rangovas tokiu atveju turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo pareiga nedelsiant pradėti darbų priėmimą po to, kai jis gauna rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005). Įvertinus šias aplinkybes, kad ieškovas priėmė darbus, kurie buvo atlikti už 40 695,86 Lt pagal 2014-06-02 atliktų darbų aktą, pasirašytą paties ieškovo, bei pagal 2014-07-01 atliktų darbų aktą, pasirašytą vienašališkai atsakovo, kurį atsisakė priimti ieškovas, o vėliau ieškovas rangos sutartį ir nutraukė, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas UAB „Jausta“ 2014-06-02 ir 2014-07-01 perdavė darbus, kurių bendra suma 63 862,18 Lt.

20Dėl atsakovų apeliacinio skundo.

21Atsakovai nurodo, kad teismas nepagrįstai pasiūlė ieškovui pagal 2014-11-27 ieškinį pakeisti atsakovą UAB „Jausta“ dėl 23 024,98 Lt permokos priteisimo tinkamu atsakovu K. M..

22LR CPK 45 straipsnis numato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Taigi iš esmės tinkamo atsakovo pasirinkimas yra ieškovo diskrecijos teisė.

23Atsakovai taip pat nurodo, kad sudarytos rangos sutartys yra tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Jausta“, pareikšti reikalavimai atsakovui K. M. yra nepagrįsti, neįrodyti, todėl atmestini.

24Nesutiktina su tokia atsakovų pozicija, kadangi rangos sutartis gali būti sudaryta ne tik raštu, bet ir žodžiu. Šioje byloje iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2014-02-18 ieškovas su atsakovu K. M. žodžiu susitarė, kad atsakovas K. M. atliks statybos darbus ( - ). 2014-05-02 statybos rangos sutartimi ieškovas su atsakovu UAB „Jausta“ susitarė dėl darbų atlikimo už 80 852,40 Lt suma su PVM. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „Jausta“ gavo iš ieškovo 70 965,86 Lt ir šios aplinkybės neginčija atsakovai. Taip pat nustatyta, kad ieškovas 2014-05-20 susitarimu dėl papildomų darbų susitarė, kad atsakovas K. M. atliks darbų už 40 980 Lt. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė byloje esančias faktines aplinkybes, kad ieškovas sumokėjo atsakovui K. M. 74 161,52 Lt – atsakovas K. M. 2015-03-04 rašytiniuose paaiškinimuose pripažįsta gavęs iš ieškovo pagal 2014-02-07 susitarimą 38 444,72 Lt ir pagal 2014-05-20 papildomą susitarimą 35 716,80 Lt. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas K. M. būtų įnešęs iš ieškovo gautus pinigus į atsakovo UAB „Jausta“ kasą ar sąskaitą, o valdymo organo ir juridinio asmens turtas bei atsakomybė yra atskiri. A. K. M., nesutikdamas su prašymu priteisti iš jo 23 024,98 Lt permoką, teigė, jog 38 444,72 Lt avansas buvo skirtas statybinėms medžiagoms, kurios jo buvo perduotos ieškovui, o ieškovo – UAB „Jausta“ statyboms darbams atlikti, tačiau šio teiginio neįrodė (CPK 178, 185 str.). Taigi atsižvelgus į tai, kad ieškovą ir atsakovą K. M. siejo sutartiniai santykiai sudaryti žodžiu, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovui K. M. buvo perduoti 21 478,66 Eur (74 161,52 Lt), o įrodymų, jog 6 668,50 Eur (23 024,98 Lt) buvo panaudoti darbams atlikti, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo K. M. 6 668,50 Eur.

25Dėl ieškovo sąžiningumo atsakovai nurodo, kad ieškovas tinkamai negrindė savo reikalavimų teisės normomis.

26LR CPK 135 straipsnis nenumato pareigos ieškovui nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis ieškovas grindžia savo ieškinį, kadangi tai yra teismo prerogatyva taikyti teisės normas, įvertinus ieškovo nurodytą faktinį ieškinio pagrindą bei dalyką.

27Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes bei pateiktus duomenis, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovo ir atsakovų nurodytais apeliacinių skundų argumentų pagrindais (LRCPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

29Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi byloje yra pateikti įrodymai, kad už advokato padėjėjo darbą byloje buvo sumokėta per tarpininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

30Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui teisines paslaugas suteikė VšĮ ADVOC LT, su kurios direktoriumi buvo sudaryta pavedimo sutartis ir advokato padėjėjas R. M., su kuriuo atstovavimo sutartis sudaryta 2014-10-01. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas pateikė 2014-07-16 ir 2014-07-28 kasos pajamų orderio kvitų kopijas, kad sumokėjo VšĮ ADVOC LT 3 500 Lt, 2015-03-18 pinigų priėmimo kvitu sumokėjo 500 E. L. M., vykdančiam individualią veiklą. Šie pinigai sumokėti ne advokatui ar advokato padėjėjui Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturi teisės į tokių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi byloje teisines paslaugas ieškovui suteikė VšĮ ADVOC LT arba individualią veiklą vykdantis L. M.. Advokato padėjėjas R. M. teismui pateikė ataskaitą už suteiktas paslaugas 1 000 Eur sumai (procesinių dokumentų rengimas, ruošimasis ir dalyvavimas teismo posėdžiuose bei konsultacijos), tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad už šias paslaugas jam sumokėta. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi byloje nėra patvirtintų duomenų, jog advokato padėjėjas R. M. gavo atlygį už suteiktas teisines paslaugas per VšĮ ADVOC LT kaip tarpininką. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

32palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas 2014-11-27 ieškiniu, 2015-11-20 prašymu pakeitęs atsakovą,... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-17 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios... 5. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios... 6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, juo prašo... 7. Apeliaciniai skundai atmestini.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 9. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 10. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo už netinkamai įvykdytą ir iš... 11. Dėl ieškovo apeliacinio skundo.... 12. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas,... 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes byloje, kad... 14. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas... 15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovų prašymu skyrė... 16. Apeliantas nurodo, kad niekada nebuvo pareiškęs, kad priima rangovo darbus... 17. Nesutiktina su tokia ieškovo pozicija, kadangi iš byloje pateiktų duomenų... 18. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad... 19. Su šia apelianto išreikšta pozicija apeliacinės instancijos teismas taip... 20. Dėl atsakovų apeliacinio skundo.... 21. Atsakovai nurodo, kad teismas nepagrįstai pasiūlė ieškovui pagal 2014-11-27... 22. LR CPK 45 straipsnis numato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs,... 23. Atsakovai taip pat nurodo, kad sudarytos rangos sutartys yra tarp ieškovo ir... 24. Nesutiktina su tokia atsakovų pozicija, kadangi rangos sutartis gali būti... 25. Dėl ieškovo sąžiningumo atsakovai nurodo, kad ieškovas tinkamai negrindė... 26. LR CPK 135 straipsnis nenumato pareigos ieškovui nurodyti teisės normas,... 27. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau apeliacinės instancijos teismas... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.... 29. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė... 30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui teisines paslaugas suteikė... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 32. palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą...