Byla 3K-3-250/2013

Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudenaites (kolegijos pirmininke) ir Antano Simniškio (pranešejas),

2sekretoriaujant Nijolei Radevic,

3dalyvaujant ieškovo restrukturizuojamos UAB „ASF“ atstovams advokatei Juratei Matonienei ir Broniui Auguliui,

4atsakovo UAB „Vetruna“ atstovams advokatams Eglei Jagelienei ir Henrikui Celenceviciui,

5žodinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo UAB „Vetruna“ kasacini skunda del Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutarties peržiurejimo civilineje byloje pagal ieškovo RUAB „ASF“ ieškini atsakovui UAB „Vetruna“, treciasis asmuo, nepareiškiantis savarankišku reikalavimu, – UAB „Jungtines architektu dirbtuves“, del skolos priteisimo.

6Teiseju kolegija n u s t a t e :

7I. Ginco esme

8Byloje nagrinejama del statybos ranga, prievoliu ivykdymo užtikrinima reglamentuojanciu materialiosios teises normu aiškinimo ir taikymo bei proceso teises normu, reglamentuojanciu irodinejima ir irodymu vertinima, bylos nagrinejimo ribas apeliaciniame procese, nutarties motyvavima.

9Ieškovas praše: priteisti iš atsakovo 1 026 591,50 Lt skolos, kuria sudaro 305 703,57 Lt, nesumoketi pagal PVM saskaitas–fakturas Nr. 00003225 ir Nr. 00003226, bei 720 887,93 Lt, atsakovo „sulaikyti“ 5 proc. nuo ieškovui išmoketu sumu; pripažinti atsakovo atlikta vienašali iskaityma negaliojanciu nuo jo atlikimo momento. Ieškovas nurode, kad šalys pasiraše statybos rangos sutarti Nr. Reg-014-53-06 del VI Registru centro administracinio komercinio komplekso korpuso C fasadu irengimo iki 2007 m. liepos 1 d.; prie statybu rangos sutarties buvo sudaryti susitarimai Nr. 01, 03 ir 04 del papildomu rangos darbu, nenumatytu rangos sutartyje. Ieškovo teigimu, darbai atlikti ir pastatas 2008 m. spalio 10 d. priimtas Valstybines statybos priežiuros komisijos, todel laikytina, kad darbai atlikti tinkamai, taciau atsakovas už darbus nesumokejo. Anot ieškovo, atsakovas nuo 2010 m. liepos 2 d. jokiu mokejimu ieškovui nei tiesiogiai, nei pagal užskaita subrangovams nevykdo. Ieškovas nesutinka, kad atsakovas pagristai iskaite 740 000 Lt, nes, šio užsakytos ekspertizes duomenimis, statybos darbu defektu ištaisymas kainuotu 104 653,61 Lt su PVM.

10II. Pirmosios ir apeliacines instanciju teismu sprendimo ir nutarties esme

11Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškini tenkino, priteise ieškovui iš atsakovo 1 026 591,50 Lt skolos. Teismas, spresdamas del atsakovo atlikto priešinio reikalavimo iskaitymo, nustate, kad ieškovas nuo 2007 m. vasario iki 2008 m. rugsejo menesio atliko darbu už 18 400 208,18 Lt, darbai buvo perduoti atsakovui darbu priemimo–perdavimo aktais, atsakovas už atliktus darbus sumokejo 17 679 320,25 Lt, o likusi suma – 720 887,83 Lt buvo sulaikyta šaliu rangos sutarties 9.10 punkto pagrindu, pagal kuri iš kiekvienos mokamos sumos užsakovas sulaiko 5 proc., kuriuos sumoka po penkiolikos dienu po baigiamojo darbu etapo, atlikimo akto pasirašymo ir darbu kokybes garantijos (paskutinio darbu etapo apmokejimui) pagal 12.4 punkta iš draudimo bendroves pateikimo datos. Atsižvelges i tai, kad šaliu rangos sutarties 12.4 punkte nustatyta, jog rangovo pagal sutarti atliktu darbu garantinio laikotarpio laidavimo raštas galioja vienerius metus nuo statinio užbaigimo dienos, bei i tai, kad pastatas buvo galutinai priduotas 2008 m. spalio 10 d., teismas padare išvada, jog atsakovo teise sulaikyti 5 proc. iš kiekvienos mokamos sumos išnyko 2009 m. spalio menesi, ir konstatavo, kad atsakovui kilo prievole sumoketi ieškovui likusia suma už tinkamai atliktus ir priimtus darbus (CK 6.687 straipsnis). Teismas nustate, kad po pastato pridavimo Valstybinei statybos priežiuros komisijai, ivykusio 2008 m. spalio 10 d., paaiškejo ieškovo atliktu darbu defektai, atsakovas gavo pastato valdytojo pretenziju apie pasikartojancius vandens prasiskverbimus, tarp šaliu kilo gincas del defektu šalinimo tvarkos, ieškovas 2010 m. rugpjucio 28 d. raštu sustabde prievoles taisyti darbu trukumus vykdyma, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepagristai vengia sumoketi 305 703,57 Lt už atliktus darbus, bei prašydamas sumoketi puse sulaikytos sumos. Teismas taip pat nustate, kad atsakovas 2010 m. lapkricio 2 d. sudare su UAB „KG Construktions“ sutarti del pastato išores fasadu hermetinimo darbu, šalinant kitu rangovu anksciau atliktu darbu trukumus, pagal kurios lokaline samata numatytas 8000 kv. m ploto fasadu remontas, jo kaina – 611 570,25 Lt. Teismas pažymejo, kad atsakovo užsakymu buvo atlikta ekspertize, pagal kuria: defektu ištaisymo (fasado remonto iš naujo užhermetinant visa aliuminio fasado sistema) kaina – 740 000 Lt su PVM (darbu verte eksperto buvo nustatyta atsižvelgiant i UAB „KG Construktions“ pateikta samata); defektu ištaisymo kaina tose vietose, kuriose nustatytas vandens prasiskverbimas i pastato vidaus konstrukcijas ir patalpas, – 80 138,24 Lt su PVM, visu konsoliu užsandarinimo kaina – 24 515,37 Lt. Teismas nurode, kad ekspertizes metu užfiksuotu defektu ištaisymas kainuotu 104 653,64 Lt su PVM. Teismas nustate, kad atsakovas 2011 balandžio 13 d. raštu Nr. S-1728 pareiške, jog iskaito savo reikalavima del 740 000 Lt defektu ištaisymui už 720 887,93 Lt skola ieškovui pagal šaliu statybos rangos sutarti. Teismo vertinimu, šis atsakovo pareiškimas apie iskaityma neatitinka CK 6.131 straipsnio nuostatu, nes atsakovo reikalavimas ieškovui del 720 887,83 Lt nera galiojantis. Teismas nurode, kad šaliu statybos rangos sutartis nera nutraukta, ji nesuteikia užsakovui (atsakovui) teises reikalauti iš rangovo atlyginti darbu trukumu šalinimo išlaidas, pagal sutarties 12.2 punkta rangovas suteike dešimties metu garantija nuo pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo dienos pasleptiems darbams, atvirai montuojamiems – penkeriu metu, o pagal sutarties 12.3 punkta – isipareigojo šalinti garantiniu laikotarpiu paaiškejusius trukumus. Teismas sprende, kad pagal šaliu sutarti, paaiškejus trukumams, ieškovas privalo juos pašalinti, sutartis nesuteikia atsakovui teises pašalinti darbu trukumus ieškovo saskaita, t. y. atsakovo pareiškimo apie iskaityma diena ieškovas neturejo prievoles sumoketi 740 000 Lt už darbu trukumu šalinima. Nurodes, kad nera duomenu, jog atsakovas realiai patyre 740 000 Lt darbu trukumo šalinimo išlaidu, ir ivertines, jog atsakovas ketino iskaityti busimus galimus nuostolius del darbu trukumu šalinimo, teismas padare išvadas, kad atsakovo 2011 m. balandžio 13 d. pareiškimas nesukelia CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatytu teisiniu padariniu, atsakovo prievole ieškovui sumoketi 720 887,83 Lt už darbus yra galiojanti. Teismas, spresdamas del atsiskaitymo už atliktus darbus pagal PVM saskaitas–fakturas Nr. 00003225 ir Nr. 00003226, nustate, kad pagal jas atsakovas nesumokejo ieškovui 305 703,57 Lt už 2009 m. vasario menesi atliktus darbus, atsakovas gražindavo atliktu darbu aktus nepasirašytus, ieškovas aktus perrašinedavo ir teikdavo iš naujo, juos pavyko iteikti tik 2009 m. gegužes 7 d. Teismas nesutiko su atsakovo atsikirtimais, grindžiamais šaliu statybos rangos sutarties 9.2 punktu, numatanciu užsakovo teise nepriimti atliktu darbu aktu ir ju nepasirašyti, jeigu rangovas nevykdo ar netinkamai vykdo sutarties isipareigojimus, kad jis (atsakovas) pagal sutarties salygas, ieškovo darbo kokybei buvus nepatenkinamai ir daug nustatytu trukumu bei problemu su ju šalinimu, turejo teise nepriimti ieškovo siunciamu atliktu darbu aktu ir pareiga atsiskaityti jam nekilo. Teismas nurode, kad toks sutarties 9.2 punkto aiškinimas prieštarauja CK 6.662 straipsnio 1 daliai. Teismo vertinimu, atsakovas, gražindamas ieškovo siunciamus atliktu darbu aktus ir PVM saskaitas–fakturas del ju tariamu formaliu trukumu ir vengdamas sumoketi už atliktus darbus, elgesi nesažiningai, pažeide istatymo numatyta užsakovo pareigos priimti atliktus darbus pagal pateiktus atliktu darbu aktus. Teismas nurode, kad šaliu rangos sutarties 9.2 punkte taip pat nustatyta, jog galutinis darbu atlikimas fiksuojamas surašant atliktu rangos darbu perdavimo–priemimo akta, kuri pasirašo rangovas ir užsakovas; atliktu darbu aktus užsakovas priima ne veliau kaip iki einamojo menesio 25 kalendorines dienos ir privalo pasirašyti juos ar pareikšti argumentuota nesutikima per penkias darbo dienas; esant gincytinoms pozicijoms, atliktu darbu akta butina pasirašyti tuo paciu terminu, nurodant ginco priežastis bei sutartyje nustatytu terminu sumoketi už negincytina dali. Ieškovo 2009 m. gegužes 7 d. pateiktus atsakovui atliktu darbu aktus teismas ivertino kaip rangovo (ieškovo) vienašališkai pasirašytus ir konstatavo, kad jie sukelia atsakovui prievole sumoketi 305 703,57 Lt skolos.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, išnagrinejusi byla apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacini skunda, 2012 m. spalio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendima paliko nepakeista. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis. Kolegija pažymejo, kad ekspertizes akte nurodytos išvados del vandens pratekejimo per pastato konstrukcijas i pastata nera kategoriškos, pratekejimu galejo atsirasti ir del paties atsakovo veiksmu, pavyzdžiui, del jo netinkamai paklotos rulonines stogo dangos. Kolegija atkreipe demesi i tai, kad ekspertas nurode, jog neimanoma nustatyti, kokie konkreciai defektai leme vandens prasiskverbima i pastato konstrukcijas ir patalpas, taip pat kad nera garantijos, jog, atlikus fasado daliu remonta (ištaisius defektus ir užsandarinus konstrukcijas), vandens prasiskverbimo pro pastatu fasadus neatsiras kitose fasadu dalyse. Kolegija pažymejo, kad atsakovas nera šioje byloje pareiškes priešieškinio del statybos ar garantinio termino metu atsiradusiu rangovo atliktu statybos darbu trukumu, ieškovas neatsisako vykdyti isipareigojimu pagal statybos rangos sutarties 12.2 punkta, kuriame itvirtinta jo pareiga šalinti garantinio termino metu atsiradusius defektus. Atsižvelgusi i tai, kad ieškovui 2009 m. lapkricio 3 d. iškelta restrukturizavimo byla, kolegija sprende, jog atsakovas, atlikes vienašali iskaityma, pažeide Imoniu restrukturizavimo istatymo 9 straipsnio reikalavimus.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo i kasacini skunda teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutarti ir priimti nauja sprendima – ieškini atmesti arba perduoti byla iš naujo nagrineti apeliacines arba pirmosios instancijos teismams. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Del CK 6.694 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nurodo, kad byla nagrineje teismai rangovo vienašališkai pasirašytus atliktu darbu už 2009 m. vasario men. aktus nepagristai pripažino tinkamais ir sukelianciais užsakovui prievole pagal juos atsiskaityti, nes: rangovo atlikti darbai buvo netinkamos kokybes, todel kasatorius atidejo darbu priemimo–perdavimo akto pasirašyma iki bus nustatyti tikslus atliktu darbu defektai; rangovas nurodytus aktus vienašališkai pasiraše neatsižvelgdamas i tai, del ko kasatorius buvo atidejes ju pasirašyma; apie vienašališkai pasirašytus aktus rangovas neinformavo kasatoriaus; aktuose nera žymu apie tai, kad užsakovas atsisake juos pasirašyti, ir nenurodytos priežastys, del ko atsisake pasirašyti (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasatoriaus teigimu, rangovo teise vienašališkai pasirašyti akta yra ultima ratio priemone, kuria šis gali naudotis tik užsakovui piktnaudžiaujant savo teisemis ir nepagristai atsisakant pasirašyti atliktu darbu priemimo–perdavimo aktus, siekiant išvengti sutartiniu prievoliu vykdymo. Žyma apie atsisakyma pasirašyti, irašyta akte, patvirtina viena reikšmingu darbu perdavimo aplinkybe, atskleidžia priežastis, del kuriu aktas pasirašomas vienašališkai, todel yra butinas vienašališkai pasirašyto akto elementas ir turi atspindeti užsakovo piktnaudžiavima savo teisemis. Anot kasatoriaus, jis ne atsisake pasirašyti atliktu darbu akta, bet atidejo jo pasirašyma iki bus nustatyti ir pašalinti visi rangovo atliktu darbu defektai. Tokia situacija neprieštarauja CK 6.694 straipsnio 4 daliai, pagal kuria nereikalaujama nedelsiant priimti akivaizdžiai netinkamai, su trukumais atliktu darbu. Istatymas (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.) ipareigoja užsakova ivertinti priimamu darbu kokybe, nustatytus defektus aiškiai ivardyti, nes priešingu atveju jis netenka teises remtis darbu trukumo faktu. Kasatorius teigia, kad jo veiksmai atitiko nustatyta reglamentavima – matydamas, kad darbai už 2009 m. vasario men. atlikti su trukumais, jis elgesi apdairiai ir protingai, siekdamas pirmiausia nustatyti atliktu darbu defektus ir tik po to juos priimti, padarydamas atitinkamas žymas akte.

162. Del nepagristai netaikytu CK 6.206, 6.681 straipsniu. Atkreipes demesi i rangos sutarties šaliu teisiu ir pareigu priešpriešini pobudi, kasatorius teigia, kad ieškovas, tinkamai neivykdes savo isipareigojimu, neturejo teises vienašališkai pasirašyti atliktu darbu aktu, o teismai – jais remtis ir ipareigoti užsakova ivykdyti priešpriešine prievole – atsiskaityti už netinkamai atliktus darbus. Kasatoriaus teigimu, byloje esant pakankamai irodymu apie atliktu darbu trukumus, be to, teismams iš esmes pripažinus esamus defektus, o ieškovui ju nepaneigus, teismai nepagristai sprende, jog kasatorius privalo sumoketi rangovui už šio netinkamai atliktus darbus. Anot kasatoriaus, jis ne tik tures sumoketi ieškovui atlyginima, bet ir savo sakaita pašalinti ieškovo atliktu darbu defektus, kuriu šalinimo kaina – 740 000 Lt. Kasatoriaus vertinimu, teismu sprendimai prieštarauja CK 6.200, 6.206, 6.681 straipsniams, neatitinka teisingumo, protingumo ir sažiningumo principu, prieštarauja teismu praktikai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilineje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybes administracija, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Parama“ v. AB firma „VITI“ , bylos Nr. 3K-3-521/2011), suteikia nepagrista pranašuma ir galimybe praturteti ieškovui, kuris yra restrukturizuojama imone ir neabejotinai bankrutuos, o šio prievoles kreditoriams bus neivykdytos.

173. Del ginco teisinio santykio neteisingo kvalifikavimo. Kasatorius nurodo, kad teismu išvados, jog sulaikymo teise jis (kasatorius) galejo naudotis tik iki 2009 m. spalio menesio, o pirmosios instancijos teismo sprendimo priemimo 2012 m. vasario 13 d. metu turejo pareiga sumoketi rangovui 720 887,83 Lt, yra padarytos neteisingai kvalifikavus ginco teisini santyki ir netinkamai pritaikius teises normas bei prieštarauja teismu praktikai. Teise kasatoriui sulaikyti 5 proc. nuo kiekvieno atlikto mokejimo itvirtinta sutartyje kaip rangovo pareigos – laiku ir tinkamai atlikti darbus – ivykdymo užtikrinimo priemone; šiu lešu panaudojimas nustatytas atvejui, jeigu užsakovas, paaiškejus atliktu darbu trukumams, ju tinkamai ir laiku nepašalintu. Kadangi rangovo atlikti darbai netinkamos kokybes, tai kasatorius turejo teise jam neišmoketi sulaikytu 720 887,83 Lt bent jau iki tol, kol nebus pašalinti darbu defektai. Teismai, ipareigoje kasatoriu sumoketi šias lešas rangovui, kuris pažeide savo sutartines prievoles ir tinkamai darbu neatliko, iškreipe prievoliu užtikrinima reguliuojanciu teises normu esme ir paneige pacia prievoliu užtikrinimo priemoniu prigimti. Kasatoriaus teigimu, teismai, jo sulaikymo teises nevertine kaip prievoliu ivykdymo užtikrinimo priemones, o ja vertine tik kaip galimybe tam tikram laikui atideti atsiskaityma, nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Praviena“ v. UAB „Hanner Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2011). Rangovui tinkamai neivykdžius savo sutartines prievoles, kasatorius turejo pagrinda sulaikyti savo priepriešines prievoles ivykdyma, todel neprivalejo sumoketi rangovui sulaikytos 720 887,83 Lt sumos. Teismai nepagristai netaike CK 6.70 straipsnio.

184. Del restitucijos klausimo ignoravimo (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis). Kasatorius nurodo, kad teismai, pripažine iskaitymo sandori neteisetu, nesprende restitucijos klausimo ir taip netinkamai taike restitucija reglamentuojancias teises normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos. Šalys turejo buti gražintos i padeti, kurioje buvo iki iskaitymo, t. y. kasatoriui turejo buti gražinta teise naudotis prievoles užtikrinimo priemone – sulaikymo teise. To nepadarius, kasatoriaus vertinimu, pažeistas CK 6.145 straipsnis, juolab kad jam (kasatoriui) nebuvo atsiradusios prievoles išmoketi sulaikytas lešas rangovui.

195. Del esminiu teises principu pažeidimo. Kasatorius teigia, kad teismai nesivadovavo teisingumo, protingumo, sažiningumo ir proporcingumo principais, prieme sprendimus, kuriais ivykde formalu teisinguma, taip pažeide Konstitucijos 109 straipsnio 1 dali. Kasatoriaus teigimu, teismu procesiniuose sprendimuose neivertintos esmines ginco aplinkybes, del kasatoriaus atsakomybes pasisakyta pažodžiui atkartojant atskiras istatymo normas, neanalizuojant ju santykio su faktine situacija, ryšio su kitomis teises normomis, neatsižvelgta i tai, kad rangovui iškelta restrukturizavimo byla ir kyla pagristu abejoniu del jo isipareigojimu vykdymo taip pat ir kasatoriui, kuriam teismu procesiniais sprendimais nustatyta dviguba atsakomybe: atsiskaityti su rangovu už šio netinkamai atliktus darbus ir padengti ju defektu šalinimo išlaidas. Kasatoriaus teigimu, teismu sprendimais sukurta situacija neproporcingai pažeidžia jo teises ir interesus, iš esmes pažeidžia šaliu teisiu ir interesu pusiausvyra.

206. Del irodinejima ir irodymu tyrima bei vertinima reglamentuojanciu CPK normu pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, teismu procesiniai sprendimai priimti, nesilaikant CPK itvirtintu irodinejima ir irodymu vertinima reglamentuojanciu teises normu (CPK 12, 176, 178, 182, 185 straipsniai), nukrypus nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuotos praktikos, netinkamai ištyrus ir ivertinus byloje surinktus irodymus, nepagristai išanalizavus tik ju dali, o del kitu apskritai nepasisakius. Kasatorius nurodo, kad teismai neanalizavo darbu priemimo–perdavimo aktu vienašališko pasirašymo aplinkybiu, nors pagal teismu praktika ipareigoti nustatyti ir ivertinti priežastis, del kuriu užsakovas atsisake pasirašyti ir priimti darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai ir pan., be to, turi diskrecijos teise konstatuoti arba nekonstatuoti akto nepasirašymo pagristuma, priklausomai nuo byloje nustatytu faktiniu aplinkybiu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. lapkricio 27 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Autokausta“ v. A. V., bylos Nr. 3K-3-535/2009; kt.). Pažymejes, kad ieškovas sutiko su 128 429,75 Lt defektu šalinimo išlaidu pagristumu, kasatorius teigia, kad teismai, visiškai patenkindami ieškini, neivertino ieškovo pripažintu aplinkybiu, pažeide CPK 182 straipsnio 5 punkta, dispozityvumo principa.

217. Del CPK 263, 320 straipsniu pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad apeliacines instancijos teismas, neišnagrinejes visu kasatoriaus apeliacinio skundo argumentu ir pasisakes del pirmosios instancijos teismo nenagrinetu ir šaliu apskritai neirodinetu aplinkybiu, pažeide CPK 320 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kuria apeliacines instancijos teismas neturi teises nei priteisti tai, ko apeliantas nereikalauja, nei nagrineti teisines ir faktines aplinkybes, kuriomis apeliantas nesiremia (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. C. v. VšI „Vilniaus kraujo centras“, bylos Nr. 3K-3-1027/2001). Kasatoriaus teigimu, apeliacines instancijos teismas netyre ir nevertino jo (kasatoriaus) argumentu del teises reikalauti iš rangovo defektu šalinimo išlaidu atlyginimo, teises naudotis prievoles ivykdymo užtikrinimo priemone (sulaikymu), ieškovo neteisetu veiksmu vienašališkai pasirašant atliktu darbu aktus. Anot kasatoriaus, apeliacines instancijos teismas išejo už apeliacijos ribu, nes pasisake del kasatoriaus atlikto iskaitymo negalimumo, kiek tai susije su ieškovo restrukturizavimo byla, nors ieškovas šios aplinkybes neirodinejo, pirmosios instancijos teismas del to taip pat nepasisake. Be to, kasatoriaus teigimu, teismo išvada del iskaitymo negalimumo teisiškai nepagrista, neparemta atitinkama teises norma (CPK 263 straipsnis). Kasatorius nurodo, kad IRI 9 straipsnis, kuriuo remesi apeliacines instancijos teismas, reguliavo su restrukturizuojamos imones prievoliu vykdymu nesusijusius klausimus. Anot kasatoriaus, restrukturizuojamos imones prievoliu vykdyma reguliavo IRI 8 straipsnis, kuriame itvirtintas draudimas vykdyti restrukturizuojamos imones prievoles (taigi ir atlikti iskaitymus), negalejo buti taikomas kasatoriaus 2011 m. balandžio 13 d. atliktam iskaitymui, nes šis atliktas jau po to, kai ieškovo restrukturizavimo byloje 2010 m. balandžio 27 d. buvo patvirtintas restrukturizavimo planas.

228. Del CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad apeliacines instancijos teismas pažeide CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei nukrypo nuo kasacinio teismo šios teises normos aiškinimo ir taikymo praktikos. Anot kasatoriaus, skundžiamoje nutartyje abstrakciai (formaliai) nurodyti kasatoriaus apeliacinio skundo atmetimo motyvai ir visiškai neatsižvelgta bei neanalizuota jo nurodytu aplinkybiu, pateiktu argumentu ir irodymu. Kasatorius remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kuria apeliacines instancijos teismas procesiniame sprendime privalo pasisakyti del visu apeliacinio skundo argumentu, o jei atsisakoma analizuoti juos, toks atsisakymas turi buti argumentuotas; visi teiginiai, esantys apeliacines instancijos teismo nutartyje, turi buti motyvuoti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. U. v. UAB „Baltijos TV“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-1181/2003). Kasatoriaus teigimu, apeliacines instancijos teismas nutartyje visiškai nenagrinejo, neanalizavo ir faktiškai nepasisake del jo apeliaciniame skunde išdestytu argumentu, ignoravo jo nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus irodymus, nenurode pagrindu, del kuriu iš esmes atsisakoma vertinti apeliacinio skundo argumentus del kasatoriaus teises reikalauti ieškova atlyginti defektu šalinimo išlaidas, naudotis sulaikymo teise, ieškovo neteisetu vienašališku veiksmu pasirašant atliktu darbu aktus. Anot kasatoriaus, galima teigti, kad skundžiama nutartis iš esmes yra be motyvu.

23Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. Š. TUB „Be priekaištu“ v. UAB „Modesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2009 m. lapkricio 13 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Statybu pasažas“ v. UAB „Senamiescio sveciu namai“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; kt.). Anot ieškovo, kasatorius neteisingai teigia, kad ieškovas 2009 m. vasario men. aktus pasiraše vienašališkai; kasatorius dalyvavo ir žinojo apie pabaigtus darbus, taciau jam siunciamu aktu nepasiraše ir juos 2009 m. kovo 2 d. gražino nepasirašes, taip tikedamasis rasti defektu ir, juos ieškovui pašalinus, pasirašyti. Ieškovo nuomone, tai akivaizdžiai nesažiningi kasatoriaus veiksmai. Kita vertus, pagal CK 6.694 straipsnio 4 dali kasatorius, nepasirašes aktuose, turejo padaryti žymas, del kokiu priežasciu atsisako priimti darbus ir pasirašyti aktus. Del to teismai turejo pagrinda pripažinti, kad ieškovo aktai sudaryti tinkamai ir sukelia prievoles kasatoriui.

24irodinejima ir irodymu tyrima bei vertinima reglamentuojanciu CPK normu. Ieškovas atmeta kaip nepagristus kasacinio skundo argumentus šiais klausimais. Jo nuomone, teismu procesiniai sprendimai priimti laikantis CPK itvirtintu irodinejimo ir irodymu vertinima reglamentuojanciu teises normu, tinkamai ištyrus ir ivertinus visus bylos irodymus.

25Teiseju kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Pagal civiliniame procese galiojanti dispozityvumo principa teisminio nagrinejimo dalyko nustatymas yra ginco šaliu, o ne teismo pareiga, teismas nagrineja ginca neperžengdamas ginco šaliu nustatytu ribu. Viena šio principo išraišku itvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina teises taikymo aspektu apskustus sprendimus ir (ar) nutartis, o kasacijos funkcija vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribu. Šios nuostatos teiseju kolegija laikosi nagrinedama kasatoriaus UAB „Vetruna“ kasacini skunda, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnis). Kasacinio nagrinejimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai, papildyti ar pakeisti kasacini skunda, kurio priemimo klausimas išsprestas, negalima (CPK 346straipsnis, 347 straipsnio 3 dalis, 350 straipsnio 8 dalis).

28Del statybos rangos sutarties, jos šaliu prievoliu bei istatyme nustatytu reikalavimu darbu perdavimui–priemimui

29CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrežta kaip sutartis, kuria rangovas isipareigoja per sutartyje nustatyta termina pastatyti pagal atsakovo užduoti statini arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui butinas darbams atlikti salygas, priimti darbu rezultata ir sumoketi sutartyje nustatyta kaina. Konkrecios statybos rangos sutarties šaliu teises bei isipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti istatymu, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagu darbus pagal užsakovo nustatytas salygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties salygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyviniu statybos dokumentu reikalavimus.

30CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievoliu vykdymo principai: prisiemusi prievole šalis turi ja ivykdyti tinkamai, sažiningai ir laikantis nustatytu terminu, o jei prievoles vykdymas yra profesine veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomu reikalavimu. Atsižvelgdamas i statybos rangos sutarties specifika, istatymu leidejas specialiai aptare tokios sutarties šaliu pareiga bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemone, igalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutarti galimu nuostoliu, gincu del darbu atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. CK 6.691 straipsnyje itvirtinta statybos rangos sutarties šaliu bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliuciu, trukdanciu tinkamai ivykdyti sutarti, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visu nuo jos priklausanciu protingu priemoniu toms kliutims pašalinti. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje pabrežiama, kad, vykdant rangos sutarti, svarbu laikytis šaliu bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teises panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ja kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievole – nepriimti atliktu darbu ir nemoketi rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilineje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; ir kt.). Tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra imones, užsiimancios ukine–komercine veikla ir ju tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ukio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai del savo teisiu ir pareigu žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybes už savo veikla standartai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Minestas“ v. UAB „Rialsta“, bylos Nr. 3K-3-317/2009).

31Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, aiškindamas statybos ranga reglamentuojancias CK normas, yra konstataves, kad rangos sutarties šaliu teises ir pareigos turi priešpriešini pobudi – vienos šalies teises atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Parama“ v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Rangovas, atlikes sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengima perduoti atliktu darbu rezultata, o šis turi nedelsdamas pradeti ju priemima. Statybos darbu perdavimas ir priemimas iforminamas aktu. Istatyme nenustatyta specialios privalomos priemimo–perdavimo akto formos, todel tokiu aktu gali buti laikomas dokumentas, atitinkantis istatyme nurodytus priemimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatu akivaizdu, kad priemimo perdavimo aktas turi buti rašytines formos, jo turinys – nuorodos apie atliktu darbu priemima be išlygu arba pažymint darbu trukumus, nustatant ju pašalinimo tvarka ir salygas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. Š. TUB „Be priekaištu“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkricio 27 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Glijas v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilineje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009). Pagal CK straipsniu nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. rugsejo 21 d. nutartis, priimta civilineje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“, bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkricio 21 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriaute“, bylos Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. Š. TUB „Be priekaištu“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkricio 27 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisykles išimtys istatyme ivardyti atvejai, kada užsakovas turi teise atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutini termina ir del termino praleidimo prievoles ivykdymas užsakovui prarado prasme (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal istatyma, sutarti ar darbu pobudi privalomu bandymu ir kontroliniu matavimu rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbu rezultato trukumai, del kuriu jo neimanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodyta paskirti, o šiu trukumu nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas treciasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti akta, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbu rezultata yra nepagristas, jis turi teise, akte pažymejes atsisakymo fakta, pasirašyti ji vienašališkai. Tokia teise jis turi, jei pats tinkamai vykde prievole perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir salygomis sudare salygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teise ji gincyti, irodinedamas, kad pagristai atsisake pasirašyti akta. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokia pat juridine galia kaip ir pasirašytas abieju šaliu, todel galioja tol, kol teismas jo nepripažista negaliojanciu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teises ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius akta. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teise kreiptis i teisma ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. ivykdyti prievole (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. lapkricio 21 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriaute“, bylos Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. Š. TUB „Be priekaištu“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkricio 27 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Istatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridine galia, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemone, užkertanti galimybe užsakovui nepagristai vilkinti darbu priemima ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesu apsauga užtikrina istatyme itvirtinta jo teise gincyti toki akta – vienašalis perdavimo aktas gali buti teismo pripažintas negaliojanciu, jeigu teismas pripažista, kad kita šalis atsisake pasirašyti akta pagristai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. Š.TUB „Be priekaištu“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkricio 27 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkricio 13 d. nutartis civilineje byloje UAB „Statybu pasažas“ v. UAB „Senamiescio sveciu namai, bylos Nr. 3K-3-504/2009). Žyma apie atsisakyma pasirašyti, irašyta akte, atskleidžia priežastis, del kuriu aktas pasirašomas vienašališkai, taciau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui negincijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti akta faktas gali buti nustatytas ne aktu, o kitomis irodinejimo priemonemis. Esant nustatytoms aplinkybems, kad ginco darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovui pripažinus, kad rangovas jam pateike darbu perdavimo aktus, taciau užsakovas ju nepasiraše, žymos apie nepasirašyma nebuvimas negali buti vertinamas kaip kliutis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukelianciais užsakovo pareiga ivykdyti priešpriešines prievoles pagal sutarti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilineje byloje UAB „Parama“ v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-521/2011.).

32Šioje byloje tarp šaliu kiles gincas del kasatoriaus prievoles sumoketi ieškovui už atliktus darbus 305 703,57 Lt pagal PVM saskaitas–fakturas Nr. 00003225 ir Nr. 00003226. Pagal šaliu statybos rangos sutarties Nr. Reg-014-53-06 9.2 punkta darbu priemimas iforminamas atliktu darbu aktu; atliktu darbu aktus (keturis egzempliorius) užsakovas priima ne veliau kaip iki einamojo menesio 25 kalendorines dienos ir privalo pasirašyti juos ar pareikšti argumentuota nesutikima per penkias darbo dienas; esant gincytinoms pozicijoms, atliktu darbu akta butina pasirašyti tuo paciu terminu, nurodant ginco priežastis bei sutartyje nustatytu terminu sumoketi už negincytina dali; jei nera ivykdyti ar nera vykdomi sutartiniai isipareigojimai, užsakovas nepriima atliktu darbu aktu ir neprivalo ju pasirašyti. Byloje nustatyta, kad ieškovas ne viena karta teike kasatoriui atliktu darbu aktus, del kuriuose nurodytu atliktu darbu apmokejimo išrašytos PVM saskaitos–fakturos Nr. 00003225 ir Nr. 00003226, taciau šis gražindavo aktus nepasirašytus, ieškovas aktus perrašinedavo ir teikdavo iš naujo, juos kasatoriaus atsakingam darbuotojui pavyko iteikti tik 2009 m. gegužes 7 d. Atliktu darbu aktuose nurodyta, kad darbai atlikti 2009 m. vasario menesi. Byla nagrineje teismai, ivertine faktinius bylos duomenis bei šaliu argumentus, sprende, kad atsakovas pažeide istatymo nustatyta užsakovo pareiga priimti atliktus darbus pagal ieškovo pateiktus atliktu darbu aktus. Teismai ieškovo 2009 m. gegužes 7 d. pateiktus atsakovui atliktu darbu aktus vertino kaip rangovo (ieškovo) vienašališkai pasirašytus ir konstatavo, kad ieškovo vienašališkai pasirašyti aktai sukelia atsakovui prievole sumoketi 305 703,57 Lt skolos pagal kartu su aktais pateiktas PVM saskaitas–fakturas Nr. 00003225 ir Nr. 00003226.

33Kasatorius, nesutikdamas su šiomis teismu išvadomis, nurodo, kad jos padarytos netinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teises normas bei nukrypus nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos. Teiseju kolegija, atsižvelgdama i faktinius bylos duomenis, apskustu teismu procesiniu sprendimu motyvus, kasacinio skundo ir atsiliepimo i ji argumentus, šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagristus. Teiseju kolegija pripažista pagrista teismu išvada, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, šaliu sutarties salygas, istatymuose itvirtinta reglamentavima bei suformuota teismu praktika nera kliuciu ieškovo vienašališkai pasirašytus atliktu darbu aktus pripažinti galiojanciais bei sukelianciais teisinius padarinius ir ju pagrindu konstatuoti kasatoriaus pareigos ivykdyti pinigine prievole egzistavima. Faktas, kad ieškovas pateike atsakovui aptariamus atliktu darbu aktus, suponuoja galimybe padaryti išvada, jog juose nurodyti darbai buvo atlikti ir ieškovas buvo pasirenges šiuos perduoti kasatoriui. Byloje nenustatyta aplinkybiu, kad kurie nors iš aptariamuose aktuose nurodytu darbu buvo neatlikti arba atlikti su trukumais, netinkamai. Kasatoriaus argumentas, kad jis ne atsisake pasirašyti atliktu darbu aktus, bet atidejo ju pasirašyma iki bus nustatyti tikslus atliktu darbu defektai, nustatyti ir pašalinti visi ieškovo atliktu darbu defektai, neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog nagrinejamu atveju ieškovas neturejo teises vienašališkai pasirašyti darbu perdavimo aktus. Žymos apie nepasirašyma aptariamuose aktuose nebuvimas nevertinamas kaip kliutis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukelianciais užsakovo pareiga ivykdyti priešpriešines prievoles pagal sutarti. Šaliu statybos rangos sutarties 9.2 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad jei nera ivykdyti ar nera vykdomi sutartiniai isipareigojimai, užsakovas nepriima atliktu darbu aktu ir neprivalo ju pasirašyti, negali buti aiškinama kaip suteikianti užsakovui neproporcinga bei nepagrista pranašuma ir teise nepagristai vilkinti darbu priemima bei apmokejima už tinkamai atliktus darbus, nes toks aiškinimo rezultatas reikštu nesažininguma ieškovo atžvilgiu, be to, prieštarautu CK 6.662 straipsnio 1 dalies nuostatoms, statybos rangos sutarties šaliu bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigos imperatyvui. Ieškovas aptariamu vienašališkai pasirašytu darbu perdavimo aktu pagrindu igijo teise reikalauti iš kasatoriaus ivykdyti priešpriešines prievoles pagal sutarti, o šis turejo teise gincyti šiuos aktus. Faktiniai bylos duomenys neteikia pagrindo konstatuoti, kad teismai, nepripažine, jog kasatorius pagristai atsisake pasirašyti darbu perdavimo aktus, prieme neteisetus procesinius sprendimus.

34Del kasatoriaus (užsakovo) moketinu sumu sulaikymo teises

35Prievoliu ivykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomu garantiju, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininka tinkamai ivykdyti prievole. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievoliu ivykdymo užtikrinimo budu sarašas. Pagal šia teises norma prievoliu ivykdymas gali buti užtikrinamas pagal sutarti arba istatymus netesybomis, ikeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais budais. Sutartiniu civiliniu teisiniu santykiu subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisves principu ir atsižvelgdami i sutarties pobudi, savo poreikius, finansini pajeguma, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teises normoje nenustatytus, taciau imperatyviosioms istatymu normoms, teises principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujancius bei adekvacius prievoliu ivykdymo užtikrinimo budus. Taip pat šie subjektai gali prievoles ivykdymo užtikrinimui taikyti ne viena ivykdymo užtikrinimo buda, o tokiu budu daugeta. Bet kuriuo budu užtikrinant sutartines prievoles ivykdyma, jis (užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir treciojo asmens santykius. Šiu prievoliniu santykiu specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindines prievoles. Prievoliu ivykdymo užtikrinimo budai, išskyrus garantija pagal pirma pareikalavima, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutines (akcesorines) prievoles.

36Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje UAB „Praviena“ v. UAB „Hanner Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2011, nagrinejant iš statybos rangos teisiniu santykiu kilusi ginca pagal rangovo (ieškovas) reikalavima del priteisimo iš užsakovo (atsakovas) šio remiantis statybos rangos sutartimi „sulaikytos“ 5 proc. moketinos sutarties kainos dalies bei užsakovo priešini reikalavima del nuostoliu šiam ištaisius rangovo atliktu darbu trukumus priteisimo, yra konstatuota, kad prievoles vykdyma užtikrinanciu susitarimu laikytinas ir šaliu susitarimas, kuriuo numatytas prievoles vykdymo „sulaikymas“ iki kita šalis atliks tam tikrus veiksmus. Kai susitarimas yra užtikrinamojo pobudžio ir numato prievoles „sulaikyma“ iki tam tikros salygos atsiradimo, prievoles vykdymo „sulaikymas“ yra laikino pobudžio, o salygos neatsiradimas gali tureti skirtingu (šaliu susitarimu ar kilus gincui) teismo nustatytu padariniu, atsižvelgiant i tokio susitarimo tikslus bei kitas sutarties spragai užpildyti reikšmingas aplinkybes.

37Byloje, kurioje buvo priimta nurodyta kasacinio teismo nutartis, buvo nustatyta, kad bylos šalys (rangovas ir užsakovas) sudarytose statybos rangos sutartyse susitare, jog: iš kiekvienos mokamos sumos užsakovas sulaiko 5 proc., kuriuos sumoka po penkiolikos dienu po baigiamojo darbu atlikimo akto pasirašymo ir darbu kokybes garantijos, pagal 12.4 punkta, iš draudimo bendroves pateikimo dienos (9.5 punktas); rangovo garantinio laikotarpio laidavimo raštas, kurio tekstas turi buti suderintas su užsakovu, iš draudimo kompanijos pateikiamas užsakovui prieš galutini apmokejima už statybos darbus ir galioja 1 (vienus) metus nuo statinio užbaigimo dienos; garanto (laidavimo suma) dydis – 10 proc. nuo sutartines darbu kainos (12.4 punktas). Taip pat buvo nustatyta, kad: rangovas darbus atliko netinkamai; po baigiamojo darbu atlikimo akto pasirašymo išaiškejo ju trukumai; rangovas nepateike garantinio laikotarpio laidavimo rašto ir neištaise darbu trukumu; darbu trukumus ištaise užsakovas. Kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad rangos sutarciu 9.5 punktas užtikrina rangovo prievoliu, galinciu atsirasti garantinio laikotarpiu, vykdyma. Toks šaliu susitarimas istatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš istatyme nenumatytu, taciau šaliu susitarimu nustatytu prievoliu ivykdymo užtikrinimo budu (CK 6.70 straipsnis). Užsakovo pareiga sumoketi rangovui sutartyje nustatyta kaina kyla iš statybos rangos sutarties (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Šalims susitarus dali moketinos kainos „sulaikyti“ iki tam tikru rangovo veiksmu atlikimo ir šiam tokiu veiksmu neatlikus, turi buti atsižvelgiama ne tik i lingvistine sutarties salygu reikšme, bet ir tokiomis salygomis siekiamus tikslus. <...> „Sulaikymo“ sutartines salygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostoliu padengima rangovo netinkamu prievoliu vykdymo atveju, ypac rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantiniu isipareigojimu, numatytu statybos rangos sutartyse. <...> Ieškovui tinkamai neivykdžius savo sutartines prievoles atsakovui, šio interesu pažeidimas iki ju apgynimo teisme sudare pagrinda atsakovui sulaikyti savo priešpriešines prievoles vykdyma. Išnykus sulaikymo pagrindui bei atsakovui priteisus nuostoliu, patirtu del ieškovo netinkamo prievoles vykdymo, atlyginima, mokejimo „sulaikymas“ tapo neteisetu.

38Šioje byloje tarp šaliu kiles gincas del užsakovo (kasatoriaus) prievoles sumoketi rangovui (ieškovui) 720 887,93 Lt, t. y. kasatoriaus „sulaikytus“ 5 proc. iš ieškovui moketu sumu. Šaliu statybos rangos sutartyje Nr. Reg-014-53-06 nustatyta, kad: iš kiekvienos mokamos sumos užsakovas sulaiko 5 proc., kuriuos sumoka po 15 dienu po baigiamojo darbu etapo, nurodyto kalendoriniame grafike, atlikimo akto pasirašymo ir darbu kokybes garantijos, pagal 12.4 punkta, iš draudimo bendroves pateikimo datos (9.10 punktas); rangovo pagal šia sutarti atliktu darbu garantinio laikotarpio laidavimo raštas, kurio tekstas turi buti suderintas su užsakovu, iš draudimo kompanijos pateikiamas užsakovui prieš galutini apmokejima už statybos darbus ir galioja 1 (vienus) metus nuo statinio užbaigimo dienos; garanto (laidavimo suma) dydis – 5 proc. nuo sutartines darbu kainos (12.4 punktas). Byloje nustatyta, kad: ieškovo reikalaujama priteisti suma – 720 887,83 Lt buvo sulaikyta šaliu rangos sutarties 9.10 punkto pagrindu; pastatas, kuriame ieškovas atliko darbus, Valstybinei statybos priežiuros komisijai buvo priduotas 2008 m. spalio 10 d.; po pastato pridavimo garantinio laikotarpio metu paaiškejo ieškovo atliktu darbu defektai; ieškovas neatsisako vykdyti statybos rangos sutartyje itvirtinta pareiga šalinti garantinio termino metu atsiradusius defektus; tarp šaliu kilo gincas del šiu defektu šalinimo tvarkos; ieškovas 2010 m. rugpjucio 28 d. raštu sustabde prievoles taisyti darbu trukumus vykdyma, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepagristai vengia sumoketi už atliktus darbus 305 703,57 Lt, bei prašydamas sumoketi puse sulaikytos sumos – 416 570,33 Lt. Byla nagrineje teismai, atsižvelge i tai, kad rangovo pagal sutarti atliktu darbu garantinio laikotarpio laidavimo raštas galiojo vienerius metus nuo statinio užbaigimo dienos ir i tai, jog pastatas buvo priduotas 2008 m. spalio 10 d., padare išvada, kad atsakovo teise sulaikyti 5 proc. iš kiekvienos ieškovui mokamos sumos išnyko 2009 m. spalio menesi ir, pripažine atsakovo prievole sumoketi ieškovui 720 887,83 Lt galiojancia, tenkino ieškovo reikalavima priteisti šia suma jo naudai iš atsakovo.

39Teiseju kolegija, atsižvelgusi i šios bylos ir nurodytos bylos Nr. 3K-3-486/2011 faktiniu aplinkybiu, reikšmingu materialiosios teises normu taikymui, panašumus, sprendžia, kad šioje byloje nera teisinio pagrindo pripažinti, jog teismu išvados del atsakovo teises sulaikyti savo priešpriešines prievoles vykdyma pasibaigimo ir pagrindo tenkinti aptariama ieškovo reikalavima egzistavimo yra padarytos tinkamai taikant materialiosios teises normas bei nenukrypstant nuo kasacinio teismo teises aiškinimo bei taikymo praktikos, nes byloje nenustatytos reikšmingos faktines aplinkybes. Teismai nenustate, ar buvo ivykdytos visos sutarties salygos (9.10 punktas), su kuriomis šalys susiejo sulaikytu sumu išmokejima, taip pat kada konkreciai paaiškejo ieškovo atliktu darbu defektai, ar jie (kokie konkreciai defektai) paaiškejo vieneriu metu laikotarpiu po pastato pridavimo Valstybinei statybos priežiuros komisijai (galiojant sulaikymo teisei), ar veliau, nesiaiškino, kurie iš nustatytu ieškovo atliktu darbu defektu buvo šio ištaisyti. Tik nustacius šias aplinkybes, ivertinus „sulaikymo“ sutartines salygos tikslus, o esant sutarties spragai – ir jai užpildyti reikšmingas aplinkybes, galima butu padaryti pagristas išvadas del kasatoriaus teises sulaikyti savo priešpriešines prievoles vykdyma, kaip prievoliu ivykdymo užtikrinimo budo, ezistavimo arba pasibaigimo. Jeigu butu teisinis pagrindas konstatuoti kasatoriaus teises sulaikyti savo priešpriešines prievoles vykdyma egzistavima, butu reikšmingos ir faktines aplinkybes del šios teises, kaip prievoliu ivykdymo užtikrinimo budo, masto proporcingumo pagrindines prievoles mastui.

40Teiseju kolegija konstatuoja, kad materialiosios teises normu taikymas byloje, kai nenustatytos ju taikymui reikšmingos faktines bylos aplinkybes, vertintinas kaip netinkamas teises normu taikymas. Tai yra pagrindas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis) naikinti apskustos apeliacines instancijos teismo nutarties dali, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 720 887,93 Lt skolos, t. y. atsakovo „sulaikytus“ 5 proc. iš ieškovui moketu sumu. Ši bylos dalis gražintina iš naujo nagrineti apeliacines instancijos teismui.

41Del CPK 331 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo

42CPK 331 straipsnyje išdestyti reikalavimai apeliacines instancijos teismo sprendimo (nutarties) turiniui ir jame nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi buti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybes, irodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, del kuriu teismas atmete kuriuos nors irodymus, istatymai ir kiti teises aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad apeliacines instancijos teismo procesinis dokumentas turi buti argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagristi apeliacines instancijos teismo išvadas, išdestytas rezoliucineje apeliacines instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarba yra pabrežes Europos Žmogaus Teisiu Teismas, nurodes, kad sprendimo motyvavimas yra butinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas ivykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobudžio ir turi buti analizuojama konkreciu bylos aplinkybiu kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Taciau teismo pareiga pagristi priimta spendima neturetu buti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti i kiekviena argumenta (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

43Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkta kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teises normu pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galejo tureti itakos neteiseto sprendimo (nutarties) priemimui. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad jeigu nenustatoma kitu pagrindu, tai apeliacines instancijos teismo nutartis nera naikinama vien del to, kad jos motyvai neišsamus, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvada apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmete apeliacini skunda (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutarti, priimta civilineje byloje A. K. v. notare D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; išplestines teiseju kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutarti, priimta civilineje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuviu kataliku mokytoju sajunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teiseju kolegijos 2006 m. rugsejo 6 d. nutarti, priimta civilineje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; kt.). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamus, šis pažeidimas gali buti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkta, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta i pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir del to byla galejo buti išspresta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta i pagrindinius išnagrineto ginco aspektus, tai negali buti pagrindas vien del formaliu pažeidimu panaikinti iš esmes teisinga teismo sprendima (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilineje byloje antstolis A. B. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilineje byloje D. V. v. UAB „Gubernija“, bylos Nr. 3K-3-27/2012; ir kt.).

44Teiseju kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacines instancijos teismas apskustoje nutartyje argumentuotai atsake i pagrindinius išnagrinetu klausimu aspektus. Del to teiseju kolegija atmeta kaip nepagristus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacines instancijos teismas pažeide CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkta.

45Del kitu kasacinio skundo argumentu

46Kasatorius nurodo, kad teismai, pripažine iskaitymo sandori neteisetu, nesprende restitucijos klausimo ir taip netinkamai taike restitucija reglamentuojancias teises normas (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, CK 1.80 straipsnio 2 dalis) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos. Teiseju kolegija ši kasacinio skundo argumenta atmeta kaip nepagrista, nes apskustu teismu procesiniu sprendimu turinys ir išvados patvirtina, kad teismai sprende del neteiseto iskaitymo sandorio sukurtu teisiniu padariniu pašalinimo.

47Kasatorius teigia, kad apeliacines instancijos teismas, neišnagrinejes visu kasatoriaus apeliacinio skundo argumentu ir pasisakes del pirmosios instancijos teismo nenagrinetu ir šaliu apskritai neirodinetu aplinkybiu, pažeide CPK 320 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kuria apeliacines instancijos teismas neturi teises nei priteisti tai, ko apeliantas nereikalauja, nei nagrineti teisines ir faktines aplinkybes, kuriomis apeliantas nesiremia (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. C. v. VšI „Vilniaus kraujo centras“, bylos Nr. 3K-3-1027/2001). Kasatoriaus teigimu, apeliacines instancijos teismas netyre ir nevertino jo (kasatoriaus) argumentu del teises reikalauti iš rangovo defektu šalinimo išlaidu atlyginimo, teises naudotis prievoles ivykdymo užtikrinimo priemone (sulaikymu), ieškovo neteisetu veiksmu vienašališkai pasirašant atliktu darbu aktus. Teiseju kolegija, ivertinusi apskustos apeliacines instancijos teismo nutarties turini, konstatuoja, kad apeliacines instancijos teismas tyre ir vertino kasatoriaus argumentus del teises reikalauti iš rangovo defektu šalinimo išlaidu atlyginimo, teises naudotis prievoles ivykdymo užtikrinimo priemone (sulaikymu), ieškovo neteisetu veiksmu vienašališkai pasirašant atliktu darbu aktus, del to šiuo aspektu nera teisinio pagrindo pripažinti pagristu kasacinio skundo teigini, jog apeliacines instancijos teismas pažeide CPK CPK 320 straipsnio nuostatas. Tai, kad apeliacines instancijos teismas, vertindamas kasatoriaus atlikto iskaitymo prieš restrukturizuojama ieškova teisetuma, ši iskaityma vertino ir pagal i IRI itvirtinta teisini reglamentavima, teiseju kolegijos vertinimu, atsižvelgiant CPK 320 straipsnio 2 dali, neteikia pagrindo kasacinio skundo argumentais konstatuoti, jog apeliacines instancijos pažeide CPK 320 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

48Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmes teismu praktikos formavimui ir itakos apskustu teismu procesiniu sprendimu teisetumui, todel teiseju kolegija del ju nepasisako.

49Naikinant apskustos apeliacines instancijos teismo nutarties dali, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 720 887,93 Lt skolos ir šia bylos dali gražinant iš naujo nagrineti apeliacines instancijos teismui, taip pat naikintina apeliacines instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis del bylinejimosi išlaidu priteisimo.

50Del bylinejimosi išlaidu

51Kadangi bylos dalis gražinama apeliacines instancijos teismui nagrineti iš naujo, tai kasacinis teismas nesprendžia bylinejimosi išlaidu paskirstymo klausimo. Ju paskirstymo klausimas išsprestinas apeliacines instancijos teisme.

52Del taikyto vykdymo sustabdymo

53Bylos nagrinejimas kasaciniame teisme baigiamas priimant nutarti (nutarima) (CPK 356 straipsnio 3 dalis). Priemus ir paskelbus šia nutarti, ši byla yra išnagrineta kasacine tvarka, todel Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju atrankos kolegijos 2012 m. lapkricio 15 d. nutartimi taikyto apskusto pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo sustabdymo terminas – iki byla bus išnagrineta kasacine tvarka – pasibaige.

54Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 362 straipsniu,

Nutarė

55Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutarties dalis, kuriomis paliktos nepakeistos Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo dalys priteisti iš atsakovo UAB „Vetruna“ 720 887,93 Lt skolos ieškovo RUAB „ASF“ naudai bei bylinejimosi išlaidas valstybes naudai. Šia bylos dali perduoti iš naujo nagrineti Lietuvos apeliaciniam teismui.

56Likusia Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutarties dali palikti nepakeista.

57Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.