Byla B2-4699-866/2016

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė,

2sekretoriaujant Artūrui Kinkevičiui,

3dalyvaujant BUAB „Vikasta“ bankroto administratoriaus UAB „Magnatum“ įgaliotam asmeniui G. U.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi BUAB „Vikasta“ bankroto administratoriaus UAB „Magnatum“ pareiškimą pripažinti BUAB „Vikasta“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys byloje R. B., V. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,

Nustatė

5bankroto administratorius pateikė prašymą BUAB „Vikasta“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

6Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Vikasta“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Magnatum“, administratoriaus įgaliotas asmuo – G. U.. VĮ „Juridinių asmenų registras“ duomenimis įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 16 d. iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. buvo V. K.. Nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. – R. B.. 2016 m. sausio 5 d. raštu bankroto administratorius kreipėsi į R. B. dėl atskaitomybės sudarymo ir turto perdavimo, nustatant galutinį turto ir dokumentų perdavimo terminą iki 2016 m. sausio 19 d. bankrutuojančios įmonės vadovui neperdavus nei turto nei dokumentų bankroto administratorius kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodo, kad buvęs įmonės vadovas R. B. nevykdė teisės aktų reikalavimų, t. y. laiku neteikė finansinių ataskaitų ir metinių pranešimų Juridinių asmenų registrui, darytina prielaida – neorganizavo apskaitos. Finansinės atskaitomybės registrų centrui neteiktos jau nuo 2010 m. Mano, kad R. B. piktybiškus veiksmus patvirtina ir tai, kad kitoje civilinėje byloje Panevėžio apygardos teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi apribojo šio asmens teisę 3 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas. 2015 m. rugsėjo 23 d. minėtam asmeniui už įpareigojimų nevykdymą R. B. buvo paskirta piniginė bauda. Teigia, kad R. B. neatliko jam įstatymu nustatytos pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad Juridinių asmenų registrui 2010 m. pateiktuose dokumentuose už 2009 m. nurodomi duomenys patvirtino, kad įmonė yra nemoki (įmonės turto vertė – 63 105, 75 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 61 418, 27 Eur). Taigi, jau 2009 m. įmonė buvo nemoki, tačiau bankroto byla iškelta tik 2015 metais. Laikotarpiu iki 2010 m. rugpjūčio 8 d. vieninteliu įmonės akcininku ir vadovu buvo V. K.. Nors įmonė buvo nemoki šis asmuo nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o įmonę perleido R. B.. Mano, kad 2009 m. esant akivaizdžiai įmonės bankroto situacijai, tiek atsakovo buvęs vadovas V. K., tiek vėlesnis vadovas R. B. pažeidė jiems įstatyme nustatytą pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei, esant nemokiai, iškėlimo.

7Teismo posėdžio metu BUAB „Vikasta“ bankroto administratoriaus UAB „Magnatum“ įgaliotas asmuo G. U. palaikė pareiškimą.

8Prašymas tenkintinas.

9ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

10ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, tarp jų: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo; tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį; kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

12Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą - turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikštų, jog pareiškėjo nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Minėta, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).

13Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2. 87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2. 87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2. 87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 298/2006).

14Kaip vienas iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai.

15Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos Apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217/2015).

16Tyčinio bankroto požymių egzistavimą bankroto administratorius įrodinėja apeliuodamas į tai, kad įmonei esant nemokiai, buvęs įmonės vadovas V. K. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o priešingai perleido akcijas kitam asmeniui R. B.. Be to, buvęs atsakovo vadovas jau nuo 2010 metų neteikė Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų bei metinių pranešimų. Taip pat pažymėjo, kad R. B. už jo veiksmus, valdant kitą įmonę, taikyta atsakomybė – Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi apribota teisė 3 metams eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas, prieš teisių apribojimą 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi už teismo įpareigojimų nevykdymą R. B. buvo skirta piniginė bauda. Be to, administratoriaus teigimu, buvęs įmonės vadovas neperduoda administratoriui turto bei dokumentų.

17Kiekvieno privataus juridinio asmens veiklos tikslas – gauti pelną. Pelnas gali būti gaunamas, tiek vykdant įstatuose numatytą ūkinę komercinę veiklą, tiek kitą – įstatymais nedraudžiamą ir įstatams neprieštaraujančią – ūkinę komercinę veiklą. UAB „Vikasta“ deklaruota vykdyta veikla buvo susijusi statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamyba, durų, langų, langinių ir kt. gamyba, technine priežiūra ir kt. komercine veikla.

18Pagal VĮ „Juridinių asmenų registras“ išrašą matyti, jog laikotarpiu nuo įmonės įregistravimo, t. y. 2005 m. rugpjūčio 16 d. iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. įmonės vadovu buvo V. K., laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2016 m. sausio 7 d. įmonės vadovu buvo R. B..

19Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi UAB „Vikasta“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Magnatum“, nutartis įsiteisėjo 2016 m. sausio 4 d.

20Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi bankrutuojančios įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

212016 m. sausio 4 d. raštu BUAB „Vikasta“ bankroto administratoriaus UAB „Magnatum“ įgaliotas asmuo G. U. kreipėsi į buvusį BUAB „Vikasta“ vadovą nurodydamas, kad įpareigoja, jog BUAB „Vikasta“ dokumentai bankroto administratoriui privalo būti perduoti už paskutinių 36 (trisdešimt šešių) mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad dokumentus už ankstesnius laikotarpius perduotų į archyvą bei pateiktų archyvo pažymą. Patalpos, kurias BUAB „Vikasta“ nuomodavo ir kuriose vykdė veiklą, bankroto administratoriui turi būti perduotos tvarkingos, t. y. išplautos ir sutvarkytos. Prieš perduodant patalpas (kuriose buvo vykdoma veikla) bankroto administratoriui, turi būti pasirašytas nuomojamų patalpų perdavimo – priėmimo aktas tarp patalpų savininko ir nuomotojo, kuris reikštų, kad patalpų savininkas neturi pretenzijų dėl išnuomotų patalpų būklės. Pateikimo data iki 2016 m. sausio 19 d.

22Vadovui nevykdant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties, kurios pagrindu bankroto administratorius pateikė raštą dėl dokumentų ir turto perdavimo, 2016 m. vasario 9 d. bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

23Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2‑547-278/2015, patvirtina, kad buvusiam BUAB „Vikasta“ vadovui už teismo įpareigojimų, susijusių su kitos įmonės BUAB „Aura 1“ valdymu, nevykdymą, nutarta apriboti teisę 3 (trims) metams eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Pažymėtina, kad prieš tai už teismo įpareigojimų nevykdymą 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi minėtam asmeniui skirta bauda.

24Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartyje konstatuota, jog Juridinių asmenų registrui paskutiniuose pateiktuose dokumentuose už 2009 metus, nurodomi tokie duomenys: įmonės turto vertė – 63 106, 75 Eur (217 895 Lt), trumpalaikis turtas – 53 376, 68 Eur (184 299 Lt), ilgalaikis turtas – 9 730, 07 Eur (33 596 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 61 418, 27 Eur (212 065 Lt). UAB ,,Vikasta“ pelno (nuostolio) ataskaita rodo, kad 2009 metais įmonė patyrė 4 147, 36 Eur (14 320 Lt) nuostolių. Šie duomenys patvirtina, kad jau 2009 metais įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės turto balansą įrašyto turto vertės, todėl teismas sutinka su bankroto administratoriaus vertinimu, kad šios aplinkybės sudarė pagrindą kreiptis dėl bankroto bylos BUAB „Vikasta“ iškėlimo. Tačiau, pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis matyti, kad bankroto procesas inicijuotas nebuvo, o įmonės akcijos nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. buvo perleistos kitam asmeniui.

25Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 27 d. rašte nurodyta, kad 4 512, 02 Eur įsiskolinimas bei 462, 14 Eur delspinigiai susidarė draudėjui nesumokėjus VSD įmokų už 2010 m. vasario mėnesį, darbuotojai buvo atleisti 2010 m. liepos 22 d. Būnant UAB „Vikasta“ vadovu V. K. laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 5 d. iki 2010 m. liepos 22 d. bendrovė periodiškai nesilaikydavo norminiuose aktuose numatytos įmokų mokėjimo tvarkos, laiku nesumokėdavo VSD įmokų. Nuo 2007 m. liepos iki 2010 m. kovo mėnesio beveik kiekvieną mėnesį lėšos buvo nurašomos debeto mokėjimo nurodymais, pateiktais į draudėjo sąskaitas kredito įstaigose. Tik kai kada įmonė įmokas mokėjo pati. Paskutinį kartą nurašyta debeto mokėjimo nurodomais 2010 m. vasario 22 d. – 337, 74 Eur. Paskutinį kartą nurašyta debeto mokėjimo nurodymais 2010 m. vasario 23 d. – 3 070, 59 Eur. VSDFV Vilniaus skyrius teikė kredito įstaigoms mokėjimų nurodymus, įpareigodamas nurašyti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas iš draudėjo UAB „Vikasta“ sąskaitų. Pateikti mokėjimų nurodymai nuo 2010 m. kovo 24 d. kredito įstaigoms liko neįvykdyti. Draudėjui nevykdant įsipareigojimų buvo taikytos priverstinio poveikio priemonės. Būnant UAB „Vikasta“ vadovu R. B. laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 22 d. bendrovė visiškai nemokėjo VSD įmokų VSDF biudžetui. Nurodo, kad įmonės vadovai žinojo apie įsiskolinimą VSDF biudžetui bei prievolę kiekvieną mėnesį nuo darbuotojams priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos apskaičiuoti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir sumokėti jas į fondo biudžetą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, tačiau įsiskolinimas Fondo biudžetui nesumokėtas.

26Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. gegužės 27 d. rašte nurodė, kad 2008 m. gegužės 12 d. įmonėje atliktas operatyvus patikrinimas. Patikrinimas atliktas su Valstybine darbo inspekcija. Nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojams mokamas grynaisiais pinigais, tačiau nesilaikoma mokėjimo terminų. D. V. K. neužtikrino, kad įmonės buhalterinės apskaitos informacija būtų objektyvi, išsami ir palyginama: kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nėra nurodomi privalomieji rekvizitai; ūkinės operacijos apskaitos registruose fiksuojamos nesilaikant chronologinės – sisteminės registracijos tvarkos. Už šiuos pažeidimus direktoriui V. K. surašytas ATPP pagal ATPK 1731 straipsnio 1 dalį.

27Pagal nurodytas aplinkybes matyti, kad nei turtas, nei dokumentai bankroto administratoriui neperduoti. Dėl to spręstina, kad arba įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo, arba jie be svarbių priežasčių nėra išsaugoti (CPK 185 straipsnis). Tai patvirtina ir minėta Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma. Jeigu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išlikę ar jie nebuvo vedami pagal BAĮ nustatytus reikalavimus, tai reiškia buvus aplaidų ir/arba netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šiuo atveju suinteresuotam asmeniui V. K. nepateikus įrodymų, jog įmonės dokumentai perduoti paskutiniam įmonės vadovui R. B., o šiam nepateikus jokių pagrįstų paaiškinimų, kodėl iki šiol administratoriui nėra perduotas įmonės turtas ir visi buhalterinės apskaitos dokumentai, administratorius negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, taip pat nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių. Aptartų faktinių aplinkybių visetas apie BUAB „Vikasta“ atsakingų asmenų neveikimą implikuoja, kad vengdami perduoti įmonės dokumentus ir turtą teismo paskirtam administratoriui jie siekia užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias BUAB „Vikasta“ bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad nustatyti teisės aktų pažeidimai yra tyčinio bankroto požymiai, kuriuos paneigiančių įrodymų suinteresuoti asmenys nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis). Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto.

28Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punkte numatyti tyčinio bankroto požymiai - netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas (dokumentų bei turto neišsaugojimas, neperdavimas), netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas (neperduoti, neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai), todėl yra pagrindas pripažinti BUAB „Vikasta“ bankrotą tyčiniu.

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Nutarė

30pripažinti BUAB „Vikasta“ (j. a. k. 300137183, adresas: Daugėliškio g. 32A,Vilniaus m. sav., Vilniaus m.) bankrotą tyčiniu.

31Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

32Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

33Nutartis dalyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. Likusioje dalyje nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė,... 2. sekretoriaujant Artūrui Kinkevičiui,... 3. dalyvaujant BUAB „Vikasta“ bankroto administratoriaus UAB „Magnatum“... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi BUAB... 5. bankroto administratorius pateikė prašymą BUAB „Vikasta“ bankrotą... 6. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi... 7. Teismo posėdžio metu BUAB „Vikasta“ bankroto administratoriaus UAB... 8. Prašymas tenkintinas. ... 9. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės... 10. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio... 11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl... 12. Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas... 13. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 14. Kaip vienas iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme... 15. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka... 16. Tyčinio bankroto požymių egzistavimą bankroto administratorius įrodinėja... 17. Kiekvieno privataus juridinio asmens veiklos tikslas – gauti pelną. Pelnas... 18. Pagal VĮ „Juridinių asmenų registras“ išrašą matyti, jog laikotarpiu... 19. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi UAB „Vikasta“... 20. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi bankrutuojančios... 21. 2016 m. sausio 4 d. raštu BUAB „Vikasta“ bankroto administratoriaus UAB... 22. Vadovui nevykdant Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties,... 23. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta... 24. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartyje konstatuota, jog... 25. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016 m.... 26. Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. gegužės 27 d. rašte nurodė, kad... 27. Pagal nurodytas aplinkybes matyti, kad nei turtas, nei dokumentai bankroto... 28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nustatyti... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291... 30. pripažinti BUAB „Vikasta“ (j. a. k. 300137183, adresas: Daugėliškio g.... 31. Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo... 32. Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai... 33. Nutartis dalyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu per septynias dienas nuo...