Byla 2A-403-640/2014
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Asociacija Vilniaus futbolo klubas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Audito formulė“ ieškinį atsakovui Asociacijai Vilniaus futbolo klubas dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Audito formulė“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Asociacija Vilniaus futbolo klubas 2420 Lt skolą, 160,85 Lt palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3). Ieškovas nurodė, kad 2012 m. vasario 20 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas Susitarimas dėl tarpinių finansinių ataskaitų peržvalgos ir sutartų procedūrų užduoties, pagal kurį UAB „Audito formulė“ įsipareigojo atsakovui teikti Susitarime nurodytas paslaugas, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas. Atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų ir nesumokėjo ieškovui už suteiktas paslaugas. Atsakovo įsiskolinimas už paslaugas yra 2580,85 Lt.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 9 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Audito formulė“ ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš atsakovo Vilniaus futbolo klubo ieškovo UAB „Audito formulė“ naudai 2420 Lt skolą, 160,85 Lt palūkanas, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą 2580,85 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013 m. sausio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1029,71 bylinėjimosi išlaidas (b. l. 22-23).

5Atsakovas Vilniaus futbolo klubas pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose prašė teismo priimtą preliminarų panaikinti ir ieškinį atmesti, o tuo atveju, jei ieškinį būtų nuspręsta tenkinti iš dalies ar visiškai – preliminarų sprendimą pakeisti ir nukrypti nuo CPK numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 29-31).

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-09 galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovo Vilniaus futbolo klubo ieškovo UAB „Audito formulė“ naudai priteista 2420 Lt (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimties litų) skola, 160,85 Lt (vieno šimto šešiasdešimties litų 85 ct) palūkanos, 6 % dydžio metinės palūkanos už priteistą 2580,85 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013 m. sausio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1029,71 (vieno tūkstančio dvidešimt devynių litų 71 ct) bylinėjimosi išlaidos. Teismas papildomai priteisė iš atsakovo Vilniaus futbolo klubo ieškovo UAB „Audito formulė“ naudai 726 Lt (septynių šimtų dvidešimt šešių litų) bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovui pasirašant 2012-02-20 Susitarimą, jam jau buvo žinoma, kad už ieškovo suteiktas paslaugas privalės sumokėti jame numatytą kainą, t. y. 2420 Lt., iš kurių 1000 Lt. dydžio avansą - iki 2012-03-10. Atsakovo atstovas pripažino, jog 2012-03-05 atsakovas priėmė ieškovo parengtus dokumentus. Atsakovas apie šią savo prievolę žinojo ir neneigia iki šiol, todėl jam kilo pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas. LR CK 1.5 str. 1 d. numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismas nurodė, kad bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas jau pasirašydamas 2012-02-20 Susitarimą žinojo, kokio dydžio užmokestį turės sumokėti už suteiktas paslaugas, ieškovas šias paslaugas suteikė, o atsakovas jas priėmė. Teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovo pasyvus elgesys ir delsimas atsiskaityti už suteiktas paslaugas, kurias jis priėmė 2012-03-05, laikytinas sąžiningumo principo, taikomo civilinėje teisėje, pažeidimu. Taip pat nurodė, kad atsakovas 2012 m. kovo 5 d. gavo PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AF12-063 apmokėjimui, taigi ir turėjo atsiskaityti 2012-02-20 Susitarime nustatyta tvarka (per tris darbo dienas), todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, jog ieškovas jam nepateikė PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimui, laikytina neįrodyta. Nurodė, kad tarp šalių sudarytame Susitarime nebuvo konkretizuota, kokiu būdu ieškovas turi pateikti PVM sąskaitą-faktūrą už atsakovui suteiktas paslaugas, jame nebuvo numatyta, jog sąskaita turi būti įteikiama pasirašytinai, siunčiama registruotu laišku, elektroniniu paštu ar kitais šalių sutartais būdais, todėl ieškovas, pateikdamas atsakovui sąskaitą betarpiškai kartu su parengta ataskaitų peržvalga ir kitais dokumentais, Susitarimo nuostatų nepažeidė. Taip pat nurodė, kad po preliminaraus sprendimo priėmimo ieškovas patyrė papildomų advokato atstovavimo išlaidų, todėl iš atsakovo ieškovo naudai papildomai priteistinos 726 Lt išlaidos už advokato pagalbą, kuri buvo teikiama susipažįstant su atsakovo prieštaravimais ir rengiant atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus.

7Atsakovas Asociacija Vilniaus futbolo klubas apeliaciniu skundu (b.l. 78-81) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. galutinį sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-10456-596/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nepatenkinus šio prašymo, prašo pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – sumažinti ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas ir/ar nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Nurodo, kad susitarime buvo įtvirtinta sąlyginė prievolė (Civilinio kodekso 6.30 straipsnio 1 bei 3 dalys), nustatanti, kad atsakovės prievolė atsiskaityti pagal susitarimą su ieškove priklauso nuo sąlygos atsiradimo, t.y. sąskaitos-faktūros už suteiktas paslaugas pateikimo atsakovei (buvo nustatyta atidedamoji sąlyga). Nurodo, kad byloje yra raštinis įrodymas, kurį pateikė pati ieškovė (sąskaita-faktūra), kuris leidžia daryti vienareikšmę išvadą, t.y. kad sąskaita-faktūra nebuvo pateikta atsakovei. Šį faktą patvirtina tai, jog minėtoje sąskaitoje nėra atsakovo atstovo parašo. Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai taikė rekomendacijas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat neatsižvelgė į prašymą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Nurodo, kad priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2/3 ieškovės prašytos priteisti skolos, todėl yra nepagrįstai didelės išlaidos, kadangi byla nėra sudėtinga ir nereikalauja specialių teisinių žinių, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, priteistina pinigų suma yra nedidelė, o ieškovei atstovavusiam advokatui nereikėjo vykti į kitą vietovę nei registruota jo darbo vieta.

8Ieškovas UAB „Audito formulė“ atsiliepimu (b.l. 87-90) į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir 2013-05-09 galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad PVM sąskaita-faktūra Nr. AF12-063 buvo pateikta atsakovui 2012 m. kovo 05 d. kartu su audito ataskaita ir kitais dokumentais ieškovo ofise. 2012 m. balandžio 16 d. PVM sąskaita-faktūra buvo pateikta elektroniniu būdu Vilniaus futbolo klubo apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „Abadona“. Nurodo, kad pateikdami atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą betarpiškai kartu su parengta ataskaita ir kitais dokumentais, Susitarimo laiško nuostatų ieškovas nepažeidė. Taip pat nurodo, kad Susitarimo laiške buvo nurodyti visi ieškovo rekvizitai, taip pat suma apmokėjimui ir atsiskaitomoji sąskaita banke, todėl atsakovas, gavęs paslaugą ir žinodamas paslaugos kainą, neturėjo jokių kliūčių įvykdyti savo įsipareigojimo atsiskaityti su ieškovu. Nurodo, kad su atsakovu buvo sutarta dėl avansinio mokėjimo, suma (1000 Lt) ir terminas (iki 2012-03-10) nurodyti Susitarimo laiške. Atsakovas nesumokėjo šios sumos iki šiol. Pažymi ir tai, kad atsakovui pripažįstant pareigą atsiskaityti už ieškovo jam suteiktas paslaugas, atsakovui nebuvo jokių kliūčių apmokėti 2012 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AF12-063 ją gavus net ir kartu su preliminariu sprendimu, tačiau atsakovas neneigdamas savo skolos, net ir gavęs 2012 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą- faktūrą Nr. AF12-063 piktybiškai jos neapmokėjo. Nurodo, kad ieškovas nereikalavo iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų už jo advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, todėl atsakovo teiginys, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai yra neteisingas ir nepagrįstas. Pažymi, kad ieškovo išlaidos už jo advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose sudarė 785,89 Lt, PVM sąskaita- faktūra LAT-AUDFORM003 pridedama.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

11Įvertinus byloje esančius duomenis bei šalių procesinius dokumentus, darytina išvada, kad ginčo dėl susidariusios skolos tarp šalių nėra. Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės ginčija tik aplinkybę, kad PVM sąskaita-faktūra jam nebuvo įteikta, dėl ko jam nekilo pareiga apmokėti už jam suteiktas paslaugas. Apeliantas nurodo, kad PVM sąskaita-faktūra nebuvo jam pateikta, o teismas priešingą išvadą padarė remdamasis vieninteliu byloje esančiu įrodymu – K. Č. teiginiu. Tačiau sutikti su tokiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių įrodymų visumą ir remdamasis CPK 185 str. padarė išvadą, jog yra labiau tikėtina, kad ieškovas suteikęs paslaugą atsakovui, jam pateikė sąskaitą-faktūrą kartu su kitais dokumentais, kuriuos atsakovas priėmė (b.l. 5-9). Teismas taip pat pažymėjo, kad tarp šalių sudarytame Susitarime nebuvo konkretizuota, kokiu būdu ieškovas turi pateikti PVM sąskaitą-faktūrą už atsakovui suteiktas paslaugas. Kasacinis teismas, aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę, savo praktiką nuosekliai plėtoja ta linkme, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Toks įrodymų pakankamumo taisyklės aiškinimas reiškia, jog tam tikrų faktų byloje konstatavimas yra galimas tada, kai yra surinkta tam tikra įrodymų visuma, o ne teismo prielaidų arba įrodymais nepagrįsto manymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Grūduva“ v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-277/2011). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie ginčo aplinkybes, tyrė ir vertino ginčo šalių pateiktus įrodymus, t.y. pateiktus dokumentus bei posėdžių metu duotus paaiškinimus ir juos pagrįstai įvertino kaip įrodymus, pagrindžiančius PVM sąskaitos-faktūros pateikimą atsakovui su kitais dokumentais 2012-03-05, po to kai atsakovo užsakyta paslauga buvo atlikta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybę, kad atsakovas 1000 Lt dydžio avansą turėjo sumokėti iki 2012-03-10, o likusią sumą po paslaugos atlikimo, pagrįstai ir teisingai sprendė, kad labiau yra tikėtina, kad ieškovui atlikus užsakymą, atsakovas 2012 m. kovo 5 d. gavo PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AF12-063 apmokėjimui, taigi ir turėjo atsiskaityti 2012-02-20 Susitarime nustatyta tvarka (per tris darbo dienas), todėl atsakovo nurodytą aplinkybę, jog ieškovas jam nepateikė PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimui, pagrįstai laikė neįrodyta. Be to, atsakovas net ir neginčydamas savo įsipareigojimo dydžio ieškovui pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AF12-063, ir gavęs preliminarų teismo sprendimą, kurio prieduose taip pat buvo pridėta minėta sąskaita, jos vis tiek neapmokėjo ir toliau ginčijo jos gavimą, ta pačia aplinkybe grįsdamas ir apeliacinį skundą.

12Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), netaikė CPK 93 str. 4 d. ir nenukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nors tam buvo pagrindai. Tačiau apeliantas nenurodo motyvų, dėl ko mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Rekomendacijas. Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011). Rekomendacijų 8.2 p. numato, kad už ieškinį turi būti taikomas – 3 koeficientas. Rekomendacijų 8.5 p. numato, kad už ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimą – 1 koeficientas. Koeficiento pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA, kuri procesinių dokumentų parengimo metu buvo lygi 1000 Lt). Taip pat ieškovas patyrė kitų būtinų bylinėjimosi išlaidų, kurių suma sudaro 61,71 Lt (38,71 + 22 + 1) (b.l. 4, 14-15). Atsižvelgiant į paminėtą, maksimalios išlaidos už procesinių dokumentų parengimą šioje byloje pirmosios instancijos teisme yra 4061,71 Lt (1000 Lt MMA x 4 + 61,71 Lt). Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovui priteisė tik 1755,71 Lt, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Rekomendacijas. CPK 93 str. 4 d. numato teismui teisę, bet ne pareigą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

13Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

15Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai