Byla e2A-393-258/2018
Dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir įsiskolinimo priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės BUAB „Fresh Market“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Fresh Market“ ieškinį atsakovui UAB „Kauno saulėtekis“ dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir įsiskolinimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama, kad 2013 m. kovo 24 d. ieškovė (nuomininkas) UAB „Fresh market“ ir atsakovė (nuomotojas) UAB ,,Kauno saulėtekis“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui naudotis patalpas, esančias adresu Kęstučio g. 4, Telšiai, o nuomininkas įsipareigojo šias patalpas naudoti sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti sutartyje nurodyto dydžio nuomos mokesti bei kitus mokėjimus pagal sutartį. Pagal Sutarties 7.1 punktą per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo, ieškovė (nuomininkas) įsipareigojo sumokėti 18 246,06 EUR avansą, kurio dalis – 6082,02 EUR laikoma daliniu nuomos mokesčio sumokėjimu už pirmąjį nuomos termino mėnesį, o likusi dalis – 12164,04 EUR, laikoma daliniu nuomos mokesčio sumokėjimu už paskutiniuosius du nuomos mėnesius. Atsakovė 2015 m. rugpjūčio 4 d. pranešimu informavo ieškovą, kad jam nesumokėjus viso įsiskolinimo, atsakovė 2015 m. rugpjūčio 14 d. tarp šalių sudarytą 2013 m. kovo 24 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nutrauks. Nuomininkui skolos nesumokėjus sutartis buvo nutraukta. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2015 m. spalio 15 d.) iškėlė ieškovei bankroto bylą. Ieškovės teigimu, nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momentu ieškovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitoma atsakovės 12 164,04 EUR dydžio skola ieškovės naudai. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtino ieškovės kreditoriaus – atsakovės UAB ,,Kauno saulėtekis“ finansinį reikalavimą bendrai 27 468,80 EUR sumai. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsakovė 2016 m. sausio 20 d. pranešimu informavo ieškovės bankroto administratorę, kad atsakovė dalį savo nuostolių (12 164,04 EUR) padengė atlikdamas įskaitymą ieškovės nuomos santykių pradžioje sumokėto avanso pagrindu. Minėtą atsakovės pranešimą bankroto administratorė gavo 2016 m. sausio 25 d., todėl ši data yra laikytina atsakovės vienašalio įskaitymo data.
  2. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2013 m. kovo 24 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.2. punkte šalys susitarė, jog nutraukus sutartį dėl to, kad nuomininkas vėluoja mokėti nuomos mokestį bei mokėjimus ar jų nemoka, iš avanso bus dengiamas nuomininko įsiskolinimas, įskaitant nuomos mokestį, mokesčius, baudas, delspinigius ir kt. Atsakovės teigimu, minėta sutarties nuostata šalys iš anksto susitarė taikyti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą bei kad sumokėtas avansas yra ne tik išankstinis mokėjimas pagal sutartį, bet taip pat atlieka ir prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. nuomininko ateityje galimas prievolių nevykdymas buvo užtikrintas nuomininko sumokėta 12 164,04 EUR avanso suma. Nurodė, kad ieškovei nevykdant nuomos sutarties ir vėluojant mokėti pagal sutartį priklausantį nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas, atsakovė 2015 m. rugpjūčio 4 d. pranešimu informavo ieškovę dėl 31 215,51 EUR įsiskolinimo bei įspėjo, kad ieškovei iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. nesumokėjus viso įsiskolinimo, sutartis bus nutraukta ir pranešimas bus laikomas juridiniu faktu nutraukiančiu nuomos sutartį nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. Anot atsakovės, įskaitymas buvo atliktas sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2015 rugpjūčio 14 d. Taip pat nurodė, kad atsakovė 2015 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į UAB „Fresh Market“ bankroto administratorę su prašymu patvirtinti atsakovės 18 947,39 EUR dydžio kreditorinį reikalavimą su jau 2015 rugpjūčio 14 d. įskaityta 12 164,04 EUR avanso suma, kartu pridėdamas ir minėtą 2015 m. rugpjūčio 4 d. pranešimą, kuriame buvo nurodyta apie avanso įskaitymą. Atsakovės teigimu, ginčijamas įskaitymas nepripažintinas negaliojančiu, nes praleistas vienų metų ieškinio senaties terminas, be to, atsakovė įskaitymo metu 2015 m. rugpjūčio 14 d. neturėjo jokių duomenų ir negalėjo žinoti, kad ieškovė galėjo būti nemoki įmonė.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė, remdamasis Sutarties 7.1. punktu, 2014 m. vasario 6 d. sumokėjo atsakovui 18 246,06 EUR avansą, kurio dalis – 12 164,04 EUR, jeigu nuomininkas laiku ir tinkamai mokės nuomos mokestį ir mokėjimus pagal Sutartį, turėjo būti įskaitoma kaip dalinis nuomos mokesčio mokėjimas už paskutinius du nuomos termino mėnesius. Be to, Sutarties 7.2. punkte šalys susitarė, kad jeigu Sutartis bus nutraukta dėl to, kad nuomininkas vėluos mokėti nuomos mokestį bei mokėjimus ar jų nemokės, iš avanso bus dengiamas nuomininko įsiskolinimas, įskaitant nuomos mokestį, mokesčius, baudas, delspinigius ir kt. Iš nurodytų Sutarties nuostatos turinio matyti, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl ieškovės sumokėto avanso mokėjimo funkciją atliekančios paskirties bei disponavimo juo tvarkos, t. y. nustatė, kad Sutarties galiojimo atveju ieškovės sumokėtas 12 164,04 EUR avansas bus užskaitomas kaip nuomos mokesčio mokėjimas už paskutinius du nuomos termino mėnesius, o Sutartį nutraukus – iš sumokėto 12 164,04 EUR dydžio avanso bus dengiamas susidaręs ieškovės įsiskolinimas pagal Sutartį. Remiantis sutarties laisvės principu, įtvirtintu CK 6.156 straipsnyje, šalys, sudarydamos nuomos sutartį turi teisę laisva valia susitarti dėl nuomos mokesčio dydžio, jo sudėtinių dalių, mokėjimo tvarkos, be kita ko, susitarti ir dėl kitų mokėjimų, tame tarpe avanso paskirties bei disponavimo juo tvarkos. Taigi laikytina, kad šalys Sutarties 7.1. ir 7.2. punktuose susitardamos dėl avanso dydžio bei jo užskaitymo tvarkos, laisva valia savo nuožiūra nustatė tarpusavio teises bei pareigas, tokiu būdu įgyvendindamos sutarties laisvės principą.
  3. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovui nemokant nuomos bei komunalinių mokesčių, atsakovė 2015 m. rugpjūčio 4 d. pranešimu nustatė ieškovui terminą iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. sumokėti susidariusį įsiskolinimą, o to nepadarius, Sutartis 2015 m. rugpjūčio 14 d. buvo vienašališkai nutraukta. Minėtame pranešime, be kita ko, buvo nurodyta, jog be atskiro pranešimo iš ieškovės sumokėto avanso įsiskolinimas dengiamas Sutartyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu, ginčijamas ieškovės avanso užskaitymas laikytinas įvykusiu Sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2015 m. rugpjūčio 14 d. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovui panaudojus ieškovės atsakovui iš anksto pagal Sutartį sumokėtą 12 164,04 EUR avanso sumą, mokėtino nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų įsiskolinimas nebuvo visiškai padengtas, todėl atsakovė pareiškė kreditoriaus reikalavimą ieškovės bankroto byloje, o Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi tokį (panaudotos avanso sumos apimtimi sumažintą) reikalavimą patvirtino ir įtraukė jį į ieškovės trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovui užskaičius avansą už ieškovės skolas, šalių nesiejo priešpriešiniai reikalavimai, nes reikalavimo teisę turėjo tik viena iš jų – atsakovė, todėl atsakovės veiksmai – avanso panaudojimas – negali būti kvalifikuojami kaip įskaitymas, nes atsakovė po Sutarties nutraukimo neturėjo skolos (priešpriešinės prievolės) ieškovui. Teismas atsakovės veiksmus kvalifikavo kaip avanso užskaitymą į mokėtinas pagal nutrauktą Sutartį sumas, kaip tai nustatyta Sutarties 7.2. punkte. Teismas atsakovės atliktą avanso užskaitymas laikė Sutarties įvykdymu, o ne vienašaliu sandoriu.
  4. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius actio Pauliana pagrindu turi teisę ginčyti tik sandorius. Byloje konstatuota, jog atsakovės atliktas avanso užskaitymas nėra sandoris, todėl neginčijant pačios Sutarties ar atskirų jos sąlygų dėl avanso, atliktas avanso užskaitymas (Sutarties įvykdymas) negali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu. Konstatavus, jog avanso užskaitymas negali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, teismas plačiau nepasisakė dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų ir jam taikomos senaties kaip neturinčių reikšmės teisingai bylos baigčiai.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

57.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas klaidingai nurodo, kad UAB „Kauno saulėtekis“ atliktas avanso užskaitymas laikytinas sutarties įvykdymu, o ne vienašaliu sandoriu. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, o prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos šalies valios ir požiūrio į kontrahento veiksmą. UAB „Kauno saulėtekis“ atliktas 12.164,04 EUR avanso užskaitymas laikytinas vienašaliu UAB „Kauno saulėtekis“ atliktu sandoriu.

67.2. Šalys Sutartimi nenumatė, kad UAB „Fresh Market“ įmokėjus avansą, jis nuo pervedimo momento 12 164,04 EUR dalyje tampa UAB „Kauno saulėtekis” nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, į UAB „Kauno saulėtekis“ banko sąskaitą įmokėtas avansas, iki jo panaudojimo liko UAB „Fresh Market“ nuosavybe. Vadinasi, Sutarties nutraukimo metu UAB „Fresh Market“ turėjo teisę reikalauti, kad UAB „Kauno saulėtekis“ grąžintų jai sumokėtą avansą. Taigi, UAB „Kauno saulėtekis“ ir UAB „Fresh Market“ avanso įskaitymo momentu, priešingai nei nurodoma teismo sprendime, siejo priešpriešiniai reikalavimai. Be to, UAB „Kauno saulėtekis“ atliktas įskaitymas atitinka visus CK numatytus įskaitymo reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju, iš to kas išdėstyta, matyti, kad prievolės šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu buvo ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas (pirmoji įskaitymo sąlyga).

77.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-24 sprendime visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su UAB „Fresh Market“ kreditorių teisių pažeidimu. UAB „Kauno saulėtekis“ 2015-08-14 atliktas įskaitymas 12 164,04 EUR sumai dar labiau sumažino ieškovės galimybę bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus, tokiu būdu buvo pažeisti kitų UAB „Fresh Market“ kreditorių interesai.

87.5. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje numatytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką dėl įmonės nemokumo ir kreditorių teisių pažeidimo. Šios aplinkybės yra svarbios teisingam bylos išnagrinėjimui.

97.6. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Kauno saulėtekis“ atstovas teismui nurodė, kad nežinojo apie įmonės nemokumo būklę, nepaisant to, kad nuomos ir kiti mokesčiai nuomotojui nebuvo mokami dar nuo 2015 m. gegužės mėnesio. Informacija apie tai, kad ieškovui yra keliama bankroto byla buvo skelbiama viešai.

107.7. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė pasirinko netinkamus gynimo būdus savo pažeistai teisei ginti ir pažymi, kad kiekviena šalis turi teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus pasirinkdama tokį savo teisių gynybos būdą, kuris jai atrodo tinkamiausias. Nors įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo būdų, tačiau įskaitymas taip pat yra ir sandoris, todėl gali būti ginčijamas ir pripažįstamas negaliojančiu nepaisant pagrindinės prievolės, iš kurios jis yra kilęs, teisėtumo.

118. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

128.1. Sprendime teismas teisingai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad avansas, kaip išankstinis mokėjimas už sutarties dalyką, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011). Avansas atlieka mokėjimo funkciją, jis yra vienos, šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma už sutarties dalyką ir reikalavimo teisė sutarties nutraukimo atveju atsiranda tik vienai iš šalių. Avanso sumai viršijant nuomotojui mokėtiną sumą, nuomininkas įgyja piniginio reikalavimo teisę perteklinės avanso sumos apimtimi. O tuo atveju, jei avanso suma nepakankama atsiskaityti su nuomotoju, reikalavimo teisė atsiranda nuomotojui. Taigi tiek vienu, tiek kitu atveju prievolę turi tik viena iš šalių, t. y. neegzistuoja priešpriešinės vienarūšės prievolės.

138.2. Teismas sprendime teisingai sprendė, kad atsakovei 2015 m. rugpjūčio 14 d. užskaičius avansą už ieškovo skolas, šalių nesiejo priešpriešiniai reikalavimai, nes reikalavimo teisę turėjo tik viena iš jų - atsakovė, todėl atsakovės veiksmai - avanso panaudojimas - negali būti kvalifikuojami kaip įskaitymas, nes atsakovė po Sutarties nutraukimo neturėjo skolos (priešpriešinės prievolės) ieškovei. Šiuo atveju atsakovo veiksmai kvalifikuotini kaip avanso užskaitymas į mokėtinas pagal nutrauktą sutartį sumas, kaip tai nustatyta Sutarties 7.2. punkte. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovo atliktas avanso užskaitymas laikytinas sutarties įvykdymu, o ne vienašaliu sandoriu - įskaitymu.

148.3. Ginčijamas avanso užskaitymas buvo sudarytos 2015-08-14, t.y. iki nutarties iškelti bankroto bylą ieškovei priėmimo. Taikant avanso užskaitymą atsakovė neturėjo jokių duomenų ir negalėjo žinoti, kad ieškovė galėjo būti nemoki įmonė. Ieškovės nurodomi skaičiai ieškovės įmonės balanse, atsakovei negalėjo niekaip būti žinomi, juolab finansinė kiekvienos įmonės informacija yra konfidenciali informacija. UAB „Fresh Market“ 2015-08-04 pateikė raštą UAB „Kauno saulėtekis“, kuriame apgailestauja, kad nevykdo skolinių įsipareigojimų, ir užtikrina, kad dengs skolą, UAB „Fresh Market“ perves UAB „Kauno saulėtekis“ dalį skolos per artimiausias tris dienas. Kitaip sakant, minėtu raštu ieškovė patvirtina, kad jos finansinė padėtis yra gera ir ji yra pajėgi dengti skolą.

158.4. Vilniaus apygardos teismas 2015-12-22 nutartimi atsakovės prašymo dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo netenkino. Tačiau šioje nutartyje nurodoma, kad ieškovės bankroto administratorė prašo atsakovės prašymo netenkinti. Be argumentų, kurie nėra svarbūs šioje byloje, bankroto administratorė taip pat nurodo, kad remiantis Sutarties 7.1 p., 7.1.1 p. Ieškovui buvo pervesta 18246,06 EUR avanso suma, kurios dalis (12164,04 EUR), galės būti įskaitomas kaip nuomos mokestis už patalpas už paskutinius mėnesius. Pateikti faktai parodo, kad bankroto administratorė argumentuodama teismui rėmėsi Sutarties 7.1 p., 7.1.1 p. nuostatomis ir pati pripažino, kad atsakovės pervesta avanso suma yra išankstinis mokėjimas ir turės būti užskaitoma kaip mokestis už patalpas už paskutinius nuomos mėnesius, visiškai neatsižvelgdama ne tik į tai, kad ieškovė buvo nemokumo būsenoje, bet taip pat ir į tai, kad ieškovei jau buvo iškelta bankroto byla (2015 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, įsiteisėjusi 2015 m. spalio 15 d.). Minėtos aplinkybės bankroto administratorei tuo metu ginant savo interesus pasirodė nereikšmingos, kas tik įrodo bankroto administratorės nesąžiningumą atsakovės atžvilgiu.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas netenkinamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
  2. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu nuomotojas (atsakovė) įsipareigojo perduoti nuomininkui (ieškovei), o pastarasis įsipareigojo perdavimo – priėmimo aktu perimti iš nuomotojo pastato, esančio Kęstučio g. 4, Telšiuose, pirmame ir antrame aukšte esančias patalpas. Sutarties 7.1. punkte nuomininkas įsipareigojo per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos sumokėti nuomotojui 63 000,00 Lt (18 246,06 EUR) avansą, kuris pagal sutartį užskaitomas tokia tvarka: 21 000,00 Lt (6082,02 EUR) dydžio suma laikoma daliniu nuomos mokesčio sumokėjimu už pirmąjį nuomos termino mėnesį, o likusi 42 000,00 Lt (12 164,04 EUR) dydžio suma, jeigu nuomininkas laiku ir tinkamai mokės nuomos mokestį ir mokėjimus pagal sutartį, bus įskaitoma kaip dalinis nuomos mokesčio mokėjimas už paskutinius du nuomos termino mėnesius.
  3. Ieškovės teigimu, šalys sutartimi nenumatė, kad UAB „Fresh Market“ įmokėjus avansą, jis nuo pervedimo momento 12 164,04 EUR dalyje tampa UAB „Kauno saulėtekis“ nuosavybe. Ieškovės teigimu, iki jo panaudojimo liko UAB „Fresh Market“ nuosavybe. Dėl to ieškovė daro išvadą, kad prievolės šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu buvo ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas (pirmoji įskaitymo sąlyga). Su tokiu ieškovės avanso bei įskaitymo sąvokų aiškinimu teisėjų kolegija nesutinka.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog avanso sąvoka, nors ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ar lėšos šiaip kam nors (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008). Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Taip pat Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-593/2008; kt.).
  5. Nagrinėjamos bylos atveju šalys sutartyje aiškiai nurodė, kokiu tikslu sumokamas avansas, taip pat sutartyje detaliai aptarė, kokiu atveju sumokėtas avansas bus užskaitomas į nuomos mokesčio dengimą. Sutarties tinkamo vykdymo atveju avansas bus įskaitytas už paskutinius du nuomos termino mėnesius (7.1.2 p.), o sutarties netinkamo vykdymo atveju, t. y. jeigu sutartis bus nutraukta dėl to, kad nuomininkas vėluoja mokėti nuomos mokestį bei mokėjimus ar jų nemoka, iš avanso bus dengiamas nuomininko įsiskolinimas, įskaitant nuomos mokestį, mokesčius, baudas, delspinigius ir kt. (7.2 p.).
  6. Kaip matyti iš 2015 m. rugpjūčio 4 d. pranešimo turinio, atsakovė raštu informavo ieškovę apie avanso panaudojimą mokėjimams pagal sutartį – ieškovei iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. nesumokėjus viso įsiskolinimo, nuomos sutartis bus nutraukta, o avansas įskaitytas už mokėjimus. Kadangi įsiskolinimas padengtas nebuvo, 2015 m. rugpjūčio 14 d. sutartis laikyta nutraukta, o avansas įskaitytas, vadovaujantis nuomos sutarties nuostatomis. Pažymėtina, jog šalių sutartyje įtvirtintos nuostatos dėl avanso užskaitymo momento nekeičia avanso paskirties. Sutarties nutraukimo atveju atsiskaitant pagal sutartį, pirmiausia naudojama avansu sumokėta pinigų suma ir, priklausomai nuo avanso sumos ir skolos pagal sutartį už nuomojamą turtą dydžio santykio, vienai iš šalių atsiranda piniginio reikalavimo teisė, o kitai – finansinė prievolė. Avansas, kaip išankstinis mokėjimas už nuomojamą turtą, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai. Įskaitymui atlikti reikalingos šalių priešpriešinės prievolės, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu turi tiek reikalavimo teisę, tiek prievolę. Šios priešpriešinės prievolės gali pasibaigti ar sumažėti jas įskaičius tarpusavyje. Tuo tarpu avansas atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma. Dėl to, kaip teisingai atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, reikalavimo teisė atsiranda tik vienai iš šalių: arba avansą sumokėjusiai šaliai arba avansą gavusiai šaliai (avanso sumai viršijant nuomotojui mokėtiną sumą). Atitinkamai ir prievolę turi tik viena iš šalių. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai aiškino tiek avanso, tiek ir įskaitymo sąvokas ir pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės įsiskolinimas buvo dengiamas iš ieškovės sumokėto avanso sutartyje nustatyta tvarka, o ne buvo atliktas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Be kita ko, pranešimas apie įsiskolinimo iš avanso dengimą buvo atliktas dar iki bankroto bylos iškėlimo ir iki viešai paskelbto pranešimo (2015-08-05) apie priimtą pareiškimą iškelti ieškovei bankroto bylą. Todėl argumentas, kad atsakovei turėjo būti žinoma apie ieškovės prastą turtinę padėtį nėra pagrįstas, o vėluojantys ieškovės atsiskaitymai už nuomą automatiškai neįrodo, jos nemokumo. Tuo labiau, kad pati ieškovė, vėluodama sumokėti skolą, 2015-08-04 savo rašte atsakovei nurodė, kad iš savo pusės daranti viską, kad kuo greičiau padengtų įsiskolinimą bei per artimiausias 3 dienas ketina pervesti dalį skolos. Taigi, ieškovės argumentai, kad atsakovė 2015-08-14 užskaitydama 2013 m. įmokėtą ieškovės avansą pažeidė kreditorių interesus atmestini ir šiuo pagrindu.
  7. Ieškovė nurodo, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje numatytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką dėl įmonės nemokumo ir kreditorių teisių pažeidimo bei pateikia duomenis apie ieškovės turėtus įsiskolinimus kreditoriams. Visų pirma pažymėtina tai, kad ieškovė šios aplinkybės nekėlė ieškinyje. Antra, teismas, gindamas kreditorių interesus, CK 6.930¹ straipsnį savo iniciatyva galėtų taikyti tik tuo atveju, jei būtų nustatytos aplinkybės šio straipsnio taikymui. Pažymėtina, jog CK 6.930¹ str. įtvirtintas skolininko atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato tvarką, ginančią kreditorių teises, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Taigi ši norma taikytina skolininkams, o šiuo nagrinėjamu atveju ieškovei, turintiems finansinių sunkumų. Byloje nėra ginčo dėl atsakovės mokumo, be to atsakovei negalėjo būti žinomas ieškovės skolininkų sąrašas bei atsiskaitymo su jais terminai, taip pat atsakovė negalėtų įtakoti ieškovės atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, todėl argumentai, kad visų pirma turėjo būti atsiskaitoma su pirmesnės eilės kreditoriais, o tik vėliau su trečios eilės kreditoriais laikytini teisiškai nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių neanalizavo kaip nesusijusių su byla.
  8. Išdėstyti motyvai yra pakankami, kad skundžiamą sprendimą kaip teisėtą ir pagrįstą palikti nepakeistą, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip dėl nebereikšmingų apeliacinio skundo išnagrinėjimui.
  9. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai