Byla 2S-1389-661/2012
Dėl nušalinimo nuo darbo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. T. (M. T.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. T. skundą atsakovui UAB „Dorkanas“ dėl nušalinimo nuo darbo,

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su skundu dėl nušalinimo nuo darbo. 2012 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. 2012 m. balandžio 18 d. gautas patikslintas ieškinys, kuriame reiškiami nauji reikalavimai. Kadangi reikalavimai kildinami iš darbo teisinių santykių, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo nustatytinas pakartotinis terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi laikė nepaduotu ieškovo M. T. ieškinį bei ieškinį grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo nustatytinas pakartotinis terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir išaiškinta ieškovui, kad iki nustatyto termino nepašalus ieškinio trūkumų ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Minėta teismo nutartis įteikta ieškovui asmeniškai. Ieškovas iki teismo nustatyto termino ieškinio trūkumų nepašalino.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovas M. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas tenkintinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

12Apeliacine tvarka keliamas klausimas, ar teismas pagrįstai ieškovo ieškinį dėl nušalinimo nuo darbo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

13Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jei teismo nurodyti ieškinio trūkumai nepašalinami, ieškinys laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžinamas. Sprendžiant, ar ieškinys grąžinamas pagrįstai, turi būti analizuojama, ar nurodyti ieškinio trūkumai yra esminiai, dėl kurių teisminis ginčo nagrinėjimas būtų negalimas.

14Pagal Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė įgyvendinama specialia Civilinio proceso kodekso nustatyta procesine tvarka.

15Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (Civilinio proceso kodekso 111 straipsnis), be to, jis turi atitikti specialius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nurodytus to paties straipsnio 2 dalyje. Pagrindiniai ieškinio elementai, kurie pirmiausia siejami su tinkamos ieškovo teisės kreiptis į teismą realizavimu, ir kurie turi būti tiksliai suformuluoti ieškovo, yra ieškinio dalykas (ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas). Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-966/2009). Teismas nurodo, jog įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 str.). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

16Byloje nustatyta, jog ieškovas ieškinyje nurodė, kad prašo jam iš atsakovo priteisti 13 000 Lt, panaikinti UAB „Dorkanas“ direktoriaus įsakymą dėl nušalinimo nuo darbo bei grąžinti į ankstesnį darbą taip pat nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, taip pat nurodė įrodymus, kuriais ketina įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, ir juos pridėjo.

17Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytus reikalavimus (dalyką), konstatuoja, kad ieškovo nurodyti ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, o teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet parengiamojo teismo posėdžio metu arba nagrinėjimo teisme proceso stadijoje. Teismas pažymi, jog pareikšto reikalavimo įrodymų pakankamumo klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 260 str., 263 str. 2 d., 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 2 p.). Be to, teismas, vykdydamas CPK 8 str. užfiksuotą kooperacijos principą, pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadijoje taip pat gali pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, jeigu mano, kad pateiktų įrodymų nepakanka.

18Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi nuspręsdamas ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir gražinti jį ieškovui, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis panaikintina, perduodant tam pačiam teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

19Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas,

Nutarė

20Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai