Byla 2A-878-275/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant S.Rimavičiūtei, dalyvaujant atsakovams K. B. ir J. R.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams J. R. ir K. B. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų J. R. ir K. B. 4 181,84 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas. Nurodo, kad 2005-09-26 dėl atsakovo J. R. kaltės, vairavusio K. B. priklausantį automobilį, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta UAB „Troja“ priklausanti transporto priemonė Lexus RX 300. Atsakovo civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę VAZ, valst. Nr. ( - ) nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl nukentėjusysis kreipėsi į ieškovą dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo. AB „Lietuvos draudimas“ veikdamas ieškovo vardu nustatė autoavarijos metu padarytos žalos dydį bei atlygino žalą nukentėjusiajam, sumokėdamas 4 181,84 Lt draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, AB „ Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtą 4 181,84 Lt draudimo išmoką. Kadangi atsakovai gražiuoju nuostolių neatlygino, minėta suma turi būti priteista.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. liepos 26 d. sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį patenkino visiškai ir priteisė solidariai iš atsakovų J. R. ir K. B. 4 181,84 Lt nuostolių atlyginimo, bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 181,84 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-11-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo J. R. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 50 proc. žyminio mokesčio, t.y. 62,50 Lt bei 204,72 Lt viešo paskelbimo išlaidų. Priteisė iš atsakovo K. B. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai 50 proc. žyminio mokesčio, t.y. 62,50 Lt.

8Teismas konstatavo, kad Vilniuje 2005-09-26 dėl atsakovo J. R., vairavusio atsakovui K. B. priklausančią transporto priemonę VAZ, valst. Nr. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta UAB „Troja“ priklausanti transporto priemonė. Minėto eismo įvykio metu atsakovo J. R. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę VAZ, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. Ieškovas su AB „Lietuvos draudimas“ yra sudaręs 2002-03-29 paslaugų teikimo sutartį Nr. 1, pagal kurią AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigojo atlikti ieškovo kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir draudimo išmokų trečiajam asmeniui išmokėjimą, o ieškovas – kompensuoti AB „Lietuvos draudimas“ jos išmokėtas draudimo išmokas tretiesiems asmenims (Sutarties 1.1. p., 2.1.3. p.). AB „Lietuvos draudimas“, vykdydama Sutartį ir veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl transporto priemonės Lexus RX300, sugadinimo ir atlygino UAB „Troja“ transporto priemone VAZ, padarytą žalą, išmokėdama 4 181,84 Lt dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas Sutartį, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtą 4 181,84 Lt draudimo išmoką. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sausumos transporto priemonės draudimas yra ne gyvybės draudimo šakai priskiriama draudimo rūšis. Šios rūšies draudimas yra draudimo sistemos dalis. Sausumos transporto priemonių draudimą reglamentuoja atskiras – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo – įstatymas, kurio tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Įstatymo 1 str. 1 d.). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojama transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 str.). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jo privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. Teismas konstatavo, kad žala trečiajam asmeniui padaryta nedraustu VAZ automobiliu. Atsakovui K. B. nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė buvo automobilis, todėl šis turėjo būti privalomai apdraustas. Pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui (Įstatymo 4 str. 2 d., 43 str. 2 d.). Taigi ši pareiga teko atsakovui K. B. Teismas motyvavo, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Taigi atsakovas, būdamas automobilio savininku, neturėjo teisės leisti kitam asmeniui naudotis automobiliu, nes šis nebuvo apdraustas. Minėta, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 str.), todėl atsakovas turėjo suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes. Perduodamas neapdraustą automobilį naudoti, atsakovas pažeidė Įstatymo draudžiamąją normą ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus Biuro atžvilgiu. Pagal minėtą Įstatymo 4 str. 2 d. normą automobilio neturėjo teisės naudoti ir jos valdytojas – J. R. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas K. B. nurodė, jog dėl automobilio pardavimo sudaryta žodinė sutartis, tačiau savininkui tenka pareiga parduotą automobilį išregistruoti. Šios imperatyvios pareigos nesilaikymas ir užtraukia atsakomybę K. B. Tai patvirtina ir K. B. adresuoti raštai. Šioje byloje atsakovas kelia klausimą dėl dalinės atsakomybės taikymo. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.). Šios taisyklės išimtis nustatyta Civilinio kodekso 6.6 str. 3 d. ir 6.279 str. 1 d. – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Šioje byloje keliamas solidariosios atsakomybės taikymas ne dėl žalos padarymo bendrais veiksmais, bet dėl solidariosios atsakomybės taikymo įstatymo pagrindu. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininko atsakomybė Biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovas K. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti bei civilinę bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes bei nepagrįstai nustatė atsakovo atsakomybę už jam nebepriklausančią transporto priemonę. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo nuspręsta, jog atsakovai turi atlyginti žalą solidariai, o ne subsidiarini. Apeliantas nurodo, kad buvo sudarytas įstatymu leistinas sandoris (CK 1.64 str. 1 d.), kurio metu K. B. pardavė transporto priemonę VAZ 2111, valst. Nr. ( - ) Tuo baigėsi apelianto kilnojamo daikto valdymas (tai numato ir CK 4.32 str.). Sandoris buvo galiojantis nenuginčytas. Parduodamas apeliantas patikėjo pirkėju (patikinusiu vėliau sutvarkysiusiu reikiamus dokumentus) ir perdavė automobilio techninį pasą. Tai buvo apelianto klaida, kadangi jis pažeidė transporto priemonių pardavimo taisykles (Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 3.1 punktą). Vėliau nurodyta transporto priemonė, kuri buvo kito asmens nuosavybė, eismo įvykio metu padarė žalą. Pagal Civilinio kodekso 6.269 str. 2 d. už didesnio pavojaus šaltinio (šiuo atveju transporto priemonės) padarytą žalą atsako didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVPDĮ) 2 str. 17 d. transporto priemonės valdytoju pripažįstamas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. 2005 m. rugsėjo 26 d. eismo įvykio metu transporto priemonės vairuotojas (valdytojas) buvo J. R., todėl jis ir yra atsakingas asmuo už padarytą žalą eismo įvykio metu. Tai nurodo ir eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 6 str. ir 23 str. Apeliantas jokiais veiksmais neprisidėjo prie eismo įvykyje padarytos žalos atsiradimo. Pagal Civilinio kodekso 6.279 str. 1 d. solidari atsakomybė galima tik tuomet kai žala padaryta bendrai. Atsižvelgiantį šias aplinkybes regreso teisę ieškovas įgijo tik į atsakingą asmenį padariusį žalą, t.y. J. R. (CK 6.280 str. 1 d.).

11Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad VĮ „Regitra“, tvarkančios oficialų registrą, duomenimis 2005-09-26 įvykusio eismo įvykio metu, transporto priemonės VAZ 21011, valst. Nr. ( - ) savininku buvo apeliantas. VĮ „Regitra“ tvarkomas registras yra viena iš priemonių, užtikrinančių civilinės apyvartos stabilumą, trečiųjų asmenų (kreditorių) teisių ir teisėtų interesų apsaugą ir jos pateikti dokumentai yra laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, t.y. juose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Civilinio kodekso 4.254 straipsnio 1 dalis nustato, jog viešame registre (šiuo atveju VĮ „Regitra“) turi būti registruojami sandoriai bei sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Be to, pagal Civilinio kodekso 4.262 straipsnį, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, o didesnio pavojaus šaltinio savininkas (šiuo atveju - apeliantas), norėdamas perkelti visą riziką, susijusią su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu, kitam asmeniui, privalo tinkamai įforminti didesnio pavojaus šaltinio perdavimo faktą. Tą būtina padaryti siekiant, kad tretieji asmenys žinotų, kas yra teisėtas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (LAT 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-1237/2000 m.). Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, galima daryti išvadą, jog teisės aktai nustato privalomą sandorių registravimą parduodant transporto priemonę, o, sutinkamai su Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalies nuostata, neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis (šiuo atveju - prieš Biurą) ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remiantis kitais įrodymais. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu bandė suklaidinti teismą, teikdamas melagingus parodymus, t.y. jis įvairiais būdais siekia išvengti atsakomybės. Savo patikslintame atsiliepime į ieškinį, apeliantas nurodė, kad jis automobilio VAZ 21011, valst. Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį sudarė su J. R., tačiau sandorio neįformino įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu, policijos į teismo posėdį atvesdintas J. R. paneigė šį apelianto teiginį, nurodydamas, kad apelianto iš viso nepažinojo. Atitinkamai ir apeliantas 2010-07-12 įvykusio teismo posėdžio metu pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad minėtą transporto priemonę pardavė nepažįstamam asmeniui. Darant prielaidą, kad apeliantas pardavė jam priklausantį automobilį visiškai nesirūpindamas transporto priemonės išregistravimu, jis elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, taip pažeisdamas bendruosius civilinių teisinių santykių reikalavimus bei teisės aktais nustatytą transporto priemonės perdavimo tvarką ir dėl to išliko jos valdytoju, t.y. atsakingu už tokia transporto priemone padarytą žalą asmeniu. Apeliantas, neigdamas savo atsakomybę už jam priklausančia transporto priemone VAZ 21011, valst. Nr. ( - ) padarytą žalą, teigia, kad už minėto eismo įvykio metu padarytą žalą gali būti atsakingas tik J. R., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bei kad tarp jo veiksmų ir Biurui padarytos žalos nėra priežastinio ryšio. Nagrinėjamu atveju Biuro nuostoliai atsirado dėl kelių priežasčių: eismo įvykis kilo dėl J. R. kaltės, vairuojant transporto priemonę VAZ 21011, valst. Nr. ( - ) transporto priemonės VAZ 21011, valst. Nr. ( - ) savininkas (apeliantas) neapdraudė minėtos transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei leido ja naudotis kitiems asmenims (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalys). Dėl paminėtų priežasčių ne tik eismo įvykio kaltininkui (šiuo atveju - J. R.) bet ir apeliantui kilo pareiga atlyginti neapdrausta transporto priemone padarytą žalą (t.y. solidariai su eismo įvykio kaltininku) (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Transporto priemonės savininko ir žalą padariusio asmens tarpusavio santykiai, jų abipusių teisių ir pareigų apimtis bei pobūdis, nėra reikšmingi Biurui, kaip žalą atlyginusiam kreditoriui ir jokiu būdu neriboja bei nepanaikina Biuro reikalavimo teisės. Tik atlyginę Biurui jo išmokėtą sumą, tiek eismo įvykio kaltininkas, tiek transporto priemonės savininkas turi teisę spręsti tarpusavio atgręžtinius reikalavimus, vadovaudamiesi bendrosiomis skolininkų daugėto atsakomybės taisyklėmis. Apeliantas skunde taip pat mini, kad šioje civilinėje byloje jis prašė teismo patikslinti, ar pateiktam ieškiniui jau gali įsigalioti senatis numatoma Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 ir 8 dalyse. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio nuostatas, teismas taiko ieškinio senatį tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Jokių patikslinimų ir patarimų teismas teikti nei vienai iš civilinio proceso šalių neturi teisės, nes teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki (CPK 21 straipsnis). Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams, šioje byloje negali būti taikomas. Pažymėtina, kad draudimo teisiniai santykiai gali sieti tik draudiką ir draudėją. Tuo tarpu draudikas ir Biuras yra du atskiri, savarankiški subjektai, kurių tikslai, uždaviniai bei funkcijos kardinaliai skiriasi. Biuras nevykdo draudimo veiklos ir nėra draudikas, t.y. nesudarinėja draudimo sutarčių, neprisiima draudimo rizikos bei už tai negauna draudimo įmokų. Kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, Biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ nuostatomis, moka išmokas nukentėjusiems tretiesiems asmenims už savo civilinės atsakomybės neapsidraudusius eismo įvykių kaltininkus. Išmokėjęs išmoką, Biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, regreso tvarka įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į eismo įvykio kaltininką ir atsakingą už draudimo sutarties sudarymą transporto priemonės savininką, su kuriais Biurą sieja ne draudimo teisiniai santykiai, o iš delikto kylantys santykiai. Iš delikto kylantiems reikalavimams taikomas 3 metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, LAT 2006-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2006 m.). Šiuo atveju, ieškinio reikalavimas atsirado iš regresinės prievolės, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Išmoka minėto eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui buvo išmokėta 2005-10-27, ieškinys teismui buvo pateiktas 2008-10-24, todėl ieškinio senaties terminas šioje civilinėje byloje nebuvo praleistas.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Dėl atlygintinos žalos dydžio

14Teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovas patyrė 4181,84 Lt žalą, išmokėdamas kompensaciją AB „Lietuvos draudimas“ dėl autoįvykiu, kurio kaltininkas atsakovas J. R., padarytos žalos. Atsakovas K. B. apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ne jis, o tik atsakovas J. R. yra atsakingas dėl atsiradusios žalos ieškovui, skunde nenurodė argumentų dėl to, kad teismas būtų netinkamai nustatęs padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje abu atsakovai pasisakymuose nurodė aplinkybę, jog žala viršija nuostolius ir tuo nurodė, kad reali žala, atsiradusi dėl autoįvykio, buvo mažesnė, nei ieškovas apmokėjo AB „Lietuvos draudimas“, bei į tai, kad atsakovas K. B. 2010-10 -10 teismo posėdyje pateikė raštu išdėstytą pasisakymą ( prijungtas prie bylos ( b.l.120-121), kuriame nurodyta, jog neatitiko realybės tai, jog reikėjo keisti sugadinto automobilio dureles, darytina išvada, kad byloje nebuvo visapusiškai išnagrinėta aplinkybė, kokia reali žala buvo padaryta UAB „Troja“ ir jos draudikui AB „Lietuvos draudimas“, apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo sudaryta galimybė proceso dalyviams pateikti teismui papildomus įrodymus dėl aplinkybės, ar prašomi priteisti nuostoliai buvo padaryti dėl autoįvykio. Atsakovas K. B. paaiškino, kad yra inžinierius ir technikos mokslų daktaras, dirbo transporto inžinerijos srityje, todėl gali pats paaiškinti dėl žalos nustatymo, eksperto paslaugomis nesinaudos. Pateikė daktaro diplomo kopiją.

15Ieškovas pateikė į teismo pasiūlymą teikti papildomus įrodymus prašymą ir priedus- spalvotas fotonuotraukas, kuriais įrodė, jog galinės durelės buvo ne tik sulankstytos ir prakirstos, bet deformuotos iš vidaus, dėl to atsakovų paaiškinimai, kad nebuvo būtinumo keisti galines automobilio dureles, atmestini. Tai, kad atsakovas K. B. pateikė paaiškinimus dėl nuostolių dydžio, nėra tinkamu įrodymu apie padarytus nuostolius, nes atsakovas nenurodė, kokiais argumentais galima atmesti ieškovo patiekus įrodymus dėl automobilio galinių durelių sugadinimo iš vidaus ir dėl to būtinumo keisti visas dureles.

16Priimtinas atsakovų paaiškinimas dėl to, kad nebuvo reikalinga dėl autoįvykio išrinkti priekines dureles ir atlikti šių durelių moldingą. Iš priteistų nuostolių sumos, išjungtinos sumos, nurodytos kaip priekinių durelių remontas, t.y. 149, 15 Lt ir 55,93 Lt ( b.l.14), dėl to bendra priteista suma mažintina iki 3976,76 Lt. Tai, kad techninės apžiūros protokole ( b.l.10-11) nenurodyta kaip remontuotinos detalės priekinė durelės, nėra kitų įrodymų, jog jos buvo sugadintos, negali būti pripažinta su autoįvykiu susijusiais nuostoliais, šių durelių remontas. Teismo sprendimas keistinas teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje ( CPK 185 str. 1 dalis ), CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tai, kad atsakovas K. B. pardavė automobilį ir nesirūpino jo išregistravimu, neatleidžia jo nuo atsakomybės prieš asmenį, kuriam padarė nuostolius jo nuosavybėje esanti autotransporto priemonė.

17Dėl senaties termino

18Teismas tinkamai taikė senaties termino pradžią reglamentuojančias normas, t.y. senaties termino kreiptis į teismą ieškovui pradžia yra apmokėjimas 2005-12-20 d., o ieškinys pareikštas nepraleidus 3 metų senaties termino- 2008-10-27.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų

20Atsakovai turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 3 procentus nuo patenkintų reikalavimų sumos, todėl teismo išlaidos mažintinos iki 59, 65 Lt iš kiekvieno iš atsakovų, o atsakovui K. B. priteistinos žyminio mokesčio išlaidos patenkintoje skundo dalyje, t.y. 15,70 Lt.

21Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

22Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimą pakeisti.

23Sumažinti priteistą iš atsakovų J. R. ir K. B. nuostolių sumą ieškovui LR transporto priemonių draudikų biurui iki 3976,76 Lt, priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas žyminio mokesčio sumokėjimui sumažinti iki 59,65 Lt. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

24Priteisti atsakovui K. B. 15,70Lt iš ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro 15,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų J. R. ir K. B. 4 181,84 Lt... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. liepos 26 d. sprendimu ieškovo... 8. Teismas konstatavo, kad Vilniuje 2005-09-26 dėl atsakovo J. R., vairavusio... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovas K. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2... 11. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Dėl atlygintinos žalos dydžio ... 14. Teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovas patyrė 4181,84 Lt žalą,... 15. Ieškovas pateikė į teismo pasiūlymą teikti papildomus įrodymus prašymą... 16. Priimtinas atsakovų paaiškinimas dėl to, kad nebuvo reikalinga dėl... 17. Dėl senaties termino ... 18. Teismas tinkamai taikė senaties termino pradžią reglamentuojančias normas,... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 20. Atsakovai turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 3 procentus nuo... 21. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimą pakeisti.... 23. Sumažinti priteistą iš atsakovų J. R. ir K. B. nuostolių sumą ieškovui... 24. Priteisti atsakovui K. B. 15,70Lt iš ieškovo LR transporto priemonių...