Byla 2A-2163-259/2013
Dėl teisės pripažinimo įteisinti savavališką statybą nesant žemės savininko sutikimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintauto Koriagino, Egidijaus Tamašausko ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. T. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-40-743/2013 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui J. T., tretiesiems asmenims Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, Veisiejų regioninio parko direkcijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl teisės pripažinimo įteisinti savavališką statybą nesant žemės savininko sutikimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 121-129) prašė pripažinti ieškovui teisę pabaigti jau parengto statinio projekto derinimo darbus pagal parengtą statinio projektą be žemės sklypo savininko – atsakovo sutikimo pagal 2011 m. rugpjūčio 16 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-110816-00040-(14.12) dėl atlikto 11,40 x 9,42 m dydžio, 194,70 kv. m ploto poilsio namelio (unikalus Nr. ( - )), 2K1Ž, esančio( - ), paprasto remonto darbų – t.y. apšiltintos dalies fasado, 10 cm storio akmens vata ne pagal pastatų atnaujinimo programą ir pakeistos stogo dangos iš šiferio į skardinį (čerpių imitaciją, rudos spalvos), nes žemės sklypo savininkas tokį sutikimą kategoriškai atsisako duoti. Atsakovas yra žemės sklypo ( - ) savininkas. Šiame sklype ieškovui nuosavybės teise priklauso poilsio namelis, kuriam jis 2011 m. pakeitė stogo dangą iš šiferio į rudos spalvos, čerpių imitacijos skardą, taip pat poilsio namelį apšiltino. Dėl šių darbų 2011 m. rugpjūčio 16 d. jam buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kadangi šiems darbams atlikti poilsio nameliui, kaip neypatingam statiniui, buvo būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį valstybės tarnautojų pritarimą statinio projektui. UAB ,,Lazdijų projektas“ parengė projektą, tačiau be žemės savininko sutikimo suderinti parengto projekto ir gauti rašytinį valstybės tarnautojų pritarimą ieškovas negali, susitarti su atsakovu nepavyksta, todėl prašė teismo leisti be atsakovo sutikimo baigti projekto derinimo darbus tam, kad galėtų įteisinti savavališką statybą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 10 d. sprendimu (t. 2, b. l. 125-131) ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovui 2 143 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, jog ieškovas A. B. nuosavybės teise poilsio namelį ( - ) įsigijo 1995 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Šios nuosavybės įsigijimo metu žemės sklypas buvo valstybės nuosavybė. 2004 m. sausio 30 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu atkūrus atsakovui J. T. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, šio žemės sklypo savininku tapo J. T., todėl nuo šio momento abu nuosavybės turėtojai įgijo ir pareigą naudodamiesi savo nuosavybe, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tam, kad A. B. galėtų gauti statybą leidžiantį dokumentą, remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalimi bei STR 1.07.01:2010 28 punktu, 3 priedu privalo pateikti ir sutartį ar sutikimą dėl kito žemės sklypo ar teritorijos naudojimo, kurio atsakovas neduoda. Teismas pažymėjo, jog ieškovas pakeitė stogo dangą ir atliko dalies pastato apšiltinimą, todėl faktinė padėtis po statinio remonto iš esmės nepasikeitė ir atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, labiau teisių nesuvaržė ir neapsunkino nei iki remonto. Atsakovas, turėdamas projektą, kuriame aiškiai nurodyta ieškovo darbų apimtis, kuriems prašomas sutikimas – stogo dangos keitimas ir dalies pastato apšiltinimas, kai darbai jau atlikti ir atsakovas gali spręsti, ar šie darbai kaip nors pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nenurodė aiškių ir konkrečių argumentų, nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad šie remonto darbai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Nors atsakovas tvirtino, kad jo teisių pažeidimai, numatyti Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje yra, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad tokie pažeidimai atsirado dėl ieškovo atlikto paprastojo remonto, nepateikė. Atsakovo argumentai, jog ieškovas negali būti statytoju, paremti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, numatančia, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais, visiškai nepagrįsti, nes šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.). Atsakovo argumentai, kad pateiktas ieškovo projektas turi ydų, nurodytų jo pateiktoje specialisto išvadoje, patvirtina, kad jis savo argumentus dėl nesutikimo su ieškovo projektu iš esmės grindžia ne argumentais dėl savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, bet nurodydamas, kad projektas neatitinka viešosios teisės normų. Atsakovo argumentai, kad jo sklype esančių pastatų savininkai (A. B., G. G., N. S.) užtverdami įvažiavimą, jį užrakindami, sandėliuodami jo sklype įvairius daiktus, pastatydami įvairius ženklus ir užrašus (Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, t. 2, b. l. 77-110), pažeidžia jo teisę tinkamai naudotis žemės sklypu, visiškai nesusiję su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu ieškovui pakeitus stogo dangą ir apšiltinus dalį pastato.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8Atsakovas J. T. apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 1a-11) prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, prijungti naujus rašytinius įrodymus, kurių nepriėmė pirmosios instancijos teismas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, pakeitė ieškovo pareikšto reikalavimo turinį ir apimtį, kadangi ieškovas prašė tik pripažinti ieškovui teisę pabaigti jau parengto statinio projekto derinimo darbus pagal parengtą statinio projektą be žemės sklypo savininko sutikimo, tuo tarpu teismas sprendimu pripažino ieškovui teisę įteisinti savavališką statybą ir be žemės sklypo savininko sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą poilsio namelio 2K1Ž (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), atliktiems paprastojo remonto darbams. Atsakovas neturėjo procesinės galimybės atsikirsti į pirmosios instancijos teismo iniciatyva pakeistą ieškovo reikalavimą;
  2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo statybos darbai niekaip nepažeidžia atsakovo interesų. Į bylą pateiktas antstolio V. Č. 2013-04-25 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 116-13-871 patvirtina, kad atsakovo nuosavybės valdomame žemės sklype ieškovas atlieka statybos darbus, tokiu būdu naudodamas ir eksploatuodamas atsakovo nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypą;
  3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas su ieškovo projektu nesutinka ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, bet dėl viešosios teisės normų neatitikimo. Teismas nevertino į bylą pateikto specialisto V. M. išvados Nr. 86-13 „Dėl UAB „Lazdijų projektas“ atlikto projekto Nr. 12/09/10-64-AP“, kuri patvirtina, kad pastato projektas, pagal kurį ieškovas siekia pripažinti jam teisę pabaigti jau parengto statinio projekto derinimo darbus, yra parengtas nukrypstant nuo imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Ieškovo reikalavimai negalėjo būti tenkinami ir dėl to, kad prie patikslinto ieškinio pateiktas UAB „Lazdijų projektas“ parengtas poilsio namelio 2Klz paprasto remonto aprašo projektas Nr. 12/09/10-64-AP neatitinka jam keliamų teisės aktų reikalavimų. Projektu nėra vertinama projektuojamo pastato atitiktis Veisiejų regioninio parko architektūros savitumams bei kraštovaizdžio pobūdžiui;
  4. Ieškovas, nebūdamas teisėtu žemės sklypo valdytoju, negali įgyvendinti statytojo teisės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 10 d. 6 p., rašytiniams pritarimams statinio projektui gauti, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, turi būti pateikiama sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju statytojas - ieškovas neturi būti teisėtas žemės sklypo naudotojas. Nurodytą pirmosios instancijos teismo išvadą taip pat paneigia ir ieškovo į bylą pateiktas Veisiejų regioninio parko direkcijos 2012-05-23 raštas Nr. 188, kuriame nurodoma, jog Veisiejų regioninio parko direkcija pritartų poilsio namelio, unikalus Nr. ( - ), paprastajam remontui, jei ieškovas pateiktų sutartį su žemės sklypo savininku. Tam, kad ieškovas galėtų įgyvendinti jo, kaip statytojo, teisę pirmiausiai jis turi būti teisėtas žemės sklypo naudotojas, t. y. arba valdyti žemės sklypą nuosavybės teisėmis, arba naudoti kitu teisėtu pagrindu. Nenustačius šios aplinkybės, atsakovo reikalavimas pripažinti jo teisę be žemės sklypo savininko sutikimo atlikti pastato statybos darbus negali būti tenkinamas, nes pripažinus šią ieškovo teisę būtų paneigtas reikalavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. Be to, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 str. 4 d. nustato, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pripažįsta, kad žemės naudojimo pagrindai daro tiesioginę įtaką statytojo teisių turiniui: žemės sklypo įsigijimo pagrindas yra viena iš būtinų prielaidų statytojo teisei įgyvendinti, nes teisių į įsigytą žemės sklypą pobūdis ir apimtis turi įtakos statytojo teisės apimčiai ir jos įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2011). Ieškovo nuosavybės teisės negali būti suabsoliutinamos pažeidžiant atsakovo teises;
  5. Teismas 2013-01-18 neskundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo pateiktą priešieškinį. Tiek ieškinio, tiek teikto priešieškinio reikalavimai buvo reiškiami dėl to paties žemės sklypo, esančio ( - ) naudojimo. Priešieškiniu atsakovas J. T. siekė nustatyti jo nuosavybės teisėmis valdomam žemės sklypui, esančiam ( - ) atlygintinus servitutus, suteikiančius teisėtą pagrindą ieškovui naudotis ieškovo nuosavybės teisėmis valdomu nurodytu žemės sklypu. Atsakovas buvo priverstas iškelti naują civilinę bylą: šiuo metu tame pačiame Lazdijų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-141-780/2013 dėl atlygintino servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovams A. B., G. G., N. S.;
  6. Teismas nepagrįstai neprijungė prie bylos atsakovo teiktų dokumentų, todėl laikytina, kad teismas ignoravo atsakovo teisę, garantuojamą LR CPK 142 str., pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį bei priimti kitus atsakovo teiktus dokumentus, kurie atsakovo manymu, turėjo įtakos teisingam šios bylos išsprendimui, todėl atsakovas prašo šiuos dokumentus prijungti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme;
  7. Atsakovas 2013-04-23 vykusio teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-40-743/2013 sustabdymo. Atsakovas nurodė, kad Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-141-780/2013 dėl atlygintino servituto nustatymo bei Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-40-743/2013 dėl teisės pripažinimo įteisinti savavališką statybą, nesant žemės savininko sutikimo yra tarpusavyje tiesiogiai susijusios prejudiciniu ryšiu, šiose bylose teikiami tie patys įrodymai, civilinės bylos yra grindžiamos tapačiomis aplinkybėmis, įrodymais. Pirmosios instancijos teismas privalėjo stabdyti Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-40-743/2013 dėl teisės pripažinimo įteisinti savavališką statybą, nesant žemės savininko sutikimo pagal A. B. ieškinį atsakovui J. T., kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-141-780/2013 dėl atlygintino servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo pagal J. T. ieškinį atsakovams A. B., G. G., N. S.;
  8. Teismas nurodė, kad nesivadovauja atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2011 suformuota praktika dėl nurodytoje byloje buvusių skirtingų faktinių aplinkybių. Teismai turi taikyti analogiškose ar panašiose bylose formuojamas taisykles: identiškos faktinės aplinkybės nebūtinos suformuotoms teismų taisyklėms taikyti. Be to, pirmosios instancijos teismo argumentas dėl skirtingų bylos ratio decidendi nepaneigia kitų atsakovo nurodytų argumentų.

9Ieškovas A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 88-100) prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog teismas pakeitė ieškovo pareikšto reikalavimo turinį ir apimtį. Pateikus patikslintą ieškinį ieškovo pozicija nesikeitė, buvo visą laiką nuosekli, todėl pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, išklausęs šalis, joms uždavęs klausimus ir detaliai išsiaiškinęs poziciją teismo sprendime motyvuojamoje dalyje pasisakė, jog ieškovas, formuluodamas ieškinio dalyką, prašo leisti derinti parengtą projektą, nurodant jo rengėją ir datą, taip pat nurodant, kad žemės sklypo savininkas sutikimą dėl šio projekto duoti atsisako, tačiau, iš ieškovo ieškinio dalyko matyti, kad jam reikalinga teisė be atsakovo sutikimo įteisinti savavališką statybą ir gauti statybą leidžianti dokumentą atitikties darbams, todėl sprendime ir pripažintina ši jo teisė, nenurodant, koks projektas bus pateiktas statybą leidžiančiam dokumentui gauti (jis dar turi būti įvertintas viešosios teisės normų požiūriu) ir kad tokį sutikimą atsakovas duoti kategoriškai atsisako;
  2. Atsakovo argumentai, jog ieškovas negali būti statytoju, paremti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, numatančia, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais, visiškai nepagrįsti, nes šiame punkte aiškiai nurodyta, kad šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje aiškiai akcentavo, kad teisės aktų nuostatų kitoks aiškinimas negali būti grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 nu birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2011 suformuota praktika, kuria kaip precedentine atsakovas pagrindžia šį argumentą, nes šios bylos aplinkybės visiškai skirtingos: šioje byloje ginčas kilo dėl nuosavybės tarp šalių, kurios nei viena nebuvo teisėtai įgijusi nei nuosavybės į ginčo pastatą, nei į žemės sklypą, kuriame jis stovi;
  3. Teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovo argumentai, kad pateiktas ieškovo projektas turi ydų, nurodytų jo pateiktoje specialisto išvadoje, patvirtina, kad jis savo argumentus dėl nesutikimo su ieškovo projektu iš esmės grindžia ne argumentais dėl savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, bet nurodydamas, kad projektas neatitinka viešosios teisės normų. Pažymėtina, kad viešosios teisės normų reikalavimus vertina ne atsakovas, o kompetentingos institucijos, kurios nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius - neišduoda statybą leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 23 straipsnio 14-16 dalys, 23 dalys);
  4. Teismas pagrįstai rėmėsi prejudiciniu faktu - įsiteisėjusiu 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-273-780/2013, kuriuo teismas, pripažinęs savavališkos statybos faktą, nurodė, kad A. B. atlikdamas poilsio namelio paprastąjį remontą nepažeidė imperatyvių įstatymo reikalavimų ir žemės sklypo savininko teisių, todėl leido A. B. gauti statybą leidžiantį dokumentą per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šio teismo sprendimo J. T. neskundė;
  5. Apeliantas nepagrįstai įrodinėja aplinkybę, kad ieškovo veiksmais buvo pažeisti atsakovo teisės ir interesai. Pirmos instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad byloje nustatyta, kad ieškovas pakeitė stogo dangą ir atliko dalies pastato apšiltinimą, todėl faktinė padėtis po statinio remonto iš esmės nepasikeitė ir atsakovo, kaip žemės sklypo savininko, labiau teisių nesuvaržė ir neapsunkino nei iki remonto;
  6. Ieškovas nesutinka su apelianto pozicija, kad neišsprendus žemės sklypo naudojimo klausimo, A. B. reikalavimas dėl nurodyto pastato remonto darbų įteisinimo be J. T. sutikimo prieštaraus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str., 23 str. 23 d. 2 p. Nebūdamas teisėtu nurodyto žemės sklypo naudotoju, ieškovas negali įsiteisinti savavališkos statybos padarinių, todėl jis savo teises gina teisminiu keliu ir teisėtomis priemonėmis;
  7. Atmestini argumentai, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo pateiktą priešieškinį, nes šiuo metu Lazdijų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-441-80/2013 pagal atsakovo pareikštus reikalavimus, kurie buvo keliami priešieškinyje. Ieškovas mano, kad apeliantas neteisingai ir nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismo veiksmai nagrinėjant bylą, yra neteisėti, priešingai - pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo atitinkamus prašymus bei pagrįstai jo atsiliepimą nusprendė pridėti prie šios civilinės bylos kaip atsakovo rašytinį paaiškinimą ir pagrįstai atmetė prašymą dėl privalomojo civilinės bylos stabdymo, nes nagrinėjamos bylos tarpusavyje nėra susiję.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl teisės statinio savininkui suteikimo pabaigti parengto poilsio namelio paprasto remonto darbų projekto derinimo darbus be žemės sklypo savininko, ant kurio stovi statinys, sutikimo.

12Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad ieškovas A. B. yra poilsio namelio 2K1ž, esančio ( - ), savininkas, o atsakovas J. T. yra žemės sklypo, esančio ( - ), kuriame stovi ieškovo poilsio namelis, savininkas. A. B. nuosavybės teise poilsio namelį ( - ). įsigijo 1995 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 36, 37, 86, 87). Poilsio namelio įsigijimo metu žemės sklypas buvo valstybės nuosavybė. 2004 m. sausio 30 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu atkūrus atsakovui J. T. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, šio žemės sklypo savininku tapo J. T. (1 t. b.l. 94, 95). Byloje sprendžiamas šalių ginčas kilo po to juridinio fakto, kai 2011 m. rugpjūčio 16 d. įgaliotai institucijai patikrinus ieškovo poilsio namelio būklę, nustatyta tvarka buvo konstatuota savavališka statyba, nes statinio savininkas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento – rašytinio valstybės tarnautojo pritarimo projektui, atliko paprastojo remonto darbus: apšiltino dalį poilsio namelio fasado 10 cm storio akmens vata ne pagal pastatų atnaujinimo programą ir pakeitė stogo dangą iš šiferio į skardinį (čerpių imitaciją, rudos spalvos), (1 t. b. l. 11-25, . 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu (1 t. b. l. 109-112) teismas konstatavo ieškovo A. B. savavališkos statybos faktą, nustatė, kad ši statyba galima, nepažeidžia viešųjų teisės normų ir žemės sklypo savininko teisių, todėl leido šią statybą įteisinti per vienerius metus gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Tam, kad gauti šį dokumentą, ieškovas privalo pateikti statybą leidžiantį dokumentą išduodančiai institucijai ir žemės sklypo, t.y. atsakovo J. T., sutikimą dėl atlikto remonto. Atsakovas tokį sutikimą duoti nepagrįstai atsisako (1 t. b. l. 63).

13Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 10 d. sprendimu (t. 2, b. l. 125-131) ieškinį tenkino. Apeliaciniu skundu atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, esminiai apeliacinio skundo motyvai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas, tenkindamas ieškovo pareikštą ieškinio reikalavimą, viršijo suformuluotą reikalavimą, kadangi teismas sprendimu pripažino ieškovui teisę įteisinti savavališką statybą ir be žemės sklypo savininko sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, dėl to atsakovas neturėjo procesinės galimybės atsikirsti į pirmosios instancijos teismo iniciatyva pakeistą ieškovo reikalavimą; teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo statybos darbai niekaip nepažeidžia atsakovo interesų. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, kai kurių įrodymų nepagrįstai atsisakė priimti, todėl buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas. Ieškovas, nebūdamas teisėtu žemės sklypo valdytoju, negali įgyvendinti statytojo teisės. Teismas 2013-01-18 neskundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo pateiktą priešieškinį, kuriuo J. T. siekė nustatyti jo nuosavybės teisėmis valdomam žemės sklypui, esančiam ( - ) atlygintinus servitutus, suteikiančius teisėtą pagrindą ieškovui naudotis ieškovo nuosavybės teisėmis valdomu nurodytu žemės sklypu, taip pat teismas nepagrįstai nesustabdė šios bylos nagrinėjimo iki Lazdijų rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-141-780/2013 dėl atlygintino servituto nustatymo. Teismas pažeidė suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nesivadovavo atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2011 suformuota praktika dėl nurodytoje byloje buvusių skirtingų faktinių aplinkybių.

14Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), taip pat materialinės teisės normas, reguliuojančias nuosavybės teisės turėtojo teisių turinį ir turto savininko teisų apsaugą (LR CK 4. 37 str., 4.4.93 str., 4.98 str.), nustatančias statinio remonto organizavimo, rengiant ir derinant projektinę dokumentaciją su suinteresuotais asmenimis, procedūras (LR Statybos įstatymas). Dėl to teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas apeliacine tvarka sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apelianto skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

15Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas turi du atskirus nuosavybės teisės objektus, kurie yra glaudžiai susiję, nes ieškovo statinys yra atsakovui priklausančiame žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime pažymėjo, kad abu nuosavybės turėtojai, teisėtu būdu įgiję turtą, įgijo ir pareigą naudodamiesi savo nuosavybe, nepažeisti vienas kito teisių ir teisėtų interesų. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas teismo sprendimą, siekė maksimaliai nustatyti ir įvertinti ar ginčo šalys-ieškovas, atlikęs statinio remonto darbus be projektinės dokumentacijos ir atsakovas, neduodamas sutikimo ieškovui parengti ir suderinti atliktą statinio remonto dokumentaciją su įgaliota institucija-nepažeidžia vienas kito teisių labiau nei jos yra reglamentuotos galiojančiose teisės normose. Teisėjų kolegijos vertinimu Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas patenkinti ieškinį yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis byloje, o atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia teismo sprendimo motyvų ir padarytų išvadų.

16Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo teiginius, kad jog teismas pakeitė ieškovo pareikšto reikalavimo turinį ir apimtį, dėl ko atsakovas neturėjo procesinės galimybės atsikirsti į pirmosios instancijos teismo iniciatyva pakeistą ieškovo reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje tiek pirminiame ieškinyje (1 t. b. l. 2-10), tiek patikslintame ieškinyje (1 t. b. l. 121-129) ieškovas kaip faktinį ieškinio pagrindą nurodė tas aplinkybes, jog yra atlikęs statinio, esančio atsakovo žemės sklype, paprastojo remonto darbus, siekia pašalinti savavališkos statybos aktu užfiksuotas pasekmes, yra parengęs atlikto remonto projektinę dokumentaciją, tačiau negauna šiai dokumentacijai suderinti būtino atsakovo parašo. Šios aplinkybės ir parengiamajame bylos etape buvo atsakovui žinomos, jis ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys pateikė atsiliepimus į ieškinį, dėl šių aplinkybių teismo posėdžių metu atsakovas pateikė savo vertinimus ir paaiškinimus, todėl nurodomas apeliacinio skundo motyvas yra faktiškai nepagrįstas. Patikslintame ieškinio reikalavime (ieškinio dalyke) ieškovas suformulavo prašymą be žemės sklypo savininko J. T. sutikimo pabaigti parengti projektinę dokumentaciją kad pašalinti savavališkos statybos pasekmes, įteisinti atlikto paprastojo remonto darbus pastate, esančiame ( - ). Teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime pripažino ieškovui teisę be atsakovo sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą kad įteisinti savavališką statybą atliktiems paprastojo remonto darbams ( - ) esančiame pastate. Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms ieškovo suformuluotas ieškinio faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas buvo atsakovui žinomas suprantamas, išnagrinėtas teisme nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių šalių teises ir pareigas (LR CPK 42 str.), teismas nepakeitė kaip teigia apeliantas pareikšto reikalavimo turinį, teismo sprendimas suteikia galimybę ieškovui be atsakovo raštiško sutikimo parengti ir suderinti projektinę atlikto remonto dokumentaciją, kad pašalinti savavališkos statybos pasekmes.

17Teisėjų kolegija laiko neteisingu apeliacinio skundo teiginį, jog teismas skundžiajame apeliacine tvarka tiesiog konstatavo, jog ieškovo statybos darbai niekaip nepažeidžia atsakovo interesų. Skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teismas kaip tik pažymėjo, jog savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o jei nuosavybės teisių įgyvendinimo būdas apriboja kito asmens interesus, būtina siekti pamatuoto socialinio kompromiso, kad užtikrinti abiejų šalių interesų įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju Lazdijų rajono apylinkės teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė, kad ieškovas atliko savavališkos statybos veiksmus, o žemės sklypo savininkas, galėjo nesutikti ir ginčyti ieškovo siekiamą įgyvendinti teisę, tačiau šiuo atveju teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ieškovo atlikti veiksmai nepakeitė esminių žemės sklypo savininko gyvenimo ar veiklos sąlygų, labiau teisių nesuvaržė ir neapsunkino nei iki atlikto remonto.

18Teisėjų kolegija sprendžia, jog atmestinas ir tas apelianto argumentas, jog teismas nevertino į bylą pateikto specialisto V. M. išvados Nr. 86-13 „Dėl UAB „Lazdijų projektas“ atlikto projekto Nr. 12/09/10-64-AP“, kuri patvirtina, kad pastato projektas yra parengtas nukrypstant nuo imperatyvių teisės aktų reikalavimų, o taip pat jog tuo projektu nėra vertinama projektuojamo pastato atitiktis Veisiejų regioninio parko architektūros savitumams bei kraštovaizdžio pobūdžiui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą faktą, jog savo poziciją atsisakant derinti ieškovo projektą grindžia ne argumentais dėl savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, bet nurodydamas, kad projektas neatitinka viešosios teisės normų. Pagal galiojančius teisės aktus, projekto atitikimą viešosios teisės normų reikalavimams vertina ne suinteresuotas asmuo, šiuo atveju atsakovas, o tam įgaliota institucija, kuri nustačiusi trūkumus, įpareigoja juos pašalinti, o to nepadarius - neišduoda statybą leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 23 straipsnio 14-16 dalys, 23 dalys).

19Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovas, nebūdamas teisėtu žemės sklypo valdytoju, negali įgyvendinti statytojo teisės. Visų pirma nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas neatliko statybos darbų ir nesiekia skundžiamo teismo sprendimo pagrindu gauti leidimą atlikti statybos darbus. Ieškovo atlikti veiksmai atitinka statinio paprastojo remonto darbus, ieškovas siekia pašalinti savavališkos statybos aktu užfiksuotas pasekmes, tam yra parengęs atlikto remonto projektinę dokumentaciją Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą tenkinti ieškinį, pagrįstai rėmėsi prejudiciniu faktu - įsiteisėjusiu 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-273-780/2013, kuriuo teismas, pripažinęs esant savavališkos statybos faktą, pažymėjo, kad A. B., atlikdamas poilsio namelio paprastąjį remontą, nepažeidė imperatyvių įstatymo reikalavimų ir žemės sklypo savininko teisių, todėl leido A. B. gauti statybą leidžiantį dokumentą per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šio teismo sprendimo J. T. neskundė.

20Teisėjų kolegija nustatė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo priešieškinį, kuriame keliamas atlygintino servituto nustatymo klausimas. Nagrinėjamos bylos ieškinio faktinės aplinkybės ir ieškinio dalykas ir atsakovo teikto priešieškinio faktinis pagrindas ir dalykas nėra susiję, todėl įstatyminio pagrindo priimti priešieškinį, numatyto LR CPK 143 straipsnio 2 dalyje, nėra. Teisėjų kolegija taip pat neprijungia ir nevertina prie apeliacino skundo pridėtų rašytinių įrodymų (3 t. b. l. 13-80), kadangi iš šių dokumentų pobūdžio matyti, kad šalys susirašinėja dėl atlygintino servituto sąlygų ir kainos nustatymo. Dėl nurodytų teisėjų kolegijos motyvų spręstina, kad pagrįstai Lazdijų rajono apylinkės teismas atsisakė stabdyti bylos nagrinėjimą iki Lazdijų rajono apylinkės teisme bus išspręstas atsakovo ir ieškovo ginčas dėl atlygintino servituto nustatymo.

21Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nepagrįstas manymas, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas, spręsdamas šalių ginčą, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, nepagrįstai nesivadovavo atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2011 suformuota praktika. Teisėjų kolegija sutinka su Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendime padarytą išvada, jog nagrinėjamos bylos ir atsakovo nurodomos kasacinio teismo bylos aplinkybės visiškai skiriasi, kadangi šioje byloje šalys nuosavybės teise valdo statinį ir žemės sklypą, o nurodomos bylos šalys nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą nebuvo įgiję.

22Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą. Byloje nustatyta, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1500 litų advokato paslaugoms apmokėti (3 t. b. l. 102), šias išlaidas prašo priteisti iš atsakovo (3 t. b. l. 100). Atmetus apeliacinį skundą, prašymas tenkintinas (LR CPK 98 str.).

23Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

24Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti A. B. (a.k( - ) iš J. T. (a.k( - ) 1500 lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 121-129) prašė pripažinti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 10 d. sprendimu (t. 2, b. l.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 8. Atsakovas J. T. apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 1a-11) prašo Lazdijų rajono... 9. Ieškovas A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 88-100) prašo... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl teisės statinio savininkui... 12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad... 13. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 10 d. sprendimu (t. 2, b. l.... 14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad... 15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas turi du atskirus... 16. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo teiginius, kad jog... 17. Teisėjų kolegija laiko neteisingu apeliacinio skundo teiginį, jog teismas... 18. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atmestinas ir tas apelianto argumentas, jog... 19. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovas,... 20. Teisėjų kolegija nustatė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas pagrįstai... 21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nepagrįstas manymas, kad Lazdijų... 22. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu... 23. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimą palikti... 25. Priteisti A. B. (a.k( - ) iš J. T. (a.k( - ) 1500 lt (vieną tūkstantį...