Byla 2-141-780/2013
Dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovams A. B., G. G. ir N. S

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovui J. T. ir jo atstovei advokatei Aistei Račkauskaitei-Burneikienei, atsakovui A. B. ir atsakovų atstovei advokatei Valdai Grigonytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovams A. B., G. G. ir N. S..

2Teismas, išnagrinėjęs bylą

Nustatė

3Ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovas J. T. prašo jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), pagal UAB „Ramilė“ 2013-01-04 parengtą žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - )

41) 5745 kv. m ploto servitutą, UAB „Ramilė“ plane pažymėtą indeksu A, apibrėžtą taškais 33-54-55-56-30-1-18-17-16-15-14-13-12-11-10-9-8-7-43-42-40-39-38-37-36-35-34-33, suteikiančiu teisę naudotis A. B. priklausančiu poilsio nameliu, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtu indeksu 2K1ž, įpareigojant viešpataujančio daikto savininką A. B. mokėti J. T. periodinę kompensaciją po 95,94 Lt kas mėnesį nuo servituto nustatymo dienos (teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos), periodinės kompensacijos sumą indeksuojant pagal vartotojų kainų indeksą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodytą sumą pervedant į J. T. sąskaitą banke;

52) 5504 kv. m ploto servitutą, UAB „Ramilė“ plane pažymėtą indeksu B, apibrėžtą taškais 32-53-52-51-50-49-48-47-46-45-44-6-5-4-3-2-32, suteikiančiu teisę naudotis N. S. priklausančiu poilsio nameliu, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtu indeksu 3K1ž, įpareigojant viešpataujančio daikto savininkę N. S. mokėti J. T. periodinę kompensaciją po 91,92 Lt kas mėnesį nuo servituto nustatymo dienos (teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos), periodinės kompensacijos sumą indeksuojant pagal vartotojų kainų indeksą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodytą sumą pervedant į J. T. sąskaitą banke;

63) 147 kv. m ploto servitutą, UAB „Ramilė“ plane pažymėtą indeksu C, apibrėžtą taškais 31-33-54-55-56-30-31, suteikiančiu teisę naudotis A. B., N. S. ir G. G. priklausančiu lauko tualetu, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtu indeksu W, įpareigojant: a) viešpataujančio daikto ¼ dalies savininką G. G. mokėti J. T. periodinę kompensaciją po 0,62 Lt kas mėnesį nuo servituto nustatymo dienos (teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos), periodinės kompensacijos sumą indeksuojant pagal vartotojų kainų indeksą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodytą sumą pervedant į J. T. sąskaitą banke; b) viešpataujančio daikto ½ dalies savininką A. B. mokėti J. T. periodinę kompensaciją po 1,24 Lt kas mėnesį nuo servituto nustatymo dienos (teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos), periodinės kompensacijos sumą indeksuojant pagal vartotojų kainų indeksą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodytą sumą pervedant į J. T. sąskaitą banke; c) viešpataujančio daikto ½ dalies savininkę N. S. mokėti J. T. periodinę kompensaciją po 0,62 Lt kas mėnesį nuo servituto nustatymo dienos (teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos), periodinės kompensacijos sumą indeksuojant pagal vartotojų kainų indeksą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodytą sumą pervedant į J. T. sąskaitą banke;

74) priteisti J. T. iš A. B. už naudojimąsi žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), 9 534,11 Lt už laikotarpį nuo 2004-01-30 iki 2012-11-01, priteistą sumą pervedant į J. T. sąskaitą banke;

85) priteisti J. T. iš N. S. už naudojimąsi žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), 9 048,06 Lt už laikotarpį nuo 2004-01-30 iki 2012-11-01, priteistą sumą pervedant į J. T. sąskaitą banke;

96) priteisti J. T. iš G. G. už naudojimąsi žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), 59,42 Lt už laikotarpį nuo 2004-01-30 iki 2012-11-01, priteistą sumą pervedant į J. T. sąskaitą banke;

107) įpareigoti viešpataujančiojo daikto savininką A. B. mokėti J. T. periodinę kompensaciją po 3,94 Lt kas mėnesį už naudojimąsi kelio servitutu, UAB „Ramilė“ plane pažymėtu indeksais A1 ir B1, apibrėžtą taškais 31-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-43-44-45-46-47-48-49-50-51-52-53-32, sumą indeksuojant pagal vartotojų kainų indeksą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodytą sumą pervedant į J. T. sąskaitą banke;

118) įpareigoti viešpataujančiojo daikto savininkę N. S. mokėti J. T. periodinę kompensaciją po 3,44 Lt kas mėnesį už naudojimąsi kelio servitutu, UAB „Ramilė“ plane pažymėtu indeksais A1 ir B1, apibrėžtą taškais 31-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-43-44-45-46-47-48-49-50-51-52-53-32, sumą indeksuojant pagal vartotojų kainų indeksą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodytą sumą pervedant į J. T. sąskaitą banke;

129) priteisti J. T. 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo A. B. nuo 9 534,11 Lt įsiskolinimo sumos, iš atsakovės N. S. nuo 9 048,06 Lt įsiskolinimo sumos, iš atsakovo G. G. nuo 59,42 Lt įsiskolinimo sumos;

1310) priteisti J. T. iš atsakovų A. B., N. S. ir G. G. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

14Ieškovas paaiškino, kad 2004-01-30 Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 59-17786 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Nuosavybės teisės į žemės sklypą ieškovui buvo atkurtos su šiame žemės sklype esančiais atsakovų statiniais. Atsakovui A. B. priklauso poilsio namelis, unikalus Nr. ( - ) ir 1/2 kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), N. S. priklauso poilsio namelis, unikalus Nr. ( - ) ir 1/4 kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), o G. G. priklauso 1/4 kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ). Ieškovui atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypą nebuvo nustatyti žemės servitutai, suteikiantys teisę statinių savininkams naudotis ieškovo žemės sklypu savo statinių eksploatavimui, o dėl žemės sklypo nuomos šalims susitarti niekada nepavyko, todėl visi atsakovai iki šiol naudojasi ieškovo žemės sklypu neatlygintinai be jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai pats ieškovas nuo pat nuosavybės teisės atkūrimo negalėjo naudotis visu žemės sklypu, nes atsakovai faktiškai naudojasi visu jo sklypu, tokiomis dalimis, kurios nurodytos jo pateiktame servituto nustatymo plane. Atsakovai yra pasistatę laikinų statinių, laiko savo malkas, yra apželdinę sklypą dekoratyviniais augalais, naudoja kelio užtvarą ir riboja kitų asmenų patekimą į žemės sklypą. Todėl ieškovas prašo nustatyti žemės servitutus, suteikiančius teisę atsakovams naudoti atitinkamas sklypo dalis jų statinių eksploatacijai pagal pateiktą ieškovo planą, o ieškovui priteisti atlyginimą iš kiekvieno atsakovo už naudojimąsi atitinkama jo žemės sklypo dalimi nuo 2004-01-30 iki 2012-11-01. Šį atlyginimą ieškovas prašo apskaičiuoti pagal atitinkamų metų vieno aro nuomos rinkos kainą, kurią nustatė UAB „Krivita“ turto vertintoja savo turto vertinimo ataskaitoje, pagal atsakovams nustatomo servituto apimtį. Ieškovas pažymi, kad kelio servitutas jau yra nustatytas minėtu apskrities viršininko sprendimu, todėl ieškiniu prašo tik priteisti kompensaciją už naudojimąsi šiuo servitutu. Taip pat iš kiekvieno atsakovo prašo priteisti periodinę kompensaciją kas mėnesį nuo žemės servitutų nustatymo, skaičiuojant vieno aro nuomos rinkos kainą nuo 2012-11-06, pagal kiekvienam atsakovui nustatomo servituto apimtį, ir tokiu pat būdu skaičiuojamą periodinę kompensaciją iš atsakovų A. B. bei N. S. už naudojimąsi kelio servitutu.

15Atsakovai su ieškiniu sutinka iš dalies. Jie pripažįsta ieškinio dalį dėl servitutų nustatymo ir jų atlygintinumo, sutinka, kad kiekvienam atsakovui būtų nustatyti ieškovo siūlomi servitutai pagal jo pateiktą žemės sklypo planą ir sutinka, kad nustačius servitutus jie turi mokėti ieškovui kompensaciją už naudojimąsi jo žemės sklypu ir atsirasiančius nuostolius, tačiau nesutinka, kad būtų priteistos kompensacijos už naudojimąsi ieškovo žemės sklypu iki servitutų nustatymo ir nesutinka su kompensacijos apskaičiavimo būdu ir tvarka. Atsakovai pažymi, kad tuo pačiu apskrities viršininko sprendimu, kuriuo ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra nustatyti ir trys visuotiniai servitutai, kuriais naudojosi visi asmenys, todėl atlyginti už juos neturi išimtinai tik atsakovai. Jie taip pat nesutinka su ieškovo pateikta žemės sklypo vertinimo ataskaita ir joje nurodyta žemės verte bei rinkos nuomos kaina, nes mano, kad nebuvo įvertinta tai, jog sklypas yra miškų ūkio paskirties ir saugomoje teritorijoje, dėl ko jokia veikla ir naujos statybos jame negalimi. Be to, vertinimo metu sklypo vertė buvo grindžiama lyginant sandorius, sudarytus dėl žemės sklypų, kurie nėra saugomoje teritorijoje, kuriuose nėra tiek daug veiklos apribojimų. Atsakovų nuomone, dėl šių aplinkybių sklypo vertė turi būti mažesnė nei nurodyta ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje. Nustatant kompensacijos dydį atsakovai prašo vadovautis Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2009-11-05 sprendimu Nr. 5TS-954, kuris numato žemės mokesčio tarifą už išnuomotą valstybinę kitos paskirties žemę, kuris yra 2 % žemės vertės. Šią žemės vertę atsakovai siūlo nustatyti pagal nekilnojamojo turto viešo registro duomenis. Atsakovų siūlomu būdu apskaičiuotas ieškovui mokėtinos kompensacijos dydis sudarytų: A. B. po 17,67 Lt, o N. S. po 16,93 Lt per metus už naudojimąsi žeme poilsio namelių eksploatacijai, ir A. B. po 2,26 Lt, o N. S. ir G. G. po 1,13 Lt per metus už naudojimąsi žeme kiemo statinių eksploatacijai. Tačiau atsižvelgdami į tokias sąlyginai nedideles kompensacijos sumas patys atsakovai gera valia siūlo mokėti ieškovui didesnes sumas: A. B. – 120 Lt per metus, N. S. – 110 Lt per metus, o G. G. – 10 Lt per metus. Be to, atsakovai mano, kad kompensacija už naudojimąsi ieškovo žeme gali būti skaičiuojama tik nuo servituto nustatymo, bet ne atgaline tvarka.

16Ieškinys tenkintinas iš dalies.

17Byloje nustatyta, kad 2004-01-30 Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 59-17786 ieškovui J. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kuriame yra statiniai 2K1ž, 3K1ž ir kiemo statiniai, ir buvo nustatytas kelio servitutas bei servitutas prieiti prie vandens telkinių (T 1, b. l. 14-16, T 3, b. l. 77). Šiame ieškovo žemės sklype esantys statiniai 2K1ž, 3K1ž ir kiemo statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovams: A. B. - poilsio namelis 2K1ž, unikalus Nr. ( - ) ir 1/2 kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), N. S. - poilsio namelis 3K1ž, unikalus Nr. ( - ) ir 1/4 kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), o G. G. - 1/4 kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ) (T 1, b. l. 18-20). Iš žemės sklypo Nr. 445-11 abriso (T 1, b. l. 21) ir ieškovo pateikto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), plano (T 1, b. l. 13) matyti, kad ieškovo žemės sklypui nustatyti ir viešame registre įregistruoti servitutai nesuteikia teisės atsakovams per ieškovo žemės sklypą patekti prie savo statinių ir naudoti šių statinių eksploatavimui kokią nors žemės sklypo dalį, nes kelio servitutas eina tik per žemės sklypo vidurį ir nesiriboja nei su vienu statiniu, o kitas servitutus suteikia tik teisę prieiti prie ežero, bet ne prie statinių. Tai reiškia, kad atsakovai negali laisvai įgyvendinti savininko teisių į savo statinius, nes patekti prie savo nuosavybės gali tik per ieškovo nuosavybės teise turimą žemę, dėl kurios nuomos ar pardavimo jie nesusitaria. Todėl atsakovams, kurie yra statinių savininkai, nesusitariant su ieškovu, kuris yra žemės sklypo, ant kurio stovi šie statiniai, savininku, dėl naudojimosi žemės sklypu, spręstinas servituto nustatymo klausimas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.126 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja būtent tokią praktiką, jog asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių ir servituto būtinumas yra objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartysNr. 3K-3-234/2007; 3K-3-82/2007Nr. 3K-3-157/2009; 3K-3-118/2012).

18Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovams norint normaliai naudotis jiems priklausančiais statiniais, kurie stovi ieškovo žemėje, jiems būtini žemės servitutai, be kurių atsakovai negali normaliai ir teisėtai naudotis savo statiniais. Be to, į teismą kreipėsi pats tarnaujančiu tampančio daikto savininkas, kuris prašo nustatyti servitutą savo žemės sklypui, todėl akivaizdu, kad servituto nustatymu ieškovo nuosavybės teisės nebus nepagrįstai suvaržytos.

19Kadangi atsakovai sutinka su ieškovo pateiktame žemės sklypo plane nustatytų servitutų turiniu, jų apimtimi ir tuo, kad servitutas turi būti atlygintinas, tai pripažintina, kad šią ieškinio dalį atsakovai pripažįsta (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į ieškinio dalies pripažinimą, ši ieškinio dalis tenkintina ir atlygintini žemės servitutai nustatytini pagal ieškovo pateiktą UAB „Ramilė“ 2013-01-04 parengtą žemės sklypo planą. Nesant ginčo dėl šios ieškinio dalies sprendime surašomi sutrumpinti motyvai dėl servitutų nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 268 str. 5 dalis).

20Ginčas byloje yra tik dėl ieškovui priteistinos kompensacijos apskaičiavimo ir galutinio jos dydžio, bei laikotarpio, už kurį tokia kompensacija ieškovui turi būti priteista. Kitaip tariant šalys nesutaria tik dėl to kaip ieškovui turi būti kompensuota už servitutų nustatymu patiriamus jo nuosavybės teisės suvaržymus.

21Sprendžiant ginčo dalį dėl kompensacijos dydžio ir jo apskaičiavimo būdo teismas pripažįsta nepagrįstu atsakovų reikalavimą taikyti jų nurodomą kompensacijos apskaičiavimo tvarką ir priteisti jų siūlomą kompensacijos dydį. Visų pirma, pabrėžtina, kad pagal viešo registro duomenis ieškovo žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties privačios nuosavybės objektas (T 1, b. l. 14-16), o kompensacijai paskaičiuoti atsakovų siūlomas taikyti Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2009-11-05 sprendimas Nr. 5TS-954, numato žemės mokesčio tarifą už išnuomotą valstybinę kitos paskirties žemę (T 2, b. l. 27-28). Tai reiškia, kad šis teisės aktas reglamentuoja kitus teisinius santykius dėl kitokio pobūdžio nuosavybės objektų, todėl negali būti tiesiogiai taikomas šiam ginčo santykiui. Antra, nei CK 4.129 straipsnyje, nei jokiame kitame teisės akte nenustatyta, kaip apskaičiuojami nuostoliai, vienkartinė kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui, kai servitutas nustatytas teismo sprendimu, todėl Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju kompensacijos dydį nustato teismas, o ne kuris nors konkretus teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-69/2009). Trečia, kompensacijos dydžiui nustatyti atsakovai siūlo vadovautis labai bendro pobūdžio duomenimis, nes ieškovo žemės sklypo vertę prašo nustatyti pagal Nekilnojamojo turto viešo registro duomenis, taip pat pateikė teismo eksperto M. K. pateiktus duomenis apie panašių žemės sklypų pardavimo sandorius 2011-2012 metais ir šio eksperto nurodytą vieno aro žemės kainą (T 3, b. l. 7-11). Tačiau Nekilnojamojo turto registre esanti ieškovo žemės sklypo vertė buvo nustatyta ne individualaus, o masinio vertinimo būdu, ir tai yra padaryta labai seniai, t. y. 2004-05-17 (T1, b. l. 14-16), o minėto teismo eksperto M. K. pateikti duomenys yra tik statistiniu būdu išvestas vidurkis iš apibendrintų panašių žemės sklypų pardavimo sandorių. Tai reiškia, kad tokie bendro pobūdžio statistiniai duomenys neatspindi nei realios individualaus ieškovo žemės sklypo vertės nei jo nuomos kainos rinkoje. Tuo tarpu ieškovai kompensacijos dydį grindžia individualiu žemės sklypo vertinimu, kuris leidžia įvertinti žemės sklypo ir jo nuomos vertę pagal individualius ir išskirtinius konkretaus žemės sklypo požymius, neabejotinai darančius įtaką tiek jo vertei, tiek nuomos kainai rinkoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas savo pateikta turto vertinimo ataskaita įrodinėja vieno aro nuomos rinkos kainą, pagal kurią ir prašo paskaičiuoti kompensacijos dydį, o atsakovai, nesutikdami su ieškovo pateiktu įrodymu, pateikė duomenis apie panašių žemės sklypų vieno aro pardavimo kainą. Tai reiškia, kad bandydami paneigti ieškovo įrodymus dėl vieno aro žemės nuomos kainos atsakovai įrodinėja vieno aro žemės pardavimo kainą. Kadangi tai yra du skirtingi dalykai, tai atsakovų pateikti įrodymai nepaneigia ir negali paneigti ieškovo pateiktų įrodymų dėl jo žemės sklypo nuomos kainos. Ketvirta, patys atsakovai geranoriškai net kelis kartus padidindami pagal jų siūlomą tvarką apskaičiuotą kompensacijos ieškovui dydį iš esmės patys pripažįsta, kad Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2009-11-05 sprendimo Nr. 5TS-954 pagrindu apskaičiuota kompensacija būtų visiškai neadekvati, neteisinga ir nepakankama atlyginti ieškovo nuosavybės teisės suvaržymą. Tuo tarpu Aukščiausiasis Teismas tokiose bylose kaip tik ir įpareigoja teismus nustatyti teisingą, protingą, adekvačią ir pakankamą kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui už jo žemės sklypo nuosavybės teisės suvaržymą servituto nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-468/2008).

22Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą ir įvertinęs tai, kad atsakovai šioje byloje nepateikė jokio kito individualaus ieškovo žemės sklypo vertinimo ir individualaus jo nuomos kainos vertinimo, teismas atmeta visus atsakovų argumentus, į kuriuos jų manymu turėtų būti atsižvelgiama nustatant ieškovui priteistinos kompensacijos dydį už atsakovų naudojimąsi ieškovo žemės sklypu.

23Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovų argumentai dėl ieškovo pateiktos turto vertinimo ataskaitos neišsamaus pobūdžio ir neobjektyvumo. Įvertinęs UAB „Krivita“ pateiktą ieškovo žemės sklypo vertinimo ataskaitą (T 1, b. l. 25-80) teismas pripažįsta, kad, skirtingai nei teigia atsakovai, joje yra įvertinta atsakovų nurodoma aplinkybė dėl žemės sklypui taikomų apribojimų, susijusių su saugoma teritorija ir miškų ūkio paskirtimi, nes tai akivaizdžiai užfiksuota turto vertinimo ataskaitoje (T1, b. l. 32, 33, 34, 37, 38, 40). Be to, žemės sklypo paskirties ir jo priklausymo saugomai teritorijai įtaką vertinamo žemės sklypo vertei teismo posėdžio metu paaiškino ir pati turto vertinimą atlikusi turto vertintoja I. K.. Teismas sutinka tiek su ieškovo, tiek su liudytojos I. K. argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovo žemės sklypas turi didesnę vertę nei turėtų analogiškas miškų ūkio paskirties sklypas saugomoje teritorijoje, kuriame nėra jokių statinių, nes ieškovo sklype teisėtai stovintys statiniai neabejotinai suteikia šiam žemės sklypui išskirtinumo ir daugiau galimybių tam tikrai veiklai nei tai būtų galima saugomose teritorijose esančiuose sklypuose, kuriuose statinių nėra. Be to, šiam žemės sklypui išskirtinumo suteikia ir tai, kad jis yra iš karto tarp dviejų vandens telkinių, kadangi iš vienos pusės jis ribojasi su Šlavantėlio ežeru, o iš kitos – su Murgų upeliu. Akivaizdu, kad dėl tokių išskirtinių kraštovaizdžio savybių ir galimybės saugomoje teritorijoje ir miškų ūkio paskirties žemėje turėti teisėtai šiame žemės sklype stovinčius statinius, šis žemės sklypas gali būti vertingesnis net ir už panašius žemės sklypus, kurie nėra saugomoje teritorijoje. Todėl atsakovų nurodomas argumentas, kad turto vertintoja negalėjo šio žemės sklypo vertės nustatinėti lygindama sandorius dėl žemės sklypų, nesančių saugomoje teritorijoje, yra nepagrįstas, juo labiau, kad turto vertintoja lygino sandorius, sudarytus panašiu laiku, kokiam laikotarpiui ji turėjo nustatyti turto vertę ir nuomos kainą, o vien tai, kad tuo metu nebuvo sandorių dėl visiškai vienodų žemės sklypų kaip vertinamas ieškovo sklypas, nereiškia, kad turto vertinimas yra neobjektyvus ir neteisingas. Tuo tarpu dvi atsakovų pateiktos žemės sklypų, nors ir esančių tame pačiame Kalvelių kaime, pardavimo sutartys, kuriomis atsakovai siekia nuginčyti ieškovo pateiktą turto vertinimo ataskaitą, negali paneigti turto vertinimo ataskaitoje nurodytų duomenų, nes šios sutartys yra sudarytos 2000-04-27 ir 2001-01-09 (T 2, b. l. 68-71), t. y. gerokai anksčiau nei pats anksčiausias laikotarpis (2004 m. sausio-gruodžio mėn.), už kurį UAB „Krivita“ turto vertintoja nustatinėjo ieškovo žemės sklypo vertę ir nuomos kainą. Todėl akivaizdu, kad atsakovų pateiktų prieš tris ir daugiau metų sudarytų sandorių lyginimas su tiriamuoju laikotarpiu buvusia žemės verte negali padėti objektyviau nustatyti šio turto vertę. Taip pat pabrėžtina, kad turto vertinimą atliko ir ieškovo pateiktą turto vertinimo ataskaitą surašė turto vertintoja, kuri yra ir teismo ekspertų sąraše įrašyta teismo ekspertė (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2009-05-29 įsakymas Nr. 1R-169), o atsakovai nepateikė jokio kito ieškovo žemės sklypo turto vertinimo, kuris galėtų paneigti ieškovo pateiktą įrodymą arba duotų pagrindą juo suabejoti. Šiuo atveju atmestinas ir atsakovų argumentas, kad nebūdami žemės sklypo savininkais jie neva negali užsakyti ieškovo žemės sklypo vertinimo, nes negali gauti tam reikalingų dokumentų. Šiuo atveju pabrėžtina, kad visi su vertintinu žemės sklypu susiję dokumentai yra byloje ir atsakovai turi procesinę bylos šalies teisę pasidaryti šių dokumentų kopijas.

24Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas neturi jokio pagrindo abejoti ieškovo pateiktos turto vertinimo ataskaitos pagrįstumu ir ją surašiusios turto vertintojos objektyvumu, todėl nesant jokių įrodymų, paneigiančių turto vertinimo ataskaitoje nurodytus duomenis, pripažįsta, kad šiame dokumente nurodyta atitinkamų metų vieno aro ieškovo žemės sklypo nuomos rinkos kaina nustatyta teisingai ir yra pagrįsta objektyviais turto vertinimo duomenimis.

25Kaip minėta, pagal suformuotą teismų praktiką, teisingą, protingą, adekvačią ir pakankamą kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui už teismo sprendimu nustatytą servitutą nustato teismas kiekvienu konkrečiu atveju. Šioje byloje nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei šalių interesų derinimo ir jų pusiausvyros pricipus daug labiau atitinka kompensacijos dydžiui apskaičiuoti ieškovo naudojami individualaus jo turto vertinimo duomenys nei atsakovų naudojami bendro pobūdžio, statistiniai ar pasenę duomenys apie galimą kitokią žemės sklypo vertę. Formuodamas teismų praktiką dėl kompensacijos dydžio už servituto nustatymą Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-69/2009, 3K-3-217/2011). Šioje byloje nagrinėjamu atveju žemės servitutai atsakovų statiniams eksploatuoti nustatomi ne kokiai nors sklypo daliai, o visam ieškovo žemės sklypui, nes atsakovų statiniai žemės sklype išsidėstę taip, kad normaliam statinių naudojimui reikalingas iš esmės visas žemės sklypas. Tą pripažįsta ir abi bylos šalys. Taip pat svarbu, kad servitutas nustatomas neterminuotai, nes jis reikalingas nuolatiniams atsakovų statiniams, t. y. nekilnojamiesiems daiktams, naudoti pagal paskirtį neapibrėžtą laiką. Tai reiškia, kad dėl servitutų nustatymo ieškovas visam laikui netenka, o atsakovai atvirkščiai – visam laikui įgyja teisę naudotis visu ieškovo žemės sklypu. Todėl įvertinęs dėl servitutų nustatyto ieškovo patiriamų netekimų apimtį ir atsakovų gaunamos naudos dydį, teismas pripažįsta, kad ieškovo reikalaujama periodinės kompensacijos suma iš kiekvieno atsakovo, proporcingai jiems tenkančiai naudotis žemės sklypo daliai, yra visiškai teisinga, protinga, adekvati ir nepažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Ieškovo reikalavimas priteisti būtent tokio dydžio periodinę kompensaciją kokia yra jo žemės sklypo vieno aro nuomos rinkos kaina yra visiškai pagrįstas, nes šiame žemės sklype jokia nauja statyba negalima, ūkinė veikla iš esmės yra ribojama, todėl vienintelis pajamų šaltinis ieškovui kaip tik ir galėtų būti žemės nuoma, duodanti nuolatines pajamas. Tai reiškia, kad dėl servituto nustatymo ieškovui netekus galimybės naudotis visu savo žemės sklypu, kuriuo faktiškai naudosis atsakovai, jis pagrįstai turi teisę gauti būtent nuomos dydį atitinkančią periodinę kompensaciją iš visų atsakovų. Kad nuomos mokesčio dydis gali būti kvalifikuojamas kaip periodinė kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui už jo nuosavybės teisės suvaržymą pripažįsta ir Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-468/2008).

26Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, ieškovui iš kiekvieno atsakovo priteistina periodinė kas mėnesį mokama kompensacija už servituto nustatymu patiriamus nuosavybės teisės suvaržymus, kuri pagal UAB „Krivita“ turto vertinimo ataskaitą atitinka nuo 2012-11-06 nustatytą vieno žemės sklypo aro nuomos kainą, t. y. 1,67 Lt/a/ mėn. (T 1, b. l. 64), indeksuojant šią sumą pagal vartotojų kainų indeksą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tačiau priteistos kompensacijos mokėjimo pradžia nustatytina ne nuo ieškovo prašomos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo teismo sprendimu nustatyto servituto įregistravimo, kadangi CK 4.124 straipsnio 2 dalis numato, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Pastebėtina, kad servitutą įregistruoti bus galima tik įsiteisėjus teismo sprendimui.

27Teismas taip pat sprendimu neįpareigoja atsakovų pervesti priteistą kompensaciją į konkrečią ieškovo banko sąskaitą, nes šalių tarpusavio santykiai ateityje gali tęstis ilgą laiką ir pasikeitus ieškovo banko sąskaitai toks per daug detaliai suformuluotas teismo sprendimas su nurodyta konkrečia banko sąskaita gali sukelti papildomų neaiškumų vykdant teismo sprendimą. Todėl atsakovai įpareigotini kompensaciją mokėti tiesiog į ieškovo banko sąskaitą, kurią šalys suderins ir be teismo sprendimo, o pasikeitus aplinkybėms galės pakeisti ir pačią sąskaitą.

28Kiti ieškovo reikalavimai - priteisti iš atsakovų atitinkamas sumas už naudojimąsi jo žemės sklypu nuo 2004-01-30 iki 2012-11-01 ir 5 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo šių sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažintini pagrįstais tik iš dalies. Šiuos savo reikalavimus ieškovas grindžia CK 4.129 straipsniu, reglamentuojančiu dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimą, ir faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovai visą jo žemės sklypą faktiškai neatlygintinai naudoja nuo pat ieškovo nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę, o jis pats galimybės juo naudotis niekada neturėjo. Teismas pripažįsta, kad faktinės aplinkybės dėl atsakovų naudojimosi visu ieškovo žemės sklypu yra įrodytos, nes tą patvirtina tiek ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai. Antstolio 2013-04-25 surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuota, kad ieškovo žemės sklype yra ne tik viešame registre įregistruoti atsakovų statiniai, bet ir įvairūs lauko baldai (stalas, suolais), laikinas statinys daiktams laikyti, supynės, rakinamas kelio užtvaras, konteinerio tipo namelis šalia kelio užtvaro, sklype laikomos statybinės medžiagos ir malkos, įrengti trinkelėmis grįsti takai, pasodinti dekoratyviniai augalai (T 1, b. l. 73). Šios antstolio konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad visas ieškovo žemės sklypas yra naudojamas atsakovų statiniams eksploatuoti. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytojai V. M. ir B. M., kurie yra kaimyninio žemės sklypo savininkai. Jie patvirtino, kad ieškovo žemės sklypu visą laiką naudojosi ir naudojasi atsakovai, kurie turi raktus nuo užtvaro ir be kurių žinios niekas į žemės sklypą nepatenka, patvirtino, kad teritoriją saugo sargas, būnantis namelyje šalia užtvaro, patvirtino, kad atsakovai vykdė statybos darbus, kirto medžius ir naudojasi visu žemės sklypu. Iš esmės šias aplinkybes pripažino ir atsakovas A. B., kuris patvirtino, kad atsakovai turi raktus nuo kelio užtvaro, kontroliuoja kitų asmenų patekimą į žemės sklypą ir faktiškai naudojasi ieškovo žemės sklypu. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovai naudojasi visu ieškovo žemės sklypu, o pastarasis dėl to neturėjo ir neturi galimybės šiuo sklypu naudotis, todėl jo nuosavybės teisės buvo ir yra suvaržytos. Tačiau nepaisant to, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų kompensacijas už naudojimąsi jo žemės sklypu nuo 2004-01-30 iki 2012-11-01, remiantis CK 4.129 straipsniu, yra nepagrįstas, nes ši teisės norma gina tarnaujančiojo daikto savininko teises tik nuo servituto nustatymo momento. CK 4.129 straipsnis aiškiai numato, kad tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginami nuostoliai, atsiradę dėl servituto nustatymo. Be to, CK 4.124 straipsnio 2 dalis numato, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Sisteminė šių teisės normų analizė leidžia spręsti, kad tarnaujančiojo daikto savininkas gali reikalauti, o viešpataujančio daikto savininkas turi pareigą mokėti kompensaciją ir nuostolių atlyginimą tik už tuos savininko nuosavybės teisės suvaržymus ir netekimus, kuriuos jis patiria būtent dėl teismo sprendimu nustatyto servituto ir tik nuo jo įregistravimo momento, o ne už laikotarpį iki servituto nustatymo. Aukščiausiojo Teismo praktikoje ši teisės norma yra aiškinama būtent taip, nes pripažįstama, kad pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginti konkretūs nuostoliai ir kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-468/2008, 3K-3-69/2009, 3K-3-157/2009, 3K-3-217/2011). Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-468/2008). Šiuo atveju ieškovo nuosavybės teisės teismo sprendimu teisėtai suvaržomos būtent nuo servituto nustatymo, todėl ir kompensacija už tai gali būti priteisiama tik nuo servituto nustatymo ir jo įregistravimo, nes būtent servituto nustatymas yra priežastis, dėl kurios atsakovai teisėtai apribos ieškovo nuosavybės teisę, o pastarasis patirs atitinkamus suvaržymus. Pripažintina, kad ieškovo reikalavimas iš esmės yra grindžiamas atvirkščiai nei nuostolių atlyginimą numato CK 4.129 straipsnis, nes ieškovas reikalauja atlyginti konkrečią nuostolių sumą, kuri susidarė ne dėl to, kad žemės servituto nustatymu kada nors jo teisės būtų buvę suvaržytos, o priešingai - dėl to, kad žemės servitutas iki šiol nebuvo nustatytas ir jis negavo jokios kompensacijos už tai, kad atsakovai naudojasi jo žemės sklypu. Tačiau nesant nustatyto žemės servituto ir jokios šalių sutarties dėl naudojimosi ieškovo žeme, atsakovai iki šiol neturėjo jokio teisinio pagrindo ir jokios prievolės mokėti ieškovui už naudojimąsi jo žemės sklypu. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovas pripažįsta, jog dėl tokios situacijos kaltė tenka nuosavybės teisių atkūrimo metu tinkamų sprendimų nepriėmusiai Alytaus apskrities viršininko administracijai, kuri nenustatė reikiamų žemės servitutų atsakovų statiniams eksploatuoti, tačiau visus iš to kilusius nuostolius siekia prisiteisti ne iš savo pareigų tinkamai nevykdžiusios valstybės, o iš atsakovų, kurių kaltės dėl tokios teisinės padėties nėra jokios. Todėl teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad dėl devynerius metus negautos jokios kompensacijos už savo nuosavybės teisių suvaržymą nėra jokios paties J. T. kaltės. Juk iš esmės ieškovas pats yra kaltas dėl to, kad nuo pat nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo žinodamas, jog atsakovai neatlygintinai naudojasi jo žeme savo statiniams eksploatuoti, visą tą laiką savo teisių negynė ir į teismą dėl atlygintino servituto nustatymo nesikreipė, nors tokią teisę turėjo. Jokių aplinkybių, kad ieškovui savo pažeidžiamas teises būtų trukdę ginti atsakovai byloje nenustatyta.

29Taip pat pabrėžtina, kad visa šiems ginčijamiems ieškovo reikalavimams pagrįsti jo nurodyta Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose aiškiai patvirtina, kad kompensacija ar nuostolių atlyginimas tarnaujančio daikto savininkui yra priteisiama tik nuo servituto nustatymo momento, o ne už laikotarpį iki servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-115/2007, 3K-3-468/2008, 3K-3-2/2009, 3K-3-69/2009, 3K-3-157/2009, 3K-3-527/2009, 3K-3-217/2011, 3K-3-419/2011). Visose šiose Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose kompensacija ar nuostoliai buvo priteisiami arba nustatant servitutą arba praėjus tam tikram laikotarpiui po servituto nustatymo, tačiau visais atvejais kompensacijos ar nuostolių priteisimo pagrindas buvo būtent servituto nustatymas, o ne savininko nuosavybės teisių suvaržymai, patirti iki servituto nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008 buvo nagrinėjama identiška pagal faktines aplinkybes situacija kai savininko žemės sklypu atsakovas naudojosi be rašytinio įforminimo ir neatlygintinai, t. y. neatlygino ieškovui už nuosavybės suvaržymą, o ieškovas prašė priteisti atitinkamą sumą nuomos mokesčio už statinių savininko naudojimąsi žemės sklypu. Ieškovas J. T. savo reikalavimus priteisti kompensacijas už praeitą laikotarpį iki kreipimosi į teismą taip pat grindžia tuo pačiu žemės sklypo nuomos už vieną arą dydžiu, todėl net ir jo reikalavimas iš esmės yra analogiškas kaip ir nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008. Tačiau Aukščiausias Teismas minėtoje byloje pripažino, kad reikalavimas dėl nuomos mokesčio dydžio gali būti kvalifikuojamas tik kaip periodinė kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui už jo nuosavybės teisės suvaržymą nuo servituto nustatymo, bet nesant faktinių nuomos santykių, buvusių iki kreipimosi į teismą, nėra pagrindo nustatyti viešpataujančio daikto savininkui pareigos mokėti nuompinigius tarnaujančio daikto savininkui. Kadangi ir šioje byloje tarp ieškovo J. T. ir visų atsakovų niekada nebuvo jokio susitarimo dėl žemės sklypo nuomos, tai ieškovas neturi teisės reikalauti ir nuomos mokesčio dydžio kompensacijos už laikotarpį, praėjusį iki ieškinio dėl servitutų nustatymo padavimo. Be to, tik nustačius ieškovo siūlomus žemės servitutus bus neabejotinai aišku kokiomis konkrečiomis žemės sklypo dalimis naudosis kiekvienas atsakovas, todėl bus aišku kokio dydžio periodinę kompensaciją kiekvienas iš jų turės mokėti ieškovui. Tuo tarpu norint apskaičiuoti ieškovo reikalaujamų kompensacijų iš kiekvieno atsakovo dydžius už praeitą laikotarpį reikėtų nustatyti kokiomis tiksliai sklypo dalimis kiekvienas atsakovas naudojosi visus devynerius metus iki šios bylos iškėlimo, ar tos sklypo dalys iš tiesų sutapo ir ar visą tą laiką sutapo su ieškinyje siūlomų kiekvienam atsakovui žemės servitutų, pagal kuriuos ieškovas skaičiuoja kompensacijos dydį, apimtimi. Tačiau nustatyti šių aplinkybių iš esmės yra neįmanoma, nes visi trys atsakovai naudojosi ieškovo žemės sklypu nesant jokios teisiškai apibrėžtos tvarkos, numačiusios kuris iš jų kuria ir kokio dydžio žemės sklypo dalimi gali naudotis, be to, skirtingu metu atsakovai galėjo naudotis skirtingo dydžio žemės sklypo dalimis.

30Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir suformuotą teismų praktiką, ieškovo reikalavimai priteisti iš A. B. 9 162,61 Lt, iš N. S. 8 723,81 Lt, o iš G. G. 59,42 Lt už naudojimąsi ieškovo žemės sklypu jų statiniams eksploatuoti už laikotarpį nuo 2004-01-30 iki 2012-11-01, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

31Tačiau ieškovo reikalavimai priteisti 371,50 Lt iš atsakovo A. B. ir 324,25 Lt iš atsakovės N. S. už naudojimąsi kelio servitutu, nustatytu Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 59-17786, yra pagrįsti, nes pagal anksčiau minėtą Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką servituto atlygintinumo klausimas gali būti sprendžiamas ne tik nustatant servitutą, bet ir nagrinėjant ginčus dėl servituto įgyvendinimo, o nustačius servitutą ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos ir ši jo teisė gali būti apginta teismo sprendimu atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-157/2009; 3K-3-472/2010, 3K-3-217/2011). Todėl ši ieškinio reikalavimų dalis pagrįstai grindžiama CK 4.129 straipsniu, nes kelio servitutas per ieškovo žemės sklypą yra nustatytas nuo 2004-01-30, tačiau jo atlygintinumo klausimas nebuvo išspręstas servituto nustatymo metu. Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal savo prigimtį servitutas yra atlygintinas, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-217/2011). Todėl atsakovų argumentai, kad jie teisėtai naudojasi visuotiniams poreikiams nustatytu kelio servitutu nėra pagrindas atleisti juos nuo prievolės kompensuoti dėl kelio servituto ieškovo patirtus netekimus tiek per 2004-2012 metų laikotarpį, tiek ir priteisiant periodinę kompensaciją už naudojimąsi kelio servitutu po 3,94 Lt kas mėnesį iš A. B. ir po 3,44 Lt kas mėnesį iš N. S.. Nepaisant to, kad servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-69/2009). Šiuo kelio servitutu nuo pat jo nustatymo atsakovai A. B. ir N. S. naudojosi nuolat ir naudosis juo ateityje, nes jis reikalingas jiems patekti prie savo statinių. Be to, atsakovai naudojasi kelio užtvaru, esančiu ant šio servitutinio kelio, turi šio užtvaro raktą ir nei kitiems pašaliniams asmenims, nei pačiam ieškovui neleidžia laisvai naudotis šiuo keliu. Todėl atsakovų atleidimas nuo kompensacijos už naudojimąsi šiuo kelio servitutu ne tik pažeistų ieškovo J. T. teisę gauti kompensaciją už jo teisių suvaržymą dėl nustatyto servituto, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ir šiuo atveju teisiškai nėra svarbi atsakovų nurodyta aplinkybė, kad kelio užtvaro jie patys nepastatė, kad jis visą laiką buvo toje vietoje. Svarbu, kad atsakovai kelio užtvarą naudoja pagal paskitį, riboja visų kitų asmenų galimybę naudotis keliu ir netgi samdo sargą bei yra pastatę jam namelį, kad jis šį kelio užtvarą prižiūrėtų ir neleistų pašaliniams asmenims važiuoti keliu.

32Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų A. B. ir N. S. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas už naudojimąsi kelio servitutu, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas.

33Ieškinį patenkinus iš dalies šalių bylinėjimosi išlaidos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ir atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos susidarė (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys, 96 straipsnio 1, 2, 5 dalys). Siekiant nustatyti teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį ir jų santykį, visi ieškovo pareikšti reikalavimai suskirstytini į tris esminius reikalavimus: 1) reikalavimą nustatyti atlygintinus žemės servitutus, 2) reikalavimą priteisti periodinę kompensaciją nuo servitutų nustatyto, 3) reikalavimą priteisti kompensaciją už atsakovų naudojimąsi ieškovo žemės sklypu iki servituto nustatymo. Nors ieškovas šiuos savo reikalavimus ieškinyje išskaidė į smulkesnius ir formaliai jų yra daugiau, tačiau visi jie iš esmės sudaro tris minėtus reikalavimus, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslu laikytina, kad teismas patenkina du pirmuosius iš nurodytų trijų reikalavimų, o trečiąjį atmeta. Tai reiškia, kad ieškovui iš atsakovų priteistinos 2/3 dalys jo bylinėjimosi išlaidų, o atsakovams iš ieškovo 1/3 dalis jų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi nei vienas atsakovas nesutiko su ieškovo prašymu nustatyti servitutus tarpusavio sandoriu ir ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu, tai pripažintina, kad dėl ieškovo sumokėto žyminio mokesčio ir patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis), visi trys atsakovai yra atsakingi vienodai(CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis). Todėl ieškovui iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis priteistinos jo bylinėjimosi išlaidos.

34Ieškovas nurodo, kad bendra jo bylinėjimosi išlaidų suma yra 14 365,07 Lt (T 3, b. l. 49-51) ir jo sumokėtas 1 063 Lt dydžio žyminis mokestis ( T 1, b. l. 12, T 2, b. l. 90). Ieškovas pateikė šių išlaidų apskaičiavimą ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus (T 3, b. l. 49-72).

35Atsakovai nurodo, kad kiekvieno iš jų bylinėjimosi išlaidos sudaro po 1 500 Lt ir pateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus (T 2, b. l. 31-33).

36Kadangi atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos už advokatės atstovavimą teisme ir procesinių dokumentų surašymą, o jų advokatė paruošė ir pateikė du atsiliepimus į ieškovo ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (T 2, b. l. 15-24, T 3, 2-6), bei dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė yra 5 val. 55 min. (T 2, b. l. 79-80, 92-94, T 3, b. l. 84-88), tai teismas pripažįsta, kad 1 500 Lt dydžio kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidos neviršija 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) numatytų maksimalių dydžių už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teisme (Rekomendacijų 8.2 punktas, 8.18 ir 9 punktas). Todėl visos atsakovų bylinėjimosi išlaidos įtrauktinos į galimų priteisti išlaidų sąrašą.

37Tuo tarpu tarp ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų yra ir tokių, dėl kurių susidarymo yra atsakingas išimtinai pats atsakovas, ir išlaidų, kurių dydis viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius priteistinų išlaidų dydžius, ir išlaidų, kurios iš atsakovų negali būti priteisiamos. Todėl ne visos J. T. nurodomos išlaidos įtrauktinos į galimų priteisti bylinėjimosi išlaidų sąrašą.

38Ieškovo pateiktos bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo lentelės (toliau Lentelė) 8 punkte nurodyta suma už ieškinio parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 numatytos maksimalios sumos, todėl į ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sąrašą įtrauktina 875 Lt suma už ieškinio parengimą.

39Rekomendacijų 8.16 punktas numato, kad už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą nustatomas maksimalus dydis, minimalią mėnesinę algą dauginant iš koeficiento 0.12. Tai reiškia, kad atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį buvusį iki 2013-01-01 (850 Lt) ir dydį po 2013-01-01 (1000 Lt), maksimali priteistina tokių išlaidų suma už dokumentus, surašytus iki 2013-01-01 yra 102 Lt (850 Lt MMA x 0,12), o už dokumentus, surašytus po 2013-01-01 - 120 Lt (1000 Lt MMA x 0,12). Ieškovo pateiktos Lentelės 2 ir 16 punktuose nurodyta, kad šių dokumentų parengimas kainavo atitinkamai 125 Lt ir 250 Lt (T 3, b. l. 49). Tačiau pirmasis iš šių dokumentų buvo parengtas iki 2013-01-01 (konkrečiai 2012-11-20), todėl maksimali priteistina suma už jo parengimą sudaro 102 Lt (850 Lt MMA x 0,12), o ne 125 Lt. Antrasis dokumentas buvo parengtas po 2013-01-01, todėl maksimali priteistina suma už jį sudaro 120 Lt (1000 Lt MMA x 0,12), o ne 250 Lt. Viso už Rekomendacijų 8.16 punkte numatytų dokumentų, kurie buvo pateikti į bylą, parengimą į ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sąrašą įtrauktina 222 Lt suma (102 Lt + 120 Lt).

40Rekomendacijų 8.17 punktas numato, kad už kiekvieną užklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus nustatomas maksimalus dydis, minimalią mėnesinę algą dauginant iš koeficiento 0.012. Tai reiškia, kad atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį buvusį iki 2013-01-01 (850 Lt) ir dydį po 2013-01-01 (1000 Lt), maksimali priteistina tokių išlaidų suma už užklausimus, surašytus iki 2013-01-01 yra 10,20 Lt (850 Lt MMA x 0,012), o už užklausimus, surašytus po 2013-01-01 - 12 Lt (1000 Lt MMA x 0,12). Todėl už ieškovo pateiktos Lentelės 4 ir 14 punktuose nurodytus užklausimus VĮ Registrų centrui maksimali priteistina suma sudaro atitinkamai 10,20 Lt ir 12 Lt, o ne 125 Lt ir 125 Lt. Viso už Rekomendacijų 8.17 punkte numatytų užklausimų parengimą į ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sąrašą įtrauktina 22,20 Lt suma (10,20 Lt + 12 Lt).

41Rekomendacijų 8.18 punktas numato, kad už vieną atstovavimo valandą teisme nustatomas maksimalus dydis minimalią mėnesinę algą dauginant iš koeficiento 0.15. Tai reiškia, kad maksimali priteistina išlaidų suma už vieną advokato atstovavimo valandą teisme yra 150 Lt (1000 Lt MMA x 0,15). Todėl už ieškovo pateiktos Lentelės 9 ir 18 punktuose nurodytus teismo posėdžius, kurie truko atitinkamai 1 val. 30 min. ir 2 val. 35 min. (T 2, b. l. 79-80, T 3, b. l. 84-88), susumavus šių posėdžių laiką (Rekomendacijų 9 punktas), priteistina 750 Lt (150 Lt x 5 val.), o ne Lentelės 9 ir 18 punktuose nurodytos 875 Lt ir 875 Lt sumos. Nors ieškovas prašo priteisti ne tik išlaidas už advokatės dalyvavimą teismo posėdžiuose, bet ir už pasiruošimą jiems bei kelionėje sugaištą laiką, tačiau Rekomendacijų 3 punktas numato, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Šiuo atveju advokatė procese dalyvavo ne teismo iniciatyva ir ne dėl teismingumo ypatumų kai reikiamos specializacijos advokatų nėra Lazdijų rajone. Todėl nei vienos iš nurodytų sąlygų šioms išlaidoms iš atsakovų priteisti nėra, nes advokato dalyvavimas iš kitos vietovės nebuvo neišvengiamai būtinas.

42Nors Rekomendacijose nėra tiesiogiai numatytas maksimalus priteistinas dydis už advokato konsultavimą su byla susijusiais klausimais, tačiau Rekomendacijų 10 punktas numato, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose. Kadangi advokato konsultavimas kaip ir atstovavimas teisme apibrėžiamas sugaištu advokato darbo laiku, tai už konsultavimą priteistino užmokesčio maksimalus dydis nustatytinas pagal Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktuose numatytas taisykles. Todėl už ieškovo pateiktos Lentelės 3, 7, 15 punktuose nurodytas advokato konsultacijas maksimali priteistina suma apskaičiuotina advokato dirbtą laiką su ieškovu padauginus iš 0.15 MMA koeficiento, t. y. 150 Lt už valandą. Tai reiškia, kad už Lentelės 3, punkte nurodytas advokato konsultacijas iš atsakovų gali būti priteista atitinkamai 150 Lt, o ne 250 Lt, už 7 punkte nurodytas konsultacijas - 300 Lt, o ne 500 Lt, ir už 15 punkte nurodytas konsultacijas - 75 Lt, o ne 125 Lt. Viso už advokato suteiktas konsultacijas į priteistinų ieškovo išlaidų sąrašą įtrauktina 525 Lt suma (150 Lt + 300 Lt + 75 Lt).

43Ieškovo pateiktos Lentelės 5 ir 6 punktuose nurodytų sumokėtų pinigų (39,20 Lt ir 15 Lt) suma už įrodymų išdavimą atitinkamose institucijose įtrauktina į ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sąrašą kaip faktinės išlaidos renkant įrodymus. Iš viso ši suma sudaro 54,20 Lt.

44Kita dalis ieškovo išlaidų iš jo pateiktos Lentelės neįtrauktina į priteistinų bylinėjimosi išlaidų sąrašą dėl sekančių priežasčių:

45Lentelės 9 ir 18 punktuose nurodyta išlaidų dalis už advokato pasiruošimą teismo posėdžiui ir baigiamajai kalbai nėra darbas su atstovaujamu klientu ir tokių išlaidų priteisimo iš kitos šalies Rekomendacijos nenumato, o be paties advokato tokių išlaidų dydžio niekas negali patvirtinti;

46Lentelės 1 ir 12 punktuose nurodyti dokumentai į bylą iš viso nebuvo pateikti, todėl išlaidos jų parengimui neįtrauktinos į ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sąrašą;

47Lentelės 10 punkte nurodytas prašymas dėl bylų sujungimo buvo atmestas kaip nepagrįstas (T 2, b. l. 80), todėl iš atsakovų negali būti priteisiamos išlaidos už šio dokumento parengimą, nes jie nėra atsakingi už nepagrįstą ieškovo prašymą ir tokių išlaidų susidarymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis);

48Lentelės 13 punkte nurodytos išlaidos, susijusios su 2013-08-06 teismo posėdžiu neįtrauktinos į ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sąrašą, kadangi šiame teismo posėdyje byla negalėjo būti išnagrinėta dėl ieškovo pakeisto ieškinio dalyko (T 2, b. l. 86-89, 92-94), kas reiškia, kad dėl ieškovo uždelstų veiksmų, kuriuos jis galėjo atlikti anksčiau, byloje įvyko šis papildomas teismo posėdis, kurio nebūtų prireikę jeigu ieškovas savo procesinėmis teisėmis būtų pasinaudojęs laiku. Todėl atsakovai neprivalo atlygini tokių išlaidų, kurias ieškovas savo veiksmais padidino pats (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

49Atmetus anksčiau nurodytą ieškovo bylinėjimosi išlaidų dalį ir sumažinus iki Rekomendacijoje numatytų priteisti maksimalių dydžių kitą išlaidų dalį, teismas pripažįsta, kad ieškovui iš atsakovų priteistina 2 448,40 Lt (875 Lt + 222 Lt + 22,20 Lt + 750 Lt + 525 Lt + 54,20 Lt), o ne ieškovo nurodyta 7 304,20 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.

50Ieškovo pateiktoje Lentelėje nurodytos kitos būtinos išlaidos: 1) ieškovo turėtos kuro sąnaudos vykstant į du teismo posėdžius (234,47 Lt), 2) apmokėjimas UAB „Krivita“ už turto vertinimo ataskaitą (3 250 Lt), 3) apmokėjimas UAB „Ramilė“ už žemės sklypo plano parengimą (1 465 Lt), 4) apmokėjimas antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (1 993,06 Lt), pripažintinos būtinomis išlaidomis, nes ieškovas su ieškiniu privalėjo pateikti žemės sklypo planą su nurodytais žemės servitutais, o be turto vertinimo ataskaitos ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nebūtų galėjęs pagrįsti savo reikalavimų. Todėl jos įtrauktinos į ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sąrašą. Tačiau į priteistinų bylinėjimosi išlaidų sąrašą neįtrauktinos ieškovo turėtos kuro sąnaudos vykstant į 2013-08-06 teismo posėdį (118,34 Lt), nes kaip minėta anksčiau, šis posėdis buvo atidėtas dėl paties ieškovo pavėluoto ieškinio dalyko tikslinimo ir atsakovai neatsakingi už tai, kad byloje įvyko vienu posėdžiu daugiau nei buvo reikalinga bylai išnagrinėti. Todėl atmetus 118,34 Lt sumą, likusi bendra būtinų išlaidų suma, kuri sudaro 6 942,53 Lt sumą (234,47 Lt + 3 250 Lt + 1 465 Lt + 1 993,06 Lt), o ne ieškovo nurodytą 7 060,87 Lt sumą, įtrauktina į priteistinų bylinėjimosi išlaidų sąrašą.

51Į ieškovui priteistinų išlaidų sąrašą taip pat įtrauktinas ir jo sumokėtas 1 063 Lt dydžio žyminis mokestis.

52Iš viso ieškovui iš atsakovų priteistinų išlaidų dydis šioje byloje sudaro 10 453,93 Lt (2 448,40 Lt + 6 942,53 Lt + 1 063 Lt). Kaip minėta, ši suma ieškovui priteistina iš visų atsakovų lygiomis dalimis, todėl visiško ieškinio patenkinimo atveju iš kiekvieno atsakovo J. T. būtų priteista po 3 484,64 Lt. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimu yra patenkinti tik 2/3 ieškovo reikalavimų, iš kiekvieno atsakovo ieškovui priteistina po 2 323,09 Lt (3 434,64 Lt x 2/3). Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, kiekvienam atsakovui iš ieškovo atitinkamai priteistina 1/3 dalis iš jų turėtų 1 500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro po 500 Lt kiekvienam atsakovui.

53Įskaičius vienarūšius priešpriešinius šalių reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovui priteistinas nurodytų bylinėjimosi išlaidų skirtumas, t. y. po 1 823,09 Lt (2 323,09 Lt– 500 Lt) iš kiekvieno atsakovo.

54Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Šios išlaidos byloje sudaro 83,80 Lt, todėl valstybei iš ieškovo priteistina 27,93 Lt (83,80 Lt x 1/3), o iš kiekvieno atsakovo po 18,62 Lt (83,80 Lt x 2/3 : 3).

55Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teismas

Nutarė

56Ieškinį patenkinti iš dalies.

57Nustatyti J. T. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), žemės servitutus pagal UAB „Ramilė“ 2013-01-04 parengtą žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), planą:

581) 5745 kv. m ploto servitutą, UAB „Ramilė“ plane pažymėtą indeksu A, apibrėžtą taškais 33-54-55-56-30-1-18-17-16-15-14-13-12-11-10-9-8-7-43-42-40-39-38-37-36-35-34-33, suteikiantį teisę naudotis šia sklypo dalimi A. B. jam priklausančio poilsio namelio, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėto indeksu 2K1ž, eksploatavimui, įpareigojant viešpataujančio daikto savininką A. B. mokėti tarnaujančio daikto savininkui J. T. periodinę kompensaciją po 95,94 Lt (devyniasdešimt penkis litus 94 centus) kas mėnesį nuo servituto įregistravimo dienos, periodinės kompensacijos sumą indeksuojant pagal vartotojų kainų indeksą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodytą sumą pervedant į J. T. sąskaitą banke;

592) 5504 kv. m ploto servitutą, UAB „Ramilė“ plane pažymėtą indeksu B, apibrėžtą taškais 32-53-52-51-50-49-48-47-46-45-44-6-5-4-3-2-32, suteikiantį teisę naudotis šia sklypo dalimi N. S. jai priklausančio poilsio namelio, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėto indeksu 3K1ž, eksploatavimui, įpareigojant viešpataujančio daikto savininkę N. S. mokėti tarnaujančio daikto savininkui J. T. periodinę kompensaciją po 91,92 Lt (devyniasdešimt vieną litą 92 centus) kas mėnesį nuo servituto įregistravimo dienos, periodinės kompensacijos sumą indeksuojant pagal vartotojų kainų indeksą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodytą sumą pervedant į J. T. sąskaitą banke;

603) 147 kv. m ploto servitutą, UAB „Ramilė“ plane pažymėtą indeksu C, apibrėžtą taškais 31-33-54-55-56-30-31, suteikiantį teisę naudotis A. B., N. S. ir G. G. šia sklypo dalimi jiems priklausančio lauko tualeto, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėto indeksu W, eksploatavimui, įpareigojant:

61a) viešpataujančio daikto ½ dalies savininką A. B. mokėti tarnaujančio daikto savininkui J. T. periodinę kompensaciją po 1,24 Lt (vieną litą 24 centus) kas mėnesį nuo servituto įregistravimo dienos, periodinės kompensacijos sumą indeksuojant pagal vartotojų kainų indeksą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodytas kompensacijos sumas pervedant į J. T. sąskaitą banke,

62b) viešpataujančio daikto ¼ dalies savininkę N. S. mokėti tarnaujančio daikto savininkui J. T. periodinę kompensaciją po 0,62 Lt (šešiasdešimt du centus) kas mėnesį nuo servituto įregistravimo dienos, periodinės kompensacijos sumą indeksuojant pagal vartotojų kainų indeksą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodytas kompensacijos sumas pervedant į J. T. sąskaitą banke.

63c) viešpataujančio daikto ¼ dalies savininką G. G. mokėti tarnaujančio daikto savininkui J. T. periodinę kompensaciją po 0,62 Lt (šešiasdešimt du centus) kas mėnesį nuo servituto įregistravimo dienos, periodinės kompensacijos sumą indeksuojant pagal vartotojų kainų indeksą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodytas kompensacijos sumas pervedant į J. T. sąskaitą banke.

64Priteisti ieškovui J. T. 371,50 Lt (trijų šimtų septyniasdešimt vieno lito 50 centų) vienkartinę kompensaciją iš atsakovo A. B. už naudojimąsi 2004-01-30 Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 59-17786 nustatytu kelio servitutu nuo 2004-01-30 iki 2012-11-01, ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, - 2013-01-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

65Priteisti ieškovui J. T. 324,25 Lt (trijų šimtų dvidešimt keturių litų 25 centų) vienkartinę kompensaciją iš atsakovės N. S. už naudojimąsi 2004-01-30 Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 59-17786 nustatytu kelio servitutu nuo 2004-01-30 iki 2012-11-01, ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, - 2013-01-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

66Įpareigoti viešpataujančiojo daikto savininką A. B. mokėti tarnaujančio daikto savininkui J. T. periodinę kompensaciją po 3,94 Lt (tris litus 94 centus) kas mėnesį už naudojimąsi kelio servitutu, UAB „Ramilė“ plane pažymėtu indeksais A1 ir B1, apibrėžtą taškais 31-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-43-44-45-46-47-48-49-50-51-52-53-32, kompensacijos sumą indeksuojant pagal vartotojų kainų indeksą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodytą sumą pervedant į J. T. sąskaitą banke. Periodinės kompensacijos sumą išieškoti nuo ieškinio padavimo dienos, - 2013 m. sausio 25 d.

67Įpareigoti viešpataujančiojo daikto savininkę N. S. mokėti J. T. periodinę kompensaciją po 3,44 Lt (tris litus 44 centus) kas mėnesį už naudojimąsi kelio servitutu, UAB „Ramilė“ plane pažymėtu indeksais A1 ir B1, apibrėžtą taškais 31-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-43-44-45-46-47-48-49-50-51-52-53-32, kompensacijos sumą indeksuojant pagal vartotojų kainų indeksą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodytą sumą pervedant į J. T. sąskaitą banke. Periodinės kompensacijos sumą išieškoti nuo ieškinio padavimo dienos, - 2013 m. sausio 25 d.

68Likusią ieškinio dalį atmesti.

69Priteisti ieškovui J. T. 1 823,09 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt tris litus 09 centus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. B..

70Priteisti ieškovui J. T. 1 823,09 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt tris litus 09 centus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės N. S..

71Priteisti ieškovui J. T. 1 823,09 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt tris litus 09 centus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo G. G..

72Priteisti iš ieškovo J. T. 27,93 Lt (dvidešimt septynis litus 93 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 ( - ) 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

73Priteisti iš atsakovo A. B. 18,62 Lt (aštuoniolika litų 62 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 ( - ) 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

74Priteisti iš atsakovės N. S. 18,62 Lt (aštuoniolika litų 62 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 ( - ) 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

75Priteisti iš atsakovo G. G. 18,62 Lt (aštuoniolika litų 62 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 ( - ) 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

76Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą... 3. Ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovas J. T. prašo... 4. 1) 5745 kv. m ploto servitutą, UAB „Ramilė“ plane pažymėtą indeksu A,... 5. 2) 5504 kv. m ploto servitutą, UAB „Ramilė“ plane pažymėtą indeksu B,... 6. 3) 147 kv. m ploto servitutą, UAB „Ramilė“ plane pažymėtą indeksu C,... 7. 4) priteisti J. T. iš A. B. už naudojimąsi žemės sklypu, unikalus Nr. ( -... 8. 5) priteisti J. T. iš N. S. už naudojimąsi žemės sklypu, unikalus Nr. ( -... 9. 6) priteisti J. T. iš G. G. už naudojimąsi žemės sklypu, unikalus Nr. ( -... 10. 7) įpareigoti viešpataujančiojo daikto savininką A. B. mokėti J. T.... 11. 8) įpareigoti viešpataujančiojo daikto savininkę N. S. mokėti J. T.... 12. 9) priteisti J. T. 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme... 13. 10) priteisti J. T. iš atsakovų A. B., N. S. ir G. G. visas turėtas... 14. Ieškovas paaiškino, kad 2004-01-30 Alytaus apskrities viršininko sprendimu... 15. Atsakovai su ieškiniu sutinka iš dalies. Jie pripažįsta ieškinio dalį... 16. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 17. Byloje nustatyta, kad 2004-01-30 Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr.... 18. Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovams norint normaliai... 19. Kadangi atsakovai sutinka su ieškovo pateiktame žemės sklypo plane... 20. Ginčas byloje yra tik dėl ieškovui priteistinos kompensacijos apskaičiavimo... 21. Sprendžiant ginčo dalį dėl kompensacijos dydžio ir jo apskaičiavimo būdo... 22. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą ir įvertinęs tai, kad... 23. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovų argumentai dėl ieškovo... 24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas neturi jokio pagrindo abejoti... 25. Kaip minėta, pagal suformuotą teismų praktiką, teisingą, protingą,... 26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, ieškovui... 27. Teismas taip pat sprendimu neįpareigoja atsakovų pervesti priteistą... 28. Kiti ieškovo reikalavimai - priteisti iš atsakovų atitinkamas sumas už... 29. Taip pat pabrėžtina, kad visa šiems ginčijamiems ieškovo reikalavimams... 30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir suformuotą teismų praktiką,... 31. Tačiau ieškovo reikalavimai priteisti 371,50 Lt iš atsakovo A. B. ir 324,25... 32. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti... 33. Ieškinį patenkinus iš dalies šalių bylinėjimosi išlaidos ir... 34. Ieškovas nurodo, kad bendra jo bylinėjimosi išlaidų suma yra 14 365,07 Lt... 35. Atsakovai nurodo, kad kiekvieno iš jų bylinėjimosi išlaidos sudaro po 1 500... 36. Kadangi atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos už advokatės... 37. Tuo tarpu tarp ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų yra ir... 38. Ieškovo pateiktos bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo lentelės (toliau... 39. Rekomendacijų 8.16 punktas numato, kad už kitų dokumentų, susijusių su... 40. Rekomendacijų 8.17 punktas numato, kad už kiekvieną užklausimą renkant... 41. Rekomendacijų 8.18 punktas numato, kad už vieną atstovavimo valandą teisme... 42. Nors Rekomendacijose nėra tiesiogiai numatytas maksimalus priteistinas dydis... 43. Ieškovo pateiktos Lentelės 5 ir 6 punktuose nurodytų sumokėtų pinigų... 44. Kita dalis ieškovo išlaidų iš jo pateiktos Lentelės neįtrauktina į... 45. Lentelės 9 ir 18 punktuose nurodyta išlaidų dalis už advokato pasiruošimą... 46. Lentelės 1 ir 12 punktuose nurodyti dokumentai į bylą iš viso nebuvo... 47. Lentelės 10 punkte nurodytas prašymas dėl bylų sujungimo buvo atmestas kaip... 48. Lentelės 13 punkte nurodytos išlaidos, susijusios su 2013-08-06 teismo... 49. Atmetus anksčiau nurodytą ieškovo bylinėjimosi išlaidų dalį ir... 50. Ieškovo pateiktoje Lentelėje nurodytos kitos būtinos išlaidos: 1) ieškovo... 51. Į ieškovui priteistinų išlaidų sąrašą taip pat įtrauktinas ir jo... 52. Iš viso ieškovui iš atsakovų priteistinų išlaidų dydis šioje byloje... 53. Įskaičius vienarūšius priešpriešinius šalių reikalavimus dėl... 54. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų... 55. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260... 56. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 57. Nustatyti J. T. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame... 58. 1) 5745 kv. m ploto servitutą, UAB „Ramilė“ plane pažymėtą indeksu A,... 59. 2) 5504 kv. m ploto servitutą, UAB „Ramilė“ plane pažymėtą indeksu B,... 60. 3) 147 kv. m ploto servitutą, UAB „Ramilė“ plane pažymėtą indeksu C,... 61. a) viešpataujančio daikto ½ dalies savininką A. B. mokėti tarnaujančio... 62. b) viešpataujančio daikto ¼ dalies savininkę N. S. mokėti tarnaujančio... 63. c) viešpataujančio daikto ¼ dalies savininką G. G. mokėti tarnaujančio... 64. Priteisti ieškovui J. T. 371,50 Lt (trijų šimtų septyniasdešimt vieno lito... 65. Priteisti ieškovui J. T. 324,25 Lt (trijų šimtų dvidešimt keturių litų... 66. Įpareigoti viešpataujančiojo daikto savininką A. B. mokėti tarnaujančio... 67. Įpareigoti viešpataujančiojo daikto savininkę N. S. mokėti J. T.... 68. Likusią ieškinio dalį atmesti.... 69. Priteisti ieškovui J. T. 1 823,09 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus... 70. Priteisti ieškovui J. T. 1 823,09 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus... 71. Priteisti ieškovui J. T. 1 823,09 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus... 72. Priteisti iš ieškovo J. T. 27,93 Lt (dvidešimt septynis litus 93 centus)... 73. Priteisti iš atsakovo A. B. 18,62 Lt (aštuoniolika litų 62 centus)... 74. Priteisti iš atsakovės N. S. 18,62 Lt (aštuoniolika litų 62 centus)... 75. Priteisti iš atsakovo G. G. 18,62 Lt (aštuoniolika litų 62 centus)... 76. Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą...