Byla P-403-184-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir T. T. prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A5-1197/2006 pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S. , J. S. , T. S. , D. G. K., V. K. T., T. T. , dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją nedelsiant atkurti nuosavybės teises į sklypą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V, ir pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2004-08-17 raštą Nr. 63-2588-2625 neteisėtu bei nepagrįstu ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją parengti likusios laisvos (kur natūroje nėra miško) buvusios savininkės S. T. valdytos žemės sklypo planą pateikiant jį Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

5Nurodė, kad pagal 1992-01-28 pateiktą prašymą pretenduoja atkurti nuosavybės teises į senelės S. T. iki 1940 metų nacionalizacijos ( - ) nuosavybės teise valdyto žemės sklypo (7 dešimtinių) dalį. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, remdamasis jo pateiktais dokumentais, pripažino, kad minėtoje vietoje S. T. nuosavybės teise valdė 7,6440 ha žemės. Žemės sklypas yra kartografuotas. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V patvirtino ( - ) individualios namų valdos 10000 m2 žemės sklypo ( - ), į kurį įeina 2000 m2 žemės sklypas suteiktas nuosavybėn neatlygintinai, plotą, ribas, šio sklypo naudojimo teisės apribojimus ir sąlygas. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004-09-14 raštu Nr. 31/04122-2894 pasiūlė perduoti jam ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims bendrosios nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V patvirtinto žemės sklypo dalį (0,8 ha), tačiau atsakovai nepagrįstai vilkina nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procesą.

6Iš Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-02-24 rašto Nr. 31/03/17-482 sužinojo, jog minėta institucija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės valdybą, prašydama suformuoti grąžinamo jam žemės sklypo ribas, plotą, nustatyti naudojimo sąlygas ir parengti žemės sklypo planą. Remdamasis minėtu raštu, daug kartų žodžiu kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėją, o 2004-07-27 raštu į Vilniaus miesto savivaldybę. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2004-08-17 raštu Nr. 63-2588-2625 jam pranešė, kad jo pageidaujama susigrąžinti natūra žemė yra priskirta valstybės išperkamai ir 2003-05-29 raštu Nr. 01-34-948-3.6 apie tai yra informuotas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius. Be to, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento gavo 2004-10-12 raštą Nr. 63-3735-2588, kuriame teigiama, kad jo pageidaujama susigrąžinti žemė yra Aukštagirio geomorfologiniame draustinyje.

7Pažymėjo, kad atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija tik atsiliepime į skundą nurodė, jog dalis Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V patvirtino žemės sklypo patenka į Vyriausybės 2002-12-20 nutarimu Nr. 2013 patvirtintą valstybinės reikšmės miško plotą, nors susirašinėdami su juo (2004-08-17 raštas Nr. 63-2588-2625, 2004-10-12 raštas Nr. 63-3735-2588) to nenurodė ir neseniai (2004-09-14 raštu Nr. 31/04122-2894) pasiūlė jam kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis atkurti nuosavybės teises į dalį (0,8 ha) paminėtu sprendimu suformuoto žemės sklypo. Nurodė, kad jis per įstatymų nustatytą terminą pateikė prašymą, giminystės ryšius su buvusia žemės savininke bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, tačiau nuosavybės teisė į žemę jam nebuvo atkurta dėl atsakovų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pažymėjo, kad atsakovai neturi pagrindo remtis šiuo metu galiojančiu Vyriausybės 2004-02-12 nutarimu Nr. 159 dėl valstybinės reikšmės miško plotų nustatymo, kadangi jis yra priimtas praėjus 2 metams nuo Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimo Nr. 200V priėmimo, kuris neįvykdytas dėl atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos vilkinimo.

8Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

9Paaiškino, kad pareiškėjo skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2004-08-17 raštas Nr. 63-2588-2625 pareiškėjui buvo parengtas remiantis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-02-24 lydraščiu Nr. 31/03/17-482 pateikta kartografine medžiaga, kurioje nurodyta, kad S. T. iki nacionalizacijos turėjo 7,644 ha, tačiau pagal grafinį planą buvo kartografuotas 16,2 ha žemės sklypas. Pagal minėtą kartografiją šiame rašte yra teisingai nurodyta, kad žemė, kurią pareiškėjas prašo grąžinti natūra, yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2003-05-30 raštu Nr. 01-34-948-(3.6) pateikdama Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atsakymą į 2003-02-24 prašymą dėl žemės sklypo pareiškėjui suformavimo nurodė šį neatitikimą, tačiau patikslintą kartografinę medžiagą gavo tik 2005-05-16, t. y. prasidėjus šios administracinės bylos procesui. Pažymėjo, kad po to Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atliko dar vieną žemės sklypo ( - ) kartografiją. Visais atvejais dėl sklypo ribų ir ploto yra skirtumų, o sprendžiant dėl žemės sklypų įformavimo grąžinimui natūra, turi būti tiksliai nustatyta žemės buvimo vieta. Nurodė, kad schema, kurioje pareiškėjas pažymėjo vietas, kuriose, jo manymu, nėra miško ir kuriose jam gali būti suformuoti sklypai nuosavybės teisių atkūrimui, yra parengta pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus anksčiau atliktą žemės sklypo kartografiją.

10Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė mesti jį kaip nepagrįstą.

11Nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-02-20 atliko S. T. iki 1940 metų nacionalizacijos ( - ) turėtos žemės kartografiją (7,6440 ha) ir 2003-02-24 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo. 2003-05-30 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas informavo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, kad S. T. turėta žemė prie ( - ), nurodyta kartografiniame plane, yra priskirta valstybės išperkamai. Pažymėjo, kad iki šiol nėra tikslios S. T. turėtos žemėvaldos kartografijos ir reikalinga ją tikslinti. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius kartografiją atliko 2005-05-12 (12,67 ha), 2005-06-28 ją pagal liudytojų parodymus patikslino (15,31 ha), tačiau pagal archyvinius dokumentus S. T. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise ( - ) valdė 12,55 ha. Todėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006-01-19 raštu pasiūlė pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims pakartotinai kartografuoti S. T. turėtos žemėvaldos (12,55 ha) ribas.

12Tretieji suinteresuoti asmenys sutiko su pareiškėjo skundu ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Vyriausybės 2004-02-12 nutarimu Nr. 159 dėl valstybinės reikšmės miško plotų nustatymo, kadangi jis yra priimtas praėjus 2 metams nuo Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimo Nr. 200V priėmimo, kuris neįvykdytas dėl atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo K. S. skundą tenkino iš dalies, įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo K. S. nuosavybės teisės atkūrimo į jam tenkančią žemės sklypo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V, dalį, pripažino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2004-08-17 sprendimą Nr. 63-2588-2625 nepagrįstu ir neteisėtu, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti, ar pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktą kartografiją S. T. turėtos žemės vietoje yra laisvos (neužstatytos) žemės ir priimti sprendimą dėl žemės sklypo suformavimo, sklypo plano parengimo bei perdavimo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

15Teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija per laikotarpį nuo Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimo Nr. 200V priėmimo iki Vyriausybės 2004-02-12 nutarimo Nr. 159, kuriuo padaryti pakeitimai Vyriausybės 1997-10-23 nutarime dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo, t. y. per 2 metus, turėdamas nuosavybės teises bei giminystės ryšius su buvusia savininke patvirtinančius dokumentus, dėl savo neteisėto neveikimo nepriėmė sprendimo atkurti pareiškėjo nuosavybės teises į jam tenkančią S. T. turėtos žemės dalį pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V patvirtintą žemės sklypo planą, todėl konstatavo, kad šioje dalyje pareiškėjui nuosavybės teisė į jam tenkančią žemės sklypo dalį turi būti atkurta netaikant Vyriausybės 2004-02-12 nutarimo Nr. 159 nuostatų. Todėl pareiškėjo skundą dėl atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo nedelsiant atkurti nuosavybės teises į sklypą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V, tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjo K. S. nuosavybės teisės atkūrimo į jam tenkančią žemės sklypo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V, dalį.

16Be to, teismas nustatė, kad byloje nėra tiksliai nustatyta visos S. T. po vyro mirties paveldėtos žemės vieta (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V suformuotą žemės sklypą, kurio vieta nesikeičia pagal visas atliktas kartografijas) ir ribos, bendras plotas, nors buvo kartografuota kelis kartus (2 t., 1.67) , t. y. 2000-12-11 (2 t., 70-72 1.), 2003-02-20 (Priedo 109,112 1.), 2005-05-12 (l t., 1.118-120), 2005-06-28 (l t., 1.165-166). Todėl teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006-01-19 raštu pagrįstai pasiūlė pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims pakartotinai kartografuoti S. T. turėtos žemėvaldos ribas (2 t., 1.90-91), kadangi pareiškėjo reikalavimas dėl teisės atkūrimo į laisvą (neužstatyta) žemę natūra negali būti išspręstas tiksliai nenustačius S. T. turėtos žemės vietos ir ribų. Teismas pažymėjo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2005-06-29 raštu Nr. 33705/17-2421 pateikė pakartotiniam nagrinėjimui 2005-06-28 patikslintą kartografinę medžiagą (1 t., 1.165-166,164), todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi šią medžiagą, turėjo atlikti Tvarkos 106 punkte numatytus jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir dar kartą išnagrinėti, ar S. T. turėtos žemėvaldos vietoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, kurioje gali būti suformuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. Tačiau kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2005-06-29 prašymą Nr. 31/05/17-2421 neatliko Tvarkos 106 punkte numatytų jos kompetencijai priskirtų veiksmų, todėl teismas įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesių terminą pagal byloje esančią paskutinę Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2005-06-29 raštu Nr. 31/05/17-2421 pateiktą kartografiją nustatyti, ar S. T. turėtos žemėvaldos vietoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, kurioje gali būti suformuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui, ir, jei yra, atlikti žemės sklypo suformavimo ir kitus su tuo susijusius veiksmus.

17Be to, teismas atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2004-08-17 raštu Nr. 63-2588-2625 pateiktas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, kadangi jame nemotyvuota, konkrečiai kokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas sprendimas, kad žemė, kurioje pareiškėjas prašė suformuoti žemės sklypą, yra priskirtina valstybės išperkamai, pripažino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2004-08-17 raštą Nr. 63-2588-2625 (l t, 1.6), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2004-07-27 prašymą dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo (l t., 1.5) nurodant, kad jo pageidaujama susigrąžinti natūra žemė yra priskirta valstybės išperkamai, neteisėtu bei nepagrįstu.

18III.

19Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo K. S. skundas būtų atmestas kaip nepagrįstas. Skunde nurodė, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštas Nr. 63-2588-2625 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes nėra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, todėl naikintinas. Nurodė, kad minėtas raštas yra tik informacinio pobūdžio, kadangi jame nurodoma, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius buvo informuotas apie tai, kad pageidaujama susigrąžinti žemė yra priskirta valstybės išperkamai, ir jis neturi įtakos pareiškėjo teisėms ar pareigoms, todėl jis nelaikytinas individualaus pobūdžio administraciniu sprendimu ir jam netaikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Taip pat atsakovas nesutiko su teismo teiginiu, kad nuosavybės teisės pareiškėjui turi būti atkuriamos netaikant Vyriausybės 2004 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 159, kuriuo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai. Nurodė, kad sklypas yra Vilniaus miesto teritorijoje, o tai reiškia, kad jame esantis miškas buvo laikomas miesto mišku ir priskirtas valstybinės reikšmės miškui dar iki Vyriausybės nutarimo, kuriuo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, įsigaliojimo, todėl tai, kad pareiškėjas dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi iki minėto Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo, nereiškia, kad jo kreipimosi metu ginčo sklype nebuvo miško arba kad šis miškas nebuvo valstybinės reikšmės ir kad pareiškėjui nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tokią žemę grąžinant natūra. Atsakovas teigė, kad nors teismas nustatė, kad S. T. turėtos žemėvaldos kartografijos nėra tikslios ir sklypas turi būti pakartotinai kartografuotas, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įpareigojo nustatyti, ar S. T. turėtos žemėvaldos vietoje yra laisvos žemės, kurioje gali būti suformuotas sklypas nuosavybės teisių atkūrimui, pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos 2005 m. birželio 29 d. raštu Nr. 31/05/17-2421 pateiktą kartografiją. Taigi, atsakovas manė, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas jau vien todėl, kad teismas, konstatavęs, kad esama kartografinė medžiaga yra netiksli ir turi būti kartografuojama iš naujo, tuo pačiu įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ta netikslia kartografija vadovautis ir priimti sprendimus. Dar daugiau, teismas tuo pačiu įpareigojo sprendimus priimti vadovaujantis patikslinta kartografija, jei tokią pateiks Vilniaus apskrities žemėtvarkos skyrius.

20Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotas asmuo T. T. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti iš dalies: įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į sklypą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V, o kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Skunde nurodė, kad tenkindamas pareiškėjo skundą iš dalies, teismas išėjo už suformuluoto reikalavimo ribų ir įpareigojo atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjo K. S. nuosavybės teisės atkūrimo į jam tenkančią dalį žemės sklypo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V, nors pareiškėjo reikalavime nebuvo konkrečiai nurodyta, kieno vardu turi būti priimtas sprendimas ir koks jis turi būti. Teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V buvo patvirtintos individualios namų valdos 10000 kv. m žemės sklypo ribos ir plotas, o pagal pirmos instancijos teismo pakeistą pareiškėjo pirmojo reikalavimo formuluotę dalis šios namų valdos turėtų atitekti pareiškėjui K. S. , kuris neturi šioje valdoje jam nuosavybės teise priklausančių pastatų, kadangi 2000 kv. m šios namų valdos dalis jau priklauso trečiajam suinteresuotajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise, tokiu būdu būtų pažeistas jo konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas. Be to, T. T. nurodo, kad tokia formuluotė neatitinka ir Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu patvirtintos ,Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 punkto 6 ir 7 pastraipų, nustatančių, kad „kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir yra didesnis kaip 0,2 arba 0,3 hektaro, piliečio pageidavimu jam grąžinamas natūra šis didesnis prie statinių naudojamo žemės sklypo plotas, taip pat prie šio naudojamo žemės sklypo išlikęs savininko turėtas laisvas (neužstatytas) žemės sklypo plotas. Kai yra keli piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į šią žemę, jų pageidavimu neatlygintinai bendrojon arba šių statinių savininko nuosavybėn perduodamas prie statinių naudojamo žemės sklypo išlikęs laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plotas.

21Atsiliepime į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą pareiškėjas K. S. prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti teiginiai, jog apskųstajame 2004-08-17 rašte Nr. 63-2588-2625 nesivadovaujama faktinėmis aplinkybėmis, yra pilnai pagrįsti byloje esančia medžiaga. Pažymėjo, kad teismas teisingai konstatavo, kad nuosavybės teisės pareiškėjui į sklypą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 200V, turi būti atkuriamos netaikant Vyriausybės 2004 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 159 nuostatų. Teigė, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovai tinkamai neatliko Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2005-06-29 prašymą Nr. 31/05/17-2421 neatliko Tvarkos 106 p. numatytų jos kompetencijai priskirtų veiksmų, todėl teismas teisingai nustatė atsakovams terminus veiksmams atlikti.

22Atsiliepime į trečiojo suinteresuotojo asmens T. T. apeliacinį skundą pareiškėjas prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuotojo asmens apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjas nėra vienintelis pretendentas atkurti nuosavybės teises į Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V patvirtinto žemės sklypo dalį, todėl sprendimai turėtų būti priimti kartu ir dėl trečiųjų suinteresuotųjų asmenų.

23IV.

24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. liepos 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. sprendimą pakeitė. Teismas panaikino sprendimo dalį, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2004 m. rugpjūčio 17d. sprendimas Nr. 63-2588-2625 pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Trečiojo suinteresuotojo asmens T. T. apeliacinį skundą atmetė.

25Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti, ar pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktą kartografiją S. T. turėtos žemės vietoje yra laisvos (neužstatytos) žemės ir priimti sprendimą dėl žemės sklypo suformavimo, sklypo plano parengimo bei perdavimo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Teismas nusprendė, kad apelianto argumentai dėl šios teismo sprendimo dalies nepagrįsti. Teismas nurodė, kad bylos proceso metu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2005-06-29 raštu Nr. 33705/17-2421 pateikė pakartotiniam nagrinėjimui 2005-06-28 patikslintą kartografinę medžiagą (1 t., 1.165-166,164), tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal šį prašymą per nustatytą terminą neatliko Tvarkos 106 punkte numatytų jos kompetencijai priskirtų veiksmų, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo vilkinimo teisinę situaciją ir pagrįstai įpareigojo Tvarkos 106 punkte nustatyta tvarka ir terminais pašalinti minėtą pažeidimą. Iš teismo įpareigojimo suformulavimo negalima spręsti, kad jis yra sąlyginis, kaip teigia apeliantas. Įpareigojimas aiškus ir konkretus, jis nenustato atsakovui pareigos atsakovui suformuoti būtent laisvos žemės sklypą, kaip to prašė pareiškėjas savo patikslintame skunde. Būtent šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendime ir nurodytos aplinkybės dėl galimai netikslios kartografijos. Teismas atkreipė dėmesį, kad apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo jokių aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytą vilkinimo atlikti Tvarkos 106 punkte numatytus veiksmus situaciją.

26Teismas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu įpareigojo atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo nuosavybės teisės atkūrimo į jam tenkančią žemės sklypo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V, dalį. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas patikslintame skunde reikalavo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją nedelsiant atkurti nuosavybės teises į sklypą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V. Pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas savo pažeistą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo reikalavimas turėjo būti suprantamas kaip prašymas įpareigoti kompetentingą subjektą atkurti nuosavybės teises į minėtą sklypą būtent jam, pareiškėjui. Todėl teismo sprendime nustatytas įpareigojimas neišeina iš reikalavimo ribų. Teismas nurodė, kad apeliantui nuosavybės teisės į likusią sklypo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V, dalį (8000 kv. m.) atkurtos nebuvo, nėra jokių duomenų, kad ši žemės sklypo dalis būtų būtina apelianto (trečiojo suinteresuoto asmens T. T. ) faktiškam namų valdos eksploatavimui, todėl teismo įpareigojimas šios sklypo dalies atžvilgiu jo nuosavybės teisių nepažeidžia. Apelianto (trečiojo suinteresuoto asmens) argumentai dėl pažeistų nuosavybės teisių iš esmės grindžiami tuo, kad jo nuosavybės teisė (2000 kv. m. žemės sklypo dalis) prieš jo valią bus sujungta su kitiems asmenims priklausysiančiomis žemės sklypo dalimis. Tačiau teisėjų kolegija nusprendė, kad toks argumentas nepagrįstas, nes suteiktas neatlygintinai 2000 kv. m. žemės sklypas tapo viso žemės sklypo dalimi anksčiau, o būtent, minėto Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimo Nr. 200V pagrindu. Pagal nuo 2002-04-19 galiojančios redakcijos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, laisvos (neužstatytos) miesto žemės turėtoje vietoje natūra grąžinimas su statinių buvimu ar nebuvimu nebesiejamas. Taigi, visi pretendentai turi lygias teises atkurti nuosavybės teises natūra į jiems priklausančias laisvos žemės dalis. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V patvirtinant individualios namų valdos žemės sklypo ( - ), ribas, buvo įtrauktas žemės sklypas Nr. 9 ( - ), kurį Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius siūlė pareiškėjui individualaus gyvenamojo namo statybai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V suformuoto žemės sklypo 8000 kv. m. dalį nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija, remdamasi Tvarkos 34 punktu, yra pripažinusi savo 2004 m. rugsėjo 14 d. rašte Nr. 31/04/22-2894. Taigi teismas nusprendė, kad trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas nepagrįstas, šioje sprendimo dalyje teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, jas tinkamai įvertino ir teisingai taikė teisės normas. Šioje dalyje trečiojo suinteresuoto asmens teisės nepažeistos.

27Teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu pripažino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2004-08-17 sprendimą Nr. 63-2588-2625 nepagrįstu ir neteisėtu. Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka, teigdamas, kad šis raštas yra tik informacinio pobūdžio ir jis neturi įtakos pareiškėjo teisėms ar pareigoms. Teismas nusprendė, kad šie apelianto argumentai pagrįsti. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2004 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. 63-2588-2625, kurį pirmosios instancijos teismas įvardijo kaip sprendimą, pareiškėjui tik suteikiama informacija apie tai, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius buvo informuotas apie tai, kad pageidaujama susigrąžinti žemė yra priskirta valstybės išperkamai, ir pateikiamas ginčo teritorijos statuso vertinimas nuosavybės teisių atkūrimo natūra aspektu, t. y. nurodoma, kad ginčo žemė yra valstybės išperkama. Šis raštas kaip toks jokių teisinių pasekmių (teisių ar pareigų) pareiškėjui nesukūrė, taigi jis nelaikytinas administraciniu aktu (sprendimu). Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A17-966/2006). Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįsta dar ir dėl to, kad akto ar veiksmo pripažinimas neteisėtu administracinių bylų teisenoje negali būti savarankišku skundo dalyku (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis). Akto ar veiksmo pripažinimas neteisėtu gali būti bylos išvada, į kurią atsižvelgiama teismui formuluojant konkrečius patvarkymus dėl ginčo visuomeninių teisinių santykių (panaikinant aktą, įpareigojant atlikti veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą, kt.). Taigi teisėjų kolegija nusprendė, kad šioji teismo sprendimo dalis turi būti panaikinta.

28V.

292006 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens T. T. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje. Tretysis suinteresuotas asmuo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A5‑1197/06 bei bylą perduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui naujam nagrinėjimui iš esmės. Tretysis suinteresuotas asmuo teigia, kad procesas atnaujintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu. Tretysis suinteresuotas asmuo teigia, kad priimant aptariamus teismo sprendimą bei nutartį netinkamai buvo pritaikytas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas bei nukrypta nuo vienodai formuojamos administracinių teismų praktikos, t. y. esant nepanaikintam administraciniam aktui – Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002‑01-31 sprendimui Nr. 200V, kuriuo nustatytos individualios namų valdos ( - ), ribos ir plotas, - teismas įpareigojo atkurti nuosavybės teises į šią namų valdą ir tiems pretendentams, kurie neturi šioje valdoje nuosavybės teise valdomų pastatų, dėl ko ši valda jų atžvilgiu yra priskiriama valstybės išperkamai žemei. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, kad dėl ginčo namų valdos sklypo ribų ir ploto nustatymo kreiptasi bei ginčo valda suformuota galiojant ankstesnei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakcijai, galiojusiai iki 2002-04-19. Namų valda suformuota teisėtai ir atitinka tuo metu galiojusius norminių aktų reikalavimus. Proceso pradžia pagal tuo metu galiojusias normas suponuoja, kad procesas būtų baigtas pagal tas pačias normas, pagal kurias buvo pradėtas. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V suformuota individuali 10000 kv. m namų valda ( - ), buvo formuojama nuosavybės teisių atkūrimui būtent šioje valdoje esančių pastatų savininkui, V. T. , kurio teisių perėmėjas yra T. T. , o ne kitiems pretendentams į S. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą. Todėl teismo sprendimais pažeidžiamas Konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas, apimantis ir draudimą versti savininką savo nuosavybę sujungti su svetima nuosavybe. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, vadovaujantis atitinkamais teisės aktais, teismo įpareigojimas atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypą visiems pretendentams galimas tik tuo atveju, jeigu Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimas Nr. 200V būtų panaikintas, apeliantui paliktas mažesnis namų valdos žemės sklypo plotas, o likusi 8000 kv. m. sklypo dalis būtų suformuota atskiru sklypu. Kol minėtas sprendimas nepanaikintas – jis galiojantis, juo suformuotas sklypas yra namų valdos sklypas, todėl valstybės išperkamas ir negali būti gražintas kitiems pretendentams, neturintiems šioje namų valdoje statinių. Tretysis suinteresuotas asmuo pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje netinkamai traktuojamas ginčo pobūdis, ginčą dėl nuosavybės teisių atkūrimo susiejant su atkūrimu natūra bei akcentuojant, kad miesto žemės grąžinimas turėtoje vietoje natūra nesiejamas su statinių buvimu ar nebuvimu. Šiuo atveju tai siejama ne su statiniais, o su teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis namų valdos žemės sklypo ribomis ( - ), kai priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būtina išsiaiškinti ir nustatyti, kas yra šioje valdoje esančių statinių savininkas, nes sprendimas gali būti priimtas tik jo atžvilgiu, o kitų pretendentų atžvilgiu šis sklypas traktuojamas kaip valstybės išperkama žemė, nes jiems turi būti formuojami atskiri laisvos žemės sklypai, išlikę šalia namų valdos sklypo.

302006 m. spalio 3 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamoje byloje. Atsakovas, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas įpareigojo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl pareiškėjo K. S. nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkančią dalį žemės sklypo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V, o to padaryti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra galimybių, taip pat prašo sustabdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-496-02/2006 vykdymą iki byla bus išnagrinėta iš naujo.

31Prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovas iš esmės grindžia šiais argumentais:

  1. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 200V patvirtintos žemės sklypo ( - ) ribos prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 3 punktui, nes žemės sklypo dalis yra užimta miško plotu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-12 nutarimu Nr. 159 „Dėl valstybinės reikšmės miško plotų patvirtinimo”. Teismas nepagrįstai bei pažeidžiant imperatyvias teisės normas įpareigoja VAVA atkurti pareiškėjui nuosavybės teises valstybinės reikšmės miškų plotuose.
  2. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamųjų daiktų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais (toliau – ir Nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534, o pareiškėjai byloje nėra pateikę kadastrinių matavimų, kurie atitiktų minėtų teisės aktų reikalavimus, ir ši aplinkybė paaiškėjo tik pasibaigus administracinės bylos nagrinėjimui vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 punktu bylos nagrinėjimas turėtų būti atnaujinamas, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje. Šiuo atveju yra parengti inžinieriaus geodezininko A. K. 2002 m. kovo mėn. žemės sklypo ( - ), planai, kurie neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. Apie tai 2006-09-18 tarnybiniu pranešimu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistė-geodezininkė informavo Skyriaus vedėją. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad žemės sklypo ( - ) ribos nesiderina su gretimybėje esančiu VĮ Registrų centras įregistruotu žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. 0101/0013:0193 (bendrų riboženklių skirtumas tarp minėtų sklypų yra apie 2.25 m., o vadovaujantis Nuostatų 32.1.2.2.2 punktu, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas neturi būti didesnis kaip 0.1 m miestuose); žemės sklypo ( - ) ribos kerta VĮ Registrų centras įregistruoto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ) ribas; nesudarytos žemės sklypo kadastro duomenų bylos (Nuostatų 32.1.9 p); nepateikti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai (Nuostatų 64 p.); nepateiktos žemės sklypo kadastro duomenų formos (Nuostatų 64 p.); nepateikti verčių nustatymo žiniaraščiai (Nuostatų 64 p.), todėl, atsakovo teigimu, tikslinga atnaujinti procesą minėtoje administracinėje byloje, kadangi minėtos aplinkybes turėjo būti įvertintos priimant teismo sprendimą.
  3. teismai nagrinėdami bylą netinkamai taikė teisės normas ir neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2000-07-18 raštu Nr. 31/00/17-767 kreipėsi į Vilniaus miesto merą dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo p. V. T. . Šiuo atveju negalima minėto kreipimosi laikyti prašymu pareiškėjui suformuoti ginčo žemės sklypą. V. T. buvo vienintelis namų valdos ( - ), savininkas ir būtent jam buvo suformuotas ginčo žemės sklypas. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba, atsižvelgdama į minėtą paklausimą, suformavo individualios namų valdos žemės sklypą, todėl nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą 2002-04-02 redakciją (įsigaliojusią nuo 2002-04-19) ir laikyti, kad yra suformuotas natūra grąžinamas žemės sklypas.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33VI.

34Dėl trečiojo suinteresuoto asmens T. T. prašymo

35T. T. prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

36Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. To paties įstatymo 154 straipsnyje įvardinti subjektai, turintys teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą. Teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą turi bylos šalys bei jų atstovai pagal įstatymą, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 154 straipsnio 1 dalis). T. T. nagrinėjamoje administracinėje byloje dalyvavo kaip tretysis suinteresuotas asmuo. Pagal ABTĮ 48 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas tretysis suinteresuotas asmuo yra ne administracinės bylos, o administracinės bylos proceso šalis. Todėl darytina išvada, kad tretysis suinteresuotas asmuo (nagrinėjamu atveju – T. T. ) nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą, ratą. Tokios praktikos iš esmės laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P4-111/2006, 2006 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P8-45/2006, 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P7-125/2005. Dėl šios priežasties T. T. prašymas atnaujinti procesą netenkintinas ir jo prašyme nurodyti argumentai nevertintini.

37Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos prašymo

38Vilniaus apskrities viršininko administracijos prašymas atnaujinti procesą tenkintinas.

39Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 158 straipsnio 2 dalis nustato, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Kadangi VAVA prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraėjus 3 mėnesių terminui po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d. nutarties priėmimo, akivaizdu, kad terminas šiam prašymui paduoti nepraleistas.

40Teisėjų kolegija pastebi, kad nors nagrinėjamoje byloje VAVA prašo atnaujinti procesą nurodydama tik ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau jos pateikiami argumentai bei nurodomos aplinkybės iš esmės siejasi ir su tinkamu teisės normų taikymu, todėl teisėjų kolegija šioje byloje vertina, ar nėra pagrindo atnaujinti proceso ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, t. y. kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

41Prašyme dėl proceso atnaujinimo VAVA nurodo, kad teismas nepagrįstai bei pažeidžiant imperatyvias teisės normas įpareigojo VAVA atkurti pareiškėjui nuosavybės teises valstybinės reikšmės miškų plotuose.

42Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje (2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1305 redakcija) nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Analogiška nuostata buvo įtvirtina ir Lietuvos Respublikos piliečių referendumu priimtos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies pirminėje redakcijoje. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 1 punktą (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-242 redakcija) miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims (šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė). Pagal Įstatymo 13 straipsnio 3 punktą (2001 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-639 redakcija) valstybės išperkami yra ir miškai, priskirti miestų miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams (išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė). Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą (Lietuvos Respublikos 2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-240 redakcija) valstybinės reikšmės miškai yra ir miestų miškai, o pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punktą (Lietuvos Respublikos 2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-240 redakcija), kitus, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose neišvardytus, miškus prie valstybinės reikšmės miškų priskiria Vyriausybė savo sprendimu.

43Teisėjų kolegija mano, kad nuosavybės teisės į žemę atkūrimas paprastai turėtų vykti pagal atitinkamų sprendimų priėmimo metu galiojančius įstatymus. Šią nuomonę iš esmės patvirtina ir teismų praktika (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-438/2004, priimtoje atnaujinus procesą administracinėje byloje Nr. A10-177/2002). Tokia išvada leidžia vertinti nuosavybės teisių atkūrimą ne kaip statinį, o kaip dinaminį teisinį reiškinį, dinaminius teisinius santykius, kas, teisėjų kolegijos nuomone, labiau atitinka nuosavybės teisių atkūrimo proceso, jo metu susiklostančių teisinių santykių prigimtį, turinį bei esmę. Be to, priešingas teisės normų aiškinimas galėtų reikšti, kad valstybės institucijos būtų įpareigojamos priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės miškus, nors pagal Konstituciją valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, t. y. valstybei. Taigi tokiu būdu galimai būtų sudarytos prielaidos pažeisti Konstituciją. Kita vertus, toks aiškinimas nepaneigia suinteresuotų asmenų teisės reikalauti atlyginti neteisėtu nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimu padarytą žalą.

44Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vadovaujantis Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu, galima daryti išvadą, kad miesto miškai valstybinės reikšmės miškais pagal įstatymą buvo pripažinti nuo 2001 m. liepos 1 d. (kai įsigaliojo nauja Miškų įstatymo redakcija), o tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybai priimant 2002 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 200V miesto miškai jau buvo valstybinės reikšmės, todėl ir ginčo sklype esantis miškas galėjo būti laikomas valstybinės reikšmės mišku, nepaisant to, kad jis nebuvo įtrauktas į Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus.

45Nagrinėjamoje byloje iš esmės nebuvo ginčijama, kad dalį Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 200V patvirtinto žemės sklypo ( - ) ploto užima miškas, kad šis miškas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 159 buvo įtrauktas į valstybinės reikšmės miškų plotus. Atsakovas, prašydamas atnaujinti procesą, pateikė grafinius duomenis apie valstybinės reikšmės miško plotus, patenkančius į paminėtu sprendimu patvirtinto sklypo planą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad kyla pagrįstų abejonių ir yra pakankamas pagrindas svarstyti, ar nagrinėjamoje byloje nebuvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas, jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant teismo sprendimą, nes teismas įpareigojo atkurti nuosavybės teises į atitinkamą sklypą, nepaisant to, kad ginčo plote galimai yra valstybinės reikšmės miško.

46Prašyme dėl proceso atnaujinimo VAVA taip pat kelia klausimą dėl sklypo plano, pagal kurį teismas įpareigojo atkurti nuosavybės teises, tinkamumo, pažymi, kad turimas žemės sklypo ( - ) planas nesiderina su gretimybėje esančiu VĮ Registrų centras įregistruotu žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. ( - ), kerta žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ribas, yra neatlikti reikalingi kadastriniai matavimai.

47Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 200V patvirtinto žemės sklypo ( - ) ploto dalį sudaro kitam asmeniui privačios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )). Teismas įpareigojo atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę į dalį 2002 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 200V patvirtinto žemės sklypo. Iš apeliacinės instancijos teismo motyvų matyti, kad teisėjų kolegija laikė, jog Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. sausio 31 d. sprendimo pagrindu minėtas žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) tapo 2002 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 200V patvirtinto žemės sklypo dalimi, todėl manė, kad įpareigojant VAVA atkurti nuosavybės teises į dalį paminėtu sprendimu patvirtinto sklypo, žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), savininko teisės nebus pažeistos. Taigi iš to seka, kad turėtų būti teisiškai įforminamas vienas sklypas, įtraukiant į jį ir paminėtą žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), o į taip suformuotą sklypą nuosavybės teisės būtų atkuriamos bendrosios nuosavybės teise. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, savivaldybei įstatymais be savininko sutikimo nėra suteikta teisė keisti privačios ir asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo nuosavybės formos iš privačios asmeninės į bendrąją dalinę. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. sausio 31 d. sprendimo pagrindu minėtas žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) tikrai tapo 2002 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 200V patvirtinto žemės sklypo dalimi. Pastebėtina, kad pagal byloje esantį išrašą iš Nekilnojamo turto registro paminėtas sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) ir po paminėto sprendimo priėmimo buvo įregistruotas kaip asmenine (o ne bendrąją daline) nuosavybės teise valdomas žemės sklypas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, kyla pagrįstų abejonių, ar šiuo atveju nebuvo pažeistos žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), savininko teisės, kylančios iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, ar jis nėra verčiamas sujungti savo nuosavybę su kitų asmenų nuosavybe, ar VAVA objektyviai gali įvykdyti sprendimą. Juolab, kad pagal VAVA pateiktus duomenis matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 200V patvirtinto sklypo ribos kerta žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribas.

48Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime aprobuotame teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose nurodoma, kad “atkuriant nuosavybės teises į miestuose esančią žemę, apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 darbo dienų pateikia ją su lydraščiu savivaldybės administracijos direktoriui, <…> ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus atlikti šiuos darbus: suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje), atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtus žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 1101 redakcija). Apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius gali pradėti rengti apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių į miestuose esančią žemę atkūrimo projektą tik gavęs iš savivaldybės administracijos direktoriaus atitinkamus dokumentus, parengtus atlikus aukščiau nurodytus darbus. Taigi, atkuriant nuosavybės teises į miestuose esančią žemę, apskrities viršininkas negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo kol savivaldybės institucijos neatliks pirmiau nurodytų darbų ir nepateiks apskrities viršininko administracijai atitinkamų dokumentų”. Taigi, laikantis nuostatos, kad nuosavybės teisių atkūrimas turėtų vykti pagal atitinkamų sprendimų priėmimo metu galiojančias teisės normas, kyla pagrįstų abejonių ir yra svarstytina, ar įpareigojant VAVA atkurti nuosavybės teises į konkretaus žemės sklypo dalį, nors pagal VAVA pateiktus duomenis šio sklypo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nebuvo atlikti teisės aktų reikalavimus atitinkantys kadastriniai matavimai, kurių atlikimas, teisėjų kolegijos nuomone, priklausė savivaldybės administracijos kompetencijai, nebuvo pažeistos paminėtos nuostatos. Juolab, kad pagal VAVA pateiktus duomenis matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 200V patvirtinto sklypo ribos nesiderina su gretimybėje esančiu žemės sklypu. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų taip pat kyla pagrįstų abejonių ir yra pakankamas pagrindas svarstyti, ar nagrinėjamoje byloje nebuvo padarytas esminis teisės normų pažeidimas, jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant teismo sprendimą.

49Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

50Teisėjų kolegijos nuomone, nesustabdžius Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d. nutarties vykdymo toje dalyje, kuria Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo K. S. nuosavybės teisės atkūrimo į jam tenkančią žemės sklypo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 200V, dalį, ginčijama sprendimo dalis gali būti priverstinai vykdoma, todėl gali pasunkėti būsimo sprendimo, kuris bus priimtas išnagrinėjus bylą iš naujo, vykdymas, gali būti pažeistos valstybės ir kitų asmenų teisės ir interesai. Todėl paminėtų procesinių sprendimų vykdymas iš dalies sustabdytinas.

51Teisėjų kolegijos vertinimu, VAVA kaip naujai paaiškėjusios nurodomos aplinkybės dėl kadastrinių matavimų bei su tuo susijusių veiksmų neatlikimo turėjo ir galėjo būti jai žinomos bei faktiškai buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, nes apie tai, kad neatlikti kadastriniai matavimai, VAVA nurodė 2006 m. vasario 21 d. apeliaciniame skunde, kuris nebuvo priimtas nagrinėti apeliacine tvarka. Taigi paminėtos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis, visas jas VAVA galėjo išsiaiškinti ir nurodyti teismui bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu, todėl dėl šių aplinkybių atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu negalima.

52Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 154, 159 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

53T. T. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

54Vilniaus apskrities viršininko administracijos prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.

55Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A5-1197/2006 pagal K. S. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

56Iki bus iš naujo išnagrinėta byla, sustabdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d. nutarties vykdymą toje dalyje, kuria Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo K. S. nuosavybės teisės atkūrimo į jam tenkančią dalį žemės sklypo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 200V.

57Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą prašydamas... 5. Nurodė, kad pagal 1992-01-28 pateiktą prašymą pretenduoja atkurti... 6. Iš Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-02-24 rašto Nr. 31/03/17-482... 7. Pažymėjo, kad atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija tik... 8. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu... 9. Paaiškino, kad pareiškėjo skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės... 10. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškėjo skundu... 11. Nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-02-20 atliko 12. Tretieji suinteresuoti asmenys sutiko su pareiškėjo skundu ir prašė skundą... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 6 d. sprendimu... 15. Teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad... 16. Be to, teismas nustatė, kad byloje nėra tiksliai nustatyta visos 17. Be to, teismas atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės... 18. III.... 19. Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 20. Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotas asmuo T. T.... 21. Atsiliepime į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 22. Atsiliepime į trečiojo suinteresuotojo asmens T. T.... 23. IV.... 24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. liepos 28 d. Vilniaus... 25. Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu... 26. Teismas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas apskųstuoju... 27. Teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas apskųstuoju... 28. V.... 29. 2006 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo... 30. 2006 m. spalio 3 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas... 31. Prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovas iš esmės grindžia šiais... 32. Teisėjų kolegija... 33. VI.... 34. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens T. T. prašymo... 35. T. T. prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.... 36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 37. Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos prašymo... 38. Vilniaus apskrities viršininko administracijos prašymas atnaujinti procesą... 39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 40. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors nagrinėjamoje byloje VAVA prašo... 41. Prašyme dėl proceso atnaujinimo VAVA nurodo, kad teismas nepagrįstai bei... 42. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje (2003 m. sausio 23 d.... 43. Teisėjų kolegija mano, kad nuosavybės teisės į žemę atkūrimas paprastai... 44. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vadovaujantis Miškų įstatymo 4... 45. Nagrinėjamoje byloje iš esmės nebuvo ginčijama, kad dalį Vilniaus miesto... 46. Prašyme dėl proceso atnaujinimo VAVA taip pat kelia klausimą dėl sklypo... 47. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002... 48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime aprobuotame... 49. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas... 50. Teisėjų kolegijos nuomone, nesustabdžius Vilniaus apygardos administracinio... 51. Teisėjų kolegijos vertinimu, VAVA kaip naujai paaiškėjusios nurodomos... 52. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių... 53. T. T. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.... 54. Vilniaus apskrities viršininko administracijos prašymą dėl proceso... 55. Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A5-1197/2006 pagal 56. Iki bus iš naujo išnagrinėta byla, sustabdyti Vilniaus apygardos... 57. Nutartis neskundžiama....