Byla 2A-223/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Ugnei Arlauskaitei-Rinkevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Vilniaus apskrities viršininko administracijos bei F. S. (F. S.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinys, pareikštas ginant viešąjį interesą, atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir F. S. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija), ir

Nustatė

2Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai (toliau - VAVA), F. S. dėl VAVA sprendimo dalies panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, kurį patikslinęs (1 t., b. l. 1-4; 2 t., b. l. 25-26), prašė:

31. Panaikinti VAVA 2006 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3696 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,17 ha žemės sklypo dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, patenkančią į 1,3163 ha žemės sklypą ( - ) (kadastrinis Nr. ( - ));

42. Pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 27 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (reg. Nr. 2266) dalį, kuria atsakovas F. S. paveldėjo iš V. S. 0,17 ha žemės sklypo dalį, kurioje yra valstybinis miškas, patenkančią į 1,3163 ha žemės sklypą ( - ) (kadastrinis Nr. ( - ));

53. Taikyti restituciją natūra – grąžinti valstybei 0,17 ha žemės sklypo dalį, kurioje yra valstybinis miškas, patenkančią į 1,3163 ha žemės sklypą ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )).

6Ieškovas nurodė, kad VAVA, atkurdama V. S. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Žemės įstatymo 6 straipsnį, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 6 ir 13 straipsnius, nes 1,3163 ha žemės sklype ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), yra 0,17 ha valstybinės reikšmės miškas, kuris išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir kuris negalėjo būti perleistas į privačią nuosavybę.

7Atsakovas VAVA su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad nuosavybės teisės į žemę V. S. buvo atkurtos kaip į kaimo vietovėje esančią žemę, o ginčijamas sprendimas buvo priimtas pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris nėra panaikintas (1 t., b. l. 162-166).

8Atsakovas F. S. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 0,17 ha žemės sklype augantys medžiai nelaikytini mišku pagal Miškų įstatymo 2 straipsnį. Restitucija atsakovo atžvilgiu negali būti taikoma, nes jis yra sąžiningas turto įgijėjas. Atsakovas taip pat prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą (2 t., b. l. 3-5).

9Tretysis asmuo Aplinkos ministerija sutiko su ieškinyje nurodytais motyvais (1 t., b. l. 155-157).

10Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 29 d. sprendimu (2 t., b. l. 63-66) patenkino ieškovo ieškinį:

111. Panaikino VAVA 2006 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3696 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,3163 ha žemės sklypą ( - ) (kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )).

122. Pripažino negaliojančia 2006 m. kovo 27 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (reg. Nr. 2266) dalį, kuria atsakovas F. S. po V. S. mirties paveldėjo 1,3163 ha ginčo žemės sklypą.

133. Pritaikė restituciją natūra – grąžino valstybei 1,3163 ha ginčo žemės sklypą.

14Teismas sprendime nurodė, kad tiek ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galioja imperatyvios įstatymų nuostatos, pagal kurias valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybe priklauso Lietuvos Respublikai (Konstitucijos 47 str. 1 d., Miškų įstatymo 4 str. 4 d.). Pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punktą, valstybinės reikšmės miškai yra tie, kurie Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad neprivatizuojami miškai, kurie priskirti valstybinės reikšmės miškams, o pagal Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2, 4 dalis, 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą valstybinės reikšmės miškai išperkami iš piliečių, kuriems pagal šį įstatymą yra atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Todėl negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės V. S. į ginčo žemės sklype esantį valstybinės reikšmės mišką.

15Teismo teigimu, nors buvo konstatuota, kad 1,3163 ha ginčo žemės sklype valstybinės reikšmės miškas užima tik 0,17 ha plotą, tačiau panaikina VAVA sprendimą grąžinti visą ginčo žemės sklypą, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju nuosavybės teisės į žemę turi būti atkuriamos, grąžinant natūra žemės sklypus, suformuotus žemės reformos žemėtvarkos projektuose (Žemės reformos įstatymo 4 str. 1 d., Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385, 5 p., Atkūrimo įstatymo 5 str. 6 d.), o sprendimo priėmimo metu nebuvo suformuotas žemės sklypas, į kurį įeitų ginčo žemės sklype esanti valstybinės reikšmės mišku neužimta žemė. Teismas pažymėjo, jog remiantis trečiojo asmens Aplinkos ministerijos atstovės paaiškinimais, nėra atlikti tikslūs ginčo žemės sklype esančio valstybinės reikšmės miško matavimai, o pagal Miškų valstybės kadastro nuostatų (patvirtintų Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255) 19 punktą, į miškų valstybės kadastro duomenų bazę taksacinio miško žemės sklypo plotas įrašomas 0,10 ha tikslumu.

16Teismas netenkino atsakovo F. S. prašymo taikyti CK 5.8 straipsnyje numatytą 1 metų ieškinio senaties terminą ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, konstatuodamas, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi jis skaičiuotinas nuo tos dienos, kai prokuroras gavo pakankamai duomenų apie tai, kad yra pažeistas viešasis interesas (1 t., b. l. 5-6, 13).

17Atsakovas VAVA apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (2 t., b. l. 68-71). Skundui pagrįsti atsakovas nurodo šiuos argumentus:

181. Skundžiamame sprendime be pagrindo neatsižvelgta į tai, kad sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra tęstinio, iš keleto etapų susidedančio nuosavybės teisių atkūrimo proceso rezultatas. Visi nuosavybės teisių atkūrimo etapai (žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimas, jo patvirtinimas, žemės sklypo ribų paženklinimas vietovėje, kadastro duomenų parengimas) tarpusavyje susiję ir sukelia teisines pasekmes po jo einančiam nuosavybės teisių atkūrimo etapui. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas nenuginčytų ir galiojančių administracinių aktų pagrindu, todėl nėra pagrindo naikinti ir ginčo VAVA 2006 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3696 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. S.“.

192. Teismas neteisingai aiškino Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą, pagal kurią nuosavybės teisių atkūrimas į įstatyme nurodytų miestų (tarp jų ir Vilniaus) teritorijose esančią žemę yra vykdomas pagal tokius pat reikalavimus, kokie Atkūrimo įstatymo nustatyti, atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančią žemę, kadangi 1996 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu Nr. I-1304 priskirta Vilniaus miestui.

203. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 20 d. nutartimi, priimta adm. byloje Nr. A3-438-2004, kadangi faktinės aplinkybės šiose bylose yra skirtingos.

214. Teismas nepagrįstai savo iniciatyva panaikino ginčijamą sprendimą dėl viso 1,3163 ha žemės sklypo, nors pagal Valstybinės mirškotvarkos tarnybos 2008 gegužės 28 d. pažymą Nr. 16070, ginčo sklype yra tik 0,17 ha miško.

22Atsakovas F. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (2 t., b. l. 77-79). Skundui pagrįsti atsakovas nurodo šiuos argumentus:

231. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senatį ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 str., 1.125 str.). Atsakovui paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2006 m. kovo 27 d. (1 t., b. l. 14-17), todėl ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi ieškinį padavė tik 2008 m. liepos 30 d. Kita vertus, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 19 straipsniu, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Byloje nustatyta, kad prokuratūra apie viešojo intereso pažeidimą sužinojo 2008 m. birželio 18 d., gavusi Aplinkos ministerijos 2008 birželio 17 d. raštą Nr. (3-4)-D8-5329 dėl viešojo intereso gynimo (1 t., b. l. 5-6), todėl ieškinį ieškovas privalėjo pareikšti iki 2008 m. liepos 18 d., tačiau ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2008 m. liepos 30 d., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą ginčyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą.

242. Žemės įstatymo 26 straipsnyje numatyta, kad miškų ūkio paskirties žemė pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį miškų ūkio paskirties žemei priskiriama pagal teritorijų planavimo dokumentus. Kadangi parengto ir patvirtinto specialiojo plano (žemėtvarkos projekto) sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai (Teritorijų planavimo įstatymo 16 str. 2 d.), todėl, atkuriant nuosavybės teises, buvo pagrįstai laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisės atkūrimo objektas yra žemės ūkio paskirties žemė, nes tokia žemės paskirtis ir jos naudojimo pobūdis buvo nurodyta teritorijų planavimo dokumentuose. Todėl nenuginčijus (nepanaikinus) planavimo dokumentų, negalima pripažinti neteisėtais šių dokumentų pagrindu priimtų administracinių aktų, kurie buvo priimti, remiantis galiojančiais ir teisingais teritorijų planavimo dokumentais.

253. Apygardos teismas išėjo už ieškinio ribų ir pažeidė CPK reikalavimus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei atsakovų teises, kadangi Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 2009 m. sausio 9 d. pareiškimu atsisakė dalies reikalavimų ir paprašė panaikinti tik VAVA 2006 m. vasario 23 sprendimo Nr. 2.4-01-3696 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,17 ha žemės sklypo dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas. Tačiau teismas, išeidamas už ieškinio ribų, panaikino visą ginčijamą aktą.

264. Apelianto motina V. S., atkūrus jai nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, buvo teisėta žemės valdytoja, turėjo teisę savo nuožiūra sklypu naudotis ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis), dėl to, realizuodama savininkės teises, ji turėjo teisę sudaryti įstatymų nedraudžiamus sandorius, tarp jų - žemę po mirties palikti atsakovui F. S.. Byloje nepaneigus atsakovo sąžiningumo prezumpcijos, jo paveldėtas turtas laikytinas teisėtai įgytu ir negali būti iš jo išreikalautas (CK 4.96 str. 2 d., 1.80 str. 4 d.). Todėl apygardos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys būtų atmestas.

27Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausias prokuroras atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą (2 t., b. l. 88-92). Ieškovas atsiliepime teigia, kad:

281. Žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame buvo suformuotas ginčijamas žemės sklypas, nepanaikina fakto, kad VAVA sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės V. S., prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, kadangi tiek tvirtinant žemės reformos žemėtvarkos projektą, tiek ir Vilniaus apskrities viršininkui priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, Konstitucijos 47 straipsnio 4 dalyje, Miškų įstatymo 4 straipsnyje, Žemės įstatymo 6 straipsnyje, Atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsniuose buvo įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu, tarp jų nuosavybės teisių atkūrimo būdu, perleisti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miškus, tarp jų ir miestų miškus, kurie išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostata, kad į joje nurodytų miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą žemę nuosavybės teisės turi būti atkuriamos laikantis tų pačių procedūrų, kaip ir kaimiškose vietovėse, negali būti aiškinama taip, kad būtų pažeisti minėti imperatyvūs Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtinti draudimai. Vien tai, kad detalusis planas buvo suderintas iki Nutarimo Nr. 2013 priėmimo, kuriuo buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, nėra pagrindas pakeisti miškų plotų. Tokiu atveju reikia keisti detaliuoju planu patvirtintas žemės sklypo ribas, atliekant detalaus plano pakeitimą, įvertinus miško ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje A5-1021/2006).

292. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000). Kai administracinis aktas priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, jis yra niekinis ir negalioja nuo jo priėmimo momento, nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2008). Sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra niekinis ir negaliojantis, negalioja nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 str. 1 d.), dėl to ieškinio senaties terminas negali būti taikomas niekinio sandorio fakto ir jo teisinių pasekmių nustatymo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008).

30Tretysis asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą (2 t., b. l. 82-84). Tretysis asmuo nurodo:

311. Nepagrįstas atsakovų apeliacinių skundų teiginys, jog nepanaikinus žemės reformos žemėtvarkos projekto, teismas negalėjo tenkinti ieškovo reikalavimo panaikinti VAVA 2006 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3696 dalį, nes neįrodžius, kad VAVA sprendimas buvo priimtas neteisėtų administracinių aktų pagrindu, nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Tik VAVA sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra pagrindas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pretendento nuosavybę į konkretų žemės sklypą ir tik jo pagrindu atsiranda konkrečios pretendento teisės ir pareigos į jį. Tuo tarpu žemės reformos žemėtvarkos projektas ar kiti sklypo formavimo dokumentai tokio pobūdžio teisinių pasekmių nesukelia, t. y. konkrečios pretendento teisės ir pareigos (nuosavybės teisė) į dar nesugrąžintą ar nesuteiktą konkretų žemės sklypą, kuris teisiškai priklauso valstybei, neatsiranda žemėtvarkos projekto ar kitų sklypo formavimo dokumentų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-05-20 nutartis adm. byloje Nr. A3-438-04, 2004-10-21 nutartis adm. byloje Nr. P-05-118-04, 2007-05-04 nutartis adm. byloje Nr. P-403-184-07; Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-462/2009).

322. Teismas neperžengė ieškinio ribų, kadangi 0,17 ha plotas, kuris užimtas valstybinės reikšmės mišku, nėra identifikuotas kaip atskiras objektas ir galima jo ploto paklaida, todėl teismas pagrįstai panaikino VAVA 2006 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 2.4-01-3696 dėl viso šiuo sprendimu suformuoto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), grąžinimo. Be to, teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus, turi taikyti atitinkamus teisinius padarinius (CK 1.78 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

333. Nepagrįstas atsakovo F. S. teiginys, jog, panaikinus paveldėjimo teises liudijimo dalį dėl 1,3163 ha ploto žemės sklypo paveldėjimo, buvo pažeisti CK 4.96 straipsnio ir 1.80 straipsnio 4 dalies reikalavimai, nes nebuvo paneigta F. S., kaip sąžiningo įgijėjo prezumpcija. Šioje byloje turi būti taikomas kitas civilinės teisės principas - niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats jų turi. Todėl V. S., nebūdama teisėta žemės sklypo valdytoja, negalėjo perduoti F. S. daugiau teisių, nei pati buvo įgijusi.

344. Nepagrįstai atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, į teismą su ieškinio reikalavimu panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal analogijos principą gali kreiptis per 30 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškiniu ginčijami įsakymai, sprendimas, paveldėjimo teisės liudijimas pažeidžia viešąjį interesą. Šiuo atveju reikšminga medžiaga, kuri lėmė teisinio pagrindo reiškiamam materialiniam reikalavimui atsiradimą buvo duomenys, gauti iš VĮ Registrų centro (išraše nurodyta data 2007-07-04) bei 2008 m. liepos 22 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro raštas su priedais Nr. S-333. Todėl darytina išvada, kad 30 dienų terminas kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, šiuo atveju nebuvo praleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2005).

35Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

36Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.).

37Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrindo

38Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie valstybinės reikšmės miškų priskirtini miestų miškai. Pagal Atkūrimo įstatymo (2005-05-26 redakcija) 6 straipsnio 2 ir 4 dalių, 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, valstybinės reikšmės ir miestų miškams priskirti miškai natūra negrąžinami, jie yra išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

39Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad žemės sklype, esančiame ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), į kurį nagrinėjamoje byloje ginčijamu VAVA 2006 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 2.4-01.3696 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Vilniaus mieste pilietei V. S.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra, yra valstybinės reikšmės miško žemės. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas po Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154, pakeisto 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013, priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams (2 t., b. l. 50-52). Pažymėtina, kad teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 buvo priskirta Vilniaus miestui (Įstatymo 1 d. 2 p.). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams (Konstitucinio Teismo 2007-09-09 nutarimas). Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas VAVA, pažeisdamas imperatyviąsias konstitucines ir įstatymines nuostatas bei Konstitucinio Teismo doktriną nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, priėmė neteisėtą ginčo sprendimą atkurti nuosavybes teises į minėtą žemės sklypą.

40Nepagrįsti atsakovų VAVA ir F. S. apeliacinių skundų argumentai, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas nenuginčytų ir galiojančių administracinių aktų pagrindu, todėl nėra pagrindo naikinti ir ginčijamą VAVA sprendimą. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pritariama pozicijai, kad tai, jog administraciniai-procedūriniai veiksmai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, yra nenuginčyti, nereiškia, kad negali būti naikinami tokių veiksmų pagrindu priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pirmiau nurodytų dokumentų atitiktis sprendimų priėmimo metu galiojusiems teisės aktų reikalavimams gali būti patikrinta, sprendžiant jų sukeltų civilinių materialinių teisinių padarinių teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. A-525-19/2010).

41Nagrinėjamoje byloje tik VAVA sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pagrindu įregistruoti pretendentės V. S. nuosavybę į jai suformuotą žemės sklypą, o kiti žemės sklypo formavimo dokumentai nesukūrė pretendentei tiesioginių nuosavybės teisių atkūrimo pasekmių. Šiuo atveju nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą atsirado ginčijamo VAVA sprendimo pagrindu, o miškas, kuris pateko į žemės sklypo, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, plotą, turėjo valstybinės reikšmės miško statusą. Dėl to ginčijamo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumui neturi įtakos aplinkybė, kad nėra nuginčyti administraciniai aktai, kurių pagrindu parengtas ginčo sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes šių administracinių aktų pagrindu buvo tik sudarytos sąlygos (atsirado prielaidos) atkurti nuosavybės teises į konkretų žemės sklypą, tačiau jų pagrindu neatsirado nuosavybės teisės. Kadangi ginčijama VAVA sprendimo dalis buvo priimta, pažeidžiant jos priėmimo metu galiojusį imperatyvų teisinį reguliavimą, todėl neginčijimas administracinių aktų, kurių pagrindu priimta ginčijama sprendimo dalis, nesudaro pagrindo laikyti teisėta ir pagrįsta VAVA sprendimo dalį, kuria atkuriamos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, esantį miesto teritorijoje.

42

43Dėl Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatų

44Minėta, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį ir Miškų įstatymą valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. Pagal nuosavybės grąžinimo įstatymų nuostatas, miškas ir žemė yra savarankiškos nekilnojamojo turto rūšys, kurių nuosavybės teisių atkūrimo pagrindai ir tvarka skiriasi. Atkūrimo įstatyme atskirai reglamentuoti žemės ir miško išpirkimo atvejai bei sąlygos (Įstatymo 12 straipsnis). Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje reglamentuojamas nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimas, o šio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės teisių atkūrimas į mišką, kaip ypatingą objektą, nepriklausomai nuo to, kur jis yra, taip pat ir mieste, be to, Įstatymo 6 ir 13 straipsniuose įtvirtinti pažeistų nuosavybės teisių į mišką atkūrimo pagrindai, tvarka, išpirkimas ir kiti klausimai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka. Tačiau ši įstatymo nuostata nereiškia, kad tokiu atveju gali būti atkurta ir nuosavybės teisė į valstybinės reikšmės mišką. Pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatą, už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, kuris nustato atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą sąlygas ir tvarką. Taigi pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas žemė, nors ir priskirta Vilniaus miesto teritorijai po 1995 m. birželio 1 d., natūra negali būti grąžinama, jeigu ji yra priskirta valstybės išperkamos žemės kategorijai. Beje, Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 4 punkte įtvirtinta taisyklė, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti miestų miškams ir miško parkams.

45Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog miškas yra miesto teritorijoje, jis pagal įstatymą yra valstybinės reikšmės miškas, todėl priklauso Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise; toks miškas pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnį yra valstybės išperkamas turtas, į kurį nuosavybės teisė natūra neatkuriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010).

46Nagrinėjamos bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklype yra 0,17 ha valstybinės reikšmės miško, kuris yra miesto teritorijoje (1 t., b. l. 9-10), o minėta, jog įstatymas draudžia natūra atkurti nuosavybę į miškus, esančius miesto teritorijoje.

47Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas VAVA nepagrįstai teigia, kad nuosavybės teisių į miesto teritorijoje turėtą žemę, kurioje yra miškas, atkūrimas pretendentams turėjo būti vykdomas kaip kaimo vietovėje pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, todėl neturi pagrindo ir apeliacinio skundo argumentai dėl šios teisės normos pažeidimo.

48Dėl ieškinio senaties termino

49Neturi pagrindo atsakovo F. S. apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju ieškinys teismui buvo pateiktas, praleidus Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytą 30 dienų ieškinio senaties terminą ir CK 5.8 straipsnio 2 dalyje numatytą 1 metų ieškinio senaties terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą. Apeliantas be pagrindo teigia, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2008 m. birželio 18 d., kai Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas Aplinkos ministerijos 2008 m. birželio 17 d. raštas.

50Teisėjų kolegija sprendžia, kad prokurorui, kuris gina viešąjį interesą, termino kreiptis į teismą dėl VAVA sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo pradžia skaičiuojama nuo tada, kai jis gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju prokurorui pakako duomenų kreiptis į teismą dėl viešo intereso pažeidimo, buvusių Aplinkos ministerijos 2008 m. birželio 17 d. rašte. Bylos duomenimis, minėtu Aplinkos ministerijos raštu buvo prašoma prokuroro kreiptis į teismą dėl galimų neteisėtų VAVA sprendimų atkurti nuosavybės teisės į 35 žemės sklypus Vilniaus mieste, kuriuose yra valstybinės reikšmės miškai, panaikinimo. Prokuratūrai buvo pateikta tik pradinė informacija apie galimą viešojo intereso pažeidimą, o ne išsamūs duomenys, kurių pagrindu prokuroras būtų galėjęs iš karto nuspręsti, ar buvo pažeistas viešasis interesas. Pažymėtina, kad prie minėto rašto nebuvo pridėti nei administracinių aktų, įskaitant ieškiniu ginčijamą VAVA sprendimą, kurių panaikinimą teismine tvarka prašyta inicijuoti, nei su šio akto išdavimu susijusios kitos medžiagos, nei vėlesnių minėto žemės sklypo perleidimo dokumentų nuorašai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Aplinkos ministerijos 2008 m. birželio 17 d. rašto gavimo metu prokuroras neturėjo įrodymų apie ginčo sklypo perleidimą privačion nuosavybėn, tarp jų, kokiu būdu, kokiu aktu tai padaryta, kurie yra reikšmingi, sprendžiant VAVA sprendimo teisėtumo klausimą. Taigi prokuroras, kuris nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis, neturėdamas ginčijamų administracinių aktų ir su jų išdavimu susijusios medžiagos, objektyviai neturėjo galimybės tinkamai įvertinti šių aktų išdavimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes jam nebuvo ir negalėjo būti žinomi minėtų aktų turinys, jais nustatytos konkrečios teisės ir pareigos. Prokuroras, negalėdamas konstatuoti viešojo intereso pažeidimo fakto, negalėjo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, o privalėjo surinkti papildomus duomenis ir patikrinti Aplinkos ministerijos pateiktą informaciją. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos prokuratūra, siekdama surinkti pakankamai duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą, nedelsdama kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą ir VAVA dėl papildomų dokumentų pateikimo. Šie papildomi dokumentai iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo buvo gauti 2008 m. liepos 9 d. (1 t., b. l. 13), o iš VAVA – 2008 m. liepos 14 d. (1 t., b. l. 25-26).

51Dėl nurodytų motyvų terminas prokurorui kreiptis su ieškiniu į teismą dėl VAVA sprendimo ginčijimo šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2008 m. liepos 14 d. Ieškinys teismui buvo įteiktas 2008 m. liepos 31 d. (1 t., b. l. 1), todėl nėra praleistas ieškinio senaties terminas ginčyti VAVA sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kaip ir ieškinio senaties terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, o pirmosios instancijos teismas tai pagrįstai konstatavo skundžiamame sprendime.

52Dėl CK 4.96 straipsnio 2 dalies taikymo

53Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo F. S. apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovo paveldėtas žemės sklypas negali būti iš jo išreikalautas, nepaneigus atsakovo sąžiningumo prezumpcijos (CK 4.96 str. 2 d.), nes, apelianto teigimu, jo motina, atkūrus jai nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, buvo teisėta žemės valdytoja ir turėjo teisę po mirties palikti minėtą žemės sklypą atsakovui. Minėta, kad nuosavybės teisės turi būti atkuriamos pagal teisės normų, reglamentuojančių šį procesą, reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, pilietei V. S. buvo natūra grąžinamas turtas, kurio pagal aukščiau nurodytus įstatymus negalima grąžinti natūra, t. y., jai buvo neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, atkurtos nuosavybės teisės į miesto teritorijoje esančio ginčo žemės sklypo dalį, užimtą valstybės mišku, todėl neteisėto VAVA sprendimo pagrindu grąžintas turtas (minėta dalis žemės sklypo) pripažintinas gautu neteisėtai. Nagrinėjamu atveju V. S., kuriai neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypo dalį, užimtą valstybės mišku, negalėjo perduoti atsakovui F. S. daugiau teisių, nei pati buvo įgijusi. Todėl nagrinėjamu atveju netaikytinos CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos.

54Dėl panaikinamo VAVA sprendimo dalies (apimties)

55Prokuroras pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (2 t., b. l. 23, 25-26), prašė panaikinti ginčijamo VAVA sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 0,17 ha žemės sklypo dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, patenkančią į 1,3163 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalį, kuria atsakovas F. S. paveldėjo 0,17 ha žemės sklypo dalį, bei, taikant restituciją, grąžinti valstybei 0,17 ha žemės sklypo dalį, kurioje yra valstybinis miškas.

56Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas ginčo VAVA sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į visą nurodytą 1,3163 ha žemės sklypą, pripažindamas negaliojančia paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo atsakovas F. S. paveldėjo 1,3163 ha ginčo žemės sklypą, bei grąžindamas valstybei 1,3163 ha ginčo žemės sklypą, motyvuodamas tuo, kad nuosavybės teisės į žemę nagrinėjamu atveju turi būti atkuriamos, grąžinant natūra žemės sklypus, suformuotus žemės reformos žemėtvarkos projektuose, o ginčijamo sprendimo priėmimo metu nėra suformuotas žemės sklypas, į kurį įeitų ginčo žemės sklype esanti valstybinės reikšmės mišku neužimta žemė, padarė nepagrįstas išvadas, neatitinkančias ir ieškovo reikalavimų (CPK 185 str., 265 str. 2 d.).

57Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog miškui apibrėžti būtini kriterijai yra jo dislokacija tam tikroje teritorijoje ir dydis, todėl įgyvendinti teismo sprendimui, kuriuo panaikintos administracinio sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės mišką ir atitinkama paveldėjimo teisės liudijimo dalis, bei, taikant restituciją, miškas grąžintas valstybei, pakanka teismo sprendime nurodyti abu pirmiau įvardytus miško konkretizavimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2009).

58Bylos įrodymų, tarp jų Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. gegužės 25 d. pažymos Nr. 16070 apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacines charakteristikas (1 t., b. l. 9), duomenimis, ginčo 1,3163 ha žemės sklype, esančiame ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), miško žemės plotas sudaro 0,17 ha. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų būti panaikinta ginčijama VAVA sprendimo dalis, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,17 ha valstybinės reikšmės miško (ko ir prašė galutiniu ieškiniu prokuroras). Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo panaikino ginčo VAVA sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į visą nurodytą 1,3163 ha ploto žemės sklypą, o taip pat pripažino negaliojančiu ginčo paveldėjimo teisės liudijimą dėl nurodyto žemės sklypo bei grąžino valstybei visą 1,3163 ha ploto žemės sklypą.

59Dėl pasakyto pakeistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nustatant, jog panaikintina dalis ginčo VAVA sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 0,17 ha valstybinės reikšmės miško, pripažįstant negaliojančiu ginčo paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl nurodytos dalies miško paveldėjimo, atitinkamai sumažinant ir grąžintinos valstybei žemės sklypo dalį (užimtą valstybės mišku), taikant restituciją (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi,

Nutarė

61Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

62Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3696 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 0,17 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 1,3163 ha žemės sklype ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ).

63Pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 27 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (reg. Nr. 2266) dalį, kuria atsakovas F. S. po V. S. mirties paveldėjo 0,17 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 1,3163 ha žemės sklype ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ).

64Taikyti restituciją natūra – grąžinti valstybei 0,17 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 1,3163 ha žemės sklype ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 3. 1. Panaikinti VAVA 2006 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3696 „Dėl... 4. 2. Pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 27 d. paveldėjimo teisės pagal... 5. 3. Taikyti restituciją natūra – grąžinti valstybei 0,17 ha žemės sklypo... 6. Ieškovas nurodė, kad VAVA, atkurdama V. S. nuosavybės... 7. Atsakovas VAVA su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad nuosavybės teisės į... 8. Atsakovas F. S. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 0,17... 9. Tretysis asmuo Aplinkos ministerija sutiko su ieškinyje nurodytais motyvais (1... 10. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 29 d. sprendimu (2 t., b. l.... 11. 1. Panaikino VAVA 2006 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 2.4-01-3696 „Dėl... 12. 2. Pripažino negaliojančia 2006 m. kovo 27 d. paveldėjimo teisės pagal... 13. 3. Pritaikė restituciją natūra – grąžino valstybei 1,3163 ha ginčo... 14. Teismas sprendime nurodė, kad tiek ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tiek... 15. Teismo teigimu, nors buvo konstatuota, kad 1,3163 ha ginčo žemės sklype... 16. Teismas netenkino atsakovo F. S. prašymo taikyti CK 5.8... 17. Atsakovas VAVA apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 18. 1. Skundžiamame sprendime be pagrindo neatsižvelgta į tai, kad sprendimo... 19. 2. Teismas neteisingai aiškino Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje... 20. 3. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 21. 4. Teismas nepagrįstai savo iniciatyva panaikino ginčijamą sprendimą dėl... 22. Atsakovas F. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 23. 1. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti sutrumpintą vienerių metų... 24. 2. Žemės įstatymo 26 straipsnyje numatyta, kad miškų ūkio paskirties... 25. 3. Apygardos teismas išėjo už ieškinio ribų ir pažeidė CPK reikalavimus,... 26. 4. Apelianto motina V. S., atkūrus jai nuosavybės teises... 27. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausias prokuroras atsiliepime į atsakovų... 28. 1. Žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame buvo suformuotas... 29. 2. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, išnyksta pagrindas,... 30. Tretysis asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimu į atsakovų apeliacinius... 31. 1. Nepagrįstas atsakovų apeliacinių skundų teiginys, jog nepanaikinus... 32. 2. Teismas neperžengė ieškinio ribų, kadangi 0,17 ha plotas, kuris užimtas... 33. 3. Nepagrįstas atsakovo F. S. teiginys, jog, panaikinus... 34. 4. Nepagrįstai atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Vilniaus apygardos... 35. Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.... 36. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 37. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo... 38. Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai... 39. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad žemės sklype,... 40. Nepagrįsti atsakovų VAVA ir F. S. apeliacinių skundų... 41. Nagrinėjamoje byloje tik VAVA sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo... 42. ... 43. Dėl Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6... 44. Minėta, kad pagal Konstitucijos 47... 45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog... 46. Nagrinėjamos bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklype... 47. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas VAVA nepagrįstai teigia, kad nuosavybės... 48. Dėl ieškinio senaties termino... 49. Neturi pagrindo atsakovo F. S. apeliacinio skundo... 50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prokurorui, kuris gina viešąjį interesą,... 51. Dėl nurodytų motyvų terminas prokurorui kreiptis su ieškiniu į teismą... 52. Dėl CK 4.96 straipsnio 2 dalies taikymo... 53. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo F. S. apeliacinio... 54. Dėl panaikinamo VAVA sprendimo dalies (apimties)... 55. Prokuroras pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (2 t., b. l. 23, 25-26),... 56. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas ginčo VAVA sprendimo dalį dėl... 57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog miškui apibrėžti... 58. Bylos įrodymų, tarp jų Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2008 m. gegužės... 59. Dėl pasakyto pakeistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nustatant,... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 61. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimą ir jį... 62. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. vasario 23... 63. Pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 27 d. paveldėjimo teisės pagal... 64. Taikyti restituciją natūra – grąžinti valstybei 0,17 ha valstybinės...