Byla 2S-2221-392/2014
Dėl bylos šalies pakeitimo, suinteresuoti asmenys UAB „Karneda“, VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Verslo sprendimų sistema“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarties byloje pagal pareiškėjo UAB „Verslo sprendimų sistema“ patikslintą pareiškimą dėl bylos šalies pakeitimo, suinteresuoti asmenys UAB „Karneda“, VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Suinteresuotas asmuo VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš pareiškėjo UAB „Verslo sprendimai“ suinteresuoto asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs suinteresuoto asmens skundą, pareiškėjo UAB „Verslo sprendimų sistema“ pareiškimą atmetė, tačiau neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartyje nurodė, kad 2013-06-19 pareiškėjas UAB „Verslo sprendimų sistema“ kreipėsi pareiškimu į teismą, prašydamas pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Vilniaus apylinkės teismo 2013-09-13 nutartimi pareiškėjo prašymas buvo patenkintas (b.l. 73-76). Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ atskirąjį skundą, 2013-11-22 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-13 nutartį panaikino ir UAB „Verslo sprendimų sistema“ pareiškimą perdavė nagrinėti iš naujo (b.l. 99-101). Pareiškėjas UAB „Verslo sprendimų sistema“, patikslinęs savo reikalavimus, pateikė pareiškimą, kuriuo prašė pakeisti šalį civilinėje byloje (b.l. 117-118). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-21 nutartimi pareiškimas buvo patenkintas (b.l. 133-135). Vilniaus apygardos teismas 2014-06-18 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-21 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės, pareiškėjo UAB „Verslo sprendimų sistema“ prašymą pakeisti bylos šalį atmetė (b.l. 156-161). Suinteresuotas asmuo VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo UAB „Verslo sprendimų sistema“ pareiškimą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo, prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą (b.l. 30). Iš pateiktos sąskaitos faktūros RT Nr. 53 ir sąskaitų išrašo Nr. 964 matyti, kad suinteresuotas asmuo patyrė 1 000 Lt išlaidų (b.l. 35,36). Vilniaus apygardos teismas 2013-11-22 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-13 nutartį panaikino ir pareiškimą perdavė nagrinėti iš naujo, nespręsdamas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Suinteresuotas asmuo teikdamas atsiliepimą į UAB „Verslo sprendimų sistema“ patikslintus reikalavimus, patyrė dar 1 000 Lt išlaidų, susijusių su atsiliepimo parengimu (b.l. 131,132). Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartimi suinteresuoto asmens VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ atskirieji skundai buvo patenkinti, ir UAB „Verslo sprendimų sistema“ pareiškimas dėl šalies pakeitimo atmestas, taikant bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, išlaidos, turėtos teisinei pagalbai apmokėti, priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str.1 d.), todėl nutarė priteisti iš pareiškėjo UAB „Verslo sprendimų sistema“, į.k. ( - ), VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“, į.k. ( - ), naudai 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

5UAB „Verslo sprendimų sistema“ atskiruoju skundu (t 2. b.l. 4-8) bei jo papildymu (t 2., b.l. 46-47) teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį. Skunde nurodė, kad nagrinėjamu atveju apeliantas dar 2013 metais kreipėsi į teismą pateikdamas prašymą pakeisti senąjį kreditorių UAB „Karneda“ naujuoju kreditoriumi UAB „Verslo sprendimų sistema“. Naujasis kreditorius tvarkingai laikėsi visų procesinių reikalavimų, keliamų reikalavimų teisių perleidimui - tinkamai įformino reikalavimo teisių perleidimo sutartį, informavo skolininką apie reikalavimo teisių perleidimą, todėl 2013 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apylinkės teismas byloje Nr. 2-27513-541/2013 apelianto prašymą tenkino. Atsižvelgdamas į tai apeliantas toje pačioje byloje 2013 m. rugsėjo 25 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą. Išaiškėjus aplinkybėms, jog buvo paduotas atskirasis skundas dėl 2013 m. rugsėjo 11 d, nutarties, vykdomojo dokumento išdavimas buvo pristabdytas iki bus gauta apeliacinio teismo nutartis. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. byloje Nr. 2S-1995-160/2013 pirmos instancijos teismo sprendimą panaikino bei grąžino nurodydamas, jog pirmos instancijos teismas netinkamai procesiškai įformino savo sprendimą - teismas negalėjo taikyti CPK 48 straipsnio drauge su CPK 596 straipsniu. Pirmos instancijos teismas privalo iš naujo išsiaiškinti konkrečios bylos aplinkybes bei pagal tai spręsti, kuris iš pagrindų yra tinkamesnis. 2014 m. vasario 21 d. nutartimi vėl buvo priimta apeliantui palanki pirmosios instancijos teismo nutartis bei senasis kreditorius buvo pakeistas CPK 48 straipsnio pagrindu į naująjį kreditorių - apeliantą UAB „Verslo sprendimų sistema“. Teismas šioje nutartyje pamiršo pasisakyti dėl vykdomojo dokumento išdavimo, nors, kaip minėta, apeliantas tokį prašymą teismui buvo pateikęs bei šio klausimo nagrinėjimas buvo pristabdytas iki bus gauta apeliacinės instancijos teismo nutartis. Atsakovas, piktnaudžiaudamas jam suteikta teise skųsti pirmos instancijos teismo nutartį bei siekdamas vilkinti procesą, vėl apskundė pirmos instancijos teismo nutartį tais pačiais pagrindais, kurie apeliacinio teismo buvo pripažinti kaip nereikšmingi nagrinėjamai bylai: kad sutartis tariamai suklastota. Apeliantas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi byloje Nr. 2S-1209-450/2014 apelianto prašymą atmetė ne dėl to, jog apeliantas neturėjo teisių disponuoti buvusio kreditoriaus teisėmis dėl aplinkybių nurodytų atskirajame skunde bei susijusių su reikalavimo tiesių perleidimo sutartimi. Esminę reikšmę turėjo ir vėl procesinio pobūdžio klaidos procese - procesiniu požiūriu negalėjo būti taikomas nei CPK 48 straipsnis, nei CPK 596 straipsnis, o tiesiog turėjo būti išduodamas vykdomasis dokumentas. Kadangi, kaip minėta, 2014 m. vasario 21 d. nutartimi pirmos instancijos teismas pamiršo pasisakyti dėl vykdomojo dokumento išdavimo tai turėjo lemiamos įtakos apeliacinės instancijos teismui suklaidinti bei pastarajam manyti, jog toks prašymas išvis nebuvo reikštas, todėl teismas atitinkamai išaiškino tokią apelianto teisę: Nagrinėjamu atveju naujasis kreditorius UAB „ Verslo sprendimo sistema“ turi teisę raštu kreiptis dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Išvardintos aplinkybės liudija, jog apeliantas nėra laikytinas pralaimėjusia šalimi - jis nėra kaltas ir atsakingas dėl to, jog per teismo klaidą nebuvo priimtas pirmos instancijos teismo sprendimas dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Pirmos instancijos teismui tinkamai vykdžius savo pareigas apeliacinės instancijos teismas būtų patenkinęs apelianto prašymą bei būtų nurodęs tiesiogiai nutartyje, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai turi pareigą išduoti vykdomąjį dokumentą. Todėl pirmos instancijos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams - apeliantas privalo atsakyti dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo jo valios. Tuo pačiu pirmos instancijos teismas skatina atsakovo piktnaudžiavimą. Atsakovas, sąmoningai vilkinęs procesą bei pasinaudojęs teismo klaida yra laikomas laimėjusia šalimi bei turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to pirmos instancijos teismas priėmė nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo net nepateikęs apeliantui tokias išlaidas patvirtinančių kopijų. Maža to, atsakovo atstovas neturi teisės verstis teisine veikla ir atstovauti teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2370/2013).

6Galiausiai apeliantui buvo išduotas vykdomasis dokumentas senojo kreditoriaus vardu. Dėl to antstolė, kuriai buvo pavesta vykdyti vykdomąjį dokumentą, buvo priversta kreiptis į pirmos instancijos teismą su prašymu ištaisyti rašymo apsirinkimą pakeičiant UAB „Karneda“ į UAB „Verslo sprendimų sistema“. 2014 m. liepos 23 d. teismas atmetė antstolės prašymą, nurodydamas, jog pagal visas taisykles turi būti pirma išduodamas vykdomasis dokumentas senajam kreditoriui, tuomet naujasis kreditorius turi kreiptis CPK 596 straipsnio pagrindu bei prašyti pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Taigi, pirmos instancijos teismas ir vėl sukūrė prielaidas vilkinti procesą, kuris ir taip tęsiasi nuo 2013 m., nurodydamas, jog apeliantas ir vėl pakartotinai turi kreiptis į teismą dėl išieškotojo pakeitimo. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią laiką. LR CPK 7 straipsnyje kaip vienas esminių civilinio proceso principų įvardijamas proceso koncentruotumas ir ekonomiškumas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas siekia priešingų tikslų - kuo maksimaliau užtęsti bylos nagrinėjimą (Dėl pastarosios nutarties taip pat bus paduotas atskirasis skundas.)

7VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti ir ginčijamą nutartį palikti nepakeistą, taip pat už piktnaudžiavimą procesu, remiantis CPK 95 str. skirti pareiškėjui 5000 litų dydžio baudą, pusę sumos priteisiant atsakovui. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas skundą sudaro ne teisiniai argumentai, o nuogąstavimai dėl jo manymu, teismo padarytų klaidų neištaisymo apygardos teisme, dėl jo kokių tai, atsakovui nežinomų, santykių su teismo sekretore, kai ji ką tai nurodė pareiškėjui ne taip, ar neteisingai, dėl to, kaip nurodo apeliantas, kad, kaip galima suprasti, atsakovo išlaidas turi dengti teismas, kad jis apskritai negali pasisakyti dėl išlaidų pagrįstumo, nes tariamai negavo tai patvirtinančių dokumentų. Visa tai, akivaizdžiai rodo, kad apelianto skundas negrindžiamas motyvais ar argumentais, bent kiek liečiančiais skundžiamą nutartį. Toks jo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu.

8Apeliantas klaidina teismą, teigdamas esą atsakovas kaltas dėl proceso šioje byloje. Tačiau yra priešingai. Dėl neteisėto proceso inicijavimo kaltas pareiškėjas. Jis tyčia nesielgia teisėtai, nesikreipia į teismą su teisėtais prašymais, manipuliuoja reikalavimo perleidimo sutartimi, ir kaip matyti, darydamas teismo darbuotojai spaudimą, turi pretenzijas teismui, kad jo neteisėti reikalavimai teisme nėra tenkinami. Apeliacinės instancijos teismas visiškai aiškiai pasisakė, kokiu procesiniu keliu tampama išieškotoju, tačiau nepaisant nurodymų, pareiškėjas, nepasiekęs pripažinimo jo išieškotoju, sumanė, kad gali inicijuoti dar ir proceso šalies pakeitimą kitoje, naujai jo inicijuotoje byloje. Akivaizdu, kad toks reikalavimas nepagrįstas ir negalėjo būti patenkintas, nes šalies pakeitimas išnagrinėtoje byloje neįmanomas. Apeliantas nurodo, kad nežino, kokiais dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Nurodomas argumentas, kad esą jis negavo patvirtinančių dokumentų, yra visiškai nesąžiningas, nes net, jeigu tokių dokumentų šalis nebūtu gavusi, ji turi teisę susipažinti su byla ir sužinoti apie nežinomus dokumentus. Taip pat jis nenurodo, ar jo manymu, išlaidos per didelės, ar per mažos.

9Pareiškėjas nesąžiningai elgėsi viso proceso metu šioje byloje. Apelianto nurodomi argumentai, kad jis vis dėl to yra kreditorius/išieškotojas/šalis neturi teisinio pagrindimo vertinti, kad jo iniciatyva pradėtoje civilinėje byloje patirtos atsakovo išlaidos neturi būti iš pareiškėjo priteistos. LR CPK imperatyviai nurodo, kad išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Išlaidų kitoks paskirstymas taikomas kaip išimtis esant tam tikroms aplinkybėms. Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra. Pareiškėjas pats kreipėsi į teismą. Maža to, bylą dėl šalies pakeitimo pradėjo nesulaukęs taip pat jo iniciatyva pradėtos bylos dėl išieškotojo pakeitimo, t.y. inicijavo dvi analogiškas bylas, nurodant „dėl viso ko“ du skirtingus prašymus, tikėdamasis, kad kuris tai iš jų „teismui tiks“. Šioje byloje pareiškėjas dar kartą kreipėsi su visiškai analogišku prašymu pakęsti šalį byloje. Nesulaukus jau pradėtos identiškos bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje (Nr.2-27513-541/2013), kurioje ir turėjo būti atsakyta ar pareiškėjas turi teisę tapti išieškotoju, jis šioje byloje pakartotinai, dubliojant pareiškimus, juos nenuilstamai teikia teismui. Pareiškėjo manipuliacijos nurodant, kad jis tariamai teikia „patikslintą“ prašymą bei prašo j į pripažinti jau nebe išieškotoju, o bylos šalimi, parodo pastarojo desperatišką siekį trukdyti teismui ir visaip nepagrįstais reikalavimai įtakoti atsakovą, bei įrodo esant pagrindui jam skirti baudą pagal LR CPK 95 str. Apygardos teismo nutartyje visiškai aiškiai nurodyta, kaip pareiškėjas turi realizuoti savo teises, galimai gautas pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Tačiau pareiškėjas nelaukdamas šios nutarties, inicijavo papildomą, visiškai nepagrįstą procesą dėl „šalies“ pakeitimo. Taigi, visiškai nereikalingus procesus inicijuoja ne atsakovas, o pareiškėjas.

10Atskirasis skundas tenkintinas.

11Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo.

12Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013-06-19 pareiškėjas UAB „Verslo sprendimų sistema“ kreipėsi pareiškimu į teismą, prašydamas pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Vilniaus apylinkės teismo 2013-09-13 nutartimi pareiškėjo prašymas buvo patenkintas (b.l. 73-76). Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ atskirąjį skundą, 2013-11-22 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-13 nutartį panaikino ir UAB „Verslo sprendimų sistema“ pareiškimą perdavė nagrinėti iš naujo (b.l. 99-101). Pareiškėjas UAB „Verslo sprendimų sistema“, patikslinęs savo reikalavimus, pateikė pareiškimą, kuriuo prašė pakeisti šalį civilinėje byloje (b.l. 117-118). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-21 nutartimi pareiškimas buvo patenkintas (b.l. 133-135). Vilniaus apygardos teismas 2014-06-18 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-21 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės, pareiškėjo UAB „Verslo sprendimų sistema“ prašymą pakeisti bylos šalį atmetė (b.l. 156-161). Prašymas atmestas tuo pagrindu, kad civilinė byla iš kurios kildinamos reikalavimo teisės yra baigta, o vykdymo procesas dar neprasidėjęs, todėl prašymas dėl išieškotojo pakeitimo negalėjo būti patenkintas. 2012-11-22 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2012/11-22 pagrindu, naujasis kreditorius UAB ,,Verslo sprendimų sistema“ turėjo teisę raštu kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tokiu atveju, kai yra perleista reikalavimo teisė į priteistą skolą, naujasis kreditorius teismui kartu su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikia reikalavimo perleidimo sutartį. Priimdamas šią nutartį apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė.

13LR CPK 93 str. 5 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismui, neperduodant bylos nagrinėti iš naujo, pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, o bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismui nepaskirsčius – šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Todėl pirmosios instancijos teismas šalių patirtas išlaidas ėmėsi skirstyti pagrįstai. Byloje nėra ginčo, kad VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ priteistas bylinėjimosi išlaidas patyrė. Tai patvirtina byloje esanti medžiaga (t. 1., b.l. 35-36, 131-132). Tačiau teisinės paslaugos buvo suteiktos ne advokato ar jo padėjėjo, o UAB „Rhetor“ ir VšĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centro“. VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ pateikė prašymą priteisti ir 2000 litų bylinėjimosi išlaidas patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, bei kitas su tuo susijusias paslaugas. (t. 2, b.l. 36-38). Šios paslaugos suteiktos UAB „Rhetor“. Iš to matyti, kad teisinę pagalbą VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ teikė juridiniai asmenys. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai ir advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai), o taip pat asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) (CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą fizinio asmens atstovais taip pat gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Be šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų asmenų, juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atstovavimas teisme apima ir procesinių dokumentų surašymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-922/2014), todėl šiuo atveju UAB „Rhetor“ ir VšĮ „Visuomenės teisinio ugdymo ir teisių gynimo centras“ negalėjo atstovauti ieškovei teisme, kas reiškia, kad tuo atveju, kai asmenį atstovauja netinkamas atstovas, negali būti priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo patirtos išlaidos buvo būtinos, nes jis negalėjo, kaip tai numato CPK 56 str. dėl atstovavimo teisme kreiptis į tinkamą atstovą – advokatą ar jo padėjėją.

14Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, o VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ prašymas priteisti iš pareiškėjo UAB „Verslo sprendimai“ suinteresuoto asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas. Tuo pačiu pagrindu netenkintinas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo.

15Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

16Suinteresuoto asmens atsiliepime pateiktas prašymas už piktnaudžiavimą procesu skirti pareiškėjui baudą netenkinamas, nes apeliacinės instancijos teismas tam nenustatė pakankamo pagrindo.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., teismas

Nutarė

18Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį pakeisti.

19VšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai