Byla e2A-65-381/2020

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Jupiter Shipping and Trading Ltd. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Jupiter Shipping and Trading Ltd. ieškinį atsakovams Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovų Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd. priešieškinį ieškovui Jupiter Shipping and Trading Ltd. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Drybulk Investment Holding S. A., Makro Denizcilik ve Gemi Iseletmeciligi Sanayi ve Ticaret Ltd. Sti., Spot Shipping & Trading Ltd., ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas Jupiter Shipping and Trading Ltd. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd., prašydamas priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 455 655,50 JAV dolerių skolą, 84 482 JAV dolerių palūkanų už piniginės prievolės neįvykdymą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškovas nurodė, kad atsakovai Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd. yra laivo „CS CRYSTAL“ savininkai. 2015 m. rugsėjo 14 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 14 d. užsakymų pagrindu ieškovas pristatė šiam laivui kurą. Už patiektą kurą ieškovas atsakovams išrašė 2015 m. rugsėjo 16 d., 2015 m. lapkričio 11 d., 2015 m. gruodžio 2 d., 2015 m. gruodžio 18 d. sąskaitas bendrai 455 655,50 JAV dolerių sumai, tačiau atsakovai šių sąskaitų neapmokėjo. Ieškovas ne kartą raštu ragino atsiskaityti už patiektą kurą, tačiau reikalavimai nebuvo patenkinti.

83.

9Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo (toliau – ir Prekybinės laivybos įstatymas) 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad privilegijuoti reikalavimai – su prekybine laivyba susiję reikalavimai, tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Reikalavimai sumokėti už uoste suteiktas paslaugas prilyginami atitinkamai šeštosios arba septintosios eilės reikalavimams atsižvelgiant į tai, iš kokio turto jie patenkinami (Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalis). Pagal Prekybinės laivybos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktą, šiame įstatyme nurodyti reikalavimai turi būti tenkinami pirmiausia iš laivo vertės.

104.

11Pagal pateiktus užsakymus atsakovai už vėlavimą atsiskaityti už patiektą kurą privalo mokėti 2,5 proc. palūkanas per mėnesį, todėl atsakovų mokėtinos palūkanos sudaro 84 482 JAV dolerių.

125.

13Atsakovai Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd. atsiliepime į ieškinį prašė teismo: 1) ieškinį atmesti, 2) taikyti 6 mėn. naikinamąjį terminą ir taip pat atmesti ieškinį kaip pareikštą praleidus šį 6 mėn. terminą, savo esme atitinkantį ieškinio senaties terminą, nustatytą 1993 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų 6 straipsnio 1 dalies b) punkto i) papunktyje, 3) pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovus į tinkamus, t. y. į tariamus kuro pirkėjus Drybulk Investment Holding S. A. ir Spot Shipping & Trading Ltd., 4) įtraukti į bylą tariamus kuro pirkėjus Drybulk Investment Holding S. A., Makro Denizcilik ve Gemi Iseletmeciligi Sanayi ve Ticaret Ltd. Sti, Spot Shipping & Trading Ltd. trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, 5) išreikalauti iš ieškovo įrodymus apie visas kuro pirkimo – pardavimo sutarčių su tariamais kuro pirkėjais Drybulk Investment Holding S. A. ir Spot Shipping & Trading Ltd. sudarymo aplinkybes (kaip buvo vedamos derybos, kas iš pirkėjo ir pardavėjo atstovų dalyvavo derybose, kaip buvo patikrinti šių atstovų įgalinimai, kur ir prie kokių aplinkybių buvo pasirašyti kuro pirkimo – pardavimo sutarčių tekstai ir t. t.), 6) išreikalauti iš ieškovo jo sutartis su faktiniais tiekėjais (angl. „p. supplier“): kuro tiekimo sutartis tarp ieškovo ir J. W. Stone kuro platintojo L.C.C., ieškovo ir Addax Energy S. A. (Oryx kuro bunkerių paslaugos), ieškovo ir MEB Petroleum DMCC UF, ieškovo ir BP Marine Limited, 7) išreikalauti iš ieškovo patvirtinimų dėl kuro gavimo tinkamai patvirtintas, įskaitomas, abiejų lapo pusių kopijas, 8) išreikalauti iš ieškovo tarp jo ir Drybulk Investment Holding S. A. sudarytą kuro pirkimo sutartį, 9) išreikalauti iš ieškovo įrodymus apie jo įregistravimą atitinkamuose Turkijos Respublikos registruose, kad būtų galima išsiaiškinti, kas iš ieškovo dalyvių ar darbuotojų gali jam atstovauti, 10) išreikalauti iš ieškovo dokumentus, patvirtinančius jo (t. y. Turkijos Respublikos juridinio asmens) ryšį su Saint Kitts ir Nevis federacijos juridiniu asmeniu Jupiter Shipping and Trading Ltd., 11) išreikalauti iš ieškovo įrodymus apie banko sąskaitos ( - ) 4001 01 savininkus.

146.

15Atsakovai nurodė, kad jie niekada nebuvo jokių pirkimo – pardavimo sutarčių su ieškovu dalyviais ir neturi pareigos sumokėti už tariamai patiektą į laivą kurą. Ieškovas nėra faktinis kuro tiekėjas, o tik brokeris, kuris teikia ne prekes, o paslaugas. Ieškovo pateiktas 2015 m. lapkričio 11 d., 2016 m. balandžio 8 d., 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. birželio 15 d. susirašinėjimas elektroniniais laiškais dėl skolos už kurą apmokėjimo buvo vykdomas ne su atsakovais, o su dviem kitais subjektais: Drybulk Investment Holding S. A. ir Spot Shipping & Trading Ltd. Apie šių subjektų tariamą skolą ieškovui atsakovai sužinojo tik po laivo arešto Klaipėdos valstybiniame uoste. 2015 m. kovo 4 d. laivo savininkas sudarė frachtavimo sutartį su Drybulk Investment Holding S. A. ir Makro Denizcilik ve Gemi Iseletmeciligi Sanayi ve Ticaret Ltd. Sti.

167.

17Ieškovo į bylą pateiktuose užsakymuose (angl. bookingnote), pavyzdžiui, 2015 m. rugsėjo 14 d. užsakyme originalo kalba, kaip įprasta komercinėje praktikoje šioje srityje, yra nurodyta angl. „ ...p. supplier terms conditions to apply...“. Komercinėje praktikoje priimta, kad „p. supplier“ yra „physical supplier“, lietuviškai verčiama kaip „faktinis tiekėjas“. Todėl angl. „...p. supplier terms conditions to apply...“, turi būti verčiama kaip „...taikomos faktinio tiekėjo terminai ir sąlygos...“. Tuo tarpu ieškovo pateiktas užsakymo vertimas nėra korektiškas ir išverstas neteisingai, ką galima pasakyti ir apie kitų užsakymų vertimus.

188.

19Ieškinyje Jupiter Shipping and Trading Ltd. nurodė savo adresą: Orhantepe Mah. Merhaba Sok., No: 15 Dragos, 34865 Kartai, Stambulas, Turkija, A/s. Nr. TR2 7 0020 5000 0067 8485 4001 01. Tačiau visuose rašytiniuose įrodymuose, pateiktuose teismui, kuro pardavėju nurodytas Jupiter Shipping AND TRADING LTD., kurio adresas: P.O. Box 556 MainStreet, Charlestown – Nevis. Charlestown yra Nevis salos sostinė (Saint Kitts ir Nevis federacija). Taigi, nėra įrodymų, jog būtent ieškovas yra kuro pirkimo – pardavimo sutarties dalyvis, todėl ieškovui reikalavimo teisė šioje byloje nepriklauso.

209.

21Ieškovo minėto Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalis nustato, kad reikalavimai sumokėti už uoste suteiktas paslaugas prilyginami atitinkamai šeštosios arba septintosios eilės reikalavimams atsižvelgiant į tai, iš kokio turto jie patenkinami. Ši teisės norma taikoma uoste suteiktoms paslaugoms, tačiau ieškovas teisinius santykius tarp jo ir kuro pirkėjo kvalifikavo ne kaip paslaugos teikimo, o kaip pirkimo – pardavimo teisnius santykius. Todėl nėra teisinio pagrindo tvirtinti, kad ieškovo reikalavimas yra privilegijuotas pagal Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 1-3 dalis, 63 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, iš 1952 m. Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo 1 straipsnio 1 dalies yra akivaizdu, kad visi jūriniai reikalavimai, išskyrus joje nurodytas išimtis, yra privilegijuoti, kitaip tariant, jie susiję su laivu ir įprastai gali būti patenkinti iš laivo vertės. Visi jūriniai reikalavimai, kurie susiję su laivu ir, kaip įprasta, kurie gali būti patenkinti iš laivo vertės, yra jūriniai suvaržymai, kurie nurodyti 1993 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų 6 straipsnio 1 dalies a) punkte. Ieškovas tvirtina, kad jo reikalavimai susijęs su laivu, todėl reikalavimai dėl apmokėjimo už kurą pripažintini jūriniais suvaržymais. Todėl atsakovai prašo teismo taikyti 6 mėnesių naikinamąjį terminą, savo esme atitinkantį ieškinio senaties terminui ir nustatytą 1993 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų 6 straipsnio 1 dalies b) punkto i) papunktyje.

2210.

23Ieškovo prašomos priteisti 84 482 JAV dolerių palūkanos už piniginės prievolės neįvykdymą sudaro 30 proc. palūkanų per metus. Palūkanų dydis prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams, todėl yra pagrindas jas sumažinti iki 0,5 proc. nuo pradelstos sumos už mėnesį (atitinka 6 proc. palūkanas per metus) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalis).

2411.

25Teismui pateiktame dublike ieškovas nurodė, kad jam pateiktuose užsakymuose nurodyta, kad užsakymą teikia Drybulk Investment S. A. bendrovės Spot Shipping & Trading Ltd. ir laivo savininko vardu. Ieškovas už laivui „CS CRYSTAL“ patiektą kurą pateikė sąskaitas, kurios adresuotos laivui „CS CRYSTAL“, laivo valdytojui, laivo savininkui, taip pat Drybulk Investment S. A. bei Spot Shipping & Trading Ltd. Todėl laivo savininkai turi solidarią pareigą atsiskaityti už laivui patiektą kurą.

2612.

27Ieškovui pateiktuose užsakymuose yra nurodyti uostai, kuriuose laivui „CS CRYSTAL“ buvo tiekiamas kuras, t. y. Naujasis Orleanas, Lome Offshore WP, Salvador Roads, Durban. Todėl reikalavimas atsiskaityti už laivui „CS CRYSTAL“ patiektą kurą laikytinas privilegijuotu reikalavimu remiantis Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinti reikalavimai sumokėti už uoste suteiktas paslaugas.

2813.

29Ieškovas savo vardu sudarė sutartis dėl kuro tiekimo laivui „CS CRYSTAL“ ir įsipareigojo užsakyme nurodytame uoste patiekti kurą. Aplinkybė, kad ieškovas savo įsipareigojimų vykdymui pasitelkė trečiuosius asmenis, neturi įtakos ieškovo teisei reikalauti atsakovų atsiskaityti už laivui patiektą kurą.

3014.

31Atsakovų pateikta 2015 m. kovo 4 d. laivo frachtavimo sutartis patvirtina, kad Drybulk Investment S. A. buvo teisėtas laivo „CS CRYSTAL“ valdytojas ir turėjo teisę laivo savininko vardu pateikti užsakymą dėl laivui reikalingo kuro. Todėl atsakovai kaip laivo savininkai turi solidarią pareigą atsiskaityti už laivui patiektą kurą.

3215.

33Prekybinės laivybos įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teisė į privilegijuotų reikalavimų patenkinimą pasibaigia suėjus vieneriems metams nuo privilegijuoto reikalavimo teisės atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė atsakovui reikalavimą, kylantį iš 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 gruodžio 14 d. užsakymų, todėl ieškovas pareiškė ieškinį nepraleisdamas 1 metų senaties termino. Nors atsakovai nurodė, kad turėtų būti taikoma 1993 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų ir joje įtvirtintas senaties terminas, tačiau minėtos konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad 4 straipsnyje nustatyti jūriniai suvaržymai netenka galios praėjus vieniems metams, išskyrus atvejus, kai laivas, dar nepasibaigus tokiam laikotarpiui, yra areštuojamas arba konfiskuojamas ir dėl tokio arešto ar konfiskacijos vykdomas priverstinis pardavimas, todėl nurodytoje konvencijoje taip pat įtvirtintas 1 metų ieškinio senaties terminas.

3416.

35Teismui pateiktame triplike atsakovai palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją bei prašymus ir papildomai nurodė, kad subjektas, kurio vardu pareikštas ieškinys, nėra įregistruotas Turkijos Respublikos registruose, kuriuose tvarkomi juridinių asmenų duomenys. Nors ieškovas pateikė į bylą Stambulo mokesčių tarnybos valdybos išduotą 2016 m. lapkričio 8 d. pažymą Nr. 26708, iš kurios matyti, kad Jupiter Shipping and Trading Ltd. suteiktas mokesčių mokėtojo identifikacinis Nr. 4840764169, o 2016 m. suteiktas potencialaus mokėtojo statusas, tačiau šios pažymos vertė abejotina. Pažymoje nenurodyta, kada toks statusas suteiktas, todėl, tikėtina, jau prasidėjus bylai, taip pat nėra aišku ką reiškia sąvoka – „potencialus mokėtojas“. Greičiausiai tai nėra mokesčių mokėtojas Turkijoje, o tik nurodęs, jog galimai juos mokės ateityje.

3617.

37Privilegijuotų reikalavimų esmė – ne laivo savininko solidari atsakomybė su skolininku, o privilegijuoti reikalavimai tenkinami iš laivo vertės. Todėl jei laivo vertės neužtenka šiems reikalavimams patenkinti, jo pareiga atsiskaityti su privilegijuoto reikalavimo turėtoju pasibaigia.

3818.

39Atsakovai pateikė ieškovui priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo solidariai atsakovų naudai 49 563,64 Eur žalos atlyginimo, atsiradusio dėl laivo „CS CRYSTAL“ arešto, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, tenkinus ieškovo ieškinį, taikyti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.

4019.

41Atsakovai nurodė, kad ieškovo Jupiter Shipping and Trading Ltd. prašymu Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1454-613/2016. Minėta nutartimi buvo areštuotas atsakovui Crystal Shipping Co Ltd. priklausantis laivas „CS CRYSTAL“, IMO 9406128, kuris turėjo įeiti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją. Dėl laivo arešto šis negalėjo Klaipėdos uosto palikti laiku, taip pat buvo būtina laivą peršvartuoti prie atstovos krantinės, dėl to atsakovai patyrė žalos.

4220.

43Egzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, sudarančios pagrindą reikalauti atsakovams padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovo. Ieškovo atsakomybė kildintina iš delikto, kadangi ieškovas sąmoningai neinformavo atsakovų apie savo reikalavimus vien tam, jog galėtų su kuo mažesniais trukdžiais areštuoti laivą, o vėliau panaudoti laivo areštą kaip spaudimo priemonę atsakovams sudaryti jiems nepalankią taikos sutartį byloje. Ieškovas nesiekė savo reikalavimų užtikrinimo, o tikslingai veikė, nors puikiai suprato kokio dydžio žala gali atsirasti dėl laivo arešto.

4421.

45Ieškovo kaltė yra akivaizdi, kadangi jis nepranešė atsakovams apie savo reikalavimus. Jeigu atsakovai būtų informuoti apie reikalavimus, jie iš anksto būtų pasirūpinę banko garantija, kita garantija ar kita tinkama įvykdymo užtikrinimo priemone ir laivo areštas nebūtų įvykęs.

4622.

47Žalos dydis: 1) mokestis uostui už 6 dienas pagal krovos nevykdančio laivo tarifą – 1 198,32 Eur, 2) mokestis už laivo peršvartavimą prie atstovos krantinės – 15 628,09 Eur, 3) laivo atšvartavimas nuo krantinės – 1 477,93 Eur, 4) 20 proc. didesnis mokestis agentui – 960 Eur, 5) prarastas mokestis už laivo nuomą už 6,134722 dienas – 27 502,56 Eur (30 673,61 JAV dolerių), 6) prarastas mokestis nuo laivo tonažo – 2 521,74 Eur (2 812,50 JAV dolerių), 7) baudos – 275 Eur (306,74 JAV dolerių), viso 49 563,64 Eur.

4823.

49Atsiliepime į atsakovų priešieškinį ieškovas prašė teismo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovo Jupiter Shipping and Trading Ltd. ieškinį atsakovams Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd. dėl skolos ir palūkanų priteisimo tenkino jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovams priklausantį laivą „CS CRYSTAL“, esantį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. 2016 m. rugpjūčio 8 d. atsakovai Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti „CS CRYSTAL“ laivo areštą į laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo P&I (Bermuda) Ltd įsipareigojimų raštą. 2016 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi atsakovų prašymo netenkino. 2016 m. rugpjūčio 9 d. atsakovai Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – laivo arešto panaikinimo įmokėjus sumą į teismo depozitinę sąskaitą. 2016 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi atsakovų prašymą tenkino ir panaikino atsakovams priklausančio laivo „CS CRYSTAL“ areštą, jį pakeičiant atsakovų ginčo sumos 487 576,73 Eur įnešimu į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13-302/2017 nutraukė apeliacinį procesą pagal atsakovų atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarties.

5024.

51Ieškovas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nėra numatyta atsakovo teisė pareikšti reikalavimą dėl žalos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo civilinėje byloje, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo. Atsakovai galėtų reikšti reikalavimą dėl žalos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik tuomet, kai bus priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, ir tik tuo atveju, jeigu ieškovo šioje civilinėje byloje pareikštas reikalavimas teismo būtų atmestas. Byloje pritaikytas turtinių teisių suvaržymas yra teisėtas, kol teismas nekonstatavo kitaip.

5225.

53Atsakovų pateiktas tarptautinio mokėjimo nurodymas atliktas 2016 m. liepos 27 d., t. y. dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodytą dieną laivas „CS CRYSTAL“ dar nebuvo atvykęs į uostą, todėl šis mokėjimas yra atliktas už suteiktas paslaugas ir nėra susijęs su laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovai nepagrindė, kad dėl šioje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jie patyrė kokią nors žalą.

5426.

55UAB „Euroga“ 2016 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0518, kurios suma 64 778,98 Eur, UAB „Bega“ 2016 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaita – faktūra Serija JKK Nr. 0033483, kurios suma 2 454,27 Eur yra išrašytos ne atsakovams, o kitam asmeniui.

5627.

57Neegzistuoja priežastinio ryšio tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovų nurodytos žalos. Atsakovai, sužinoję apie laivo areštą, sąmoningai bandė išvengti šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo (pateikė atskirąjį skundą, vėliau prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones įsipareigojimų raštu). Atsakovų veiksmai turėjo tiesioginės įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiui. Jeigu atsakovai būtų iš karto įmokėję ginčo sumą į teismo depozitinę sąskaitą, kaip atsakovai ir padarė 2016 m. rugpjūčio 9 d., nurodytų pasekmių nebūtų atsiradę.

5828.

59Tretieji asmenys Drybulk Investment Holding S. A., Makro Denizcilik ve Gemi Iseletmeciligi Sanayive Ticaret Ltd. Sti., Spot Shipping & Trading. Ltd. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko.

60II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6129.

62Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį paliko nenagrinėtą.

6330.

64Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus nustatė, kad ieškovas 2015 m. rugsėjo 14 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 14 d. užsakymų pagrindu pristatė laivui „CS CRYSTAL“ kurą. Užsakymus pateikė bendrovė Drybulk Investment Holding S. A., atstovaujama Spot Shipping & Trading Ltd. Ieškovas už laivui patiektą kurą ir kuro pristatymą 2015 m. rugsėjo 16 d., 2015 m lapkričio 11 d., 2015 m. gruodžio 2 d., 2015 m. gruodžio 18 d. išrašė sąskaitas tretiesiems asmenims Drybulk Investment Holding S. A. ir Spot Shipping & Trading Ltd., bendrai 455 655,50 JAV dolerių sumai. Sąskaitos išrašytos laivui „CS CRYSTAL“ ir kapitonui ir (ar) savininkui ir (ar) valdytojui / frachtuotojui ir (ar) Drybulk Investment Holding S. A., atstovaujamam Spot Shipping & Trading Ltd. Kuro pristatymo faktą tretiesiems asmenims Drybulk Investment Holding S.A. ir Spot Shipping & Trading Ltd. patvirtina ieškovo užsakymai bendrovėms Glander International Bunkering DMCC ir MED PETROLEUM DMCC, kurios faktiškai pristatė kurą laivui. Aplinkybes, kad ieškovas įvykdė savo įsipareigojimus pagal 2015 m. rugsėjo 14 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 14 d. pateiktus užsakymus pagrindžia į bylą pateikti įrodymai: Glander International Bunkering DMCC ir MED PETROLEUM DMCC sąskaitos, bunkerinio kuro gavimo kvitai, bunkerinio kuro pristatymo važtaraščiai, Glander International Bunkering DMCC ir MED PETROLEUM DMCC rašytiniai patvirtinimai.

65Dėl teismingumo

6631.

67Teismas, nustatęs, kad ieškovas yra Turkijoje registruotas juridinis asmuo, atsakovai – Bahamų salose registruoti juridiniai asmenys, ginčas kilo iš komercinių santykių, pirmiausia sprendė klausimą dėl Lietuvos Respublikos teismų kompetencijos priimti ieškinį ir nagrinėti bylą iš esmės (CPK 782 straipsnis), remiantis 1952 m. Tarptautine konvencija dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo (toliau – 1952 m. Konvencija).

6832.

69Teismas nustatė, kad Bahamų salos prie 1952 m. Konvencijos prisijungė 1965 m. gegužės 12 d. Turkija nėra 1952 m. Konvencijos narė, tačiau tarp Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos yra sudaryta Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose sutartis. Lietuvos Respublika 1952 m. Konvenciją ratifikavo 2002 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. IX-802 (Konvencija įsigaliojo nuo 2002 m. gegužės 4 d.), todėl 1952 m. Konvencija yra Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės sudėtinė dalis. Atsižvelgdamas į tarp Lietuvos ir Turkijos sudarytą dvišalio susitarimo 1 ir 4 punktus, teismas padarė išvadą, kad Turkijos Respublikos juridiniai asmenys Lietuvos Respublikoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, t. y. jiems taip pat taikytinos 1952 m. Konvencijos nuostatos. 1952 m. Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 1952 m. Konvencijos nuostatos taikomos visiems laivams, plaukiojantiems su susitariančiosios valstybės vėliava (lot. lex flagi, aptariamu atveju – Bahamų salų), bet kurios susitariančiosios valstybės jurisdikcijoje.

7033.

71Teismas akcentavo, jog 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punktu nustatyta, kad šalies, kurioje areštuotas laivas, teismai (nagrinėjamu atveju Lietuvos teismai) gali nagrinėti bylą iš esmės, jeigu reikalavimas pareikštas šalyje, kurioje buvo areštuotas laivas. Jūrinis reikalavimas apibrėžiamas kaip reikalavimas, pareikštas dėl locmano paslaugų, gaminių ir medžiagų, pristatytų į laivą ir skirtų jo eksploatacijai ar priežiūrai, laivo statymo, remonto, įrengimo arba mokesčių ir rinkliavų už naudojimąsi dokais, laivo kapitono išlaidų, įskaitant krovinių siuntėjų, laivo frachtuotojų ar agentų išlaidų laivo ar jo savininko vardu (1952 m. Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies j-n punktai). Atsižvelgęs į aptartas 1952 m. Konvencijos nuostatas, teismas padarė išvadą, kad ieškovas laikytinas turinčiu jūrinį reikalavimą, o Lietuvos teismai gali nagrinėti jūrinį reikalavimą iš esmės.

7234.

73Vadovaudamasis 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punktu bei atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies, nurodė, kad šioje teisės normoje išvardyti atvejai, kada šalies, kurioje areštuotas laivas, teismai gali nagrinėti bylą iš esmės, tačiau neprivalo to daryti, teismas konstatavo, jog byla teisminga Klaipėdos apygardos teismui, dėl to ieškovo ieškinys priimtinas.

7435.

75Teismas nustatė, kad antstolio A. S. 2016 m. rugpjūčio 1 d. turto aprašas patvirtina, kad vykdant šioje civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, Klaipėdos jūrų uoste buvo areštuotas laivas „CS CRYSTAL“. Turto aprašas įteiktas asmeniškai laivo „CS CRYSTAL“ kapitonui. Atsižvelgdamas į tai, kad laivas „CS CRYSTAL“ yra areštuotas Lietuvos Respublikoje, teismas sprendė, kad Lietuvos teismai yra kompetentingi nagrinėti šią civilinę bylą iš esmės.

7636.

77Remdamasis CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 2 dalimi ir 8 dalimi, aplinkybe, kad laivas „CS CRYSTAL“, pareiškiant ieškinį, buvo Klaipėdos jūrų uoste, teismas sprendė, kad ieškinys yra teismingas Klaipėdos apygardos teismui.

78Dėl atsakovų pareigos atsiskaityti už laivui „CS CRYSTAL“ patiektą kurą ir suteiktas paslaugas

7937.

80Teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 4 d. laivo „CS CRYSTAL“ frachtavimo sutartimi (toliau – Frachtavimo sutartis), sudaryta tarp atsakovo Crystal Shipping Co Ltd. ir trečiojo asmens Drybulk Investment Holding S. A., atsakovai suteikė teisę naudoti laivą trečiajam asmeniui Drybulk Investment Holding S. A. Teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai turėjo sutartinių įsipareigojimų ieškovui. Atsakovai nebuvo pirkimo – pardavimo sutarčių su ieškovu dalyviais, todėl atitinkamai negalėjo pažeisti CK 6.189, 6.256, 6.305 straipsnių nuostatų ir neturi pareigos sumokėti už patiektą į laivą kurą.

8138.

82Teismas atmetė ieškovo argumentą, jog tai, kad kurą priėmė vyriausiasis mechanikas A. P. I., reiškia, kad vyriausiasis mechanikas A. P. I. veikė atsakovų vardu ir interesais ir patvirtino bunkerinio kuro gavimą, ir dėl to atsakovams kyla pareiga sumokėti skolą už į laivą patiektą kurą. Pateiktos Frachtavimo sutarties pagrindu tiek mechanikas, tiek laivo kapitonas veikė ne atsakovų, o trečiųjų asmenų Drybulk Investment Holding S. A., Makro Denizcilik ve Gemi Iseletmeciligi Sanayive Ticaret Ltd. Sti. vardu.

8339.

84Ieškovas kaip ieškinio pagrįstumo argumentu remiasi Frachtavimo sutarties 94 straipsniu, kuriame šalys susitarė dėl laivo kuro papildymo, tačiau šis straipsnis nėra susijęs su susitarimais dėl apmokėjimo už kurą. Frachtavimo sutartyje nustatyta, kad frachtuotojai laivo nuomos laikotarpiu pasirūpins ir apmokės už visą kurą, išskyrus jeigu sutarta kitaip.

8540.

86Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų – 2015 m. rugsėjo 14 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 14 d. užsakymų, kurių pagrindu ieškovas pristatė laivui „CS CRYSTAL“ kurą, matyti, kad užsakymai sudaryti tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų Drybulk Investment Holding S. A. ir Spot Shipping & Trading Ltd. Taigi atsakovai nebuvo šių užsakymų šalimis, dėl to ieškovas nepagrįstai prašo taikyti Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 1 dalį. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovai būtų sudarę su ieškovu susitarimus (sutartis) dėl kuro tiekimo ar atsakovai būtų įsipareigoję mokėti bei mokėjo ieškovui už kurą, arba, kad atsakovai buvo sudarę susitarimus su trečiaisiais asmenimis Drybulk Investment Holding S. A. ir Spot Shipping & Trading Ltd., kurių pagrindu būtų perėmę trečiųjų asmenų pareigą atsiskaityti su ieškovu už tretiesiems asmenims pagal pateiktus trečiųjų asmenų užsakymus patiektą kurą į laivą.

8741.

88Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovai privalo iš laivo vertės patenkinti ieškovo reikalavimą (Prekybinės laivybos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas sprendė, jog tai, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso laivas, į kurį buvo patiektas kuras tretiesiems asmenims, nereiškia, jog atsakovai yra atsakingi už trečiųjų asmenų prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu. Laivo nuomos sutartis galioja, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta. Sutiktina su atsakovų argumentu, kad privilegijuotų reikalavimų esmė ne laivo savininko solidari atsakomybė su skolininku, o tai, kad privilegijuoti reikalavimai tenkinami iš laivo vertės.

8942.

90Atsižvelgęs į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje nenustatytos ir neįrodytos visos atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl ieškovės ieškinys priteisti 455 655,50 JAV dolerių įsiskolinimą iš atsakovų yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

9143.

92Byloje nepareiškus reikalavimų tretiesiems asmenims Drybulk Investment Holding S. A., Makro Denizcilik ve Gemi Iseletmeciligi Sanayive Ticaret Ltd. Sti., Spot Shipping & Trading Ltd., ieškovui nesutikus su atsakovų pasiūlymu pakeisti atsakovus į tinkamus atsakovus, byloje nesprendžiamas atsakomybės klausimas tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų.

9344.

94Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl 455 655,50 JAV dolerių įsiskolinimo priteisimo iš atsakovų, netenkinti ir išvestiniai reikalavimai dėl 84 482 JAV dolerių palūkanų už piniginės prievolės neįvykdymą bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo.

95Dėl priešieškinio

9645.

97Atsižvelgęs į tai, kad CPK 146 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad, tik įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamojoje civilinėje byloje atsakovai neturėjo teisės pareikšti reikalavimą dėl žalos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo civilinėje byloje, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o teismas pareikštą ieškinį nagrinėjamojoje byloje turėjo atsisakyti priimti. Todėl teismas atsakovų priešieškinį dėl žalos iš ieškovo priteisimo paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, CPK 146 straipsnio 2 dalis) ir grąžino atsakovams 960,02 Eur žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

98III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9946.

100Ieškovas Jupiter Shipping and Trading Ltd. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10146.1.

102Remiantis ieškovo į bylą pateiktų įrodymų visuma (ieškovui pateiktais užsakymais, ieškovo pateiktomis sąskaitomis už paslaugas ir kurą, ieškovo teiktais užsakymais Glander International Bunkering DMCC ir MED PETROLEUM DMCC, pastarųjų ieškovui pateiktais rašytiniais patvirtinimais) teismas turėjo padaryti pagrįstą išvadą, jog ieškovą ir atsakovus siejo sutartiniai santykiai, nes užsakymai ir sąskaitos buvo teikiamos, inter alia, laivo ir laivo savininko vardu, o paslaugas ir kurą priėmė bei tai patvirtino atsakovų pasamdytas asmuo laivo vyr. mechanikas A. P. I.. Tokiu būdu atsakovai patvirtino užsakymus, kurių pagrindu laivui buvo tiekiamas kuras. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino visų įrodymų visumos, nepagrįstai vadovavosi tik atsakovų pateiktais įrodymais ir nepagrįstai atmetė ieškovo pateiktus įrodymus. Dėl to teismas netinkamai aiškino tarp ieškovo ir atsakovų susiklosčiusius teisinius santykius ir padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas.

10346.2.

104Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino 2015 m. kovo 4 d. laivo „CS CRYSTAL“ frachtavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo Crystal Shipping Co Ltd. ir trečiojo asmens Drybulk Investment Holding S. A.:

10546.2.1.

106Teismas sprendime cituoja Frachtavimo sutarties 94 straipsnio nuostatas dėl laivo kuro papildymo, tačiau šios nuostatos nepaneigia, kad laivo vyr. mechanikas, kuris yra atsakovų samdomas darbuotojas, pirmiausia veikia atsakovų vardu.

10746.2.2.

108Teismas nepagrįstai nevertino Frachtavimo sutarties 1 punkte (66 pastraipoje) nurodytos nuostatos, kurioje įtvirtinta, kad savininkai „mokės atlyginimus, konsulinius mokesčius už įgulos atgabenimą į/iš laivo ir su įgula susijusius mokesčius už uosto paslaugas“. Ši nuostata patvirtina, kad laivo įgulą, t. y. ir vyr. mechaniką, samdo laivo savininkai (atsakovai).

10946.2.3.

110Teismas nepagrįstai neištyrė ir neįvertino Frachtavimo sutarties 9 punkto, kuriame nustatyta, kad „frachtuotojams turint pagrindo būti nepatenkintiems kapitono ar jo padėjėjų elgesiu, savininkai, gavę išsamų skundą, jį ištirs ir, jei būtina, padarys atitinkamus personalo pakeitimus“. Ši nuostata patvirtina, kad laivo įgula, t. y. ir vyr. mechanikas, vykdo atsakovų nurodymus.

11146.2.4.

112Šios Frachtavimo sutarties nuostatos suponuoja, tarp atsakovų ir trečiųjų asmenų buvo sudaryta tokia laivo frachtavimo sutartis, pagal kurią laivas buvo išnuomotas kartu su įgula. Tai reiškia, kad atsakovai yra ne tik laivo „CS CRYSTAL“ savininkai, bet ir laivo įgulą samdantys asmenys. Tai reiškia, kad darbuotojai (kapitonas ir mechanikas, priėmęs kurą), pirmiausia veikia atsakovų vardu.

11346.2.5.

114Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog Frachtavimo sutartis sudaryta tarp atsakovų ir frachtuotojo Drybulk Investment Holding S. A., ieškovas nėra šios sutarties šalis, todėl ji nesukuria ir negali sukurti ieškovui jokių teisių ir pareigų.

11546.2.6.

116Teismas neapgrįstai nesivadovavo CK 2.133 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.

11746.2.7.

118Teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Remiantis CK 6.264 straipsnio 2 dalimi, darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent atsakovai, o ne tretieji asmenys, yra atsakingi už laivo įgulos, įskaitant vyr. mechaniką, veiksmus.

11946.2.8.

120Nagrinėjamu atveju atsakovai, atstovaujami darbuotojo, priėmė laivui tiekiamą kurą, tokiais veiksmais akceptavo Drybulk Investment Holding S. A. atsakovų vardu pateiktus užsakymus. Todėl atsakovai turėjo pareigą atsiskaityti už laivui patiektą kurą.

12146.3.

122Nagrinėjamu atveju teismas turėjo pagrindą ginčo santykiams taikyti Lietuvos Respublikos teisę. Tačiau teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovo jūrinis reikalavimas negali būti tenkinamas iš laivo vertės:

12346.3.1.

124Ieškovas uoste laivui „CS CRYSTAL“ suteikė laivo užpildymo kuru paslaugas (ang. bunkering), todėl ieškovo reikalavimas pripažintinas privilegijuotu reikalavimu remiantis Prekybinės laivybos įstatymu, kuris turi būti tenkinamas iš laivo vertės. Todėl teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės nuostatas dėl privilegijuoto reikalavimo. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad privilegijuoti reikalavimai tenkinami iš laivo vertės, tačiau nepagrįstai nusprendė, jog dėl privilegijuoto reikalavimo ieškinys negali būti reiškiamas laivo savininkui.

12546.3.2.

126Toks Prekybinės laivybos įstatymo nuostatų aiškinimas neatitinka privilegijuoto reikalavimo esmės ir paneigia šią teisę. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme nustatytas 1 metų ieškinio senaties terminas, per kurį būtų neįmanoma gauti teismo sprendimą prieš laivo frachtuotoją ir jį įvykdyti prieš laivo savininką (tokio sprendimo priverstinis įvykdymas būtų neįmanomas). Todėl toks Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo aiškinimas ir taikymas yra neteisingas, paneigia privilegijuoto reikalavimo esmę ir pažeidžia ieškovo teisę į teisminę gynybą.

12746.3.3.

128Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį šiuo pagrindu, kadangi taip užkertamos galimybės pasinaudoti privilegijuoto reikalavimo institutu pagal Prekybinės laivybos įstatymą. Tai suponuoja, kad pateikus ieškinį frachtuotojams ir teismui priėmus sprendimą tenkinti ieškovo reikalavimą, ieškovo privilegijuotas reikalavimas negalėtų būti patenkintas jokiais atvejais, nes frachtuotojai nėra laivo savininkai ir jie neturi nuosavybės teisių į laivą, iš kurio vertės turėtų būti tenkinamas reikalavimas.

12946.4.

130Teismas konstatavo, kad „civilinėje byloje nenustatytos ir neįrodytos visos atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos“. Ieškovo teiktas ieškinys yra ne dėl žalos atlyginimo, tačiau dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Teismas netinkamai suprato ir aiškino ieškovo pateiktą reikalavimą atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovas neturi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygų, kadangi ieškovo reikalavimas yra įvykdyti prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir patiektas prekes, kuri kyla iš sutarties (užsakymo). Todėl darytina išvada, kad teismas neatskleidė šios civilinės bylos esmės.

13146.5.

132Teismas sprendime nenurodė, kurie ieškovo įrodymai yra atmetami ir kokie yra jų atmetimo motyvai. Teismas nepateikė jokių argumentų, kuriais remdamasis paneigtų atsakovų argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo. Tai suponuoja, kad teismas nevertino visų byloje pateiktų įrodymų, nukrypo nuo įrodinėjimą nustatančių taisyklių, taip pažeisdamas civilinio proceso nuostatas.

13347.

134Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd. prašė teismo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais bei pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovai papildomai nurodo:

13547.1.

136Ieškovas nėra faktinis kuro tiekėjas. Kuro tiekimo užsakymai pateikiami pagal pagrindinę pirkimo – pardavimo ar kitokią sutartį. Ieškovas taip ir nepateikė teismui neginčytinų įrodymų, patvirtinančių kuro pristatymo į laivo faktą. Ieškovo pateikti dokumentai neįskaitomi, jų kopijos yra nekokybiškos, neaišku kas būtent iš laivo įgulos priėmė kurą ir už jį pasirašė. Ieškovas nepateikė pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties su Drybulk Investment Holding S.A., kuri nurodyta visuose užsakymuose.

13747.2.

138Ieškovas pateikė teismui savo banko sąskaitos išrašą. Netgi jei daryti prielaidą, kad kuras iš tikrųjų buvo tiekiamas laivui, iš pateikto išrašo yra akivaizdu, kad tretieji asmenys už kurą atsiskaitė.

13947.3.

140Apelianto tvirtinimas, kad reikia taikyti Lietuvos teisę šiam ginčui spręsti, kritikuotinas, nes visi šių ūkinių operacijų dalyviai nėra Lietuvos subjektai arba valstybių, turinčių teisinės pagalbos sutartis su Lietuva, subjektai. Kita vertus, 1952 m. Konvencija, pagal kurią ir buvo areštuotas laivas, leidžia Lietuvos teismams nagrinėti pareikštus reikalavimus, bet neduoda nurodymų pagal kurios valstybės teisę tai reikia daryti.

14147.4.

142Ieškovas nėra Turkijos Respublikos juridinis asmuo, kaip tvirtina apeliantas. Ieškovas yra Nevio salos juridinis asmuo. Analoginės bendrovės vadinamos „ofšorinėmis“. Šio juridinio asmens savininkė yra Turkijos Respublikos advokatė. Todėl tik ieškovo savininkei, kaip fiziniam asmeniui, galėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose sutartis, bet minėta sutartis negali būti taikoma Nevio salos juridiniam asmeniui.

14347.5.

144Aplinkybė, jog ieškovas per metus nesikreipė į laivo savininką dėl tariamos skolos grąžinimo, liudija arba apie tai, kad skola yra tariama, arba apie tai, kad pats ieškovas laivo savininko nelaikė skolininku.

14547.6.

146Apelianto aptartai Frachtavimo sutarčiai taikoma Anglijos teisė. Prekybinės laivybos įstatymo 40 straipsnio 2 dalis įpareigoja būtent frachtuotoją atsakyti pagal prievoles, atsirandančias dėl naudojimosi suteiktu laivu. Todėl atsakovai negali atsakyti už frachtuotojų prievoles nei pagal Anglijos, nei pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

147Teisėjų kolegija

konstatuoja:

148IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

14948.

150Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

151Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

15249.

153Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, teisingai nustatė, kad ieškovas Jupiter Shipping and Trading Ltd. pagal trečiojo asmens Drybulk Investment Holding S. A., atstovaujamo Spot Shipping & Trading Ltd., 2015 m. rugsėjo 14 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. lapkričio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 14 d. užsakymus pristatė laivui „CS CRYSTAL“ kurą bendrai 455 655,50 JAV dolerių sumai. Užsakymų pateikimo ir kuro pristatymo metu tretieji asmenys laivu „CS CRYSTAL“ naudojosi 2015 m. kovo 4 d. su laivo savininkais Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd. sudarytos Frachtavimo sutarties pagrindu. Laivui patiektą kurą iš ieškovo pasitelktų bendrovių Glander International Bunkering DMCC ir MED PETROLEUM DMCC priėmė vyriausias laivo mechanikas A. P. I.. Tretiesiems asmenims laiku neatsiskaičius už patiektą kurą, ieškovas 2015 m. lapkričio 11 d., 2016 m. balandžio 8 d., 2016 m. gegužės 5 d. ir 2016 m. birželio 15 d. elektroniniais laiškais ragino trečiuosius asmenis padengti susidariusį 455 655,50 JAV dolerių įsiskolinimą.

15450.

155Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovas Jupiter Shipping and Trading Ltd. taip pat tiekė kurą pagal trečiojo asmens Drybulk Investment Holding S. A., atstovaujamo Spot Shipping & Trading Ltd., 2014 m. spalio 15 d., 2014 m. lapkričio 24 d., 2014 m. gruodžio 3 d., 2015 m. sausio 15 d., 2015 m. kovo 20 d. užsakymus laivui „INFINITY“ ir pagal 2014 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. lapkričio 19 d., 2014 m. gruodžio 9 d., 2014 m. gruodžio 30 d., 2015 m. sausio 27 d., 2015 m. vasario 10 d. užsakymus laivui „ETERNITY“. Byloje esantys 2015 m. sausio 28 d., 2015 m. kovo 11 d., 2015 m. gruodžio 28 d., 2015 m. spalio 23 d. trečiojo asmens elektroniniai laiškai ieškovui Jupiter Shipping and Trading Ltd. bei pastarojo į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2015 m. sausio 28 d., 2015 m. kovo 11 d., 2015 m. spalio 23 d. ir 2015 m. gruodžio 28 d. už dalį laivams „INFINITY“ ir „ETERNITY“ patiekto kuro tretieji asmenys su ieškovu atsiskaitė. Tačiau įsiskolinimo už laivui „CS CRYSTAL“ patiektą kurą tretieji asmenys nepadengė. Todėl ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl 455 655,50 JAV dolerių skolos ir 84 482 JAV dolerių palūkanų iš laivo „CS CRYSTAL“ savininkų Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd. priteisimo. Atsakovai apeliacinio skundo dėl teismo nustatytų faktų, kad ieškovas laivui „CS CRYSTAL“ patiekė kurą šioje byloje nurodytomis aplinkybėmis, o tretieji asmenys už jį neatsiskaitė, nepateikė.

15651.

157Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punkto nuostata, jog šalies, kurioje areštuotas laivas, teismai gali nagrinėti bylą iš esmės, jeigu reikalavimas pareikštas šalyje, kurioje buvo areštuotas laivas, bei atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, kuria patenkino ieškovo prašymą dėl laivo arešto, sprendė, jog ieškinys yra teismingas Klaipėdos apygardos teismui. Tačiau nustatęs, kad atsakovai nėra atsakingi už trečiųjų asmenų prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, teismas ieškinį atmetė.

15852.

159Apeliantas teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl ginčo santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos teisės bei ieškovo jūrinio reikalavimo pripažinimo privilegijuotu, tačiau nepagrįstai nurodė, jog dėl privilegijuoto reikalavimo ieškinys negali būti reiškiamas laivo savininkams. Taip pat savo teisę į reikalavimo patenkinimą ieškovas grindė Frachtavimo sutarties nuostatomis, apibrėžiančiomis laivo savininkų teisinius santykius su laivo įgula. Savo ruožtu atsakovai, remdamiesi tuo, jog visi ūkinių operacijų dalyviai nėra Lietuvos Respublikos arba valstybių, turinčių teisinės pagalbos sutartis su Lietuva, subjektai, nepripažįsta pagrįsta teismo išvados dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos teisės.

16053.

161Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos ginčui nagrinėti bei ginčo santykiams taikytinos materialiosios teisės, pareiškus jūrinį reikalavimą, laivo savininkų atsakomybės pagal jūrinį reikalavimą už laivui patiektą kurą, kuris buvo tiekiamas laivo frachtuotojo užsakymu, bei jūrinio reikalavimo kvalifikavimo privilegijuotu.

162Dėl tarptautinės teisės ir vidaus (nacionalinės) teisės normų santykio bei byloje (procesiniams ir materialiesiems ginčo santykiams) taikytinų teisės aktų

16354.

164Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Vienas iš visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų yra tarptautinės teisės prioriteto (viršenybės) prieš vidaus (nacionalinę) teisę principas, kuris reiškia, kad esant kolizijai tarp tarptautinės sutarties ir vidaus teisės nuostatų, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos. Šis principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.13 straipsnio 1 dalis, CPK 1 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių 11 straipsnio 2 dalis) – jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias numato Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. Ši nuostata taikoma ne tik sprendžiant šalių ginčui nagrinėti taikytinos teisės klausimus, bet ir visais kitais atvejais, kai kyla vidaus teisės ir tarptautinės teisės normų santykio klausimas.

16555.

166Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji nacionalinės teisės sistemos dalis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis), todėl tarptautinėse sutartyse įtvirtintos teisės normos civiliniams santykiams taikomos tiesiogiai, t. y. dėl tarptautinės teisės taikymo nebūtina priimti specialaus vidaus teisės akto, išskyrus atvejus, kai tarptautinės teisės aktas numato priešingai (CK 1.13 straipsnio 2 dalis).

16756.

168Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas reglamentuoja santykius, atsirandančius vežant jūrų laivais krovinius, keleivius ir bagažą, nustato darbo laive ypatumus ir socialines garantijas jūrininkams, taip pat reglamentuoja kitus civilinius teisinius santykius, susijusius su laivyba jūra tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys (Prekybinės laivybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles, nei prekybinės laivybos santykius reguliuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, taikomos tarptautinių sutarčių ir konvencijų nuostatos (Prekybinės laivybos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į šios nutarties 49-50 punktuose nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams reguliuoti taikytina ne tik 1952 m. Tarptautinė konvencija dėl kai kurių taisyklių, susijusių su laivų areštu, suvienodinimo, kaip tai teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau ir 1993 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų (toliau – ir 1993 m. Konvencija), taip pat Prekybinės laivybos įstatymas. 1952 m. Konvenciją Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2002 m. kovo 26 d. įstatymu Nr. IX – 802, 1993 m. Konvenciją – 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1370.

169Dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti ginčą

17057.

1711952 m. Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šios konvencijos nuostatos taikomos visiems laivams, plaukiojantiems su susitariančiosios valstybės vėliava bet kurios susitariančiosios valstybės jurisdikcijoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd., Bahamų salose registruoti juridiniai asmenys, yra ginčo laivo, plaukiojančio su Bahamų salų vėliava, savininkai. Bahamų salos nuo 1965 m. gegužės 12 d. yra 1952 m. Konvencijos dalyvės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas susitarančios valstybės, t. y. Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje, atsakovams, Bahamų salų, kurios taip pat yra prisijungusios prie 1952 m. Konvencijos, rezidentams, aplinkybė, kad ieškovas Jupiter Shipping and Trading Ltd. yra Turkijos Respublikoje (ne susitariančioje valstybėje) registruotas juridinis asmuo, neturi įtakos šios konvencijos nuostatų taikymui. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aptariamos 1952 m. Konvencijos taikymo byloje galimybę siejo su Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos sudaryta teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose sutartimi, ši teismo padaryta teisės aiškinimo klaida, sprendžiant dėl 1952 m. Konvencijos taikymo byloje, teisiškai nėra reikšminga. 1952 m. Konvencijos taikymą byloje lemia aplinkybė, kad su susitariančios valstybės (Bahamų salų) vėliava plaukiojantis laivas „CS CRYSTAL“ pateko į kitos susitariančios valstybės (Lietuvos Respublikos) jurisdikciją.

17258.

1731952 m. Konvencijos 2 straipsnyje nustatyta, kad laivas, plaukiojantis su susitariančiosios valstybės vėliava, gali būti areštuotas bet kurios susitariančiosios valstybės jurisdikcijoje siekiant užtikrinti kiekvieno jūrinio reikalavimo įvykdymą, tačiau jis negali būti areštuotas dėl jokio kito reikalavimo. Ieškovas gali areštuoti arba konkretų laivą, dėl kurio buvo pareikštas jūrinis reikalavimas, arba bet kurį kitą laivą, priklausantį asmeniui, kuris jūrinio reikalavimo pareiškimo metu buvo to konkretaus laivo savininkas, netgi tuo atveju, kai areštuojamas laivas yra pasiruošęs išplaukti; išskyrus jūrinius reikalavimus, susijusius su ginčais dėl laivo nuosavybės bei įkeitimo, tokiais atvejais negali būti areštuotas joks kitas laivas, išskyrus tą, dėl kurio pareikštas reikalavimas (1952 m. Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Jei laivo čarterio be įgulos (charter by demise) atveju dėl jūrinio reikalavimo, susijusio su šiuo laivu, yra atsakingas ne registruotasis laivo savininkas, o laivo nuomininkas, ieškovas gali areštuoti šį arba bet kurį kitą laivo be įgulos nuomininkui priklausantį laivą, tačiau dėl tokių jūrinių reikalavimų negali būti areštuotas joks kitas registruotajam savininkui priklausantis laivas; šios nuostatos taikomos visais atvejais, kai ne registruotasis tam tikro laivo savininkas, o kitas asmuo yra atsakingas pagal su tuo laivu susijusį jūrinį reikalavimą (1952 m. Konvencijos 3 straipsnio 4 dalis).

17459.

175Iš aukščiau nurodytų 1952 m. Konvencijos nuostatų bei jos 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto arešto apibrėžimo (areštas – laivo sulaikymas teismo nurodymu, siekiant užtikrinti jūrinio reikalavimo įvykdymą) aišku, jog konkretaus laivo areštas gali būti taikomas tik siekiant patenkinti jūrinį reikalavimą. 1952 m. Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies a-q punktuose išvardinti atvejai, kuomet reikalavimas yra laikomas jūriniu. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą dėl apmokėjimo už laivui patiektą kurą, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Jupiter Shipping and Trading Ltd. pareikštas reikalavimas yra jūrinis reikalavimas, atitinkantis 1952 m. Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies k punkto nuostatą. Pastaroji nurodo, kad jūriniu reikalavimu yra reikalavimas, pareikštas dėl gaminių ar medžiagų, pristatytų į laivą bet kurioje vietoje ir skirtų jo eksploatacijai ar priežiūrai. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad užsakymą dėl kuro laivui įsigijimo pateikė frachtuotas Drybulk Investment Holding S. A., tačiau pats jūrinis reikalavimas yra susijęs su atsakovams Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd. priklausančiu laivu. Todėl Klaipėdos apygardos teismas turėjo pagrindą 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuoti atsakovams priklausantį laivą „CS CRYSTAL“, tuo metu buvusį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (1952 m. Konvencijos 3 straipsnio 4 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išaiškinęs, kad 1952 m. Konvencijos nuostatos jūrinio reikalavimo atveju įgalina taikyti areštą jūrų laivui net tuo atveju, kai dėl jūrinio reikalavimo atsakingas ne registruotasis laivo savininkas, o laivo nuomininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

17660.

177Teisės doktrinoje yra pasisakyta, kad 1952 m. Konvencijos 7 straipsnyje nustatytos jurisdikcijos taisyklės pripažįstamos kaip sukuriančios „arešto jurisdikcijos“ (angl. „arrest jurisdiction“) pagrindą. Šiame 1952 m. Konvencijos straipsnyje nustatytos jurisdikcijos taisyklės laikomos kompromisu tarp skirtingų kontinentinės ir bendrosios teisės tradicijų valstybių ir jas galima skirstyti į tris grupes. Pagal bendrą taisyklę, valstybės, kurioje yra taikytas laivo areštas, teismas, turi jurisdikciją spręsti dėl ginčo esmės, jei tai nustato šios valstybės vidaus teisė, t. y. 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė siejama su lex fori nustatytomis jurisdikcijos taisyklėmis. Antroji taisyklė dėl jurisdikcijos ginčo esmę nagrinėti teismuose tos valstybės, kurioje buvo taikytas laivo areštas, yra pagrįsta konkrečiomis, specifinėmis sąsajomis tarp ginčo esmės ir tos valstybės. Šios sąsajos yra ieškovo įprasta gyvenamoji ar pagrindinė verslo vieta, aplinkybė, kad reikalavimas kyla toje valstybėje, kurioje areštas buvo taikytas, arba jis susijęs su laivo kelione, kurios metu areštas buvo atliktas (7 straipsnio 1 dalies a, b, c punktai). Trečioji jurisdikcijos taisyklių grupė (7 straipsnio 1 dalies d, e, f punktai) yra pagrindžiama tuo, kad konkretūs jūriniai reikalavimai reikalauja specialios apsaugos. Tai yra reikalavimai, kylantys iš susidūrimo, reikalavimai dėl laivo gelbėjimo, reikalavimai dėl areštuoto laivo įkeitimo ar hipotekos (Pelayia Yessiou-Faltsi, The 1952 Brussels International Convention on the arrest of ships for maritime claims and on jurisdiction, Aegean Review of the Law of the Seaand Maritime Law (2011), psl. 175–180).

17861.

179Vadovaujantis aukščiau nurodytais išaiškinimais, spręstina, jog Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti šią bylą dviem pagrindais. Visų pirma, pagal 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalį, šalies, kurioje buvo areštuotas laivas, teismai gali nagrinėti bylą iš esmės, jeigu pagal tos šalies nacionalinius įstatymus tie teismai turi jurisdikciją. Lietuvos Respublikos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės numato teisę ieškovui pareikšti ieškinį taip pat ir pagal atsakovo turto buvimo vietą, įskaitant ir reikalavimą dėl vežimo jūra teisinių santykių (jūrinis reikalavimas) pagal atsakovo laivo buvimo vietą (alternatyvusis teritorinis teismingumas) (CPK 30 straipsnio 2 ir 8 dalys, 12 dalis). Ieškinio pateikimo metu atsakovų laivas buvo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Antra, 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinta, kad šalies, kurioje buvo areštuotas laivas, teismai gali nagrinėti bylą iš esmės, jeigu reikalavimas pareikštas šalyje, kurioje buvo areštuotas laivas. Nurodyta nuostata patvirtina, kad pagal 1952 m. Konvenciją laivo areštas, viena vertus, suprantamas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, skirta užtikrinti konkrečius jūrinius reikalavimus, nustatytus šios konvencijos 1 straipsnyje, kita vertus, laivo areštas yra suprantamas kaip ginčų dėl pagrindinio reikalavimo jurisdikcijos nustatymo pagrindas. Tai reiškia, kad Klaipėdos apygardos teismas turėjo jurisdikciją nagrinėti ieškovo pareikštą reikalavimą atsakovams. Tačiau priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punkto nuostata kasacinio teismo praktikoje nėra aiškinama tik kaip suteikianti diskrecijos teisę Lietuvos teismams pasirinkti nagrinėti bylą iš esmės, kai ieškinys, pareikštas dėl jūrinio reikalavimo šios konvencijos valstybėje narėje po to, kai konkretus atsakovui priklausantis laivas buvo areštuotas, arba atsisakyti tokį ieškinį nagrinėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2012, išaiškinta, kad, įvykdžius visas sąlygas, nustatytas 1952 m. Konvencijoje tam, kad būtų pagrįstos aplinkybės, jog ieškovo reikalavimas yra jūrinis, jam užtikrinti teismas areštavo laivą ir dėl to Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą, teismai privalo tokį ieškinį nagrinėti, nes nėra pagrindų, kuriais remdamiesi Lietuvos teismai galėtų palikti ieškinį nenagrinėtą.

180Dėl ginčo santykiams taikytinos teisės

18162.

182Kaip nurodyta šios nutarties 54-56 punktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys yra sudedamoji nacionalinės teisinės sistemos dalis. Kadangi byloje taikytinos 1952 m. Konvencija ir 1993 m. Konvencija reglamentuoja ne tik procesinius, bet ir įvairius teisinių santykių subjektų materialiųjų subjektinių teisių įgyvendinimo aspektus, todėl nagrinėjamo ginčo sprendimui, visų pirma, yra taikytinos šiose konvencijose įtvirtintos tarptautinės teisės nuostatos, susijusios su jūrų laivų areštu, jūriniais suvaržymais ir įkeitimais.

18363.

184Tarptautinių sutarčių normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į jų tarptautinį pobūdį ir būtinumą užtikrinti vienodą jų aiškinimą bei taikymą (CK 1.13 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad užsienio teismų sprendimai gali būti naudingi lyginamuoju aspektu, ypač tarptautinių sutarčių taikymo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012, 2014 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2014). Be to, kadangi 1952 m. Konvencija ir 1993 m. Konvencija yra tarptautinės sutartys, jų aiškinimui taikoma ir 1969 m. Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės, kurios 31 straipsnio 3 dalies b punktas nustato, kad be sutarties konteksto dar atsižvelgiama į visą vėlesnę tos sutarties taikymo praktiką, kuri išreiškia tos sutarties šalių sutarimą dėl sutarties aiškinimo.

18564.

186Nagrinėjamoje byloje taip pat būtina nustatyti, kokios valstybės vidaus teisė, neskaitant tarptautinių sutarčių teisės normų, taikytina ieškovo pareikštam jūriniam reikalavimui dėl atsakovų – laivo savininkų – civilinės atsakomybės, laivo frachtuotojui neatsiskaičius su tiekėju už laivui patiektą kurą. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio) (CPK 808 straipsnio 1 dalis).

18765.

188Atsakovai atsiliepime į ieškinį akcentavo, kad nors 1952 m. Konvencija leidžia Lietuvos teismams nagrinėti pareikštus reikalavimus, tačiau nenurodo, pagal kurios valstybės taikytiną teisę tokie reikalavimai turi būti nagrinėjami. Teisėjų kolegija sutinka, kad aptariamų konvencijų nuostatose tiesiogiai nėra reglamentuotas materialiosios teisės ginčo santykiams taikymo klausimas.

18966.

190Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl ginčui taikytinos teisės, atsižvelgia į ginčui aktualias 1952 m. Konvencijos ir 1993 m. Konvencijos nuostatas. 1952 m. Konvencijos 9 straipsnis reglamentuoja, kad jokia šios konvencijos nuostata negali būti aiškinama kaip sukurianti teisę pareikšti ieškinį, kuri, išskyrus šios konvencijos nuostatas, nebūtų atsiradusi pagal bylą nagrinėjusio teismo taikomą teisę, taip pat kaip sukurianti jūrinio turto suvaržymo teisę, kuri nenumatyta tokioje teisėje ar Jūrinių įkeitimų ir turto suvaržymo konvencijoje, jei ji taikoma. Pagal 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punktą šalies, kurioje buvo areštuotas laivas, teismai gali nagrinėti bylą iš esmės. 1993 m. Konvencijos 6 straipsnis reglamentuoja, kad kiekviena valstybė, šios konvencijos šalis, pagal savo įstatymus suteikia kitus jūrinius suvaržymus, kad būtų užtikrinti šios konvencijos 4 straipsnyje nepaminėti reikalavimai laivo savininkui, laivo be įgulos nuomotojui, laivo valdytojui ar operatoriui.

19167.

192Taigi, pagal minėtas tarptautinės teisės nuostatas, sprendžiant dėl taikytinos teisės byloje, kurioje pareikštas jūrinis reikalavimas, turėtų būti taikoma teisė tos valstybės, kurioje laivas buvo areštuotas ir kurios teismai turi jurisdikciją spręsti ginčą dėl jūrinio reikalavimo iš esmės. Tokią išvadą leidžia daryti aplinkybė, kad pati 1952 m. Konvencija nenustato teisės reikšti ieškinį, o tokią teisę ir jos įgyvendinimo tvarką sieja išimtinai tik su tos valstybės, kurioje nagrinėjamas ginčas iš esmės, teise. Be to, pagal 1993 m. Konvenciją, būtent konkreti valstybė, šios konvencijos šalis, turi teisę suteikti ir kitus jūrinius suvaržymus, siekiant užtikrinti dar kitus, nepaminėtus konvencijos 4 straipsnyje, reikalavimus. Taigi, tokiais atvejais, koks yra nagrinėjamoje byloje, turėtų būti taikoma tos valstybės, kurios teismas nagrinėja ginčą, materialioji teisė (lex fori). Pažymėtina, kad ginčuose, kylančiuose iš panašių teisinių santykių, lex fori teisės taikymas pripažįstamas ir užsienio valstybių teismuose (Reiter Petroleum Inc. v „Sam Hawk“, Federal Court of Australia, Full Court September 28, 2016 [2016] FCAFC 26).

19368.

194Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prekybinėje laivyboje taikomi teisės aktai išvardinti Prekybinės laivybos įstatymo 5 straipsnyje. Šiame straipsnyje yra nustatytos ir konkretiems iš prekybinės laivybos kylantiems teisiniams santykiams taikomos kolizinės normos. Tačiau šiose nacionalinės teisės nuostatose nėra nustatyta kolizinių normų, taikomų ginčams, susijusiems su jūrų laivams tiekėjų teikiamomis paslaugomis. Nurodytas teisės normas aiškinant sistemiškai, darytina išvada, jog tokiems ginčams spręsti taikytina Lietuvos Respublikos teisė (CPK 808 straipsnio 3 dalis). Tokią išvadą pagrindžia ir ryšys tarp kilusio ginčo ir taikytinos teisės. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko teisę reikšti ieškinį ir reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtent Lietuvos Respublikos teismuose. Pagal Lietuvos Respublikos teisę byloje buvo pritaikytos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės.

19569.

196Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas tarptautinės teisės normas ir teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčą iš esmės taikomos Lietuvos Respublikos materialiosios teisės normos.

197Dėl jūrinio reikalavimo ir jūrinio suvaržymo sampratos, esmės, santykio bei tarptautinės šių reikalavimų aiškinimo bei taikymo teismuose ir teisės doktrinoje praktikos

19870.

199Ieškovo byloje pareikštas jūrinis reikalavimas pagal 1952 m. Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies k punkto nuostatą. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Tačiau šalys nesutaria, ar šis jūrinis reikalavimas dėl kuro tiekimo laivui (bunkeriavimo), remiantis 1952 m. Konvencijos 9 straipsniu, 1993 m. Konvencijos 4 straipsniu ir Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalimi, yra privilegijuotas (t. y. ar jam taikoma jūrinio suvaržymo teisė). Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl jūrinio reikalavimo ir jūrinio suvaržymo teisės santykio bei pagrindo ieškovo byloje pareikštą reikalavimą pripažinti privilegijuotu (užtikrintu jūrinio suvaržymo teise).

20071.

201Minėta, kad 1952 m. Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies a-q punktuose yra išvardinti atvejai, kuomet reikalavimas yra laikomas jūriniu. 1993 m. Konvencijos 4 straipsnio 1 dalies a-e punktuose nurodyti jūriniai reikalavimai, kurie užtikrinami jūriniais suvaržymais ir kurie turi pirmenybę prieš įregistruotą įkeitimą, hipoteką ar suvaržymą (1993 m. Konvencijos 5 straipsnis). Kaip minėta, 1952 m. Konvencijos 9 straipsnyje įtvirtinta, kad šios konvencijos nuostatos negali būti aiškinamos kaip sukuriančios jūrinio turto suvaržymo teisę, kuri nenumatyta bylą nagrinėjančio teismo taikomoje teisėje ar 1993 m. Konvencijoje. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinimų dėl jūrinio reikalavimo bei jūrinio suvaržymo esmės, santykio, skirtumų nėra pateikta.

20272.

203Teisėjų kolegija, aiškindama 1952 m. Konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintą jūrinio reikalavimo (angl. maritime claim, pranc. créance maritime) sąvoką ir šios konvencijos 9 straipsnyje nurodytą bei 1993 m. Konvencijos 4 straipsnyje įtvirtintą jūrinio (turto) suvaržymo teisės (angl. maritime lien, pranc. droit de suite) sąvoką, lyginamuoju teisės aiškinimo aspektu aptaria formuojamą šiais klausimais užsienio valstybių teismų praktiką ir teisės doktriną (nutarties 63 punktas).

20473.

205Užsienio teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbu atskirti jūrinį reikalavimą nuo jūrinio suvaržymo teisės. Ne kiekvienas jūrinis reikalavimas suteikia jūrinio suvaržymo teisę. Jūrinio suvaržymo teisės esmė yra ta, kad jūrinis reikalavimas, kuris užtikrintas jūriniu suvaržymu, laikomas „privilegijuota skola” (angl. „privileged debt”, pranc. „privil?ge ar créance privil?giée“) ir suteikia teisę ieškovui nukreipti savo reikalavimą į laivą, su kuriuo jūrinis reikalavimas susijęs, net jei laivo savininkas nėra asmeniškai atsakingas pagal reikalavimą (angl. even though the owner of that vessel is not other wise personally responsible for that claim) (Owners of The Spirit of Independence v Wear Dockyard Ltd. Queen's Bench Division (Admiralty Court) August 6, 1998 [1999] C.L.C. 87).

20674.

207Toks jūrinio reikalavimo ir jūrinio suvaržymo teisės atskyrimas atliekamas ir kitų valstybių teismų praktikoje. Pavyzdžiui, Australijos federalinio teismo praktikoje aiškinama, kad jūrinio turto suvaržymo teisė skiriasi nuo jūrinio reikalavimo savo svarba. Nors tai yra užtikrinimo priemonė (angl. a matter of security), taikoma tarp sandorio šalių ar dėl kitų aplinkybių, iš kurių kyla reikalavimas, ji taip pat daro poveikį tretiesiems asmenims. Jos poveikis tretiesiems asmenims pasireiškia tuo, kad ji suteikia teisę nukreipti reikalavimą į nuosavybę, kuri priklauso kitam asmeniui, kuris nėra sandorio ar kitų aplinkybių šalimi, ir suteikia prioritetą kitų reikalavimų atžvilgiu (Reiter Petroleum Inc. v „Sam Hawk“, Federal Court of Australia, Full Court September 28, 2016 [2016] FCAFC 26).

20875.

209Užsienio valstybių teismuose pripažįstama, kad jūrinio (turto) suvaržymo teisė yra įgyvendinama teikiant ieškinį in rem, nukreiptą į laivą, su kuriuo yra susijęs toks reikalavimas, nepaisant vėlesnio laivo pardavimo trečiajai šaliai ir nepaisant, ar pirkėjas buvo informuotas apie suvaržymą ir ar kyla jo atsakomybė pagal jūrinį reikalavimą. Todėl jūrinio turto suvaržymo teisė pasižymi daiktinės teisės į laivą pobūdžiu (angl. a proprietary right in the ship) (Bankers Trust International v Todd Shipyards Corp. (The Halcyon Isle) Privy Council June 24, 1980 [1981] A.C. 221).

21076.

211Apibendrindama nurodytą užsienio teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad esminiai jūrinio reikalavimo ir jūrinio turto suvaržymo teisės (t. y. jūrinio reikalavimo, užtikrinto jūriniu suvaržymu) atribojimo kriterijai yra jūrinio reikalavimo tenkinimo eiliškumas ir galimybė jūrinį reikalavimą patenkinti iš laivo, su kuriuo jūrinis reikalavimas susijęs, vertės ar kito turto, susijusio su tokiu laivu. Jūrinis reikalavimas, užtikrintas jūriniu turto suvaržymu, iš esmės yra daiktinio pobūdžio reikalavimas, kuris yra nukreipiamas į daiktą (laivą), su kuriuo yra susijęs kilęs reikalavimas, ir (arba) kitą su laivu susijusį turtą. Todėl vien ta aplinkybė, kad asmuo turi jūrinį reikalavimą pagal 1952 m. Konvencijos 1 straipsnį, savaime nereiškia, kad jam suteikiama jūrinio turto suvaržymo teisė pagal 1993 m. Konvenciją.

21277.

213Taigi, tarptautinėje praktikoje yra skiriami paprastieji, neužtikrinti jūriniais suvaržymais, ir privilegijuoti, užtikrinti jūriniais suvaržymais, jūriniai reikalavimai. Paprastiesiems jūriniams reikalavimams tenkinti reiškiami asmeniniai ieškiniai, privilegijuotiems – ieškiniai in rem (daiktiniai). Paprastieji jūriniai reikalavimai neturi prioriteto kitų atsakovo kreditorinių reikalavimų atžvilgiu. Tuo tarpu privilegijuoti jūriniai reikalavimai vykdytini daiktinio ieškinio pagrindu iš laivo, su kuriuo tas jūrinis reikalavimas susijęs, ar kito su tokiu laivu susijusio turto, vertės. Jūriniai suvaržymai yra neatsiejami nuo laivo, nepaisant jokio nuosavybės, registracijos ar vėliavos pasikeitimo (1993 m. Konvencijos 8 straipsnis), todėl privilegijuoti jūriniai reikalavimai gali būti reiškiami laivo savininkams, valdytojams, nuomininkams, operatoriams (1993 m. Konvencijos 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6 straipsnis).

21478.

215Kaip minėta, 1952 m. Konvencijos 1 straipsnis nustato jūrinių reikalavimų sąrašą. Tačiau ši konvencija nepateikia nei jūrinio turto suvaržymo teisės apibrėžimo, nei tokios teisės pavyzdinio sąrašo. Jūrinio turto suvaržymo teisės apibrėžimo ir sampratos nenustato ir Lietuvos Respublikos teisinis reglamentavimas. 1993 m. Konvencijos 4 straipsnio 1 dalies a, b, c, d ir e punktuose išvardinti privilegijuoti jūriniai reikalavimai laivo savininkui, laivo be įgulos nuomotojui, laivo valdytojui ar operatoriui, kurie yra užtikrinti jūriniais suvaržymais. Pabrėžtina konvencijoje nurodytų privilegijuotų jūrinių reikalavimų ypatinga svarba (jūriniai reikalavimai dėl atlyginimų laivo įgulos nariams ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo, dėl su laivo eksploatacija susijusios žūties ar asmens sužalojimo, dėl atlyginimo už laivo gelbėjimą, dėl uosto rinkliavų, dėl eksploatuojant laivą padarytos fizinės žalos ar nuostolių atlyginimo).

21679.

217Aiškindama jūrinio suvaržymo teisės sampratą, privilegijuotų reikalavimų pobūdį ir svarbą, teisėjų kolegija įvertina formuojamą užsienio valstybių teismų praktiką šiais teisės klausimais. Užsienio valstybių teismų praktikoje pripažįstama, kad jūrinio turto suvaržymo teisė pasižymi įvairiais ypatumais, kurių vienas yra reikalavimo pobūdis, pavyzdžiui, gelbėjimas (angl. salvage), jūrininkų atlyginimai (angl. seamen‘s wages), bodmerėja (angl. bottomery) (kreditas, įkeičiant laivą ar jo krovinį) ir pan. (Bankers Trust International v Todd Shipyards Corp. (The Halcyon Isle) Privy Council June 24, 1980 [1981] A.C. 221).

21880.

219Reikalavimas, kylantis iš žalos dėl susidūrimo (angl. collision damage) suteikia jūrinio turto suvaržymo teisę. Tačiau reikalavimai dėl krovinio (angl. cargo claims) nesuteikia jūrinio turto suvaržymo teisės (Bankers Trust International v Todd Shipyards Corp. (The Halcyon Isle) Privy Council June 24, 1980 [1981] A.C. 221).

22081.

221Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar privilegijuotu reikalavimu, kuris suteikia jūrinio turto suvaržymo teisę, gali būti laikomas ieškovo jūrinis reikalavimas dėl apmokėjimo už laivui patiektą kurą, t. y. bunkeriavimo paslaugas. Akivaizdu, jog toks ieškovo atsakovams pareikštas jūrinis reikalavimas tarp 1993 m. Konvencijos 4 straipsnyje išvardintų privilegijuotų reikalavimų nepatenka.

22282.

223Kiekviena susitarianti valstybė, 1993 m. Konvencijos dalyvė, esant įvykdytoms šioje konvencijoje nustatytoms sąlygoms, pagal savo įstatymus gali suteikti ir kitus jūrinius suvaržymus, kad užtikrinti dar kitus konvencijos 4 straipsnyje nepaminėtus reikalavimus laivo savininkui, laivo be įgulos nuomotojui, laivo valdytojui ar operatoriui (1993 m. Konvencijos 6 straipsnis). Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose išvardinti privilegijuoti jūriniai reikalavimai, kurie tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka iš laivo arba kito su laivo eksploatavimu susijusio turto (63 straipsnis) ir kurių dauguma iš esmės atitinka 1993 m. Konvencijos 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus privilegijuotus jūrinius reikalavimus (žr., pavyzdžiui, Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus jūrinius reikalavimus). Yra pagrindas pripažinti, jog nacionalinėje teisėje privilegijuotiems jūriniams reikalavimams papildomai, lyginant su 1993 m. Konvencija, priskirti reikalavimai, kilę iš veiksmų, kuriuos atliko laivo kapitonas, siekdamas išsaugoti laivą ar tęsti reisą, reikalavimai atlyginti nuostolius dėl krovinių arba bagažo praradimo ar sužalojimo, reikalavimai sumokėti frachtą ir kitas įmokas, priklausančias už vežimą jūra bei reikalavimai sumokėti už uoste suteiktas paslaugas (Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 5-7 punktai ir 3 dalis). Neabejotina, jog ieškovo pareikštas jūrinis reikalavimas dėl atlyginimo už laivui patiektą kurą tarp Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose numatytų jūrinių reikalavimų nepatenka, tokiu argumentu nesiremia ir apeliantas. Taigi, Prekybinės laivybos įstatymas ex verbis (tiesiogiai, aiškiai) neišreiškia, kad jūriniai reikalavimai, kylantys iš bunkeriavimo, kaip ir visi kiti tiekėjų reikalavimai, susiję su laivo eksploatavimui ar priežiūrai reikalingų gaminių ar medžiagų pristatymu, yra privilegijuoti. Tačiau ieškovas savo reikalavimą, kaip privilegijuotą, grindžia Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, jog reikalavimai sumokėti už uoste suteiktas paslaugas prilyginami atitinkamai šeštosios arba septintosios eilės privilegijuotiems reikalavimams atsižvelgiant į tai, iš kokio turto jie patenkinami.

22483.

225Teisėjų kolegija, siekdama nustatyti, ar jūrinis reikalavimas, kylantis iš kuro laivui tiekimo (bunkeriavimo) teisinių santykių, valstybių, 1993 m. Konvencijos dalyvių, nacionalinėse teisės sistemose gali būti pripažintas privilegijuotu jūriniu reikalavimu, visų pirma, įvertina užsienio valstybių teisinį reglamentavimą ir teisės doktriną.

22684.

227Prancūzijos transporto kodekso (pranc. Code de transports) 5114-8 (6) straipsnis nustato, kad reikalavimai, kylantys iš tiekimo laivui teisinių santykių, kurie reikalingi laivo kelionės tęsimui ir suteikiami ne namų uoste, yra privilegijuoti (pranc. Sont privilégiés sur le navire, sur le fret du voyage pendant lequel est née la créance privilégiée et sur les accessoires du navire et du fret acquis depuis le début du voyage: Les créances provenant des contrats passés ou d'opérations effectuées par le capitaine hors du port d'attache, en vertu de ses pouvoirs légaux, pour les besoins réels de la conservation du navire ou de la continuation du voyage, sans distinguer si le capitaine est ou non en m?me temps propriétaire du navire et s'il s'agit de sa créance ou de celle des fournisseurs, réparateurs, pr?teurs ou autres contractants. Il en est de m?me pour les créances que font na?tre contre l'armateur les actes du consignataire, lorsqu'il pourvoit aux besoins normaux du navire au lieu et place du capitaine).

22885.

229Vokietijos prekybos įstatymo (vok. Handelsgesetzbuch) 593 straipsnis, nustatantis privilegijuotų reikalavimų (vok. Gesicherte Forderungen) sąrašą, nenustato, kad reikalavimas dėl tiekimo laivui, laikomas privilegijuotu.

23086.

231Latvijos jūrų kodekso (lv. Jūras kodekss) 33 straipsnis, nustatantis privilegijuotų reikalavimų sąrašą (lv. Jūras privilēģija), nenustato, kad reikalavimas dėl tiekimo laivui laikomas privilegijuotu. Tačiau pagal šio kodekso 33 straipsnio 4 dalį, privilegijuotu laikoms reikalavimas, kylantis iš mokesčių dėl uosto naudojimo, kanalų ir kitų vandens kelių bei laivavedybos paslaugų (angl. Maritime liens in respect of a shipowner, bare boat charterer or ship operator shall secure claims: associated with payments for the use of ports, canals and other waterways and pilotage services; lv. Jūras privilēģija attiecībā uz kuģa īpašnieku, berbouta fraktētāju vai kuģu operatoru nodrošina prasības: kas saistītas ar maksājumiem par ostu, kanālu un citu ūdensceļu izmantošanu un loču pakalpojumiem).

23287.

233Pagal Kipro teisę, prekių ir medžiagų tiekimas laivui nesuteikia jūrinio turto suvaržymo teisės (Costas Stamatiou, Angara Maritime Ltd. v Ocean Connect UK Ltd (The Fesco Angara), International Company and Commercial Law Review, 2011, 22(10), psl. 307-310).

23488.

235Teisės doktrinoje pripažįstama, kad pagal vyraujantį teisinį reglamentavimą, reikalavimai, susiję su tiekimu laivui, nelaikomi privilegijuotais (Paul Myburgh, The Ship Supplier’s Lien: Taking a (Maple) Leaf out of the Canadian Statute Book?, 2010, Asia-Pacific Law Review, psl. 279-296).

23689.

237Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytą užsienio valstybių teisinį reglamentavimą ir teisės doktriną, daro išvadą, kad vieningas teisinis reglamentavimas dėl jūrinio reikalavimo, kylančio iš degalų tiekimo laivui (bunkeriavimo), pripažinimo privilegijuotu (užtikrintu jūriniu suvaržymu) užsienio valstybių, 1993 m. Konvencijos dalyvių, teisės sistemose nėra nustatytas ir valstybių praktika šioje srityje skiriasi. Todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas pagal tos valstybės, kurios teisė taikoma ginčui iš esmės, vidaus teisę, t. y. Lietuvos Respublikos teisę.

238Dėl atsakovų pareigos atsiskaityti už laivui „CS CRYSTAL“ patiektą kurą ir suteiktas paslaugas

23990.

240Ieškovas reikalavimą atsakovams – jūrų laivo „CS CRYSTAL“ savininkams – reiškia dėl šiam laivui patiekto kuro ir suteiktų paslaugų, nors šios paslaugos buvo suteiktos tretiesiems asmenims (Drybulk Investment Holding S. A., atstovaujamam Spot Shipping & Trading Ltd.), kurie kuro įsigijimo ir paslaugų gavimo metu naudojosi laivu frachtavimo sutarties pagrindu. Todėl, visų pirma, teisėjų kolegija, kvalifikuoja tarp proceso šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

24191.

242Tarp atsakovų (Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd.) ir trečiųjų asmenų (Drybulk Investmen tHolding S. A., atstovaujamo Spot Shipping & Trading Ltd.) susiklostė frachtavimo teisiniai santykiai pagal 2015 m. kovo 4 d. Frachtavimo sutartį. Remiantis Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 21 punktu, laivo frachtavimo sutartis (čarteris) – tai susitarimas, pagal kurį laivo valdytojas (frachtininkas) įsipareigoja kitai šaliai (frachtuotojui) už mokestį leisti naudotis laivu ar jo dalimi kroviniams, keleiviams ar bagažui vežti. Atsižvelgiant į tai, kad Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 3 punkte apibrėžiama ir laivo be įgulos sutartis (bareboat charter), aišku, jog laivo frachtavimo sutarties pagrindu laivas išnuomojamas frachtuotojui kartu su jo įgula.

24392.

244Pagal šalių sudarytą Frachtavimo sutarties 2 punktą, frachtuotojai (Drybulk Investment Holding S. A. ir garantas Makro Denizcilik ve Gemi Iseletmeciligi Sanayi ve Ticaret Ltd. Sti.) įsipareigojo pasirūpinti ir apmokėti už visą kurą, išskyrus, jei sutarta kitaip. Tai reiškia, kad Frachtavimo sutarties galiojimo metu tretieji asmenys įsipareigojo savo lėšomis atsiskaityti už laivo „CS CRYSTAL“ naudojimo metu įsigytą kurą.

24593.

246Taigi, prievoliniai teisiniai santykiai, iš kurių ieškovas kildina reikalavimą atsakovams, tarp ieškovo ir atsakovų nesusiklostė, tačiau nepaisant šios aplinkybės, ieškovas reikalavimą reiškia atsakovams (laivo savininkams), bet ne frachtuotojams (tretiesiems asmenims).

24794.

248Sprendžiant dėl atsakovų (laivo „CS CRYSTAL“ savininkų) atsakomybės pagal ieškovo reikalavimą, yra aktualus Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje nustatytos teisės nuostatos aiškinimas ir taikymas, nes nuo to priklauso, kokia tvarka turėtų būti tenkinamas ieškovo reikalavimas pagal Prekybinės laivybos įstatymo 63 straipsnį. Prekybinės laivybos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodyti reikalavimai turi būti tenkinami pirmiausia iš laivo vertės. Todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovo byloje pareikštas jūrinis reikalavimas patenka į privilegijuotų reikalavimų sąrašą, tai reikštų, kad toks reikalavimas gali būti tenkinamas iš atsakovams priklausančio laivo vertės. Todėl teisėjų kolegija toliau pasisako, ar ieškovo byloje pareikštas jūrinis reikalavimas laikytinas privilegijuotu pagal Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalį.

24995.

250Teisėjų kolegija aktualia ginčo nagrinėjimui taip pat laiko aplinkybę, kad ieškovo laivui „CS CRYSTAL“ suteiktos kuro tiekimo (bunkeriavimo) paslaugos buvo suteiktos ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o užsienio valstybių teritorijoje esančiuose uostuose (Naujasis Orleanas, Lome Offshore WP, Salvador Roads, Durban).

25196.

252Ieškovas reikalavimą atsakovams laiko privilegijuotu pagal Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, jog reikalavimai sumokėti už uoste suteiktas paslaugas prilyginami atitinkamai šeštosios arba septintosios eilės reikalavimams, atsižvelgiant į tai, iš kokio turto jie patenkinami. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažinęs, kad ieškovo byloje pareikštas reikalavimas yra privilegijuotas, sprendė, jog tai, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso laivas, į kurį buvo patiektas kuras tretiesiems asmenims, nereiškia, jog atsakovai yra atsakingi už trečiųjų asmenų prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu atsiskaityti už patiektą kurą į laivą. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškovo byloje pareikšto jūrinio reikalavimo pobūdžio ir neargumentavo, kodėl reikalavimas sumokėti už frachtuotojams į laivą pristatytą kurą (bunkeriavimą) laikytinas privilegijuotu pagal minėtą Prekybinės laivybos įstatymo nuostatą, t. y. kodėl ieškovo reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas sumokėti už uoste suteiktas paslaugas iš laivo vertės.

25397.

254Teisėjų kolegija pažymi, kad sąvoka „uoste suteiktos paslaugos“ Prekybinės laivybos įstatyme nėra apibrėžta. Taip pat šiame įstatyme nėra apibrėžta ir paslaugų sąvoka. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, aiškinančios minėtos normos turinį, nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, visų pirma, svarbu nustatyti Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos tikslą, paskirtį ir esmę, todėl taiko lyginamąjį, istorinį, sisteminį ir kitus minėtos normos aiškinimo metodus.

25598.

256Teisėjų kolegija, vertindama užsienio valstybių teisinį reglamentavimą, nustatė, kad iš esmės analogiškas privilegijuotų reikalavimų teisinis reglamentavimas yra nustatytas Ukrainos teisėje. Ukrainos jūrinės prekybos laivybos kodekso (rus. ?????? ????????? ???????????? ???????) 358 straipsnis nustato privilegijuotų jūrinių reikalavimų patenkinimo eiliškumą, kuris, aiškinant sistemiškai ir lingvistiškai, iš esmės atitinka Prekybinės laivybos įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje nustatytą privilegijuotų reikalavimų sąrašą. Taip pat minėtame Ukrainos jūrinės prekybos laivybos kodekso straipsnyje nustatyta, kad reikalavimai, kylantys iš uoste suteiktų paslaugų, yra laikomi privilegijuotais pagal šį straipsnį (rus. ?????????? ?? ?????? ??????????????? ? ????? ????? ?????????????? ?????????????? ??????????? ?????? 7 ??? 8 ? ??????????? ?? ????, ?? ?????? ????????? ??? ???????????). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad galima daryti išvadą, jog rengiant Prekybinės laivybos įstatymą (priimtą 1996 m. rugsėjo 12 d. įstatymo Nr. I-1513), galimai buvo atsižvelgta į Ukrainos jūrinės prekybos laivybos kodekso, priimto 1995 metais, nuostatas, kurioms iš esmės yra analogiškos šiam ginčui taikomos Prekybinės laivybos įstatymo nuostatos. Pažymėtina, kad Ukrainos jūrinės prekybos laivybos kodekse nėra nustatyta, kad kuro tiekimo (bunkeriavimo) paslaugos laikytinos uoste suteiktomis paslaugomis. Tokios nuostatos nėra ir Prekybinės laivybos įstatyme.

25799.

258Teisės doktrinoje nurodoma, jog uoste suteikiamos paslaugos yra suprantamos kaip paslaugos, susijusios su laivų aptarnavimu ir aprūpinimu, krovinių gabenimu, keleivių aptarnavimu, saugumo jūrų uoste užtikrinimu (???????? ???????, ??????? ?????, ???????? (2019), psl. 38). Pagrindiniais uosto paslaugų tiekėjais teisės doktrinoje laikomi, visų pirma, uosto terminalo operatoriai, kiti paslaugų tiekėjai gali būti uosto krovėjai, laivų agentai ir pan. (Kevin Cullinane, Wayne K Talley, Port Economics, Elsevier (2006), psl. 1). Taigi bunkeriavimo paslaugos įprastai nėra priskiriamos uoste suteikiamoms paslaugoms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad uoste teikiamos paslaugos yra įprastai siejamos su laivų pakrovimu (iškrovimu), laivų ir keleivių aptarnavimu, krovinių ekspedicija.

259100.

260Teisėjų kolegija pastebi, kad 1993 m. Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta šalių teisė pagal savo įstatymus suteikti kitus jūrinius suvaržymus nėra absoliuti. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad šalių laisvė yra apribota tik pirmumo teisių dėl išparduodamo turto gautų lėšų paskirstymu (angl. distribution of the proceeds of sale). Taip pat pripažįstama, kad yra ribojimai dėl asmenų, į kuriuos gali būti nukreipti reikalavimai, kadangi nuoroda yra padaryta tik į savininką, frachtuotoją, laivo valdytoją ar operatorių. Todėl pripažįstama, kad šalys negali suteikti jūrinio (turto) suvaržymo teisės dėl reikalavimų, kylančių iš laikinojo ir kelionės frachto (angl. contracting states are not allowed to grant maritime liens in respect of claims against time and voyage charterers) (Franceso Berlingieri, International Maritime Conventions volume 2: Navigation, Securities, Limitation of National Liability and Jurisdiction, Routledge, 2015, 5.6.1 skyrius). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs būtent su laikinuoju frachtavimu (Frachtavimo sutartyje nustatyta, kad laivas numojamas šešių mėnesių laikotarpiui). Tai reiškia, kad 1993 m. Konvencijos šalių teisės nustatyti jūrinio (turto) suvaržymus yra ribota ir ši konvencija nesuteikia teisės nustatyti jūrinio (turto) suvaržymus tiems reikalavimams, kurie kyla iš laikinojo frachtavimo. Todėl minėta 1993 m. Konvencijoje nustatyta šios konvencijos šalių teisė nustatyti papildomus privilegijuotus jūrinius suvaržymus, taigi ir Prekybinės laivybos įstatyme nustatyti papildomi privilegijuoti jūriniai suvaržymai negali būti aiškinama plečiamai.

261101.

262Be to, teisėjų kolegija, aiškindama Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje nustatytą uoste suteiktų paslaugų sąvoką, ją sistemiškai aiškina su laivybos teisinius santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuojančio Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo) nuostatomis. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad laivų aptarnavimas yra paslaugų laivams teikimo veikla (17 dalis), laivų aprūpinimas yra laivų aprūpinimo atsargomis veikla (18 dalis). Šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad laivų aptarnavimo ir aprūpinimo paslaugas teikiantys asmenys turi teisę aptarnauti laivą ir jo įgulą ar aprūpinti atsargomis nustatyta tvarka gavę leidimą patekti į uostą ir pagal laivų, stovinčių prie uosto krantinių, pirsų kapitonų arba jų įgaliotų asmenų paraiškas. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, asmenys ir transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami pateikę leidimus. Leidimų išdavimo tvarką ir pavyzdžius tvirtina susisiekimo ministras, suderinęs su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Tai reiškia, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas uoste suteiktas paslaugas sieja su paslaugomis, kurias teikia asmuo, turintis teisę aptarnauti laivą.

263102.

264Tuo tarpu ieškovo laivui „CS CRYSTAL“ suteiktos kuro tiekimo (bunkeriavimo) paslaugos buvo suteiktos ne Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nustatytą paslaugų teikimo tvarką, bet užsienio valstybių teritorijoje esančiuose uostuose.

265103.

266Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau pateiktus išaiškinimus bei nustatytas aplinkybes, priešingai nei nustatyta skundžiamame sprendime, daro išvadą, kad ieškovo byloje pareikštas jūrinis reikalavimas nepriskirtinas Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje nustatytam privilegijuotam jūriniam reikalavimui. Tai, atitinkamai reiškia, kad ieškovo byloje pareikštas reikalavimas nepatenka į privilegijuotų jūrinių reikalavimų sąrašą ir negali būti nukreiptas į atsakovams priklausančio laivo vertę pagal Prekybinės laivybos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, ieškovo byloje pareikštas reikalavimas laikytinas jūriniu reikalavimu pagal 1952 m. Konvencijos 1 dalį, bet ne reikalavimu, kuris užtikrintas jūrinio turto suvaržymo teise pagal šios konvencijos 9 straipsnį, 1993 m. Konvencijos 4 straipsnį bei Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnį.

267104.

268Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas reikalavimą atsakovams šioje byloje galėjo pareikšti tik tuo atveju, jei tarp ieškovo ir atsakovų būtų susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovai nebuvo ginčo prievolinių teisinių santykių, kylančių iš laivui „CS CRYSTAL“ tiekto kuro ir suteiktų paslaugų, šalimi. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovai būtų sudarę su ieškovu susitarimus (sutartis) dėl kuro tiekimo ar atsakovai būtų įsipareigoję mokėti bei mokėjo ieškovui už kurą, arba kad atsakovai buvo sudarę susitarimus su trečiaisiais asmenimis, kurių pagrindu būtų perėmę trečiųjų asmenų pareigą atsiskaityti su ieškovu už tretiesiems asmenims pagal pateiktus trečiųjų asmenų užsakymus patiektą kurą į laivą.

269105.

270Ieškovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl laivo savininko teisinių santykių su laivo įgula ir dėl to atsakovui kylančios pareigos atsiskaityti su ieškovu, niekaip nepagrindžia ir neįrodo atsakovų atsakomybės prieš ieškovą. Tiek pagal Frachtavimo sutartį (sutarties 2 punktas), tiek ir pagal įstatymą (Prekybinės laivybos įstatymo 37, 39 straipsniai) frachtuotojas atsako už prievolių, atsirandančių pagal jo sudarytas sutartis ir kitus frachtuotojo pasirašytus dokumentus, vykdymą. Prekybinės laivybos įstatymo 37 straipsnio 3 dalis nustato, jog pagal laivo frachtavimo sutartį frachtuotojas turi teisę duoti nurodymus laivo kapitonui dėl laivo naudojimo laivo frachtavimo sutartyje numatytiems tikslams. Taigi laivo kapitonas ir (arba) laivo vyr. mechanikas kuro tiekimo laivui santykiuose veikė ne laivo savininkų (atsakovų), o laivo frachtuotojo vardu.

271106.

272Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas atsakovams sumokėti už laivui „CS CRYSTAL“ tiektą kurą ir suteiktas paslaugas yra nepagrįstas. Materialiosios teisės aktai nenustato atsakovų pareigos atsakyti ieškovui pagal jo pareikštą reikalavimą, t. y. atsakovai byloje yra netinkami. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovui buvo pasiūlyta netinkamus atsakovus pakeisti tinkamais (CPK 45 straipsnis), tačiau šia teisine galimybe ieškovas nepasinaudojo.

273107.

274Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo reikalavimus, neteisingai pripažino ieškovo jūrinį reikalavimą esant privilegijuotą, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

275108.

276Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 18390/91, para. 29-30). Kadangi teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, dėl kitų skundo argumentų plačiau nepasisakoma, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

277Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

278109.

279CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

280110.

281Atsakovai prašė iš ieškovo Jupiter Shipping and Trading Ltd. atsakovo Campbell Shipping Co Ltd. naudai priteisti atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Iš kartu pateiktų dokumentų (prašymo, PVM sąskaitos faktūros, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymo) nustatyta, kad atsakovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 975 Eur bylinėjimosi išlaidų: 150 Eur už dokumentų vertimą į anglų kalbą, 3 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir 225 Eur prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo parengimą. Kadangi atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl atliktų dokumentų į anglų kalbą vertimo, prašymas dėl 150 Eur dydžio išlaidų už dokumentų vertimą į anglų kalbą priteisimo netenkinamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovų Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo atmestas, taip pat netenkina prašymo atlyginti tokio dokumento parengimui patirtas išlaidas.

282111.

283Kadangi atsakovų prašoma priteisti 3 600 Eur suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytą maksimalų dydį 1 216,41 Eur (935,70 Eur (užpraėjusio, t. y. 2018 m. III ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.11 punktas)), ji yra mažintina iki 1 216 Eur ir priteistina atsakovui Campbell Shipping Co Ltd. iš ieškovo.

284Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu,

Nutarė

285Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

286Priteisti iš ieškovo Jupiter Shipping and Trading Ltd. (į. k. C27207) atsakovui Campbell Shipping Co Ltd. (į. k. 5396830) 1 216 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas Jupiter Shipping and Trading Ltd. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 6. 2.... 7. Ieškovas nurodė, kad atsakovai Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping... 8. 3.... 9. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo (toliau – ir Prekybinės... 10. 4.... 11. Pagal pateiktus užsakymus atsakovai už vėlavimą atsiskaityti už patiektą... 12. 5.... 13. Atsakovai Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd. atsiliepime į... 14. 6.... 15. Atsakovai nurodė, kad jie niekada nebuvo jokių pirkimo – pardavimo... 16. 7.... 17. Ieškovo į bylą pateiktuose užsakymuose (angl. bookingnote), pavyzdžiui,... 18. 8.... 19. Ieškinyje Jupiter Shipping and Trading Ltd. nurodė savo adresą: Orhantepe... 20. 9.... 21. Ieškovo minėto Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 3 dalis nustato,... 22. 10.... 23. Ieškovo prašomos priteisti 84 482 JAV dolerių palūkanos už piniginės... 24. 11.... 25. Teismui pateiktame dublike ieškovas nurodė, kad jam pateiktuose užsakymuose... 26. 12.... 27. Ieškovui pateiktuose užsakymuose yra nurodyti uostai, kuriuose laivui „CS... 28. 13.... 29. Ieškovas savo vardu sudarė sutartis dėl kuro tiekimo laivui „CS CRYSTAL“... 30. 14.... 31. Atsakovų pateikta 2015 m. kovo 4 d. laivo frachtavimo sutartis patvirtina, kad... 32. 15.... 33. Prekybinės laivybos įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teisė... 34. 16.... 35. Teismui pateiktame triplike atsakovai palaikė atsiliepime išdėstytą... 36. 17.... 37. Privilegijuotų reikalavimų esmė – ne laivo savininko solidari atsakomybė... 38. 18.... 39. Atsakovai pateikė ieškovui priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš... 40. 19.... 41. Atsakovai nurodė, kad ieškovo Jupiter Shipping and Trading Ltd. prašymu... 42. 20.... 43. Egzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, sudarančios... 44. 21.... 45. Ieškovo kaltė yra akivaizdi, kadangi jis nepranešė atsakovams apie savo... 46. 22.... 47. Žalos dydis: 1) mokestis uostui už 6 dienas pagal krovos nevykdančio laivo... 48. 23.... 49. Atsiliepime į atsakovų priešieškinį ieškovas prašė teismo jį atmesti... 50. 24.... 51. Ieškovas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau... 52. 25.... 53. Atsakovų pateiktas tarptautinio mokėjimo nurodymas atliktas 2016 m. liepos 27... 54. 26.... 55. UAB „Euroga“ 2016 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0518,... 56. 27.... 57. Neegzistuoja priežastinio ryšio tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos... 58. 28.... 59. Tretieji asmenys Drybulk Investment Holding S. A., Makro Denizcilik ve Gemi... 60. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 61. 29.... 62. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 63. 30.... 64. Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus nustatė, kad... 65. Dėl teismingumo... 66. 31.... 67. Teismas, nustatęs, kad ieškovas yra Turkijoje registruotas juridinis asmuo,... 68. 32.... 69. Teismas nustatė, kad Bahamų salos prie 1952 m. Konvencijos prisijungė 1965... 70. 33.... 71. Teismas akcentavo, jog 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punktu... 72. 34.... 73. Vadovaudamasis 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies b punktu bei... 74. 35.... 75. Teismas nustatė, kad antstolio A. S. 2016 m. rugpjūčio 1 d. turto aprašas... 76. 36.... 77. Remdamasis CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 2 dalimi ir 8... 78. Dėl atsakovų pareigos atsiskaityti už laivui „CS CRYSTAL“ patiektą... 79. 37.... 80. Teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 4 d. laivo „CS CRYSTAL“ frachtavimo... 81. 38.... 82. Teismas atmetė ieškovo argumentą, jog tai, kad kurą priėmė vyriausiasis... 83. 39.... 84. Ieškovas kaip ieškinio pagrįstumo argumentu remiasi Frachtavimo sutarties 94... 85. 40.... 86. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų – 2015 m. rugsėjo 14 d., 2015... 87. 41.... 88. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovai privalo iš laivo vertės... 89. 42.... 90. Atsižvelgęs į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad... 91. 43.... 92. Byloje nepareiškus reikalavimų tretiesiems asmenims Drybulk Investment... 93. 44.... 94. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl 455 655,50 JAV dolerių įsiskolinimo... 95. Dėl priešieškinio... 96. 45.... 97. Atsižvelgęs į tai, kad CPK 146 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta,... 98. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 99. 46.... 100. Ieškovas Jupiter Shipping and Trading Ltd. apeliaciniame skunde prašo... 101. 46.1.... 102. Remiantis ieškovo į bylą pateiktų įrodymų visuma (ieškovui pateiktais... 103. 46.2.... 104. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino 2015 m. kovo 4 d. laivo „CS... 105. 46.2.1.... 106. Teismas sprendime cituoja Frachtavimo sutarties 94 straipsnio nuostatas dėl... 107. 46.2.2.... 108. Teismas nepagrįstai nevertino Frachtavimo sutarties 1 punkte (66 pastraipoje)... 109. 46.2.3.... 110. Teismas nepagrįstai neištyrė ir neįvertino Frachtavimo sutarties 9 punkto,... 111. 46.2.4.... 112. Šios Frachtavimo sutarties nuostatos suponuoja, tarp atsakovų ir trečiųjų... 113. 46.2.5.... 114. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog Frachtavimo sutartis sudaryta... 115. 46.2.6.... 116. Teismas neapgrįstai nesivadovavo CK 2.133 straipsnio 2 dalimi, kurioje... 117. 46.2.7.... 118. Teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, kurioje... 119. 46.2.8.... 120. Nagrinėjamu atveju atsakovai, atstovaujami darbuotojo, priėmė laivui... 121. 46.3.... 122. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo pagrindą ginčo santykiams taikyti... 123. 46.3.1.... 124. Ieškovas uoste laivui „CS CRYSTAL“ suteikė laivo užpildymo kuru... 125. 46.3.2.... 126. Toks Prekybinės laivybos įstatymo nuostatų aiškinimas neatitinka... 127. 46.3.3.... 128. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį šiuo pagrindu, kadangi taip užkertamos... 129. 46.4.... 130. Teismas konstatavo, kad „civilinėje byloje nenustatytos ir neįrodytos visos... 131. 46.5.... 132. Teismas sprendime nenurodė, kurie ieškovo įrodymai yra atmetami ir kokie yra... 133. 47.... 134. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai Crystal Shipping Co Ltd.... 135. 47.1.... 136. Ieškovas nėra faktinis kuro tiekėjas. Kuro tiekimo užsakymai pateikiami... 137. 47.2.... 138. Ieškovas pateikė teismui savo banko sąskaitos išrašą. Netgi jei daryti... 139. 47.3.... 140. Apelianto tvirtinimas, kad reikia taikyti Lietuvos teisę šiam ginčui... 141. 47.4.... 142. Ieškovas nėra Turkijos Respublikos juridinis asmuo, kaip tvirtina apeliantas.... 143. 47.5.... 144. Aplinkybė, jog ieškovas per metus nesikreipė į laivo savininką dėl... 145. 47.6.... 146. Apelianto aptartai Frachtavimo sutarčiai taikoma Anglijos teisė. Prekybinės... 147. Teisėjų kolegija... 148. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 149. 48.... 150. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 151. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų... 152. 49.... 153. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais... 154. 50.... 155. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovas Jupiter Shipping and Trading... 156. 51.... 157. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 1952 m. Konvencijos 7 straipsnio 1... 158. 52.... 159. Apeliantas teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė... 160. 53.... 161. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 162. Dėl tarptautinės teisės ir vidaus (nacionalinės) teisės normų santykio... 163. 54.... 164. Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis... 165. 55.... 166. Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra... 167. 56.... 168. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas reglamentuoja santykius,... 169. Dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti ginčą... 170. 57.... 171. 1952 m. Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šios konvencijos... 172. 58.... 173. 1952 m. Konvencijos 2 straipsnyje nustatyta, kad laivas, plaukiojantis su... 174. 59.... 175. Iš aukščiau nurodytų 1952 m. Konvencijos nuostatų bei jos 1 straipsnio 2... 176. 60.... 177. Teisės doktrinoje yra pasisakyta, kad 1952 m. Konvencijos 7 straipsnyje... 178. 61.... 179. Vadovaujantis aukščiau nurodytais išaiškinimais, spręstina, jog Lietuvos... 180. Dėl ginčo santykiams taikytinos teisės... 181. 62.... 182. Kaip nurodyta šios nutarties 54-56 punktuose, Lietuvos Respublikos... 183. 63.... 184. Tarptautinių sutarčių normos turi būti aiškinamos ir taikomos... 185. 64.... 186. Nagrinėjamoje byloje taip pat būtina nustatyti, kokios valstybės vidaus... 187. 65.... 188. Atsakovai atsiliepime į ieškinį akcentavo, kad nors 1952 m. Konvencija... 189. 66.... 190. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl ginčui taikytinos teisės,... 191. 67.... 192. Taigi, pagal minėtas tarptautinės teisės nuostatas, sprendžiant dėl... 193. 68.... 194. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prekybinėje laivyboje... 195. 69.... 196. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas tarptautinės teisės normas ir... 197. Dėl jūrinio reikalavimo ir jūrinio suvaržymo sampratos, esmės, santykio... 198. 70.... 199. Ieškovo byloje pareikštas jūrinis reikalavimas pagal 1952 m. Konvencijos 1... 200. 71.... 201. Minėta, kad 1952 m. Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies a-q punktuose yra... 202. 72.... 203. Teisėjų kolegija, aiškindama 1952 m. Konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintą... 204. 73.... 205. Užsienio teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbu atskirti jūrinį... 206. 74.... 207. Toks jūrinio reikalavimo ir jūrinio suvaržymo teisės atskyrimas atliekamas... 208. 75.... 209. Užsienio valstybių teismuose pripažįstama, kad jūrinio (turto) suvaržymo... 210. 76.... 211. Apibendrindama nurodytą užsienio teismų praktiką, teisėjų kolegija... 212. 77.... 213. Taigi, tarptautinėje praktikoje yra skiriami paprastieji, neužtikrinti... 214. 78.... 215. Kaip minėta, 1952 m. Konvencijos 1 straipsnis nustato jūrinių reikalavimų... 216. 79.... 217. Aiškindama jūrinio suvaržymo teisės sampratą, privilegijuotų reikalavimų... 218. 80.... 219. Reikalavimas, kylantis iš žalos dėl susidūrimo (angl. collision damage)... 220. 81.... 221. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar privilegijuotu reikalavimu,... 222. 82.... 223. Kiekviena susitarianti valstybė, 1993 m. Konvencijos dalyvė, esant... 224. 83.... 225. Teisėjų kolegija, siekdama nustatyti, ar jūrinis reikalavimas, kylantis iš... 226. 84.... 227. Prancūzijos transporto kodekso (pranc. Code de transports) 5114-8 (6)... 228. 85.... 229. Vokietijos prekybos įstatymo (vok. Handelsgesetzbuch) 593 straipsnis,... 230. 86.... 231. Latvijos jūrų kodekso (lv. Jūras kodekss) 33 straipsnis, nustatantis... 232. 87.... 233. Pagal Kipro teisę, prekių ir medžiagų tiekimas laivui nesuteikia jūrinio... 234. 88.... 235. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad pagal vyraujantį teisinį... 236. 89.... 237. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytą užsienio valstybių teisinį... 238. Dėl atsakovų pareigos atsiskaityti už laivui „CS CRYSTAL“ patiektą... 239. 90.... 240. Ieškovas reikalavimą atsakovams – jūrų laivo „CS CRYSTAL“ savininkams... 241. 91.... 242. Tarp atsakovų (Crystal Shipping Co Ltd. ir Campbell Shipping Co Ltd.) ir... 243. 92.... 244. Pagal šalių sudarytą Frachtavimo sutarties 2 punktą, frachtuotojai (Drybulk... 245. 93.... 246. Taigi, prievoliniai teisiniai santykiai, iš kurių ieškovas kildina... 247. 94.... 248. Sprendžiant dėl atsakovų (laivo „CS CRYSTAL“ savininkų) atsakomybės... 249. 95.... 250. Teisėjų kolegija aktualia ginčo nagrinėjimui taip pat laiko aplinkybę, kad... 251. 96.... 252. Ieškovas reikalavimą atsakovams laiko privilegijuotu pagal Prekybinės... 253. 97.... 254. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąvoka „uoste suteiktos paslaugos“... 255. 98.... 256. Teisėjų kolegija, vertindama užsienio valstybių teisinį reglamentavimą,... 257. 99.... 258. Teisės doktrinoje nurodoma, jog uoste suteikiamos paslaugos yra suprantamos... 259. 100.... 260. Teisėjų kolegija pastebi, kad 1993 m. Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta... 261. 101.... 262. Be to, teisėjų kolegija, aiškindama Prekybinės laivybos įstatymo 62... 263. 102.... 264. Tuo tarpu ieškovo laivui „CS CRYSTAL“ suteiktos kuro tiekimo... 265. 103.... 266. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau pateiktus išaiškinimus bei... 267. 104.... 268. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas reikalavimą atsakovams šioje... 269. 105.... 270. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl laivo savininko... 271. 106.... 272. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas atsakovams... 273. 107.... 274. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 275. 108.... 276. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus... 277. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 278. 109.... 279. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 280. 110.... 281. Atsakovai prašė iš ieškovo Jupiter Shipping and Trading Ltd. atsakovo... 282. 111.... 283. Kadangi atsakovų prašoma priteisti 3 600 Eur suma už atsiliepimą į... 284. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 285. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimą palikti... 286. Priteisti iš ieškovo Jupiter Shipping and Trading Ltd. (į. k. C27207)...