Byla 1S-136-491/2016
Dėl 2016-02-12 vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimo panaikinimo

1Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos L. I. B. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-15 nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas dėl 2016-02-12 vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimo panaikinimo,

Nustatė

22016-01-08 Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK gautas Pareiškėjos pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2016-01-01, apie 1958 val., į jos naudojamą telefono numerį iš Nr. ( - ) paskambino nepažįstama moteris, prisistatė A. žmona V. Po pokalbio ji iš to paties numerio gavo du SMS pranešimus su tekstais : ( - ) ir ( - ). Pareiškėja nurodė, kad SMS pranešimai sąmoningai buvo parašyti klaidinančiai, tokiais veiksmais buvo įžūliai pažeistas jos privatumas. Pareiškėja pareiškime taip pat nurodė dar du mobiliojo ryšio telefono numerius (Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), iš kurių 2014-07-04 ir 2014-11-10 į jos telefono numerį ji gavo grasinančius SMS pranešimus. Dėl šių žinučių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ), kuris sustabdytas (2015-03-25), nes nenustatyti jas atsiuntę asmenys. Pareiškėja prašė nustatyti asmenis, siuntusius jai trumpąsias žinutes bei juos nubausti, apsaugoti ją nuo grėsmės gyvybei.

3Panevėžio AVPK tyrėja D. K. 2016-01-19 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pripažinusi, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d., požymių.

4Pareiškėja nutarimą apskundė prokurorui, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. T. 2016-02-12 nutarimu Pareiškėjos skundą atmetė.

5Nesutikdama su šiuo vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimu Pareiškėja jį apskundė apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundžiama nutartimi ir šis Pareiškėjos skundas buvo atmestas. Apylinkės teismas nurodė, kad aiškinantis Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, gavus ir išanalizavus bylą, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nėra duomenų, kad Pareiškėjai siųstuose SMS pranešimuose išreikštas konkretus grasinimas, ji SMS pranešimus vertina subjektyviai ir juos sureikšmina be jokio pagrindo manydama, kad juose esanti informacija turi nusikalstamos veikos požymių. Kadangi jokios realios grėsmės šiuo atveju Pareiškėjai nekeliama, nėra pagrindo pripažinti, kad padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 145 str. 1 d.

6Skunde aukštesniajam teismui Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, šį skundą prijungti prie ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) medžiagos bei jį atnaujinti; įpareigoti nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis. Skunde dėstydama iš esmės analogiškus argumentus kaip ir pirmos instancijos teismui, ji pakartotinai nurodo telefoninio pokalbio su broliene bei pastarosios jai išsiųstų SMS trumpųjų žinučių siuntimo aplinkybes, savaip interpretuoja gautų SMS pranešimų turinį, teigia, kad tokiu būdu buvo siekiama ją įžeisti, įbauginti, pažeminti, sutrikdyti jos asmens privatumą. Ji mano, kad šių SMS žinučių turinys yra grasinantis. Kadangi su broliene V. B. ji nebendrauja dėl įvairių nesutarimų giminėje jau ilgą laiką, mano, kad SMS pranešimai, kurie buvo gauti 2014-07-04, 2014-11-10 (ikiteisminis tyrimas Nr. ( - )) bei 2016-01-01 taip pat galėjo būti siunčiami jos. Subjektyviai reikšdama savo poziciją mano, kad SMS pranešimuose nurodomą informaciją galėjo žinoti žmogus, esantis jos brolių aplinkoje.

7Atsiliepimai į skundą negauti.

8Pareiškėjos skundas atmetamas.

9Baudžiamojo proceso įstatymas numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – kuomet gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką bei prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 str. 1 d.). BPK 168 str. 1 d. numatyti du atvejai, kuomet prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą : 1) kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, arba 2) yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Joks teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą. Tačiau, priimdamas sprendimus, tame tarpe – ir nutarimą atsisakyti pradėti arba nutraukti jau pradėtą ikiteisminį tyrimą, prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas ir priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas konkrečios bylos duomenų visuma. Papildomai pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas.

10Nagrinėjamu atveju vyriausiojo prokuroro pavaduotoja 2016-02-12 nutarimu, kurį paliko galioti ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiama 2016-03-15 nutartimi, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pripažinusi, jog iš byloje esančių duomenų bei Pareiškėjos skundo matyti, kad jai siųstuose SMS pranešimuose joks konkretus grasinimas nebuvo išreikštas. Pažymėjo, kad Pareiškėjos samprotavimų apie prieš ją galimai padarytus nusikalstamus veiksmus, nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys duomenys. Su tuo sutinka ir Pareiškėjos skundą išnagrinėjęs aukštesnysis teismas, kadangi iš tiesų procesiniuose sprendimuose, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą bei vėliau vertintas tokio sprendimo pagrįstumas, išdėstyti pakankamai išsamūs ir motyvuoti argumentai, pagrįsti byloje esančiais faktiniais duomenimis. Su jais nesutikti ar vertinti kitaip nei tai padarė prokurorė ar ikiteisminio tyrimo teisėja apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

11Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo realumą rodo aplinkybės, apibūdinančios veiksmus, jų formą ir pobūdį, kaltininko pavojingumą visuomenei, ginklo, peilių ar kitų priemonių turėjimas, jų demonstravimas, chuliganiškas elgesys. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formali – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010).

12Nagrinėjamu atveju matyti, kad Pareiškėjai V. B. (jos brolio žmona) po nepavykusio pokalbiu telefonu, išsiuntė du SMS pranešimus su tekstais : ( - ) ir ( - ). Tikslinant pareiškimo aplinkybes nustatyta, kad minėtus SMS pranešimus iš tiesų išsiuntė V. B. Tačiau, ji parodė nesiekusi pakenkti ar net grasinti vyro seseriai, patvirtino norėjusi ją tik pasveikinti su ( - ). Vertinant šių pranešimų turinį akivaizdu, kad juose joks konkretus grasinimas nėra išreikštas. Kitokių duomenų, kad brolienė kada nors realiai grasino Pareiškėją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o tuo labiau – duomenų, kad Pareiškėja turi pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas iš tiesų gali būti įvykdytas, byloje nėra surinkta. Pareiškėjos skundo argumentai grįsti deklaratyviais, filosofinio turinio teiginiais, kurie visiškai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Šiuo atveju būtina pažymėti ir tai, kad Pareiškėja skunde iškeldama retorinius klausimus bei savaip interpretuodama ne tik SMS pranešimų turinį, tačiau ir susidariusią situaciją, jokių naujų, skundo argumentus pagrindžiančių duomenų, nepateikė. Todėl akivaizdu, kad dėl šių SMS pranešimų atlikinėti kažkokį ikiteisminį tyrimą nėra jokio būtinumo ir faktinio pagrindo.

13Aukštesniajam teismui pateiktame skunde Pareiškėja pakartotinai suformulavo prašymą atnaujinti sustabdytą ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ) (dėl BK 155 str. 2 d.). Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiame procese tikrinamas tik apylinkės teismo nutarties, kuria palikti galioti ikiteisminio tyrimo pareigūnės bei vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimai dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, teisėtumas ir pagrįstumas, todėl Pareiškėjos prašymas dar kartą analizuoti sustabdyto ikiteisminio tyrimo, kuriame nėra nustatyti galimi kaltininkai, atnaujinimo klausimus negali būti nagrinėjamas. Kita vertus, kaip jau minėta, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais, dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo, taip pat ir jų atnaujinimo yra išimtinė prokuroro kompetencija. Joks teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą.

14Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsakyti į visus apeliaciniame skunde dėstomus teisinius argumentus, bet neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną apelianto reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų įrodymų ar jų vertinimo, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas apeliacinės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės apeliacinės instancijos teismo daromoms išvadoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-308/2014).

15Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus duomenis, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju visiškai pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjos 2016-01-08 gautą pareiškimą, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta. Naikinti ją nėra jokio teisinio pagrindo.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

17L. I. B. skundą atmesti ir palikti galioti 2016 m. kovo 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

18Ši nutartis neskundžiama.

Ryšiai