Byla 2S-1399-258/2013
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus A. G. pareiškimą skolininkui V. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4teisme kreditoriaus A. G. pareiškimo pagrindu išduotas teismo įsakymas išieškoti solidariai iš skolininkų V. G. ir A. G. 155000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-10) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 1525 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriui A. G.

5Kreditorius pareikštiems reikalavimams užtikrinti prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkams priklausantį turtą. Nurodė, kad skolos suma yra didelė, skolininkai vengia grąžinti skolą.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi tenkino ieškovo A. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8Teismas nurodė, kad kreditoriaus reikalavimai yra turtinio pobūdžio, pareiškimo suma skolininkams, kaip fiziniams asmenims, yra labai didelė, skolininkai gera valia prievolės nevykdo, todėl laikytina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Skolininkas V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad nutartis yra nemotyvuota ir priimta remiantis išimtinai prielaidomis. Prie pareiškimo nepridedamas nei vienas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą patvirtinantis dokumentas, kaip to reikalauja CPK 178 str. bei rungimosi principas. Teigdamas apie aiškų skolininkų nenorą atsiskaityti, kreditorius nepateikė duomenų, kad jo nurodytų vekselių neapmokėjimas būtų protestuotas, kaip to reikalauja LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 44 str. Išvadą dėl didelės reikalavimo sumos teismas padarė be pagrindo. Jis nurodė, kad reikalavimo suma skolininkams yra didelė, o vėliau teigė, kad teismui skolininkų turtinė padėtis nėra žinoma. Reikalavimo sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ypač aktualu atsižvelgti į reikalavimo dydžio kriterijų tuomet, kai skolininko valdomas nuosavybės teise turtas yra mažesnis už galimą reikalavimo sumą. Tokių duomenų byloje nėra, todėl teismas negali priimti nutarties vien formaliais pagrindais. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad yra nesuprantama, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu pareiškimas pateikiamas ir A. G. atžvilgiu. Ji nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

12Pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones pareikšto reikalavimo sumą vertindamas kaip didelę bei laikydamas, kad skolininkai gera valia nevykdo prievolės.

13Kai byloje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, ieškinio (priešieškinio) suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra svarbus, vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, jeigu šios priemonės yra taikomos, – nusprendžiant dėl jų masto.

14Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio (priešieškinio) suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, nes vienomis aplinkybėmis ta pati suma gali atrodyti didelė, o kitomis – maža. Tai, ar ieškinio (priešieškinio) suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką.

15Apeliantas neteisus teigdamas, kad byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima vertinti skolininkų turtinę padėtį ir atsižvelgiant į tai, reikalavimo sumą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad bendra skolininkų turto vertė yra 85 219 Lt, tačiau šis nekilnojamasis turtas yra įkeistas (b.l.7-12). Be to, jo vertė yra tik nežymiai didesnė, nei pusė reikalaujamos priteisti sumos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad reikalavimo suma skolininkams maža ir nepadidina rizikos dėl sprendimo įvykdymo. Apeliantas, ginčydamas teismo išvadą dėl reikalavimo sumos vertinimo kaip didelės, nepateikė jokių duomenų apie savo ir sutuoktinės turtinę padėtį, kurie leistų daryti priešingą išvadą.

16Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1349/2009). Leituvos apeliacinės isntancijos teismas 2010 m. Sausio 14 d. Nutartyje nurodė, kad ieškovui sudėtinga pateitkti atsakovų turtinę padėtį patvirtinančių duomenų, todėl įrodinėjimo naštos pareiga negali būti sietina su ieškovu(Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2010). Taigi teismas paneigė, kad būtent ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį. Darytina išvada, kad apeliantas, nesutikdamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir nepateikęs skolininkų turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų, kaip pagrindo vertinti ieškinio sumą, pats neįvykdė pareigos paneigti grėsmę dėl teismo sprendimo neįvykdymo.

17Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas nurodė, kad skolininkai rodo aiškų nenorą tinkamai atsiskaityti. LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 46 str.1 dalyje, o ne 44 straipsnyje, kaip nurodo apeliantas, rašoma, kad vekselio neakceptavimas arba neapmokėjimas turi būti patvirtintas oficialiu aktu (protestas dėl atsisakymo akceptuoti arba apmokėti). Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad atsiskaityto pagrindas – paprastieji neprotestuotini vekseliai (b.l. 3-4), o jų neapmokėjimui taikoma išimtis, t.y. LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 48 straipsnio 1 d. numato, kad vekselio davėjas, indosantas arba laiduotojas, įrašydami vekselyje sąlygą „neprotestuotinas“ arba kitus atitinkamos reikšmės žodžius ir pasirašydami, gali atleisti vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo, kad jis galėtų pasinaudoti reikalavimo teise. Vadinasi, nėra pagrindo sutikti su apeliantu ir nesant oficialaus akto dėl neapmokėjimo, laikyti, kad jokio vengimo grąžinti skolą nėra. Pažymėtina, kad apeliantas, siekdamas paneigti argumentus dėl aiškaus nenoro tinkamai atsiskaityti, galėjo pateikti įrodymus apie skolos sumokėjimą, kas būtų buvę pagrindu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie skolos grąžinimą arba bent pastangas atsiskaityti su pareiškėju.

18Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. G. turto atžvilgiu. Atsakovais (skolininkais) byloje asmenis nurodo ieškovas (pareiškėjas). Nagrinėjamu atveju – A. G. Taip pat ieškovui priklauso ir teisė pakeisti atsakovą (CPK 45 str.). Pirmosios instancijos teismas tokį pareiškimą, kuriame nurodyti du skolininkai, priėmė, teismo įsakymą išdavė, taigi ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė abiejų skolininkų atžvilgiu. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. teismo įsakymas panaikintas (b.l. 22), ieškovas A. G. pateikė ieškinį, o jame nurodė taip pat du atsakovus, t.y. tiek V. G., tiek A. G. (b.l. 19-21). Įvertinęs bylos duomenys, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis paliekama nepakeista.

19Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

20Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai