Byla 2A-892-123/2015

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. M., atsakovių R. M., O. U., UAB „Žibosa“ apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-02-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovėms R. M. ir O. U., UAB „Žibosa“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, skolų ir kompensacijos priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir atsakovės R. M. priešieškinį ieškovui J. M., atsakovei E. S. M. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, skolų ir kompensacijos priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, institucija, byloje teikianti išvadą – Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo:

  1. Padalinti santuokoje įgytą turtą ir J. M. priteisti asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), plotas 0,09 ha. Iš J. M. priteisti R. M. priteisti 16 218,72 Eur kompensaciją už jam atitenkančią ½ dalį šio turto.
  2. Pripažinti negaliojančia 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pastato - kavinės, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinio – krepšinio aikštelės, unikalus Nr. ( - ), pastato – pavėsinės, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), sudarytą tarp atsakovės R. M. ir O. U., nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – grąžinti J. M. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), grąžinti R. M. pastatą – kavinę, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius – krepšinio aikštelę, unikalus Nr. ( - ), pastatą – pavėsinę, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), priteisti iš atsakovės R. M. atsakovei O. U. 275 000 Lt.
  3. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos 2013-07-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1619 dėl pastato – sezoninės šašlykinės su dengta laiko terasa, unikalus Nr. ( - ), pardavimo ir taikyti restituciją grąžinant šį nekilnojamą daiktą J. M. ir R. M. bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis.
  4. Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2013-07-18 užstatymo teisės (Superficies) sutartį Nr. 1616, dėl 500/4769 žemės sklypo dalies, unikalus Nr. ( - ), užstatymo, esančių ( - ), perleidimo, sudarytos tarp O. U. ir UAB „Žibosa“.
  5. J. M. pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo su statiniais, žemės sklypo unikalus numeris ( - ), gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), garažo, unikalus numeris ( - ), ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), kiemo statinius, unikalus numeris ( - ), esančius ( - ),
  6. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į ½ dalį pastato – kavinės, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinio – krepšinio aikštelės, unikalus Nr. ( - ), pastato- pavėsinės, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - )
  7. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - );
  8. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), esantį ( - );
  9. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), esančio ( - );
  10. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - );
  11. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - );
  12. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - );
  13. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - );
  14. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - );
  15. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - );
  16. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - );
  17. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - );
  18. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - );
  19. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - )
  20. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - )
  21. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - )
  22. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - )
  23. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - ).
  24. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - ).
  25. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - ) 2006709/2500000 dalyje.
  26. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - )1025/1484 dalyje.
  27. Pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), sandėlio, unikalus Nr. ( - ), daržinės, unikalus Nr. ( - ), tvarto, unikalus Nr. ( - ), sandėlio, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - )
  28. Priteisti 3000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Juozo alus“ akcijų.
  29. Priteisti 5000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Žibosa“ akcijų.
  30. Priteisti J. M. iš O. U. 1 448,01 Eur (5 000 Lt) skolą, 79,65 Eur (275 Lt) palūkanų bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteisiamos skolos ir delspinigių sumos už laikotarpį nuo šio ieškinio tikslinimo datos iki teismo sprendimo įvykdymo.
  31. Priteisti J. M. iš R. M. 4 344,30 Eur (15 000 Lt) kompensaciją už perleistą pagal 2012-12-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2025 žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), 493291/2500000 dalį.
  32. Priteisti ieškovui iš R. M. 36 603,19 Eur (126 383,50 Lt) kompensaciją už solidarios prievolės įvykdymą – skolos sumokėjimą AB bankui „Hansabankas“.
  33. Priteisti iš R. M. 31 452,73 Eur (169 450 Lt) kompensaciją ir 1 919,31 Eur (6 627 Lt) palūkanų už pajamas, gautas iš bendro turto nuomos.
  34. Priteisti iš R. M. J. M. naudai 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos piniginės sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2009-12-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Nurodo, kad su atsakove 2001 metais nutraukė santuoką, tačiau tai tebuvo formalus veiksmas, faktiškai šeimyniniai santykiai nenutrūko. Buvę sutuoktiniai toliau kartu gyveno, kooperuodami asmenines lėšas, intelektinius išteklius, verslo reputaciją, asmeninius dalykinius ryšius, bendru abiejų darbu toliau plėtojo šeimos verslą. Tokia veikla pripažintina atitinkančia jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai keliamus reikalavimus ir tai konstatuota Klaipėdos apygardos teismo

42013-12-11 nutartimi. Todėl jis prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe ginčo turtą ir priteisti jam ½ dalį ginčo turto. Nutraukiant santuoką, buvo likęs nepadalintas santuokoje įgytas ir įregistruotas nekilnojamas turtas. Po formalaus santuokos nutraukimo, tęsiant santuokos metu šalių pradėto bendro verslo plėtojimą, buvo įgytas kitas turtas. Užsitęsus bylos nagrinėjimui nuo 2009 metų, tebevykstant teisminiam ginčui dėl bendrai jungtinėje veikloje sukurto ir įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atsakovės R. M. ir jos sesuo O. U. įvairiais sandoriais sumažino ginčijamo turto apimtį (mastą), gavo pajamų iš ginčo turto. Nurodo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), buvo įregistruotas ieškovo vardu. Siekiant išvengti galimo išieškojimo iš šio turto, ginčo sklypas 2002-06-14 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistas R. M. Tęsiant santuokos metu pradėto šeimos verslo plėtojimą, 2003-10-02 buvo sudarytas pastato – kavinės, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinio – krepšinio aikštelės, unikalus Nr. ( - ), pastato – pavėsinės, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) pripažinimo tinkamais naudoti aktas, siekiant išvengti galimo išieškojimo iš šio turto, turtas buvo įregistruotas R. M. vardu. Klaipėdos apygardos teismo 2005-03-14 sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2006-05-09 nutartimi 2002-06-14 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 4511, sudaryta tarp R. M. ir J. M., pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo datos bei taikyta restitucija. Ieškovas šio sprendimo Registrų centrui nepateikė, todėl R. M. pasinaudojo, kad ji VĮ Registrų centro duomenų bazėje liko nurodyta kaip žemės sklypo, ( - ) savininkė, todėl 2009-11-13 su savo seserimi O. U. sudarė šio turto pardavimo–pirkimo sutartį. Ginčo sandoriu perleistas turtas yra neatsiejamas nuo bendro HBH pramogų ir poilsio komplekso veiklos, be to, parduotas už itin mažą kainą – 275 000 Lt. O. U. netrukus už 5 000 Lt metinį mokestį išnuomojo R. M. tą patį turtą, o R. M. iš karto subnuomos sutartimi pernuomojo UAB „Žibosa“ už 36 000 Lt metinį nuomos mokestį, t. y. 7 kartus brangiau. O. U. 2013-07-18 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė pastatą – sezoninę šašlykinę su dengta laiko terasa savo sesers R. M. valdomai UAB „Žibosa“, bei sudariusi 2013-07-18 užstatymo teisės (superficies) sutartį apsunkino nuosavybės teisę į dalį ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), neatlygintinai ir neterminuotai suteikdama užstatymo teisę UAB „Žibosa“. UAB „Žibosa“ negali būti laikoma sąžiningų turto įgijėju bei užstatymo teisės turėtoju, kadangi sprendimus pirkti ir priimti užstatymo teisę vienasmeniškai priėmė UAB „Žibosa“ akcininkė R. M..

5Atsakovės R. M. prašymu 2012-12-10 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. l4SK-(14.14.110.)-1222 žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), padalintas į du sklypus, kurių unikalūs numeriai yra Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Prašo jam pripažinti nuosavybės teises į ½ žemės sklypų, unikalus Nr. ( - ), ir unikalus Nr. ( - ). Ieškovas taip pat prašo pripažinti bendrąja daline jo ir R. M. nuosavybe ir priteisti jam ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Šis sklypas įgytas jungtinės veiklos metu (2005-06-01), naudotas bendro verslo poreikiams tenkinti, todėl pripažintinas bendra daline nuosavybe. Atsakovė R. M., tebevykstant teisminiam ginčui dėl šio žemės sklypo, 2012-12-14 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2025 perleido dalį 493291/2500000 ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), UAB „Omnitel“ už 30 000 Lt (sutarties 3.2 p.). Atsakovė perleido nuosavybės teises į turtą, kuriame nuosavybės teisės dalys nebuvo nustatytos. Kadangi atsakovė iš bendro turto pardavimo gavo pajamas, iš jos priteistina ½ dalis gautų pagal šią sutartį pajamų – 15 000 Lt, ir jam pripažintina bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ½ dalį nurodyto žemės sklypo. Ieškovas prašo pripažinti bendrąja daline jo ir R. M. nuosavybe ir priteisti jam ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Šis sklypas įgytas jungtinės veiklos metu (2006-07-11), naudotas bendro verslo poreikiams tenkinti. R. M., tebevykstant teisminiam ginčui dėl šio žemės sklypo, 2013-10-30 mainų sutartimi perdavė nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą įgydama iš A. N. asmeninės nuosavybės teisę į 1025/1484 žemės sklypo dalį (unikalus Nr. ( - )), ( - ). Šiuo sandoriu buvo sumažinta jungtinėje veikloje įgyto ir šioje byloje ginčijamo turto apimtis. Atsižvelgiant į tai, kad bendros dalinės nuosavybės teise iškeistas turtas yra lygiavertis išmainytam turtui, ieškovas laiko, kad jo pažeistos teisės gali būti apgintos pripažįstant jam nuosavybės teisę į ginčo žemės dalį. R. M. vienasmeniškai valdydama bendroje jungtinėje veikloje įgytą ir sukurtą turtą, tebevykstant teisminiam ginčui, sudarė eilę sandorių bei gavo pajamų iš šio turto nuomos. Ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl jungtinės veiklos metu sukurto ir įgyto turto pripažinimo bendra daline nuosavybe, pripažįstant jam nuosavybės teisę į ½ šio turto, todėl turi pagrindą reikalauti priteisti jam atitinkamą dalį šio daikto duodamų pajamų. R. M. gavusi pajamas už bendro turto nuomą neperdavė jų ieškovui, naudojosi šiomis lėšomis, tai ieškovas laiko jo patirtais nuostoliais. 2012-06-26 nuomos sutartimi R. M. išnuomojo UAB „Žibosa“ žemės sklypus (unikalus Nr. ( - ), ( - ), ( - ) (dabar padalintas į du sklypus Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), už 3000 Lt mėnesinį nuomos mokestį. Todėl jam iš atsakovės priteistina ½ dalis lėšų, sudarančių 18 000 Lt gautų pagal šią sutartį už 2012, 2013 metus ir 648 Lt palūkanų už 2012 m. laikotarpį, nuo 2013-06-28 (nuo nuompinigių R. M. išmokėjimo dienos) iki ieškinio tikslinimo datos, palūkanų dydis sudaro 499 Lt (9 000 Lt x 0,05/365 x 405), už 2013 m. – 149 Lt (9 000 Lt x 0,05/365 x 121). 2012-01-02 nuomos sutartimi R. M. išnuomojo UAB „Žibosa“ žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) už 5 000 Lt metinį nuomos mokestį, todėl jam iš R. M. priteistina ½ šių pajamų, gautų pagal šią sutartį už 2012, 2013 metus ir 183 Lt palūkanų (už 2012 m. laikotarpį – 138 Lt (25 000 Lt x 0,05/365 x 405), už 2013 m. – 45 Lt (2 500 Lt x 0,05/365 x 134). 2012-02-02 nuomos sutartimi R. M. išnuomojo UAB „Žibosa“ žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) už 8 000 Lt metinį nuomos mokestį. Ieškovui iš R. M. priteistina ½ dalis lėšų, sudarančių 8 000 Lt gautų pagal šią sutartį už 2012, 2013 metus ir 295 Lt palūkanų (už laikotarpį nuo 2012 m. –222 Lt (4 000 Lt x 0,05/365 x 405), už 2013 m. – 73 Lt (4 000 Lt x 0,05/365 x 134). 2011-01-03 nuomos sutartimi R. M. išnuomojo UAB „Žibosa“ žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), už 12 000 Lt metinį nuomos mokestį. Ieškovui iš R. M. priteistina ½ dalis lėšų, sudarančių 18 000 Lt gautų pagal šią sutartį už 2011–2013 metus, 1 111 Lt palūkanų (už laikotarpį nuo 2012-04-26 (nuo nuompinigių R. M. išmokėjimo dienos) iki ieškinio tikslinimo palūkanų dydis sudaro 679 Lt (6 000 Lt x 0,05/365 x 826), nuo 2012 m. – 322 Lt (6 000 Lt x 0,05/365 x 405), nuo 2014-03-27 – 110 Lt (6 000 Lt x 0,05/365 x 134). 2011-03-03 nuomos sutartimi R. M. išnuomojo UAB „Žibosa“ žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) už 3 000 Lt mėnesinį nuomos mokestį. 2012-06-10 nuomos sutarties pakeitimu, šalys sutarė nustatyti 1000 Lt mėnesinį nuomos mokestį. Ieškovui iš atsakovės R. M. priteistina ½ dalis lėšų, sudarančių 33 000 Lt gautų pagal šią sutartį už 2011–2013 metus. 2013-04-09 nuomos sutartimi R. M. išnuomojo UAB „Zasko“ žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), už 6 000 Lt metinį nuomos mokestį. Ieškovui iš atsakovės R. M. priteistina ½ dalis lėšų, sudarančių 2 250 Lt gautų pagal šią sutartį, už 2013 metus, palūkanų – 68 Lt. 2002-08-01 nuomos sutartimi R. M. išnuomojo UAB „Juozo alus“ žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), už 150 Lt mėnesinį nuomos mokestį. 2008-01-02 papildomu susitarimu prie nuomos sutarties, šalys susitarimu nustatė 2 400 Lt dydžio metinį nuomos mokestį. Ieškovui šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso 2005-03-14 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo bei 2006-05-09 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu. 2008 m. viduryje nutrūkus jungtinei veiklai, R. M. viena gavo už šio sklypo nuomą lėšas, todėl iš atsakovės R. M. priteistina 10 800 Lt gautų pagal šią sutartį nuo jungtinės veiklos pabaigos (2008-07-01) už 2008 metų šešis mėnesius, 2009, 2010, 2011, 2012 metus pagal atsakovės pateiktą pažymą UAB „Juozo alus“ išmokos R. M.. Ieškovui iš atsakovės R. M. priteistinos 5 procentų metines palūkanos už naudojimąsi ieškovui priklausančiomis lėšomis, sudarančiomis viso 1 726 Lt. 2004-09-10 nuomos sutartimi R. M. išnuomojo UAB „Žibosa“ ginčo žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), pastatą – kavinę (unikalus Nr. ( - )), kiemo statinį –krepšinio aikštelę (unikalus Nr. ( - )), pastatą – pavėsinę, unikalus (Nr. ( - )), už 200 Lt mėnesinį nuomos mokestį. 2005-12-31 papildomu susitarimu prie nuomos sutarties, šalys sutarė padidinti nuomos mokestį iki 300 Lt per mėnesį. 2008 m. viduryje nutrūkus jungtinei veiklai, R. M. viena gavo minėtas lėšas, todėl atsižvelgiant į ieškovui tenkančią bendro turto dalį, iš atsakovės R. M. priteistina ½ dalis lėšų, sudarančių 2 400 Lt gautų pagal šią sutartį nuo jungtinės veiklos pabaigos (2008-07-01) iki 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutarties, kuomet buvo perleistas turtas (16 mėn. x 300/2=2 400). 2012-01-01 nuomos sutartimi, kuria O. U. išnuomojo R. M. žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), pastatą – kavinę (unikalus Nr. ( - )), kiemo statinį – krepšinio aikštelę (unikalus Nr. ( - )), pastatą- pavėsinę, unikalus (Nr. ( - )), pastatą – sezoninę šašlykinę su dengta laiko terasa (unikalus numeris ( - )), už 5 000 Lt metinį nuomos mokestį. 2012-01-01 subnuomos sutartimi R. M. išnuomojo UAB „Žibosa“ žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), pastatą – kavinę (unikalus Nr. ( - )), kiemo statinį – krepšinio aikštelę (unikalus Nr. ( - )), pastatą – pavėsinę, unikalus (Nr. ( - )), pastatą – sezoninę šašlykinę su dengta laiko terasa (unikalus numeris ( - )), už 36 000 Lt metinį nuomos mokestį. Pripažinus negaliojančia 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartį, dėl žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pastato – kavinės, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinio – krepšinio aikštelės, unikalus Nr. ( - ), pastato – pavėsinės, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), sudarytą tarp atsakovių

6R. M. ir O. U., atsakovė O. U., nebūdama šio turto savininke, neturėjo teisės sudaryti šios nuomos teisės, o gautos pajamos už ieškovo turto naudojimą laikytinos ieškovo nuostoliais, todėl ieškovas turi pagrindo reikalauti, pripažinti šią sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją priteisiant iš O. U. ieškovo naudai ½ dalį nuomos mokesčio už 2012, 2013 metus – 5 000 Lt. Ieškovas nurodė turįs teisę reikalauti pripažinti negaliojančia ir 2012-01-01 subnuomos sutartį, kuria R. M. išnuomojo UAB „Žibosa“ žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), pastatą – kavinę (unikalus Nr. ( - )), kiemo statinį – krepšinio aikštelę (unikalus Nr. ( - )), pastatą – pavėsinę, unikalus (Nr. ( - )), pastatą – sezoninę šašlykinę su dengta laiko terasa (unikalus numeris ( - )), už 36 000 Lt metinį nuomos mokestį ir taikyti restituciją priteisiant iš R. M. jo naudai ½ dalį nuomos mokesčio už 2012, 2013 metus – 36 000 Lt ir 1 298 Lt palūkanų (už 2012 m. laikotarpį, nuo 2013-06-28 (nuo nuompinigių R. M. išmokėjimo dienos) iki patikslinto ieškinio pateikimo 2014-08-08, palūkanų dydis sudaro – 988 Lt (18 000 Lt x 0,05/365 x 405), už 2013 m. – nuo 2014-04-09 (nuo nuompinigių R. M. išmokėjimo dienos) iki ieškinio tikslinimo datos – 298 Lt (18 000 Lt x 0,05/365 x 121). Pagal UAB „Žibosa“ pateiktą pažymą „Apie išmokas R. M.“, matyti, kad R. M. gavo už 2012 ir 2013 metus viso 72 000 Lt už žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) nuomą, kuris neteisėtai perleistas ginčijama 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartimi O. U. Jam iš R. M. priteistina ½ dalis lėšų, sudarančių 36 000 Lt gautų už 2012 ir 2013 metus, 1 298 Lt palūkanų (už 2012 m. laikotarpį, nuo 2013-06-28 (nuo nuompinigių R. M. išmokėjimo dienos) iki šio ieškinio tikslinimo datos palūkanos sudaro 988 Lt (18 000 Lt x 0,05/365 x 405), už 2013 m. – nuo 2014-04-09 (nuo nuompinigių R. M. išmokėjimo dienos) – 298 Lt (18 000 Lt x 0,05/365x 121). Bendra priteistina R. M. suma sudaro 169 450 Lt, palūkanos – 6 627 Lt, taip pat priteistinos 5 procentų metines palūkanas nuo priteisiamos skolos ir delspinigių sumos už laikotarpį nuo ieškinio tikslinimo datos iki teismo sprendimo įvykdymo. Iš O. U. priteistina skola sudaro 5 000 Lt, palūkanos – 275 Lt, bei 5 procentų metinės palūkanos nuo priteisiamos skolos ir delspinigių sumos už laikotarpį nuo šio ieškinio tikslinimo datos iki teismo sprendimo įvykdymo.

7Atsakovė R. M. su ieškiniu nesutiko, byloje pareiškė priešieškinį. Prašo:

  1. Pripažinti 1994-01-27 J. M. IĮ vardu iš Lietuvos taupomo banko paimtą paskolą 115 848,01 Eur (400 000 Lt) J. M. asmenine skola.
  2. Pripažinti 1995-10-31 J. M. paimtą iš R. P. 47 819,97 Eur (54 400 USD) paskolą J. M. asmenine skola.
  3. R. M. priteisti 0,09 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).
  4. Priteisti dėl namo remonto Alytuje apmokėjimo ir iš J. M. priteisti 36313 Lt R. M. naudai.
  5. Priteisti iš J. M. 115 848,01 Eur (270 169,15 Lt) kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybes sumažėjimą R. M. naudai.
  6. Priteisti iš J. M. 61 031,59 Eur (210 729,87 Lt) R. M. už jo paskolos grąžinimą Palangos kredito unijai.
  7. Iš J. M. priteisti R. M. naudai 31 452,73 Eur (108 600 Lt).
  8. Priteisti iš J. M. R. M. naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos piniginės sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-12-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  9. Pripažinti negaliojančia 2011-08-19 J. M. dovanojimo sutartį mažametei dukrai E. S. M. dėl 0,4500 ha žemės sklypo unik. Nr. ( - ), adresu ( - ).
  10. Pripažinti negaliojančia 2011-08-19 J. M. dovanojimo sutartį mažametei dukrai E. S. M. dėl 1,0700 ha žemės sklypo, unik. Nr. ( - ), adresu ( - ).
  11. Pripažinti negaliojančia 2011-08-19 J. M. dovanojimo sutartį mažametei dukrai E. S. M. dėl 0,3541 ha žemės sklypo, unik. Nr. ( - ), adresu ( - ).
  12. Pripažinti negaliojančia 2011-08-24 J. M. dovanojimo sutartį mažametei dukrai E. S. M. dėl 2582/5200 dalių žemės sklypo unik. Nr. ( - ), adresu ( - ).
  13. Pripažinti negaliojančia 2011-08-24 J. M. dovanojimo sutartį mažametei dukrai E. S. M. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ), tvarto unikalus Nr. ( - ), daržinės, unikalus Nr. ( - ), daržinės, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ).
  14. Pripažinti negaliojančia 2011-09-01 J. M. dovanojimo sutartį mažametei dukrai E. S. M. dėl 2,000 ha žemės sklypo unik. Nr. ( - ), adresu ( - ).
  15. Pripažinti negaliojančia 2011-10-05 J. M. dovanojimo sutartį mažametei dukrai E. S. M. dėl 500 vnt. paprastų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Atostogų parkas“ akcijų.

8Atsakovė nurodė, kad absoliučiai nesutinka su ieškovo versija dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, bei neva bendro gyvenimo ir bendro turto sukūrimu po santuokos nutraukimo. Atsakovė nustatė turto balansą santuokos nutraukimo dieną, t. y. 2001-08-08. Nurodytą dieną ieškovo vardu nekilnojamo turto įregistruota nebuvo. Iš viso ieškovo vardu 2001-08-08 buvo prisiimta skolinių įsipareigojimų už 617 600 Lt (be palūkanų). 2001-08-08 J. M. turėjo kreditorinį reikalavimą UAB „Juozo alus“ už 178 315 Lt sumą. Ištuokos įregistravimo dieną R. M. vardu buvo įregistruotas nekilnojamas turtas: 1993-06-16 nupirktas 0,09 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), 2000-12-28 nupirktas 9,7 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ). 2001-08-08 atsakovės vardu kreditorinis reikalavimas UAB „Žibosa“ sudarė 656 854 Lt, iš jų 236 000 Lt dovanotos jai lėšos (165 000 +46 000+9 000+7 000+9 000), o UAB „Juozo alus“ – 54 897 Lt. Ištuokos dieną nei ieškovas, nei atsakovė nebuvo UAB „Juozo alus“ ir UAB „Žibosa“ akcininkais. Ieškovas yra nutylėjęs aplinkybę, kad 2001-08-08 ieškovui ir atsakovei jungtinės nuosavybės teise priklausė 1993-09-30 įsteigtos UAB „Pajūrio šarka“ bei 1994-12-07 įsteigtos UAB „Pajūrio egzotika“ akcijos (direktorius J. M.). Tokiu būdu sutuoktiniai turėjo kreditorinių reikalavimų iš šeimos lėšų už 890 066 Lt sumą, iš jų 236 000 Lt buvo atsakovės asmeninė nuosavybė pagal dovanojimo sutartis. Taip kiekvienam priklausytų po 327 033 Lt (654 066 : 2) kreditorinių reikalavimų. Tačiau, ieškovui paskolinus lėšas, kurių grąžinimo terminas pasibaigė, dalijimui turėtų likti 36 466 Lt (654 066 – 617 600), t. y. kiekvienam sutuoktiniui priklausytų po 18 233 Lt. 1995-03-27 J. M. būdamas, UAB „Pajūrio egzotika“ direktorius, bendrovės vardu pasiskolino iš AB „Hansa bankas“ 971 000 Lt iki 1996-03-27 ir paskola grąžinta nebuvo, 1999-08-17 Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bendrovei bankroto bylą. Ieškovas teigia, kad 1994 metais paimta individualios įmonės vardu 400 000 Lt paskola yra jo ir atsakovės solidari, tačiau tai yra jo asmeninė skola, o atsakovė, būdama laiduotoja, atsako kreditoriams už negrąžintą skolą ir turi atgręžtinio reikalavimo teisę į įvykdytą už skolininką prievolę. Todėl įvertinus, kad 400 000 Lt paskola nebuvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, o dėl ieškovo rizikingų veiksmų perleista trečiajam asmeniui, pripažintina J. M. asmenine skola. Ieškovui apsisprendus paimti naują paskolą senos paskolos grąžinimui iš kito banko – AB SEB banko, atsakovė tam neprieštaravo, nes mažėjo ir jos, kaip laiduotojos, našta. J. M. turėjo grąžinti AB SEB bankui 2006-07-03 paimtą paskolą iki 2031-07-02, todėl atsakovė, būdama laiduotoja, o ne partnerė jungtinės veiklos pagrindu, sutiko ir toliau vykdyti laiduotojos pareigas, įkeisdama jos vardu registruotą turtą, nes ieškovas jai žadėjo pats grąžinti paskolą. Bet ieškovas AB SEB bankui skolos negražino, bankas nukreipė išieškojimą į atsakovės įkeistą turtą. Atsakovė taip pat grąžino 163 000 Lt skolą už J. M. kreditoriui R. P., todėl dabar ji turi atgręžtinio reikalavimo teisę. Ieškovas neįrodė, kad 1994 m. jo paimta 400 000 Lt paskola su 80 proc. metinių palūkanų buvo paimta šeimos interesais, nes ją perskolino trečiajam asmeniui. Ieškovo teiginys, kad jis sumokėjo skolą 350 000 Lt AB „Hansabankas“ ir įvykdė buvusią bendrą sutuoktinių prievolę, todėl įgijo teisę į ½ dalį sumokėtos sumos yra neteisėtas, nes 2006-07-03 kredito sutartis Nr.0460618071154-22 buvo sudaryta tikslu refinansuoti AB banko Hansabankas pripažintą skolą. Ieškovas kaip skolininkas netinkamai vykdė skolinius įsipareigojimus, todėl bankas nukreipė išieškojimą į nurodytą atsakovės vardu registruotą ir įkeistą žemės sklypą, kuris 2014-04-28 buvo parduotas tik už 65 233 Lt. Todėl ieškovo prašymas mažinti iš atsakovės priteistiną kompensaciją 32 616,50 Lt suma, atmestinas, nes ji turi teisę į kompensaciją, kaip atgręžtinį reikalavimą. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašymu priteisti jam 0,09 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), išmokant jai kompensaciją, nes toks teismo sprendimas nebūtų įvykdytas. Vertina, kad atmestinas reikalavimas dėl 126 383,50 Lt kompensacijos už solidarios prievolės įvykdymą – skolos sumokėjimą AB bankui „Hansabankas“, nes tai nėra solidari sutuoktinių prievolė ir skola grąžinta refinansavimo būdu kitomis skolintomis lėšomis. Mano, kad reikšdamas ieškinyje nurodytus reikalavimus, ieškovas bando pasipelnyti atsakovės sąskaita. Ji bendro verslo su buvusiu sutuoktiniu netęsė, nekūrė ir nesitarė dėl jo nepatikimumo, nesugebėjimo, neatsakingumo. Atsakovė po skyrybų niekada nevedė derybų su ieškovu dėl bendro ūkio, atskirai deklaravo savo pajamas. Visi sklypai ir statiniai buvo viešai registruoti atsakovės vardu, visi ginčytini sklypai buvo įgyti iš atsakovės asmeninių lėšų. Ieškovas prašo pripažinti jam 3 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „Juozo alus“ bei 5000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „Žibosa“, tačiau atsakovė nesutinka, nes šios bendrovės steigėja ir akcininke buvo O. U., kuri 2002-05-01 pardavė atsakovei visas akcijas ir bendrovės akcijos priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Visos ieškovo investuotos į bendrovę lėšos buvo jam grąžintos (446 000 Lt) iki 2007-08-28 imtinai. Kadangi ieškovas apsisprendė išsiimti lėšas iš bendrovės, todėl reikalavimas priteisti ne iš jo lėšų padidintą įstatinį kapitalą akcijų pavidale yra, yra bandymas pasipelnyti atsakovės sąskaita. UAB „Juozo alus“ steigėju bei akcininku buvo A. K., kuris pardavė visas akcijas ieškovo tėvui J. M. 2000-05-26, kuris 2001-11-26 padovanojo visas akcijas išsituokusiai atsakovei, todėl jos asmeninės nuosavybės teise jai ir priklauso. Visos ieškovo investuotos į bendrovę lėšos ieškovui buvo grąžintos (232 248,65 Lt) iki 2004-08-11 imtinai. Atsakovė nesutinka su reikalavimu mokėti ieškovui kompensaciją už neva perleista ieškovo turto dalį bei negautą naudą už nuomą. Atsakovė nepripažįsta, kad visas ginčytinas turtas buvo sukurtas ieškovui prisidėjus savo lėšomis.

9Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-02-12 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Padalino santuokoje įgytą turtą ir J. M. priteisė asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), plotas 0,09 ha. Iš J. M. priteisė R. M. 16 218,72 Eur kompensaciją už jam atitenkančią ½ dalį šio turto. Pripažino negaliojančia 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pastato – kavinės, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinio – krepšinio aikštelės, unikalus Nr. ( - ), pastato – pavėsinės, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), sudarytą tarp atsakovės R. M. ir O. U., nuo jos sudarymo momento ir taikė restituciją – grąžino J. M. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), grąžino R. M. pastatą – kavinę, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius – krepšinio aikštelę, unikalus Nr. ( - ), pastatą – pavėsinę, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), priteisė iš atsakovės R. M. atsakovei O. U. 275 000 Lt. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo dienos 2013-07-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1619 dėl pastato–sezoninės šašlykinės su dengta laiko terasa, unikalus Nr. ( - ), pardavimo ir taikė restituciją grąžinant šį nekilnojamą daiktą J. M. ir R. M. bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis. Pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2013-07-18 užstatymo teisės (Superficies) sutartį Nr. 1616 dėl 500/4769 žemės sklypo dalies, unikalus Nr. ( - ), užstatymo, esančių ( - ) perleidimo, sudarytos tarp O. U. ir UAB „Žibosa“. Atmetė ieškinio reikalavimą J. M. pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo su statiniais, žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), garažo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į ½ dalį pastato – kavinės, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinio – krepšinio aikštelės, unikalus Nr. ( - ), pastato – pavėsinės, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ) 2006709/2500000 dalyje. Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ). 1025/1484 dalyje. Pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), sandėlio, unikalus numeris ( - ), daržinės, unikalus numeris ( - ), tvarto, unikalus numeris ( - ), sandėlio, unikalus numeris ( - ), esančių ( - ). Atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 3000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Juozo alus“ akcijų. Atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 5000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Žibosa“ akcijų. Atmetė ieškinio reikalavimą priteisti J. M. iš O. U. 1 448,01 Eur (5 000 Lt) skolą, 79,65 Eur (275 Lt) palūkanų bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteisiamos skolos ir delspinigių sumos už laikotarpį nuo šio ieškinio tikslinimo datos iki teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė J. M. iš R. M. 4 344,30 Eur (15 000 Lt) kompensaciją už perleistą pagal 2012-12-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2025 žemės sklypo (unikalus numeris ( - )), esančio ( - ), 493291/2500000 dalį. Atmetė ieškinio reikalavimą iš R. M. 36 603,19 Eur (126 383,50 Lt) kompensaciją už solidarios prievolės įvykdymą – skolos sumokėjimą AB bankui „Hansabankas“. Atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš R. M. 31 452,73 Eur (169 450 Lt) kompensaciją ir 1 919,31 Eur (6 627 Lt) palūkanų už pajamas gautas iš bendro turto nuomos. Priteisė iš R. M. J. M. naudai 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos piniginės sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2009-12-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pripažino 1994-01-27 J. M. IĮ vardu iš Lietuvos taupomo banko paimtą paskolą 115 848,01 Eur (400 000 Lt) J. M. asmenine skola. Pripažino 1995-10-31 J. M. paimtą iš R. P. 47 819,97 Eur (54 400 USD) paskolą J. M. asmenine skola. Atmetė priešieškinio reikalavimą R. M. priteisti 0,09 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Iš dalies tenkino priešieškinio reikalavimą priteisti dėl namo remonto Alytuje apmokėjimo ir iš J. M. priteisė 5 258,49 Eur (18 156,50 Lt) R. M. naudai. Priteisė iš J. M. 115 848,01 Eur (270 169,15 Lt) kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybes sumažėjimą R. M. naudai. Priteisė iš J. M. 61 031,59 Eur (210 729,87 Lt) R. M. už jo paskolos grąžinimą Palangos kredito unijai. Atmetė priešieškinio reikalavimą iš J. M. priteisti R. M. naudai 31 452,73 Eur (108 600 Lt). Priteisė iš J. M. R. M. naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos piniginės sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-12-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia 2011-08-19 J. M. dovanojimo sutartį mažametei dukrai E. S. M. dėl 0,4500 ha žemės sklypo, unik. Nr. ( - ), adresu ( - ). Atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia 2011-08-19 J. M. dovanojimo sutartį mažametei dukrai E. S. M. dėl 1,0700 ha žemės sklypo, unik. Nr. ( - ), adresu ( - ). Atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia 2011-08-19 J. M. dovanojimo sutartį mažametei dukrai E. S. M. dėl 0,3541 ha žemės sklypo, unik. Nr. ( - ), adresu ( - ). Atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia 2011-08-24 J. M. dovanojimo sutartį mažametei dukrai E. S. M. dėl 2582/5200 dalių žemės sklypo unik. Nr. ( - ), adresu ( - ). Atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia 2011-08-24 J. M. dovanojimo sutartį mažametei dukrai E. S. M. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo unikalus Nr. ( - ), tvarto unikalus Nr. ( - ), daržinės, unikalus Nr. ( - ), daržinės, unikalus Nr. ( - ), kiemo rūsio, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ). Atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia 2011-09-01 J. M. dovanojimo sutartį mažametei dukrai E. S. M. dėl 2,000 ha žemės sklypo unik. Nr. ( - ), adresu ( - ). Atmetė priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia 2011-10-05 J. M. dovanojimo sutartį mažametei dukrai E. S. M. dėl 500 vnt. paprastų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Atostogų parkas“ akcijų. Priteisė iš J. M. 8055,24 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas. Priteisė iš R. M. 37,24 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas. Teismas pripažino, kad J. ir R. M. gyveno kartu, tačiau ar tai galima laikyti šeimyniniais santykiais labai abejotina ir šios abejonės yra ne ieškovo naudai. Jie vykdė verslą ir bendrai, ir atskirai, nors tai ir ne visai atitinka įstatymų sureguliuotus teisinius santykius, tačiau tai yra gyvenimiškai realu. Kaip nustatyta, priežastys buvo įvairios – ieškovas neslepiant bylos dokumentuose ir teisme aiškino, kad tai buvo daroma ir dėl mokesčių vengimo, ir saugantis kreditorių reikalavimų, siekiant išvengti galimo išieškojimo ir pan. Ieškovas byloje nepateikė santuokinio turto balanso, nors prašo taikyti įstatymų reikalavimus, kaip dalijant santuokinį turtą. Atsakovė pateikė santuokinio turto balansą, tačiau jos nusistatytai datai, kada buvo įregistruota šalių ištuoka.

10Skundžiamu sprendimu teismas konstatavo:

111) Ieškinio reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą ir J. M. priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), plotas 0,09 ha., o R. M. priteisti 56 000 Lt kompensaciją iš J. M. už jam atitenkančią ½ šio turto, teismas laikė pagrįstu ir tenkintinu. Šis turtas buvo nupirktas 1993 metais, tai yra santuokinis turtas, nors ir registruotas R. M. vardu.

122) Ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pastato – kavinei, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinio – krepšinio aikštelės, unikalus Nr. ( - ), pastato – pavėsinės, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), sudarytą tarp atsakovės R. M. ir O. U. ir taikyti restituciją, grąžinant ieškovui žemės sklypą, R. M. pastatus, teismas laikė pagrįstu ir tenkintinu, nes R. M. sudarant sutartį šio turto faktiškai nebeturėjo – ginčo turtą ji buvo įgijusi pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tačiau 2005-03-14 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu bei 2006-05-09 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2002-06-14 pirkimo-pardavimo sutartis Nr.4511 pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo datos bei taikyta restitucija. Sandoris sudarytas tik dėl akių.

133) Ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos 2013-07-18 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1919 dėl pastato-sezoninės šašlykinės su dengta laiko terasa (unikalus numeris ( - )) pardavimo ir taikyti restituciją – grąžinant šį daiktą ieškovui ir atsakovei

14R. M. bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis teismas laikė pagrįstu ir tenkintinu, nes tebevykstant teisminiam ginčui, atsakovė O. U. savo vardu nekilnojamojo turto registre registravo pastatą – sezoninę šašlykinę su dengta laiko terasa, unikalus numeris ( - ), buvusią ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), priklausiniu, nes statinys šiame žemės sklype buvo pastatytas dar iki ginčijamos 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo kaip žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) priklausinys ir 2 punkto pagrindais.

154) Ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2013-07-18 užstatymo teisės (superficies) sutartį Nr. 1616, dėl 500/4769 žemės sklypo dalies (unikalus Nr. ( - )) užstatymo, esančių ( - ) perleidimo, sudarytos tarp atsakovės O. U. ir UAB „Žibosa“, laikė pagrįstu dėl pagrindų, nustatytų 2-3 punktuose.

165) Ieškinio reikalavimą, kuriuo ieškovas prašo jam pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo su statiniais, žemės sklypo unikalus numeris ( - ), gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), garažo, unikalus numeris ( - ), ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), kiemo statinius, unikalus numeris ( - ), esančius ( - ), remiantis CK 3.89 str. 1 d. 2 p., atmetė kaip nepagrįstą, nes šis turtas buvo parduotas asmeniškai R. M..

176) Ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovui ½ dalį pastato – kavinės, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinio – krepšinio aikštelės, unikalus Nr. ( - ), pastato – pavėsinės, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), remiantis CK 6.971 str., laikė pagrįstu ir tenkino, nes ginčo statiniai buvo sukurti jungtinės veiklos pagrindu sutarties pagrindu.

187) Ieškinio reikalavimus pripažinti J. M. nuosavybės teisę į ½ dalis žemės sklypų, kurių unikalūs numeriai ir vieta – Nr. ( - ), esančio ( - ); Nr. ( - ), esančio ( - ); Nr. ( - ), esančio ( - ).; Nr. ( - ), esančio ( - ); Nr. ( - ), esančio ( - ); Nr. ( - ), esančio ( - ); Nr. ( - ), esančio ( - ); Nr. ( - ), esančio ( - ); Nr. ( - ), esančio ( - ); Nr. ( - ), esančio ( - ); Nr. ( - ), esančio ( - ); Nr. ( - ), esančio ( - ); Nr. ( - ), esančio ( - ); Nr. ( - ), esančio ( - ); Nr. ( - ), esančio ( - ); Nr. ( - ), esančio ( - ); Nr. ( - ), esančio ( - ); Nr. ( - ), esančio ( - ); Nr. ( - ), esančio ( - ) 2006709/2500000 dalyje; Nr. ( - ), esančio ( - ) 1025/1484 dalį, Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), sandėlio, unikalus numeris ( - ), daržinės, unikalus numeris ( - ), tvarto, unikalus numeris ( - ), sandėlio, unikalus numeris ( - ), esančių ( - ), laikė pagrįstais ir tenkino (CK 6.971 str.). Iš nurodytų – žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), R. M., tebevykstant teisminiam ginčui dėl šio žemės sklypo, 2013-10-30 mainų sutartimi išmainė į lygiavertį žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), įgydama iš A. N. asmeninės nuosavybės teisę į 1025/1484 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. ( - ). Tokio sandorio sudarymas prieštarauja savininko nuosavybės teisių turiniui.

198) Ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovui nuosavybę į 3000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Juozo alus“ ir 5000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Žibosa“ akcijų laikė nepagrįstu, todėl atmetė. UAB „Žibosa“ buvo įkurta 1998-01-16, šios bendrovės steigėja ir akcininke buvo O. U. 2002-05-01 O. U. pardavė atsakovei visas akcijas ir bendrovės akcijos priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Visos ieškovo investuotos į bendrovę lėšos buvo jam grąžintos. UAB „Juozo alus“ buvo įsteigta 1999-07-29, bendrovės steigėju bei akcininku buvo A. K., kuris pardavė visas akcijas ieškovo tėvui J. M. 2000-05-26, kuris 2001-11-26 padovanojo visas akcijas išsituokusiai atsakovei, todėl jos asmeninės nuosavybės teise jai ir priklauso. Visos ieškovo investuotos į bendrovę lėšos ieškovui buvo grąžintos. Be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl UAB „Juozo alus“ ir UAB „Žibosa“ akcijų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir šios bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo.

209) Ieškinio reikalavimą priteisti 5 000 Lt iš O. U., kaip ½ dalį O. U. gauto nuomos mokesčio už 2012, 2013 metus, laikė nepagrįstu, todėl netenkino. Net pripažinus negaliojančia 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartį, dėl žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pastato – kavinės, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinio – krepšinio aikštelės, unikalus Nr. ( - ), pastato – pavėsinės, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), sudarytą tarp atsakovės R. M. ir O. U., ieškovas neįrodė, kad O. U. buvo nesąžininga įgijėja. Kol O. U. turėjo šį turtą ir juo naudojosi, ar patyrė naudojimo išlaidų, tai automatiškai netapo ieškovo nurodytais nuostoliais, ar galimomis turto išlaikymo išlaidomis.

2110) Ieškinio reikalavimą priteisti ½ dalį gautų pagal šią sutartį pajamų 2012-12-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2025 laikė pagrįstu ir tenkino, nes R. M., tebevykstant teisminiam ginčui dėl šio žemės sklypo, 2012-12-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2025 perleido dalį 493291/2500000 ginčo žemės sklypo UAB „Omnitel“ už 30 000 Lt (sutarties 3.2 p.), tai yra ji perleido nuosavybės teises į turtą, kuriame nuosavybės teisės dalys nebuvo nustatytos, šio sandorio sudarymas prieštarauja savininko nuosavybės teisių turiniui ir ieškovui priteisė 4 344,3 Eur (15 000 Lt) kompensaciją.

2211) Ieškinio reikalavimą priteisti ieškovui iš R. M. 126 383,50 Lt kompensaciją už solidarios prievolės įvykdymą – skolos sumokėjimą AB bankui „Hansabankas“ atmetė kaip nepagrįstą, nes priešieškiniu ši skola pripažįstama jo asmenine skola.

2312) Ieškinio reikalavimą priteisti ieškovui iš R. M. kompensaciją už iš bendro turto nuomos – 169 450 Lt gautų pajamų ir 6 627 Lt palūkanų atmetė kaip nepagrįstą, nes pats ieškovas įrodinėja, kad jungtinės veiklos laikotarpis tęsėsi iki 2008 metų, todėl jis negali pretenduoti į R. M. asmenines pajamas, gautas pasibaigus jungtinės veiklos laikotarpiui, nes jis neprisidėjo prie šių pajamų sukūrimo.

2413) Ieškinio reikalavimą priteisti ieškovui iš R. M. 5 procentų metines palūkanas nuo priteisiamos sumos pripažino pagrįstu ir tenkintinu, nes skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2514) Priešieškinio reikalavimą pripažinti 1994-01-27 J. M. IĮ vardu paimtą paskolą 400 000 Lt iš Lietuvos taupomo banko, pripažinti J. M. asmenine skola, teismas laikė pagrįstu ir tenkintinu. J. M. individuali įmonė buvo įregistruota santuokos metu 1990-12-21, tačiau R. M. šioje įmonėje nedirbo, iš šios įmonės pajamų neturėjo. Paskolą J. M. paėmė su 80 proc. metinių palūkanų. Paskola buvo paimta statybos darbams, tačiau J. M. šiuos pinigus perskolino. Teismas vertino, kad R. M. buvo paskolos laiduotoja, paskola buvo paimta ne jos asmeniniams ar šeimos finansiniams reikalams spręsti. Tais pačiais pagrindais teismas laikė pagrįstu ir tenkintinu priešieškinio reikalavimą pripažinti 1995-10-31 J. M., paimtą iš R. P. 47 819,97 Eur (54400 USD) paskolą, J. M. asmenine skola, nes J. M. nepateikė jokių įrodymų, kad ši paskolą būtų buvusi panaudota šeimos verslui. R. M. už J. M. grąžinus R. P. 163 000 Lt skolą, ji turi atgręžtinio reikalavimo teisę iš J. M.

2615) Priešieškinio reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą ir R. M. priteisti 0,09 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), J. M. išmokant 31 400 Lt kompensaciją, atmetė kaip nepagrįstą, nes tenkinant ieškinio reikalavimą šis sklypas pripažintas bendrąja daline nuosavybe, kiekvienai iš šalių paskiriant po ½ dalį, esant ginčui dėl turto vertės, ginčo sklypą paskiriant J. M. ir iš jo priteisiant 16 218,72 Eur (56 000 Lt).

2716) Priešieškinio reikalavimą priteisti 36 313 Lt už namo remonto Alytuje apmokėjimą laikė pagrįstu ir tenkintinu iš dalies. R. M. byloje pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė turėjusi tokio dydžio išlaidas dėl šio turto remonto. Šis turtas pripažįstamas bendrąja daline nuosavybe, kiekvienam iš šalių po ½ dalį, todėl priteistinos kompensacijos dydis mažintinas pusiau, ir priteistina suma – 5 258.49 Eur (18 156,50 Lt).

2817) Priešieškinio reikalavimą priteisti 270 169,15 Lt kompensacijos už bendros jungtinės nuosavybes sumažėjimą teismas laiko pagrįstu ir tenkintinu. Ieškovui apsisprendus paimti naują paskolą senos paskolos grąžinimui iš kito banko - AB SEB banko, atsakovė tam neprieštaravo, nes mažėjo ir jos, kaip laiduotojos, našta. J. M. turėjo grąžinti AB SEB bankui 2006-07-03 paimtą paskolą iki 2031-07-02. Todėl atsakovė, tik būdama laiduotoja, o ne partnerė, jungtinės veiklos pagrindu, sutiko ir toliau vykdyti laiduotojos pareigas, įkeisdama jos vardu registruotą turtą, nes ieškovas jai žadėjo pats grąžinti paskolą. Bet ieškovas ir AB SEB bankui skolos negražino, bankas nukreipė išieškojimą į atsakovės įkeistą turtą.

2918) Priešieškinio reikalavimą priteisti 210 729,87 Lt už J. M. paskolos grąžinimą Palangos kredito unijai, pripažino pagrįstu ir tenkintinu, nes R. M. sumokėjo šią asmeninę J. M. skolą ir turi atgręžtinio reikalavimo teisę.

3019) Priešieškinio reikalavimą iš J. M. priteisti atsakovės naudai 108 600 Lt laikė nepagrįstu ir atmestinu, nes ieškovė nurodė, kad pervedė tokio dydžio lėšas atsakovui paskolų dengimui ir skirtingiems tikslams, tačiau tai yra abstraktaus pobūdžio paaiškinimas, kad ir pagrįstas pervedimais apie nurodytas sumas.

3120) Priešieškinio reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pripažino pagrįstu ir tenkintinu.

3221) R. M. priešieškinio reikalavimus CK 6.66 str. pagrindais panaikinti J. M. sandorius, kuriais jis visą savo turtą perleido mažametei dukrai E. S. M., laikė nepagrįstais, todėl atmetė juos. R. M. neturi reikalavimo teisės šiuo klausimu, ginčijami sandoriai nepažeidė jos teisių. Be to, yra praleistas ieškinio senaties terminas, nes atsakovė neįrodė, kad tik 2014 metais sužinojo apie ginčijamus sandorius.

33Apeliaciniu skundu ieškovas J. M. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-02-12 sprendimo dalį ir tenkinti J. M. ieškinio reikalavimus:

341.

35Padalinti santuokoje įgytą turtą atsakovei R. M. priteisiant žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), plotas 0,09 ha, ieškovui J. M. priteisiant 16 218,72 Eur kompensaciją iš R. M. už jai atitenkančią 1/2 šio turto;

362.

37Pripažinti J. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo su statiniais, žemės sklypo unikalus numeris ( - ), gyvenamojo namo unikalus numeris ( - ), garažo unikalus numeris ( - ), ūkinio pastato unikalus numeris ( - ), ūkinio pastato unikalus numeris ( - ), kiemo statinius unikalus numeris ( - ), esančius ( - );

383.

39Priteisti J. M. 3000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Juozo alus“ akcijų;

404.

41Priteisti J. M. 5000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Žibosa“ akcijų;

425.

43Priteisti ieškovui J. M. iš atsakovės O. U. 1 448,01 Eur (5 000 Lt) skolą, 79,65 Eur (275 Lt) palūkanų bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteisiamos skolos ir delspinigių sumos už laikotarpį nuo šio ieškinio tikslinimo datos iki teismo sprendimo įvykdymo;

446.

45Priteisti ieškovui J. M. iš atsakovės R. M. 36 603.19 Eur (126 383,50 Lt) kompensaciją už solidarios prievolės įvykdymą – skolos sumokėjimą AB bankui „Hansabankas“;

467.

47Priteisti ieškovui J. M. iš atsakovės R. M. kompensaciją – pajamas, gautas iš bendro turto nuomos – 31 452.73 Eur (169 450 Lt) kompensaciją ir 1 919,31 Eur (6 627 Lt);

488.

49Priteisti ieškovui J. M. iš atsakovės R. M. 5 procentų metines palūkanas nuo priteisiamos sumos už laikotarpį nuo šio ieškinio tikslinimo datos iki teismo sprendimo įvykdymo.

509.

51Priteisti iš atsakovių apelianto naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

52Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-02-12 sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas atsakovės R. M. priešieškinis ir kuriuo:

531.

54J. M. asmenine skola pripažinta 1994-01-27 J. M. IĮ vardu iš Lietuvos taupomojo banko paimta paskola už 115 848,01 Eur (400 000 Lt);

552.

56J. M. asmenine skola pripažinta 1995-10-31 J. M. paimta iš R. P. 47 819,97 Eur (54 400 USD) paskola;

573.

58Iš J. M. priteista 5 258,49 Eur (18 156,50 Lt) R. M. naudai dėl namo remonto Alytuje apmokėjimo;

594.

60Iš J. M. priteista 115 848,01 Eur (270 169,15 Lt) kompensacija už bendros jungtinės nuosavybes sumažėjimą R. M. naudai;

615.

62Iš J. M. priteista 61 031,59 Eur (210 729,87 Lt) R. M. už jo paskolos grąžinimą Palangos kredito unijai;

636.

64Iš J. M. R. M. priteista 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos piniginės sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-12-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

657.

66R. M. priešieškinio reikalavimus ieškovo J. M. atžvilgiu atmesti.

67Dėl žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), padalinimo nurodo, kad ginčo dėl šio turto nuosavybės priteisimo tarp šalių neliko, išskyrus kompensacijos dydį, o atsakovės pateiktas Registrų centro Vilniaus filialo išrašas yra vėlesnis, todėl nėra pagrindo nesutikti su atsakovės priešieškinyje nurodytu kompensacijos dydžiu. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant atsakovei R. M. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, esantį ( - ), iš R. M. priteisiant J. M. 16 218,72 Eur kompensaciją už jai atitenkančią ½ dalį šio turto.

68Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą J. M. pripažinti nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo su statiniais, žemės sklypo unikalus numeris ( - ), gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), garažo, unikalus numeris ( - ), ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), kiemo statinius, unikalus numeris ( - ), esančius ( - ), nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi CK 3.89 str. 1 dalies 2 punkto norma, kuri nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, nes šis turtas nebuvo dovanotas ar paveldėtas, jis įgytas atsakovės vardu ne po santuokos sudarymo, o po santuokos nutraukimo, ir pats teismas nurodo, kad šis turtas buvo parduotas. Nurodo, kad ieškovas nepertraukiamai valdė, naudojosi ir disponavo turtinėmis teisėmis susijusiomis su gyvenamuoju būstu ir žemės sklypu, juo rūpinosi ir didino, ir tą darė tiek savo, tiek bendromis su atsakove, tiek ir skolintomis trečiųjų asmenų lėšomis. Ieškovas negalėjo būti nurodomas kaip šio turto įgijėjas, nes buvo vykdomas išieškojimas iš J. M. AB bankui „Hansabankas“ išieškant 320 691,78 Lt negrąžintos paskolos, 28 004, 64 Lt palūkanų, delspinigius, bylinėjimosi išlaidas, 12 procentų sutartines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovas ir atsakovė, iš esmės siejami tiek šeimos tiek jungtinės veiklos santykių, siekdami išsaugoti šį turtą sutarė dėl jo perleidimo atsakovei. Šalys vykdė gyvenamojo namo ir jo priklausinių gerinimo darbus tiek prieš nurodytą sandorį tiek po jo, dėjo pastangas ir lėšas dėl žemės išpirkimo. Tai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė laikė save šio turto savininkais, ir minėtas sandoris visiškai atitiko jų susitarimą, ir buvo daromas esant visiškam tarpusavio pasitikėjimui. Tuo atveju, jeigu ieškovas minėtą sandorį būtų vertinęs, kaip pažeidžiantį jo teises, jis galėjo jam neleisti įvykti, kadangi galėjo pasinaudoti tėvų suteiktais įgaliojimais ir savo nuožiūra parduoti sklypus su pastatais už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, pasirašyti sutartis, gauti pinigus ir atlikti kitus veiksmus. Tačiau, gyvenamojo būsto registracija atsakovės vardu visiškai atitiko šalių susitarimą, kadangi ir po sandorio ieškovas su atsakove toliau savo ir skolintomis lėšomis tęsė būsto statybos ir gerinimo darbus. Nesutinka, kad visi namo pagerinimai buvo atlikti jo tėvų.

69Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą priteisti 3000 vienetų paprastinu vardinių UAB „Juozo alus“ akcijų ir teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą dėl 5000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Žibosa“ akcijų nurodo, kad teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą ir atmetė ieškovo reikalavimus tais pačiais motyvais kaip ir pirmą kartą bylą nagrinėjęs teismas. Be to, įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2005-03-14 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-240-216/2005 pagal ieškovo AB „Hansabankas“ ieškinį atsakovams J. M. ir R. M. konstatuota, kad J. M. ir R. M. faktiškai nenutraukė santuokinių ryšių, dirba kartu, ieškovė AB bankas „Hansabankas“ įrodė atsakovų faktinius santuokinius santykius. Aplinkybės, kad šalys toliau plėtojo šeimos verslą bendru abiejų darbu patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-11 nutartis, Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-02-12 sprendimas. Nurodo, kad pasinaudodami statytinių bei artimų giminaičių pagalba įsteigė UAB „Juozo alus“ ir UAB „Žibosa“, rūpinosi šiomis įmonėmis, nepertraukiamai jas valdė, plėtojo jų verslą, jas finansavo, viešai laikė save šio turto savininkais, ir po santuokos nutraukimo akcijų perrašymas atsakovės vardu visiškai atitiko jų susitarimą dėl šių akcijų valdymo ir naudojimo jungtinės veiklos santykių pagrindu. Paaiškino, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, nes savo sprendime nurodė, kad A. K. pardavė visas akcijas ieškovo tėvui J. M., nors jos buvo perleistos neatlygintinai. Nurodo, kad teismo išvada, jog visos ieškovo investuotos į bendroves lėšos buvo jam grąžintos, nėra reikšminga, nes ieškovas šioje byloje nereiškė reikalavimų nei UAB „Žibosa“, nei UAB „Juozo alus“ dėl paskolintų lėšų grąžinimo. Ieškovo ir šių įmonių finansinių atsiskaitymų klausimai nebuvo tiriami ir įrodinėjami šioje byloje. Teismas sprendė, kad šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos neapėmė akcijų įgijimo, motyvuodamas rašytinėmis sutartimis, kurių pagrindu akcijos perėjo atsakovės nuosavybėn, tačiau ir visais kitais atvejais turtas buvo įgyjamas atsakovės vardu rašytinėmis sutartimis. Teismas padaręs pagrįstas ir tinkamas išvadas dėl jungtinės veiklos nebuvo pakankamai nuoseklus ir tinkamai nemotyvavo, kodėl būtent akcijų įgijimui atsakovės vardu taikė išimtį. Mano, kad ieškinio senaties ieškovo reikalavimams dėl akcijų jau buvo pasisakyta bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 3.129 str. numatytą ieškinio senatį.

70Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą priteisti

71J. M. iš O. U. 1 448,01 Eur (5 000 Lt) skolą, 79,65 Eur (275 Lt) palūkanų bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteisiamos skolos ir delspinigių sumos už laikotarpį nuo šio ieškinio tikslinimo datos iki teismo sprendimo įvykdymo nurodo, kad ne ieškovas privalo įrodyti atsakovės O. U. nesąžiningumą, bet O. U. turi paneigti minėta įstatymo normą įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją. Mano, kad O. U. savo nesąžiningais veiksmais gavo pajamas už ieškovui priklausančio turto nuomą, todėl prašo tenkinti šį ieškinio reikalavimą.

72Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą iš

73R. M. priteisti 36 603,19 Eur (126 383,50 Lt) kompensaciją už solidarios prievolės įvykdymą – skolos sumokėjimą AB bankui „Hansabankas“. Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino šalių santuokoje 1994-01-27 J. M. IĮ vardu iš Lietuvos taupomo banko paimtą paskolą 115 848,01 Eur (400 000 Lt) J. M. asmenine skola. Teismas nepasisakė ir nenurodė argumentų, kodėl netaikė ieškovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį pagal atsakovės priešieškinyje pateiktą reikalavimą pripažinti šalių santuokoje 1994-01-27 J. M. IĮ vardu iš Lietuvos taupomo banko paimtą paskolą 115 848,01 Eur (400 000 Lt) J. M. asmenine skola. teismas iš esmės atkartojo atsakovės priešieškinyje išsakytus teiginius, neištyręs iki galo visų įrodymų ir todėl netinkamai nustatęs teisinius faktus. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog J. M. IĮ vardu gauta paskola iš Lietuvos taupomo banko buvo perskolinta neatitinka dokumentų turinio, kuriais daroma išvada apie paskolų perskolinimą ir lėšų išvaistymą, nes paskola UAB „Lidruna“ sudaryta 1993-10-28, t. y., anksčiau nei J. M. IĮ vardu iš Lietuvos taupomo banko galėjo gauti paskolą, ant 1994-02-01 UAB „ERLA“ paskolos sutarties fiksuotas periodiškas dalinis paskolos grąžinimas su palūkanomis, kur iš viso grąžinta 246 020 Lt, ir tai yra daugiau nei paskolinta (232 600 Lt). Pagal J. M. IĮ ir Lietuvos taupomo banko 1994-01-27 kredito sutartį atsakovė niekada nebuvo laiduotoja, o atstovavo savo valdomą įmonę UAB „Pajūrio šarka“, kuri pagal minėtą kredito sutartį išdavė garantiją prievolės užtikrinimui. UAB „Pajūrio egzotika“ imtomis paskolomis bei asmeniškai J. M. imtomis paskolomis buvo pradėtas bendras sutuoktinių verslas, abu sutuoktiniai ne kartą viešai spaudoje deklaravo, jog abiejų fiziniu ir intelektinių darbu aktyviai dalyvavo, kuriant alaus daryklą, jog pradinio kapitalo neturėjo ir teko skolintis iš bankų.

74Atsakovės asmeniškai prisiimti nauji dideli įsipareigojimai įkeisti bendrą santuokoje įgytą turtą, išduoti vekselį paskolos sumai, dalies paskolos grąžinimas iš lėšų, gaunamų jungtinės veiklos pagrindu, pagal J. M. 2006-07-03 paskolą AB SEB bankui, kuria refinansuota AB banko „Hansabankas“ skola pagal 1994-01-27 kredito sutartį tarp J. M. IĮ ir Lietuvos taupomojo banko, tik patvirtina buvus susitarimui veikti jungtinės veiklos pagrindu bei solidariai vykdyti prievolę. Bylos įrodymais, priešingai nei nurodo atsakovė, aiškiai patvirtinamos aplinkybės, kad ji pripažino 1994-01-27 J. M. IĮ vardu paimtos iš Lietuvos taupomojo banko 400 000 Lt paskolos solidarumą. Ieškovas priteistą skolą pagal 1994-01-27 kredito sutartį sumokėjo AB bankui „Hansabankas“ (350 000 Lt), įvykdė buvusią bendrą sutuoktinių prievolę, todėl įgijo teisę 1/2 sumokėtos sumos 175 000 Lt reikalauti iš atsakovės iš R. M.

75Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta pripažinti 1995-10-31 J. M. paimtą iš R. P. 47 819,97 Eur (54 400 USD), J. M. asmenine skola nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių pirminių įrodymų, jog būtent ji savo asmeninėmis lėšomis yra įvykdžiusi prievolę ir todėl įgijusi atgręžtinę reikalavimo teisę į J. M.. Atsakovė pati nurodo, kad savanoriškai nusprendė prievolę įvykdyti dalimis, pradėjusi ją vykdyti praėjus daugiau kaip 10 metų nuo paskolos suteikimo, todėl ieškovės reikalavimai ir jos veiksmai akivaizdžiai negali būti paaiškinami jokiais logiškai paaiškinamais motyvais, nes ji neigė solidarumą prievolėje, vėliau jį pripažino ir sumokėjo skolą kreditoriui, tačiau reiškė reikalavimus, kuriais vėl neigia savo solidarumą prašydama skolą pripažinti asmenine. Byloje nėra jokių duomenų apie egzistuojančią prievolę šiam kreditoriui. Šis ieškovės reikalavimas apskritai negali būti reiškiamas, kadangi atsakovė prašo pripažinti ieškovui neegzistuojančia prievolę ir nustatyti šios prievolės pobūdį.

76Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta iš dalies tenkinti reikalavimą priteisti dėl namo remonto Alytuje apmokėjimo ir iš J. M. priteisti 5 258,49 Eur (18 156,50 Lt) kompensaciją R. M. nurodo, kad ieškovui nurodomos rekonstrukcijos metu minėtas turtas – namas ( - ), nepriklausė, nes ieškovas dovanojimo sutartimi įgijo šį turtą tik 2008-12-02, t.y. gerokai po rekonstrukcijų. Atsakovė žinojo, jog namas, esantis ( - ), yra ieškovo tėvų namas, šis pagerinimas buvo skirtas pirmiausia jiems, nei ieškovas, nei atsakovė niekada juo nesinaudojo, jame negyveno, jo nevaldė, t. y. jis jiems niekada nepriklausė, todėl reikalavimo nukreipimas į ieškovą yra nepagrįstas.

77Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti iš J. M. 115 848,01 Eur (270 169,15 Lt) kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybes sumažėjimą R. M. naudai nurodo, kad teismas padarė aiškią matematinę klaidą, nes 270 169,15 Lt pagal oficialų lito ir euro santykį (3,45280:1) sudarys 78 246,39 Eur, o ne 115 848,01 Eur. Visi su kredito sutartimi reikšmingi teisiniai klausimai ir teisinės pasekmės yra nustatytos įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2003-09-19 sprendimu: t. y. ieškinys buvo patenkintas – iš J. M. AB bankui „Hansabankas“ buvo priteista 320 691,78 Lt negrąžintos paskolos, 28 004, 64 Lt palūkanų, delspinigiai, bylinėjimosi išlaidos, 12 procentų sutartinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismo sprendimas šioje dalyje negali būti laikomas pagrįstu dar ir todėl, kad teismas priteisė 115 848,01 Eur (270 169,15 Lt) kompensaciją, tačiau išieškota AB SEB banko suma pardavus santuokoje įgytą ir hipoteka įkeistą žemės sklypą, unik. Nr. ( - ), esantis ( - ), yra 18 893 Eur (65 233 Lt), todėl atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos apskritai negali viršyti 9 446,5 Eur.

78Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti iš J. M. 61 031,59 Eur (210 729,87 Lt) R. M. už jo paskolos grąžinimą Palangos kredito unijai nurodo, kad paskolos imtos ne santuokoje, o 2004-2008 metų laikotarpiu, kuomet šalys veikė jungtinės veiklos pagrindu, todėl teismo nurodytos teisės normos netaikytinos šiems teisiniams santykiams. Klaipėdos apygardos teismas šioje ginčo šalių byloje (civilinė byla Nr. 2A-422-253/2013) nustatė, jog ieškovo ir atsakovės įsipareigojimus veikti bendrai naudojant kooperuotus išteklius patvirtina byloje pateikti duomenys apie J. M. ir R. M. sudarytas paskolų ir laidavimo sutartis. Kretingos rajono apylinkės teismas nenustatė jokių naujų aplinkybių, kurios paneigtų aukštesnės instancijos nustatytas aplinkybes. Pažyma apie atsakovės neva atliktus mokėjimus už J. M., parengta pačios R. M., šioje pažymoje nurodomos aplinkybės nepagrindžiamos jokiais pirminiais įrodymais.

79Dėl atsakovės priešieškinio nurodo, kad turto dalinimo metu šalys neturi bendrų sutuoktinių skolų ar galiojančių prievolių. Pati atsakovė nurodo, kad šios prievolės įvykdytos, todėl reikalavimas pripažinti 1994-01-27 J. M. IĮ vardu paimtą 400 000 Lt paskolą iš Lietuvos taupomojo banko J. M. asmeninė skola ir reikalavimas pripažinti 1995-10-31 J. M. paimtą paskolą iš R. P. 47 819,97 Eur (54 400 USD) J. M. asmenine skola yra visiškai nepagrįsti, kadangi atsakovė prašo pripažinti ieškovui neegzistuojančias prievoles ir nustatyti šios prievolės pobūdį. Pati atsakovė įrodinėja, jog su atsakovu negyvena kartu nuo 2001-08-08, todėl nuo šios datos skaičiuotinas penkerių metų ieškinio senaties terminas ieškovės pareikštiems reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl atsižvelgiant į atsakovės pareikštą poziciją, t. y. kad ieškovės reikalavimai yra grindžiami būtent tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovas J. M. pagrįstai prašė taikyti ieškinio senaties terminą visiems priešieškinio reikalavimams kildinamiems iš bendro sutuoktinių turto, išskyrus nekilnojamuosius daiktus. Mano, jog bylos iškėlimo ieškovui pagal atsakovės R. M. pareikštus reikalavimus data yra 2014-09-12, o ne 2009-12-02, kaip nurodoma sprendimo rezoliucinėje dalyje, ir procesinės palūkanos skaičiuotinos tik nuo pareikštų reikalavimų priėmimo teisme dienos.

80Apeliaciniu skundu atsakovė R. M. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-02-12 sprendimą iš dalies panaikinti – ieškovo J. M. ieškinio dalį dėl apeliaciniame skunde ginčijamų objektų atmesti, o atsakovės R. M. priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės atsakovė R. M. sutinka su teismo sprendimo dalimi dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kategoriškai nesutinka su kitomis teismo sprendimo dalimis dėl turto pripažinimo daline nuosavybe, sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Nurodo, kad ieškovas pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio tikslinimo ir papildymo, kuriuo eliminavo jo vardu neva partnerystės metu įgytą ir įregistruotą turtą, vėlgi nenurodęs, kokių sudarytų susitarimų su R. M. jis jau nebepripažįsta, kodėl šio turto nebepripažįsta kaip dalinio su R. M. ir nebeketina mokėti atsakovei kompensacijos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad turtas, kuris buvo įregistruotas jo vardu, neva egzistuojant jungtinės veiklos susitarimui, buvo įgytas tik iš jo asmeninių lėšų. Ieškovas laikosi dvigubo standarto, siekdamas „dalintis“ kaip bendrą dalinę nuosavybę turtą, registruotą atsakovės R. M. vardu, o turtą, registruotą ieškovo vardu laikydamas be išimčių jo asmenine nuosavybe. Atsakovė R. M., priešingai nei ieškovas, viso proceso metu buvo nuosekli, teikė teismui rašytinius įrodymus (brangaus turto įsigijimo deklaracijas, metines pajamų deklaracijas), kuriose nuosekliai VMI buvo pateikti įrodymai, iš kokių lėšų buvo įgytas jos vardų registruotas turtas nuo pat 2001 m. 08 mėn. iki ieškovo kreipimosi į teismą. Nei vienas iš jos pateiktų įrodymų nebuvo nuneigtas. Nurodo, kad teismas pažeidžia CK nuostatas, nes dalijamas žemės sklypas unik. Nr. ( - ), esantis ( - ), 2003-02-07 buvo atsakovei padovanotas jos motinos. Nepatikrinęs ieškovo pateiktų duomenų, dalindamas turtą teismas žemės sklypui prilygino statinį – tvartą, kurio unikalus Nr. ( - ), ( - ). Apeliantė mano, jog Kretingos rajono apylinkės teismas nepagristai patenkino ieškovo reikalavimus pripažinti jam nuosavybės teise į ½ žemės sklypų. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Mano, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, teismas nenustatė, kad atsakovė O. U. buvo nesąžininga, o ieškovas to apskritai net ir neįrodinėjo. Kretingos rajono apylinkės teismas nepagrįstai pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir 2013-07-18 užstatymo teisės (superficies) sutartį Nr. 1616 dėl 500/4769 žemės sklypo dalies, unikalus Nr. ( - ), užstatymo, esančio ( - ), sudarytą tarp O. U. ir UAB „Žibosa“, nes O. U., būdama sąžininga turto įgijėja, turėjo teisę laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), sandėlio, unikalus Nr. ( - ), daržinės, unikalus Nr. ( - ), tvarto, unikalus Nr. ( - ), sandėlio, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), nes ieškovas nepateikė įrodymų dėl susitarimo buvimo tarp jų įgyti bendrą turtą bei neįrodė, kad prisidėjo prie pirkimo, o atsakovė pateikė įrodymus dėl savų lėšų. Apeliantė taip pat nesutinka ir su teismo sprendimu dalyje dėl priteisimo J. M. iš R. M. 4 344,30 Eur (15 000 Lt) kompensacijos už perleistą pagal 2012-12-14 pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 2025 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 493291/2500000 dalį. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis kaip nors prisidėjo 2005-06-01 įsigyjant šį žemės sklypą, unik. Nr. ( - ), o atsakovė R. M. pateikė įrodymus, kad šis žemės sklypas buvo įgytas išjos asmeninių piniginių lėšų. Teismas taip pat nepagristai priteisė iš R. M. J. M. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos piniginės sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2009-12-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą iš J. M. priteisti R. M. 31 452,73 Eur (108 600 Lt). Ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo, kad 108 600 litų jo vardu gautų iš R. M. buvo skirti bendrų išlaidų ir nuostolių dengimui, ieškovas išvis neįvardijo nei vieno bendro reikalo, kur tie pinigai buvo panaudoti, o R. M. nurodydavo, kad įneša pinigus ieškovui skoloms dengti, kaip jo laiduotoja.

81Atsakovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi atmesti priešieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiomis J. M. nekilnojamojo turto ir akcijų dovanojimo sutartis mažametei dukrai E. S. M. Nurodo, kad ieškovas nepateikė nei vieno pagrįsto motyvo, logiškai pagrindžiančio savo turto perleidimą mažametei dukrai. Mano, kad ieškovas bando paslėpti savo vardu registruotą turtą, praktiškai išsaugant turtą faktinį valdymą. Nurodyti sandoriai sumažino ieškovo mokumą.

82Apeliaciniu skundu atsakovė O. U. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria: 1) buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, un. Nr. ( - ), žemės sklypo, un. Nr. ( - ), pastato – kavinės, un. Nr. ( - ), kiemo statinių (krepšinio aikštelės), un. Nr. ( - ), pastato – pavėsinės, un. Nr. ( - ), esančių ( - ), sudaryta tarp atsakovių R. M. ir O. U., ir taikyta restitucija, grąžinant ieškovui žemės sklypą, un. Nr. ( - ), grąžinant atsakovei R. M. pastatą – kavinę, un. Nr. ( - ), kiemo statinius (krepšinio aikštelę), un. Nr. ( - ), pastatą – pavėsinę, un. Nr. ( - ), žemės sklypą un. Nr. ( - ), bei priteista iš atsakovės R. M. atsakovei O. U. 275 000 Lt; 2) pripažinta negaliojančia nuo sudarymo dienos tarp O. U. ir UAB „Žibosa“ sudaryta 2013-07-18 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1619 dėl pastato – sezoninės šašlykinės su dengta lauko terasa, un. Nr. ( - ), pardavimo, taikant restituciją ir grąžinant šį nekilnojamąjį turtą J. M. ir R. M. bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis; 3) pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos tarp O. U. ir UAB „Žibosa“ sudaryta 2013-07-18 užstatymo teisės (superficies) sutartis dėl 500/4769 dalių žemės sklypo, un. Nr. ( - ), esančio ( - ), užstatymo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti iš ieškovo J. M. atsakovės O. U. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas bylos eigoje nuosekliai deklaravo, kad jo bendra jungtinė veikla su atsakove R. M. baigėsi 2008 metais, o reiškiamais reikalavimais ginčija 2013 metais sudarytas sutartis bei nepagrįstai reikalauja pripažinti jam nuosavybės teisę į turtą, sukurtą 2011 metais. Nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą teismas ignoravo aukštesnės instancijos teismo nurodymus, t. y., kad ieškovo prašomas padalinti turtas yra funkcionuojančio verslo – maitinimo ir pramogų komplekso dalis, bet ir nesiaiškindamas kiekvieno konkretaus turto įsigijimo aplinkybių, to turto reikšmės bendrame funkcionuojančio verslo kontekste, mechaniškai padalino turtą po 1/2 dalis ieškovei ir atsakovui, neanalizuodamas kokios bus ginčo šalių galimybės toliau naudotis tokiu būdu padalintu turtu, ar nebus tokiu sprendimu padaryta neproporcingos žalos atsakovių R. M. ir O. U. galimybėms toliau vykdyti ir plėtotą pradėtą verslą, kuriame ieškovas jau daugelį metų nebedalyvauja net darbuotojo statusu. Teismo išvados dėl ginčo nekilnojamojo turto sukūrimo, įsigijimo aplinkybių bei atitinkamai priimti sprendimai dėl to turto padalinimo lygiomis dalimis abiem buvusiems sutuoktiniams yra paviršutiniškos, nepagrįstos byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetu, todėl naikintinos. Atsakovė R. M. byloje pateikė nenuginčytus įrodymus apie ieškovui J. M. jos asmeniškai, įmonės UAB „Žibosa“, UAB „Juozo alus“ 2001–2011 metais išmokėtus 1 mln. 253 tūkst. 663 Lt, ir tai byloja apie buvusių sutuoktinių tikruosius susitarimus ir patvirtina atsakovės R. M. atsiskaitymus su ieškovu šiam pasitraukus iš verslo.

83Teismas pripažino negaliojančia visą 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavėja R. M. pardavė jai priklausantį turtą – žemės sklypą Nr. 1 (un. Nr. ( - )), statinius Nr. 1 (un. Nr. ( - ), un. Nr. ( - ), un. Nr. ( - )), žemės sklypą Nr. 2 (un. Nr. ( - )) atsakovei O. U. bei taikė viso šio turto restituciją, nurodydamas, jog R. M. sudarant sutartį šio turto faktiškai nebeturėjo – ginčo turtą ji buvo įgijusi pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2005-03-14 sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2006-05-09 nutartimi 2002-06-14 pirkimo pardavimo sutartis Nr. 4511 pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo datos bei taikyta restitucija. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2005-03-14 sprendime sprendė dėl dviejų žemės sklypų pardavimo sandorių: 2002-06-14 žemės sklypo un. Nr. ( - ) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4511, ir 2002-06-14 žemės sklypo un. Nr. ( - ) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4515, ir tik dėl šių žemės sklypų yra įsiteisėjęs nurodomas teismo sprendimas. Kretingos rajono apylinkės teismas 2009-11-13 sutarties pripažinimą negaliojančia visoje apimtyje motyvavo teismo sprendimu, galinčiu būti pripažintu kaip galiojančiu tik nedidelės dalies 2009-11-13 sandorio objektu buvusio turto atžvilgiu – tik žemės sklypui Nr. 1 (un. Nr. ( - )). Jokių kitų apribojimų, tarp jų nustatytų kokiu nors teismo sprendimu, pardavėjai R. M. disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu Nr. 2 (pardavėjos įgytu 2006 metų viduryje), nei statiniais Nr. 1 (pardavėjos pastatytais 2003 metais), 2009-11-13 sandorio sudarymo metu nebuvo. Atsakovės O. U. sąžiningumas sudarant 2009-11-13 sandorį ieškovo nebuvo nuginčytas, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo taikyti restituciją ir išreikalauti ieškovui bei R. M. iš atsakovės O. U. jos sąžiningai įgytą turtą. Paaiškino, kad reikalavimas, dėl kurio keliamas actio Pauliana ieškinys dėl žemės sklypo Nr. 1, buvo visiškai įvykdytas kitais būdais ir kreditorius AB „Hansabankas“ prarado reikalavimo teisę į turtą, dėl kurio buvo keltas actio Pauliana ieškinys. Ieškovas ir atsakovė, remiantis nurodyto 2006-04-24 susitarimo sąlygomis ir tikslu, kurio juo buvo siekta, laikė savo nuosavybės teises į žemės sklypą egzistuojant 2002-06-14 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Restitucijos ginčijamo sandorio atžvilgiu ieškovas atsakovei R. M. nėra įvykdęs iki šiol. Ieškovas yra aiškiai pripažinęs R. M. asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą Nr. 1, kaip atsiradusią 2002-06-14 sandorio pagrindu. Atsakovė R. M. nuo pat 2002-06-14 pirkimo pardavimo sandorio sudarymo atvirai, sąžiningai ir teisėtai šį žemės sklypą valdė, statė jame statinius, ieškovui J. M. apie tokį R. M. vykdomą turto valdymą buvo žinoma ir jis tokio valdymo neginčijo. Mano, kad ieškovo 2013 metais įvykdyta šio turto teisinė registracija savo vardu yra neteisėta ir nesąžininga, bei niekaip nepaneigianti R. M., kaip turto pardavėjos, sąžiningumo 2009-11-13 sudarant sandorį dėl šio turto pardavimo. Atsakovas 2013 metais žemės sklypo Nr. 1 nuosavybės teisę savo vardu įregistravo praėjus daugiau nei 5 metams po teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu buvo įregistruotos J. M. nuosavybės teisės į šį turtą, nebegalėjo būti priimtas vykdymui.

84Dėl statinio Nr. 2 (sezoninės šašlykinės su dengta lauko terasa, un. nr. ( - )) nuosavybės teisės bei galimybės taikyti restituciją nurodė, kad ginčo turto – pastato – šašlykinės pirminis nuosavybės teisės ir jo teisinės registracijos atsakovės O. U. vardu pagrindas yra 2011-12-07 Deklaracija Nr. 1 apie statybos užbaigimą. Priimtu sprendimu teismas pripažino negaliojančiu nuo sudarymo dienos paskesnį juridinį faktą – tarp O. U. ir UAB „Žibosa“ sudarytą 2013-07-18 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1619 dėl pastato – sezoninės šašlykinės su dengta lauko terasa, un. nr. ( - ), pardavimo, neanalizuodamas ir nespręsdamas dėl pirminio atsakovės O. U. nuosavybės teisės į pastatą šašlykinę pagrindo, šio dokumento (2011-12-07 Deklaracijos apie statybos užbaigimą) nepanaikindamas ir gražindamas ši turtą asmenims, kuriems jis niekada nepriklausė. Teismas nusprendė panaikinti sandorį tarp pirkėjo UAB „Žibosa“ ir pardavėjos O. U., taikant restituciją, o tai turėtų būti suprantama, kaip turto perdavimas iš UAB „Žibosa“ pradiniam pardavėjui O. U., tačiau teismas nusprendė dėl perdavimo taikant restituciją ne O. U., o ieškovui ir R. M. Atsakovė R. M. savo teisių į statinį Nr. 2 niekada nereiškė ir šio turto sukūrimo savo lėšomis neįrodinėjo. Ieškovas byloje taip pat niekaip neįrodė ir neįrodinėjo, jog šis turtas jam kada nors priklausė ar galėjo priklausyti. Taikydamas restituciją, teismas visiškai neanalizavo ne tik turto pardavėjos O. U., bet ir turto įgijėjos UAB „Žibosa“ sąžiningumo klausimo, o tai yra esminę reikšmę turintis teisinis momentas sprendžiant dėl restitucijos taikymo ir turto išreikalavimo iš jo įgijėjo. Ginčo turtas –statinys Nr. 2 buvo pradėtas statyti tik 2011 metų viduryje atsakovės O. U. asmeninėmis lėšomis, 2011 metų gruodžio mėn. buvo pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą. 2011 metais statydama bei 2014 metais remontuodama šį turtą O. U. patyrė 91 000 litų išlaidų. Atsakovė O. U. teisėtai ir atvirai naudojosi ir tvarkė savo nuosavybę – žemės sklypą Nr. 1, savo lėšomis statė jame statinius ir juos nustatyta tvarka įteisino, ir ieškovo J. M. reiškiamos pretenzijos į atsakovei O. U. priklausantį turtą yra visiškai nesuprantamos. Byloje buvo akivaizdžios faktinės aplinkybės, jog turtas – statinys Nr. 2 – buvo kuriamas sąžiningo naujojo žemės sklypo savininko – O. U. ir vėliau perleistas sąžiningam įgijėjui – UAB „Žibosa“. Teismas nesprendė ir nepasisakė dėl restitucijos taikymo pagal pripažintą negaliojančiu sandorį – 2013-07-18 pirkimo– pardavimo sutartį Nr. 1619, pagal kurį sąžiningas turto įgijėjas UAB „Žibosa“ už įsigyjamą turtą sumokėjo turto pardavėjai 170 000 Lt. Dėl tų pačių motyvų prašo panaikinti sprendimo dalį dėl pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo dienos tarp O. U. ir UAB „Žibosa“ sudarytos 2013-07-18 užstatymo teisės (superficies) sutarties dėl 500/4769 dalių žemės sklypo, un. Nr. ( - ), esančio ( - ), užstatymo. Mano, kad teismo pasirinktas turto padalinimo būdas po ½ dalį ieškovui ir atsakovei R. M. suparalyžuos atsakovių galimybes normaliai naudotis joms priklausančiu turtu, vystyti verslą, vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus su trečiaisiais asmenimis ir pan., todėl toks teismo pasirinktas turto padalinimo būdas yra absoliučiai nepagrįstas ir naikintinas.

85Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Žibosa“ prašo Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo dienos tarp O. U. ir UAB „Žibosa“ sudaryta 2013-07-18 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1619 dėl pastato – sezoninės šašlykinės su dengta lauko terasa, un nr. ( - ), pardavimo, taikant restituciją ir grąžinant šį nekilnojamąjį turtą J. M. ir R. M. bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis bei pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos tarp O. U. ir UAB „Žibosa“ sudaryta 2013-07-18 užstatymo teisės (superficies) sutartis dėl 500/4769 dalių žemės sklypo, un. Nr. ( - ), esančio ( - ), užstatymo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti iš ieškovo J. M. atsakovės UAB „Žibosa“ patirtas atstovavimo išlaidas.

86Ginčo turto – pastato – šašlykinės pirminis nuosavybės teisės ir jo teisinės registracijos atsakovės O. U. vardu pagrindas yra 2011-12-07 Deklaracija Nr. 1 apie statybos užbaigimą. Priimtu sprendimu teismas pripažino negaliojančiu nuo sudarymo dienos paskesnį juridinį faktą – tarp O. U. ir UAB „Žibosa“ sudarytą 2013-07-18 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1619 dėl pastato – sezoninės šašlykinės su dengta lauko terasa, un. nr. ( - ), pardavimo, neanalizuodamas ir nespręsdamas dėl pirminio atsakovės O. U. nuosavybės teisės į pastatą šašlykinę pagrindo, šio dokumento (2011-12-07 Deklaracijos apie statybos užbaigimą) nepanaikindamas ir gražindamas ši turtą asmenims, kuriems jis nei de jure, nei de facto niekada nepriklausė. Teismas nusprendė panaikinti sandorį tarp pirkėjo UAB „Žibosa“ ir pardavėjos O. U., taikant restituciją, o tai turėtų būti suprantama, kaip turto perdavimas iš UAB „Žibosa“ pradiniam pardavėjui O. U., tačiau teismas nusprendė dėl perdavimo taikant restituciją ne O. U., o ieškovui ir R. M.. Teismas visiškai neanalizavo ne tik turto pardavėjos O. U., bet turto įgijėjos – atsakovės UAB „Žibosa“ sąžiningumo klausimo, o tai yra esminę reikšmę turintis teisinis momentas sprendžiant dėl restitucijos taikymo ir turto išreikalavimo iš jo įgijėjo. Atsakovas UAB „Žibosa“ turto pardavėjai – O. U. už įsigyjamą turtą pagal 2013-07-18 sutartį Nr. 1619 sumokėjo 170 000 litų, dėl kurių teismas nieko nesprendė. Ieškovas J. M. byloje niekaip neįrodinėjo ir neįrodė, jog šis turtas jam kada nors priklausė ar galėjo priklausyti, kad jis kada nors ir kokiu nors būdu prisidėjo prie šio turto sukūrimo. Esant nenuginčytiems viešo registro duomenims apie ginčo turto – pastato – šašlykinės statybos laiką, byloje buvo akivaizdžios faktinės aplinkybės, jog šis turtas buvo kuriamas sąžiningo žemės sklypo, un. Nr. ( - ), savininko – O. U. ir vėliau perleistas sąžiningam įgįjėjui – UAB „Žibosa“. 2013-07-18 sandorio sudarymo metu nebuvo jokių galiojančių teisėtų apribojimų ar draudimų turto savininkei O. U. laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu. Dėl tų pačių motyvų prašo panaikinti sprendimo dalį dėl pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo dienos tarp O. U. ir UAB „Žibosa“ sudarytos 2013-07-18 užstatymo teisės (superficies) sutarties dėl 500/4769 dalių žemės sklypo, un. Nr. ( - ), esančio ( - ), užstatymo. UAB „Žibosa“ nurodo, jog dalis ieškovo reikalaujamo priteisti nekilnojamojo turto buvo išnuomota UAB „Žibosa“, į kurį nuomininkas yra investavęs dideles pinigų sumas. Teismas neanalizavo, kokią įtaką toks priimtas sprendimas gali turėti dalinamo turto nuomininko teisėms ir teisėtiems interesams.

87Atsiliepimu į ieškovo J. M. apeliacinį skundą atsakovė R. M. prašo atmesti ieškovo J. M. apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovo J. M. atsakovės R. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašo atmesti ieškovo apeliacinio skundo reikalavimą dėl žemės sklypo (unik. Nr. ( - )), esančio ( - ), padalijimo, priteisiant jį atsakovei R. M., o ieškovui piniginę kompensaciją, nes procese buvo suformuluotas ir išreikštas ieškovo reikalavimas šį turtą priteisti jam, tokį ieškovo reikalavimą Kretingos rajono apylinkės teismas ir analizavo. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje sutiko ir jo šioje dalyje neskundė, todėl šis ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas atmestinas. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą J. M. pripažinti nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo su statiniais (žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), gyv. namo, unik. Nr. ( - ), garažo, unik. Nr. ( - ) ir kitų statinių), esančių ( - ), nurodo, kad ieškovas sąmoningai klaidina teismą teigdamas, kad nekilnojamasis turtas šalių santuokos metu buvo pastatytas iš jo lėšų. Apeliantas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kad būtų savo asmeninėmis lėšomis prisidėjęs prie šio gyvenamojo namo ir kitų statinių statybos ir rekonstrukcijos po 1992-09-17, kai gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais buvo parduotas ieškovo tėvams, iki 2005-07-15, kai apelianto tėvai pardavė jau išsituokusiai R. M. šį nekilnojamąjį turtą pirkimo–pardavimo sutartimi. Atsakovei R. M. įgijus šį turtą asmeninės nuosavybės teise iš ieškovo tėvų naujos statybos šiame žemės sklype vykdytos nebuvo. Tokiu būdu, nurodomi rašytiniai įrodymai paneigia apelianto deklaratyvius teiginius, kad tai jis savo lėšomis didino bei gerino šį ginčo turtą. 2002-02-11 atsakovei R. M. apelianto tėvai taip pat suteikė analogišką notarinį įgaliojimą kaip ir ieškovui, nes iš tikrųjų turėjo tikslą po sūnaus skyrybų parduoti šį turtą ir prašė M. surasti šiam turtui pirkėjus. Pirkėjų surasti nepavykus, atsakovė R. M. nusprendė pati įsigyti šį namą. Apelianto nurodomos laikraščių bei televizijos laidų citatos nėra įrodymu, iš kokių lėšų bei kieno vardu buvo atliekami remonto darbai bei kas už tuos darbus mokėjo. Ieškovas nepaaiškina, kam ieškovo tėvams apskritai reikėjo šį turtą perleisti R. M., ir kodėl apelianto tėvai negalėjo ir toliau sėkmingai ir toliau turėti ši turtą savo nuosavybės teise, tokiu būdu jokiems ieškovo ir (ar) atsakovės R. M. kreditoriams neturint galimybės nukreipti išieškojimą į šį turtą. Dėl UAB „Juozo alus“ bei UAB „Žibosa“ akcijų nurodo, kad teismas išsamiai motyvavo priimto sprendimo dalį dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam akcijas, ir nėra pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis. Be to, teismas pagrįstai taikė CK 3.129 str. numatytą ieškinio senatį ieškovo pareikštiems reikalavimams dėl kilnojamojo turto padalijimo. Ieškovas niekaip nepagrindė, kodėl jis neįsigijo UAB „Žibosa“ ar UAB „Juozo alus“ akcijų savo vardu, ar kodėl neginčijo įstatymų nustatytais terminais šių įmonių akcijų įsigijimo atsakovės R. M. vardu, jeigu toks akcijų įsigijimas ir priklausymas asmeninės nuosavybės teise R. M. kaip nors neatitiko tikrosios jo valios. Būtinumo perleisti akcijas būtent atsakovei apeliantas neįrodė, o tai tik patvirtina, jog atsakovės sudaromi sandoriai dėl akcijų įsigijimo visiškai atitiko faktinę padėtį, ir tiek atsakovės

88R. M., tiek ieškovo J. M. valią įsigyti ar neįsigyti tam tikrą turtą. Nepagrįsti ir atmestini apelianto skundo motyvai, susiję su UAB „Juozo alus“ akcijų neatlygintiniu įsigijimu, nes apelianto tėvas už parduodamas UAB „Juozo alus“ akcijas gavo 10 000 litų. Be to, 2001 m. ieškovo tėvui J. M. dovanojant šios įmonės akcijas asmeniškai R. M., apelianto tėvas gavo iš R. M. patvirtinimą perimti ne tik 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, bet ir su tuo susijusius įsipareigojimus. Teismas tinkamai įvertino ieškovo konkliudentinius veiksmus atsiimant iš bendrovių savo paskolintas lėšas ir padarė pagristas išvadas, kad tarp apelianto ir atsakovės nebuvo susitarimo kartu įgyti bendrovių akcijas. Dėl 36 603,19 eurų kompensacijos už solidarios prievolės įvykdymą AB „Hansabankas“ nurodo, kad atsakovė kategoriškai nesutinka su šia apeliacinio skundo dalimi, nes ieškovas neįrodė atsakovės solidarios atsakomybės dėl skolos, paimtos J. M. IĮ vardu iš Lietuvos taupomojo banko. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ši paimta banko paskola buvo perskolinta kitiems tretiesiems asmenims, o paskolos laiku negrąžinus, ieškovas refinansavimo būdu padengė šią skolą pirminiam kreditoriui ir tapo kito banko skolininku. Dėl R. P. skolos pripažinimo J. M. asmenine skola nurodo, kad sutinka su priimta teismo sprendimo dalimi, pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog R. P. skolą jis grąžino iš savo lėšų. Dėl namo remonto Alytuje apmokėjimo nurodo, kad apeliantas perėmė savo nuosavybėn atsakovės lėšomis pagerintą turtą, todėl teismas pagristai priteisė iš jo kompensaciją. Ieškovui nuosavybės teisė į namą Alytuje atsirado dovanojimo pagrindais dar 2008-12-02. Sutinka su teismo sprendimo dalimi dėl priteistos 61 031,59 eurų kompensacijos R. M. Apelianto teiginiai, kad teismas nepagristai vadovavosi audito ataskaita, turi būti vertinami kritiškai, nes pats apeliantas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jog pateikti paskaičiavimai neatitiktų tikrovės.

89Atsiliepimu į ieškovo J. M. apeliacinį skundą atsakovė O. U. prašo atmesti ieškovo J. M. apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovo J. M. atsakovei O. U. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad negalima sutikti su ieškovo apeliacinio skundo motyvais, jog atsakovė O. U. turi įrodyti savo sąžiningumą, o ne priešingai. Ieškovo ginčijamas 2009-11-13 sandoris buvo sudarytas gerokai anksčiau, negu turto pardavėja R. M. sužinojo apie bet kokias galimas ieškovo turtines pretenzijas į dalį ginčijamu sandoriu parduoto turto, o atsakovė O. U. apie galimas ieškovo turtines pretenzijas į dalį parduoto turto sužinojo tik apskritai prasidėjus šiai civilinei bylai ir gavus pranešimus apie jos turto atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl neturi jokio pagrindo ieškovo teiginiai, jog atsakovė O. U. ginčijama 2009-11-13 sutartimi įsigijo turtą, dėl kurio vyko byla, ar žinodama arba galėdama žinoti, jog į šį turtą ieškovas J. M. ar bet kokie kiti tretieji asmenys turi ar gali turėti turtinių pretenzijų ar dėl šio turto vyksta teisminiai ginčai. Mano, kad turto įgijėja O. U. civilinės teisės prasme neabejotinai laikytina sąžiningu įgijėja, atitinkamai ginant jos, kaip sąžiningo įgijėjo, teises. Nurodo, kad tiek įgijėjo sąžiningumui nustatyti, tiek ir daikto išreikalavimui iš įgijėjo šiuo atveju taikytinos daiktinės, o ne prievolinės teisės normos. Atsakovė O. U. ne tik nesutinka su ieškovo nurodomu teisiniu pagrindu savo reikalavimui – 6.67 str. normų taikymu konkrečiu atveju, bet ir su bandymu interpretuoti, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu – 2009-11-13, R. M. turėjo ar galėjo būti laikoma ieškovo J. M. skolininke, kurios sudarytas sandoris pažeidė ieškovo, kaip skolininkės R. M. kreditoriaus, teises. Abi ginčo šalys – buvę sutuoktiniai R. M. ir J. M. po santuokos nutraukimo iki pat civilinės bylos iškėlimo teisme 2009 metų gruodžio mėn. kiekvienas savo vardu įsigijo daug įvairaus kilnojamo ir nekilnojamojo turto, kuriuo abu laisvai disponavo, neturėdami ir neprašydami vienas kito sutikimo tokių sandorių sudarymui. Ieškovas niekaip nepagrindė, kodėl šio turto, įgyto ir teisiškai registruoto atsakovės R. M. vardu, perleidimas atsakovei O. U. pažeidė ieškovo teises, o sandoriai, kuriuos ieškovas J. M. pats sudarė dėl savo vardu registruoto ir neregistruoto turto, įgyto ginčijamu, neva jungtinės veiklos laikotarpiu, atsakovės R. M. teisių nepažeidė.

90Atsiliepimu į ieškovo J. M. apeliacinį skundą atsakovė UAB „Žibosa“ nurodo, kad ieškovo reiškiami reikalavimai, tarp jų ir dėl UAB „Žibosa“ akcijų priteisimo, yra nepagrįsti ir netenkintini. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo savo priimtą sprendimo dalį dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam akcijas, ir nėra pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis. Ieškovas niekaip nepagrindė, kodėl jis neįsigijo UAB „Žibosa“ akcijų savo vardu, ar kodėl neginčijo įstatymų nustatytais terminais šios įmonės akcijų įsigijimo atsakovės

91R. M. vardu, jeigu toks akcijų įsigijimas ir priklausymas asmeninės nuosavybės teise R. M. kaip nors neatitiko tikrosios jo valios. Byloje nepaneigta, kad ieškovas savo paskolintas lėšas – 446 000 Lt iš UAB „Žibosa“ 2005-2007 metais išsiėmė ir panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, kai įmonės akcininke R. M. savo asmenines lėšas ir toliau investavo į UAB „Žibosa“ kapitalą.

92Atsiliepimu į atsakovės R. M. apeliacinį skundą ieškovas J. M. prašo apeliantės R. M. skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeisti atsakovės R. M. atžvilgiu rungimosi bei dispozityvumo principai. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje įsiteisėjusia 2013-12-11 nutartimi nustatęs, kad „bylos medžiaga nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad po formalaus santuokos nutraukimo atsakovė R. M. ir ieškovas J. M. gyveno kartu, juos toliau siejo ir bendras tikslas bei interesas – santuokos metu pradėto šeimos verslo veiklos plėtojimas“. Iš bylos duomenų matyti, kad po santuokos nutraukimo toliau buvo plečiamas šeimos verslas, tuo tikslu buvo įgyjama nuosavybė, tam buvo dedamos ieškovo ir atsakovės bendros pastangos. Tokia veikla pripažintina atitinkančia jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai keliamus reikalavimus. Atsakovė R. M., kaip savo atsikirtimų pagrindą, pasirinko prejudicinių faktų (nustatytų civilinėje byloje Nr. 2-240-216/2005) bei aukštesnio teismo šioje byloje nustatytų faktų, esančių šios bylos įrodinėjimo dalyku, visiška neigimą. Ieškovas, pateikė įrodymus ir paaiškinimus, kodėl šalys buvo sutarusios sandorius sudaryti ir turtą registruoti atsakovės

93R. M. vardu, o civilinė byla Nr. 2-240-216/2005, 2006-07-03 kredito sutartis Nr. 0460618071154-22 su AB SEB Vilniaus banku siekiant refinansuoti skolą ir išvengti išieškojimo pagal 2005-03-14 sprendimą (Nr. 2-240-216/2005) tik patvirtina, jog abi ginčo šalys (J. M. ir R. M.) buvo suinteresuotos apsaugoti ir išlaikyti turtą naudojamą bendrame versle. Atsakovės deklaracijos neatspindi ginčo turto įgijimo aplinkybės. Nurodo, kad ieškovas J. M. 2008-04-28 padovanojo sūnui M. M. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kurio vertė 7 600 000 Lt, kuris jį įnešė į UAB „Atostogų parkas“ ir gavo šios įmonės akcijų už 7 600 000 Lt sumą. 2005-03-14 Klaipėdos apygardos teismui panaikinus nuosavybės įgijimo pagrindą (sandorius) R. M. negalėjo perleisti nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), todėl šioje dalyje sudarytas sandoris yra niekinis. Esant niekiniam sandoriui dalyje dėl žemės sklypo, sutarties dalis dėl statinių yra negaliojanti. Šio sandorio dalis dėl pastatų pripažintina neteisėta ir negaliojančia dar ir tuo pagrindu, kad atsakovė R. M. negalėjo perleisti savo seseriai O. U. šių objektų (pastato – kavinės (unikalus Nr. ( - ), kiemo statinio – krepšinio aikštelės (unikalus Nr. ( - ), pastato – pavėsinės (unikalus Nr. ( - )) 1/2 dalies, nes šis turtas sukurtas ieškovui ir atsakovei dar gyvenant santuokoje, o įregistruotas atsakovės vardu po jos nutraukimo esant jungtinės veiklos sutarčiai. Atsakovė O. U. negalėjo tinkamai paaiškinti, kodėl įsigijo nurodytą turtinį kompleksą. Sandoris sudarytas padedant seseriai užvaldyti ieškovui J. M. priklausantį nekilnojamą turtą, kurio sukūrimo aplinkybės jai buvo puikiai žinomos. Tai, kad šis sklypas buvo perleistas tik dėl akių, siekiant užvaldyti ieškovui priklausančią turto dalį ir gauti iš to finansinės naudos patvirtina vėlesni atsakovių veiksmai: R. M. už žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) nuomą per 2012 ir 2013 metus išmokėta 72 000 Lt, nors sklypas jau tariamai buvo perleistas O. U. 2011-12-07 deklaracijoje apie statybos užbaigimą Nr. l atsakovė R. M. veikdama už atsakovę O. U., melagingai nurodė, kad šis statinys yra nauja statyba. Sezoninė šašlykinė su dengta lauko terasa egzistavo iki 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kai neteisėtai atsakovė R. M. perleido žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kartu su priklausiniu – neregistruotu statiniu. Atsakovė O. U. sudarydama notarinius sandorius melagingai tvirtino, jog i žemės sklypą tretieji asmenys neturi jokių pretenzijų, jis nėra teisminio ginčo objektas. Tokiu būdu atsakovės nesąžiningais veiksmais siekė pasisavinti ieškovui priklausantį turtą. UAB „Žibosa“ negali būti laikoma sąžiningu turto įgijėju bei užstatymo teisės turėtoju, kadangi sprendimus pirkti ir priimti užstatymo teise vienasmeniškai priėmė UAB „Žibosa“ akcininke bei atsakovė šioje byloje atsakovė R. M. Piniginių lėšų pervedimai (kurių paskirtis –pragyvenimui ar paskolos dengimui) yra tik dar vienas patvirtinimas, kad jungtinės veiklos susitarimu, pajamomis, gaunamomis iš bendro verslo, vykdyti bendrus prievolinius įsipareigojimus bei skirti asmeniniams poreikiams. Mano, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti priešieškinyje nurodytus sandorius negaliojančiais.

94Atsiliepimu į atsakovės R. M. apeliacinį skundą atsakovė E. S. M. prašo apeliantės R. M. skundą atmesti. Teismas pagristai nustatė, jog atsakovė R. M. nebuvo pareiškusi jokių reikalavimų ieškovui J. M. ne tik iki bylos iškėlimo, bet ir šiai bylai besitęsiant nuo 2009 metų, taip pat, per minėtą laikotarpį iki 2014-09-12 priešieškinio padavimo. R. M. neįrodė, jog turi galiojančią reikalavimo teisę.

95Atsiliepimu į atsakovės O. U. apeliacinį skundą ieškovas J. M. prašo apeliantės O. U. skundą atmesti, priteisti iš apeliantės atsakovo J. M. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia ir tomis aplinkybėmis, kurios nesusijusios su jai pareikštais reikalavimais ir kurių teisinių santykių subjektu ji nėra. 2005-03-14 Klaipėdos apygardos teismui panaikinus nuosavybės įgijimo pagrindą (sandorius) R. M. negalėjo perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), todėl šioje dalyje sudarytas sandoris yra niekinis. Kadangi ginčijamu sandoriu buvo perleisti ir ant to sklypo esantys statiniai, tai be jau nurodytų savininko teisių pažeidimo pagrindų privaloma vadovautis ir CK 6.394 str. norma, nustatančia, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Ginčo sandoriu perleistas turtas yra neatsiejamas nuo bendro HBH pramogų ir poilsio komplekso veiklos, t. y. būtinas UAB „Žibosa“ ir UAB „Juozo alus“ veiklai vykdyti, ir negali būti atsiejamai naudojamas nepažeidžiant šių įmonių veiklos, todėl sandoriu akivaizdžiai nesiekta sukurti teisinių pasekmių, o jis sudarytas tik dėl akių siekiant išvengti turto padalinimo. Tai, kad sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, siekiant užvaldyti ieškovui priklausančią turto dalį ir gauti iš to finansinės naudos patvirtina ir vėlesni atsakovių veiksmai: 2012-01-01 nuomos sutartimi O. U. išnuomojo R. M. žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), pastatą - kavinę (unikalus Nr. ( - )), kiemo statinį - krepšinio aikštelę (unikalus Nr. ( - )), pastatą - pavėsinę, unikalus (Nr. ( - )), pastatą-sezoninę šašlykinę su dengta laiko terasa (unikalus numeris ( - )), už 5 000 Lt metinį nuomos mokestį, o R. M. iš karto tą pačią dieną 2012-01-01 subnuomos sutartimi UAB „Žibosa“ išnuomojo turtą už 36 000 Lt metinį nuomos mokestį, t. y. 7 kartus brangiau. Atsakovės R. M. ir O. U. yra seserys, todėl preziumuojama, jog abi sandorio šalys tiek pardavėja, tiek įgijėja yra nesąžiningos. Atsakovė R. M. žinodama apie ruošiamą paduoti ieškinį teismui dėl santuokoje ir bendro gyvenimo drauge su ieškovu įgyto, sukurto turto padalinimo ir siekdama išvengti turto dalijimo, perleido dalį ginčytino turto 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartimi savo seseriai, O. U. Nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ( - ) ieškovas įgijo atkūrus jam nuosavybės teises į nurodytą sklypą t.y. įgytas ne jungtinės veiklos sutarties pagrindais, o asmeninės nuosavybės teise, todėl teismas pagrįstai nepadalino šio sklypo jam ir R. M. Atsakovė R. M. pareiškusi priešieškinį jokio reikalavimo dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), nereiškė, todėl teismas neturėjo pagrindo dalinti ši turtą tarp šalių. Klaipėdos apygardos teismas 2005-03-14 sprendimu nustatė, jog „R. M., pirkdama ginčo turtą (žemės sklypo, unikalus Nr. ( - )) iš J. M., buvo nesąžininga, nes žinojo apie J. M. skolą AB bankui „Hansabankas“, todėl atsakovė R. M. nuosavybės teisės į sklypą neteko nuo momento, kuris yra nustatytas teismo sprendimu.

96Dėl pastato–sezoninės šašlykinės su dengta laiko terasa (unikalus numeris ( - )) nuosavybės teisės bei galimybės taikyti restituciją nurodo, kad kiemo statiniai, esantys šalia kavinės, tarp jų ir sezoninė šašlykinė su dengta lauko terasa, egzistavo iki 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kai neteisėtai atsakovė R. M. perleido žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kartu su priklausiniu–neregistruotu statiniu – sezonine šašlykine. Statinys šiame žemės sklype buvo pastatytas dar iki ginčijamos 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl laikytinas žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), priklausiniu, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui, įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2005-03-14 sprendimo pagrindu. UAB „Žibosa“ negali būti laikoma sąžiningu turto įgijėju bei užstatymo teisės turėtoju, nes sprendimus pirkti ir priimti užstatymo teisę vienasmeniškai priėmė UAB „Žibosa“ akcininkė bei atsakovė šioje byloje atsakovė R. M.

97Atsiliepimu į atsakovės O. U. apeliacinį skundą atsakovė R. M. prašo apeliantės O. U. apeliacinį skundą tenkinti visiškai. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti negaliojančiais ieškovo ginčytus sandorius: 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartį bei apeliantės ir atsakovės UAB „Žibosa“ sudarytas 2013-07-18 pirkimo–pardavimo ir užstatymo teisės sutartis bei taikyti restituciją, nes kaip nurodė apeliantė, visų ieškovo ginčijamų sandorių įgijėjas yra sąžiningas; įgįjėjos O. U. sąžiningumas teismo ne tik kad nebuvo paneigtas, bet teismo netgi buvo patvirtintas. Visiškai sutinka su apeliantės O. U. skunde pateiktais samprotavimais ir motyvais dėl atsakovės R. M. ir ieškovo J. M. jungtinės veiklos pobūdžio, šalių valios įsigyjant turtą išraiškos bei iš to išplaukiančios dalintino turto masės.

98Atsiliepimu į atsakovės O. U. apeliacinį skundą atsakovė UAB „Žibosa“ prašo apeliantės O. U. apeliacinį skundą tenkinti visiškai. Sutinka, kad teismas neturėjo pagrindo pripažinti negaliojančiais ieškovo ginčytus sandorius: 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartį bei apeliantės ir atsakovės UAB „Žibosa“ sudarytas 2013-07-18 pirkimo–pardavimo ir užstatymo teisės sutartis bei taikyti restituciją, nes visų ieškovo ginčijamų sandorių įgijėjas yra sąžiningas.

99Atsiliepimu į atsakovės UAB „Žibosa“ apeliacinį skundą ieškovas J. M. prašo apeliantės UAB „Žibosa“ apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės atsakovo J. M. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kiemo statiniai esantys šalia kavinės, tarp jų ir sezoninė šašlykinė su dengta lauko terasa, egzistavo iki 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kai neteisėtai atsakovė R. M. perleido žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kartu su priklausiniu – neregistruotu statiniu – sezonine šašlykine. Atsakovė O. U. šį ginčo statinį registravo savo vardu Nekilnojamojo turto registre tebevykstant teisminiam ginčui dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ). Neteisėtas atsakovės O. U. žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), įgijimas ir be žemės sklypo savininko sutikimo atlikta 2011-12-07 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. l bei statinio nuosavybės teisinė registracija O. U. vardu pripažintina neteisėta. Todėl ieškovas turi pagrindo reikalauti pripažinti 2011-12-07 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. l ir jos pagrindu atliktą teisinę registraciją negaliojančia. Atsakovė O. U., sudarydama notarinius sandorius, melagingai tvirtino, jog i žemės sklypą tretieji asmenys neturi jokių pretenzijų, jis nėra teisminio ginčo objektas. Tokiu būdu atsakovės nesąžiningais veiksmais siekė pasisavinti ieškovui priklausanti turtą. UAB „Žibosa“ negali būti laikoma sąžiningu turto įgijėju bei užstatymo teisės turėtoju, nes sprendimus pirkti ir priimti užstatymo teisę vienasmeniškai priėmė UAB „Žibosa“ akcininkė bei atsakovė šioje byloje R. M. Mano, kad apeliantė byloje nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo tirtos pirmos instancijos teisme, t. y. dėl UAB „Žibosa“ investicijų į ginčo turtą. Apeliantė apeliaciniu skundu bei papildomais įrodymais praplečia apeliacinio skundo ribas, o tai yra draudžiama įstatymo.

100Atsiliepimu į atsakovės UAB „Žibosa“ apeliacinį skundą atsakovė O. U. prašo apeliantės UAB „Žibosa“ apeliacinį skundą tenkinti visiškai. Apeliantas UAB „Žibosa“ skunde pagrįstai atkreipė apeliacinės instancijos teismo dėmesį į turto įgijėjo pagal ieškovo ginčijamus sandorius – UAB „Žibosa“ sąžiningumą ir galimybę taikyti šioje byloje restituciją, mano, jog priimtu procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei Konstitucijos ginamas savininko nuosavybės teises.

101Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

102Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

103Iš bylos duomenų nustatyta, kad ( - ) įregistruota šalių santuoka nutraukta

1042001-05-09 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu, ištuoka Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota ( - ). Išsituokiant turtas tarp sutuoktinių padalintas nebuvo. Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovas teismo prašė ieškinyje nurodytus turto objektus pripažinti bendrąja daline ieškovo ir atsakovės R. M. nuosavybe ir padalinti šią bendrąją dalinę nuosavybę, priteisiant ieškovui J. M. ½ nurodyto turto. Šiuos reikalavimus ieškovas grindė motyvais, kad santuoką su atsakove abipusiu susitarimu 2001 m. nutraukė tik formaliai, vengdami neigiamų teisinių padarinių, susijusių su jo ankstesne veikla ir dėl jos vykusiu teisminiu tyrimu, toliau gyveno bendrai šeimoje, tvarkė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą, bendrai vystė verslą ir įsigijo turtą kaip jungtinės veiklos partneriai bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 6.969 str.). Atsakovė nesutiko, kad po santuokos nutraukimo gyveno kartu ir vedė bendra ūkį, sukūrė bendrą dalinę nuosavybę; teigė, kad ieškovas šių aplinkybių neįrodė, o su ieškovu siejo tik darbo santykiai, įvairiuose renginiuose dalyvavo tik kaip bendradarbiai bei siekdami nepakenkti verslo reputacijai.

105Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad J. M. ir R. M. gyveno kartu, tačiau laikė abejotina, ar tai galima laikyti šeimyniniais santykiais. Tokio abiejų šalių pasirinkto gyvenimo būdo metu buvo įgyjamas turtas, realizuojamas, sukuriamas pelnas, patiriami nuostoliai. Vienai iš šalių įgyjant turtą savo vardu, kita šalis neprieštaravo, įkeičiant turtą, imant paskolas, kita šalis laidavo ir pan. Jie vykdė verslą ir bendrai, ir atskirai, nors tai ir ne visai atitinka įstatymų sureguliuotus teisinius santykius, tačiau tai yra gyvenimiškai realu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų teisių į gyvenant kartu įgytą turtą, laikomasi pozicijos, kad tokie asmenys gali įgyti bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu; atsižvelgiant į neformalų, artimą gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobūdį, pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendras ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ir pan., rašytinio susitarimo dėl bendrosios nuosavybės kūrimo nereikalaujant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.).

106Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas, kuriuo du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2011-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2013; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008).

107Klaipėdos apygardos teismas 2013-12-11 įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr.

1082A-422-253/2013, kuria Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimo dalis buvo panaikinta ir dalis bylos perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad žiniasklaidos priemonėse paskelbtos publikacijos ir filmuota medžiaga gali būti leistinais įrodymais civilinėje byloje. Teismas šioje byloje nurodė, kad bylos faktinių duomenų visuma pagrindžia, kad ieškovą ir atsakovę po santuokos nutraukimo siejo daugiau nei tik darbo teisiniai santykiai. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad kartu su buvusia sutuoktine liko gyventi kartu ir faktinėje santuokoje gyveno iki 2008 m. pradžios, tvarkė bendrą ūkį, kūrė ir plėtojo bendrą santuokos metu pradėtą verslą. Šią ieškovo nurodomą aplinkybę, kad formaliai išsiskyrę sutuoktiniai po santuokos nutraukimo tęsė gyvenimą kartu, patvirtina liudytojos O. M., R. G. paaiškinimai, taip pat 2006-05-06 straipsnio spaudoje medžiaga, 2010-05-27 publikacijoje spaudoje nurodytos aplinkybės, jog faktinės šalių skyrybos įvyko prieš trejus metus, kai ieškovas išėjo. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2005-03-14 sprendimo pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-240-216/2005 turinio matyti, kad dėl buvusių sutuoktinių artimo gyvenimo po santuokos nutraukimo atsakovė R. M., sudarydama minėtoje byloje ginčijamus sandorius, žinojo apie atsakovo turimus įsiskolinimus, o šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą teismui konstatuoti atsakovės nesąžiningumą ir actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimą. Bylos medžiaga nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad po formalaus santuokos nutraukimo atsakovė R. M. ir ieškovas J. M. gyveno kartu, juos toliau siejo ir bendras tikslas bei interesas – santuokos metu pradėto šeimos verslo veiklos plėtojimas. Ieškovo, atsakovės R. M., liudytojų O. M., R. G., R. P., L. R., R. J. paaiškinimai patvirtina žiniasklaidos priemonėse paskelbtus duomenis, kad buvę sutuoktiniai dirbo kartu, bendro verslo veikloje buvo pasidaliję darbo sferas. Atsakovė paaiškino, kad ginčo sklypus pirko su tikslu vystyti verslą. Iš atsakovės R. M. ir liudytojos O. M. paaiškinimų matyti, kad sklypų dažniausiai ieškodavo, dėl kainos tardavosi ieškovas J. M., o sandorius pasirašydavo atsakovė R. M. Atsakovės R. M. teigimu, sklypų paieška įėjo į ieškovo pareigas, tačiau ieškovo ir šios atsakovės įsipareigojimus veikti bendrai naudojant kooperuotus išteklius patvirtina byloje pateikti duomenys apie J. M. ir R. M. sudarytas paskolų ir laidavimo sutartis. Iš minėtų rašytinių įrodymų byloje matyti, kad 2004–2008 m. pradžios laikotarpiu atsakovė R. M. ėmė paskolas būsto remontui ir smulkiajam verslui, už jas laidavo ir ieškovas. Minėtu laikotarpiu beveik tuo pačiu metu ieškovas J. M. taip pat ėmė paskolas būsto remontui bei smulkiajam verslui, už šias paskolas laidavo ir atsakovė R. M. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teikė paskolas UAB „Žibosa“. Ištyrusi ir įvertinusi bylos faktinių duomenų visetą teisėjų kolegija darė išvadą, kad po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai toliau kartu gyveno, kooperuodami asmenines lėšas, intelektinius išteklius, verslo reputaciją, asmeninius dalykinius ryšius, bendru abiejų darbu toliau plėtojo šeimos verslą. Tokia veikla pripažintina atitinkančia jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai keliamus reikalavimus. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, nurodytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais ir yra neįrodinėtinos (CPK 182 str.).

109Klaipėdos apygardos teismas 2013-12-11 įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-422-253/2013 taip pat nustatė, jog tai, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai, tai nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise. Sprendžiant ginčą dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

110Dėl ieškovo J. M. apeliacinio skundo

111Dėl žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), padalinimo apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant atsakovei R. M. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, esantį ( - ), iš R. M. priteisiant J. M. 16 218,72 Eur kompensaciją už jai atitenkančią ½ dalį šio turto. Ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl žemės sklypo (unik. Nr. ( - )), esančio ( - ), padalijimo, priteisiant jį atsakovei R. M., o ieškovui piniginę kompensaciją, atmestinas, nes procese buvo suformuluotas ir išreikštas ieškovo reikalavimas šį turtą priteisti jam, tokį ieškovo reikalavimą Kretingos rajono apylinkės teismas ir analizavo. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl šios dalies sutiko ir šios dalies neskundė, todėl šis ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas negali būti patenkintas.

112Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą J. M. pripažinti nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo su statiniais, žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), garažo, unikalus numeris ( - ), ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), kiemo statinius, unikalus numeris ( - ), esančius ( - ), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą nustatęs, kad nurodytas turtas buvo parduotas asmeniškai R. M. (t. 3, b. l. 11-14). Apeliantas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kad būtų savo asmeninėmis lėšomis prisidėjęs prie šio gyvenamojo namo ir kitų statinių statybos ir rekonstrukcijos po 1992-09-17, kai gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais buvo parduotas ieškovo tėvams, iki 2005-07-15, kai apelianto tėvai pardavė jau išsituokusiai R. M. šį nekilnojamąjį turtą pirkimo–pardavimo sutartimi (CPK 178, 185 str.). Atsakovei R. M. įgijus šį turtą asmeninės nuosavybės teise iš ieškovo tėvų naujos statybos šiame žemės sklype vykdytos nebuvo. Tokiu būdu nurodomi rašytiniai įrodymai paneigia apelianto teiginius, kad tai jis savo lėšomis didino bei gerino šį ginčo turtą.

113Klaipėdos apygardos teismas 2013-12-11 įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-422-253/2013 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 3.129 str. numatytą ieškinio senatį ieškinio reikalavimams dėl UAB „Juozo alus“ ir UAB „Žibosa“ akcijų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir padalijimo. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai taikė ieškinio senatį nurodytiems reikalavimams, tačiau iš esmės pagrįstai ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovui nuosavybę į 3000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Juozo alus“ ir 5000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Žibosa“ akcijų laikė nepagrįstu, konstatavęs, kad visos ieškovo investuotos į bendrovę lėšos ieškovui buvo grąžintos. Ieškovas nepagrindė, kodėl jis neįsigijo UAB „Žibosa“ ar UAB „Juozo alus“ akcijų savo vardu, ir kodėl neginčijo įstatymų nustatytais terminais šių įmonių akcijų įsigijimo atsakovės R. M. vardu, jeigu toks akcijų įsigijimas ir priklausymas asmeninės nuosavybės teise R. M. kaip nors neatitiko tikrosios jo valios. Apeliantas neįrodė būtinumo perleisti akcijas atsakovei, ir tai tik patvirtina, jog atsakovės sudaromi sandoriai dėl akcijų įsigijimo visiškai atitiko faktinę padėtį, tiek atsakovės R. M., tiek ieškovo J. M. valią dėl konkretaus turto įsigijimo. 2001 m. ieškovo tėvui J. M. dovanojant šios įmonės akcijas asmeniškai R. M., apelianto tėvas gavo iš R. M. patvirtinimą perimti ne tik 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, bet ir su tuo susijusius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo konkliudentinius veiksmus atsiimant iš bendrovių savo paskolintas lėšas ir padarė pagristas išvadas, kad tarp apelianto ir atsakovės nebuvo susitarimo kartu įgyti bendrovių akcijas.

114Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą priteisti

115J. M. iš O. U. 1 448,01 Eur (5 000 Lt) skolą, 79,65 Eur (275 Lt) palūkanų bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteisiamos skolos ir delspinigių sumos už laikotarpį nuo šio ieškinio tikslinimo datos iki teismo sprendimo įvykdymo sutiktina su teismo išvada, kad net pripažinus negaliojančia 2009-11-13 pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pastato – kavinės, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinio – krepšinio aikštelės, unikalus Nr. ( - ), pastato – pavėsinės, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), sudarytą tarp atsakovės R. M. ir O. U., nėra pagrindo nurodytas sumas priteisti iš atsakovės ieškovui. Kol O. U. turėjo ginčo turtą ir juo naudojosi, ar patyrė naudojimo išlaidų, tai automatiškai netapo ieškovo nurodytais nuostoliais, ar galimomis turto išlaikymo išlaidomis, be to, ieškovas neįrodė, kad dėl O. U. veiksmų patyrė nuostolių ir būtent tokio dydžio.

116Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą iš

117R. M. priteisti 36 603,19 Eur (126 383,50 Lt) kompensaciją už solidarios prievolės įvykdymą – skolos sumokėjimą AB bankui „Hansabankas“ konstatuotina, kad ieškovas neįrodė atsakovės solidarios atsakomybės dėl skolos, paimtos J. M. IĮ vardu iš Lietuvos taupomojo banko. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ši paimta banko paskola buvo perskolinta kitiems tretiesiems asmenims, o paskolos laiku negrąžinus, ieškovas refinansavimo būdu padengė šią skolą pirminiam kreditoriui ir tapo kito banko skolininku. Apeliantas nurodo, kad paskola UAB „Lidruna“ sudaryta 1993-10-28, t. y., anksčiau nei J. M. IĮ vardu iš Lietuvos taupomo banko galėjo gauti paskolą, ant 1994-02-01 UAB „ERLA“ paskolos sutarties fiksuotas periodiškas dalinis paskolos grąžinimas su palūkanomis, kur iš viso grąžinta 246 020 Lt, ir tai yra daugiau nei paskolinta (232 600 Lt). Tačiau pažymėtina, kad apeliantas 1994-07-01 taip pat paskolino UAB „Lidruna“ 277 340 Lt sumą. Įvertinus byloje esančias aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir priteisti kompensaciją už solidarios prievolės įvykdymą. Sutiktina, kad teismas reikalavimą pripažinti 1995-10-31 J. M. paimtą iš R. P. 47819,97 Eur (54400 USD) paskolą pagrįstai laikė J. M. asmenine skola, nes J. M. nepateikė jokių įrodymų, kad ši paskola būtų buvusi panaudota šeimos verslui. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog R. P. skolą jis grąžino iš savo lėšų.

118Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta iš dalies tenkinti reikalavimą dėl namo remonto išlaidų Alytuje priteisimo ir iš J. M. priteisti 5 258,49 Eur (18 156,50 Lt) kompensaciją R. M., nurodo, kad ieškovui nurodomos rekonstrukcijos metu minėtas turtas – namas ( - ), nepriklausė, todėl reikalavimo nukreipimas į ieškovą yra nepagrįstas. R. M. byloje pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė turėjusi tokio dydžio išlaidas dėl šio turto remonto. Šis turtas pripažįstamas bendrąja daline nuosavybe, kiekvienai iš šalių po ½ dalį, todėl priteistinos kompensacijos dydis mažintinas pusiau, ir priteistina suma sudaro 5 258,49 Eur (18 156,50 Lt). Pažymėtina, kad apeliantas perėmė savo nuosavybėn atsakovės lėšomis pagerintą turtą, todėl teismas pagristai priteisė iš jo kompensaciją.

119Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti iš J. M. 115 848,01 Eur (270 169,15 Lt) kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybes sumažėjimą R. M. naudai nurodo, kad teismas padarė aiškią matematinę klaidą, nes 270 169,15 Lt pagal oficialų lito ir euro santykį (3,45280:1) sudarys 78 246,39 Eur, o ne 115 848,01 Eur. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime padarytus rašymo apsirikimus, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 str. 2 d.). Apeliantas nesikreipė į pirmosios instancijos teismą dėl nurodyto rašymo apsirikimo ištaisymo, todėl šis apsirikimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme nurodant, kad iš J. M. priteistina ne 115 848,01 Eur, o 78 246,39 Eur (270169,15 Lt) kompensacija už bendros jungtinės nuosavybes sumažėjimą R. M. naudai. Apeliantas nurodo, kad išieškota AB SEB banko suma pardavus santuokoje įgytą ir hipoteka įkeistą žemės sklypą, unik. Nr. ( - ), esantį ( - ), yra 18 893 Eur (65 233 Lt), todėl atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos apskritai negali viršyti 9 446,5 Eur. Tačiau iš varžytynių buvo parduotas atsakovės vardu registruotas jai priklausantis įkeistas turtas, todėl priteistina suma nemažintina.

120Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti iš J. M. 61 031,59 Eur (210 729,87 Lt) R. M. už jo paskolos grąžinimą Palangos kredito unijai apeliantas nurodo, kad paskolos imtos ne santuokoje, o 2004-2008 metų laikotarpiu, kuomet šalys veikė jungtinės veiklos pagrindu, todėl teismo nurodytos teisės normos netaikytinos šiems teisiniams santykiams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog R. M. sumokėjo šią asmeninę J. M. skolą, todėl remiantis CK 3.98 str. 3 d., 3.109 str., 3.115 str., turi atgręžtinio reikalavimo teisę. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apelianto teiginiai, kad teismas nepagristai vadovavosi atsakovės audito ataskaita, vertintini kritiškai, nes pats apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jog atsakovės pateikti paskaičiavimai neatitiktų tikrovės.

121Apeliantas mano, jog bylos iškėlimo ieškovui pagal atsakovės R. M. pareikštus reikalavimus data yra 2014-09-12, o ne 2009-12-02, kaip nurodoma sprendimo rezoliucinėje dalyje, ir procesinės palūkanos skaičiuotinos tik nuo pareikštų reikalavimų priėmimo teisme dienos. 2014-09-12 priimtas atsakovės R. M. priešieškinis, todėl sutiktina su apelianto nurodyta aplinkybe ir iš J. M. atsakovės R. M. naudai 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos piniginės sumos priteistinos nuo 2014-09-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str.).

122Dėl atsakovės R. M. apeliacinio skundo

123Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog J. ir R. M. gyveno kartu, tačiau ar tai galima laikyti šeimyniniais santykiais, labai abejotina. Tokio abiejų šalių pasirinkto gyvenimo būdo metu buvo įgyjamas turtas, realizuojamas, sukuriamas pelnas, patiriami nuostoliai. Vienai iš šalių įgyjant turtą savo vardu, kita šalis neprieštaravo, įkeičiant turtą, imant paskolas, kita šalis laidavo ir pan. Jie vykdė verslą ir bendrai, ir atskirai, nors tai ir ne visai atitinka įstatymų sureguliuotus teisinius santykius, tačiau tai yra gyvenimiškai realu. Pagrįstai sprendė, kad priežastys buvo įvairios – ieškovas neslepiant bylos dokumentuose ir teisme nurodė, kad tai buvo daroma ir dėl mokesčių vengimo, ir saugantis kreditorių reikalavimų, siekiant išvengti galimo išieškojimo ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų teisių į gyvenant kartu įgytą turtą, laikomasi pozicijos, kad tokie asmenys gali įgyti bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu; atsižvelgiant į neformalų, artimą gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobūdį, pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendras ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ir pan., rašytinio susitarimo dėl bendrosios nuosavybės kūrimo nereikalaujant, nors CK 6.969 str. apibrėždamas jungtinės veiklos (partnerystės) sampratą, nurodo, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl turto pripažinimo daline nuosavybe, tinkamai įvertino paaiškinimus, kodėl šalys buvo sutarusios sandorius sudaryti ir turtą registruoti atsakovės R. M. vardu, todėl pagrįstai pripažino turtinius objektus daline nuosavybe ir juos padalino tarp šalių, priteisiant J. M. po ½ dalį šio turto.

124Apeliantė nurodo, kad priešingai nei ieškovas, viso proceso metu buvo nuosekli, teikė teismui rašytinius įrodymus (brangaus turto įsigijimo deklaracijas, metines pajamų deklaracijas), kuriose nuosekliai VMI buvo pateikti įrodymai, iš kokių lėšų buvo įgytas jos vardų registruotas turtas nuo pat 2001 m. rugpjūčio mėn. iki ieškovo kreipimosi į teismą. Tačiau iš byloje esančių aplinkybių yra pagrindo labiau tikėti, kad šalys buvo suinteresuotos apsaugoti ir išlaikyti turtą naudojamą bendrame versle, todėl atsakovės deklaracijos neatspindi ginčo turto įgijimo aplinkybių.

125Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi pripažinti J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), sandėlio, unikalus Nr. ( - ), daržinės, unikalus Nr. ( - ), tvarto, unikalus Nr. ( - ), sandėlio, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), nes ieškovas nepateikė įrodymų dėl susitarimo buvimo tarp jų įgyti bendrą turtą bei neįrodė, kad prisidėjo prie pirkimo. Tačiau yra pagrindo išvadai, kad nurodytas turtas įgytas investiciniais tikslais, todėl nėra pagrindo šią ieškinio dalį atmesti.

126Apeliantė taip pat nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi dėl 4 344,30 Eur (15 000 Lt) kompensacijos už perleistą pagal 2012-12-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2025 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 493291/2500000 dalį priteisimo J. M. iš R. M.. Teismui nustačius, kad sklypas įgytas jungtinės veiklos metu (2005-06-01), naudotas bendro verslo poreikiams tenkinti, pagrįstai pripažino jį bendra daline nuosavybe. Atsakovė R. M., tebevykstant teisminiam ginčui dėl šio žemės sklypo, 2012-12-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2025 perleido dalį 493291/2500000 ginčo žemės sklypo (unikalus numeris ( - )), esančio ( - ), UAB „Omnitel“ už 30 000 Lt (sutarties 3.2 p.). Šiuo sandoriu buvo sumažinta jungtinėje veikloje įgyto ir šioje byloje ginčijamo turto apimtis. R. M. sudarydama sandorį nepagrįstai tvirtino, jog į ginčo sklypą tretieji asmenys neturi jokių pretenzijų bei kad jis nėra teisminio ginčo objektas. Tokiu būdu atsakovė R. M. perleido nuosavybės teises į turtą, kuriame nuosavybės teisės dalys nebuvo nustatytos. Tokio sandorio sudarymas prieštarauja savininko nuosavybės teisių turiniui (CK 4.37 str., 4.48 str. 1 d.), kai asmuo, nebūdamas vieninteliu turto savininku, nuosavybės teises į visą turtą perleidžia kitam asmeniui. Jungtinės veiklos sutarties vykdymo pagrindu sukurtam rezultatui (bendram turtui) turi būti taikomas įstatyme nustatytas reguliavimas (CK 6.971 str. 1 d.) – bendras turtas partneriams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pripažinus reikalavimą pagrįstu dėl jungtinės veiklos metu sukurto ir įgyto turto, yra pagrindas priteisti ieškovui atitinkamą dalį šio daikto duodamų pajamų.

127Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą iš

128J. M. priteisti R. M. 31 452,73 Eur (108 600 Lt), nes jos manymu, ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo, kad 108 600 litų jo vardu gautų iš R. M. buvo skirti bendrų išlaidų ir nuostolių dengimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovės savanoriškai pervestos lėšos laikytinos tarpusavio partnerystes išraiška, kadangi atsakovė nenurodė ir nepagrindė, kokiu pagrindu atlikinėjo pervedimus. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad įnešė pinigus ieškovui, kaip jo laiduotoja, tačiau nepateikia įrodymų. Be to, jei atsakovė būtų turėjusi pareigą veikti, kaip prievolių laiduoja ji turėtų prievolę vykdyti tiesiogiai kreditoriui (CK 6.76 str.), o ne per paskolos gavėją, todėl atsakovės argumentai laikytini nepagrįstais. Piniginių lėšų pervedimai, kurių paskirtis – pragyvenimui ar paskolos dengimui, yra tik dar vienas patvirtinimas, kad jungtinės veiklos susitarimu nutarta pajamomis, gaunamomis iš bendro verslo, vykdyti bendrus prievolinius įsipareigojimus bei skirti asmeniniams poreikiams.

129Atsakovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi atmesti priešieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiomis J. M. nekilnojamojo turto ir akcijų dovanojimo sutartis mažametei dukrai E. S. M., nurodydama, kad ieškovas nepateikė nei vieno pagrįsto motyvo, logiškai pagrindžiančio savo turto perleidimą mažametei dukrai. CK 6.66 straipsnyje numatyta, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė, jog atsakovė R. M. nebuvo pareiškusi jokių reikalavimų ieškovui J. M. ne tik iki bylos iškėlimo, bet ir šiai bylai besitęsiant nuo 2009 metų rudens, taip pat per minėtą laikotarpį iki 2014-09-12 priešieškinio padavimo. R. M. neįrodė, jog turi galiojančią reikalavimo teisę. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė R. M. nereiškė jokių reikalavimų ir į turtą, kurių perleidimo sandorius bando pripažinti negaliojančiais, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, jog dovanojimo sandorių metu, dovanotojui negalėjo būti žinoma, jog šiais sandoriais būtų pažeistos R. M., kaip galimos kreditorės, teisės. Kadangi R. M. nėra reiškusi jokių reikalavimų ieškovui ir neturėjo galiojančios reikalavimo teisės, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti priešieškinyje nurodytus sandorius negaliojančiais.

130Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidžia CK nuostatas, nes dalijamas žemės sklypas unik. Nr. ( - ), esantis ( - ), 2003-02-07 buvo atsakovei padovanotas jos motinos. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2010-09-15 pareiškimu dėl dalies ieškinio dalyko sumažinimo ieškovas atsisakė pretenzijų į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) Kretingos apylinkės teismas priėmęs ieškovo pareiškimą 2011-06-10 sprendime šio klausimo nesprendė ir nepasisakė, dėl jo nebuvo pasisakyta ir Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-11 nutartimi, todėl šis reikalavimas liko ieškinio dalyko dalimi. Bylą nagrinėjant pakartotinai 2015-02-12 sprendimu J. M. nepagrįstai buvo pripažinta nuosavybės teisė į dalį žemės sklypo. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko savo 2010-09-15 ieškinio dalies atsisakymą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) ir reikalavimo dėl šio turto nereiškia, todėl nurodyta teismo sprendimo dalis keistina, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria J. M. pripažinta nuosavybės teisė į 1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - ).

131Apeliantė nurodo, kad nepatikrinęs ieškovo pateiktų duomenų, dalindamas turtą teismas žemės sklypui prilygino statinį – tvartą, kurio unikalus Nr. ( - ), ( - ). Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad daiktas, esantis ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), yra registruotas kaip žemės sklypas, todėl apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais (t. 1, b. l. 76).

132Dėl atsakovių O. U. ir UAB „Žibosa“ apeliacinių skundų

133Apeliantės O. U. manymu, teismas negalėjo 2009-11-13 sutarties pripažinti negaliojančia, nes Klaipėdos apygardos teismo 2005-03-14 sprendimu negaliojančiais pripažinti du žemės sklypų pardavimo sandoriai: 2002-06-14 žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), pirkimo pardavimo sutarties Nr. 4511, ir 2002-06-14 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4515, sudaryti tarp J. M. ir R. M. Apeliantės manymu, 2009-11-13 sutartis galėjusi būti pripažinta negaliojančia tik dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ).

134Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pastato – kavinės, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinio – krepšinio aikštelės, unikalus Nr. ( - ), pastato – pavėsinės, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), sudarytos tarp atsakovės R. M. ir O. U. ir restitucijos taikymo, grąžinant ieškovui žemės sklypą, R. M. pastatus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog R. M. sudarant sutartį šio turto faktiškai nebeturėjo – ginčo turtą ji buvo įgijusi pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2005-03-14 sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2006-05-09 nutartimi 2002-06-14 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 4511 pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo datos bei taikyta restitucija. Sandoris prieštarauja savininko nuosavybės teisių turiniui (CK 4.37 str., 4.48 str. 1 d.), kai asmuo, nebūdamas vieninteliu turto savininku, nuosavybės teises į visą turtą perleidžia kitam asmeniui, sudarytas tik dėl akių. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.).

135Klaipėdos apygardos teismas 2013-12-11 nutartimi konstatavo, jog buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, jų elgesys, tarpusavio pasitikėjimas, susiklosčiusi situacija įrodo, jog jie bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti (sukurti) tam tikrą turtą bendrai veiklai. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas Klaipėdos apygardos teismo 2005-03-14 sprendimo, kuriuo 2002-06-14 pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia VĮ Registrų centrui nepateikė ir iškilus ginčui su ieškovu dėl šio turto nuosavybės, atsakovė R. M. VĮ Registrų centro duomenų bazėje likusi nurodyta kaip žemės sklypo, esančio ( - ) savininkė, panaikintos 2002-06-14 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, 2009-11-13 su savo seserimi O. U. sudarė turto pardavimo–pirkimo sutartį ir perleido savo seseriai ieškovui priklausantį žemės sklypą.

136Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt., CK 4.47 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010). Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės pasikeitimo pagrindas yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 str. 1 d.). 2005-03-14 Klaipėdos apygardos teismui panaikinus nuosavybės įgijimo pagrindą (sandorius) R. M. negalėjo perleisti nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), todėl dėl šios dalies sudarytas sandoris yra niekinis. Esant niekiniam sandoriui dėl žemės sklypo, sutarties dalis dėl statinių yra negaliojanti. Byloje nebuvo paneigta, kad ginčo sandoriu perleistas turtas yra neatsiejamas nuo bendro HBH pramogų ir poilsio komplekso veiklos, t. y. būtinas UAB „Žibosa“ ir UAB „Juozo alus“ veiklai vykdyti, ir negali būti atsiejamai naudojamas nepažeidžiant šių įmonių veiklos, todėl konstatuotina, jog sandoriu nesiekta sukurti teisinių pasekmių, jis sudarytas tik dėl akių siekiant išvengti turto padalinimo. Iš byloje esančių įrodymų yra pagrindo išvadai, kad sandoris buvo sudarytas siekiant ne sukurti įstatymų ginamus civilinius teisnius santykius, o atsakovei O. U. padedant seseriai išsaugoti nekilnojamąjį turtą ir išvengti jo dalybų.

137Tai, kad sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, patvirtina ir vėlesni atsakovių veiksmai: 2012-01-01 nuomos sutartimi O. U. išnuomojo R. M. žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), pastatą – kavinę (unikalus Nr. ( - )), kiemo statinį – krepšinio aikštelę (unikalus Nr. ( - )), pastatą – pavėsinę, unikalus (Nr. ( - )), pastatą – sezoninę šašlykinę su dengta laiko terasa (unikalus numeris ( - )), už 5000 Lt metinį nuomos mokestį, o R. M. iš karto tą pačią dieną 2012-01-01 subnuomos sutartimi išnuomojo UAB „Žibosa“ žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), pastatą – kavinę (unikalus Nr. ( - )), kiemo statinį – krepšinio aikštelę (unikalus Nr. ( - )), pastatą – pavėsinę, unikalus (Nr. ( - )), pastatą – sezoninę šašlykinę su dengta laiko terasa (unikalus numeris ( - )), už 36 000 Lt metinį nuomos mokestį, t. y. 7 kartus brangiau.

138Teismas tinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes, tinkamai kvalifikavo ginčo santykį ir pagrįstai pripažino 2009-11-13 sutartį negaliojančia, kai asmuo, nebūdamas vieninteliu turto savininku, nuosavybės teises į visą turtą perleidžia kitam asmeniui (CK 4.37 str., 4.48 str. 1 d.). CK 1.80 straipsnio 2 dalyje bendrosios taisyklės forma įtvirtina pripažinto negaliojančiu ir niekinio sandorio turtines pasekmes, t. y., numato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį (restitucija).

139Teismas pagrįstai pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Šis žemės sklypas kaip ir kiti ginčo sklypai šioje byloje, nors ir buvo registruoti atsakovės R. M. vardu, yra įgyti jungtinės sutarties pagrindu ir naudojami išimtinai „HBH Juozo alus“ verslo poreikiams tenkinti.

140Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms. Kai sandoris sudaromas su artimaisiais giminaičiais, taikytinas CK 6.67 str. 1 punktas. Kai turtas parduodamas už daug mažesnę kainą nei nustatyta jų rinkos vertė, taikytinas CK 6.67 str. 4 punktas, pagal kuriuos preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą. Atsakovė R. M. žinodama apie ruošiamą paduoti ieškinį teismui dėl santuokoje ir bendro gyvenimo drauge su ieškovu įgyto, sukurto turto padalinimo 2009-11-13 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido dalį ginčytino turto savo seseriai O. U., todėl šios aplinkybės įrodo abiejų sandorio šalių nesąžiningumą. Be to, ginčo turtas parduotas už nepagrįstai mažą kainą – 275 000 Lt, nors pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenis bendra turto vidutinė vertė turto pardavimo metu buvo 372 430 Lt.

141Apeliantė teigia, jog teismas neargumentavo, kodėl pripažinus negaliojančia 2009-11-13 pirkimo pardavimo sutartį, žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), buvo grąžintas išimtinai ieškovui ir vėliau tarp ieškovo ir atsakovės R. M. nepadalintas. Ieškovas ieškinyje nurodo ieškinio pagrindą bei dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Ieškiniu ieškovas prašo grąžinti J. M. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). Ieškovui žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), priklauso nuosavybės teise Klaipėdos apygardos teismo 2005-03-14 sprendimo bei 2006-05-09 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu. 2005-03-14 sprendimu 2002-06-14 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4511, sudaryta tarp R. M. ir J. M., pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo datos bei taikyta restitucija. Nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) ieškovas įgijo atkūrus jam nuosavybės teises į nurodytą sklypą, t. y. įgytas ne jungtinės veiklos sutarties pagrindais, o asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė R. M. nekėlė reikalavimo dėl jai nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo žemės sklypą, nenurodė ieškinyje faktinių ir teisinių pagrindų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti jai nuosavybės teises į žemės sklypą.

142Apeliantės nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino negaliojančia nuo sudarymo dienos O. U. ir UAB „Žibosa“ sudarytą 2013-07-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1619 dėl pastato – sezoninės šašlykinės su dengta lauko terasa, unikalus Nr. ( - ), pardavimo, bei pritaikė restituciją – grąžinant šį turtą ieškovui ir atsakovei bendrąja daline nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus įrodymus, pagrįstai nustatė, jog tebevykstant teisminiam ginčui, atsakovė O. U. savo vardu Nekilnojamojo turto registre registravo pastatą – sezoninę šašlykinę su dengta lauko terasa, unikalus Nr. ( - ), buvusį ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), priklausiniu, nes statinys šiame žemės sklype buvo pastatytas dar iki ginčijamos 2009-11-13 pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Apeliantė O. U. remdamasi 2011-12-07 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. l, teigia, jog ji statė sezoninę šašlykinę su dengta lauko terasa, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia šį apeliantės teiginį. Statinys šiame žemės sklype buvo pastatytas dar iki ginčijamos 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl laikytinas žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), priklausiniu.

1432013-07-18 O. U. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė pastatą–sezoninę šašlykinę su dengta laiko terasa (unikalus numeris ( - )), esančią ant žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), savo sesers bei atsakovės R. M. valdomai UAB „Žibosa“ bei sudariusi 2013-07-18 užstatymo teisės (superficies) sutartį apsunkino nuosavybės teisę į dalį ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), neatlygintinai ir neterminuotai suteikdama užstatymo teisę UAB „Žibosa“.

144Nustatant sandorio šalių sąžiningumą pagal įstatymo analogiją, vadovaujamasi CK 6.67 str. 1 p. nustatytais kriterijais (CPK 3 str. 6 d., CK 1.8 str. 1 d.). Kai sandoris sudaromas su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kiti artimieji giminaičiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), taikytinas CK 6.67 straipsnio 2 punktas. Atsakovė O. U. 2013-07-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1619 dėl pastato–sezoninės šašlykinės su dengta laiko terasa (unikalus numeris ( - )) pardavimo bei 2013-07-18 užstatymo teisės (superficies) sutartį Nr. 1616 sudarė su UAB „Žibosa“, kurios vienintelė akcininkė yra atsakovė R. M., todėl konstatuotina, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos.

145Apeliantės pagrįstai nurodo, kad teismas nesprendė ir nepasisakė dėl restitucijos taikymo pagal pripažintą negaliojančiu sandorį – 2013-07-18 pirkimo– pardavimo sutartį Nr. 1619, pagal kurį sąžiningas turto įgijėjas UAB „Žibosa“ už įsigyjamą turtą sumokėjo turto pardavėjai 170 000 Lt

146(t. 10, b. l. 123, 161–167). CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Dėl nurodytos aplinkybės yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą nurodant, kad pripažinus negaliojančiu sandorį taikytina restitucija ir iš atsakovės

147O. U. atsakovei UAB „Žibosa“ priteistina 170 000 Lt suma.

148Dėl nurodytų aplinkybių taip pat nėra pagrindo panaikinti sprendimo dalį dėl pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo dienos tarp O. U. ir UAB „Žibosa“ sudarytos 2013-07-18 užstatymo teisės (superficies) sutartį dėl 500/4769 dalių žemės sklypo, un. Nr. ( - ), esančio ( - ), užstatymo.

149O. U. nurodo, kad 2011 metais statydama bei 2014 metais remontuodama sezoninę šašlykinę su dengta lauko terasa, un. nr. ( - ), O. U. patyrė 91 000 litų išlaidų, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šių išlaidų priteisimo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Šioje byloje taip pat nėra nagrinėtinas UAB „Žibosa“, kuri nuomojosi dalį ieškovui priteisto turto, patirtų išlaidų už turto pagerinimą atlyginimo klausimas.

150Teismo sprendimas didžiąja dalimi iš esmės paliekamas nepakeistas, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme vienai iš kitos nepriteistinos.

151Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, panaikinant ir patikslinant nurodytas teismo sprendimo dalis (CPK 326 straipsnio

1521 dalies 3 punktas), likusią teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio

1531 dalies 1 punktas).

154Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

155Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti.

156Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria J. M. pripažinta nuosavybės teisė į 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ( - ).

157Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia nuo sudarymo dienos

1582013-07-18 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1619 dėl pastato–sezoninės šašlykinės su dengta lauko terasa, unikalus Nr. ( - ), pardavimo, ir nekilnojamas daiktas J. M. ir R. M. grąžintas bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis, nurodant, kad taikoma restitucija ir iš atsakovės O. U. atsakovei UAB „Žibosa“ priteisiama 49 235,40 Eur (170 000 Lt) suma, gauta pagal 2013-07-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1619.

159Ištaisyti rašymo apsirikimą Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendime ir nurodyti, kad iš J. M. priteisiama 78 246,39 Eur (270 169,15 Lt) kompensacija už bendros jungtinės nuosavybes sumažėjimą R. M..

160Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad iš J. M. atsakovės R. M. naudai 5 procentų metines palūkanos priteisiamos nuo priteistos piniginės sumos nuo 2014-09-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

161Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo:
    3. Nurodo, kad su atsakove 2001 metais nutraukė santuoką, tačiau tai tebuvo... 4. 2013-12-11 nutartimi. Todėl jis prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe... 5. Atsakovės R. M. prašymu 2012-12-10 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio... 6. R. M. ir O. U., atsakovė O. U., nebūdama šio turto savininke, neturėjo... 7. Atsakovė R. M. su ieškiniu nesutiko, byloje pareiškė priešieškinį.... 8. Atsakovė nurodė, kad absoliučiai nesutinka su ieškovo versija dėl... 9. Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-02-12 sprendimu ieškinį ir... 10. Skundžiamu sprendimu teismas konstatavo:... 11. 1) Ieškinio reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą ir J. M.... 12. 2) Ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia 2009-11-13... 13. 3) Ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos... 14. R. M. bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis teismas laikė pagrįstu ir... 15. 4) Ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo dienos... 16. 5) Ieškinio reikalavimą, kuriuo ieškovas prašo jam pripažinti nuosavybės... 17. 6) Ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovui ½ dalį pastato – kavinės,... 18. 7) Ieškinio reikalavimus pripažinti J. M. nuosavybės teisę į ½ dalis... 19. 8) Ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovui nuosavybę į 3000 vienetų... 20. 9) Ieškinio reikalavimą priteisti 5 000 Lt iš O. U., kaip ½ dalį O. U.... 21. 10) Ieškinio reikalavimą priteisti ½ dalį gautų pagal šią sutartį... 22. 11) Ieškinio reikalavimą priteisti ieškovui iš R. M. 126 383,50 Lt... 23. 12) Ieškinio reikalavimą priteisti ieškovui iš R. M. kompensaciją už iš... 24. 13) Ieškinio reikalavimą priteisti ieškovui iš R. M. 5 procentų metines... 25. 14) Priešieškinio reikalavimą pripažinti 1994-01-27 J. M. IĮ vardu paimtą... 26. 15) Priešieškinio reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą ir R. M.... 27. 16) Priešieškinio reikalavimą priteisti 36 313 Lt už namo remonto Alytuje... 28. 17) Priešieškinio reikalavimą priteisti 270 169,15 Lt kompensacijos už... 29. 18) Priešieškinio reikalavimą priteisti 210 729,87 Lt už J. M. paskolos... 30. 19) Priešieškinio reikalavimą iš J. M. priteisti atsakovės naudai 108 600... 31. 20) Priešieškinio reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio procesines... 32. 21) R. M. priešieškinio reikalavimus CK 6.66 str. pagrindais panaikinti J. M.... 33. Apeliaciniu skundu ieškovas J. M. prašo panaikinti Kretingos rajono... 34. 1.... 35. Padalinti santuokoje įgytą turtą atsakovei R. M. priteisiant žemės... 36. 2.... 37. Pripažinti J. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės... 38. 3.... 39. Priteisti J. M. 3000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Juozo alus“... 40. 4.... 41. Priteisti J. M. 5000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Žibosa“ akcijų;... 42. 5.... 43. Priteisti ieškovui J. M. iš atsakovės O. U. 1 448,01 Eur (5 000 Lt) skolą,... 44. 6.... 45. Priteisti ieškovui J. M. iš atsakovės R. M. 36 603.19 Eur (126 383,50 Lt)... 46. 7.... 47. Priteisti ieškovui J. M. iš atsakovės R. M. kompensaciją – pajamas,... 48. 8.... 49. Priteisti ieškovui J. M. iš atsakovės R. M. 5 procentų metines palūkanas... 50. 9.... 51. Priteisti iš atsakovių apelianto naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.... 52. Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-02-12 sprendimo dalį, kuria... 53. 1.... 54. J. M. asmenine skola pripažinta 1994-01-27 J. M. IĮ vardu iš Lietuvos... 55. 2.... 56. J. M. asmenine skola pripažinta 1995-10-31 J. M. paimta iš R. P. 47 819,97... 57. 3.... 58. Iš J. M. priteista 5 258,49 Eur (18 156,50 Lt) R. M. naudai dėl namo remonto... 59. 4.... 60. Iš J. M. priteista 115 848,01 Eur (270 169,15 Lt) kompensacija už bendros... 61. 5.... 62. Iš J. M. priteista 61 031,59 Eur (210 729,87 Lt) R. M. už jo paskolos... 63. 6.... 64. Iš J. M. R. M. priteista 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos... 65. 7.... 66. R. M. priešieškinio reikalavimus ieškovo J. M. atžvilgiu atmesti.... 67. Dėl žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), padalinimo nurodo,... 68. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą... 69. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą... 70. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą... 71. J. M. iš O. U. 1 448,01 Eur (5 000 Lt) skolą, 79,65 Eur (275 Lt) palūkanų... 72. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą... 73. R. M. priteisti 36 603,19 Eur (126 383,50 Lt) kompensaciją už solidarios... 74. Atsakovės asmeniškai prisiimti nauji dideli įsipareigojimai įkeisti bendrą... 75. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta pripažinti 1995-10-31 J. M.... 76. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta iš dalies tenkinti reikalavimą... 77. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti iš J. M. 115 848,01... 78. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti iš J. M. 61 031,59... 79. Dėl atsakovės priešieškinio nurodo, kad turto dalinimo metu šalys neturi... 80. Apeliaciniu skundu atsakovė R. M. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo... 81. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi atmesti priešieškinio... 82. Apeliaciniu skundu atsakovė O. U. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo... 83. Teismas pripažino negaliojančia visą 2009-11-13 pirkimo–pardavimo... 84. Dėl statinio Nr. 2 (sezoninės šašlykinės su dengta lauko terasa, un. nr. (... 85. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Žibosa“ prašo Kretingos rajono... 86. Ginčo turto – pastato – šašlykinės pirminis nuosavybės teisės ir jo... 87. Atsiliepimu į ieškovo J. M. apeliacinį skundą atsakovė R. M. prašo... 88. R. M., tiek ieškovo J. M. valią įsigyti ar neįsigyti tam tikrą turtą.... 89. Atsiliepimu į ieškovo J. M. apeliacinį skundą atsakovė O. U. prašo... 90. Atsiliepimu į ieškovo J. M. apeliacinį skundą atsakovė UAB „Žibosa“... 91. R. M. vardu, jeigu toks akcijų įsigijimas ir priklausymas asmeninės... 92. Atsiliepimu į atsakovės R. M. apeliacinį skundą ieškovas J. M. prašo... 93. R. M. vardu, o civilinė byla Nr. 2-240-216/2005, 2006-07-03 kredito sutartis... 94. Atsiliepimu į atsakovės R. M. apeliacinį skundą atsakovė E. S. M. prašo... 95. Atsiliepimu į atsakovės O. U. apeliacinį skundą ieškovas J. M. prašo... 96. Dėl pastato–sezoninės šašlykinės su dengta laiko terasa (unikalus... 97. Atsiliepimu į atsakovės O. U. apeliacinį skundą atsakovė R. M. prašo... 98. Atsiliepimu į atsakovės O. U. apeliacinį skundą atsakovė UAB „Žibosa“... 99. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Žibosa“ apeliacinį skundą ieškovas J. M.... 100. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Žibosa“ apeliacinį skundą atsakovė O. U.... 101. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 102. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 103. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ( - ) įregistruota šalių santuoka... 104. 2001-05-09 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu, ištuoka Kretingos... 105. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad J. M. ir R. M. gyveno kartu,... 106. Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas, kuriuo du ar daugiau asmenų... 107. Klaipėdos apygardos teismas 2013-12-11 įsiteisėjusia nutartimi civilinėje... 108. 2A-422-253/2013, kuria Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimo... 109. Klaipėdos apygardos teismas 2013-12-11 įsiteisėjusia nutartimi civilinėje... 110. Dėl ieškovo J. M. apeliacinio skundo... 111. Dėl žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), padalinimo... 112. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą... 113. Klaipėdos apygardos teismas 2013-12-11 įsiteisėjusia nutartimi civilinėje... 114. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą... 115. J. M. iš O. U. 1 448,01 Eur (5 000 Lt) skolą, 79,65 Eur (275 Lt) palūkanų... 116. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimą... 117. R. M. priteisti 36 603,19 Eur (126 383,50 Lt) kompensaciją už solidarios... 118. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta iš dalies tenkinti reikalavimą... 119. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti iš J. M. 115 848,01... 120. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta priteisti iš J. M. 61 031,59... 121. Apeliantas mano, jog bylos iškėlimo ieškovui pagal atsakovės R. M.... 122. Dėl atsakovės R. M. apeliacinio skundo ... 123. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog J. ir R. M. gyveno... 124. Apeliantė nurodo, kad priešingai nei ieškovas, viso proceso metu buvo... 125. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi pripažinti J. M. nuosavybės... 126. Apeliantė taip pat nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi dėl 4 344,30 Eur... 127. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio... 128. J. M. priteisti R. M. 31 452,73 Eur (108 600 Lt), nes jos manymu, ieškovas... 129. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi atmesti priešieškinio... 130. Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidžia CK nuostatas, nes dalijamas žemės... 131. Apeliantė nurodo, kad nepatikrinęs ieškovo pateiktų duomenų, dalindamas... 132. Dėl atsakovių O. U. ir UAB „Žibosa“ apeliacinių skundų ... 133. Apeliantės O. U. manymu, teismas negalėjo 2009-11-13 sutarties pripažinti... 134. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2009-11-13... 135. Klaipėdos apygardos teismas 2013-12-11 nutartimi konstatavo, jog buvusių... 136. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisių registracija viešame... 137. Tai, kad sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, patvirtina ir vėlesni... 138. Teismas tinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes, tinkamai kvalifikavo... 139. Teismas pagrįstai pripažino J. M. nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės... 140. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, tačiau CK 6.67... 141. Apeliantė teigia, jog teismas neargumentavo, kodėl pripažinus negaliojančia... 142. Apeliantės nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino... 143. 2013-07-18 O. U. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė pastatą–sezoninę... 144. Nustatant sandorio šalių sąžiningumą pagal įstatymo analogiją,... 145. Apeliantės pagrįstai nurodo, kad teismas nesprendė ir nepasisakė dėl... 146. (t. 10, b. l. 123, 161–167). CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu... 147. O. U. atsakovei UAB „Žibosa“ priteistina 170 000 Lt suma.... 148. Dėl nurodytų aplinkybių taip pat nėra pagrindo panaikinti sprendimo dalį... 149. O. U. nurodo, kad 2011 metais statydama bei 2014 metais remontuodama sezoninę... 150. Teismo sprendimas didžiąja dalimi iš esmės paliekamas nepakeistas, todėl... 151. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo... 152. 1 dalies 3 punktas), likusią teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK... 153. 1 dalies 1 punktas).... 154. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330... 155. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti.... 156. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria J. M. pripažinta nuosavybės teisė... 157. Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia nuo sudarymo... 158. 2013-07-18 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1619 dėl pastato–sezoninės... 159. Ištaisyti rašymo apsirikimą Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m.... 160. Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad iš J. M.... 161. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą....