Byla 2-1251-1009/2016
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

1Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant Rasai Budreckienei, dalyvaujant ieškovei N. S., ieškovės atstovei advokatei Raimondai Klimienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui K. R., institucija, teikianti išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Nustatė

2ieškovė N. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnametės dukters M. R., gim. ( - ), gyvenamąją vietą kartu su ja; nustatyti tokią bendravimo su dukra tvarką: M. R. su tėvu K. R. bendrauja dukrai ir tėvui patogiu metu, N. S. gyvenamojoje vietoje, nesuteikiant tėvui K. R. išsivežti dukrą su nakvyne iš motinos gyvenamosios vietos be atskiro rašytinio sutikimo; priteisti iš atsakovo K. R. išlaikymą dukrai M. R. periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu gyveno kartu iki dukters gimimo ir kurį laiką jai gimus, bet vėliau bendras gyvenimas nutrūko. Dukra nuo gimimo auga kartu su ja. Ji gauna tik išmoką vaikui, kitų pajamų ar turto neturi. Atsakovas dukters išlaikymui skiria apie 10,00 Eur per mėnesį.

4Ieškovė N. S. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais.

5Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu.

6Institucija teikianti išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurią palaikė teisme, kad palaiko ieškovės N. S. prašymą M. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove bei ieškovės prašomą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

7Ieškinys tenkintinas.

8Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006, 3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008).

9Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad M. R., a. k. ( - ) gim. ( - ), yra ieškovės N. S. ir atsakovo K. R. dukra (b. l. 5). Nei ieškovė, nei atsakovas nedirba, turto neturi.

10Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės dukra M. R. nuo gimimo gyvena kartu su motina dviejų kambarių bute su patogumais, namuose yra visi būtini baldai, mergaitė turi atskirą lovytę, erdvę žaislams, tarp mergaitės ir motinos užsimezgęs glaudus ryšys, o atsakovas nepateikė įrodymų apie gyvenimo sąlygas, atsiliepimo į ieškinį, atsikirtimų, o institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateiktais duomenimis girtauja, gyvena jo motinai priklausančiame gyvenamajame name, nepilnametės mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina.

12Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

13Pagal CK 3.169 str. 2 d., jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

14Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. N. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-202/2014).

15CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

16Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas grindžiamas vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.

17Teismo nuomone, ieškovės ieškinio reikalavimai dėl bendravimo su nepilnamete dukra yra pagrįsti, atitinkantys vaiko interesus, prašoma nustatyti bendravimo tvarka vaikui optimali ir geriausia, užtikrinanti stabilią vaiko aplinką, užtikrinanti abiejų tėvų dalyvavimą auklėjant vaiką, nepažeidžianti tėvų lygybės, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

18Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

19Dėl išlaikymo

20Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 str., 11–14 str., 18 str. ir kiti, LR CK 3.155 str., 3.165 str.) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

21Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011; 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 3K-3-419/2010).

22Nustatyta, jog šalių turtinės padėtys, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, laikytinos lygiavertėmis, todėl šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie dukros išlaikymo. Šalys negauna darbo užmokesčio, o institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas pragyvena iš lėšų, kurias gauna dirbdamas atsitiktinius darbus. Ieškovė prašo iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisti išlaikymą po 150,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas nepateikė, todėl tikroji jo turtinė padėtis nenustatyta. Teismas vertina, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikui, nes jis yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus nėra.

23Be to teismas spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

24Pažymėtina ir tai, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

25Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 3K-3-16-706/2016 yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Atliktas byloje esančių ir teismo posėdžių metu išdėstytų aplinkybių, įrodymų, vertinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalys gali dukrai teikti išlaikymą po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, ieškovės ir atsakovo dukros išlaikymui reikalinga suma sudaro 300,00 Eur.

27Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas pilnai pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškovė N. S. skirtina lėšų, skirtų nepilnametės dukros išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

28Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

29Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Atsakovui tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 136,00 Eur (išlaikymas 150,00 Eur x 12 mėn. x 0,03 = 54 Eur, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas 41,00 Eur, bendravimo su vaiko tvarkos nustatymas 41,00 Eur). Atsižvelgiant į LR CPK 85 str. 1 d. 3 p. (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 136,00 Eur žyminis mokestis bei 2,70 Eur pašto išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK nustatytas taisykles.

32Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 str. 2 d.). Byloje pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2016-09-27 pažymą Nr. (2.19) NTP-7-10183 sudaro 162,12 Eur. Ieškovės reikalavimai patenkinti 100 proc. Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina 100 proc. ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 162,12 Eur (CPK 79 str., 83 str., 85 str., 99 str.).

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str.,

Nutarė

34ieškinį tenkinti.

35Nustatyti M. R., gim. ( - ), a. k. ( - ) gyvenamąją vietą su jos motina N. S., a. k. ( - )

36Nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: M. R., gim. ( - ), a. k. ( - ) su tėvu K. R., a. k. ( - ) bendrauja dukrai ir tėvui patogiu metu, N. S. gyvenamojoje vietoje, nesuteikiant tėvui K. R. teisės išsivežti dukrą su nakvyne iš motinos gyvenamosios vietos be atskiro rašytinio sutikimo

37Priteisti iš atsakovo K. R., a. k. ( - ) nepilnametei dukrai M. R., gim. ( - ), a. k. ( - ) išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimta penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2016-07-26, iki dukros M. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

38Pavesti ieškovei N. S., a. k. ( - ) dukters M. R. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

39Priteisti iš atsakovo K. R. , a. k. ( - ) 136,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 2,70 Eur (du eurus 70 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).

40Priteisti iš atsakovo K. R. , a. k. ( - ) valstybės naudai, 162,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 12 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

41Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

42Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė,... 2. ieškovė N. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nustatyti... 3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu gyveno kartu iki dukters gimimo... 4. Ieškovė N. S. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame nurodytais... 5. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai viešo... 6. Institucija teikianti išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės... 7. Ieškinys tenkintinas.... 8. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 9. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad M. R., a. k. ( - ) gim. ( - ), yra... 10. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo... 11. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų... 12. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo... 13. Pagal CK 3.169 str. 2 d., jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios... 14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu... 15. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio... 16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra... 17. Teismo nuomone, ieškovės ieškinio reikalavimai dėl bendravimo su... 18. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą... 19. Dėl išlaikymo ... 20. Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo... 21. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir... 22. Nustatyta, jog šalių turtinės padėtys, atsižvelgiant į byloje pateiktus... 23. Be to teismas spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo... 24. Pažymėtina ir tai, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra... 25. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 3K-3-16-706/2016 yra nurodęs, kad... 27. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovės... 28. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).... 29. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio... 32. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas... 33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str.,... 34. ieškinį tenkinti.... 35. Nustatyti M. R., gim. ( - ), a. k. ( - ) gyvenamąją vietą su jos motina N.... 36. Nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: M. R., gim. ( - ), a. k.... 37. Priteisti iš atsakovo K. R., a. k. ( - ) nepilnametei dukrai M. R., gim. ( -... 38. Pavesti ieškovei N. S., a. k. ( - ) dukters M. R. išlaikymo lėšas tvarkyti... 39. Priteisti iš atsakovo K. R. , a. k. ( - ) 136,00 Eur (vieną šimtą... 40. Priteisti iš atsakovo K. R. , a. k. ( - ) valstybės naudai, 162,12 Eur... 41. Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.... 42. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...