Byla 2S-1988-259/2011
Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. B. ir L. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-13241-285/2011, kuria patenkintas pareiškėjo (kreditoriaus) AB „Citadele“ banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir

Nustatė

2Kauno miesto apylinkės teismas 2011-07-08 nutartimi (b.l.38-39) Nutarė 1) areštuoti A. B. nuosavybės teise priklausantį turtą – 37,7700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) Jonavos r., įkeistą 2009-02-06 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - ), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AB „Citadele“ bankui; 2) įspėti skolininką ir įkeisto turto savininką A. B. ir skolininkę L. D., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių; 3) uždrausti įkeisto turto savininkui perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto; 4) pavesti Centrinės hipotekos įstaigos filialui hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo, vadovaujantis šia nutartimi, padaryti žymą apie įkeisto turto areštą Hipotekos registro duomenų bazėje; 5) pranešti apie turto areštą Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui.

3Teismas nustatė, jog 2009-02-06 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - ) (b.l.8-9), A. B., užtikrindamas 129 499,86 Eur paskolos, suteiktos A. B. ir L. D. pagal 2007-11-12 kreditavimo sutartį Nr. VE/1762/002 (b.l.15-23), grąžinimą, AB „Citadele“ bankui (buv. AB Parex bankas) įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą – 37,7700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) Jonavos r. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 155 000 Lt. Tos pačios prievolės įvykdymo užtikrinimui įregistruoti hipotekos lakštai id. kodas ( - ) (b.l.10-11), id. kodas ( - ) (b.l.13-14). Teismas nustatė, jog skolininkai A. B. ir L. D. tinkamai bei laiku prievolės kreditoriui AB „Citadele“ bankui pagal 2007-11-12 kreditavimo sutartį Nr. VE/1762/002 neįvykdė. Todėl kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas priverstinai išieškoti 137801,70 Eur, iš jų: 124 771,01 Eur negrąžinto kredito, 2174,25 Eur nesumokėtų palūkanų, 10856,44 Eur nesumokėtų delspinigių, taip pat 137 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog įkeistas turtas areštuotinas, įspėjant skolininkus ir įkeisto turto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

4Atskiruoju skundu (b.l.49-54) suinteresuoti asmenys A. B. ir L. D. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimais esmės, dėl šių motyvų:

51) teismas visiškai netyrė, ar 2007-11-12 Kreditavimo sutartis Nr. VE/1762/002 (toliau - Sutartis) su skolininkais buvo nutraukta pagrįstai, laikantis Sutarties ir įstatymų reikalavimų, tokiu būdu nukrypdamas nuo LAT praktikos (LAT 2011-06-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-272/2011). Kreditorius savo pareiškime tvirtina, jog Sutartis nutraukta 2011-03-04, skolininkams nevykdant Sutartyje nustatytų įsipareigojimų, taip pat nurodo, kad skolininkams buvo nustatytas terminas iki 2011-03-03 grąžinti kreditoriui pradelstą grąžinti kreditą, priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius. Tačiau skolininkai jokio pranešimo apie numatomą Sutarties nutraukimą nėra gavę, t. y. skolininkai nebuvo tinkamai informuoti apie susidariusį įsiskolinimą - pradelstą kreditą, palūkanas, delspinigius. Skolininkams nebuvo ir iki šiol nėra žinoma, kokią konkrečią grąžintino kredito sumą vėluota mokėti, koks pradelsimo laikotarpis. Skolininkams yra žinomas tik pats Sutarties nutraukimo faktas, apie kurį buvo pranešta kreditoriaus 2011-03-04 pranešimu Nr. MB5-01/370 „Dėl sutarties nutraukimo“ (b.l.26). Paskutinis iki Sutarties nutraukimo gautas kreditoriaus pranešimas buvo 2011-02-10 pranešimas Nr. MB5-01/267 „Dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo“ (b.l.55). Iš šio pranešimo turinio matyti, jog jokių konkrečių reikalavimų dėl neva pradelsto kredito, palūkanų ar delspinigių pareikšta nebuvo. CK 6.218 str. 1 d. numato, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Kreditoriaus ir skolininkų sudarytos Sutarties Bendrosios dalies 8.2.1 ir 8.3 punktuose numatyta, kad paaiškėjus Sutartyje nurodytoms aplinkybėms, bankas turi teisę ne mažiau kaip prieš 15 (penkiolika) dienų raštu įspėjęs kredito gavėjus, vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti Sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjai grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą. Šiuo atveju kreditorius pažeidė įstatyme ir Sutartyje numatytą reikalavimą iš anksto pranešti kitai šaliai apie numatomą Sutarties nutraukimą. Pagal LAT praktiką, siekdamas įgyvendinti CK 4.192 str. 1 d. nustatytas priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto sąlygas, kreditorius turi procesinę pareigą pateikti įrodymus, kad sutartis yra tinkamai nutraukta (LAT 2011-06-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-272/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties Bendrosios dalies 12.2 p. nuostata, pagal kurią paštu išsiųsti pranešimai laikomi gautais penktą dieną nuo jų išsiuntimo dienos, prieštarauja imperatyviam CK 6.218 str. 1 d. reikalavimui tinkamai pranešti antrajai sutarties šaliai apie numatomą sutarties nutraukimą. Tai patvirtina ir LAT praktika (LAT 2009-06-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-241/2009). Darytina išvada, jog kreditorius, pažeisdamas Sutarties ir įstatymo reikalavimus, nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, o teismas kreditoriaus reikalavimus patenkino neįvertinęs visų bylos aplinkybių, kreditoriaus reikalavimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pagrįstumo ir teisėtumo;

62) teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad kreditoriaus ir skolininkų sudaryta Sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir jos nuostatos turi būti vertinamos sąžiningumo aspektu. LAT praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (nagrinėjamoje byloje - sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (LAT 2011-06-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-272/2011). Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d. prasme kreditorius turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, kreditas skolininkams buvo suteiktas skolininkų asmeniniams, su verslu ar profesija nesusijusiems tikslams, kredito grąžinimas užtikrintas įsigyto nekilnojamojo turto hipoteka. Dėl šios priežasties turėtų būti vertinamas Sutarties sąlygų sąžiningumas, atsižvelgiant į CK 6.188 str. numatytus vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo kriterijus. Sutarties Bendrosios dalies 8.2.1 p., 8.2.1.1 p. nustatyta, kad bankas turi teisę ne mažiau kaip prieš 15 (penkiolika) dienų raštu įspėjęs kredito gavėjus, vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti Sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjai grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, jeigu kredito gavėjai <...> ilgiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų negrąžina Sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų. Sutarties Bendrosios dalies 8.4 p. numatyta: bankui nutraukus Sutartį prieš terminą ir pareikalavus grąžinti visą negrąžintą kreditą, kredito gavėjai visą negrąžintą kreditą privalės grąžinti bankui iki Sutarties nutraukimo dienos. Vertinant šias Sutarties sąlygas, reikėtų įvertinti ir tai, kad šalių sudaryta Sutartis yra ilgalaikė, galutinis kredito grąžinimo terminas siekia apie 25 metus, kreditas turi būti grąžinamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį. Sutarties nutraukimą reglamentuojančios Sutarties sąlygos, kurios suteikia kreditoriui teisę skolininkams Sutartyje nustatytais terminais negrąžinus kreditoriui bent vienos kredito dalies, nutraukti Sutartį ir reikalauti grąžinti visą negrąžintą kreditą iki Sutarties nutraukimo dienos, laikytinos nesąžiningomis ir turi būti pripažintos negaliojančiomis. Sutartyje numatyta neproporcingai didelė skolininkų atsakomybė už Sutarties netinkamą vykdymą - kredito dalies ar palūkanų grąžinimo pagal grafiką vėlavimą. LAT yra konstatavęs, kad kreditavimo sutarties <...> punktuose įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 d. ir 2 d.) (LAT 2011-06-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-272/2011). LAT pripažino tokias sutarties sąlygas negaliojančiomis ab initio CK 6.188 str. 7 d. pagrindu. Teismas nevertino Sutarties sąlygų sąžiningumo, nenumatė, kad Sutartį kreditorius vienašališkai galėjo nutraukti, vadovaudamasis nesąžiningomis Sutarties nuostatomis dėl kredito dalies ir palūkanų mokėjimo vėlavimo. Kreditorius, nutraukdamas Sutartį, taip pat neatsižvelgė į skolininkų prašymus atidėti kredito dalių mokėjimo terminus dėl susidariusios sunkios skolininkų finansinės padėties, kurią nulėmė šalyje ir pasaulyje kilusi ekonominė krizė. Iš 2011-02-10 kreditoriaus pranešimo Nr. MB5-01/267 „Dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo“ (b.l.55) matyti, jog kreditorius neatsižvelgė į skolininkų 2010-10-22 prašymą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, atidedant kredito įmokos mokėjimą dviem metams (prašymo kopija negali būti pateikta, nes vienintelis jo egzempliorius buvo pateiktas kreditoriui). Prašymas kreditoriui buvo pateiktas vadovaujantis Sutarties Bendrosios dalies 4.3 p., kuriuo nustatyta, kad kredito gavėjams pateikus bankui motyvuotą raštišką prašymą, bankas svarstys galimybę atidėti kredito dalinių grąžinimų mokėjimo terminus. Iš susirašinėjimo duomenų matyti, kad skolininkų prašymą kreditorius svarstė beveik 4 mėnesius, neatsižvelgdamas į tai, kad dėl prašyme nurodytų motyvų ir delsimo priimti sprendimą skolininkams galėjo kilti sunkumų vykdant Sutartyje numatytus kredito ir palūkanų mokėjimo įsipareigojimus. Neatsižvelgdamas į skolininkų prašyme nurodytus motyvus, kreditorius pasiūlė skolininkams nepalankiomis sąlygomis keisti Sutarties nuostatas: bankas informavo, kad pakartotinai prašymas dėl įmokų atidėjimo bus svarstomas, nustatant, jog galutinis kredito grąžinimo laikotarpis trumpinamas iki 24 mėn. keičiant kredito grąžinimo metodą - termino pabaigoje, t. y. visa kredito suma turės būti grąžinama termino pabaigoje, ir, kai bus papildomai įkeitimui pateiktas likvidus nekilnojamasis bankui priimtinas turtas. Tai rodo, kad kreditorius, naudodamasis susidariusia sunkia skolininkų finansine situacija, siūlė keisti Sutartį palankiomis sau sąlygomis, neatsižvelgdamas į kitos Sutarties šalies interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sutarties sąlygos jau buvo keičiamos ir pildomos kreditoriaus naudai sudarant 2009-02-03 Susitarimą Nr. VE/1762/002.1 dėl 2007-11-12 kreditavimo sutarties Nr. VE/1762/002 (toliau - Susitarimas) (b.l.21-23). Susitarimu skolininkams suteiktas papildomas 14481 Eur kreditas, kuris skirtas buvusių pradelstų mokėti sumų pagal Sutartį padengimui bei būsimų mokėjimų pagal Sutartį mokėjimui, papildomai įkeičiant žemės sklypą, esantį ( - ) Jonavos r. Susitarimu taip pat buvo nuo 1,8 proc. iki 5 proc. padidinta palūkanų marža bendrai kredito sumai (129 499,86 Eur). Nors Susitarimu kreditorius patenkino skolininkų prašymą ir atidėjo kredito gražinimo terminą 12 mėnesių, minėtos Susitarimo nuostatos iš esmės apsunkino skolininkų sutartinių įsipareigojimų vykdymo sąlygas dėl padidėjusių palūkanų ir papildomai suteikto kredito grąžinimo. Šios aplinkybės rodo, kad kreditorius, neatsižvelgdamas į tai, kad skolininkams dėl objektyvių priežasčių tapo sudėtingiau vykdyti Sutartį, siekė užtikrinti išskirtinai tik savo interesų apsaugą ir nesistengė išsaugoti Sutarties. Dėl šios priežasties kreditoriaus veiksmai nutraukiant Sutartį laikytini nesąžiningais ir pažeidžiančiais kitos šalies interesus;

73) kreditorius nenurodė, kuo grindžia reikalavimą dėl palūkanų ir delspinigių išieškojimo, nepateikė jokio delspinigių sumos paskaičiavimo ar kito nurodytą sumą pagrindžiančio dokumento. Reikalaujama delspinigių suma yra didelė, todėl tokio reikalavimo tenkinimas ir išieškojimas iš skolininkams nuosavybės teise priklausančio turto gali sukelti sunkias pasekmes skolininkams. Dėl šios priežasties teismas turėjo įsitikinti, kad visi papildomi kreditoriaus reikalavimai (dėl delspinigių ir palūkanų) būtų pagrįsti, teisėti ir nepažeistų skolininkų teisėtų interesų. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog delspinigių ir palūkanų reikalavimo pagrįstumo klausimo teismas nesvarstė, sprendimą priteisti skolininkų esą nesumokėtas palūkanas ir delspinigius nemotyvavo, neišsiaiškino, kuo pagrįstas tokių kreditoriaus reikalavimų tenkinimas. Be to, nutartyje apskritai nėra nurodoma, kuri kreditoriaus reikalavimų dalis tenkinama;

84) skolininkams 2011-07-13 buvo įteikta tik skundžiama nutartis ir 2011-06-23 kreditoriaus pareiškimas „Dėl priverstinio skolos išieškojimo“ be kreditoriaus pareiškime nurodytų pridedamų dokumentų - skolos grafiko pagal Sutartį, 2009-02-06 hipotekos lakšto kopijos, sutarties kopijos, susitarimo kopijos, 2010-12-29 įspėjimo Nr. MB5-01/3131 kopijos, 2011-03-04 pranešimo Nr. MB5-01/370 kopijos. Su kai kuriais kreditoriaus pareiškime nurodytais dokumentais (pavyzdžiui, Skolos grafiku pagal Sutartį ir 2010-12-29 įspėjimu Nr. MB5-01/3131) skolininkai apskritai nebuvo supažindinti. Kadangi skolininkai dėl kreditoriaus pareiškimo priedų trūkumo negalėjo tinkamai įvertinti kreditoriaus pateiktų rašytinių įrodymų, skolininkų galimybė apskųsti galimai neteisėtą teismo nutartį buvo apribota.

9Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.62-65) pareiškėjas (kreditorius) AB „Citadele“ bankas su atskiruoju skundu nesutiko, prašė atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirojo skundo tenkinimo atveju, konstatuoti, jog apie 2007-11-12 kreditavimo sutarties Nr. VE/1762/002 nutraukimą A. B. ir L. D. sužinojo 2011-07-13, dėl šių motyvų:

101) skolininkams apie kreditavimo sutarties nutraukimą buvo pranešta tinkamai. Bankas 2010-12-29 įspėjimą Nr. MB5-01/3/3131 (b.l.24), kuriame nurodoma, kad skolininkams nepadengus susidariusio įsiskolinimo, bankas nutrauks kreditavimo sutartį, išsiuntė 2010-12-30 kreditavimo sutartyje nurodytu skolininkų adresu ( - ), Kaunas. Iš AB „Lietuvos paštas“ rašto matyti, kad paštas voką su šiuo įspėjimu gavo 2010-12-31 ir tą pačią dieną pristatė skolininkų gyvenamu adresu. Neradus kam įteikti, pašto dėžutėje paliko pranešimą apie siuntą, tačiau skolininkai į paštą atsiimti įspėjimo neatvyko (b.l.66). Pranešimo apie gautą siuntą - įspėjimo apie kreditavimo sutarties nutraukimą skolininkų gaunamos pašto korespondencijos dėžutėje palikimas laikytinas tinkamu skolininkų informavimu apie sutarties nutraukimą (CK 6.166 str.). CK 6.218 str. nereikalauja pranešimo apie sutarties nutraukimą skolininkui įteikimo - pakanka tik pranešti kitai šaliai. Todėl CK 6.166 ir yra įtvirtinta tik žinojimo prezumpcija, reiškianti, jog pranešimas tapo žinomas adresatui, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją vietą, o ne tada, kai kita šalis perskaitė pranešimą arba tokį pranešimą gavo fiziškai. Skolininkų minimoje LAT 2009-06-18 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-241/2009 pabrėžiama, kad „<...> reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis <...> Atsižvelgiant į tai, Civiliniame kodekse įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 straipsnis).“ Naujausioje Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog pranešimas (ar įspėjimas) tampa žinomas adresatams tuo momentu, kai jis pasiekia paskutinę žinomą jų gyvenamąją vietą ir yra laikomas tinkamu adresatų informavimu tiek apie gresiantį kreditavimo sutarties nutraukimą, jei per nustatytą terminą skolininkai neįvykdys banko reikalavimo, tiek apie jau įvykusį kreditavimo sutarties nutraukimą (Vilniaus apygardos teismo 2011-03-30 nutartis civ. byloje Nr. 2S-515-302/2011; Vilniaus apygardos teismo 2011-04-05 nutartis civ. byloje Nr. 2S-553-115/2011; Vilniaus apygardos teismo 2011-05-05 nutartis civ. byloje Nr. 2S-302-520/2011; Kauno apygardos teismo 2011-06-17 nutartis civ. byloje Nr. 2S-1333-153/2011). Skolininkų argumentai, neva bankas terminą kreditavimo sutarčiai nutraukti skaičiavo nuo išsiuntimo, yra nepagrįsti, nes pranešimas išsiųstas 2010-12-30, o kreditavimo sutartis nutraukta 2011-03-04, t. y. praėjus 3 mėnesiams po įspėjimo išsiuntimo. Bankas, nutraukdamas sutartį, kreditavimo sutarties 12.2 p. nuostata nesivadovavo, todėl CK 6.218 str. 1 d. ir LAT praktikos nepažeidė;

112) kreditavimo sutartis nutraukta skolininkams pradelsus mokėti net 4 kasmėnesines kredito ir palūkanų grąžinimo įmokas. Iš skolos grafiko (b.l.7) matyti, jog iki kreditavimo sutarties nutraukimo skolininkai buvo skolingi kredito bei palūkanų grąžinimo įmokas beveik už 4 mėnesius. Skolininkai per šį laikotarpį nuo skolos atsiradimo (2010-12-06) iki kreditavimo sutarties nutraukimo (2011-03-04) sugebėjo padengti tik dalį palūkanų įmokos už 2010 m. lapkričio mėnesį (liko 189,16 Eur iš apytiksliai 562 Eur). Todėl skolininkų nurodoma LAT 2011-06-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-272/2011 ir joje pateiktas išaiškinimas, kad negalioja kreditavimo sutarties sąlyga, leidžianti nutraukti sutartį skolininkui praleidus bent vieną kredito grąžinimo įmoką, šiuo atveju netaikytina, nes kreditavimo sutartis nutraukta skolininkams praleidus ne vieną, o beveik keturias kredito ir palūkanų grąžinimo įmokas;

123) delspinigių ir palūkanų dydžio pagrįstumas ypatingosios teisenos tvarka nenagrinėtinas. Vadovaujantis CPK 542 str. ir LAT praktika, hipotekos teisėjas nesprendžia klausimų, susijusių su pagrindine prievole (LAT 2011-03-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-14/2011; LAT 2010-04-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-171/2010; LAT 2010-01-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-50/2010; LAT 2008-01-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-103/2008 ir kt.). Kadangi atskirajame skunde skolininkai kelia jiems priskaičiuotų delspinigių ir palūkanų dydžio klausimą, šis argumentas vertintinas kaip susijęs su skolos dydžiu ir, vadovaujantis LAT praktika, toks ginčas hipotekos teisėjo nenagrinėtinas. Hipotekos teisėjas taip pat nevertina tarp šalių vykusių derybų. Kauno apygardos teismas 2011-03-15 nutartyje civ. byloje Nr. 2S-692-259/2011 pažymėjo, jog hipotekos teisėjo kompetencijai įstatymų nėra numatyta sprendžiant tokio pobūdžio bylas, nagrinėti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčus dėl skolų dengimo ir sutarčių vykdymo, juolab vertinti, kokios priežastys sutrukdė skolininkams/įkeisto turto savininkams įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, vyko ar nevyko derybos tarp kreditoriaus ir skolininkų prieš kreditoriui kreipiantis į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo;

134) jeigu apeliacinės instancijos teismas skolininkų atskirąjį skundą tenkintų, remdamasis civilinio proceso operatyvumo principu, bankas prašo teismą konstatuoti, jog apie kreditavimo sutarties nutraukimą skolininkai sužinojo 2011-07-13, kai gavo skundžiamą nutartį. Tokiu atveju bylą grąžinus pirmos instancijos teismui, bankas pateiktų naują negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių skaičiavimą, bankui nereikėtų dar kartą informuoti skolininkų apie kreditavimo sutarties nutraukimą. Sąlygos kreditavimo sutarties nutraukimui, tenkinus atskirąjį skundą, tebeegzistuoja, skolininkai po kreditavimo sutarties nė karto neatliko mokėjimų bankui.

14Atskirasis skundas atmestinas.

15Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog 2007-11-12 kreditavimo sutartimi Nr. VE/1762/002 pareiškėjas suteikė 115 848 eurų kreditą veiklai A. B. ir L. D. (b.l.12-19). 2009-02-06 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - ) (b.l.8-9), A. B., užtikrindamas 129 499,86 Eur paskolos, suteiktos A. B. ir L. D. pagal 2007-11-12 kreditavimo sutartį Nr. VE/1762/002 (b.l.15-23), grąžinimą, AB „Citadele“ bankui (buv. AB Parex bankas) įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą – 37,7700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) Jonavos r. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 155 000 Lt. Tos pačios prievolės įvykdymo užtikrinimui įregistruoti hipotekos lakštai id. kodas ( - ) (b.l.10-11), id. kodas ( - ) (b.l.13-14). Skolininkai A. B. ir L. D. tinkamai bei laiku prievolės kreditoriui AB „Citadele“ bankui pagal 2007-11-12 kreditavimo sutartį Nr. VE/1762/002 neįvykdė. Kreditorius nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi į teismą, prašydamas pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą iš skolininko A. B. 2009 02 06 sutartinės hipotekos lakštu (02/1/2009/0001370) įkeisto nekilnojamojo turto objekto 37,77 ha ploto žemės sklypo 137801,70 Eur skolą, taip pat prašė išieškoti 137 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą (b.l. 34).

16Kauno miesto apylinkės teismas 2011-07-08 nutartimi (b.l.38-39) Nutarė 1) areštuoti A. B. nuosavybės teise priklausantį turtą – 37,7700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) Jonavos r., įkeistą 2009-02-06 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - ), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AB „Citadele“ bankui; 2) įspėti skolininką ir įkeisto turto savininką A. B. ir skolininkę L. D., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių; 3) uždrausti įkeisto turto savininkui perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto; 4) pavesti Centrinės hipotekos įstaigos filialui hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo, vadovaujantis šia nutartimi, padaryti žymą apie įkeisto turto areštą Hipotekos registro duomenų bazėje; 5) pranešti apie turto areštą Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui.

17Atskiruoju skundu (b.l.49-54) suinteresuoti asmenys A. B. ir L. D. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimais esmės, skundo motyvuose nurodoma, jog teismas visiškai netyrė, ar 2007-11-12 Kreditavimo sutartis Nr. VE/1762/002 (toliau - Sutartis) su skolininkais buvo nutraukta pagrįstai, laikantis Sutarties ir įstatymų reikalavimų, tokiu būdu nukrypdamas nuo LAT praktikos (LAT 2011-06-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-272/2011), kadangi teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad kreditoriaus ir skolininkų sudaryta Sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir jos nuostatos turi būti vertinamos sąžiningumo aspektu, kreditorius nenurodė, kuo grindžia reikalavimą dėl palūkanų ir delspinigių išieškojimo, nepateikė jokio delspinigių sumos paskaičiavimo ar kito nurodytą sumą pagrindžiančio dokumento, kadangi reikalaujama delspinigių suma yra didelė, todėl tokio reikalavimo tenkinimas ir išieškojimas iš skolininkams nuosavybės teise priklausančio turto gali sukelti sunkias pasekmes skolininkams. Skunde teigiama, kad su kai kuriais kreditoriaus pareiškime nurodytais dokumentais (pavyzdžiui, Skolos grafiku pagal Sutartį ir 2010-12-29 įspėjimu Nr. MB5-01/3131) skolininkai apskritai nebuvo supažindinti, dėl to skolininkai negalėjo tinkamai įvertinti kreditoriaus pateiktų rašytinių įrodymų, skolininkų galimybė apskųsti galimai neteisėtą teismo nutartį buvo apribota.

18Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto specialią procedūrą - išieškojimą ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį. Pagal LR CPK 544 str. bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingąja teisena. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Papildomai įstatyme (CK 4.196 straipsnis) nustatyti atvejai, kada hipotekos kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, kuris nurodytas hipotekos lakšte. Šių atvejų sąrašas yra baigtinis ir jame nenustatyta kreditoriaus teisės reikalauti pradėti išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą prieš terminą, kai nutraukiama pagrindinė sutartis, užtikrinta hipoteka. Tokia kreditoriaus teisė pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 4.192 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus.

19Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta Kreditavimo sutarties sąlygose šalys numatė Kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindus, sąlygas ir tvarką (b.l. 18, antra pusė, 19, sutarties 8.2, 8. 3 punktai). Byloje ginčo, kad skolininkai pažeidė Kreditavimo sutarties sąlygas kredito grąžinimo dalyje nėra, todėl teisėjų kolegija laiko, kad kreditorius pagrįstai ir teisėtai nutraukė kreditavimo sutartį prieš terminą, taip pat įvykdė visas įstatymo leidėjo nustatytas procedūras prieš pradedant priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkų.

20Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skolininkams apie kreditavimo sutarties nutraukimą buvo pranešta tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankas 2010-12-29 įspėjimą Nr. MB5-01/3/3131 (b.l.24), kuriame nurodoma, kad skolininkams nepadengus susidariusio įsiskolinimo, bankas nutrauks kreditavimo sutartį, išsiuntė 2010-12-30 kreditavimo sutartyje nurodytu skolininkų adresu ( - ), Kaunas. Iš AB „Lietuvos paštas“ rašto matyti, kad paštas voką su šiuo įspėjimu gavo 2010-12-31 ir tą pačią dieną pristatė skolininkų gyvenamu adresu. Neradus kam įteikti, pašto dėžutėje paliko pranešimą apie siuntą, tačiau skolininkai į paštą atsiimti įspėjimo neatvyko (b.l.66). Pranešimo apie gautą siuntą - įspėjimo apie kreditavimo sutarties nutraukimą skolininkų gaunamos pašto korespondencijos dėžutėje palikimas laikytinas tinkamu skolininkų informavimu apie sutarties nutraukimą (CK 6.166 str.). CK 6.218 str. nereikalauja pranešimo apie sutarties nutraukimą skolininkui įteikimo - pakanka tik pranešti kitai šaliai. Todėl CK 6.166 ir yra įtvirtinta tik žinojimo prezumpcija, reiškianti, jog pranešimas tapo žinomas adresatui, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją vietą, o ne tada, kai kita šalis perskaitė pranešimą arba tokį pranešimą gavo fiziškai. Skolininkų skunde minimoje LAT 2009-06-18 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-241/2009 pabrėžiama, kad „<...> reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis <...> Atsižvelgiant į tai, Civiliniame kodekse įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 straipsnis).“ Skolininkų argumentai, jog bankas terminą kreditavimo sutarčiai nutraukti skaičiavo nuo pranešimo išsiuntimo, yra nepagrįsti, nes pranešimas išsiųstas 2010-12-30, o kreditavimo sutartis nutraukta 2011-03-04, t. y. praėjus 3 mėnesiams po įspėjimo išsiuntimo.

21Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tą nustatytą faktinę aplinkybę, jog sutarties nuostatas skolininkai kredito grąžinimo dalyje pažeidė iš esmės, nes negražino didelės sumos kredito dalies šalių nustatytu terminu. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad kreditavimo sutartis nutraukta skolininkams pradelsus mokėti 4 kasmėnesines kredito ir palūkanų grąžinimo įmokas. Iš skolos grafiko (b.l.7) matyti, jog iki kreditavimo sutarties nutraukimo skolininkai buvo skolingi kredito bei palūkanų grąžinimo įmokas beveik už 4 mėnesius. Skolininkai per šį laikotarpį nuo skolos atsiradimo (2010-12-06) iki kreditavimo sutarties nutraukimo (2011-03-04) sugebėjo padengti tik dalį palūkanų įmokos už 2010 m. lapkričio mėnesį (liko 189,16 Eur iš apytiksliai 562 Eur). Todėl skolininkų nurodoma LAT 2011-06-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-272/2011 ir joje pateiktas išaiškinimas, kad negalioja kreditavimo sutarties sąlyga, leidžianti nutraukti sutartį skolininkui praleidus bent vieną kredito grąžinimo įmoką, šiuo atveju netaikytina, nes kreditavimo sutartis nutraukta skolininkams praleidus ne vieną, o beveik keturias kredito ir palūkanų grąžinimo įmokas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, yra nepagrįsti atskirojo skundo motyvai, kuriuose teigiama, jog kreditorius be faktinio ir teisinio pagrindo vienašališkai nutraukė kredito sutartį anksčiau laiko.

22Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo motyvais, kad paskola yra vartojimo paskola ir teismas ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu. Šalys teikdamos priimdamos paskolą nurodė, kad kredito paskirtis – veiklai. Nagrinėjamu atveju yra svarbi ta aplinkybė, kad už suteiktą kreditą nebuvo įgytas hipoteka įkeistas turtas. Iš bylos medžiagos matyti, kad hipoteka turtas įkeistas tik po dviejų metų nuo kredito sutarties sudarymo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo vertinti, kad suteikta skolininkams paskola buvo skirta vartojimui ir kvalifikuotina kaip vartojimo paskola. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ex officio vertinti ar nagrinėjamos kredito sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos, yra sąžiningos (CK 6.188 str.), (LAT 2011-06-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-272/2011).

23Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, kuriuose aptariami reikalavimo dėl palūkanų ir delspinigių išieškojimo nepagrįstumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. delspinigių ir palūkanų dydžio pagrįstumas ypatingosios teisenos tvarka nenagrinėtinas (LAT 2011-03-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-14/2011; LAT 2010-04-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-171/2010; LAT 2010-01-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-50/2010; LAT 2008-01-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-103/2008 ir kt.). Kadangi atskirajame skunde skolininkai kelia jiems priskaičiuotų delspinigių ir palūkanų dydžio klausimą, šis argumentas vertintinas kaip ginčas, susijęs su skolos dydžiu ir, vadovaujantis LAT praktika, toks ginčas hipotekos teisėjo nenagrinėtinas.

24Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos, teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo tvarka ir procedūras, tinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo pareigas šalims, todėl teismo nutarties išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra paliktina galioti nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).

25Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

27atskirąjį skundą atmesti.

28Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-08 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-07-08 nutartimi (b.l.38-39) Nutarė 1)... 3. Teismas nustatė, jog 2009-02-06 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - )... 4. Atskiruoju skundu (b.l.49-54) suinteresuoti asmenys A. B. ir L. D. su teismo... 5. 1) teismas visiškai netyrė, ar 2007-11-12 Kreditavimo sutartis Nr.... 6. 2) teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad kreditoriaus ir skolininkų... 7. 3) kreditorius nenurodė, kuo grindžia reikalavimą dėl palūkanų ir... 8. 4) skolininkams 2011-07-13 buvo įteikta tik skundžiama nutartis ir 2011-06-23... 9. Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.62-65) pareiškėjas (kreditorius) AB... 10. 1) skolininkams apie kreditavimo sutarties nutraukimą buvo pranešta tinkamai.... 11. 2) kreditavimo sutartis nutraukta skolininkams pradelsus mokėti net 4... 12. 3) delspinigių ir palūkanų dydžio pagrįstumas ypatingosios teisenos tvarka... 13. 4) jeigu apeliacinės instancijos teismas skolininkų atskirąjį skundą... 14. Atskirasis skundas atmestinas.... 15. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog 2007-11-12... 16. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-07-08 nutartimi (b.l.38-39) Nutarė 1)... 17. Atskiruoju skundu (b.l.49-54) suinteresuoti asmenys A. B. ir L. D. su teismo... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs dėl skolos... 19. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta Kreditavimo sutarties... 20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skolininkams apie kreditavimo sutarties... 21. Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tą nustatytą faktinę aplinkybę,... 22. Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo motyvais, kad paskola yra... 23. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, kuriuose... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama apeliacine tvarka teismo... 25. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. atskirąjį skundą atmesti.... 28. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-08 nutartį palikti nepakeistą....