Byla A-1435-624/2015
Dėl sprendimo dalies panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos leidiniai“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ bankroto administratoriui N. H. K. (N. H. C.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

4Pareiškėjas UAB ,,Respublikos leidiniai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–17), prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. SPR-123 dalį, kuria N. H. K. skundas pripažintas iš dalies pagrįstu ir nuspręsta įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją UAB „Respublikos leidiniai“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 1 bei 2 punktų pažeidimo, ir N. H. K. skundą, pareikštą atsakovui, atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas manė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė VIĮ nuostatas, neįvertino visų teisingai sprendimo daliai priimti reikšmingų aplinkybių ir nesivadovavo aktualia Lietuvos Respublikos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika. Teigė, kad pats atsakovas pripažįsta, kad informacija apie jo veiklą yra itin aktuali visuomenei, ji kelia viešąją diskusiją ir atitinka viešąjį interesą bei pateisina visuomenės informavimo priemonių siekį skelbti informaciją šiuo klausimu. N. H. K. laikytinas viešuoju asmeniu pagal VIĮ 2 straipsnio 73 dalį. Nagrinėjamos ginčo publikacijos ir jų teiginiai yra apie BAB „Snoras“ bankroto administratorių, nuo kurio tinkamo pareigų ir funkcijų vykdymo priklauso didelės Lietuvos Respublikos visuomenės dalies interesų užtikrinimas ir apsauga. Teigė, kad šiam asmeniui yra taikomi aukštesni reikalavimai dėl pakantumo griežtesnei kritikai. BAB „Snoras“ bankroto ir jo administravimo tema yra visuomenei svarbi, o viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas turi pareigą visuomenę apie tai informuoti. Pareiškėjas veikė sąžiningai ir teisėtai, kadangi pagrindinis tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį.

6Pareiškėjas nesutiko, kad teiginiuose „N. K. <...> Ką nuveikė? Skaičiuoja paskolas paėmusių asmenų mokamas įmokas. Ir be jo skolininkai mokėtų“, „Pats N. K. vakar paskelbtoje ataskaitoje pasigyrė, kad ,,Snoras“ turto balansą papildė 1,09 milijardo litų įplaukų <...> Visa tai būtų nutikę ir be N. K.“ (publikacija „Per metus „Snoras“ dar aptirpo“ („Respublika“, 2012 m. lapkričio 16 d.) paskelbta informacija neatitinka tikrovės, žemina N. H. K. garbę bei orumą. Publikacijoje nurodyti duomenys paimti iš BAB „Snoras“ tinklalapyje viešai skelbiamų bankroto administratoriaus ataskaitų, kitų viešai skelbiamų ir prieinamų duomenų, o pateikta nuomonė tėra subjektyvus tokių duomenų vertinimas, kuris nelaikytinas žinia, juo labiau kuria siekiama įteigti apie N. H. K. nesąžiningą komercinę veiklą, jį pažeminti ar paniekinti. Teigė, kad pareiškėjas pateikė tik savo nuomonę dėl BAB „Snoras“ bankroto administratoriaus parengtose ataskaitose paskelbtų ir kitų viešai prieinamų duomenų apie BAB „Snoras“ bankrotą ir jo administravimą. Publikacija paskelbta rubrikoje „Nusikaltimai ir nelaimės“ dėl to, kad BAB „Snoras“ banko bankrotas yra iš tiesų didžiulė nelaimė Lietuvos Respublikos piliečiams, indėlininkams ir investuotojams, taip pat Lietuvos Respublikos valstybei, jos prestižui, ekonomikai, verslo tvarkai ir bankų sistemai.

7Ginčo publikacijoje paskelbta informacija, kad ,,Snoro“ bankroto administratoriai iš „Snoro“ banko jau išsiėmė algoms 103 mln. litų surinkta iš BAB „Snoras“ bankroto administratoriaus ataskaitos, todėl nėra neatitinkanti tikrovės. Be to, sunkiai suvokiama, kaip BAB „Snoro“ bankroto proceso ir jo faktinių išlaidų analizė gali diskredituoti N. H. K. ar žeminti jo garbę bei orumą.

8Atsakovas nepagrįstai teigia, kad publikacijoje ,,Senka „Snoro“ stebuklingas šulinys“ („Respublika“, www.respublika.lt, 2012 m. gruodžio 10 d.) paskelbta neteisinga informacija, o

9N. H. K. yra priskiriamas teisės ir moralės normų pažeidimas, teigiama apie nesąžiningą jo komercinę veiklą, todėl yra žeminama N. H. K. garbė ir orumas. Nurodytos išvados padarytos objektyviai, teisingai, išsamiai ir tinkamai nenustačius bei neištyrus visų reikšmingų faktinių aplinkybių, o būtent, kad viešojo asmens N. H. K. veiklos vertinimas, nuomonės dėl jo veiksmų ir priimtų sprendimų reiškimas nėra ir negali būti laikomas neteisėtomis veikomis, ginčo publikacijoje nėra teigiama, kad N. H. K. padarė teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą ar kad jis verčiasi neteisėta / nesąžininga komercine veikla. Informaciją pateikė remdamasis teismų sprendimų dėl BAB ,,Snoras“ veiklos išvadomis ir ataskaitų duomenimis.

10Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad antraštėje „Vidutinė alga „Snore“ – 13 500 litų“ ir teiginyje „Čia dabar mėnesio vidutinis atlyginimas siekia 13 563 litus“ paskelbta informacija yra žinia, kuri neatitinka tikrovės, diskredituoja N. H. K. ir žemina jo garbę bei orumą. Atsižvelgiant į ataskaitose nurodytus duomenis, kad 2012 metais vidutinis bendras mėnesinis darbuotojų atlyginimas viršijo 10 000 Lt, akivaizdu, kad publikacijos ginčo teiginiai, kad kai kuriais mėnesiais vidutinis mėnesio atlyginimas galėjo siekti 13,5 tūkst. Lt, atitinka tikrovę ir yra realūs, kadangi ataskaitose mažiausias apskaitomas darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio laikotarpis yra trys mėnesiai (bendras laikotarpis). Atsakovo sprendime nurodyti darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimai ir jų pagrindu padarytos išvados yra aiškiai nepagrįstos ir neteisingos.

11Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ginčo teiginyje „Gal dėl tų įkainių ir noro pasipelnyti pasirinkta „Colliers“ kompanija nekilnojamam turtui parduoti“ paskelbta informacija neatitinka tikrovės, teigia apie N. H. K. netinkamą elgesį, todėl žemina jo garbę ir orumą. Atsakovas neatsižvelgia į tai, kad jis publikacijoje buvo pavartotas remiantis viešais duomenimis, įskaitant, bet neapsiribojant Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1336/2013, BAB „Snoras“ bankroto administratoriaus parengta III ketvirčio ataskaita ir kitais duomenimis. Ginčo publikacijoje prielaidos / spėjimo / klausiamąja forma buvo pateikta nuomonė, kad gal „Colliers“ kompanija yra pasirinkta dėl jos įkainių ir noro gauti iš BAB „Snoras“ bankroto proceso kuo didesnę naudą. Tokias abejones dar iki ginčo publikacijos pasirodymo kėlė daugelis asmenų, įskaitant ir BAB „Snoras“ kreditorius. Pareiškėjo teigimu, nuomonės prielaidos / spėjimo / klausiamąja forma pareiškimas dėl viešai paskelbtų aplinkybių objektyviai negali pažeminti N. H. K. garbės ir orumo. Už jo, kaip viešojo asmens, kritiką atsakomybėn negali būti traukiami viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai net ir tuo atveju, jeigu jam ši kritika nebuvo priimtina ar maloni arba tokia kritika jį emociškai paveikė. Prielaidos / spėjimo / klausiamąja forma konstatuoti kokią nors informaciją objektyviai neįmanoma. Tai, kad ginčo teiginį paskelbė nurodyta forma, tik patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo skelbiama nuomonė apie viešai nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas, nagrinėdamas ginčo teiginį, iškreipia jo turinį, kadangi jame nėra nurodytos atsakovo traktuojamos aplinkybės. Atsakovas nepagrįstai mano, kad teiginiuose buvo kalbama tik apie nenaudingą ir nerezultatyvią N. H. K. veiklą. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčo teiginiuose buvo teigiama tai, kad didžiąją dalį BAB „Snoras“ gautų pajamų sudaro paskolos ir su jomis susijusios įplaukos, kurios, manytina, būtų surinktos ir be tariamai didelių N. H. K. pastangų ir didelių atlygių konsultantams mokėjimo, kadangi skolininkai turi įstatymuose nustatytą ir sutartinę pareigą vykdyti savo prievoles BAB „Snoras“ naudai. Paskolų ir su ja susijusių įmokų surinkimas objektyviai nėra sudėtingiausia pajamų generavimo forma ir tai nereikalauja išskirtinių papildomų sudėtingų aktyvių veiksmų.

12Pareiškėjas nesutiko, kad publikacijose „Snoro“ turto neužtenka net algoms“ („Respublika“, www.respublika.lt, 2013 m. gegužės 21 d.), „Snoras“ jau išparduodamas dalimis“ („Respublika“, 2013 m. gegužės 21 d.), „Geidžiamiausios algos Lietuvoje“ („Respublika“, 2013 m. gegužės 29 d.) paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės ir jais yra žeminama N. H. K. garbė bei orumas.

13Pareiškėjo manymu, atsakovo išvada, kad ginčo informacijos skleidimas susijęs ne su sąžiningos pareigos informuoti visuomenę jai aktualiais klausimais vykdymu, bet su išankstinės grupinius interesus tenkinančios žurnalistinės kampanijos, nukreiptos prieš pareiškėją, atlikimu, nepagrįsta faktiniais duomenimis, yra šališka ir neobjektyvi. Atsakovas nenurodo, kokie duomenys ir kokios aplinkybės patvirtina šią išvadą, o apsiriboja vien deklaratyviais ir lakoniškais teiginiais.

14Pažymėjo, kad dėjo visas pastangas, kad publikacijose aptariamais klausimais gautų N. H. K. ir BAB „Snoras“ atstovų poziciją ir nuomonę. Atkreipė dėmesį, kad net ir tuo atveju, jeigu, N. H. K. nuomone, publikacijose buvo paskelbta neteisinga ar jam netinkama informacija, jis galėjo pasinaudoti savo teise ir kreiptis į „Respublikos“ redakciją, išdėstyti savo nuomonę dėl publikacijų turinio, tačiau to N. H. K. neatliko.

15Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime (I t., b. l. 167–176) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16Paaiškino, kad trečiojo suinteresuoto asmens veikla nepatenka į VIĮ 2 straipsnio 73 dalyje apibrėžtą sąvoką, todėl jis negali būti laikomas viešuoju asmeniu. Atsakovas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką ir įvertino ginčo teiginių paskleidimo tikslą bei juos paskleidusio asmens elgesį. Šiuo atveju kadangi didžiąją dalį minėtų kreditorių sudaro nemaža Lietuvos Respublikos piliečių dalis, kurių finansinių interesų apsaugą yra įgaliota užtikrinti valstybė, prižiūrėdama ir įgyvendindama finansinio stabilumo politiką, sprendime buvo konstatuota, kad nors pareiškėjas ir nėra viešasis asmuo, tačiau informacija apie jo veiklą yra itin aktuali visuomenei, kelia viešąją diskusiją ir atitinka viešąjį interesą bei pateisina išskirtinį visuomenės informavimo priemonių siekį skelbti informaciją šiuo klausimu, tačiau tokia informacija turi būti skelbiama sąžiningai ir negali pažeisti nustatytų teisės aktų reikalavimų. Būtent šiuo aspektu įvertinus ginčo publikacijų ir teiginių turinį bei pobūdį buvo nustatyta, kad pareiškėjas, teiginiuose paskelbęs tikrovės neatitinančią, trečiojo suinteresuoto asmens garbę bei orumą žeminančią ir VIĮ 3 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 8 dalies 1 punktą pažeidžiančią informaciją, nesiekė sąžiningai informuoti visuomenės jai aktualiu klausimu, bet siekė įžeisti ir pažeminti trečiąjį suinteresuotą asmenį, todėl tokios teisės aktų nuostatas pažeidžiančios informacijos paskelbimas negalėjo būti pateisinamas viešuoju interesu ar viešąja diskusija.

17Atsakovas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika ir pažymėjo, kad sprendimo priėmimo dieną buvo suėjęs Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 35 straipsnyje nustatytas terminas dėl poveikio priemonių taikymo dėl publikacijose „Per metus „Snoras“ dar aptirpo“ („Respublika“, 2012 m. lapkričio 16 d.), „Senka „Snoro“ šulinys“ („Respublika“, 2012 m. gruodžio 10 d.), „Senka „Snoro“ stebuklingas šulinys“ („Respublika“, 2012 m. gruodžio 10 d.), „Vidutinė alga „Snore“ – 13 500 litų“ („Respublika“, 2013 m. sausio 12 d., 2013 m. sausio 13 d.) padarytų ir sprendime nustatytų VIĮ pažeidimų, todėl pareiškėjui nebuvo skirtas įspėjimas dėl minėtose publikacijose paskelbtos informacijos. Šiuo pagrindu sprendimo dalis dėl minėtose publikacijose paskelbtos informacijos pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių, t. y. nenustatė teisių ir pareigų, sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytas įspėjimas dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 1 bei 2 punktų pažeidimo nebuvo skirtas, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo apskųsti minėtos sprendimo dalies. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo dalis, kurioje ginčijama sprendimo dalis dėl minėtose publikacijose paskelbtos informacijos, negali būti laikoma skundo dalyku ir teismas neturėtų nagrinėti šio klausimo.

18Paaiškino, kad, pavyzdžiui, teiginyje „Gal dėl tų įkainių ir noro pasipelnyti pasirinkta ir „Colliers“ kompanija nekilnojamajam turtui parduoti“ paskelbta konstatuojamoji informacija, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pasamdė UAB „Colliers International Advisors“, siekdamas, kad BAB „Snoras“ patirtų kuo didesnes išlaidas, gali būti patikrinta, todėl laikytina žinia.

19Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta 2013 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4334-881/2013 neapėmė konsultavimo išlaidų pagrįstumo vertinimo dėl UAB „Colliers International Advisors“ veiklos, kaip tai yra susieta ginčo publikacijoje. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė informaciją, kad 2012 m. liepos 31 d. jis Kreditorių komitetui pristatė ataskaitą, kurioje pateikė savo pasiūlymą dėl nekilnojamojo turto pardavimo metodo, nurodė bendrovių, kurios rūpintųsi BAB „Snoras“ nekilnojamojo turto pardavimu, atrankos procedūras ir įvardijo šešias bendroves kandidates. 2012 m. spalio 4 d. Kreditorių komitetui buvo pateikta išvada dėl geriausio ir mažiausias išlaidas turėsiančio gauto pasiūlymo ir buvo pritarta, kad nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas tieks UAB „Colliers International Advisors“. Visa tai rodo, kad nekilnojamojo turto pardavimo paslaugoms teikti konkreti bendrovė buvo pasirinkta ne vienasmeniškai trečiojo suinteresuoto asmens, bet šiame procese taip pat dalyvavo Kreditorių komitetas, kuris vertino pateiktus pasiūlymus ir priėmė galutinį sprendimą. Atsižvelgusi į tai, padarė išvadą, kad ginčo teiginyje paskelbta informacija neatitinka tikrovės, nepagrįstai teigiama apie trečiojo suinteresuoto asmens netinkamą elgesį, todėl žemina jo garbę ir orumą.

20Teiginiuose „<...> jokių paslėptų „Snoro“ pinigų N. K. nerado“ ir „Visa tai būtų nutikę ir be V. K.“ paskelbtas objektyviai egzistuojantis faktas apie nenaudingą ir nerezultatyvią trečiojo suinteresuoto asmens veiklą. Toks faktas gali būti patikrintas, todėl laikytinas žinia. Pažymėjo, kad skelbiant publikaciją, t. y. 2013 m. gegužės 9 d., Vilniaus apygardos teismas nebuvo priėmęs 2013 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4334-881/2013, todėl pareiškėjas negalėjo žinoti joje nustatytų aplinkybių ir neturėdamas įsiteisėjusių teismų sprendimų ar kitų dokumentų apie neva neteisėtą išlaidų ir išmokų konsultantams dydį neturėjo pagrindo tokios informacijos paskelbti, juo labiau visa tai siedama su trečiojo suinteresuoto asmens atliktomis nusikalstamomis veikomis. Pareiškėjas net ir priėmus minėtą nutartį neturi konkrečių įrodymų, patvirtinančių ginčo teiginių tikrumą, todėl akivaizdu, kad paskelbė įrodymais nepagrįstus faktus.

21Publikacijose „Snoro“ turto neužtenka net algoms“ („Respublika“, 2013 m. gegužės 21 d.), „Snoras“ jau išparduodamas dalimis“ („Respublika“, 2013 m. gegužės 21 d.), „Geidžiamiausios algos Lietuvoje“ („Respublika“, 2013 m. gegužės 29 d.) paskelbta konstatuojamoji informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens suinteresuotumą dirbti lėtai ir nerezultatyviai dėl tolesnio didelio atlyginimo mokėjimo. Tokio pobūdžio informacija gali būti patikrinta, todėl laikytina žiniomis apie konkrečius faktus. Dalyje teiginių tokia žinia yra siejama su jo delsimu parduoti UAB „SNORAS Media“. Atsakovas pažymėjo, kad paskelbus AB bankas „Snoras“ bankrotą pirmiausia pagal Kreditorių komiteto prioritetus buvo pradėti „Finastos“ bendrovių ir UAB „Snoro lizingas“ pardavimo procesai, 2013 m. gegužės mėnesį buvo pradėtas UAB „SNORAS Media“ pardavimo procesas. Trečiasis suinteresuotas asmuo ne tik administruoja gaunamų paskolų įmokas ar parduoda

22BAB „Snoras“ priklausančias įmones, bet vykdo ir kitas užduotis, užtikrinančias nuoseklų ir prioritetiškai įvertintą bankroto proceso administravimą. Jo veikla yra rezultatyvi, jis siekia kuo greičiau patenkinti BAB „Snoras“ kreditorių interesus, tačiau šis procesas trunka ilgiau dėl teisminių ginčų nustatyti BAB „Snoras“ kreditorių eiles ir kitų klausimų.

23Atsakovas sutiko, kad trečiojo suinteresuoto asmens veiklos ir priimtų sprendimų efektyvumo, naudingumo, rezultatyvumo ir pagrįstumo vertinimas buvo ne tik galimas, bet ir būtinas demokratinėje visuomenėje, tačiau atkreipė dėmesį, kad tokie vertinimai gali būti reiškiami naudojant priemones, kurios neperžengia saviraiškos laisvės ribų, nepažeidžia VIĮ reikalavimų ir trečiojo suinteresuoto asmens teisių. Konkrečiu atveju pareiškėjas šių aplinkybių ir įpareigojimų nepaisė ir nesąžiningai elgdamasi pažeidė konkrečias VIĮ nuostatas.

24Atsakovas paaiškino nustatęs, kad ne tik UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“, bet ir pareiškėjas bei UAB „Naujasis aitvaras“ nuolatos skelbė nepagrįstas neigiamo turinio publikacijas apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Didžioji dalis publikacijų visuomenei buvo pateikiamos nuo 2013 m. gegužės 15 d., t. y. po viešo paskelbimo apie UAB „Snoras Media“ pardavimą. Visa tai parodo, kad pareiškėjas ir UAB „Naujasis aitvaras“ buvo suinteresuoti skelbti trečiajam suinteresuotam asmeniui nepalankią informaciją, taip siekdami daryti neigiamą įtaką

25UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ valdančios UAB „Snoras Media“ pardavimui. Akivaizdu, kad buvo vykdomi išankstiniai konkrečių visuomenės informavimo priemonių grupiniai susitarimai ir taip pažeistas VIĮ 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas.

26Atsakovas nurodė, kad konkrečiu atveju nustatė, kad pareiškėjas minėtose publikacijose paskelbė trečiojo suinteresuoto asmens teises ir interesus pažeidžiančią informaciją ir nepateikė jo nuomonės publikacijose nagrinėjamais klausimas, be to, paskelbti trečiojo suinteresuoto asmens parengtų ataskaitų duomenys buvo iškreipti ir pateikti visai kitame kontekste. Pareiškėjas nei teismui, nei atsakovui nepateikė įrodymų, patvirtinančių norą ir bandymus susisiekti su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kad šis pateiktų nuomonę minėtose publikacijose. Pareiškėjo pateikti įrodymai apie žurnalisto susirašinėjimą su T. V., įvykusį 2012 m. kovo 19 d., nesusiję su ginčo objektu esančiose publikacijose paskelbta informacija, kadangi susirašinėjimas vyko dėl

27BAB banko „Snoras“ turto vertės dar neįvykus pirmajam banko kreditorių susirinkimui ir neišrinkus kreditorių komiteto, todėl pareiškėjas neįrodė, kad siekė sąžiningai užtikrinti informacijos nešališkumo ir nuomonių įvairovės principų laikymąsi. Pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją dėl paskelbtos informacijos paneigimo ar savo pozicijos pateikimo, tačiau pareigą užtikrinti viešai skelbiamos informacijos nešališkumą ir gauti trečiojo suinteresuoto asmens nuomonę turėjo būtent pareiškėjas.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo N. H. K. atsiliepime (I t., b. l. 157–162) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

29Paaiškino, kad atsakovas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nelaikytinas viešuoju asmeniu, o net ir pripažinus trečiąjį asmenį viešuoju asmeniu, pareiškėjo padaryti pažeidimai nebūtų pateisinami.

30Atsakovas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas skelbė tikrovės neatitinkančias, trečiojo asmens garbę ir orumą žeminančias žinias, o ne savo nuomonę. Pabrėžė, kad bet kokia informacija turi būti skleidžiama sąžiningai, o pareiškėjas, skleisdamas ginčo informaciją, šį reikalavimą akivaizdžiai pažeidė.

31Atsakovui nagrinėjant trečiojo asmens skundą, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie būtų bent kiek pagrindę jos publikacijose nurodytų teiginių atitiktį tikrovei. Be kita ko, kartu su skundu teismui pareiškėjo pateikti dokumentai taip pat neįrodo publikacijose, dėl kurių buvo priimtas sprendimas, pateiktų tikrovės neatitinkančių teiginių pagrįstumo.

32Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, ne vieno straipsnio (anonso) spausdinimas rubrikoje „Nusikaltimai ir nelaimės“ taip pat nebuvo atsitiktinis. Vien iš pačių publikacijų tekstų akivaizdu, kad jomis nebuvo siekiama informuoti apie faktus ar pateikti nuomonę apie „Snoro“ bankroto procesą kaip Lietuvos „nelaimę“, bet formuoti poziciją, kad trečiasis asmuo atliko (atlieka) nusikalstamų veikų požymių turinčius veiksmus.

33Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančias žinias, kuriomis jam klaidingai priskyrė nesąžiningus veiksmus. Tokių publikacijose pateiktų žinių vidutinis skaitytojas negalėjo suprasti niekaip kitaip kaip teigimo, esą trečiasis asmuo netinkamai administruoja „Snoro“ bankroto procesą ir atlieka nusikalstamas veikas, nes švaisto ar pasisavina „Snoro“ lėšas.

34Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu (III t., b. l. 109–123) pareiškėjo UAB ,,Respublikos leidiniai“ skundą tenkino ir panaikino atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. SPR-123 dalį, kuria nuspręsta pripažinti N. H. K. skundą iš dalies pagrįstu ir įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją UAB „Respublikos leidiniai“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 1 bei 2 punktų pažeidimo.

35Teismas nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. žurnalistų etikos inspektorius gavo BAB banko „Snoras“ bankroto administratoriaus N. H. K. įgalioto atstovo skundą dėl atitinkamose „Respublika“ publikacijose paskelbtos informacijos. Atsakovas 2013 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. SPR-123, kuriame nurodė, kad publikacijose „Per metus „Snoras“ dar aptirpo“ („Respublika“, 2012 m. lapkričio 16 d.), „Senka „Snoro“ šulinys“ („Respublika“, 2012 m. gruodžio 10 d.), „Senka „Snoro“ stebuklingas šulinys“ („Respublika“, www.respublika.lt, 2012 m. gruodžio 10 d.), „Vidutinė alga „Snore“ – 13 500 litų“ („Respublika“, www.respublika.lt, 2013 m. sausio 12 d., 2013 m. sausio 13 d.) nurodytuose leidiniuose už paskelbtą informaciją netaikomos poveikio priemonės, nes yra suėjęs ATPK 35 straipsnyje nustatytas terminas dėl jų taikymo.

36Nurodė, kad nenustatytas VIĮ terminas, per kurį turi būti paskiriama administracinė sankcija (įspėjimas), yra teisės spraga, kuri užpildytina taikant įstatymo analogiją. Sprendė, kad atsakovo taikomos administracinės sankcijos skyrimo terminams apskaičiuoti pagal analogiją taikytinos ATPK 35 straipsnyje įtvirtintos administracinių nuobaudų skyrimo terminų skaičiavimo taisyklės. ATPK 35 straipsnio 1 dalies norma pagal įstatymo analogiją yra taikytina ir skiriant administracines sankcijas pagal Visuomenės informavimo įstatymą.

37Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad publikacijos buvo paskelbtos dienraštyje „Respublika“ arba portale www.respublika.lt 2012 m. lapkričio 16 d., 2012 m. gruodžio 10 d., 2012 m. gruodžio 10 d., 2013 m. sausio 12 d. ir 2013 m. sausio 13 d. Iš publikacijų datų matyti, kad priimant skundžiamą sprendimą, t. y. 2013 m. lapkričio 8 d., buvo pasibaigęs ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuobaudos skyrimo terminas. Taigi teisėjų kolegija, nustačiusi, kad dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties termino pasibaigimo atsakovas, ištyręs skundą, negalėjo pareiškėjui taikyti, todėl nevertino skundžiamu sprendimu minėtose publikacijose paskelbtų teiginių pagrįstumo ir galimo VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo. Pripažinus, kad pareiškėjas negalėjo būti įspėtas dėl VIĮ normų pažeidimo, nagrinėjamos bylos kontekste nebuvo pagrindo vertinti, ar ši skundo dalis yra pagrįsta. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dėl minėtų publikacijų pareiškėjui nebuvo taikytos poveikio priemonės dėl praleisto termino, todėl teiginiai minėtose publikacijose nesukėlė jam pasekmių. Tačiau kadangi skundžiamo atsakovo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo įvertintos publikacijos, kurių tyrimui ir vertinimui sprendimo priėmimo metu buvo suėjęs senaties terminas, pareiškėjo skundas buvo tenkintas ir ši sprendimo dalis naikinta.

38Teismas rėmėsi VIĮ 2 straipsnio 36 dalies, 2 straipsnio 84 dalies nuostatomis. Atsižvelgė į tai, ką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs bylose Nr. A662-3299/2011, A146-2326/2011, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 punktą. Atribojant nuomonę nuo žinios yra labai svarbus publikacijos turinys ir kontekstas, todėl teismas, atribodamas žinią nuo nuomonės, analizuoja visos publikacijos tekstą, sakinių konstrukciją, nes tai bendrieji reikalavimai, suformuluoti teismų praktikos. žinia – tai informacija apie faktus, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas.

39Teismas, išanalizavęs teiginius straipsnių „Snoro“ turto neužtenka ir algoms“ („Respublika“, 2013 m. gegužės 21 d.) ir „Snoras“ jau išparduodamas dalimis“ („Respublika“, 2013 m. gegužės 21 d.) kontekste, darė išvadą, kad autorius publikacijoje „Snoras“ jau išparduodamas dalimis“ pateikia informaciją apie „Snoro“ banko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo eigą, kuri, jo manymu, yra užsitęsusi. Straipsnyje padaryta išvada, kad ilga turto pardavimo procedūra yra naudinga bankroto administratoriui, kuriam nustatyta 100 000 Lt mėnesinė alga, bei šiame procese dalyvaujantiems konsultantams, kurie taip pat gauna didelius atlyginimus. Ši autoriaus išvada laikyta vertinamojo pobūdžio (galima manyti, kad kai nustatyta mėnesinė alga, kuo ilgesnį laiką dirbsi, tuo daugiau uždirbsi, o be to, ar bankroto procedūra yra užsitęsusi ar ne, nurodant kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo eigą ir trukmę, tai yra subjektyvus faktų vertinimas ir požiūris, o ne žinia).

40Teismas, išanalizavęs viso straipsnio publikacijoje „Geidžiamiausios algos Lietuvoje“ (Respublika“, 2013 m. gegužės 29 d.) turinį ir jo kontekste ginčijamus teiginius, kuriuose nurodomi Vyriausybei priklausančių įstaigų ir įmonių vadovų atlyginimai, taip pat ir N. H. K., darė išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens atlyginimo dydžio vertinimas nurodytų asmenų atlyginimų kontekste yra subjektyvaus pobūdžio, ir laikė autoriaus nuomone. Pažymėjo, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Jeigu viena sutarties dalyvė (straipsnyje nurodytas Kreditorių komitetas) sutiko už kitos šalies darbą mokėti 100 000 Lt per mėnesį neatsižvelgdama į tai, kiek jis laiko dirba Lietuvoje ar kitur, tai yra jos diskrecijos teisė. O vertinti šio atlyginimo dydį lyginamuoju būdu yra autoriaus teisė. Autorius, įvertinęs N. K. algą kitų asmenų algų kontekste, išreiškia savo subjektyvią nuomonę, kuri yra vertinamojo pobūdžio. Atsižvelgus į tai, atsakovo išvados, kad teiginys yra žinia, yra nepagrįstas.

41Teismas, išanalizavęs teiginį visame teksto publikacijoje „N. K. apetitas nedingsta“ („Respublika“, 2013 m. gegužės 9 d.) kontekste, darė išvadą, kad autorius skaitytojams pateikia savo nuomonę ir klausiamąja forma kelia, jo manymu, problemą, kad bankroto procedūrą administruojantiems asmenims brangiai mokama (beje, dėl fakto, t. y. dėl tam išleistų sumų, nurodytų tekste, ginčas nekyla). Ginčijamuose sakiniuose išreikštas autoriaus supratimas ir mintys, faktų ir duomenų vertinimas, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai žiniai priskyrė teiginį „Gal dėl tų įkainių ir noro pasipelnyti pasirinkta ir „Colliers“ kompanija nekilnojamajam turtui parduoti“.

42Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad publikacijoje „N. K. apetitas nedingsta“ („Respublika“, 2013 m. gegužės 9 d.) teiginiuose buvo paskelbtos žinios, juo labiau kad atsakovo iš ataskaitos pateiktų skaičių vertinimas yra subjektyvus, nes jie su kitokiais rodikliais nėra palyginti. Vien tai, kad atsakovas mano, jog gauti milijonai liudija apie veiklos rezultatyvumą ir efektyvumą nepateikiant skaičių jokiame kontekste, nepatvirtina jo išvados. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad teiginyje „jokių paslėptų „Snoro“ pinigų N. K. nerado. .....Visa tai būtų nutikę ir be N. K.“ jokios informacijos apie faktus, kurie žemintų N. K. garbę ir orumą, nepateikta.

43Ginčijamame sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pažeidė VIĮ 3 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktus. Teismas nurodė, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie išankstinės grupinius interesus tenkinančios žurnalistinės kompanijos, nukreiptos prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį, susitarimą, o atsakovo išvados padarytos remiantis tik prielaidomis, subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. SPR-123 dalis, kurioje konstatuota, kad viešosios informacijos rengėja ir skleidėja UAB „Respublikos leidiniai“ padarė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto pažeidimą ir už šį pažeidimą įspėta, buvo neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

44Atsakovas nurodė, kad konkrečiu atveju nustatė, kad pareiškėjas minėtose publikacijose paskelbė trečiojo suinteresuoto asmens teises ir interesus pažeidžiančią informaciją ir nepateikė jo nuomonės publikacijose nagrinėjamais klausimais. Pareiškėjas nei teismui, nei atsakovui nepateikė įrodymų, patvirtinančių norą ir bandymus susisiekti su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kad šis pateiktų nuomonę minėtose publikacijose, o pateikti įrodymai apie žurnalisto susirašinėjimą su T. V., įvykusį 2012 m. kovo 19 d., nėra susiję su ginčo objektu esančiose publikacijose paskelbta informacija, kadangi susirašinėjimas vyko dėl BAB banko „Snoras“ turto vertės dar neįvykus pirmajam banko kreditorių susirinkimui ir neišrinkus Kreditorių komiteto, todėl pareiškėjas neįrodė, kad siekė sąžiningai užtikrinti informacijos nešališkumo ir nuomonių įvairovės principų laikymąsi. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos norą ir bandymus susisiekti su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kad pateiktų savo nuomonę minėtose publikacijose. Pateikto susirašinėjimo datos patvirtina, kad buvo susirašinėjama ne dėl tų publikacijų, dėl kurių yra iškeltas ginčas.Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad N. K. pripažintas viešuoju asmeniu, ir į tai, kad publikacijose buvo paskelbta nuomonė, nelaikė šio pažeidimo esminiu. Kadangi teismas nustatė, kad dėl keturių publikacijų yra praleistas terminas skirti poveikio priemonę, nes buvo suėjęs senaties terminas atsakomybei taikyti, o likusios publikacijos nepažeidžia N. K. garbės ir orumo, skundas tenkintas.

45Teismas pažymėjo, kad viešojo asmens statusas priklauso ne tik nuo turimų valdingų įgalinimų, bet ir nuo jo reikšmingumo (žinomumo) visuomenės gyvenime. Teismas darė išvadą, kad N. H. K. yra viešasis asmuo ir atitinka VIĮ 2 straipsnio 73 dalyje įtvirtintą viešojo asmens sąvoką. Darė išvadą, kad bankroto administratorius, atsiskaitydamas su kreditoriais, disponuoja ne tik banko, bet ir viešaisiais finansais. Nurodė, kad mūsų valstybės valdžia, t. y. Seimas, kuri atstovauja Lietuvos piliečiams, bankroto administratoriaus institucijai skiria didelį dėmesį, o iš to galima daryti išvadą, kad BAB „Snoras“ turi reikšmės viešiesiems reikalams. Pažymėjo, kad apie šį asmenį žino ir jo veikla domisi dauguma Lietuvos žmonių, nes jų lūkesčiai susiję su šio banko administratoriaus veikla. Nuo jo tinkamo pareigų vykdymo priklauso didelės Lietuvos Respublikos visuomenės dalies interesų užtikrinimas ir šio asmens kiekvienas sprendimas yra labai svarbus kreditoriams, kurių dauguma yra Lietuvos žmonės savo santaupas patikėję šiam bankui, taip pat Lietuvoje esantiems juridiniams asmenims, kurie turėjo savo sąskaitas minėtame banke ir, be abejo, kitiems kreditoriams.

46CK 2.24 straipsnio analizės darė išvadą, kad įstatymų leidėjas skiria viešo ir privataus garbės ir orumo gynimą. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešojo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Taigi viešojo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi. Kadangi teismas nustatė, kad BAB „Snoras“ bankroto administratorius N. H. K. yra viešasis asmuo, nes jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams, jam taikomas reikalavimas būti pakantesniam griežtesnei, labiau provokuojančiai ir šiurkštesnei kritikai. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjo skelbtose publikacijose buvo keliami klausimai visuomenei aktualiais klausimais, o N. H. K., kaip viešasis asmuo, turėjo būti pakantesnis kritikai, todėl nagrinėti teiginiai, jeigu ir būtų pripažinti žiniomis, nežemina jo garbės ir orumo.

47Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba apeliaciniu skundu (III t., b. l. 129–138) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir palikti galioti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. SPR-123.

48Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo cituojamose bylose buvo sprendžiamas kitų nei ginčo atveju konkuruojančių teisinių vertybių klausimas. Pažymi, kad asmens žinomumas / populiarumas nėra tinkamas kriterijus pagal Visuomenes informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalies definiciją pripažinti asmenį viešuoju. Teigia, kad teismas tinkamai neįvertino funkcijų, kurias bankroto administratoriui nustato įstatymas, neatsižvelgė į tai, kokį savarankiškumą bankroto administratorius turi vykdydamas šias funkcijas. Pabrėžia, kad nepaisant trečiojo suinteresuoto asmens statuso, apie šio asmens veiklą paskelbta informacija pagrįstai domina visuomenę, todėl ji gali būti visuomenės informavimo priemonių ir pačios visuomenės stebėjimo, diskusijų, analizės ir kritikos objektas. Atsakovas trečiojo suinteresuoto asmens nepriskyrė viešųjų asmenų kategorijai atsižvelgdamas į funkcijas, kurias bankroto administratoriui nustato Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, įvertinęs reikšmingą aplinkybę, jog bankroto administratorius savo funkcijas vykdo ne savarankiškai, bet įgyvendindamas kreditorių komiteto sprendimus, kurie nubrėžia bankroto administratoriaus veikimo laisvės ribas.

49Pažymi, jog kritika, kurią viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) naudojo trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu, peržengė Visuomenės informavimo įstatymo nustatytas ribas, kadangi akivaizdžiai sumenkino trečiojo suinteresuoto asmens dalykinę reputaciją.

50Teismas, nustatęs, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra viešasis, neįvertino kitų svarbių aspektų, t. y. ignoravo, kad viešosios informacijos rengėjo skleidėjo paskelbta informacija pažeidė ir pagrindinius visuomenės informavimo principus – imperatyvą viešąją informaciją skelbti tiksliai, teisingai ir nešališkai.

51Ginčo atveju konstatuodamas platesnes kritikos ribas, taikytinas trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas pernelyg siaurai pasirėmė Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Nagrinėjamu atveju teismo sprendime nėra niekaip įrodyta / pagrįsta, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) buvo sąžiningas. Akcentuoja, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) bet kuriuo atveju privalo laikytis Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų pareigų ir neturi teisės skelbti nepagrįstos, tikrovės neatitinkančios ir asmenį įžeidžiančios informacijos.

52Tvirtina, kad atsakovo sprendimo (kuriame nustatyti ir visuomenės informavimo principų pažeidimai), pagrįstumo klausimas negalėjo būti sprendžiamas išimtinai taikant Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šios nuostatos pritaikymas ginčo situacijoje lėmė tai, kad buvo ignoruotos ir kitos svarbios Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos (3 str., 16 str. 22 str.), susijusios su pagrindinių visuomenės informavimo principų laikymusi.

53Teismo sprendime remtasi vieninteliu – įrodomumo kriterijumi, išvados dėl nuomonės padarytos neįvertinus skelbiamos informacijos konteksto, neįvertinta tai, jog ginčo publikacijose buvo paskelbta apie nesąžiningą trečiojo suinteresuoto asmens veiklą, neįvertinta tai, kad viešai skleidžiama nuomonė turi atitikti Visuomenės informavimo įstatyme nustatytus reikalavimus, t. y. turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

54Dėl publikacijoje „N. K. apetitas nedingsta“ paskelbtos informacijos, atsakovas nurodo, kad tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pasamdė UAB „Colliers International Advisors“, siekdamas, jog BAB „Snoras“ patirtų kuo didesnes išlaidas – gali būti patvirtinta arba paneigta, todėl tokia informacija yra perteikiama žinia. Teigia, kad net jei ginčo teiginio informacija būtų vertinama kaip nuomonė, ji neatitiktų Visuomenės informavimo įstatymo keliamo sąžiningumo reikalavimo, nes įvykiai nesiklostė taip, kaip juos aprašė viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas). Nei publikacijos paskelbimo metu, nei teikdamas skundą teismui viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nepateikė įrodymų tokiai informacijai pagrįsti.

55Mano, kad teismo sprendime visiškai nepagrįstai teigiama, kad atsakovas, darydamas išvadas apie trečiojo suinteresuoto asmens veiklos rezultatus, jokiame kontekste nepateikė atsakovo daromas išvadas pagrindžiančių skaičių. Pažymi, kad skaičių ginčo publikacijoje nepateikė viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), tuo tarpu atsakovo sprendime aiškiai pažymima apie trečiojo suinteresuoto asmens veiklą, aptariami šios veiklos rodikliai.

56Pažymi, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) ginčo publikacijoje pats nevisapusiškai analizavo BAB banko „Snoras“ bankroto administratoriaus veiklą, be to, straipsnio paantraštėje ir teiginiuose iškraipė tikrovėje egzistuojančius faktus, darė netikslias / nepagrįstas išvadas apie trečiojo suinteresuoto asmens veiklą, todėl nesąžiningai informavo visuomenę.

57Dėl publikacijose „Snoro“ turto neužtenka net algoms“, „Snoras“ jau išparduodamas dalimis“, „Geidžiamiausios algos Lietuvoje“ paskelbtos informacijos, nurodo, kad atsakovo nuomone informacija šiose publikacijose pirmosios instancijos teismo buvo vertinama izoliuotai. Atsakovo manymu, ginčo teiginiuose paskelbta (t. y. toliau tęsiama anksčiau skelbta) konstatuojamoji informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens suinteresuotumą dirbti lėtai ir nerezultatyviai dėl tolesnio didelio atlyginimo mokėjimo. Tokio pobūdžio informaciją atsakovas vertina kaip žinią apie nesąžiningą ir tikrovės neatitinkančią trečiojo suinteresuoto asmens veiklą. Pažymi, jog dalyje teiginių skelbiama žinia yra siejama su trečiojo asmens delsimu parduoti UAB „SNORAS Media“, tačiau nei viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) publikacijoje, nei teismo sprendime plačiau nevertintos šios trečiojo suinteresuoto asmens veiklos aplinkybės. Teigia, kad jos yra niekuo nepagrįstos ir neatitinka tikrovės. Atsakovo atlikto tyrimo metu viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nepateikė nei paskelbtas žinias pagrindžiančių duomenų, nei sąžiningą visuomenės informavimą patvirtinančių aplinkybių. Todėl pagrįsta ir teisinga atsakovo sprendime padaryta išvada, jog ginčo teiginiuose paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie netinkamą trečiojo suinteresuoto asmens elgesį žemina jo garbę ir orumą. Konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjas nepaisė įstatymo nustatytų įpareigojimų, elgėsi nesąžiningai ne tik trečiojo suinteresuoto asmens, bet ir visuomenės, kuri turi teisę gauti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, atžvilgiu, todėl pažeidė konkrečias Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas.

58Teigia, kad teismo vertinimas dėl panaikintos atsakovo sprendimo rezoliucinės dalies yra nepagrįstas, nes: atsakovo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktu buvo konstatuotas trečiojo suinteresuoto asmens skundo pagrįstumo, bet ne poveikio priemonių taikymo klausimas, atsakovo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą teismas įvertino atskirai, t. y. neatsižvelgdamas į visą kitą atsakovo sprendimo ir jame išdėstytų motyvų turinį, teismas net nevertino atsakovo nustatytų pažeidimų pagrįstumo tose publikacijose, dėl kurių buvo suėjęs senaties terminas.

59Atsakovas mano, kad teismo sprendime esantys vertinimai atlikti paviršutiniškai, tinkamai neįsigilinus į ginčo situaciją ir paskelbtą informaciją. Atsakovo sprendimas nagrinėtas tik trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo pažeidimo kontekste, tačiau teismo sprendime liko visiškai neįvertinti (todėl nesant pagrindo nepagrįstais pripažinti) atsakovo nustatyti Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, ir 22 straipsnio 8 dalies 1 bei 2 punktų pažeidimai.

60Trečiasis suinteresuotas asmuo N. H. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 159–167) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. SPR-123 palikti nepakeistą; taip pat prašo trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

61Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria teismo sprendime padarytoms pagrindinėms išvadoms dėl nuomonės ir žinios atribojimo kriterijų, tačiau su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju minėtomis ginčo publikacijomis buvo skelbiama pareiškėjo nuomonė nepažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų bei trečiojo asmens teisių, nesutinka. Daro išvadą, kad pareiškėjas paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, kuriomis trečiajam asmeniui klaidingai priskyrė nesąžiningus, teisės ir moralės normoms prieštaraujančius veiksmus, todėl akivaizdžiai pažeidė trečiojo asmens garbę ir orumą.

62Dėl 2013 m. gegužės 9 d. dienraštyje „Respublika“ išspausdintoje publikacijoje „N. K. apetitas nedingsta“ paskelbtų teiginių nurodo, kad visu publikacijos teiginių nagrinėjimo laikotarpiu pareiškėjas, kuris turėjo pareigą įrodyti, kad jo paskleisti teiginiai atitinka tikrovę, nepateikė absoliučiai jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Publikacijos autorius sąmoningai pateikė vienpusišką informaciją ir visiškai nesirėmė publikacijos rengimo metu egzistavusiais viešais įrodymais bei niekuomet nesikreipė į trečiąjį asmenį, dėl ko nepagrįsti publikacijos teiginiai galėjo būti iš karto paneigti. Iš šių aplinkybių galima daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo tikslas skelbiant publikaciją buvo ne sąžiningai informuoti visuomenę apie trečiojo asmens veiklą, tačiau iš anksto apgalvotai apjuodinti trečiojo asmens reputaciją.

63Dėl publikacijose „Snoras“ jau išparduodamas dalimis“ bei „Snoro“ turto neužtenka net algoms“ paskelbtų teiginių nurodo, kad ginčo publikacijos teiginiuose buvo paskleista konstatuojamojo pobūdžio informacija apie tai, kad trečiasis asmuo buvo suinteresuotas dirbti lėtai ir nerezultatyviai tam, kad ilgiau gauti didelį atlyginimą. Atsakovas apeliaciniame skunde išsamiai analizuoja aplinkybes, susijusias su UAB „SNORAS Media“, kurios pardavimo procesas publikacijos teiginių kontekste iliustruoja Pareiškėjo skleidžiamą žinią apie trečiojo asmens netinkamai atliekamas funkcijas. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog publikacijos autorius nesąžiningai skleidė nepagrįstas žinias apie sąmoningą bankroto administravimo proceso vilkinimą, siekiant iš jo pasipelnyti.

64Dėl publikacijoje „Geidžiamiausios algos Lietuvoje“ paskelbtų teiginių nurodo, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra susijęs su tuo, kad jis publikacijoje nurodė, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo mokamas didelis atlygis, nors jis neatliko jam pavestų funkcijų. Tokią informaciją buvo galima objektyviai patikrinti, todėl ji laikytina žinia, o ne publikacijos autoriaus nuomone. Tačiau pareiškėjas nepateikė absoliučiai jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų.

65Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiąjį suinteresuotą asmenį priskyrė viešųjų asmenų ratui. Pirmosios instancijos teismas nevertino jo atliekamų funkcijų, kurias numato Bankroto įstatymas, to, kad jis, atlikdamas jam pavestas funkcijas buvo nesavarankiškas ir priklausomas nuo SNORO kreditorių komiteto. Teismas iš esmės apsiribojo teigimu, jog pats įvykis, t. y. SNORO bankrotas, su kuriuo yra susijęs trečiasis asmuo, yra žinomas didelei visuomenės daliai. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra priėmęs galutinį ir neskundžiamą sprendimą (administracinė byla Nr. A502-2021/2014), kuriame pripažino, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nelaikytinas viešuoju asmeniu Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalies prasme. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių trečiasis asmuo turėtų ar neturėtų būti pripažintas viešuoju asmeniu, yra identiškoms toms, kurios nustatytos byloje. Pažymi, kad net jeigu trečiasis asmuo dėl kokių nors priežasčių ir būtų pripažintas viešuoju asmeniu, tai niekaip nepateisintų pareiškėjo dėl jo valdomų visuomenės informavimo priemonių paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos, kuria buvo žeminama trečiojo asmens garbė ir orumas.

66Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybes, kad pareiškėjo paskelbta informacija pažeidė pagrindinius Visuomenės informavimo principus, tame tarpe reikalavimą viešąją informaciją skelbti tiksliai, teisingai ir nešališkai. Pirmosios instancijos teismas pernelyg siaurai pritaikė Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatas. Akivaizdu, jog pareiškėjas sąmoningai skleisdamas tikrovės neatitinkančias žinias, pateikė vienpusišką informaciją, skleidė nepagrįstą ir agresyvią kritiką, todėl elgėsi nesąžiningai. Laiko nepagrįsta teismo pozicija nustačius, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, sąmoningai nesuteikė atsakymo teisės kritikuojamam trečiajam asmeniui, laikyti, kad toks Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimas nebuvo esminis. Priešingai, atsakymo teisė yra viena iš esminių kritikuojamo asmens garantijų demokratinėje visuomenėje. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto visiškai nepamini pirmosios teisės normos dalies.

67Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai panaikino sprendimo dalį, susijusią su pareiškėjo publikacijomis, kurių teismas iš viso nevertino. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ATPK 35 straipsnyje numatytas šešių mėnesių terminas yra susijęs su atsakovo galimybe per teisės normoje įtvirtintą laikotarpį ištirti ir įvertinti publikacijų teiginius. Ši norma yra susijusi išimtinai su terminu, per kurį gali būti pažeidėjui pritaikyta poveikio priemonė. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjo atžvilgiu nepritaikė poveikio priemonės dėl dalies ginčo publikacijų teiginių paskleidimo.

68Teigia, kad atsakovo sprendimo dalys negali būti vertinamos atskirai, nes sprendimas yra vientisas administracinis aktas. Sprendime atsakovas aiškiai nurodė, jog visų pareiškėjo publikacijų, dėl kurių į atsakovą kreipėsi trečiasis asmuo, buvo padaryti Visuomenės informacijos įstatymo reikalavimų pažeidimai. Tačiau atsakovas taip pat aiškiai nurodė, jog dalies publikacijų atžvilgiu pareiškėjas negalėjo būti įspėtas. Nuosekliai skaitant visą sprendimą negalima padaryti išvados, jog rezoliucinėje dalyje kokia nors dalimi pareiškėjas buvo įspėtas dėl publikacijų, kurių atžvilgiu jau buvo suėjęs ATPK 35 straipsnyje numatytas terminas. Taigi, pirmosios instancijos teismas panaikino ne rezoliucinę sprendimo dalį, bet dalį, kurioje buvo analizuojamos ankstesnės pareiškėjo publikacijos.

69Pirmosios instancijos teismas panaikindamas sprendimo dalį, kuria atsakovas analizavo ankstesnes pareiškėjo publikacijas bei pripažino, kad jomis taip pat buvo pažeista trečiojo asmens garbė ir orumas, visiškai neįvertino atsakovo išvadų pagrįstumo.

70Trečiasis asmuo sutinka su atsakovo išvadomis, kad pareiškėjas ir šių publikacijų teiginiais paskleidė tikrovės neatitinkančias, trečiojo asmens garbę bei orumą žeminančias žinias. Pareiškėjo nesąžiningumą įrodo ir pareiškėjo nuolatinė veikla skelbiant informaciją apie trečiojo asmens veiklą.

71Teisėjų kolegija

konstatuoja:

72Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. SPR-123 dalies, kuria N. H. K. skundas pripažintas iš dalies pagrįstu ir nuspręsta įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją UAB „Respublikos leidiniai“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 1 bei 2 punktų pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

73Nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. žurnalistų etikos inspektorius gavo BAB banko „Snoras“ bankroto administratoriaus N. H. K. įgalioto atstovo skundą (I t., b. l. 177–187). Žurnalistų etikos inspektorius, išnagrinėjęs N. H. K. atstovo skundą, 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. SPR-123 pripažino pareiškėjo N. H. C. skundą dėl publikacijose „Per metus „Snoras“ dar aptirpo“ („Respublika“, 2012 m. lapkričio 16 d.), „Senka „Snoro“ šulinys“ („Respublika“, 2012 m. gruodžio 10 d.), „Senka „Snoro“ stebuklingas šulinys“ („Respublika“, www.respublika.lt, 2012 m. gruodžio 10 d.), „Vidutinė alga „Snore“ – 13 500 litų“ („Respublika“, www.respublika.lt, 2013 m. sausio 12 d., 2013 m. sausio 13 d.), „Teismas judina „Snoro“ administratorių“ („Respublika“, www.respublika.lt, 2013 m. gegužės 8 d.), „N. K. apetitas nedingsta“ („Respublika“, 2013 m. gegužės 9 d.), „Snoro“ turto neužtenka net algoms“ („Respublika“, 2013 m. gegužės 21 d.), „Snoras“ jau išparduodamas dalimis“ („Respublika“, 2013 m. gegužės 21 d.), „Snoro“ turto neužtenka net algoms“ (www.respublika.lt, 2013 m. gegužės 21 d.), „Geidžiamiausios algos Lietuvoje“ („Respublika“, 2013 m. gegužės 29 d.) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu ir įspėjo viešosios informacijos rengėją ir skleidėją UAB „Respublikos leidiniai“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 1 bei 2 punktų pažeidimo (I t., b. l. 21–35).

74Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo įvertintos publikacijos, kurių tyrimui ir vertinimui sprendimo priėmimo metu buvo suėjęs senaties terminas („Per metus „Snoras“ dar aptirpo“, 2012 m. lapkričio 16 d.; „Senka „Snoro“ šulinys“, 2012 m. gruodžio 10 d.; „Senka „Snoro“ stebuklingas šulinys“, 2012 m. gruodžio 10 d.; „Vidutinė alga „Snore“ – 13 500 litų“, 2013 m. sausio 12 d. ir 2013 m. sausio 13 d.), o likusiose publikacijose („N. K. apetitas nedingsta“, „Snoro“ turto neužtenka net algoms“, „Snoras jau išparduodamas dalimis“ ir „Geidžiamiausios algos Lietuvoje“) buvo paskelbtos vertinamojo pobūdžio išvados, kurios nepažeidžia N. H. K., esančio viešuoju asmeniu, garbės ir orumo, pareiškėjo skundą tenkino. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

75Visų pirma pažymėtina, kad atsakovas, teismui pateikęs raštą dėl papildomų įrodymų prijungimo prie apeliacinio skundo, taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas atsakovo prašymas atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

76Su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje, nusprendus, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo įvertintos publikacijos, kurių tyrimui ir vertinimui sprendimo priėmimo metu buvo suėjęs senaties terminas („Per metus „Snoras“ dar aptirpo“, 2012 m. lapkričio 16 d.; „Senka „Snoro“ šulinys“, 2012 m. gruodžio 10 d.; „Senka „Snoro“ stebuklingas šulinys“, 2012 m. gruodžio 10 d.; „Vidutinė alga „Snore“ – 13 500 litų“, 2013 m. sausio 12 d. ir 2013 m. sausio 13 d.), panaikinta Tarnybos 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. SPR-123 dalis, kuria N. H. K. skundas dėl šių publikacijų pripažintas iš dalies pagrįstu, nėra galima visiškai sutikti. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, kaip galima spręsti iš motyvacijos, atsižvelgdamas į 2012–2013 metais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, aiškino, kad įspėjimas pagal teisinę prigimtį ir tikslą yra administracinė sankcija, analogiška administracinei nuobaudai, kuri numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 straipsnyje, ir kuri pagal šio kodekso 35 straipsnio 1 dalį gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Taikant įstatymo analogiją, ši norma buvo taikoma ir skiriant administracines sankcijas pagal Visuomenės informavimo įstatymą. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-996/2014, ankstesnė Visuomenės informavimo įstatymo aiškinimo ir taikymo praktika, susijusi su Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) skirti įspėjimą apie Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, buvo pakeista, išaiškinus, kad toks įspėjimas pagal teisinę prigimtį ir tikslą neturėtų būti prilyginamas administracinei nuobaudai (ATPK 20 straipsnis), jis nepriskirtinas prie ATPK 21 straipsnyje įtvirtintos administracinių nuobaudų sistemos ir negali būti tapatinamas su įspėjimu (administracine nuobauda), įtvirtintu ATPK 23 straipsnyje. Žurnalistų etikos inspektoriaus įspėjimas priskirtinas prie kitų poveikio priemonių grupės. Kartu prie minėtos kitų poveikio priemonių grupės priskirtinas ir Inspektoriaus reikalavimas paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią bei asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją. Šioje nutartyje, įvertinusi Visuomenės informavimo įstatymo turinį, išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, konstatavo, jog: Visuomenės informavimo įstatyme nėra įtvirtinti terminai Žurnalistų etikos inspektoriaus taikomoms poveikio priemonėms skirti, t. y. šiame įstatyme nėra nustatytas įspėjimo bei įpareigojimo paneigti informaciją skyrimo senaties terminas, ir tai laikytina teisės spraga; ši spraga privalo būti užpildyta taikant įstatymo analogiją; įvertinus tai, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams skiriamas įspėjimas laikytinas poveikio priemone, o panašaus pobūdžio poveikio priemonės (įspėjimas) yra numatytos ir kituose pirmiau įvardytuose įstatymuose (Vertybinių popierių įstatyme, Draudimo įstatyme, Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Mokėjimo įstaigų įstatyme, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, Bankų įstatyme, Kredito unijų įstatyme, Centrinės kredito unijos įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, kt.), yra pagrindas taikant įstatymo analogiją atsižvelgti būtent į šiuose įstatymuose įtvirtintas poveikio priemonių skyrimo terminų skaičiavimo taisykles; Vertybinių popierių įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir kituose pirmiau įvardytuose įstatymuose (žr. Draudimo įstatymo 205 straipsnio 3 dalį, Finansinių priemonių rinkų įstatymo 84 straipsnio 2 dalį, Mokėjimo įstaigų įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 36 straipsnio 3 dalį, Bankų įstatymo 73 straipsnio 3 dalį, Kredito unijų įstatymo 62 straipsnio 3 dalį, Centrinės kredito unijos įstatymo 58 straipsnio 3 dalį, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 171 straipsnio 3 dalį). Visuomenės informavimo įstatyme konstatavus teisės spragą, būtent ši bendro pobūdžio taisyklė pagal įstatymo analogiją taikytina Žurnalistų etikos inspektoriui pagal Visuomenės informavimo įstatymą sprendimu viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams skiriant poveikio priemones (įspėjimą bei įpareigojimą paneigti informaciją).

77Kita vertus, pažymėtina, kad Tarnyba, išnagrinėjusi N. H. K. atstovo skundą, 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. SPR-123 pripažino N. H. K. skundą dėl visose rezoliucijos 1 dalyje nurodytose publikacijose paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu, tačiau, kaip nurodyta tiek pačiame sprendime, tiek apeliaciniame skunde, dėl ATPK 35 straipsnio 1 dalyje senaties termino suėjimo neskyrė įspėjimo už pažeidimus, susijusius su publikacijomis „Per metus „Snoras“ dar aptirpo“ („Respublika“, 2012 m. lapkričio 16 d.), „Senka „Snoro“ šulinys“ („Respublika“, 2012 m. gruodžio 10 d.), „Senka „Snoro“ stebuklingas šulinys“ („Respublika“, www.respublika.lt, 2012 m. gruodžio 10 d.), „Vidutinė alga „Snore“ – 13 500 litų“ („Respublika“, www.respublika.lt, 2013 m. sausio 12 d., 2013 m. sausio 13 d.). Toks sprendimas, t. y. pažeidimo pripažinimas, neskiriant įstatyme numatytos sankcijos dėl suėjusios senaties, kolegijos vertinimu, prieštarauja viešojo administravimo principams, todėl yra neteisėtas: viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kitų principų, vadovaujasi įstatymo viršenybės (šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais) ir nepiktnaudžiavimo valdžia (šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų) principais (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 ir 4 p.). Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijos nustatytos Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 3 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sprendimo rūšių, kuriuos jis (žurnalistų etikos inspektorius) priima atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, kad, esant praleistam terminui priimti sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo, žurnalistų etikos inspektorius galėtų konstatuoti (pripažinti skundą pagrįstu / iš dalies pagrįstu) pažeidimą, tačiau neskirti poveikio priemonės. Juo labiau toks sprendimas negalėjo būti priimtas vertinant, kad Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas įspėjimas pagal teisinę prigimtį ir tikslą yra administracinė sankcija, analogiška administracinei nuobaudai, kuri numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 straipsnyje ir kuri pagal šio kodekso 35 straipsnio 1 dalį gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos: tokiu atveju turėjo būti taikomas ir ATPK 250 straipsnio 6 punktas, nustatantis, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai iki jos (administracinio teisės pažeidimo bylos) nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Be to, toks teisės aktuose nenumatytas sprendimas sukuria tam tikrą neapibrėžtumą, kas nėra priimtina gero administravimo principo požiūriu: viena vertus, toks viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo jokios poveikio priemonės nėra taikomos, nesukelia asmeniui jokių teisinių pasekmių, todėl, pagal vyraujančią administracinių teismų praktiką, negalėtų būti ginčo dalyku administraciniame teisme (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-504/2014); kita vertus, tokiame sprendime yra konstatuojamas tam tikrų aplinkybių buvimas / nebuvimas, jis (sprendimas) gali būti naudojamas kaip įrodymas kitoje byloje, todėl jau savaime gali apsunkinti asmeniui galimybę ginti savo teises arba saugomus interesus.

78Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta skundžiamo Tarnybos sprendimo dalis pripažinti N. H. K. skundą dalyje dėl publikacijų „Per metus „Snoras“ dar aptirpo“, 2012 m. lapkričio 16 d.; „Senka „Snoro“ šulinys“, 2012 m. gruodžio 10 d.; „Senka „Snoro“ stebuklingas šulinys“, 2012 m. gruodžio 10 d.; „Vidutinė alga „Snore“ – 13 500 litų“, 2013 m. sausio 12 d. ir 2013 m. sausio 13 d. iš dalies pagrįstu, paliekama nepakeista.

79Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime vertino keturias publikacijas („N. K. apetitas nedingsta“, „Snoro“ turto neužtenka net algoms“, „Snoras jau išparduodamas dalimis“ ir „Geidžiamiausios algos Lietuvoje“), kurių vertinimui, pagal pirmosios instancijos teismo poziciją, sprendimo priėmimo metu nebuvo suėjęs senaties terminas. Be to, vertinimą dėl šių publikacijų atitikimo Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 19 straipsnio 3 dalies reikalavimams, pirmosios instancijos teismas atliko preziumuodamas, kad N. H. K. yra viešasis asmuo, kuris nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. A502-2021/2014 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis aitvaras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis aitvaras“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. H. K. dėl sprendimo panaikinimo, kurioje taip pat buvo sprendžiamas klausimas, ar viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas publikacijose, publikuotose iš esmės tuo pačiu laikotarpiu (2013 m. gegužės–birželio mėn.), paskleidė informaciją, žeminančią N. H. K. garbę ir orumą, teismas konstatavo, kad N. H. K. nepriskirtinas viešųjų asmenų ratui. Nors aplinkybė, ar asmuo yra / nėra viešasis asmuo, yra fakto klausimas, ji (ši aplinkybė), kaip matyti iš minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties turinio, padaryta įvertinus tuos pačius duomenis, t. y. viešai skelbiamą informaciją ir teisės aktus, todėl trečiojo suinteresuoto asmens N. H. K. statuso vertinimas Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 74 dalyje pateikiamos sąvokos prasme iš esmės negali skirtis. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad N. H. K., vykdydamas BAB ,,Snoras“ bankroto administratoriaus funkcijas, buvo viešasis asmuo.

80Atsakovas skundžiamu sprendimu įspėjo viešosios informacijos rengėją ir skleidėją UAB „Respublikos leidiniai“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai), 16 straipsnio 1 dalies (gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių), 19 straipsnio 2 dalies (draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą) ir 22 straipsnio 8 dalies 1 punkto (viešosios informacijos rengėjai skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus) ir 2 punkto (viešosios informacijos rengėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais) pažeidimo.

81Nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 d.). Tuo tarpu žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 84 d.). Taigi, pagal minėtas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas visuomenės informavimo priemonėse skelbiamoms žinioms taikytinas tiesos kriterijus, o nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, neįžeidžiant trečiųjų asmenų, nemenkinant jų garbės ir orumo.

82Kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės suformuluoti teismų praktikoje: žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Atribojant žinią nuo nuomonės, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006, 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013). Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo išsakyta nuomonė ar žinia, turi būti vertinamas visas straipsnio tekstas, kontekstas, pasisakymo aplinkybės, tikslas, aktuali problema. Siekiant tam tikrus teiginius priskirti faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į jų formuluotes, pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, ar informacija pateikta mokslinio pobūdžio straipsnyje ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-104/2014).

83Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo (2005 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 68416/01, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2014). Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (2007 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Diena et Ozoliņš prieš Latviją, Nr. 16657/03).

84Vertindamas publikaciją „N. K. apetitas nedingsta“ („Respublika“, 2013 m. gegužės 9 d.), atsakovas nusprendė, kad šios publikacijos teiginiuose: „Gal dėl tų įkainių ir noro pasipelnyti pasirinkta ir „Colliers“ kompanija nekilnojamajam turtui parduoti“, „<...> jokių paslėptų „Snoro“ pinigų N. K. nerado“, „Visa tai būtų nutikę ir be N. K.“ paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir žemina N. H. K. garbę ir orumą. Nurodė, kad pirmajame nurodytame ginčo teiginyje, naudojant prielaidos išraišką, yra paskelbta konstatuojamoji informacija apie tai, kad N. H. K. pasamdė UAB „Colliers International Advisors“, siekdamas, jog BAB „Snoras“ patirtų kuo didesnes išlaidas, o antrajame – paskelbtas žinios išraišką turintis, objektyviai egzistuojantis faktas apie nenaudingą ir nerezultatyvią N. H. K. veiklą.

85Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pirmuoju atveju buvo pateikta nuomonė klausiamąja forma („Gal...), išreikštas autoriaus supratimas ir mintys, faktų ir duomenų vertinimas, todėl atsakovas šį teiginį nepagrįstai priskyrė žiniai. Teismas taip pat nesutiko su atsakovo vertinimu, kad teiginiuose „<... > jokių paslėptų „Snoro“ pinigų N. K. nerado“, „Visa tai būtų nutikę ir be N. K.“ buvo paskelbtos žinios, juo labiau, kad atsakovo iš ataskaitos pateiktų skaičių vertinimas yra subjektyvus, nes jie su kitokiais rodikliais nėra palyginti.

86Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visą publikacijos „N. K. apetitas nedingsta“ turinį, daro išvadą, kad nurodytieji teiginiai yra vertinamojo pobūdžio. Ginčo teiginius įvertinus visos publikacijos kontekste, nėra pagrindo laikyti, jog autorius joje pateikia konkrečius faktus dėl „Colliers“ kompanijos pasirinkimo priežasties ar N. H. K. veiklos rezultatyvumo, o greičiau savo poziciją dėl nurodytų įvykių ir N. H. K. veiklos. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant publikacijos tekstą, tokie žodžiai, kaip, pavyzdžiui, „labai tikėtina“, „galimai“, „regis“, yra vienas iš aspektų, į kuriuos atsižvelgus daroma išvada, jog pateiktos aplinkybės nebuvo kategoriškai tvirtinamos (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-104/2014). Šiuo atveju teiginys „Gal dėl tų įkainių ir noro pasipelnyti pasirinkta ir „Colliers“ kompanija nekilnojamajam turtui parduoti“ pradedamas žodžiu „gal“, kuris parodo, jog faktas nėra konstatuojamas, o išreiškiama tam tikra mintis, abejonė. Taigi, matyti, jog pateiktos aplinkybės nebuvo kategoriškai tvirtinamos, o pateikiamas informacijos rengėjo vertinimas apie spėjamas „Colliers“ kompanijos pasirinkimo priežasties bei dėl N. H. K. veiklos naudingumo konkrečiu aspektu, t. y. dėl paslėptų banko lėšų neradimo. Nors šioje publikacijoje ir buvo pateikti vertinamojo pobūdžio teiginiai, tačiau, kaip minėta, ir tokiems teiginiams pagrįsti turi egzistuoti pakankamas faktinis pagrindimas. Iš publikacijos „N. K. apetitas nedingsta“ teksto nematyti, kad minėti teiginiai, o ypač – teiginys „Gal dėl tų įkainių ir noro pasipelnyti pasirinkta ir „Colliers“ kompanija nekilnojamajam turtui parduoti“, būtų pagrįsti kokiais nors faktais ar konkrečiomis aplinkybėmis, kas galėtų patvirtinti autoriaus reiškiamo vertinimo objektyvumą, sąžiningumą. EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sąlygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik ,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų. Kartu EŽTT akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai (angl. strictly), apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų (žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26). Vertinant kitą šios publikacijos teiginį, atkreiptinas dėmesys, kad nei N. H. K. skunde nėra teigiama, taip pat iš į bylą pateiktos medžiagos, kuri turėjo būti prieinama ir publikacijos rengėjui, nėra matyti, kad buvo rasti „paslėpti“ BAB „Snoro“ pinigai, o išvada, kad publikacijos paskleidimo laikui turimų lėšų kiekis būtų susigražintas ir be N. H. K., yra nuomonė, kuri savaime neturėtų būti vertinama nei kaip įžeidžianti, nei kaip žeminanti.

87Kadangi iš publikacijos „N. K. apetitas nedingsta“ teksto nematyti, kad teiginys „Gal dėl tų įkainių ir noro pasipelnyti pasirinkta ir „Colliers“ kompanija nekilnojamajam turtui parduoti“ būtų pagrįstas kokiais nors faktais ar konkrečiomis aplinkybėmis, kas galėtų patvirtinti autoriaus reiškiamą vertinimą, darytina išvada, kad šiame tekste buvo pateiktas vertinamasis teiginys be jokio faktinio pagrindo, aiškių argumentų, kas neatitinka Visuomenės informavimo įstatyme keliamų reikalavimų reiškiant nuomonę, o ne konstatuojamoji informacija, žinia, kaip kad buvo pripažinęs atsakovas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokia nuomonė nebuvo pagrįsta konkrečiais faktais, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas teigti apie informacijos rengėjo neobjektyvų, nesąžiningą, neetišką elgesį skelbiant nuomonę. Išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą reputacija gali būti pažeista tik tuo atveju, jeigu toks saviraiškos būdas yra nesąžiningas ir neturi objektyvaus pagrindo. Todėl šiuo atveju sutiktina su atsakovu, kad minėtas ginčo teiginys žemina N. H. K. garbę ir orumą.

88Dėl publikacijų „Snoro“ turto neužtenka net algoms“ („Respublika“, 2013 m. gegužės 21 d., www.respublika.lt, 2013 m. gegužės 21 d.); „Snoras“ jau išparduodamas dalimis“ („Respublika“, 2013 m. gegužės 21 d.) atsakovas nusprendė, kad jų (publikacijų) teiginiuose: „Kuo lėčiau dirba „Snoro“ bankroto administratorius N. K., tuo daugiau pinigo įkrenta ir į jo, ir į jo konsultantų kišenes“, „Bankroto administratorius šio proceso neskubina, nes nuo laiko stūmimo priklauso jo ir jo konsultantų pasakiški atlyginimai“; „Lygiai taip pat lėtai į aukcioną keliauja bendrovės „Snoras Media“ turtas, kurio pagrindą sudaro 34 proc. dienraščio „Lietuvos rytas“ akcijų paketas“; „Toks lėtas „Snoro“ turto realizavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais procesas labai apsimoka banko administratoriui N. K.“; „Verslas. „Snoro“ bankroto administratorius N. K. suprato, kad Lietuvoje dirbti kaip įmanoma lėčiau yra labai naudinga“ paskelbta konstatuojamoji informacija apie N. H. K. suinteresuotumą dirbti lėtai ir nerezultatyviai dėl tolesnio didelio atlyginimo mokėjimo, neatitinka tikrovės ir, teigdama apie netinkamą N. H. K. elgesį, žemina jo garbę ir orumą.

89Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad išvada, jog ilga turto pardavimo procedūra yra naudinga bankroto administratoriui bei šiame procese dalyvaujantiems konsultantams, kurie taip pat gauna didelius atlyginimus, laikytina vertinamojo pobūdžio, tai yra subjektyvus faktų vertinimas ir požiūris, o ne žinia.

90Pažymėtina, kad publikacijos teiginiai turi būti vertinami visos publikacijos ir kitų su aprašoma situacija susijusių publikacijų kontekste, atsižvelgiama į sakinių konstrukciją, minčių dėstymą, logines paskelbtos informacijos sąsajas. Taigi, minėtų teiginių negalima vertinti izoliuotai, atsietai nuo viso publikacijos teksto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-104/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1281/2014, 2015 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-207-261/2015 ir kt.).

91Įvertinus šiose publikacijose paskelbtų teiginių visumą, darytina išvada, kad abiejose publikacijose iš esmės yra formuojamas požiūris, jog N. H. K. banko bankroto administratoriaus funkcijas sąmoningai atlieka lėčiau tam, kad jam ir jo konsultantams ilgiau būtų mokamas didelis atlyginimas. Tokių teiginių, kurie yra konstatuojamojo pobūdžio, teisingumas galėtų būti patikrinamas – t. y. iš esmės galėtų būti patikrinta, ar bankroto procedūra vyksta lėčiau nei yra objektyviai įmanoma. Iš publikacijų teksto nesusidaro įspūdis, kad autorius reiškia savo subjektyvią nuomonę, o atvirkščiai – teiginiai pateikti kaip objektyvus faktas. Atsižvelgiant į tai, tokiems teiginiams, kaip žiniai, taikomas tiesos kriterijus. Pažymėtina, kad vertinant pirmąjį nurodytą teiginį („Kuo lėčiau dirba „Snoro“ bankroto administratorius N. K., tuo daugiau pinigo įkrenta ir į jo, ir į jo konsultantų kišenes“) atskirai, būtų galima teigti, jog juo iš esmės nėra pateikiama tiesos neatitinkanti informacija – jeigu atlygis asmeniui mokamas kas mėnesį, dirbant ilgesnį laikotarpį, jam iš tiesų yra sumokama didesnė lėšų suma. Tačiau, kaip minėta, teiginys vertinamas atsižvelgiant į publikacijų kontekstą ir jose reiškiamą mintį, kad N. H. K. sąmoningai veikė lėtai, ką patvirtinančių duomenų nėra nurodyta ir pateikta. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, jog publikacijose „Snoro“ turto neužtenka net algoms“ ir „Snoras“ jau išparduodamas dalimis“ paskelbti ginčo teiginiai yra informacija, kuri neatitinka tikrovės bei žemina N. H. K. garbę ir orumą.

92Dėl publikacijos „Geidžiamiausios algos Lietuvoje“ („Respublika“, 2013 m. gegužės 29 d.). atsakovas sprendė, kad šios publikacijos teiginiuose: „Pasirodo, šalyje pinigų yra apsčiai, tačiau dažniausiai jie semiami nieko neveikiant., „<...> N. K. (N. C.) Lietuvoje kas savaitę užsibūna vos po kelias dienas, tačiau kreditorių komitetas <...> leido šiam ponui mokėti 100 tūkst. litų mėnesio atlyginimą nepriklausomai nuo to, ką jis apskritai nuveiks.“ paskelbta konstatuojamoji informacija apie N. H. K. suinteresuotumą dirbti lėtai ir nerezultatyviai dėl tolesnio didelio atlyginimo mokėjimo. Paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir žemina N. H. K. garbę ir orumą.

93Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens atlyginimo dydžio vertinimas nurodytų asmenų atlyginimų kontekste yra subjektyvaus pobūdžio, ir laikė autoriaus nuomone. Autorius, įvertinęs N. K. algą kitų asmenų algų kontekste, išreiškia savo subjektyvią nuomonę, kuri yra vertinamojo pobūdžio. Sprendė, jog atsakovo išvados, kad teiginys yra žinia, yra nepagrįstos.

94Visų pirma, pažymėtina, kad šios publikacijos „Geidžiamiausios algos Lietuvoje“ teiginius („Pasirodo, šalyje pinigų yra apsčiai, tačiau dažniausiai jie semiami nieko neveikiant., „<...> N. K. (N. C.) Lietuvoje kas savaitę užsibūna vos po kelias dienas, tačiau kreditorių komitetas <...>) atsakovas vertino kartu su publikacijų „Snoro“ turto neužtenka net algoms“ („Respublika“, 2013 m. gegužės 21 d., www.respublika.lt, 2013 m. gegužės 21 d.); „Snoras“ jau išparduodamas dalimis“ („Respublika“, 2013 m. gegužės 21 d.) teiginiais („Kuo lėčiau dirba „Snoro“ bankroto administratorius N. K., tuo daugiau pinigo įkrenta ir į jo, ir į jo konsultantų kišenes“; „Bankroto administratorius šio proceso neskubina, nes nuo laiko stūmimo priklauso jo ir jo konsultantų pasakiški atlyginimai“; „Lygiai taip pat lėtai į aukcioną keliauja bendrovės „Snoras Media“ turtas, kurio pagrindą sudaro 34 proc. dienraščio „Lietuvos rytas“ akcijų paketas“; „Toks lėtas „Snoro“ turto realizavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais procesas labai apsimoka banko administratoriui N. K.“; „Verslas. „Snoro“ bankroto administratorius N. K. suprato, kad Lietuvoje dirbti kaip įmanoma lėčiau yra labai naudinga“), nors tai daryti nėra jokio pagrindo: tai skirtingos tiek laiko atžvilgiu, tiek pačiu turiniu publikacijos, todėl nėra jokio pagrindo jų subendrinti ir padaryti bendros išvados, t. y. kad šioje publikacijoje yra konstatuojamoji informacija apie N. H. K. suinteresuotumą dirbti lėtai ir nerezultatyviai dėl tolimesnio didelio atlyginimo gavimo.

95Pažymėtina, jog publikacijoje yra nurodoma, kam Lietuvoje yra mokami objektyviai dideli atlyginimai, koks jų dydis, tame tarpe – kad N. H. K. mokamas 100 tūkst. Lt dydžio atlyginimas kas mėnesį, kuris nepriklauso nuo veiklos rezultatų. Tokios informacijos teisingumas galėtų būti patikrinamas, todėl atsakovas pagrįstai šiuos teiginius pripažino žinia. Tačiau kartu pažymėtina, kad byloje nėra teigiama, kad N. H. K. nebuvo mokamas 100 tūkst. Lt atlygis per mėnesį ir kad jo (atlygio) dydis buvo susietas su konkrečiais veiklos rezultatais. Teiginių visuma („Pasirodo, šalyje pinigų yra apsčiai, tačiau dažniausiai jie semiami nieko neveikiant., „<...> N. K. (N. C.) Lietuvoje kas savaitę užsibūna vos po kelias dienas, tačiau kreditorių komitetas <...> leido šiam ponui mokėti 100 tūkst. litų mėnesio atlyginimą nepriklausomai nuo to, ką jis apskritai nuveiks.“), kolegijos manymu, gali būti vertinami kaip vertinamasis teiginys apie N. H. K. nesuinteresuotumą dirbti greitai (mokamo atlygio dydžio nesusiejimas su veiklos rezultatais neskatina dirbti greitai), tačiau tai yra tik autoriaus subjektyvus tam tikros aplinkybės vertinimas, kuriam negali būti reikalaujama pagrindimo ir kuris savaime nėra nei įžeidžiantis, nei žeminantis.

96Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas, tam tikrose ginčo publikacijose pateikdamas tiesos neatitinkančias žinias („Snoro“ turto neužtenka net algoms“, „Snoras“ jau išparduodamas dalimis“) arba nuomonę be jokio faktinio pagrindo („N. K. apetitas nedingsta“), kritiką N. H. K. atžvilgiu išreiškė nesąžiningai ir peržengė saviraiškos laisvės ribas, tokie jo veiksmai atsakovo pagrįstai įvertinti kaip pažeidžiantys Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas, paliekant galioti dalį Tarnybos sprendimo.

97Kitoje dalyje atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas: kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pateikta Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punktų pažeidimą (neteisingos informacijos panaudojimo savanaudiškiems tikslams arba žurnalistinės kampanijos, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus buvimą) patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad AB bankas „Snoras“ veikos sustabdymas ir bankroto byla neabejotinai buvo ir vis dar yra reikšmingas ir visuomenę dominantis įvykis, todėl visuomenės informavimo priemonių siekis pranešti apie šio banko bankroto procesą, kaip ir visuomenės noras būti apie tai informuotai, yra teisėti ir pagrįsti, todėl publikacijų šia tema gausa savaime nieko nepatvirtina; dėl Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 2 punktų pažeidimo: apibendrinant minėtas publikacijas, visų pirma pažymėtina, kad jomis, kaip matyti iš publikacijų turinio, nėra pretenduojama pateikti ir nėra galima tikėtis labai detalios, išsamios įvykių analizės, todėl nėra pagrindo teigti, kad čia turėjo būti, tačiau nebuvo užtikrinta nuomonių įvairovė. Be to, kadangi šių pažeidimų padarymą atsakovas susiejo su N. H. K. nuomonės nepateikimu publikacijoje nagrinėjamais klausimais, pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog N. H. K., siekdamas realizuoti Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintą teisę į atsakymą, būtų kreipęsis į pareiškėją .

98Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

99atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

100Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

101„Pareiškėjo UAB „Respublikos leidiniai“ skundą tenkinti iš dalies.

102Panaikinti atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. SPR-123 dalį, kuria nuspręsta pripažinti N. H. K. (N. H. C.) skundą dėl publikacijose „Per metus „Snoras“ dar aptirpo“ („Respublika“, 2012 m. lapkričio 16 d.), „Senka „Snoro“ šulinys“ („Respublika“, 2012 m. gruodžio 10 d.), „Senka „Snoro“ stebuklingas šulinys“ („Respublika“, 2012 m. gruodžio 10 d.), „Vidutinė alga „Snore“ – 13 500 litų“ („Respublika“, 2013 m. sausio 12 d., 2013 m. sausio 13 d.) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu ir įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją UAB „Respublikos leidiniai“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 bei 2 punktų pažeidimo.

103Kitą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos leidiniai“ skundo dalį atmesti.“.

104Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3.
...
4. Pareiškėjas UAB ,,Respublikos leidiniai“ (toliau – ir pareiškėjas)... 5. Pareiškėjas manė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 6. Pareiškėjas nesutiko, kad teiginiuose „N. K. <...> Ką nuveikė?... 7. Ginčo publikacijoje paskelbta informacija, kad ,,Snoro“ bankroto... 8. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad publikacijoje ,,Senka „Snoro“... 9. N. H. K. yra priskiriamas teisės ir moralės normų pažeidimas, teigiama apie... 10. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad antraštėje „Vidutinė alga... 11. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ginčo teiginyje „Gal dėl tų įkainių... 12. Pareiškėjas nesutiko, kad publikacijose „Snoro“ turto neužtenka net... 13. Pareiškėjo manymu, atsakovo išvada, kad ginčo informacijos skleidimas... 14. Pažymėjo, kad dėjo visas pastangas, kad publikacijose aptariamais klausimais... 15. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime (I t., b. l.... 16. Paaiškino, kad trečiojo suinteresuoto asmens veikla nepatenka į VIĮ 2... 17. Atsakovas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama... 18. Paaiškino, kad, pavyzdžiui, teiginyje „Gal dėl tų įkainių ir noro... 19. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta 2013 m. spalio 25 d. Vilniaus apygardos... 20. Teiginiuose „<...> jokių paslėptų „Snoro“ pinigų N. K.... 21. Publikacijose „Snoro“ turto neužtenka net algoms“ („Respublika“,... 22. BAB „Snoras“ priklausančias įmones, bet vykdo ir kitas užduotis,... 23. Atsakovas sutiko, kad trečiojo suinteresuoto asmens veiklos ir priimtų... 24. Atsakovas paaiškino nustatęs, kad ne tik UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB... 25. UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ valdančios UAB „Snoras Media“... 26. Atsakovas nurodė, kad konkrečiu atveju nustatė, kad pareiškėjas minėtose... 27. BAB banko „Snoras“ turto vertės dar neįvykus pirmajam banko kreditorių... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. H. K. atsiliepime (I t., b. l. 157–162)... 29. Paaiškino, kad atsakovas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir... 30. Atsakovas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai... 31. Atsakovui nagrinėjant trečiojo asmens skundą, pareiškėjas nepateikė... 32. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, ne vieno straipsnio (anonso)... 33. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas pateikė tikrovės... 34. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu... 35. Teismas nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. žurnalistų etikos... 36. Nurodė, kad nenustatytas VIĮ terminas, per kurį turi būti paskiriama... 37. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad publikacijos buvo paskelbtos... 38. Teismas rėmėsi VIĮ 2 straipsnio 36 dalies, 2 straipsnio 84 dalies... 39. Teismas, išanalizavęs teiginius straipsnių „Snoro“ turto neužtenka ir... 40. Teismas, išanalizavęs viso straipsnio publikacijoje „Geidžiamiausios algos... 41. Teismas, išanalizavęs teiginį visame teksto publikacijoje „N. K. apetitas... 42. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad publikacijoje „N. K. apetitas... 43. Ginčijamame sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pažeidė VIĮ 3... 44. Atsakovas nurodė, kad konkrečiu atveju nustatė, kad pareiškėjas minėtose... 45. Teismas pažymėjo, kad viešojo asmens statusas priklauso ne tik nuo turimų... 46.CK 2.24 straipsnio analizės darė išvadą, kad... 47. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba apeliaciniu skundu (III t.,... 48. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo cituojamose bylose buvo sprendžiamas... 49. Pažymi, jog kritika, kurią viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas)... 50. Teismas, nustatęs, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra viešasis,... 51. Ginčo atveju konstatuodamas platesnes kritikos ribas, taikytinas trečiojo... 52. Tvirtina, kad atsakovo sprendimo (kuriame nustatyti ir visuomenės informavimo... 53. Teismo sprendime remtasi vieninteliu – įrodomumo kriterijumi, išvados dėl... 54. Dėl publikacijoje „N. K. apetitas nedingsta“ paskelbtos informacijos,... 55. Mano, kad teismo sprendime visiškai nepagrįstai teigiama, kad atsakovas,... 56. Pažymi, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) ginčo... 57. Dėl publikacijose „Snoro“ turto neužtenka net algoms“, „Snoras“ jau... 58. Teigia, kad teismo vertinimas dėl panaikintos atsakovo sprendimo rezoliucinės... 59. Atsakovas mano, kad teismo sprendime esantys vertinimai atlikti... 60. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. H. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą... 61. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria teismo sprendime padarytoms... 62. Dėl 2013 m. gegužės 9 d. dienraštyje „Respublika“ išspausdintoje... 63. Dėl publikacijose „Snoras“ jau išparduodamas dalimis“ bei „Snoro“... 64. Dėl publikacijoje „Geidžiamiausios algos Lietuvoje“ paskelbtų teiginių... 65. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiąjį suinteresuotą... 66. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybes, kad pareiškėjo paskelbta... 67. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai panaikino... 68. Teigia, kad atsakovo sprendimo dalys negali būti vertinamos atskirai, nes... 69. Pirmosios instancijos teismas panaikindamas sprendimo dalį, kuria atsakovas... 70. Trečiasis asmuo sutinka su atsakovo išvadomis, kad pareiškėjas ir šių... 71. Teisėjų kolegija... 72. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus... 73. Nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. žurnalistų etikos inspektorius gavo... 74. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad skundžiamo sprendimo... 75. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovas, teismui pateikęs raštą dėl... 76. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje, nusprendus, kad... 77. Kita vertus, pažymėtina, kad Tarnyba, išnagrinėjusi N. H. K. atstovo... 78. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria... 79. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame... 80. Atsakovas skundžiamu sprendimu įspėjo viešosios informacijos rengėją ir... 81. Nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris,... 82. Kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės... 83. Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius... 84. Vertindamas publikaciją „N. K. apetitas nedingsta“ („Respublika“, 2013... 85. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pirmuoju atveju buvo pateikta... 86. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visą publikacijos „N. K. apetitas... 87. Kadangi iš publikacijos „N. K. apetitas nedingsta“ teksto nematyti, kad... 88. Dėl publikacijų „Snoro“ turto neužtenka net algoms“ („Respublika“,... 89. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad išvada, jog ilga turto pardavimo... 90. Pažymėtina, kad publikacijos teiginiai turi būti vertinami visos... 91. Įvertinus šiose publikacijose paskelbtų teiginių visumą, darytina išvada,... 92. Dėl publikacijos „Geidžiamiausios algos Lietuvoje“ („Respublika“,... 93. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad trečiojo suinteresuoto... 94. Visų pirma, pažymėtina, kad šios publikacijos „Geidžiamiausios algos... 95. Pažymėtina, jog publikacijoje yra nurodoma, kam Lietuvoje yra mokami... 96. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas,... 97. Kitoje dalyje atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas:... 98. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 99. atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos apeliacinį skundą... 100. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą... 101. „Pareiškėjo UAB „Respublikos leidiniai“ skundą tenkinti iš dalies.... 102. Panaikinti atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2013 m.... 103. Kitą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos leidiniai“... 104. Nutartis neskundžiama....