Byla e2S-1775-657/2016
Dėl arbitražinio susitarimo panaikinimo

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eidina“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9744-151/2016, kuria buvo paliktas nenagrinėtu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eidina“ ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „niskama“ dėl arbitražinio susitarimo panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Eidina“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti statybos rangos sutarties Nr. 2013/06-1 13.5 punkte tarp UAB „Eidina“ ir UAB „Niskama“ sudarytą arbitražinį susitarimą, kuriuo nustatyta, kad ginčytinus klausimus, iškilusius šios sutarties vykdymo metu, sprendžiama šalių derybų būdu, o nesutarus, perduodami spręsti Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kilus šalių tarpusavio ginčams UAB „Eidina“ ir atsakovės UAB „Niskama“ 2013 m. birželio 10 d. sudarytos rangos sutarties Nr. 2013/06-1 13.5. punkto pagrindu UAB „Niskama“ kreipėsi į Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą, o UAB „Eidina“ pateikė priešieškinį dėl netesybų ir nuostolių atlyginimo. Byloje Nr. 71-NKA/14 2015 m. vasario 9 d. Arbitražo priimtą sprendimą UAB „Niskama“ ieškinį ir UAB „Eidina“ priešieškinį tenkinti iš dalies ieškovė apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2015 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-573-407/2015 UAB „Eidina“ skundą tenkino ir 2015 m. vasario 9 d. sprendimą panaikino KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais. Ieškovė kreipėsi į Arbitražo teismą ir jo pirmininką dėl arbitražo mokesčių grąžinimo, laikydama, jog arbitravimo paslauga UAB „Eidina“ nebuvo tinkamai suteikta, nes Arbitražo teismas neužtikrino sąžiningo arbitražo proceso bei teisėjų nepriklausomumo. UAB „Eidina“ gavo Arbitražo teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį dėl Arbitražo teismo kolegijos sudėties pakeitimo ir įgaliojimų patvirtinimo. KAĮ 49 straipsnio 10 dalis numato, kad Arbitražo teismo įgaliojimai pasibaigia priėmus galutinį arbitražo teismo sprendimą, o galimybės pakartotinai surengti jau išnagrinėtos arbitražinės bylos svarstymą KAĮ nuostatos apskritai nenumato, tačiau svarbiausia, kad pakartotinai nagrinėti tarp UAB „Eidina“ ir UAB „Niskama“ kilusį ginčą arbitrais paskyrė S. S. – S. ir A. M., kurios jau dalyvavo nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą bei priėmė sprendimą, išreikšdamos savo nuomonę. Ieškovė Arbitražo teismui pateikė pareiškimą, nurodydama nesutikimą dėl Arbitražo teismo galimybės toliau nagrinėti UAB „Eidina“ ir UAB „Nikama“ ginčą ir prašė pakartotinį arbitražo bylos nagrinėjimą nutraukti. 2016 m. vasario 23 d. pareiškimu, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas buvo panaikintas, UAB „Eidina“ kreipėsi į Arbitražo teismą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo arbitražo byloje Nr. 71-NKA/14, kuriuo prašė teismo sprendimo atgręžtine tvarka priteisti iš UAB „Niskama“ UAB „Eidina“ naudai 13 813,48 Eur. Arbitražo teismui į ieškovės prašymą nereaguojant, UAB „Eidina“ pakartotinai pareikalavo grąžinti arbitražo mokesčius. Arbitražo teismas bei jo pirmininkas niekaip nesureagavo į pateiktą prašymą, nors nuo pirmojo prašymo grąžinti už arbitravimą sumokėtus mokesčius, kuris buvo pareikštas dar 2015 m. lapkričio mėnesį, praėjo beveik trys mėnesiai, o klausimas apskritai nebuvo išspręstas ir net nepradėtas nagrinėti. Nepaisant visų UAB „Eidina“ Arbitražo teismui pateiktų prašymų, 2016 m. vasario 25 d. UAB „Eidina“ gavo Arbitražo teismo pranešimą dėl arbitražo teismo posėdžio pakartotiniame bylos Nr. 71-NKA/14 svarstyme. Susitikimo metu arbitrės S. S. – S. ir A. M. nusišalino, tačiau tai nepašalino UAB „Eidina“ abejonių dėl Arbitražo teismo ir/ar jo pirmininko nepriklausomumo ir nešališkumo. Nors 2016 m. kovo 8 d. Arbitražo teismo primininko pranešime buvo nurodyta, kad prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo turėtų spręsti esamos sudėties teismas, tačiau akivaizdu, kad UAB „Eidina“ atsidūrė teisine prasme neapibrėžtoje situacijoje, kadangi nusišalinus arbitrėms prašymas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, negalės būti sprendžiamas, o tai reikš, kad UAB „Niskama“ neturės pareigos grąžinti UAB „Eidina“ be pagrindo įgytas lėšas. Arbitražo teismo pirmininkas turi išankstinį nusistatymą UAB „Eidina“ atžvilgiu ir galimai net ra šališkas bei nėra nepriklausomas. UAB „Eidina“ negali tikėtis sąžiningo arbitražinio proceso, jei jis vyktų Arbitražo teisme, kas sąlygoja būtinybę kreiptis į teismą dėl arbitražinio susitarimo panaikinimo.
  2. Atsakovė UAB „Nikama“ prašo ieškinį dėl arbitražinio susitarimo panaikinimo palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad rengdamos arbitražinį susitarimą šalys turi būti atidžios ir įvertinti riziką, kad kai kurių susijusių ginčų, kylančių iš to paties sandorio ar susijusių sandorių, nagrinėjimas gali būti padalytas tarp teismų ir arbitražo teismo, nes arbitražinis susitarimas saisto ne tik jo šalis, bet ir teismą. Teismas negali paneigti šalių valios, kurią jos išreiškė sudarydamos arbitražinį susitarimą. Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio iškėlimo stadijoje teismas neišsiaiškino, kad šalys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimą (arbitražinio sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį), teismas tokį ieškinį palieka nenagrinėtą. Pateikti įrodymai patvirtina, kad Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo pirmininko 2016 m. vasario 15 d. nutartimi buvo pradėta pakartotinio arbitražo bylos tarp UAB „Niskama“ ir UAB „Eidina“ arbitražinio nagrinėjimo procedūra, todėl pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą arbitražinio susitarimo buvimas yra pakankamas ir privalomas pagrindas teismui atsisakyti savo jurisdikcijos.
  1. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovė neginčija arbitražo jurisdikcijos imperatyviomis įstatymo normomis, kuriose numatyta, kad arbitražas negali nagrinėti bylų nepriskirtų jo jurisdikcijai, neginčija kitais komercinio arbitražo įstatymo numatytais pagrindais, dėl ko sutartyje buvo numatyti galimi ginčo objektai (šiuo atveju dėl skolos priteisimo) negali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže. Ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, kaip pagrindą panaikinti arbitražinį susitarimą, dėl kurių jau pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas, o kitos ieškovės nurodytos aplinkybės yra netinkami Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo pirmininko veiksmai ir prezumpcija, kad ir ateityje bus pažeistos ieškovo teisės į teisingą teismą. Atsakovės reikalavimas ieškinį palikti nenagrinėtu tenkintinas tuo pagrindu, kad Vilniaus komercinis arbitražas priėmė pakartotinai nagrinėti ginčą tarp šalių, paskyrė naujos sudėties kolegiją ir 2016 m. birželio 10 d. paskyrė teismo posėdį, taigi, Vilniaus komercinis arbitražas nustatė, kad ginčo šalių sudaryta arbitražinė išlyga galioja ir arbitražo teismas turi kompetenciją spręsti šalių ginčą iš esmės. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas turėtų nespręsti klausimo dėl arbitražo jurisdikcijos nagrinėti ginčą, taip pat ir dėl arbitražinio susitarimo galiojimo, kol šį klausimą išnagrinės arbitražas. Pradėtas arbitražo procesas, kuriame, be kita ko, ginčijama arbitražo jurisdikcija, kvestionuojant arbitražinio susitarimo galiojimą, teismas, kuriam vėliau pateikiamas ieškinys dėl šio arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, turi atsisakyti priimti tokį ieškinį, o jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja po ieškinio priėmimo – palikti ieškinį nenagrinėtą, nes vienu metu negalimi du procesai (arbitražo ir teismo) dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. Todėl teismas paliko ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atskirajame skunde apeliantė UAB „Eidina“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas konstatuodamas, kad byloje sprendžiama dėl teismo jurisdikcijos nagrinėti ieškinį dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, kai arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimas tuo pačiu pagrindu jau yra iškeltas pirmiau pradėtoje arbitražo byloje, neįsigilino į bylos esmę, neteisingai nustatė bylos nagrinėjimo ribas bei faktines aplinkybes, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas negalėjo palikti ieškinio nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, o dėl jo panaikinimo. Arbitražinis susitarimas gali būti ginčijamas ne tik Arbitražo teisme, bet ir bendrosios kompetencijos teisme. UAB „Eidina“ jokiame arbitraže nėra pareiškusi jokio reikalavimo dėl arbitražinio susitarimo panaikinimo.
    2. Teismo argumentai, kad ieškovė neginčijo arbitražo jurisdikcijos imperatyvioms įstatymo normomis, kuriuose numatyta, kad arbitražas negali nagrinėti bylų, nepriskirtų jo jurisdikcijai, taip pat neginčijo kitais komercinio arbitražo įstatymo numatytais pagrindais, dėl ko sutartyje buvo numatyti galimi ginčo objektai negali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže, nesudaro pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtu. Byloje keliamas klausimas dėl arbitražinio susitarimo panaikinimo, kuris nepatenka į KAĮ 12 straipsnio reguliavimo sritį, todėl šį klausimą turi teisę spręsti būtent bendrosios kompetencijos teismas. Tarp UAB „Eidina“ ir UAB „Niskama“ nors ir yra kilęs ginčas iš statybos rangos teisinių santykių, tačiau ieškovė ieškiniu nekelia jokių papildomų reikalavimų, o tiktai prašo panaikinti arbitražinį susitarimą KAĮ 7 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl ir KAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos, dėl ko teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu.
    3. Nors teismas nurodė, kad tinkamos ar netinkamos bylos išnagrinėjimo pagrindai gali būti ginčijami išnagrinėjus arbitražo bylą ir pateikus apeliaciją Lietuvos apeliaciniam teismui, o vėliau – ir skundžiant kasacine tvarka, tačiau šiuo atveju Arbitražo teismo sprendimo panaikinimas KAĮ 50 straipsnyje įtvirtintais pagrindais neužtikrintų visapusiškos šalies, kurios teisės buvo pažeistos dėl nesąžiningo arbitražo proceso, interesų apsaugos bei pažeistų civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, kadangi tokiu atveju procesas vis tiek vyktų tame pačiame Arbitražo teisme, kuriuo arbitražo proceso dalyvis absoliučiai nepasitiki.
    4. Nors teismas nurodė, kad Vilniaus komercinis arbitražas priėmė pakartotinai nagrinėti ginčą tarp šalių, paskyrė naujos sudėties kolegiją ir 2016 m. birželio 10 d. paskyrė teismo posėdį, kas reiškia, kad ginčo šalių sudaryta arbitražinė išlyga galioja ir arbitražo teismas turi kompetenciją spręsti šalių ginčą iš esmės, tačiau šios aplinkybės neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl arbitražinio susitarimo panaikinimo bendrosios kompetencijos teisme. Eskalavimas pakartotiniu arbitražinės bylos nagrinėjimu yra visiškai nepagrįstas, todėl teismas neturėjo pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtu.
  2. Ieškovė UAB „Eidina“ 2016 m. rugsėjo 26 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Atsiliepime į ieškovės UAB „Eidina“ atskirąjį skundą atsakovė UAB „Niskama“ prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas ieškinį dėl arbitražo išlygos panaikinimo paliko nenagrinėtu pagrįstai ir teisėtai. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus nagrinėjamu atveju arbitražinės išlygos galiojimo (panaikinimo) klausimas yra priskirtinas ne bendrosios kompetencijos, o būtent arbitražo teismo jurisdikcijai. Teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo šalių atžvilgiu yra pradėtas arbitražinis nagrinėjimas, todėl arbitražinės išlygos galiojimo (panaikinimo) klausimas išimtinai spręstinas būtent arbitražo teisme, laikantis KAĮ 19 straipsnyje nustatytos tvarkos. Ieškovės reikalavimas dėl arbitražo išlygos panaikinimo yra grindžiamas išskirtinai procesinio pobūdžio problemomis, kurių išsprendimui KAĮ numato atitinkamas procedūras, todėl ieškovės nurodomos procesinės problemos nelaikytinos sudarančiomis teisinį pagrindą šalių valiniu aktu sudarytam arbitražiniam susitarimui panaikinti.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

6Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

7

  1. Apeliantė išreiškė pageidavimą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pats pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl atskirojo skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju atskirajam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas
  2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto taikymo.
  3. Kaip jau minėta, Ieškovė UAB „Eidina“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti statybos rangos sutarties Nr. 2013/06-1 13.5 punkte tarp UAB „Eidina“ ir UAB „Niskama“ sudarytą arbitražinį susitarimą, kuriuo nustatyta, kad ginčytinus klausimus, iškilusius šios sutarties vykdymo metu, sprendžiama šalių derybų būdu, o nesutarus, perduodami spręsti Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui.
  4. Ieškinio pareiškimo (pareiškimo) palikimas nenagrinėtu yra vienas iš bylos baigimo be teismo sprendimo būdų ir yra taikomas tada, kai dėl iki iškeliant bylą buvusių ar vėliau nagrinėjimo eigoje atsiradusių aplinkybių ginčą iš esmės ir priimti sprendimą negalima tik šiame procese, bet ne apskritai. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą su ieškinio pareiškimu, tik netinkamai šią teisę įgyvendina, todėl pašalinus priežastis, dėl kurių pareiškimas paliktas nenagrinėtas, ateityje galima kreiptis į teismą su tapačiu pareiškimu (CPK 297 str. 2 d.). Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai išvardinti CPK 296 straipsnio 1 dalyje.
  5. Šioje byloje ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teismui nustačius, kad šalys ieškiniu ginčijamoje sutartyje yra sudariusios arbitražinę išlygą.
  6. CPK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Sudarytas arbitražinis susitarimas šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat – pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 str. 1 d.) ir jo būtina laikytis. Arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jo šalims, bet ir teismui. Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos, jeigu bent viena šalis reikalauja, kad ginčas būtų sprendžiamas arbitraže (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010).
  7. Komercinio arbitražo 12 straipsnyje nurodyta, kokie ginčai negali būti perduoti arbitražui. Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublik?s Konstitucinio Teismo kompetencijai. Taip pat arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ir ginčai, kylantys iš darbo bei vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (Komercinio arbitražo įstatymo 12 str. 2 d.). Arbitražinės išlygos galiojimo klausimas gali būti ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.
  8. Komercinio arbitražo įstatyme nustatyta, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą (Komercinio arbitražo 11 str. 1 d.). Taip pat nustatyta, kad arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais arba nustačius, kad pažeisti šio įstatymo 10 (arbitražinio susitarimo forma) ir 12 (ginčai, kurie negali būti perduoti arbitražui) straipsnių reikalavimai.
  9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl arbitražinio susitarimo panaikinimo, motyvuodama tuo, jog paskirti arbitrai galimai yra šališki ir dėl to yra proteguojami UAB Niskama“ interesai, ir nenurodė ne tik nei vieno Civilinio proceso kodekse nurodyto sandorių negaliojimo pagrindo, bet ir juos atitinkančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas ieškinyje nurodo aplinkybes, kaip pagrindą panaikinti arbitražinį susitarimą, dėl kurių jau pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas, o kitos nurodytos ieškovo aplinkybės yra netinkami Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo pirmininko veiksmai ir prezumpcija, kad ir ateityje bus pažeistos ieškovo teisės į teisingą teismą. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti, kad apeliantės reiškiamas reikalavimas iš esmės galėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, ir patenka bent į vieną iš išvardintų ginčų sričių, dėl kurių jie negalėtų būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas.
  10. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog prasidėjus arbitražiniam nagrinėjimui arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimas sprendžiamas tik Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka (Komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 2 d.) – t.y., kad arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Šiuo tikslu arbitražinė išlyga, kuri yra sutarties dalis, turi būti vertinama kaip atskiras susitarimas, nepriklausantis nuo kitų sutarties sąlygų.
  11. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, kt.).
  12. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

8Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

9

  1. Atsakovė UAB „Niskama“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos nepriteistinos.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Nutarė

11Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

12Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai