Byla 2A-20-262/2014
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Sauda“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. J. U. IĮ „Antakmenė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui D. J. U. IĮ „Antakmenė“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Sauda“,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 21 056,50 Lt turtinės žalos už parduotą nekokybišką šildymo sistemą DOVRE 2180 CB-GDC, 5000 Lt neturtinės žalos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad 2008 m. sausio 8 d. įsigijo iš atsakovo už 8000 Lt šildymo sistemą DOVRE 2180 CB-GDC, kurią 2008 m. vasario 29 d. sumontavo ir židinio apdailos darbus atliko atsakovo įmonėje ir pagal verslo liudijimą dirbantis L. Š.. Už montavimo darbus sumokėjo 3800 Lt. Iš atsakovo nupirkta šildymo sistema buvo nekokybiška, nes dėl nesandariai užsidarančių durelių nuolat į patalpos vidų eidavo dūmai. Atsakovas buvo informuotas apie nekokybišką gaminį, atsakovo atstovai bandė jį pataisyti, tačiau trūkumai pašalinti nebuvo. Dėl nekokybiško šildymo sistemos ieškovė patyrė nuostolių- reikia keisti šildymo sistemą, o dėl nuolat einančių dūmų aprūko patalpų sienos, joms reikia daryti remontą. Be to, iš šildymo sistemos einantys dūmai ir nuodingos degimo medžiagos pakenkė ieškovės sveikatai ir dėl to ieškovė patyrė neturtinę žalą. Ši neturtinė ir turtinė žala turi būti priteista iš atsakovo.

5Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas šildymo sistemos montavimo darbų neatliko, juos atliko L. Š., kuris veikė kaip fizinis asmuo pagal verslo liudijimą. 2011-11-07 ieškovė pateikė pretenziją, tačiau jau pasibaigus garantiniam terminui. Atsakovas perdavė tinkamos kokybės daiktą ir ieškovė daugiau kaip 2 metus šildymo sistemą eksploatavo ir garantijos galiojimo laikotarpiu pretenzijų nereiškė. Varžtų trūkumas nustatytas tik 2011-11-08. Kadangi garantinis terminas pasibaigė 2010-01-08, tai išnyko ir atsakovo atsakomybė už galimus parduoto daikto kokybės trūkumus.

6Trečiasis asmuo UAB „Sauda“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2006-01-03 UAB „Sauda“ sudarė sutartį dėl DOVRE produkcijos pirkimo su UAB „Efektyvios technologijos“. Taigi UAB „Sauda“ šildymo sistemą pirko iš nurodytos bendrovės, o atsakovas iš UAB „Sauda“. Gamintojas DOVRE savo produkcijai suteikia 2 metų garantiją. Nei ieškovė, nei atsakovas per garantinį laikotarpį nesikreipė į trečiąjį asmenį dėl šildymo sistemos netinkamos kokybės.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies- iš atsakovo ieškovei priteista 21 056,50 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš viso – 22 056,50 Lt, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo ieškovei priteista 665 Lt žyminio mokesčio; iš atsakovo valstybei priteista 21,68 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

9Teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad esminiai šildymo sistemos kokybės trūkumai, už kuriuos atsakingas atsakovas, konstatuoti nurodytą sistemą eksploatuojant garantiniu laikotarpiu. Įstatymas nenustato privalomos rašytinės formos pretenzijai pareikšti. Faktą, jog žodinė pretenzija dėl daikto kokybės buvo pareikšta atsakovui per garantinį laikotarpį, patvirtina atsakovo atstovo paaiškinimai, duoti teismo posėdyje. Kadangi atsakovas pažeidė pardavėjo pareigą – perdavė ieškovei šildymo sistemą, kurios pagal paskirtį nebuvo galima naudoti, jam kyla civilinė atsakomybė. Dėl išvardintų priežasčių teismas tenkino ieškinį iš dalies- priteisė ieškovei visą žalą, atsiradusią dėl atsakovo parduotos nekokybiškos įrangos- nekokybiškos židinio kapsulės pakeitimo kainą- 10 654 Lt bei suodžiais užterštų patalpų vidaus apdailos remonto darbų kainą 10 342 Lt. Teismas, konstatavęs, jog dėl nuolatinio dūmų patekimo į gyvenamąsias patalpas ieškovė patyrė neturtinę žalą, priteisė iš atsakovo ieškovei 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

12Nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas yra atsakingas už ieškovei padarytą žalą. Ieškovė, iš atsakovo įsigijusi ginčo šildymo sistemą, ilgą laiką nesikreipė į atsakovą dėl jos defektų. Ieškovė į atsakovą su raštiška pretenzija kreipėsi tik tada, kad jau buvo pasibaigęs garantinis laikotarpis. Pasibaigus suteiktai šildymo sistemos Dovre 2180CB/GDC garantijai (t.y. 2010 m. sausio 8 d.) išnyko ir atsakovo atsakomybė už galimus parduoto daikto kokybės trūkumus. Tai reiškia, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas vien šiuo pagrindu. Net jeigu ir laikyti, kad teismas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, teismas atsakovo atžvilgiu nepagrįstai netaikė atleidimo nuo civilinės atsakomybės instituto. CK 6.253 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jeigu žala nukentėjusiajam asmeniui atsirado dėl paties nukentėjusiojo asmens veiksmų. Šiuo atveju būtent taip ir buvo, nes ieškovė (nors jos teigimu šildymo sistema buvo nekokybiška), ilgą laiką naudojosi ta šildymo sistema, nors jos name buvo įrengti ir alternatyvios šildymo sistemos. Taigi, ieškovė pati prisidėjo prie savo nuostolių atsiradimo, todėl atsakovas negali būti už tai atsakingas.

13Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

14Nurodė, kad skunde išdėstyti nesutikimo su teismo sprendimu motyvai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, įrodymų vertinimo bei tuo pagrindu padarytų išvadų, skundo argumentai paremti neteisingai išaiškintomis ir pritaikytomis teisės normomis, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas atmetamas

17CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

18Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

19Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

20Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

21Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

22Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir teisingai taikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (CK 6.317, 6.327, 6.333, 6.334 str. ir kt.), taip pat teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų nebekartoja.

23Teismas taip pat pažymi, kad pagal čia paminėtas teisės normas pardavėjas pirkėjui (vartotojui), turi parduoti kokybiškas prekes, joms suteikti garantiją, garantiniu laikotarpiu šalinti prekių trūkumus. Jei pardavėjas viso to nepadaro, jam kyla atsakomybė – kompensuoti dėl netinkamos kokybės prekių atsiradusią žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo ieškovei parduotos šildymo sistemos garantinis laikotarpis baigėsi 2010 m. sausio 8 d. Tačiau byloje buvo nustatyta, kad ieškovė dar garantijos galiojimo laikotarpiu- 2009 m. kovo 16 d. pateikė atsakovui žodinę pretenziją dėl nekokybiškos šildymo sistemos. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo, priešingai- jis ją patvirtino. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas- įstatymas nenustato pareigos vartotojui pateikti raštišką pretenziją.

24Ieškovė, įsigydama iš atsakovo šildymo sistemą, turėjo teisėtų lūkesčių, kad ši sistema veiks be priekaištų tiek garantiniu laikotarpiu, tiek jam pasibaigus, nes neprotinga būtų manyti, kad asmenys, įsigydami daiktą už santykinai didelę pinigų sumą, tikėtųsi, kad jis tinkamai veiks tik garantiniu laikotarpiu- šiuo atveju 2 metus. Kadangi, garantiniu laikotarpiu paaiškėjo įsigytos prekės defektai, atsakovas turėjo pareigą tuos defektus pašalinti, t.y. atsakovo darbuotojai turėjo pataisyti ieškovės įsigytą šildymo sistemą taip, kad ji nuo pataisymo momento būtų visiškai atitiktų visus jai taikomus standartus. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad atsakovas to nepadarė- teismo nuomone, ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kad šildymo sistemos gedimai niekada taip ir nebuvo pašalinti, nes šildymo sistema tiek po jos įsigijimo, tiek po jos taisymų vis tiek veikė nekokybiškai. Atsakovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė, nors būtent jis turėjo tokią įstatyme nustatytą pareigą (CPK 178 str.). Taigi, atsakovas (pardavėjas) pardavęs netinkamos kokybės prekę ir jos trūkumų neištaisęs garantiniu laikotarpiu, yra atsakingas už dėl ko kilusią žalą ieškovei (pirkėjai). Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad dėl žalos yra atsakinga ir pati ieškovė, nes ji galėjo naudoti jos name įrengtas alternatyvias šildymo sistemas- šildymą dujomis arba elektra. Pažymėtina, kad čia nurodytos alternatyvos- patalpų šildymas dujomis arba elektra yra brangesnės už šildymą malkomis. Be to, kaip minėta, ieškovė iš atsakovo šildymo sistemą įsigijo tikėdamasi, kad ja galės šildytis namus, t.y. nuolat galės naudoti daiktą pagal jo paskirtį. Tai, kad atsakovas vangiai reagavo į ieškovės prašymus ištaisyti šildymo sistemos trūkumus (t.y. jų neištaisė), atsakomybė negali tekti ieškovei.

25Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas.

26Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau neprideda tai patvirtinančių įrodymų. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteisiamos.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 21 056,50 Lt turtinės... 4. Nurodė, kad 2008 m. sausio 8 d. įsigijo iš atsakovo už 8000 Lt šildymo... 5. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas... 6. Trečiasis asmuo UAB „Sauda“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinys... 9. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą,... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m.... 12. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl... 13. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą... 14. Nurodė, kad skunde išdėstyti nesutikimo su teismo sprendimu motyvai... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliacinis skundas atmetamas... 17. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 18. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 20. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 21. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 22. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos aplinkybes, sprendžia, kad... 23. Teismas taip pat pažymi, kad pagal čia paminėtas teisės normas pardavėjas... 24. Ieškovė, įsigydama iš atsakovo šildymo sistemą, turėjo teisėtų... 25. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas.... 26. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti...