Byla 2-2511/2013

Dėl nuosavybės teisių pripažinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sisteminio modernizavimo grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5427-392/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sisteminio modernizavimo grupė“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Spauda“ dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad negyvenamosios patalpos, esančios ( - ), kurių unikalus ( - ), nuosavybės teise priklauso ieškovui. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovui trukdyti ar riboti ieškovui patekti į ginčo patalpas; uždrausti bet kokiomis priemonėmis kliudyti ieškovui šiose patalpose vykdyti komercinę veiklą; uždrausti atsakovui patekti į ginčo patalpas.

5Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2003 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovo už 3 631 000 Lt įsigijo ginčo patalpas. Tačiau atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia minėtą nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, kaip prieštaraujančią juridinio asmens tikslams ir prašė taikyti dvišalę restituciją. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2371-450/2010 ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino ir pritaikė dvišalę restituciją – ieškovui grąžino ginčo patalpas, o iš ieškovo atsakovui priteisė 3 631 000 Lt. Tačiau atsakovo AB „Spauda” vadovas kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas AB „Spauda” iškelti restruktūrizavimo bylą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2657-781/2013 priėmė AB „Spauda” pareiškimą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė AB „Spauda” turto, turtinių teisių ir lėšų realizavimą ir (ar) išieškojimą. AB „Spauda” nekilnojamojo turto registre įregistravo juridinį faktą, kad yra ginčo patalpų savininkas, tačiau nevykdo savo pareigos sumokėti ieškovui taikant dvišalę restituciją priteistą 3 631 000 Lt sumą. Tokiu būdu buvo įvykdyta vienašalė restitucija, o ieškovui priteistų lėšų išsiieškojimas yra negalimas dėl AB „Spauda” restruktūrizavimo byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Vykdant dvišalę restituciją šalys turėjo įvykdyti priešpriešines pareigas (CK 6.39 str. 3 d.). CK 6.46 straipsnis įtvirtina skolininko teisę sustabdyti prievolės įvykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės įvykdymo sustabdymą. Remiantis šiomis teisės normomis ieškovas turi teisę reikalauti pripažinti, kad atsakovas neįgyja nuosavybės teisių į ginčo patalpas, nes nevykdė priešpriešinės pareigos. Tokiu būdu pripažintina, kad patalpų savininkas yra ieškovas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, motyvuodamas tuo, kad tenkinus jį, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas. Be to, šios nutarties priėmimo metu, atsakovui nėra iškelta restruktūrizavimo byla, o tik priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neįtakoja Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A- 22/2013 vykdymo ir nepažeidžia įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdytinumo principo, kadangi šis teismo sprendimas dalyje dėl atsakovo teisių (nuosavybės teisės į ginčo patalpas pripažinimo) jau yra įvykdytas.

112. Aplinkybė, kad atsakovui dar nėra iškelta restruktūrizavimo byla nepaneigia būtinybės šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2657-781/2013 yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytas atsakovo turto, turtinių teisių ir lėšų realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus. Antstolės N. Š. 2013 m. liepos 4 d. pažyma patvirtina, kad vykdomieji procesai iš skolininko AB „Spauda“ yra sustabdyti ir išieškojimas iš šios bendrovės yra negalimas. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo AB „Spauda“ restruktūrizavimo byloje galioja jau daugiau kaip 8 mėnesius, o restitucijos esmė yra šalių sugrąžinimas į buvusią iki sandorio sudarymo padėtį (CK 1.82 str. 4 d., CK 1.80 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, de facto pritaikius vienašalę restituciją, pažeistos ieškovo teisės. Šio pažeidimo teisines pasekmes gali sumažinti nagrinėjamoje byloje ieškovo naudai priimtas teismo sprendimas, kurio įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Šioje apeliacijoje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovui trukdyti ar riboti ieškovui patekti į ginčo patalpas, bet kokiomis priemonėmis kliudyti ieškovui šiose patalpose vykdyti komercinę veiklą; uždrausti atsakovui patekti į ginčo patalpas.

14Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, reikia įvertinti, kokios rūšies ieškinys paduotas, kokia yra laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir tikslas, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti jų įvykdymą.

15Teisė į teisminę gynybą, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimo palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimo palankaus sprendimo įvykdymą.

16CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose (CPK 145 str. 2 d.).

17Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-886/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti, kad ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovui, t. y. ieškovas pareiškė ieškinį dėl pripažinimo. Tokio ieškinio reikalavimo (dalyko), kokį suformulavo ieškovas, patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ginčo tarp šalių esmės, o vertina aplinkybes, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įgyvendinti tokį teismo sprendimą. Dėl šios priežasties pripažintina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant užtikrinti teismo galimo sprendimo vykdymą pagal ieškinyje išdėstyto reikalavimo dalyką, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir paskirties. Ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju tai sąlygotų laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą taip, kad ieškovo tariamai pažeistoms teisėms teisinė apsauga būtų suteikta anksčiau, nei ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes ginčo šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovas įgytų nuosavybės teisę į ginčo patalpas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, ieškiniu pareikšti ieškovo reikalavimai negali būti užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų nustatoma ieškovui teisė naudotis ir valdyti ginčo patalpas bylos nagrinėjimo metu. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų nesuderinamas su CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių tikslu - užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pažeistų teisingumo, proporcingumo principus ir teismo sprendimo, kuriuo atsakovui iš ieškovo kitoje byloje priteistos ginčo patalpos, vykdymo privalomumo principą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas yra dėl pripažinimo, o tokio ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo teisinė galia realizuotųsi ipso facto (savaime pagal faktą), neegzistuoja tokio teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės rizika, atitinkamai nėra teisinio pagrindo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties.

18Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.