Byla 2A-1152/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Alvydo Poškaus ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1037-603/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MF Namai“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas ir auditas“ ieškinį atsakovams E. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Tysart“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. balandžio 17 d. Skolų užskaitymo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovų; 2) taikyti restituciją ir iš atsakovo E. B. ieškovo naudai priteisti: 26 540 Lt ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

5Ieškovas nurodo, jog 2009 m. sausio 27 d. AB „SEB lizingas“, ieškovas UAB „MF Namai“ ir atsakovas UAB „Tysart“ sudarė Skolos perkėlimo sutartį Nr. SPSPSP2006-120199, kurios pagrindu UAB „MF Namai“ pagal 2006 m. gruodžio 21 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-120199 negrąžinta 1 145 107,44 Lt dydžio paskolos dalis buvo perkelta UAB „Tysart“. Atitinkamai šios sutarties pagrindu UAB „Tysart“ buvo perleistas UAB „MF Namai“ valdomas turtas, UAB „Tysart“ įgijo teisę į turtą po visiško skolos apmokėjimo.

62009 m. sausio 28 d. ieškovas UAB „MF Namai“ ir atsakovas UAB „Tysart“ pasirašė Susitarimą prie 2009 m. sausio 27 d. Skolos perkėlimo sutarties Nr. SPSPSP2006-120199, kuriuo buvo patvirtinta, kad UAB „Tysart“ skola UAB „MF Namai“ sudaro 384 892,56 Lt. Šią sumą UAB „Tysart“ įsipareigojo sumokėti iki 2018 m. sausio 1 d., iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos sumokėdamas ne mažiau negu 20 000 Lt.

72009 m. balandžio 17 d. E. B., UAB „Tysart“ ir UAB „MF Namai“ pasirašė trišalę Skolų užskaitymo sutartį, kurios pagrindu UAB „MF namai“ reikalavimo teisė į sutarties pasirašymo dieną buvusią 383 000 Lt UAB „Tysart“ skolą buvo perleista E. B.. Skolos perkėlimo sutartyje buvo numatyta, kad po Skolų užskaitymo sutarties pasirašymo UAB „Tysart“ 383 000 Lt dydžio skolą grąžins tokia pačia tvarka, kaip buvo numatyta susitarime, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d., mokėdamas E. B. ne mažesnę negu 20 000 Lt sumą iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos.

8Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013 m. sausio 22 d., UAB „MF Namai“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-359-262/2013). Bankrutuojančios UAB „MF Namai“ administratoriumi paskirta UAB „Administravimas ir auditas“.

9Bankroto administratorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą pareigą, patikrino bankrutuojančios įmonės sandorius ir nustatė, jog 2009 m. balandžio 17 d. tarp UAB „MF Namai“ (skolos perleidėjo), UAB „Tysart“ (skolininko) ir E. B. (kreditoriaus), kuris sandorio sudarymo metu buvo UAB „MF Namai“ akcininkas (jam priklausė 80 proc. akcijų) ir ėjo direktoriaus pareigas, buvo sudaryta Skolų užskaitymo sutartis. Ginčijamo sandorio pagrindu skolos perleidėjas perleido kreditoriui visus įsipareigojimus pagal 2009 m. sausio 27 d. Skolos perkėlimo sutartį ir 2009 m. sausio 28 d. susitarimą prie Skolos perkėlimo sutarties, tame tarpe ir reikalavimo teisę į 383 000 Lt skolą pagal pilnai neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą MFN Nr. 09001, už skolininkui parduotas negyvenamąsias patalpas. Atitinkamai kreditorius įsipareigojo užskaityti jam skolos perleidėjo mokėtiną 383 000 Lt skolos dalį pagal 2008 m. sausio 15 d. Pasaugos sutartį Nr. 08-01-15 ir 2008 m. liepos 31 d. Susitarimą prie Pasaugos sutarties Nr. 08-01-15.

10Administratorius teigia, kad ieškovas veiklos nevykdo nuo 2009 m. gegužės 1 d. 2009 m. balandžio 17 d. UAB ,,MF Namai“ AB ,,Swedbank“ esančių piniginių lėšų likutis buvo 45 520,27 Lt, o ,,Nordea bank“ Finland PLC Lietuvos skyriaus atsiskaitomojoje sąskaitoje bendrovei priklausančių piniginių lėšų likutis siekė vos 7,82 Lt, kai tuo tarpu bendrovės skola AB ,,SEB lizingas“ ginčijamo sandorio sudarymo dieną siekė 406 204,10 Lt, dėl ko, ieškovo atstovo teigimu, yra akivaizdu, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu bendrovė buvo nemoki. 2013 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas ieškovo kreditorių sąrašas, kurių reikalavimų suma sudarė viso 3 859 507,59 Lt. Ieškovas nurodo, kad įmonės turimų piniginių lėšų neužtenka net menkai kreditorinių reikalavimų daliai atlyginti, nekilnojamojo turto bendrovė neturi. Ginčijamu sandoriu ieškovas iš esmės perleido atsakovui E. B. 383 000 Lt dydžio pinigines lėšas, t. y. susitarė, jog UAB ,,Tysart“ minėtą piniginių lėšų sumą mokės ne BUAB ,,MF Namai“, bet atsakovui E. B. Akivaizdu, kad ginčijamu sandoriu buvo ženkliai sumažintos BUAB ,,MF Namai“ galimybės atsiskaityti su kreditoriais, be to, ginčijamu sandoriu nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė vienam bendrovės kreditoriui, kitų bendrovės kreditorių atžvilgiu. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas teigti, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos BUAB ,,MF Namai“ kreditorių teisės.

11Taip pat administratorius pažymėjo, kad šiuo atveju joks teisinis pagrindas šalims, t. y. UAB ,,MF Namai“, atsakovui E. B. bei UAB ,,Tysart“, nustatęs prievolę sudaryti ginčo sandorius neegzistavo. Atsakovas UAB ,,Tysart“ geranoriškai sutiko pasirašyti ginčijamą sandorį, kadangi esminis skirtumas, kuriam asmeniui vykdyti savo prievolę - UAB ,,MF Namai“ ar E. B. – neegzistavo. Pareiga sudaryti ginčijamą sandorį neegzistavo ir atsakovui E. B., ginčijamą sandorį atsakovas siekė sudaryti, tenkindamas savo asmeninius interesus.

12Atsakovas UAB ,,Tysart“ su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti visiškai. Mano, kad ginčijamo sandorio UAB ,,MF Namai“ sudaryti neprivalėjo ir minėta skolų užskaitymo sutartis turėjo įtakos ieškovo negalėjimui atsiskaityti su kitais kreditoriais, dėl ko buvo pažeistos likusių kreditorių teisės bei teisėti interesai. Sutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, jog UAB ,,Tysart“ direktorių A. T. ir BUAB ,,MF Namai“ buvusį direktorių E. B. ginčijamos Skolų užskaitymo sutarties sudarymo metu siejo ne tik verslo, bet ir artimi pasitikėjimo santykiai, dėl to atsakovas UAB ,,Tysart“, atstovaujamas savo vadovo A. T., geranoriškai sutiko pasirašyti ginčijamą sandorį. Kadangi atsakovas UAB ,,Tysart“ pačios prievolės neneigia, esminis skirtumas, kuriam asmeniui vykdyti savo prievolę - UAB ,,MF Namai“ ar E. B. – ginčijamos sutarties sudarymo metu atsakovui neegzistavo, taip pat neegzistuoja ir šiuo metu. Be to, atsakovui UAB ,,Tysart“ iš esmės nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės, kad tokio sandorio sudarymas pažeis BUAB ,,MF Namai“ kreditorių teises ir teisėtus interesus.

13Atsakovas E. B. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti dėl praleisto senaties termino. Nurodė, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laiko, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas tik teismo ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas turi informacijos (susirašinėjimą su bankroto administratoriumi), kad visi įmonės dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti 2013 m. vasario mėn., todėl 6 mėnesių terminas ieškiniui pareikšti pasibaigė 2013 m. rugpjūčio mėn.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. balandžio 17 d. Skolų užskaitymo sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB ,,MF Namai“, atsakovo E. B. ir atsakovo UAB ,,Tysart“; taikė restituciją ir iš atsakovo E. B. ieškovo BUAB ,,MF Namai“ naudai priteisė 26 540 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinys pareikštas per trumpesnį negu šešerių mėnesių terminą nuo tos dienos, kai BUAB ,,MF Namai“ bankroto administratoriui buvo pateikti dokumentai, susiję su 2009 m. balandžio 17 d. Skolų užskaitymo sutartimi, todėl numatytas ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Bankroto administratorius veikia tiek kreditorių, tiek bankrutuojančios įmonės interesais, gindamas tiek visų kreditorių, tiek ir bankrutuojančios įmonės teises. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, jog ieškovas turi neabejotiną reikalavimo teisę. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatavo, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „MF Namai“ neabejotinai buvo faktiškai nemoki, nepriklausomai nuo to, kad teisinis nemokumo įvertinimas buvo konstatuotas vėliau, o sudarius ginčo sandorį, jos galimybės atsiskaityti su kreditoriais sumažėjo, kas rodo buvus kreditorių teisių pažeidimui. Įvertinęs tai, jog egzistuoja visos sąlygos actio Pauliana taikymui, teismas ginčo sandorį pripažino negaliojančiu ir taikė restituciją, priteisiant iš atsakovo E. B. ieškovo naudai atsakovo UAB ,,Tysart“ atsakovui E. B. sumokėtą 26 450 Lt piniginę sumą.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18Atsakovas E. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; prijungti naujai pateikiamus įrodymus, išreikalauti iš ieškovo papildomus įrodymus.

19Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio senaties termino yra nepagrįstos, paremtos išimtinai ieškovo pateiktais įrodymais.

212. Ginčijamas sprendimas priimtas pažeidus šalių lygiateisiškumo principą ir nesudarius atsakovui galimybių pasisakyti dėl teismo posėdžio metu ieškovo pateiktų naujų įrodymų.

223. Teismas išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant ir nepaisant jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

23Atsiliepimu į atsakovo E. B. apeliacinį skundą ieškovas BUAB „MF namai“ prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą nepakeistą.

24Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio senaties termino yra pagrįstos, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo administratoriui apie ginčo sandorį tapo žinoma tik 2013 m. balandžio 19 d., todėl 2013 m. spalio 8 d. pateikus ieškinį, senaties terminai nebuvo pažeisti. Ieškovas taip pat neįžvelgia procesinių teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar keisti sprendimą.

25Atsiliepimu į atsakovo E. B. apeliacinį skundą atsakovas UAB „Tysart“ prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą nepakeistą; prijungti prie bylos naujai teikiamus dokumentus; nevertinti atsakovo E. B. kartu su skundu pateiktų dokumentų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

271. Ieškovas ieškinį grindė CK 6.66 straipsnio pagrindu, o minėtos normos 3 punktas nustato vienerių metų ieškinio senaties terminą. Atsakovo nurodomas terminas nėra naikinamasis ir nesudaro pagrindo ieškiniui atmesti.

282. Atsakovas neįžvelgia apelianto teisių pažeidimo, nes jis buvo tinkamai ir laiku informuotas apie posėdį, turėjo galimybes jame dalyvauti.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Ginčas byloje kilo dėl 2009 m. balandžio 17 d. Skolų užskaitymo sutarties galiojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu bei pirmosios instancijos teismo procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą teisme, tinkamo taikymo bei įtakos apelianto procesinių teisių įgyvendinimui.

31Dėl naujų įrodymų priėmimo bei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų nustatymo

32Apeliantas E. B. ir atsakovas UAB „Tysart“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantas pateikė duomenis apie jo vykdytą susirašinėjimą su ieškovo bankroto administratoriumi ir atsakovu UAB „Tysart“. Tuo tarpu atsakovas UAB „Tysart“ pateikė Gautų dokumentų registro žurnalo išrašą. Teikiamais įrodymais siekiama paneigti pirmosios instancijos išvadas, kuriomis buvo konstatuota, jog ieškovo ieškinys pareikštas nepraleidus senaties termino (apelianto skundo argumentai) bei pagrįsti teismo išvadas šiuo klausimu (atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai).

33Apelianto teigimu, šie duomenys pateikti tik apeliacinės instancijos teismui, nes pirmosios instancijos teismas, nepaisant atsakovo atstovo prašymo, nesudarė E. B. galimybių dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti papildomus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, jog argumentai, kuriais apeliantas siekia įrodyti jo apribotą teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, plačiau bus aptarti vertinant atsakovo apeliacinio skundo argumentus, o ne sprendžiant papildomų įrodymų priėmimo klausimą, tuo tarpu vertinant papildomų įrodymų priėmimo klausimą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas jau teikdamas atsiliepimą į ieškinį, teigė turintis įrodymus, kurie gali pagrįsti, jog ieškinys pateiktas praleidus senaties terminą (b. l. 72). Be to, papildomai teikiamais įrodymais apeliantas disponavo jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu (jie parengti 2013 m. vasario – balandžio mėnesiais) (b. l. 100-104). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovą atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas (b. l. 68), jam yra žinoma pareiga kartu su atsiliepimu pateikti visus įrodymus ir nurodyti argumentus, kurie pagrindžia nesutikimą su ieškiniu (CPK 142 str. 2 d. 2 ir 3 p., 3 d.). Todėl atsakovui bei jo atstovui manant, jog šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant byloje taikytino ieškinio senaties termino klausimą, privalėjo šių duomenų pateikimu pasirūpinti anksčiau. Tas pats pasakytina ir apie atsakovo UAB „Tysart“ papildomai teikiamus įrodymus (atsakovas atstovaujamas advokato, įrodymais disponavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso metu, todėl įrodymų pateikimu turėjo pasirūpinti anksčiau).

34Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti naujai pateikiamus apelianto ir atsakovo UAB „Tysart“ įrodymus, kadangi šalys nepagrindė, kodėl jie nebuvo pateikti anksčiau, bei kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą.

35Kartu su apeliacinio skundo reikalavimais E. B. teikia apeliacinės instancijos teismui ir prašymą išreikalauti iš ieškovo tam tikrus įrodymus. Teisėjų kolegija netenkina šio apelianto prašymo, kadangi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, įrodymus, tikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 306 straipsnyje nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str.2 d.). Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis ir įrodymus, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo išreikalauti įrodymus, dėl ko šis prašymas teikiamas apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija nemano, jog šie argumentai sudaro pagrindą tenkinti apelianto prašymą, kadangi atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė išreikalauti iš ieškovo įrodymus, kurie patvirtintų dokumentų perdavimą bankroto administratoriui (b. l. 72). Teismui su atsakovo prašymu supažindinus ieškovą – atsakovo prašomi įrodymai buvo pateikti (b. l. 77-80). Pirmosios instancijos teismas juos priėmė ir laikė pakankamais, siekiant nustatyti byloje taikytino ieškinio senaties termino pradžios momentą, todėl atsakovo argumentai, jog teismas netenkino jo prašymo išreikalauti įrodymus, yra nepagrįsti. Be to, šalis prašydama teismo išreikalauti tam tikrus įrodymus iš byloje dalyvaujančio asmens, turi teismui nurodyti, kokiu pagrindu jis mano tam tikrus įrodymus esant pas jį (CPK 199 str. 1 d. 2 p.). Šiuo atveju apeliantas prašo iš ieškovo išreikalauti segtuvą apie UAB „MF Namai“ sandorius, tačiau iš apelianto pateiktų susirašinėjimų, nėra pagrindo spręsti, jog prašomu išreikalauti segtuvu disponuoja ieškovas, be to neaišku kokias bylai reikšmingas aplinkybes tokiu įrodymu būtų siekiama įrodyti.

36Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ir bylą nagrinėja neperžengiant apeliacinio skundo ribų, remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriais rėmėsi ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

37Dėl ieškinio senaties termino

38Ginčijama 2009 m. balandžio 17 d. Skolų užskaitymo sutartimi, sudaryta tarp UAB „MF Namai“ (skolos perleidėjas), E. B. (kreditorius) ir UAB „Tysart“ (skolininkas), ieškovas UAB „MF Namai“ turimą 383 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Tysart“ (kilusią 2009 m. sausio 27 d. Skolos perleidimo sutarties ir 2009 m. sausio 28 d. susitarimo pagrindu) perleido savo akcininkui E. B., taip padengdamas dalį jo reikalavimo įmonei, kilusio iš 2008 m. sausio 15 d. Pasaugos sutarties ir Susitarimo prie Pasaugos sutarties (b. l. 13). UAB MF Namai“2013 m. sausio 11 d. iškėlus bankroto bylą, paskirtasis bankroto administratorius UAB „Administravimas ir auditas“ (b. l. 11) įvertino įmonės sudarytus sandorius ir CK 6.66 straipsnio tvarka pareiškė teisme ieškinį dėl 2009 m. balandžio 17 d. Skolų užskaitymo sutarties galiojimo. Administratorius teigė, jog įmonė UAB „MF Namai“ jau praktiškai būdama nemoki, suteikė prioritetą vienam iš savo kreditorių – akcininkui E. B. ir neturėdama tam teisinės prievolės ir pažeisdama kitų kreditorių interesus, padengė didžiąją įsiskolinimo jam dalį.

39Kadangi actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-25/2012).

40Pirmosios instancijos teismas ieškinio argumentus laikė pagrįstais, o išvardintas actio Pauliana sąlygas įrodytomis, todėl ieškinio reikalavimus tenkino ir CK 6.66 straipsnio pagrindu 2009 m. balandžio 17 d. Skolų užskaitymo sutartį pripažino negaliojančia. Apeliaciniu skundu nesutinkant su priimtu procesiniu sprendimu iš esmės ginčijama tik viena iš sandorių negaliojimo actio Pauliana pagrindu sąlygų – ieškinio pareiškimas nepraleidus ieškinio senaties termino. Apeliaciniu skundu dėstomi nesutikimo su pirmosios instancijos teismo ginčijamo sprendimo motyvais argumentai ir siekiami įrodyti procesinių teisės normų pažeidimai, grindžiami taip pat tuo, jog teismas netinkamai įvertino su byloje taikytinu ieškinio senaties terminu susijusias teisės normas ir įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina ir pasisako dėl šio klausimo iš esmės.

41Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio terminus. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir tai, kad šios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK, tiek kiti įstatymai. ĮBĮ įpareigoja įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme bei nustato, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.).

42Nagrinėjamu atveju bankroto byla UAB „MF namai“ iškelta 2013 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (b. l. 11). Paskirtasis bankroto administratorius ieškinį teismui ginčydamas 2009 m. balandžio 17 d. Skolų užskaitymo sutartį pateikė 2013 m. spalio 8 d., todėl laikytina, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas nepraleistas.

43Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog į bylą pateikti BUAB „MF Namai“ bankroto administratoriaus susirašinėjimai įrodo, jog bankroto administratoriui neturint visų bankrutuojančios įmonės veiklos dokumentų, administratorius jam suteiktų įgaliojimų apimtyje kreipėsi į UAB „MF Namai“ buvusius verslo partnerius, kad šie suteiktų informaciją apie teismuose vykstančius ginčus bei sandorius, galėjusius turėti įtakos bankrutuojančios įmonės kreditoriams (b. l. 79). 2013 m. balandžio 18 d. BUAB „MF Namai“ administratoriui buvo suteikta informacija apie teisme tarp UAB „Tysart“ ir E. B. vykstantį ginčą bei procesinių dokumentų su priedais kopijos (b. l. 80). Teisėjų kolegijai remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis (CPK 179 str. 3d., 302 str.) susipažinus su šioje byloje kilusiu ginču ir įrodymais, kuriais ieškovas E. B. atsakovui UAB „Tysart“ kėlė reikalavimus dėl skolos priteisimo, pasitvirtino pirmosios instancijos konstatuota aplinkybė, jog bankroto administratoriui apie 2009 m. balandžio 17 d. ginčo sandorį tapo žinoma tik UAB „Tysart“ atstovams 2013 m. balandžio 19 d. pateikus administratoriui prašomą informaciją. Todėl tik 2013 m. balandžio 19 d. ieškovo administratoriui sužinojus apie byloje ginčijamo sandorio egzistavimą, jo sąlygas ir įmonei sukurtas teisines prievoles (tiksliau perleistus akcininkui finansinius reikalavimus) administratorius įvertino juo sukurtą teisinę situaciją ir nepraleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, kreipėsi į teismą ginčydamas sandorį actio Pauliana pagrindu.

44Apeliantas nesutinka su nurodytu ieškinio senaties termino skaičiavimu ir teigia, jog bankroto administratorius pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintą pareigą per 6 mėnesius patikrinti įmonės sandorius, kadangi nagrinėjamą ieškinį pareiškė praleidus nustatytą terminą ir pusę metų nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos. Teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas netinkamai interpretuoja skirtingas ginčo teisiniams santykiams taikytinas normas. Šiuo atveju ieškinys reiškiamas actio Pauliana pagrindu, todėl ir ieškinio šiuo pagrindu pateikimo terminą nustato teisės normos, reglamentuojančios šio sandorio negaliojimo instituto taikymą, t. y. CK 6.66 straipsnio 3 dalis. Tuo tarpu ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato bankroto administratoriui pareigą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Išanalizavus šios normos turinį matyti, jog minimas trumpesnis 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taikylės. Šis laikotarpis skirtas ne ieškinio senaties termino eigos pradžiai apibrėžti, bet nukreiptas į tai, kad užtikrintų operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudarytų galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Bankroto administratoriaus kompetencijos ir elgesio vertinimas, taip pat jo atsakomybės klausimai, nėra šios bylos nagrinėjamo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo aspektu (ar BUAB „MF Namai“ administratorius tinkamai ir laiku įvykdė ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. nustatytą pareigą) nepasisako. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši – atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius. Šiuo atveju nustačius, kad dokumentai, kurių pagrindu administratorius galėjo įvertinti 2009 m. balandžio 17 d. sandorio tikslingumą, buvo perduoti 2013 m. balandžio 19 d., o ieškinys teisme pareikštas 2013 m. spalio 8 d., akivaizdu, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

45Apeliantui neginčijant, o apeliacinės instancijos teismui sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kuriais pripažintas kitų sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu sąlygų egzistavimas, teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako, kadangi teismų praktikoje nurodoma, jog atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

46Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, taikymo

47Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu apeliantas teigia, jog esant jo atstovo prašymui atidėti paskirtą teismo posėdžio datą ir prašymo netenkinus, buvo apribota apelianto galimybė teikti bylos nagrinėjimui būtinus įrodymus, suvaržyta teisė būti išklausytam, nesudaryta galimybė susipažinti su visais ieškovo teikiamais įrodymais ir teikti dėl jų paaiškinimus. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, apelianto vardijamų procesinių teisių pažeidimų neįžvelgia, o skundo argumentus, jog minėti pažeidimai įtakojo netinkamo procesinio sprendimo priėmimą, atmeta žemiau išdėstytais motyvais.

48Tam, kad šalys galėtų pasinaudoti teise atvykti į teismo posėdį, joms turi būti tinkamai pranešta teismo posėdžio laikas ir vieta (CPK 133 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuojami teismo šaukimais (apie paskesnius posėdžius - pranešimais), kurie turi būti siunčiami tokiais terminais, kad bylos dalyviai turėtų pakankamai laiko pasirengti teismo posėdžiui ir nustatytu laiku atvykti į teismą (CPK 133 str. 2 d.). Teismo šaukimo išsiuntimas dalyvaujančio byloje asmens adresu laikytinas tinkamu informavimu apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą. Apeliantas neginčija, kad jis buvo tinkamai ir laiku informuotas apie paskirtą teismo posėdžio datą, tačiau teigia, jog teismui netenkinus jo atstovo pateikto prašymo atidėti teismo posėdį, buvo pažeistos jo procesinės teisės.

49Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta, jog neatvykimas dėl atstovo užimtumo kitose bylose paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įstatymo nuostata, kad šios priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai. Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso. Jei šalies prašymas atidėti bylos nagrinėjimą būtų tenkinamas nesilaikant išdėstytų reikalavimų, gali būti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2004; 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2009; 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; kt.). Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui teismo posėdžio datą nustačius 2013 m. gruodžio 17 d., šalys, tarp jų ir atsakovas buvo tinkamai informuoti apie posėdžio datą, laiką ir vietą (b. l. 60). 2013 m. gruodžio 5 d. teisme buvo gautas atsakovo atstovo prašymas atidėti paskirtą teismo posėdžio datą, kadangi numatytą dieną atsakovo atstovas yra užimtas kitoje byloje (b. l. 64-65). Tiek CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatos, tiek ir kasacinio teismo praktika nustato, jog neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą tenkinti šalies prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2007). Toks teisinis reglamentavimas, skatina šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismas prašymo atidėti bylos nagrinėjimo netenkino ir 2013 m. gruodžio 17 d. posėdyje ieškovui prašant bylą nagrinėjo. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovui buvo sudaryta galimybė pasisakyti byloje nagrinėjamais klausimas pateikiant procesinius dokumentus teismui. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu pats atsakovas turėjo būti aktyvesnis ir net nedalyvaujant atstovui (turėti atstovą šiuo atveju atsakovas turėjo teisę, bet ne pareigą), galėjo dalyvauti teismo posėdyje ir pasisakyti sprendžiamais klausimais, tačiau į paskirtą teismo posėdį, apie kurį jis buvo tinkamai ir laiku informuotas neatvyko (b. l. 81-83).

50Pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti atliekamas kuo operatyviau. Dėl šios priežasties, kai pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta parengiamajame teismo posėdyje, įstatymas (CPK 229 str.) nustato, kad paprastai pasirengiama vieno parengiamojo teismo posėdžio metu. Ir tik išimtiniais atvejais arba matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas turi teisę paskirti antrojo parengiamojo posėdžio, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų, datą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatęs svarių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą, bei bylos šalims pateikus visus, jų manymu, bylos nagrinėjimui būtinus įrodymus, kurių teismo vertinimu pakako byloje keliamiems klausimams išspręsti, 2013 m. gruodžio 17 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal BUAB „MF Namai“ ieškinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovas įgyvendino savo teisę išreikšti poziciją dėl ieškovo reikalavimų atsiliepime į ieškinį nurodęs išsamius nesutikimo su ieškiniu motyvus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo suteikta galimybė teikti įrodymus ir paaiškinimus, t. y. užtikrinti rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 straipsniai), atsakovas turėjo galimybę skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šia galimybe pasinaudojo, darytina išvada, jog atsakovo teisė į tinkamą teismo procesą nepažeista.

51Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto teiginiai, jog ieškovui teismo posėdžio dieną pateikus papildomus įrodymus posėdis turėjo būti atidėtas, siekiant sudaryti atsakovui galimybę susipažinti su bylos medžiaga. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, šia teisę šalys įgyvendina ir teikdamos atsikirtimus į jiems pareikštus reikalavimus (CPK 5 str. 1 d.), tačiau dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. (CPK 7 str. 2 d.). Šiuo atveju atsakovas atsiliepime pažymėjo apie būtinybę gauti iš ieškovo įrodymus, patvirtinančius, kada jam tapo žinoma apie ginčijamo sandorio egzistavimą (b. l. 72). Atsakovą atstovaujančiam atstovui turėjo būti suprantama galimybė, jog prašomi pateikti duomenys bus pateikti teismo posėdžio metu, todėl teise susipažinti su bylos medžiaga, teikti dėl jos pastabas ir atsikirtimus, atsakovas galėjo pasinaudoti bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu. Be to, teisėjų kolegija nevertina, jog byla buvo išnagrinėta atsakovui nesusipažinus su įrodymų, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus visuma, nes ieškovas jau ieškinio teismui pateikimo metu teigė, jog ieškinys reiškiamas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino, kadangi nuo bankroto bylos ieškovui iškėlimo teisme (2013 m. sausio 11 d.) iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo dienos (2013 m. spalio 8 d.) nepraėjo vieneri metai, o tai jau savaime CK 6.66 straipsnio 3 dalies pagrindu leidžia teigti, jog senaties terminas nėra praleistas.

52Aptartos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, todėl nenustačius procesinių teisės normų, reglamentuojančių atsakovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes (CPK 246 str. 2 d.), pažeidimo, pripažintina, kad bylos išnagrinėjimas nedalyvaujant atsakovui nepažeidė jo procesinių teisių, t. y. teisės būti išklausytam, dalyvauti tiriant įrodymus, teikiant prašymus.

53Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju yra visos sąlygos ginčijamą 2009 m. balandžio 17 d. Skolų užskaitymo sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu, bylą teismas išnagrinėjo vadovaujantis proceso teisės normomis, šalių teisių ir interesų nepažeidė, dėl ko naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

54Dėl bylinėjimosi išlaidų

55Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Tysart“ pateikė prašymą priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, tačiau prašomo atlyginti išlaidų dydžio bei jų pagrįstumą patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl prašymas nevertinamas.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

57Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E.... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia nuo... 5. Ieškovas nurodo, jog 2009 m. sausio 27 d. AB „SEB lizingas“, ieškovas UAB... 6. 2009 m. sausio 28 d. ieškovas UAB „MF Namai“ ir atsakovas UAB „Tysart“... 7. 2009 m. balandžio 17 d. E. B., UAB „Tysart“ ir UAB „MF Namai“... 8. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo... 9. Bankroto administratorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto... 10. Administratorius teigia, kad ieškovas veiklos nevykdo nuo 2009 m. gegužės 1... 11. Taip pat administratorius pažymėjo, kad šiuo atveju joks teisinis pagrindas... 12. Atsakovas UAB ,,Tysart“ su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti... 13. Atsakovas E. B. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino:... 16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinys pareikštas per... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. Atsakovas E. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 20. 1. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio senaties termino yra... 21. 2. Ginčijamas sprendimas priimtas pažeidus šalių lygiateisiškumo principą... 22. 3. Teismas išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant ir nepaisant jo prašymo... 23. Atsiliepimu į atsakovo E. B. apeliacinį skundą ieškovas BUAB „MF namai“... 24. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio senaties... 25. Atsiliepimu į atsakovo E. B. apeliacinį skundą atsakovas UAB „Tysart“... 26. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 27. 1. Ieškovas ieškinį grindė CK 6.66 straipsnio pagrindu, o minėtos normos 3... 28. 2. Atsakovas neįžvelgia apelianto teisių pažeidimo, nes jis buvo tinkamai... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Ginčas byloje kilo dėl 2009 m. balandžio 17 d. Skolų užskaitymo sutarties... 31. Dėl naujų įrodymų priėmimo bei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos... 32. Apeliantas E. B. ir atsakovas UAB „Tysart“ Lietuvos apeliaciniam teismui... 33. Apelianto teigimu, šie duomenys pateikti tik apeliacinės instancijos teismui,... 34. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti naujai... 35. Kartu su apeliacinio skundo reikalavimais E. B. teikia apeliacinės instancijos... 36. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija netenkina apelianto... 37. Dėl ieškinio senaties termino ... 38. Ginčijama 2009 m. balandžio 17 d. Skolų užskaitymo sutartimi, sudaryta tarp... 39. Kadangi actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties... 40. Pirmosios instancijos teismas ieškinio argumentus laikė pagrįstais, o... 41. Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko... 42. Nagrinėjamu atveju bankroto byla UAB „MF namai“ iškelta 2013 m. sausio 11... 43. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog į bylą pateikti BUAB „MF... 44. Apeliantas nesutinka su nurodytu ieškinio senaties termino skaičiavimu ir... 45. Apeliantui neginčijant, o apeliacinės instancijos teismui sutinkant su... 46. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių šalių ir jų atstovų... 47. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu apeliantas... 48. Tam, kad šalys galėtų pasinaudoti teise atvykti į teismo posėdį, joms... 49. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų... 50. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti atliekamas kuo operatyviau.... 51. Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto teiginiai, jog ieškovui teismo... 52. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai... 53. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 55. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Tysart“ pateikė... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 57. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą....