Byla 2A-1737-230/2014

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Kukalio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2788-199/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė nafta“ ieškinį atsakovams L. L., J. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovei UAB „Gintarinė nafta“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Emodus“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2011 m. rugsėjo 8 d.

5Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 22 000 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 2 p. ir 3 p. nuostatas, nuo bankroto bylos iškėlimo įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Nuo 2011 m. liepos 12 d. UAB „Gintarinė nafta“ valdymo organai neteko savo teisės disponuoti bendrovės turtu, tame tarpe vykdyti skolinius įsipareigojimus. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. 1 p. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nepaisant to, kad UAB „Gintarinė nafta“ nuo 2011 m. liepos 12 d. negalėjo disponuoti įmonės turtu, tame tarpe ir įmonės lėšomis, 2011 m. rugsėjo 12 d., t. y. po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, J. K., kuris laikinai ėjo iki bankroto bylos iškėlimo momento UAB „Gintarinė nafta“ direktoriaus pareigas, išmokėjo iš UAB „Gintarinė nafta“ kasos atsakovei L. L. 22 000 Lt. Todėl L. L. be teisinio pagrindo įgijo 22 000 Lt, kurie jai buvo išmokėti neturinčio teisės veikti UAB „Gintarinė nafta“ vardu asmens ir pažeidžiant LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatas.

7Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės L. L. 22 000 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1000 Lt už advokatės teisinę pagalbą, priteisė valstybei iš atsakovės L. L. 660 Lt žyminį mokestį, 48,75 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį atsakovo J. K. atžvilgiu atmetė, atsakovų prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo atmetė.

10Teismas nurodė, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gintarinė nafta“ buvo įregistruota viešame registre 2011 m. liepos 20 d., todėl laikytina, kad paskelbta viešai bei turi būti žinoma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Teismas pažymėjo, kad nepaisant įrodymų, jog bendrovė atsakovei buvo skolinga, Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. imperatyviai nustatyta, kad teismui iškėlus bankroto bylą bankrutuojančiai įmonei draudžiama toliau vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos draudžiama atsiskaityti su kreditoriais, su kuriais nebuvo atsiskaityta iki bankroto bylos iškėlimo teisme. Tai reiškia, kad iškėlus 2011 m. liepos 12 d. UAB „Gintarinė nafta“ bankroto bylą, 2011 m. rugsėjo 8 d. įsiteisėjus nutarčiai, nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. buvo draudžiama atsiskaityti su UAB „Gintarinė nafta“ kreditoriais, su kuriais nebuvo atsiskaityta iki bankroto bylos iškėlimo teisme, tame tarpe ir su L. L., kitaip nei ĮBĮ 35 str. nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad UAB „Gintarinė nafta“ bankroto bylos iškėlimo dieną turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams 3 507 424,63 Lt sumai. Teismas vertino, kad su atsakove L. L. buvo iš dalies atsiskaityta už akcijas pažeidus Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., nes atsiskaityti po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo teisme įsiteisėjimo dienos su UAB „Gintarinė nafta“ kreditoriais buvo galima tik šio įstatymo 35 str. nustatyta tvarka, todėl laikytina, kad atsakovė be pagrindo įgijo turtą, t. y. gavo 22 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad direktorius J. K. 22 000 Lt sumos negavo, be pagrindo nepraturtėjo, todėl sprendė, kad atsakovo J. K. solidarioji atsakomybė kartu su atsakove L. L. dėl be pagrindo išmokėtos L. L. 22 000 Lt sumos po teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gintarinė nafta“ įsiteisėjimo dienos, yra negalima, o ieškovė reikalavimo dėl žalos atlyginimo nereiškia.

11Teismas, spręsdamas atsakovų prašymą dėl ieškinio senaties byloje taikymo, nurodė, kad ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., kuriame nustatytas 6 mėnesių terminas administratoriui patikrinti sandorius nuo dokumentų gavimo dienos, įsigaliojo po to, kai UAB „Gintarinė nafta“ buvo iškelta bankroto byla teisme bei įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl BUAB „Gintarinė nafta“ buvo taikytos bankroto procedūros pagal ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. redakciją, kuri galiojo teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo teisme UAB „Gintarinė nafta“ įsigaliojimo dieną. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė neginčija 2007 m. rugsėjo 25 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės L. L. bei UAB „Gintarinė nafta“, o ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. kalbama apie sandorį, o ne apie neteisėtai išmokėtų sumų išreikalavimą, kuriems išreikalauti netaikomas ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. senaties terminas.

12III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

13Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14Nurodo, kad apie UAB „Gintarinė nafta“ keliamą bankroto bylą nieko nežinojo ir negalėjo žinoti, nes niekas jos neinformavo. Tai, kad atsakovės buvęs sutuoktinis G. L. buvo UAB „Gintarinė nafta“ akcininku bei valdybos pirmininku, niekaip neįpareigoja atsakovės žinoti apie jam priklausančios įmonės finansinius sunkumus. Atsakovė su sutuoktiniu išsituokusi 1995 m., nepalaiko jokių ryšių, vaikai pilnamečiai, jokių bendrų interesų neturi. Net ir gyvenant santuokoje atsakovė apie sutuoktinio verslo reikalus nebuvo informuojama. Apie iškeltą UAB „Gintarinė nafta“ bankroto bylą atsakovė sužinojo tik 2011 m. spalio mėnesį, tuomet pateikė administratoriui pretenziją dėl 178 083,47 Lt įsiskolinimo. L. L. kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas iš dalies, t. y. 156 083,47 Lt sumai, o tai reiškia, kad ieškovas apie 22 000 Lt sumokėjimo faktą atsakovei žinojo 2011 m. gruodžio mėnesį, tačiau jo neginčijo, tik praėjus daugiau, kaip pusantrų metų nusprendė, jog tai – nepagrįstas praturtėjimas ir kreipėsi į teismą su ieškiniu.

15Apeliantė pažymi, kad su J. K. 2011 m. rugsėjo 8 d. pasirašė skolų suderinimo aktą, o įrašas apie bankroto bylos iškėlimą VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje įregistruotas tik 2011 m. rugsėjo 14 d. Nutartis iškelti bankroto bylą ir paskirti bankroto administratoriumi UAB „Emodus“ įsiteisėjo tik 2011 m. rugsėjo 8 d., o tai reiškia, kad iki šios datos įmonės direktorius turėjo visas teises ir pareigas. Apie J. K., kaip įmonės vadovo, pareigų pasibaigimą jis buvo informuotas tik 2011 m. rugsėjo 13 d., o darbo sutartis su juo, kaip įmonės direktoriumi, nutraukta tik 2011 m. rugsėjo 30 d. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas, atsakovės nuomone, neatsižvelgė į tai, kad apeliantė pinigus gavo teisėtai pagal Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė dar ir šiai dienai yra skolinga apeliantei 156 083,47 Lt, ieškovė yra pažeidusi prievolę atsiskaityti nustatytais terminais ir už tai yra priskaičiuota 12 773,47 Lt palūkanų. Apeliantė gavo pinigus pagal sutartį, todėl tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo teisės normos negalėjo būti taikomos. Atsakovės vertinimu, ieškovė turi galimybę prašyti žalos atlyginimo iš buvusio direktoriaus, kadangi jis, kaip įmonės administracijos vadovas, žinodamas apie savo įgaliojimų ribas, skolos dalį išmokėjo apeliantei.

16Be to, ieškinys negalėjo būti patenkintas ir dėl to, kad jam paduoti buvo praleistas ieškininės senaties terminas, o ieškovė neprašė jo atnaujinti. Nurodo, kad ieškovė apie ginčo sumos sumokėjimą atsakovei žinojo dar 2011 m. gruodžio mėn., kai buvo tvirtinamas kreditorinis reikalavimas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad prašymas taikyti ieškinio senatį nebuvo pateiktas raštu.

17Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

20Byloje kilo ginčas dėl nepagrįsto parturtėjimo instituto ir ieškinio senaties taikymo ginčo teisiniams santykiams. Byloje nustatyta, kad atsakovas J. K., vykdydamas UAB „Gintarinė nafta“ direktoriaus pareigas, po nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Gintarinė nafta“ įsiteisėjimo (2011-09-08) 2011-09-12 atsakovei L. L. išmokėjo 22 000 Lt pagal ieškovės su ja sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.

21Dėl ieškovės teisių gynimo, išreikalaujant iš apeliantės be pagrindo įgytą turtą

22Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad su atsakove L. L. už parduotas akcijas buvo iš dalies atsiskaityta pažeidus Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, draudžiančio iškėlus bankroto bylą bankrutuojančiai įmonei toliau vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus, kadangi po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo teisme įsiteisėjimo dienos su UAB „Gintarinė nafta“ kreditoriais buvo galima atsiskaityti tik šio įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nepagrįstą praturėjimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi ji apie iškeltą bankroto bylą nieko nežinojo, o J. K., būdamas UAB „Gintarinė nafta“ direktoriumi, iki 2011 m. rugsėjo 13 d. turėjo visus įgalinimus atlikti mokėjimą, be to, ji pinigines lėšas gavo teisėtai ir pagrįstai pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.

23CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra išaiškinęs, jog CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti), gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas turtą įgijo ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009).

24Apeliantė teigia, jog ji lėšas gavo teisėtu pagrindu pagal su ieškove sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau, kaip minėta aukščiau, iš bylos medžiagos matyti, kad 22 000 Lt atsakovei L. L. buvo sumokėta po to, kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gintarinė nafta“, o LR įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Tai reiškia, kad atsakovė gauti prievolės įvykdymą pagal su ieškove sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį jau nebegalėjo ir jos reikalavimas galėjo būti patenkintas tik LR ĮBĮ nustatyta tvarka. Nustatytas veiksmų prieštaravimas įstatyme nustatytiems draudžiamiesiems imperatyvams ir tų veiksmų neteisėtumas yra akivaizdūs, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad tokie veiksmai negali sukelti teisėtų padarinių, ir neteisėtais veiksmais įgytos lėšos pagrįstai priteistos iš jas įgijusio asmens – atsakovės L. L.. Atsakovės kreditorinis reikalavimas turi būti patvirtinamas ir tenkinamas pagal ĮBĮ nuostatas laikantis kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo kartu su kitais tos pačios eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2008; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-606/2007, kt.). Atsakovei ginčijant nepagrįstą parturtėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą ginčo santykiams yra aktualus restitucijos ir nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo teisinių institutų konkurencijos klausimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju neteisėtas turto gavimas yra pagrindas taikyti restituciją grąžinant šalis į pradinę padėtį (CK 6.145 straipsnio 1 dalis), o ne taikant nepagrįsto turto gavimo institutą reglamentuojančias teisės normas, kadangi turtą šiuo atveju galima išreikalauti taikant kitus civilinių teisių gynimo būdus (restituciją, vindikaciją). Subsidiarus CK šeštos knygos XX skyriuje įtvirtinto teisės instituto pobūdis suponuoja tai, kad jis gali būti taikomas tik tuo atveju, jei yra išnaudotos ar negali būti taikomos kitos civilinių teisių gynimo priemonės. Šiuo atveju yra galima restitucija, kadangi pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalies normą restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Toks konkuruojančių ginčo santykiams taikytinų teisės normų atribojimas yra įtvirtintas ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-427/2012).

25Nurodytos kolegijos išvados dėl faktiškai netinkamo materialinės teisės normų taikymo, kadangi turėjo būti taikomos restituciją, o ne be pagrindo įgyto turtą grąžinimą reglamentuojančios teisės normos, nereiškia administratoriaus pareikšto ieškinio ribų viršijimo. Teismas negali pakeisti ieškinio faktinio pagrindo ir ieškinio dalyko, tačiau teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas –yra teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga. Nepaisant to, ar procesiniame dokumente yra nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vien aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštus reikalavimus atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; kt.). Administratorius pareikštu ieškiniu iš esmės prašo priteisti atsakovei neteisėtai perduotą turtą, todėl būtent teismas turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą, t. y. nustatyti, kokiu pagrindu atsakovė turtą gavo, kokiu pagrindu kyla prievolė šį turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas. Todėl atsižvelgus į reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes, reikalavimo esmę bei tikslą tinkamas teisiškas reikalavimo formulavimas nėra ieškinio pagrindo pakeitimas. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs piniginių lėšų atsakovei L. L. išmokėjimo neteisėtumą, pasireiškusį imperatyvių įstatymo normų pažeidimu, sprendžia, kad reikalavimas turėjo būti patenkintas pagal restitucijos (CK 6.145straipsnio) taisykles. Tačiau šiuo atveju netinkamas materialinės teisės normų taikymas nenulėmė neteisingo sprendimo priėmimą, o tik buvo netinkamas ieškinio reikalavimo patenkinimo pagrindimas, todėl sprendimas dėl šios priežasties nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26Dėl ieškinio senaties taikymo

27Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio pareiškimo terminus. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir tai, kad šios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK, tiek kiti įstatymai. LR ĮBĮ įpareigoja įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorių per tam tikrą laiką (6 mėnesius) patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme bei nustato, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas). 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. tai nėra ieškinio senaties terminas ir ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklių. Šis laikotarpis skirtas ne ieškinio senaties termino eigos pradžiai apibrėžti, bet nukreiptas į tai, kad užtikrintų operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudarytų galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši – atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie teisės pažeidimą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1013/2014; 2014 liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1152/2014).

28Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį, kaip nepagrįstą ir neįrodytą ir nepateiktą nustatyta forma, t. y. raštu. Sutiktina su apeliante, kad atsakovės L. L. prašymas taikyti ieškinio senatį buvo suformuluotas raštu, pateikiant atsiliepimą į patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 123–126). Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, remdamiesi LR ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakcija, pakeista 2011-12-22 įstatymu Nr. XI-1867 ir įsigaliojusia nuo 2012-03-01, kuri numatė administratoriui 6 mėnesių terminą bankrutuojančios įmonės sandorių patikrai, šiuo atveju laikant, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi LR ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakcija, galiojusia nutarties iškelti bankroto bylą metu, kurioje buvo numatyta, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad terminas administratoriui ieškiniams pareikšti nebuvo nustatytas, be to, nurodytoje teisės normoje nustatytas terminas taikytinas tik reiškiant reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kolegija, atsižvelgdama į nurodytą ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto normos taikymo praktiką, sprendžia, kad šioje normoje nurodytas terminas nelaikytinas ieškinio senaties terminu, o bendrasis ieškinio senaties terminas byloje nėra praleistas. Be to, pažymėtina, kad nustačius akivaizdžiai neteisėtus veiksmus, kuriais atsakovei nepagrįstai buvo išmokėta ginčo suma – 22 000 Lt, taip pažeidžiant kitų UAB „Gintarinė nafta“ kreditorių interesus, bet kuriuo atveju ginant visuotinai reikšmingą viešą interesą būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą ir tokiu būdu apginti pažeistas ieškovės kreditorių teises (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškovė yra nurodžiusi, kad ieškinį šioje byloje pareiškė, vykdydama antrojo kreditorių susirinkimo pavedimą patikrinti atliktus mokėjimus. Todėl kolegija sprendžia, kad panaikinti sprendimą dėl ieškinio senaties taikymo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

30Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.