Byla 2-3523-996/2017
Dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, sprendimo panaikinimo, darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, vertėjaujant Giedrei Račiūnaitei, dalyvaujant ieškovui A. S., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Passenger Ground Services“ atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Passenger Ground Services“ dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, sprendimo panaikinimo, darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4A. S. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2–6) ir jo patikslinimu (b. l. 13–16), prašydamas pripažinti negaliojančia 2016-10-24 taikos sutartį, pasirašytą tarp jo ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Passenger Ground Services“ (toliau – atsakovas, darbdavys, įmonė), panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-10-24 sprendimą Nr. ( - ) darbo byloje Nr. ( - ) (toliau – skundžiamas sprendimas), priteisti jam iš atsakovo 924,18 Eur darbo užmokestį, 151,47 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 5 436,92 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2016-07-14 iki 2016-12-06 ir vidutinį darbo užmokestį (po 70,83 Eur per dieną) už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2016-12-07 iki visiško atsiskaitymo su juo dienos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas paaiškino, kad 2016-06-09 su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią buvo priimtas į taksi vairuotojo pareigas, darbo sutartis buvo nutraukta 2016-07-14 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 str. 1 d. pagrindu, nors ir nesant jo valios, tarp jo ir atsakovo kilo ginčas dėl su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo, jis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, Darbo ginčų komisijos posėdžio metu atsakovas pripažino, kad nepagrįstai jam neišmokėjo dalies darbo užmokesčio, sutiko jam sumokėti 450 Eur darbo užmokesčio dalį, pasiūlė sudaryti taikos sutartį, jis nurodė, kad taikos sutartį sudarytų, jei jam prie 450 Eur sumos atsakovas dar sumokėtų vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, tačiau, neturėdamas atstovo, iš Darbo ginčų komisijos pirmininkės pasisakymų suprato, kad jo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką yra nepagrįstas ir nebus patenkintas, todėl sutiko pasirašyti taikos sutartį atsakovo nurodytai 450 Eur sumai. Patvirtino, kad atsakovas jam jau yra sumokėjęs aukščiau sutartą 450 Eur sumą. Teigė, kad taikos sutartis neatitinka jo tikrosios valios, sudaryta jam suklydus dėl esminių sandorio aplinkybių – buvus suklaidintam Darbo ginčų komisijos pirmininkės išreikštos nuomonės dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, jis neturėjo jokio pagrindo abejoti bylą nagrinėjusios institucijos kompetencija, išsakyta teisine pozicija, todėl, jo manymu, tokia taikos sutartis turėtų būti panaikinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 str. pagrindu. Pažymėjo, kad Darbo ginčų komisijos pirmininkės išsakytas teiginys apie jo reikalavimo nepagrįstumą ne tik pažeidžia esminius proceso principus (išankstinės nuomonės išsakymas), bet ir yra teisiškai nepagrįstas, nes Darbo ginčų komisija visiškai neanalizavo trumpo darbo laikotarpio priežasčių ir nevertino neteisėto darbo sutarties nutraukimo fakto, kas, jo manymu, sudaro pakankamą pagrindą reikalauti vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelstą atsiskaityti laiką. Pabrėžė, kad jis pageidauja atgauti bent jau dalį jam teisėtai pagal darbo sutartį priklausančių pinigų, nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio išmoka tai bus laikoma (atlyginimas, viršvalandžiai, kompensacija už nepanaudotas atostogas, vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, priedas už darbą naktį ar poilsio bei švenčių dienomis ar kt.); aplinkybė, kad Darbo ginčų komisijos posėdžio metu jis pageidaujamą sumą dėl apskaičiavimo patogumo susiejo su vidutiniu darbo užmokesčiu už uždelsimo laiką, nekeičia jo reikalavimo dėl taikos sutarties sąlygų esmės. Kartu nurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė adekvačiai įvertinti taikos sutarties sąlygų, pasikonsultuoti su teisininku, posėdis truko vos 7 minutes, iš kurių apie pusę laiko užėmė atsakovo paaiškinimai dėl pripažįstamos reikalavimų sumos, jam nebuvo išaiškintos taikos sutarties pasirašymo pasekmės, be to, jis nemoka lietuvių kalbos, pasikliovė draugu, kuris atliko vertėjo funkcijas posėdžio metu, yra užsienietis, studijuojantis Lietuvoje, neturi teisinio išsilavinimo, yra jauno amžiaus, neturi pakankamos gyvenimiškos ir darbinės patirties. Nurodė, kad už visą darbo laikotarpį jam priklauso 1 884,05 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis ir 151,47 Eur (atskaičius mokesčius) kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso 2 035,52 Eur, atsakovas jam yra sumokėjęs 509,87 Eur po darbo sutarties nutraukimo ir 450 Eur po Darbo ginčų komsijos skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl atsakovas jam yra skolingas 1 075,65 Eur bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

6Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad šiuo metu yra laisvas klausytojas ISM universitete, universitete studijuoja anglų kalba, lietuvių kalbos žinių stokoja, lietuvių kalba visko nesupranta, Lietuvoje jau yra 3,5 metų; darbo sutartį su atsakovu pasirašė lietuvių kalba, atleidimo dokumentus pasirašė ir lietuvių, ir anglų kalba, jokių problemų su kolegomis neturėjo, atsakovas neatsakė nei į vieną jo kreipimąsi; darbo įmonėje metu po 6 mėnesių su klientais paprastais klausimais bendravo lietuvių kalba, kalbėdavo ir anglų kalba; prašymą Darbo ginčų komisijai parengė pats, o ieškinį teismui parengė jo draugas teisininkas, Darbo ginčų komisijos posėdžio metu jam vertėjavo jo atsivestas draugas kaimynas, kurio išsilavinimas jam nežinomas, Darbo ginčų komisijoje jam nebuvo leista pasisakyti, pateikti klausimų, pasirašęs taikos sutartį labai skubėjo išvykti, nes turėjo vykti į universitetą, į egzaminą, taikos sutarties sąlygas suprato, jas jam išvertė jo vertėjas ir tada jis pasirašė taikos sutartį, jis nebuvo skubinamas pasirašyti taikos sutarties, po 10 dienų ar savaitės kreipėsi į savo draugą teisininką, kuris pagal garso įrašą jam paaiškino, kad Darbo ginčų komisijos pirmininkės elgesys buvo neadekvatus, neteisėtas, jo nebuvo klausiama, kodėl jis nutraukė darbo sutartį, jis savavališkai darbo sutarties nenutraukė, norėjo būti grąžintas į darbą, iki įsidarbinant pas atsakovą 4,5 mėnesio dirbo UAB „Amber Vilnius“ taksi vairuotoju, po atleidimo iš darbo pas atsakovą yra bedarbis.

7Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 95–100).

8Atsakovas paaiškino, kad darbuotojo prašymas atleisti jį iš darbo nuo 2016-07-14 buvo gana netikėtas ir įmonė, atsižvelgiant į tai, kad atleidimo iš darbo formalumai buvo atlikti darbo dienos pabaigoje, negalėjo operatyviai atlikti galutinio atsiskaitymo su darbuotoju, galutinis atsiskaitymas įvykdytas 2016-07-19 bankiniu pavedimu, nežymus galutinio atsiskaitymo vėlavimas dėl objektyvių priežasčių nesudarė ieškovui nepatogumų, apie galutinio atsiskaitymo vėlavimą jis buvo įspėtas, atsiskaitymo metu jam buvo apmokėta už jo darbą pagal suderintą ir paskelbtą darbo grafiką, Darbo ginčų komisijoje pasiektą susitarimą – sutartą 450 Eur sumą – įmonė ieškovui pervedė 2016-10-26. Pažymėjo, kad tarp šalių sudaryta taikos sutartis valios trūkumų dėl suklydimo neturi, joje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokius ir kokia apimtimi įsipareigojimus prisiima atsakovas dėl darbo užmokesčio nepriemokos ieškovui išmokėjimo bei kokios yra sudaromo sandorio teisinės pasekmės, taikos sutarties tekstas trumpas, aiškus, jame nėra dviprasmybių, sudėtingų teisinių sąvokų. Nurodė, kad Darbo ginčų komisijos posėdžio metu komisijos pirmininkės nuomonė nebuvo kategoriška, jos išsakyta pozicija iš esmės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teigė, kad ieškovas, būdamas 29 metų asmuo, Lietuvoje gyvenantis ne vienerius metus, kalbantis ir suprantantis lietuviškai, studijavęs ir studijuojantis Lietuvoje ne vienoje aukštojoje mokykloje, besinaudodamas profesionalia teisine pagalba ir vertėju darbo ginčo nagrinėjimo procese, būdamas sveikas, darbingas, gali pats atsakingai įvertinti susidariusias situacijas, apsvarstyti veiksmų padarinius, priimti sprendimus. Atsakovo manymu, ieškovas neįrodė esminio suklydimo fakto, pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 str. pagrindo nėra. Mano, kad ieškovas į teismą kreipėsi piktnaudžiaudamas savo teisėmis ir siekdamas neteisėtai pasipelnyti darbdavio sąskaita. Kartu pažymėjo, kad ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs DK 296 str. įtvirtintą vieno mėnesio terminą, prašė taikyti ieškinio senatį.

9Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovas reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nekelia, jis Lietuvoje jau gyvena 3,5 metų, pasirašydamas darbo sutartį su atsakovu jau buvo pragyvenęs Lietuvoje daugiau kaip 2,5 metų, darbo sutartį ir prašymą atleisti iš darbo pasirašė lietuvių kalba; Darbo ginčų komisijoje šalys sutarė dėl ginčo užbaigimo būdo, ieškovas nebuvo skubinamas sudaryti taikos sutartį, jei ko nesuprato, galėjo prašyti atidėti posėdį, prašyti skirti jam laiko pasitarti, galimybę naudotis teisininko pagalba turėjo, nes ieškinys surašytas teisininko; Darbo ginčų komisijos pirmininkės pasisakymuose jokio subjektyvumo neįžvelgė; mano, kad ieškovas siekia pasipelnyti, atsakovas yra gaišinamas, patiria išlaidas; prašė priteisti atsakovui iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10Ieškinys atmetamas.

11Byloje ginčas kilo dėl Darbo ginčų komisijos patvirtintos taikos sutarties ir atsiskaitymo su darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.

12Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-06-09 ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovas nuo 2016-06-10 pradėjo įmonėje dirbti vairuotoju (b. l. 101–102), darbo sutartis nutraukta 2016-07-14 pagal DK 127 str. 1 d. (b. l. 103), įmonė 2016-07-19 ieškovui pervedė 509,87 Eur (b. l. 106), ieškovas ir atsakovas 2016-10-24 Darbo ginčų komisijos posėdžio metu sudarė taikos sutartį, pagal kurią atsakovas iki 2016-10-27 įsipareigojo ieškovui išmokėti 450 Eur, o ieškovas įsipareigojo daugiau jokių pretenzijų darbdaviui nereikšti (b. l. 91), Darbo ginčų komisija skundžiamu sprendimu patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir darbo bylą nutraukė (b. l. 7–8), įmonė 2016-10-26 ieškovui pervedė 450 Eur (b. l. 107).

13DK 35 str. 1 d. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

14DK 290 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad Darbo ginčų komisija nutraukia bylos nagrinėjimą sprendimu, jeigu šalys dėl individualaus darbo ginčo išsprendimo sudarė rašytinę taikos sutartį, kurią patvirtino darbo ginčų komisija savo sprendimu.

15CK 1.90 str. 1 d. nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį; CK 1.90 str. 4 d. nustatyta, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams; CK 1.90 str. 5 d. nustatyta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.

16Nors atsakovas nurodė, jog ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs DK 296 str. įtvirtintą vieno mėnesio terminą ir prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau teismas pažymi, kad DK 296 str. įtvirtintas vieno mėnesio terminas pareikšti ieškinį teisme skundžiant Darbo ginčų komisijos priimtą sprendimą yra ne senaties terminas, o procesinis terminas. Teismas nustatė, kad Darbo ginčų komisija skundžiamą sprendimą priėmė 2016-10-24 (b. l. 7–8), ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016-11-24 (b. l. 2–6), t. y. nepraleidęs procesinio vieno mėnesio apskundimo termino, kadangi pagal DK 26 str. 1 d., terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Taigi, pagal aukščiau padarytas išvadas nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį.

17Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Darbo ginčų komisijai nagrinėjant darbo ginčą tarp šalių posėdžio metu šalys pasirašė taikos sutartį, pagal kurią darbdavys darbuotojui jau išmokėjo taikos sutartimi šalių sulygtą 450 Eur įsiskolinimo sumą (b. l. 7–8, 91, 107). Ieškovas, kreipdamasis į teismą, siekia, kad 2016-10-24 taikos sutartis, pasirašyta tarp jo ir darbdavio, būtų pripažinta negaliojančia CK 1.90 str. pagrindu, t. y. dėl suklydimo.

18Teismas pažymi, kad taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.), taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių nelygybės, taip pat kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 6.986 str. 1 d.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 1.90 str. taikymui būtina nustatyti, kad asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs; jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011, 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo <...> vėlesnis valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

19Taigi, CK 1.90 str. įtvirtinta galimybė sandorį pripažinti negaliojančiu iš esmės suklydus, būtent šia įstatymo nuostata vadovaudamasis ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas, kad tarp jo ir darbdavio Darbo ginčų komisijoje pasirašyta taikos sutartis būtų pripažinta negaliojančia.

20Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Darbo ginčų komisijos posėdžio garso įrašą (b. l. 92), Darbo ginčų komisijos posėdžio metu darbdaviui pasiūlius darbuotojui 450 Eur įsiskolinimo sumą, kaip galutinį atsiskaitymą taikos sutarties tarp šalių sudarymui, darbuotojas su ja sutiko, tik nurodė, kad papildomai siekia dar ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį jam išmokėjimo, tuomet Darbo ginčų komisijos pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nurodė, kad: „ieškovas taip pat turėtų turėti omenyje, kad pagal teismų praktiką, atsižvelgiant į jo trumpą, labai trumpą darbo laikotarpį, tikėtis, kad vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką bus išieškotas jo naudai galbūt ir ne visai pagrįsta“. Teismo vertinimu, toks Darbo ginčų komisijos pirmininkės teiginys yra teisingas, atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010), ieškovas Darbo ginčų komisijos pirmininkės nebuvo suklaidintas, kadangi įvertinus ieškovo dirbtą pas atsakovą laikotarpį (atleidimas iš darbo ginčytas nebuvo, todėl nevertinamas), uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, neišmokėtos sumos dydį viso vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką reikalavimas neatitiko proporcingumo principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str., 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Pastebėtina, kad Darbo ginčų komisijos pirmininkės aukščiau nurodytas teiginys buvo pateiktas kaip paaiškinimas ieškovui, nurodymas į ką jis teikdamas savo reikalavimus turėtų atsižvelgti, Darbo ginčų komisijos pirmininkė nenurodė, kad toks jo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, tik nurodė, kad prašymas išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką galimai yra nepagrįstas, kas negali būti laikoma kategorišku nurodytu ieškovui atsisakyti savo reikalavimo dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką išieškojimo, priešingai, tai galėjo būti pagrindas ieškovui apsvarstyti savo reikalavimo sumos mažinimą. Pabrėžtina, jog Darbo ginčų komisijos pirmininkė tik atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad jo prašymas dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo atsiskaityti laiką išmokėjimo pagal formuojamą teismų praktiką galimai yra ne visai pagrįstas.

21Pastebėtina, kad ieškovas į Darbo ginčų komisijos posėdį buvo atvykęs su draugu, kuris jam vertėjavo, teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog Lietuvoje gyvena apie 3,5 metų, šiek tiek supranta lietuviškai, dirbdamas taksi vairuotoju paprastais klausimais su klientais jau bendravo lietuvių kalba, atsakovas jam nebuvo pirma darbovietė, taigi, ieškovas yra asmuo turintis pakankamai gyvenimiškos ir darbinės patirties Lietuvoje. Pats ieškovas Darbo ginčų komisijos posėdžio metu ilgesnio taikos sutarties klausimo apsvarstymo neprašė, nenurodė, ko nors nesupratęs. Nors teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino turintis draugą teisininiką, kuris jam surašė ieškinį teismui, tačiau Darbo ginčų komisijos posėdžio metu neprašė laiko pasitarti su teisininku, o savo laisva valia nusprendė sutikti su darbdavio pasiūlytomis taikos sutarties sąlygomis ir taip baigti kilusį ginčą su darbdaviu. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad jo draugas jam išvertė taikos sutarties sąlygas, su jomis jis sutiko ir tada jis pasirašė taikos sutartį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad Darbo ginčų komisijos posėdžio metu niekas jo nevertė, neskubino pasirašyti taikos sutarties, vadinasi, tik nuo jo paties apsisprendimo priklausė taikos sutarties pasirašymas. Neįrodyta, kad taikos sutartis yra sudaryta darbuotojui labai nepalankiomis sąlygomis, t. y. tokiomis, kokiomis esant kitas rūpestingas asmuo nebūtų sutikęs sudaryti taikos sutarties.

22Pagal aukščiau padarytas išvadas teismas laiko, kad Darbo ginčų komisijos pirmininkė procesinių pažeidimų nepadarė ir ieškovo suklaidinti negalėjo, taikos sutartį ieškovas, nors ir būdamas jauno amžiaus, tačiau Lietuvoje turėdamas pakankamos gyvenimiškos ir darbinės patirties, Darbo ginčų komisijos posėdyje dalyvaudamas su savo vertėju, turėdamas draugą teisininką, galimybę prašyti laiko taikos sutarties sąlygų apsvarstymui, tačiau to nepadaręs, pasirašė savo laisva valia, taip išspręsdamas kilusį ginčą su darbdaviu. Vien tai, kad ieškovas savo valią vėliau pakeitė negali lemti išvados, kad taikos sutartį jis pasirašė dėl suklydimo. Teismas akcentuoja, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumo principui.

23Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikos sutartį, pasirašytą Darbo ginčų komisijos posėdžio metu tarp ieškovo ir atsakovo, pripažinti negaliojančia, todėl toks ieškovo reikalavimas atmetamas, taip pat atmetami išvestiniai reikalavimai panaikinti Darbo ginčų komisijos skundžiamą sprendimą, priteisti jam iš atsakovo 924,18 Eur darbo užmokestį, 151,47 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 5 436,92 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2016-07-14 iki 2016-12-06 ir vidutinį darbo užmokestį (po 70,83 Eur per dieną) už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2016-12-07 iki visiško atsiskaitymo su juo dienos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

25Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

26Kadangi ieškovo ieškinys atmetamas, tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d., atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui klausimą nėra.

27Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

28Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovo 540 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias atsakovas sumokėjo jį atstovavusiam advokatui Remigijui Rinkevičiui (b. l. 131–134). Teismas atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas, spręstų teisinių klausimų pobūdį atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iš ieškovo 540 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

29Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleistas.

30Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

Nutarė

31ieškovo A. S. ieškinį atmesti.

32Priteisti iš ieškovo A. S. (a. k. ( - ) 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Passenger Ground Services“ (į. k. 302727909) naudai.

33Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. A. S. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.... 5. Ieškovas paaiškino, kad 2016-06-09 su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal... 6. Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad šiuo metu yra... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 95–100).... 8. Atsakovas paaiškino, kad darbuotojo prašymas atleisti jį iš darbo nuo... 9. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovas... 10. Ieškinys atmetamas.... 11. Byloje ginčas kilo dėl Darbo ginčų komisijos patvirtintos taikos sutarties... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-06-09 ieškovas ir atsakovas sudarė... 13. DK 35 str. 1 d. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami... 14. DK 290 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad Darbo ginčų komisija nutraukia bylos... 15. CK 1.90 str. 1 d. nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali... 16. Nors atsakovas nurodė, jog ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs DK 296... 17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Darbo ginčų komisijai nagrinėjant darbo... 18. Teismas pažymi, kad taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei... 19. Taigi, CK 1.90 str. įtvirtinta galimybė sandorį pripažinti negaliojančiu... 20. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Darbo ginčų komisijos posėdžio... 21. Pastebėtina, kad ieškovas į Darbo ginčų komisijos posėdį buvo atvykęs... 22. Pagal aukščiau padarytas išvadas teismas laiko, kad Darbo ginčų komisijos... 23. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikos sutartį,... 24. Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko,... 25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų... 26. Kadangi ieškovo ieškinys atmetamas, tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 27. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir... 28. Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovo 540 Eur bylinėjimosi... 29. Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų... 30. Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 31. ieškovo A. S. ieškinį atmesti.... 32. Priteisti iš ieškovo A. S. (a. k. ( - ) 540 Eur (penkis šimtus... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...