Byla 2S-559-544/2019
Dėl antstolio veiksmų

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) K. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4159-1026/2019 pagal pareiškėjo K. G. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui (išieškotojai) dėl antstolio veiksmų ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Pareiškėjas (skolininkas) K. G. pateiktu skundu antstoliui A. B. prašė panaikinti 2019 m. kovo 5 d. antstolio patvarkymo Nr. 0025/11/02374 dalį dėl šulinio ir tvoros arešto. Nurodė, kad antstolis, areštuodamas šulinį ir tvorą, viršijo savo įgaliojimus, kadangi dėl šio turto pardavimo nepasisakyta 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje, kurioje aiškiai nurodyta, kokius įkeistus nekilnojamuosius daiktus parduoti iš varžytynių, t. y. žemės sklypą su priklausiniais – gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančius ( - ). Pagal 2005 m. birželio 17 d. kredito sutartį Nr. 0760518090717-16 AB SEB bankui įkeisti tik statomas namas su žemės sklypu, esantys ( - ).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

62. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. 3. Teismas nustatė, kad antstolis A. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0025/11/02374 pagal Panevėžio apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3015-488/2011 dėl 134 769,37 Eur skolos išieškojimo, 1 352,23 Eur nesumokėtų palūkanų, 715,33 Eur nesumokėtų delspinigių išieškojimo iš skolininko K. G. išieškotojos AB SEB banko naudai. Antstolis 2018 m. kovo 12 d. patvarkymu Nr. S-3.5 Nr. 4091 areštavo K. G. priklausantį turtą: žemės sklypą su priklausiniais – gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančius ( - ). 2019 m. kovo 5 d. buvo priimtas antstolio patvarkymas Nr. S-3.5 Nr. 4409 dėl turto areštavimo, kuriuo papildomai areštuoti šulinys, unikalus Nr. ( - ), ir tvora, unikalus Nr. ( - ), esantys, ( - ), bei dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo turto vertei su papildomai areštuotu turtu nustatyti. 4. Teismas pažymėjo, jog iš 2019 m. vasario 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad 2019 m. vasario 12 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), statiniai: šulinys, unikalus Nr. ( - ), ir tvora, unikalus Nr. ( - ), esantys, ( - ). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad minėti statiniai yra I grupės nesudėtingai statiniai, kurių paskirtis – kiti inžineriniai statiniai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad įregistruoti šulinys ir tvora yra skirti žemės sklypui tarnauti ir susijusi su juo bendra ūkine paskirtimi, skirta žemės sklypo poreikiams tenkinti, o žemės sklypo bei šulinio ir tvoros funkcinis ryšys yra nuolatinio pobūdžio. Todėl statiniai kartu su pagrindiniu daiktu sudaro vieną turtinį kompleksą, kurie negali būti vertinami ir realizuojami atskirai. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą, statinius – šulinį ir tvorą ištinka pagrindinio daikto, t. y. gyvenamojo namo ir žemės sklypo, likimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.14 straipsnio 1 dalis). Teismas darė išvadą, kad, nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistą namą su žemės sklypu, skolos išieškojimas gali būti nukreiptas ir į įkeisto turto priklausinius – šulinį ir tvorą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

85. Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) K. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. 6. Nurodo, kad antstolio veiksmai areštuojant šulinį, unikalus Nr. ( - ), ir tvorą, unikalus Nr. ( - ), yra aiškiai viršijantys jo įgaliojimus. 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje yra aiškiai nurodyta, kokie įkeisti AB SEB bankui objektai turi būti parduoti iš varžytynių. Apie šulinį ir tvorą nutartyje nepasisakyta, kadangi šie daiktai nebuvo įkeisti SEB bankui. 7. Nesutinka su teismo teiginiu, kad, įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai. Šiuo atveju įkeičiant žemę AB SEB bankui ant jos nebuvo nei tvoros, nei šulinio (tai matyti iš jų įregistravimo dokumentų). Teismas nutartyje laikosi dvejopos pozicijos: vienu atveju kategoriškai nurodo, kad visi žemės priklausiniai besąlygiškai turi būti areštuojami, kitu atveju teigia, jog šalys gali susitarti ne tik dėl esamų, bet ir būsimų įkeičiamos žemės priklausinių. Tačiau tokio susitarimo tarp jo ir AB SEB banko nebuvo. 8. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. B. prašo atskirąjį skundą atmesti. 9. Nurodo, kad pareiškėjas tiek ankstesniame skunde, tiek ir atskirajame skunde pateikia tuos pačius deklaratyvius motyvus, nepagrįstus jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjęs vykdymo veiksmus, priėmė pagrįstą nutartį. Teismas

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1010. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). 11. Byloje yra kilęs ginčas dėl 2019 m. kovo 5 d. antstolio patvarkymo dalies, kuria buvo patvarkyta papildomai areštuoti pareiškėjui (skolininkui) priklausantį turtą – šulinį ir tvorą, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas turto arešto neteisėtumą grindžia kreditavimo sutarties turiniu, kuriame nėra sąlygos, kad įkeičiamas turtas apima ne tik žemės sklypą su priklausiniais – gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, bet ir šulinį bei tvorą. 12. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012). 13. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). 14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolis neteisėtų veiksmų neatliko, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių CPK normų, išlaikė pusiausvyrą tarp vykdymo proceso šalių ir teisėtai bei pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada bei ją pagrindžiančiais argumentais sutinka ir jiems pritaria, todėl visų jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). 15. Byloje nustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0025/11/02374, priverstinai vykdydamas Panevėžio apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3015-488/2011 dėl 134 769,37 Eur skolos išieškojimo, 1 352,23 Eur nesumokėtų palūkanų, 715,33 Eur nesumokėtų delspinigių išieškojimo iš skolininko K. G. išieškotojos AB SEB banko naudai, 2018 m. kovo 12 d. patvarkymu Nr. S-3.5 Nr. 4091 areštavo skolininkui K. G. priklausantį turtą: žemės sklypą su priklausiniais – gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančius ( - ). 2019 m. kovo 5 d. buvo priimtas antstolio patvarkymas Nr. S-3.5 Nr. 4409 dėl turto areštavimo, kuriuo papildomai areštuoti šulinys, unikalus Nr. ( - ), ir tvora, unikalus Nr. ( - ), esantys, ( - ), bei dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo turto vertei su papildomai areštuotais daiktais nustatyti. Kaip matyti, pagal 2005 m. birželio 17 d. kreditavimo sutartį Nr. 0760518090717-16 su pakeitimais iki 2006 m. balandžio 11 d., prievolės įvykdymui užtikrinti AB SEB bankui skolininkas įkeitė statomą namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius ( - ). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad skolininkas K. G. šulinį, unikalus Nr. ( - ), ir tvorą, unikalus Nr. ( - ), prie 2004 m. kovo 22 d. įregistruoto žemės sklypo ir 2005 m. rugsėjo 30 d. įregistruotų gyvenamojo namo ir ūkio pastato, įregistravo 2019 m. vasario 12 d. ir apie tai 2019 m. vasario 25 d. skundu pranešė antstoliui bei paprašė skirti papildomą ekspertizę turto, įskaitant naujai įregistruotus statinius, rinkos vertei nustatyti. 16. CK 4.171 straipsnio 2 dalyje (įstatymo 2004 m. balandžio 27 d. redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 30 d.) nustatyta, kad kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, jog įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Ši įstatymo nuostata yra pagrindinio daikto ir jo priklausinio teisinio ryšio taisyklių (CK 4.12 – 4.14, 4.19 straipsniai) išraiška hipotekos santykiuose. Pagal bendrąją pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Tokios nuostatos dėl CK 4.171 straipsnyje įtvirtintų hipotekos objekto nustatymo taisyklių aiškinimo laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartyje Nr. 3K-3-239/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartyje Nr. 3K-3-50/2010; kt. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 4.171 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma, kai hipotekos objektas yra ne žemė, o kitoks pagrindinis daiktas (CK 4.12 straipsnis), turintis ir galintis turėti priklausinį, kurio apibūdinimas atitinka CK 4.19 straipsnio 1 dalies dispozicijoje pateiktus požymius – savarankiškumą, paskirtį tarnauti pagrindiniam daiktui, nuolatinę sąsają su pagrindiniu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2010). 17. Atvejai, kada hipotekos objektas yra žemė, specialiai reglamentuojami CK 4.171 straipsnio 12 dalyje. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Šiame įstatyme nenustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis ant žemės sklypo, kiekvienu atveju yra šios žemė sklypo priklausinys. Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymuose taip pat nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektai, esantys ant žemės sklypo, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip, gali būti registruojami kaip atskiri turto objektai, vieno arba kelių jų priklausiniai arba sklypo priklausiniai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9, 10 straipsniai). Daikto savininkas sprendžia ir teikia prašymą nekilnojamojo turto įstaigai registruoti daiktą kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą ar kaip žemės, kito pagrindinio daikto priklausiniu. Toks žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo turto santykio reguliavimas lėmė atskirą statinių, kaip žemės priklausinių, įkeitimo reglamentavimą CK 4.171 straipsnio 12 dalyje. Joje nurodyta, kad įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011, aiškindamas CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalių santykį, pažymėjo, kad jų lingvistinė konstrukcija (2 dalis ,,laikoma, kad yra įkeičiami“ ir 12 dalyje ,,kaip priklausiniai įkeičiami“) ir pirmiau aptartas žemės sklypo ir ant jo esančio nekilnojamojo turto santykio teisinis reglamentavimas reiškia, jog pagal 2 dalį pagrindinio daikto priklausiniai visais atvejais laikomi įkeistais, nors jie hipotekos lakšte nenurodyti, o pagal 12 dalį – statiniai, esantys ant įkeičiamo sklypo, turi būti įkeisti hipotekos lakštu kaip jo priklausiniai, jeigu šalys nesutaria kitaip. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad sutartinės hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl ant įkeičiamo žemės sklypo esančio nekilnojamojo turto likimo – įkeisti jį kaip žemės sklypo priklausinį ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota hipotekos ir nekilnojamojo turto registre. Tik toks šių santykių teisinis reglamentavimas užtikrina hipotekos santykių apibrėžtumą, tinkamą kreditoriaus teisių apsaugą. 19. Kaip minėta, skolininkas K. G. 2005 m. birželio 17 d. kreditavimo sutartimi Nr. 0760518090717-16 AB SEB bankui įkeitė tik statomą namą su žemės sklypu, tačiau 2006 m. balandžio 11 d. susitarimu šalys sutarė prievolių įvykdymui užtikrinti įkeisti statomą namą su priklausiniais ir žemės sklypu, todėl daikto įkeitimas apėmė ir esamus, ir būsimus (statomus) daiktų priklausinius. Tai reiškia ir tai, kad šalys pagal CK 4.171 straipsnio 12 dalies nuostatas nenustatė kitaip, t. y. nesusitarė, kad įkeičiant žemę ant jos esantys ir statomi statiniai nebus įkeičiami kaip žemės priklausiniai. Byloje nustatyta, kad po kredito sutarties pakeitimo skolininkas K. G. pastatė (įrengė) ir 2019 m. vasario 12 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu įregistravo šulinį ir tvorą. Pagal nutartyje išdėstytą teisinį reglamentavimą, kurį išsamiai išdėstė pirmosios instancijos teismas, priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). 20. Pažymėtina, jog aiškinant aptariamas kreditavimo ir hipotekos sutartis būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-1075/2018). 21. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog tiek sudarant kreditavimo sutartį, tiek ją pakeičiant ant įkeičiamo žemės sklypo visų pagal projektą numatytų pastatyti nekilnojamojo turto objektų (statinių) nebuvo ir negalėjo būti, nes kreditas ir buvo suteiktas gyvenamajam namui su priklausiniais pastatyti. Būtent dėl to ir buvo padarytas 2006 m. balandžio 11 d. susitarimas dėl kreditavimo sutarties 7.1. punkto pakeitimo apie bankui įkeičiamą statomą būstą ir nustatyta, kad bankui įkeičiamas statomas namas, priklausiniai ir žemės sklypas. Atsižvelgiant į nutarties 17, 19, 20 punktų nuostatas, šalių sudarytų sandorių sąlygos negali būti aiškinamos taip, kad vėliau negu gyvenamas namas ir ūkinis pastatas pastatyti ir nustatyta tvarka įregistruoti inžineriniai statiniai (šulinys ir tvora) ginčijama nuolatiniam ir pastoviam žemės sklypo, gyvenamojo namo aptarnavimui, susiję su jais bendra ūkine paskirtimi, sudaro vieną kompleksą. 22. Kita vertus, pastebėtina, jog apelianto skola bankui yra žymiai didesnė, nei bendra įkeisto turto vertė, dėl ko naujai įregistruotų statinių – šulinio ir tvoros areštas, net ir esant kitoms faktinėms aplinkybėms, negali būti nepateisinamas ir nepagrįstas. Vadinasi, antstolis A. B., 2019 m. kovo 5 d. priimdamas patvarkymą Nr. S-3.5 Nr. 4409 dėl turto areštavimo bei pakartotinės ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, kuriuo papildomai areštavo šulinį, unikalus Nr. ( - ) ir tvorą, unikalus Nr. ( - ), esančius, ( - ), vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. 22. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, įvertinus byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas, todėl jos nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

12Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai