Byla 3K-3-239/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc (AB) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc (AB) prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko BUAB ,,Neto“; suinteresuoti asmenys – Ž. M., T. M..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių hipotekos objektą ir hipotekos įforminimą bei įregistravimą, aiškinimo ir taikymo.

5Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių, prašydamas areštuoti ir pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto: 0,0465 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), su priklausiniu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ).

6Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. balandžio 25 d. su skolininku UAB ,,Neto“ sudarė ilgalaikio kredito sutartį Nr. KS 07/04/09. Prievolei pagal sutartį užtikrinti skolininkas įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,0465 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). 2008 m. birželio 13 d. skolininkas ir suinteresuoti asmenys Ž. M. ir T. M. pareiškėjo sutikimu sudarė pirmiau nurodyto sklypo su jame esančiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu pirkimo-pardavimo sutartį su sąlyga, kad pirkėjai perves į pareiškėjo sąskaitą 445 586 Lt, skolininkas – 16 775,02 Lt pareiškėjo skolininkui suteiktai paskolai grąžinti. Skolininkas savo prievolės neįvykdė, t. y. negrąžino likusios kredito dalies (16 775,02 Lt); 2008 m. gruodžio 23 d. jam iškelta bankroto byla. Pareiškėjo nuomone, iškėlus skolininkui bankroto bylą, jis įgijo teisę priverstinai išieškoti skolą iš įkeisto turto, t. y. sklypo ir jo priklausinio – gyvenamojo namo. Pareiškėjas nurodė, kad ne kartą kreipėsi į skolininką ir suinteresuotus asmenimis, įspėdamas, kad, jiems negrąžinus likusios kredito dalies, pradės priverstinį išieškojimo procesą, tačiau jo reikalavimai nebuvo įvykdyti.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

8Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino: areštavo 0,0465 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ); įspėjo skolininką ir suinteresuotus asmenis, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių; pavedė suinteresuotiems asmenims saugoti įkeistą daiktą. Teismas nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu skolininkė per hipotekos lakšte nustatytą terminą savo įsipareigojimo neįvykdė (CK 4.192 straipsnio 1 dalis).

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų Ž. M. ir T. M. atskiruosius skundus, 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį paliko nepakeistą.

10Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo, kuriuo pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada areštuoti tik ginčo sklypą, bet ne ir jame esantį pastatą, teisėjų kolegija nurodė, kad 2007 m. balandžio 27 d. ilgalaikio kredito sutartimi, sudaryta pareiškėjo ir skolininko, suteiktam kreditui užtikrinti šalys sudarė sutartinę hipoteką: 2007 m. spalio 12 d. hipotekos lakštu skolininkas UAB ,,Neto“ įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), ir hipoteką įregistravo hipotekos registre. Teisėjų kolegija nustatė, kad įkeičiant žemės sklypą gyvenamojo namo jame nebuvo, todėl hipotekos lakštu buvo įkeistas tik žemės sklypas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi šalių sudarytos ilgalaikio kredito sutarties nuostatas, nurodė, kad šalys buvo aiškiai aptarusios, kad ateityje ant įkeisto žemės sklypo naujai pastatyti pastatai turi būti įkeičiami, sudarant naują atskirą hipotekos lakštą ir laikantis griežtų terminų (sutarties 7.4 punktas). Teisėjų kolegija nustatė, kad žemės sklypo priklausinys – individualus gyvenamasis namas (baigtumas 58 proc.) buvo įregistruotas nuosavybės teise skolininkui Nekilnojamojo turto registre 2008 m. birželio 10 d. Skolininkas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, privalėjo namą įkeisti, įregistruodamas naują hipotekos lakštą ar hipotekos lakšto pakeitimus, tačiau 2008 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo sklypas ir namas jame parduoti suinteresuotiems asmenims Ž. M. ir T. M.; namo įkeitimo ir naujos hipotekos registracijos veiksmai nebuvo atlikti. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2009 m. liepos 28 d. hipotekos lakštas buvo pakeistas, nurodant naujus įkeisto žemės sklypo savininkus, bet nenurodant, kad įkeičiami sklype esantys daiktai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, šalims neįkeitus nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo – pagal hipotekos taisykles, priverstinis skolos išieškojimas ne ginčo tvarka iš neįkeisto daikto yra negalimas (CPK 558 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju CK 4.171 straipsnio 12 dalies nuostata, kad įkeičiant žemę kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, negali būti taikoma, nes žemės sklype hipotekos įforminimo ir įregistravimo metu gyvenamojo namo nebuvo. Hipotekos objektu gali būti tik atskiri viešame registre registruojami nekilnojamieji daiktai. Ginčo objektas – žemės sklypo priklausinys (naujai pastatytas gyvenamasis namas) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik 2008 m. birželio 10 d., todėl tik po šios datos jam galėjo būti įregistruota hipoteka. Teisėjų kolegija nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl ginčo sklypo priklausinio, tačiau iš esmės išsprendė klausimą dėl jo arešto ir kitų priverstinių išieškojimo veiksmų – šį pareiškėjo reikalavimą atmetė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nurodė ir vertino įrodymus, kuriais grindė išvadas ir argumentavo jas, o tai, kad teismo motyvai yra glausti, negali būti vertinama kaip absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nutartį pradėti priverstinį išieškojimą iš žemės sklypo ir jo priklausinio, esančių ( - ). Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

131. Teismai pažeidė hipotekos objektą reglamentuojančias taisykles ir neteisingai nustatė, kokių kyla teisinių padarinių, neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, t. y., nenukreipė išieškojimo į visą įkeistą daiktą. Kasatoriaus nuomone, teismai privalėjo vadovautis prezumpcija (CK 4.14 straipsnis, 4.171 straipsnio 2 dalis), kad, įkeitus pagrindinį daiktą, šio daikto priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, vadinasi, išieškojimas turi būti vykdomas iš viso įkeisto turto, kurį sudaro pagrindinis daiktas ir jo priklausinys. Teismai neteisingai nustatė, kad išieškojimas gali būti nukreiptas tik į pagrindinį daiktą, nes hipotekos sandorio šalys aiškiai susitarė (taip pat nepadarė priklausinių įkeitimo išlygos), kad yra įkeistas ir pagrindinio daikto priklausinys (CK 4.13, 4.14 straipsniai, 4.171 straipsnio 2, 12 dalys, CPK 558 straipsnis). Kasatoriaus nuomone, jeigu šalių sutartyje nenurodyta kitaip, antraeilį daiktą (priklausinį) visada ištinka pagrindinio daikto likimas, net jeigu priklausinys neįregistruotas (įskaitant ir būsimus daiktus). Kasatoriaus teigimu, priimdami nepagrįstus ir neteisėtus procesinius sprendimus, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. ir kt. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-294/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010).

142. Teismai neteisingai taikė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis) ir neatskleidė tikrųjų sutarties šalių ketinimų, netinkamai aiškino ir nustatė sudarytos kredito sutarties turinį bei šios sutarties tikslą. Dėl šios priežasties teismai klaidingai aiškino ir vertino aplinkybes, susijusias su kredito sutarties sąlygomis, nustatančiomis ginčo priklausinio įkeitimą ir priklausinio įkeitimą patvirtinančias procedūras. Teismai nepagrįstai nesiaiškino ir nevertino, kad kredito sutarties šalys sutartyje akivaizdžiai ir aiškiai išreiškė valią įkeisti žemės sklypą ir esamus bei būsimus priklausinius ir papildomai nustatė sąlygą, kad būsimų priklausinių įkeitimas bus įformintas po priklausinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (t. y. šalys kredito sutarties 7.3 punkte susitarė ne dėl įkeitimo fakto, bet dėl esančio įkeitimo patvirtinimo procedūros). Kasatoriaus nuomone, teismai nevertino tos aplinkybės, kad šalys kredito sutartyje nesusitarė dėl priklausinio įkeitimo išlygos ir nepakeitė įstatyminio reguliavimo, tik papildomai aptarė jį įgyvendinančias sąlygas, t. y. kad būsimas įkeistas žemės sklypo priklausinys po priklausinio suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre būtų įrašytas hipotekos lakšte. Kasatoriaus teigimu, vertinant tikruosius šalių ketinimus yra privalu vertinti ir suteikiamo kredito bei pateikiamo kredito grąžinimo užtikrinimo santykį. Pagal šį santykį nagrinėjamoje byloje tik žemės sklypo su priklausiniais įkeitimas galėtų tenkinti reikalavimą, kad prievolės įvykdymas būtų užtikrintas (CK 4.170 straipsnis).

153. Teismai pažeidė prezumpciją, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje yra pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys, kuriuose nurodyta, kad individualus gyvenamasis namas, kurį kasatorius prašo areštuoti pagal CPK 558 straipsnį kartu su žemės sklypu ir nukreipti išieškojimą į abu daiktus, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip žemės sklypo priklausinys ir šis įrašas galioja nuo 2007 metų. Teismai nesivadovavo pirmiau nurodyta prezumpcija, Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Taip buvo pažeistas ir viešasis interesas, nes valstybės viešame registre esančiais duomenimis, kurie yra pagrindas civiliniams teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti, pasibaigti, teismai, neturėdami pagrįsto teisinio pagrindo, nesivadovavo ir taip sukūrė prielaidas kitiems subjektams pažeisti CK bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas. Teismų padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos yra esminės ir dėl to jų priimtų procesinių sprendimų dalys dėl atsisakymo pradėti priverstinį išieškojimą iš priklausinio turi būti panaikintos.

16Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 nustatyta tvarka negauta.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl sutartinės hipotekos objekto nustatymo, kai įkeičiamas žemės sklypas

20Dėl teisės aiškinimo ir taikymo nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu - sprendžiant, kokie nekilnojamieji daiktai yra įkeisti šalių sudaryta žemės sklypo hipotekos sutartimi - kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta keliais aspektais. Šie išaiškinimai nukreipia teismus, sprendžiant ginčus dėl hipotekos objekto apimties, atsižvelgti į hipotekos instituto, kaip tokio, tikslus, turinį, jo ryšį su kitais teisiniais institutais ir vietą civilinius santykius reglamentuojančių teisės normų sistemoje.

21Hipotekos, kaip daiktinės teisės, esmė - skolininko prievolės kreditoriui užtikrinimas įkeičiant turtą, į kurį prievolės nevykdymo atveju gali būti nukreiptas išieškojimas; hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; kt.). Taigi hipoteka nustatoma visų pirma kreditoriaus interesais. Kartu pažymėtina, kad hipotekos santykiai grindžiami inter alia proporcingumo principu, kuris reikalauja, kad skolininko interesai su hipotekos nustatymu susijusiais apribojimais neturėtų būti suvaržomi daugiau negu iš esmės reikia kreditoriaus interesų apsaugai. Tiesiogiai šis principas įtvirtintas CK 4.171 straipsnio 11 punkto normoje, įtvirtinančioje priverstinės hipotekos objekto parinkimo taisyklę, pagal kurią priverstinės hipotekos objektu turi būti parenkamas toks daiktas, kurį pardavus būtų visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentėtų kuo mažiau. Sutartinės hipotekos atveju proporcingumo principas veikia kaip vienas iš orientyrų, nustatant tikrąjį šalių tarpusavio teisių ir pareigų, atsiradusių iš hipotekos sutarties, turinį.

22Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismams, sprendžiant dėl hipotekos dalyko, būtina įvertinti sutartinės hipotekos, kaip sutarties laisvės principo išraiškos civiliniuose santykiuose, ypatumus: sutartinės hipotekos atveju šalys, vadovaudamosi sutarties laisvės principu, gali laisvai spręsti dėl žemės sklypo ir jo priklausiniais esančių statinių įkeitimo ir susitarti, kad, įkeičiant žemės sklypą, jame esantys bei būsimi statiniai neįkeičiami, arba įkeičiami tik esantys statiniai, arba įkeičiami tik atskiri priklausiniai ir pan. Kilus ginčui dėl to, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto turinys, teismas turi sutartį išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo praktiką sutarčių aiškinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. ir kt. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-294/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. AB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-74/2010; kt.). Hipotekos sutarties aiškinimas turi būti vienodai sąžiningas tiek kreditoriaus, tiek skolininko atžvilgiu.

23Teismas, nustatydamas tikrąjį sutartinės hipotekos sąlygų turinį, turi įvertinti ne tik tai, kokių ketinimų turėjo šalys sutarties sudarymo metu, bet ir jų santykį su įstatyme įtvirtintu hipotekos santykių reglamentavimu. Hipotekos sutarties sąlygas šalys gali nustatyti savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis); jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų; jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą (CK 6.156 straipsnio 5 dalis).

24Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatymo (CK 4.171 straipsnyje) įtvirtintų hipotekos objekto nustatymo taisyklių. Pagal CK 4.171 straipsnio 1 dalį hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytynėse. CK 4.171 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, jog yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Tai yra pagrindinio daikto ir priklausinio teisinio ryšio taisyklės (CK 4.12–4.14, 4.19 straipsniai) išraiška hipotekos santykiuose. Pagal bendrąją pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai CK 4.171 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad, įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir joje esantys statiniai, jeigu hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. ir kt. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-294/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. AB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-74/2010). Taigi pagrindinių daiktų ir jų priklausinių, kaip hipotekos objekto, įkeitimo taisyklės reglamentuojamos dispozityviosiomis teisės normomis, todėl esminę reikšmę turi tai, ką dėl šios sutarties sąlygos susitarė jos šalys.

25Hipotekos santykių specifika lemia tai, kad tuo atveju, kai sutarties šalys atskirai neaptaria priklausinių įkeitimo, įstatyme nustatytų pagrindinio daikto ir priklausinio teisinio ryšio taisyklių taikymui yra reikšmingas hipotekos duomenų išviešinimo faktas. Hipotekos santykiai gali būti susiję ne tik su jos šalių, bet ir su trečiųjų asmenų interesais, todėl įstatyme nustatyta, kad jie turi būti išviešinti. Tam, jog hipoteka įsigaliotų, ji turi būti įregistruota hipotekos registre (CK 4.187 straipsnis). Hipoteka, kaip daiktinė teisė, turi būti registruojama Nekilnojamojo turto registre; šis registras turi ypatingą reikšmę duomenų išviešinimui, nes pagal įstatymą jis įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Jeigu hipotekos registre neįregistruota pagrindinio daikto hipoteka, ji negalioja ir pagrindinio daikto priklausiniams. Tuo tarpu priklausinių nenurodymas įregistruotame pagrindinio daikto hipotekos lakšte pagal įstatymą gali turėti dvejopų teisinių padarinių. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tokiu atveju hipotekos teisėjui vykdant išieškojimą iš įkeisto turto lemiamą reikšmę turi aplinkybė, ar pagrindinio daikto ir jo priklausinių teisinis ryšys (jų, kaip tokių, statusas) yra išviešintas įregistruojant Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Hipotekos teisėjui vykdant ieškojimą, hipotekos lakštu kartu su pagrindiniu daiktu (žemės sklypu) įkeistais laikytini tokie statiniai, kurių teisinis statusas (kaip priklausinių) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamieji daiktai, neįregistruoti kaip pagrindinio daikto priklausiniai, negali būti pripažįstami įkeistais priklausiniais hipotekos teisėjui vykdant ieškojimą pagal CPK XXXVI skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010). Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos, kuriose įtvirtintas reguliavimas suponuoja, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos keitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010).

26Dėl sutartinės hipotekos objekto nustatymo nagrinėjamoje byloje

27Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutarties šalys susitarė dėl ilgalaikio kredito sutarties užtikrinimo hipoteka. Ilgalaikio kredito sutartyje yra ir sąlygos dėl hipotekos sutarties. Sutarties 7.2 -7.3 punktais šalių susitarta, kad kredito gavėjas įsipareigoja per nurodytą laiką įkeisti banko naudai ir bankui priimtinomis sąlygomis išvardytus žemės sklypus; pagal sutarties 7.4 punktą kredito gavėjas įsipareigojo ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo atitinkamų nekilnojamojo turto objektų pirmos teisinės registracijos, tačiau ne vėliau kaip iki nurodytos datos, įkeisti bankui visus ir bet kokius nekilnojamojo turto objektus, atidalytus, pastatytus ir (ar) kitaip sukurtus įgyvendinant kredituojamą projektą. Taigi hipotekos sutarties šalys susitarė dėl atskiro tiek laiko, tiek procedūros požiūriu nuo pagrindinio daikto priklausinių įkeitimo, tai reiškia, kad dėl hipotekos objekto turi būti sprendžiama ne pagal įstatyme įtvirtintas taisykles, o pagal šalių susitarimą.

28Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad analogišką išvadą dėl ilgalaikio kredito sutartyje aptarto būsimų žemės priklausinių – pastatų – įkeitimo įgyvendinimo mechanizmo teisinės reikšmės, kaip sutarties laisvės principu pagrįsto šalių susitarimo nustatyti kitokį nei įstatyminis priklausinių, tarp jų ir būsimų, likimą arba savarankišką ir nuo pagrindinio daikto įkeitimo procedūros atskirtą hipotekos procedūrą, kasacinis teismas padarė 2010 m. balandžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010. Ši byla reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisine problematika yra tapati nagrinėjamai, todėl turi precedentinę reikšmę.

29Byloje nustatyta, kad pradinis skolininkas įregistravo žemės sklypo hipoteką, tačiau kreditavimo sutarties sąlygos dėl jame pastatytų statinių įkeitimo iki kreditoriaus kreipimosi dėl priverstinio skolos išieškojimo neįvykdė. Teismų nustatyta, kad jau pastačius ir perleidus ginčo pastatus, 2009 m. liepos 28 d. hipotekos lakštas buvo pakeistas, nurodant naujus įkeisto žemės sklypo savininkus, bet nenurodant, kad įkeičiami sklype esantys daiktai. Minėta, kad hipotekos teisėjas negali spręsti šalių ginčo dėl teisės - šiuo atveju dėl kreditavimo sutarties sąlygų vykdymo, todėl šalims susitarus dėl pagrindinio daikto ir priklausinio teisinio ryšio taisyklės išlygos – atskiro nuo pagrindinio daikto priklausinių įkeitimo, hipotekos teisėjas pagrįstai išieškojimą nukreipė tiki į pagrindinį hipotekos lakšte nurodytą daiktą- žemės sklypą.

30Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėję teismai, atsisakydami nukreipti išieškojimą į statinius, priėmė neteisingą sprendimą dėl bylos esmės. Skundžiami procesiniai sprendimai paliekami galioti, nekonstatavus CPK 346 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų.

31Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

32Kasacinės instancijos teisme patirta 58,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 31 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios, netenkinus kasacinio skundo, priteistinos iš kasatoriaus.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Priteisti iš pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc (AB) 58,90 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 90 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybei.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 5. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos... 6. Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. balandžio 25 d. su skolininku UAB ,,Neto“... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 8. Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. rugsėjo 14 d.... 9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo, kuriuo pareiškėjas nesutiko... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) prašo panaikinti... 13. 1. Teismai pažeidė hipotekos objektą reglamentuojančias taisykles ir... 14. 2. Teismai neteisingai taikė sutarčių aiškinimo taisykles (CK... 15. 3. Teismai pažeidė prezumpciją, kad įrašyti į viešą registrą duomenys... 16. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 nustatyta tvarka... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl sutartinės hipotekos objekto... 20. Dėl teisės aiškinimo ir taikymo nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu -... 21. Hipotekos, kaip daiktinės teisės, esmė - skolininko prievolės kreditoriui... 22. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismams, sprendžiant dėl... 23. Teismas, nustatydamas tikrąjį sutartinės hipotekos sąlygų turinį, turi... 24. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatymo (CK... 25. Hipotekos santykių specifika lemia tai, kad tuo atveju, kai sutarties šalys... 26. Dėl sutartinės hipotekos objekto... 27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutarties šalys susitarė dėl ilgalaikio... 28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad analogišką išvadą dėl... 29. Byloje nustatyta, kad pradinis skolininkas įregistravo žemės sklypo... 30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog bylą... 31. Dėl išlaidų, susijusių su... 32. Kasacinės instancijos teisme patirta 58,90 Lt išlaidų, susijusių su... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 35. Priteisti iš pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc (AB) 58,90 Lt... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...