Byla 3K-3-41/2012
1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ ir atsakovo antstolio J. K. (J. K.) kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ ieškinį atsakovui antstoliui J. K. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys – V. R., Latvijos draudimo bendrovė ,,BTA Insurance Company“ SE (UAB ,,BTA DRAUDIMAS“ teisių perėmėja) ir uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“.
2Teisėjų kolegija
Nustatė
3I. Ginčo esmė
4Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių antstolio civilinę atsakomybę, nuostolių atlyginimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 170 758,25 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis 2006 m. lapkričio 17 d. pateikė atsakovui vykdyti 2006 m. spalio 27 d. vykdomąjį raštą dėl
6186 811,08 Lt skolos iš skolininko V. R. išieškojimo, tačiau atsakovas nesiėmė jokių CPK nustatytų vykdymo veiksmų: neaprašė skolininko turto, neareštavo jo lėšų, taip sudarydamas skolininkui galimybę nevaržomai disponuoti visu jam priklausančiu turtu. Ieškovas kreipėsi į teismą, kad šis įpareigotų atsakovą atlikti vykdymo veiksmus. Jonavos apylinkės teismas 2008 m. kovo 26 d. nutartimi iš dalies tenkino tokį ieškovo reikalavimą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas išieškojo iš skolininko tik dalį skolos, dėl atsakovo neveikimo jis patyrė 170 758,25 Lt nuostolių.
7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų (sprendimų) nutarčių esmė
8Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9Teismas rėmėsi įsiteisėjusia Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartimi, kurioje nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 17 d. antstolio J. K. (atsakovo) kontorai buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarės I. D. 2006 m. spalio 17 d. vykdomasis įrašas dėl 186 811,08 Lt iš skolininko V. R. išieškojimo; tą pačią dieną (2006 m. spalio 17-ąją) antstolis išsiuntė raginimą skolininkui įvykdyti sprendimą geruoju, kreipėsi į bankus ir jam buvo suteikta informacijos apie juose turimas skolininko lėšas, tačiau šių neareštavo; tik 2007 m. balandžio 20 d. atsakovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas suteikti informacijos apie skolininko nekilnojamąjį turtą, ir buvo nustatyta, kad skolininko vardu nekilnojamojo turto neregistruota. Nuo 2006 m. lapkričio 18 d. iki 2007 m. balandžio 20 d. atsakovas neatliko jokių kitų vykdymo veiksmų. Teismas nustatė, kad 2007 m. balandžio 25 d. antstolis AB bankui „Snoras“, AB bankui „Hansabankas“, AB DnB NORD bankui, AB SEB Vilniaus bankui išsiuntė patvarkymus sustabdyti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitų. Per CPK 689 straipsnio 2 dalyje nustatytą penkių dienų terminą antstolis nepriėmė patvarkymų dėl skolininko lėšų arešto, todėl 2007 m. birželio 7 d. pakartotinai išsiuntė pirmiau nurodytiems bankams patvarkymus sustabdyti lėšų išmokėjimą, 2007 m. spalio 30 d. patvarkymais rastas lėšas areštavo. 2007 m. gegužės 19 d. atsakovas areštavo skolininko V. R. žemės ūkio techniką, 2007 m. gegužės 25 d. Turto arešto aktas buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre; 2007 m. rugsėjo 3 d. atsakovas pateikė skolininkui V. R. reikalavimą suteikti informacijos apie jo turimą turtą ir gautas pajamas. Teismas taip pat nustatė, kad 2007, 2008 metais skolininkas gavo lėšų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra), tačiau iš jų neišieškota.
10Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad antstolis neatliko visų galimų veiksmų, vykdydamas jam pateiktą vykdomąjį dokumentą, elgėsi nerūpestingai, todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą. Tačiau teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovas apskritai neieškojo skolininko turto, iš kurio turėjo būti vykdomas išieškojimas: antstolis siuntė skolininkui raginimus įvykdyti sprendimą geruoju, šaukimus atvykti; ieškodamas skolininko turto, kreipėsi į bankus ir viešuosius registrus, buvo nuvykęs į skolininko gyvenamąją vietą, tačiau turto nerado. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas ir kiti antstoliai vykdo išieškojimus iš skolininko V. R. ir kitose vykdomosiose bylose, todėl išieškotos sumos turi būti paskirstomos proporcingai (ieškovui tenka 23,37 proc.). Teismas nustatė, kad skolininkas gavo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros 27 190 Lt tikslinės paramos lėšų, tačiau sprendė, kad iš jų negali būti vykdomas išieškojimas (CK 6.476 straipsnis). Teismas rėmėsi skolininko V. R. paaiškinimais, kad didžioji dalis pagal PVM turto ir pajamų deklaracijas 2006–2008 metų laikotarpiu deklaruotų 575 974 Lt pajamų buvo ne grynosios pajamos, o žemės ūkio produkcija, kuri, laiku neatsiskaičius, buvo grąžinama kreditoriams (tiekėjams), o grynosios pajamos nepatekdavo į banko sąskaitas ir buvo naudojamos savo reikmėms. Teismas pažymėjo, kad nors antstoliui jo veikloje keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, iš jo negali būti reikalaujama daugiau, negu būtų protinga reikalauti tam tikroje situacijoje. Išieškotojas, veikdamas apdairiai, atidžiai, rūpestingai, taip pat turėjo domėtis skolininko asmeniu ir jo turtine padėtimi, vykdymo eiga; byloje nėra duomenų, kad ieškovas bendradarbiavo su antstoliu ir siekė padėti surasti skolininko turtą, priešingai, atsakovo teigimu, jis prašė atidėti vykdymo veiksmus, nes siekė taikiai susitarti su skolininku dėl atsiskaitymo.
11Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai vykdomojoje byloje buvo netinkami, tačiau byloje nenustatyta vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir jos dydžio, todėl atsakovui civilinė atsakomybė nekyla; be to, teismas pažymėjo, kad išieškojimas iš skolininko vykdomas toliau ir išieškotojo reikalavimai gali būti patenkinti ateityje.
12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimas pakeistas – priteista ieškovui iš atsakovo 28 504 Lt žalos atlyginimo.
13Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, vykdydamas išieškojimą pagal ieškovo pateiktą vykdomąjį dokumentą, nerūpestingai atliko savo pareigas. Tačiau, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovui dėl atsakovo neatliktų (netinkamai atliktų) vykdymo veiksmų buvo padaryta žala. Teisėjų kolegija nurodė, kad antstoliui vykdomasis įrašas perduotas vykdyti 2006 metais; per ketverius metus pagal jį ieškovo naudai iš skolininko V. R. išieškota tik 16 052 Lt, nors nurodytu laikotarpiu skolininkas buvo deklaravęs 575 974 Lt pajamų, auginamų pasėlių plotus (2006 m. – 118 ha, 2007 m.–153,13 ha); su kitais kreditoriais skolininkas V. R. atsiskaitė; teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu. Teisėjų kolegijos teigimu, atsakovui laiku neareštavus skolininko lėšų bankuose, pasėlių ir kito turto, nebuvo patenkinti ieškovo reikalavimai (dalis jų), kurie būtų buvę patenkinti, jeigu antstolis būtų tinkamai atlikęs savo pareigas. Teisėjų kolegija sprendė, kad netinkamai atlikti atsakovo veiksmai pripažintini esminiu vykdymo proceso teisės normų pažeidimu, ir yra pagrindas išvadai, jog ieškovui padaryta žalos (CK 6.245–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškovas nepagrindė viso jo nurodyto žalos dydžio.
14Teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-32/2011, pateiktu išaiškinimu, kad nei Europos Sąjungos, nei nacionalinės teisės aktuose nenustatyta draudimo nukreipti priverstinį išieškojimą iš ES finansinės paramos, ir sprendė, kad skolininko V. R. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gautos lėšos gali būti panaudotos su kreditoriais vykdomosios bylose atsiskaityti. Teisėjų kolegija nustatė, kad ginčo laikotarpiu skolininkui V. R. buvo išmokėta 116 262,20 Lt tiesioginių išmokų, todėl ieškovui tenkanti išieškotina suma būtų 27 171 Lt (116 262,20 x 23,37 proc.); 2007 m. lapkričio 14 d. skolininkas V. R. gavo 5701 Lt iš UAB „Ekofrisa“, tačiau antstolis AB ,,Parex“ banko sąskaitą, kurioje buvo šios lėšos, areštavo tik 2008 m. gegužės 16 d., kai pinigai jau buvo panaudoti asmeniniams V. R. poreikiams. Kadangi ieškovui išieškotina suma nuo 5701 Lt būtų 1333 Lt (5701 x 23,37 proc.), tai šią sumą teisėjų kolegija priteisė iš atsakovo kaip dalį žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad iš viso ginčo laikotarpiu antstolis turėjo išieškoti iš skolininko ir 28 504 Lt, ši suma yra ieškovui padaryta žala ir jos atlyginimas iš ieškovo atsakovui priteistinas; pažymėjo, kad šiuo metu ieškovo naudai jau išieškota 49 949,54 Lt; vykdomoji byla nėra baigta, išieškojimas ieškovo naudai iš skolininko tebevyksta, todėl nėra pagrindo tenkinti viso ieškovo reikalavimo.
15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16Kasaciniu skundu ieškovas uždaroji akcinė bendrovė ,,Baltic Agro“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimas ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovo 92 304,71 Lt nuostolių atlyginimo, procesines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
171. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas tik dalį (28 504 Lt) ieškovo patirtos žalos atlyginimo, netinkamai taikė žalos nustatymą reglamentuojančias CK 6.249 straipsnio, 6.251 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos dėl visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padarytus nuostolius privalu atlyginti visiškai. Tai reiškia, kad nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Simega” v. UAB ,,Radix Arboris”, bylos Nr. 3K-3-807/2003; 2007 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. v. UAB „Šiauleksa“, bylos Nr. 3K-3-11/2007). Be to, būtina teisingai nustatyti žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos yra asmens tikėtos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jų realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Rudeta“ v. ,,Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. įmonė v. UAB ,,Varėnos pienelis“, bylos Nr. 3K-3-6/2011). Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į nurodytas nuostatas ir į tai, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus ir nevykdė jam kaip antstoliui tenkančių pareigų, būtina nustatyti, kokių pajamų atsakovo neveikimo laikotarpiu gavo skolininkas, kokio dydžio lėšomis laisvai disponavo ir ar būtų buvę galima išieškoti jas ieškovui, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Byloje nustatyta, kad 2006–2008 metais skolininkas gavo 575 974 Lt pajamų, kurių būtų pakakę visų kreditorių reikalavimams patenkinti. Tačiau atsakovas nuo vykdomojo įrašo jam pateikimo dienos (2006 m. lapkričio 17-osios) per ketverius metus išieškojo tik 16 052 Lt skolos. Su kitais skolininko kreditoriais (UAB ,,Lytagros chemija“ – 183 682,03 Lt reikalavimas, AB ,,Linas Agro“ – 61 558,08 Lt reikalavimas) yra visiškai atsiskaityta, nors jų vykdomosios bylos pradėtos vėliau nei kasatoriaus. Kasatoriaus nuomone, šios aplinkybė įrodo, kad skolininkas V. R. atsakovo neveikimo laikotarpiu turėjo pajamų ir tuo atveju, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo pareigas, visa skola kasatoriaus naudai jau būtų buvusi išieškota iki 2008 m.
18Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai skolininko V. R. pajamoms, iš kurių turėjo būti vykdomas išieškojimas, priskyrė tik tas lėšas, kurios buvo gautos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros kaip tikslinė parama, taip pat buvusias AB ,,Parex“ banko sąskaitoje. Skolininkas ginčo laikotarpiu deklaravo 575 974 Lt pajamų, gautų iš žemės ūkio veiklos, todėl, kasatoriaus nuomone, iš jų taip pat turėjo būti išieškoma. Be to, atsakovas neareštavo ne tik skolininko AB ,,Parex“ banke turimų, bet ir AB ,,Šiaulių banko“ sąskaitoje esančių lėšų. Iš šio banko esančios sąskaitos skolininkas ginčo laikotarpiu paėmė 21 410 Lt, jie taip pat turi būti vertinami kaip ieškovo nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, taip pat į ieškovui tenkančią išieškojimo dalį (23,37 proc.) ir tą aplinkybę, kad ieškovui priklausytų 27 171 Lt skolininko gautų tiesioginių išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, iš viso ginčo laikotarpiu atsakovas turėjo išieškoti ieškovui 161 776, 12 Lt (575 974 x 23,37 proc.= 134 605, 12 Lt + 27 171 Lt). Apeliacinio skundo padavimo metu buvo išieškoti 49 949,54 Lt, likusi skolos dalis yra 120 808,71 Lt ir ši suma, kasatoriaus nuomone, yra jo nuostoliai, atsiradę dėl atsakovo neveikimo.
192. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindė ir priėmė skundžiamą nutartį, nesivadovaudamas visais esminiais byloje esančiais įrodymais, ir taip pažeidė CPK įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į byloje pateiktas skolininko pajamų deklaracijas ir jo paaiškinimus, kad 2006–2008 metais jis gavo 575 974 Lt pajamų, atitinkamai dėl to netinkamai apskaičiavo ieškovo patirtus nuostolius, ir tai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.
203. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad, išieškojimui tebevykstant, nėra pagrindo visiškai tenkinti ieškovo reikalavimų, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008, kuria buvo paliktas galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovui iš antstolio nuostolių atlyginimą, nors vykdomoji byla dar nebuvo užbaigta.
21Be to, bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas savo neveikimu pažeidė ieškovo teisėtų lūkesčių principą. Ieškovas, perdavęs vykdomąjį įrašą valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui, pagrįstai tikėjosi, kad jis tinkamai ir laiku atliks visas jam teisės aktų pavestas pareigas ir užtikrins skolos išieškojimą iš V. R. ieškovo naudai.
22Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas antstolis J. K. prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
231. Kasatorius kelia faktinių aplinkybių nustatymo ir vertinimo klausimus, nors jie nėra kasacijos dalykas, tai lemia kasacinio skundo nepagrįstumą (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovo teigimu, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad skolininko pateiktos pajamų deklaracijos, nesant kitų jose nurodytas pajamas patvirtinančių dokumentų, negali būti pakankamas pagrindas išvadai, kad skolininkas tokiomis lėšomis disponavo. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, didžioji dalis deklaruotų pajamų buvo ne grynosios pajamos, bet žemės ūkio produkcija, kuri, laiku neatsiskaičius, buvo grąžinama kreditoriams (tiekėjams), o grynosios pajamos, pardavus produkciją, į bankų sąskaitas nepatekdavo ir buvo naudojamos skolininko V. R. reikmėms.
242. Kasatorius neteisingai aiškina negautų pajamų sąvoką, jo pateiktas šios sąvokos aiškinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. J. firma ,,Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Rudeta“ v. ,,Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008; 2009 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Amber cargo“ v. R. J., bylos Nr. 3K-3-439/2009; 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Ranga IV investicijos“ v. UAB ,,Madga“, bylos Nr. 3K-3-564/2009). Atsakovo nuomone, skiriamos dvi žalos kaip civilinės atsakomybės formos: tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Tiesioginiai nuostoliai yra kreditoriaus turimo turto sumažėjimas, netiesioginiai nuostoliai – neįvykęs kreditoriaus turto padidėjimas. Antruoju atveju žala gali būti laikoma tik kreditoriaus grynasis pelnas, kuris yra nustatomas iš tikėtinų pajamų išskaičiavus kreditoriaus išlaidas šioms pajamoms gauti. 2006 m. spalio 27 d. vykdomasis dokumentas buvo išduotas dėl to, kad skolininkas negrąžino ieškovo jam suteiktos paskolos; vykdomajame rašte nurodyta suma (186 811,08 Lt) negali būti prilyginama ieškovo grynajam pelnui. Siekiant nustatyti ieškovo pelną (negautas pajamas), iš pateiktos reikalavimo sumos būtina atimti ieškovo išlaidas – V. R. paskolintą sumą. Atsakovo nuomone, atlikus šį veiksmą, paaiškėja, kad iš skolininko išieškoma suma yra ieškovo patirtų sąnaudų grąžinimas, paskolos sutarties vykdymas, bet ne grynasis kasatoriaus pelnas.
253. Kasaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008, negali būti taikoma nagrinėjamu atveju, nes iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės – nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pasisakė dėl išieškojimo iš sutuoktinių asmeninio turto, o ne dėl nuostolių kaip negautų pajamų, be to, joje nesuformuluota jokių šiai bylai aktualių išaiškinimų. Kasatorius remiasi vienu iš kasacijos pagrindų – bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (CPK 346 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau šio pagrindo buvimui pagrįsti, aptardamas vieną ar kitą teisinę situaciją, nepateikia jokių aktualių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų arba remiasi pateiktais išaiškinimais bylose, kurių ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, arba nurodo nutartis, kuriose pateikti išaiškinimai prieštarauja ieškovo argumentams, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. J. įmonė v. UAB ,,Varėnos pienelis“, bylos Nr. 3K-3-6/2011, nurodyta, kad negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti atimamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Šie išaiškinimai visiškai atitinka atsakovo, bet ne ieškovo poziciją.
26Kasaciniu skundu atsakovas antstolis J. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutartį ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
27Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalą kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygą ir neteisėtai išplėtė antstolio civilinės atsakomybės ribas.
28Kasatoriaus nuomone, skiriamasis žalos bruožas yra neigiamas ieškovo turtinės padėties pasikeitimas: 1) esamo turto praradimas arba 2) priklausančio gauti turto negavimas. Kompensuotinas yra tik realus (negrįžtamas) ieškovo turtinės padėties pasikeitimas, t. y. tas, kuris nebus savaime kompensuotas ateityje. Kasatoriaus teigimu, negavimas turto laiku, nepraradus galimybės jį gauti ateityje, yra prievolės vykdymo termino pažeidimas. Visiškas negalimumas įvykdyti prievolę ir jos termino pažeidimas yra skirtingi teisiniai reiškiniai, sukeliantys skirtingų teisinių padarinių ir dėl to suteikiantys kreditoriui skirtingus gynimosi būdus. Negrįžtamai (realiai) praradęs galimybę gauti jam priklausantį turtą, kreditorius įgyja teisę į visišką prarasto turto kompensaciją (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Negavęs turto laiku, kreditorius taip pat turi teisę į visišką nuostolių atlyginimą, tačiau šiuo atveju žalos dydis neprilygsta laiku negauto turto vertei, o turi būti atskirai įrodytas. Šiuo atveju kreditorius įgyja teisę į minimalių nuostolių, atsiradusių praleidus terminą (įstatyme nustatytos palūkanos), taip pat į visų kitų nuostolių, kuriuos kreditorius pagrįstų įrodinėjimo metu, atlyginimą (CK 6.261 straipsnis). Kasatoriaus nuomone, nurodyti skirtumai reiškia, kad kreditorius, nepraradęs galimybės gauti jam priklausantį turtą, neturi teisės į jo vertės kompensaciją. Priešingu atveju tai reikštų dvigubą kreditoriaus reikalavimo patenkinimą. Kasatoriaus įsitikinimu, nurodytų argumentų pagrindu žala, sukelta pažeidus išieškojimo terminus, taip pat turi būti skirstoma į: 1) nuostolius dėl negalimumo apskritai įvykdyti išieškojimą ir 2) nuostolius, atsiradusius išieškotojui laiku negavus išieškotinų lėšų. Pirmuoju atveju žala atsiranda, pvz., skolininkui perleidus ar sunaikinus turtą, priteistą išieškotojui natūra, pasibaigus skolininko prievolei išieškotojui ir pan. Šiais atvejais išieškotojas negrįžtamai praranda galimybę gauti skolininko prievolės įvykdymą, patirdamas realią materialinę žalą, todėl asmuo, dėl kurio kaltų neteisėtų veiksmų išieškojimas nebuvo atliktas iki prievolės pabaigos, privalo ją išieškotojui kompensuoti. Tuo atveju, kai skolininko prievolė išieškotojui nepasibaigusi, išieškojimas tęsiamas ir išieškotos lėšos perduodamos kreditoriui, negalima spręsti, kad išieškotojui kilo neįvykdytos prievolės dydžio žalos. Kasatoriaus įsitikinimu, tokioje situacijoje taikytinos kitos įrodinėjimo taisyklės, t. y. išieškotojui gali būti kompensuojami minimalūs nuostoliai, atsiradę dėl išieškojimo termino pažeidimo (įstatyme nustatytos palūkanos), taip pat kiti išieškotojo įrodyti nuostoliai. Kasatoriaus nuomone, pateikti išaiškinimai atitinka formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-208/2003; 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kemira GrowHow v. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2005; 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatorius, vykdydamas išieškojimą ieškovo naudai, 2008 m. birželio 9 d. išieškojo 13 376, 65 Lt, 2010 m. sausio 19 d. (po ieškinio padavimo) – 1323,83 Lt, 2010 m. vasario 3 d. ir 2011 m. vasario 19 d. (po apeliacinio skundo padavimo) – 49 949,83 Lt. Byloje yra duomenų, kad skolininkas V. R. nepakeitė veiklos pobūdžio: ūkininkauja, augina pasėlius ir parduoda grūdus, taip gauna pajamų. Taip pat nėra nustatyto nė vieno V. R. prievolės ieškovui pasibaigimo pagrindo. Tai reiškia, kad išieškojimas ieškovo naudai yra sėkmingai tęsiamas ir nėra jokio pagrindo spręsti, kad likusi skola ieškovui iš V. R. nebus išieškota. Kasatorius pripažįsta, kad ieškovas dėl vykdymo terminų pažeidimo patyrė tam tikros žalos – skolininkui paėmus iš neareštuotų sąskaitų lėšas, ieškovas laiku negavo jam priklausančių įmokų, todėl turi teisę į minimalių nuostolių atlyginimą. Tačiau, kasatoriaus teigimu, šių nuostolių nustatymas nebuvo bylos dalykas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl nepateikė argumentų dėl jų konkretaus dydžio (CPK 347 straipsnio 2 dalis).
29Prisidėjimais prie kasacinio skundo tretieji asmenys Latvijos draudimo bendrovė ,,BTA Insurance Company“ SE, atstovaujama ,,BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, ir uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija ,,PZU Lietuva“ prašo kasacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
30Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas uždaroji akcinė bendrovė ,,Baltic Agro“ prašo jį atmesti. Be ieškovo kasaciniame skunde nurodytų motyvų, atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
311. Vykdomąjį raštą dėl 186 811,08 Lt skolos iš skolininko V. R. išieškojimo ieškovas pateikė kasatoriui 2006 m. spalio 27 d., tačiau jis nesiėmė jokių CPK įtvirtintų vykdymo veiksmų. V. R. banko sąskaitos kasatoriaus patvarkymais areštuotos tik 2007 m. spalio 30 d., be to, ne visos, tik dalis jų. Ieškovas ne kartą žodžiu ir raštu (2007 m. balandžio 11 d., 2007 m. gegužės 8 d. ir 2007 m. rugpjūčio 13 d. raštai) ragino kasatorių imtis veiksmų skolai išieškoti. Skolininkas V. R. 2006–2008 metais gavo 575 974 Lt pajamų, Nacionalinė mokėjimo agentūra jam išmokėjo 116 265,20 Lt tiesioginių išmokų ir, jeigu kasatorius būtų tinkamai vykdęs jam tenkančias pareigas, šią dieną skola iš V. R. ieškovui būtų buvusi išieškota.
322. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad nenustatytos visos sąlygos jo civilinei atsakomybei kilti. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad kasatorius netinkamai, nerūpestingai atliko jam tenkančias pareigas, t. y. patvirtino kasatoriaus neteisėtų veiksmų faktą ir kaltę. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad buvo ir dar viena būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga – žala. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindė tuo, kad kasatoriaus veiksmais iš esmės buvo pažeistos vykdymo proceso teisės normos.
333. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad ieškovas nepatyrė nuostolių. Tik dėl kasatoriaus neteisėto neveikimo ieškovas iki šiol dar nėra atgavęs iš V. R. skolos. Ieškovas reikalauja atlyginti tik patirtus nuostolius, t. y. negautas pajamas, kurias būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kasatoriaus veiksmų. Patenkinus ieškovo reikalavimą, priteista iš kasatoriaus suma nebus išieškoma antrą kartą iš skolininko; kasatorius, atlyginęs ieškovo patirtą žalą, turės teisę reikalauti šios sumos iš skolininko V. R. regreso tvarka. Kasatorius pateiktame skunde pripažįsta, kad ieškovas dėl jo veiksmų patyrė žalos.
344. Kasatoriaus argumentai, kad ieškovas neprarado galimybės patenkinti savo reikalavimų ateityje, nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovui yra svarbu ne tik atgauti iš V. R. skolą, bet ir atgauti ją kuo greičiau; pareiga kuo operatyviau įvykdyti teismų sprendimus antstoliams nustatyta CPK 634 straipsnio 2 dalyje. Šiuo metu skolininkas, oficialiais duomenimis, nekilnojamojo turto neturi ir pajamų iš ūkininkavimo negauna, tai reiškia, kad tolesnės išieškojimo galimybės yra abejotinos.
355. Ieškovo teigimu, šiam atvejui netaikytini kasatoriaus nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateikti išaiškinimai, nes skiriasi nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir teisinė problematika, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB ,,Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008, buvo keliami klausimai dėl antstolio pareigos vykdymo procese užtikrinti Įmonių bankroto įstatymo taisyklių laikymąsi ir atsakomybės už šiame įstatyme nustatytų draudimų pažeidimą ribų, t. y. šios bylos aplinkybės neatitinka kasatoriaus skunde nurodytų faktinių aplinkybių, keliami skirtingi teisės klausimai.
36Teisėjų kolegija
konstatuoja:
37IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
38Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindų peržengti kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas. Nurodytuose procesiniuose dokumentuose teisės taikymo aspektu keliami antstolio civilinės atsakomybės, jo neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytų nuostolių atlyginimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kuriais teisėjų kolegija pasisako. Dėl antstolio statuso Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, analizuodamas antstolių privalomos narystės Lietuvos antstolių rūmuose konstitucingumo klausimą, be kita ko, pažymėjo, kad antstoliai nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai ir verčiasi savarankiška profesine (privačia) veikla, tačiau jų funkcijas, kitą veiklą bei įgaliojimus apibrėžia įstatymas (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimo 8 punktas). Po antstolių sistemos institucinės reformos antstolio profesija tapo valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė kontroliuoja, kaip jos yra vykdomos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. J. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-389/2011, Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimo 9 punktą). Antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, veikla yra griežtai reglamentuota. Minėta, kad jo statusą, funkcijas, šių įgyvendinimui keliamus reikalavimus nustato įstatymai (pvz., CPK, Antstolių įstatymas, kiti), jų nuostatos detalizuojamos lydimuosiuose teisės aktuose (pvz., teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakyme Nr. 1R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“) (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija). Tai reiškia, kad antstolis, nors ir veikdamas kaip privatus asmuo, turi laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o juos pažeidus, gali kilti civilinė atsakomybė. Vienas iš teisės aktų nustatytų reikalavimų, aktualus nagrinėjamoje byloje, yra tas, kad bet kuris antstolio atliekamas veiksmas turi būti įforminamas, t. y. atliekamas priimant procesinį dokumentą – patvarkymą (CPK 613 straipsnis) ir kitus Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punkte nurodytus dokumentus. Reikalavimų, keliamų antstolio veiksmams įforminti, laikymasis užtikrina atliktų vykdymo veiksmų teisėtumą, taip pat tai, kad antstolis, sprendžiant jo civilinės atsakomybės klausimą ir nustatinėjant, ar tinkamai vykdė pareigas, galės įrodyti, jog atitinkamas veiksmas tikrai buvo atliktas ir vykdymo proceso dalyviai apie tai nustatyta tvarka informuoti. Dėl antstolio civilinės atsakomybės
39Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ginčui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo spręsti taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas ,,Hansabankas“ v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-454/2010). Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės, kaip tokios, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-454/2010).
40Taigi tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).
41Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008).
42Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2006 m. lapkričio 17 d. kasatoriaus antstolio J. K. kontorai (toliau – ir antstolis) buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarės I. D. 2006 m. spalio 17 d. vykdomasis įrašas dėl 186 811,08 Lt iš skolininko V. R. kasatoriaus AB ,,Baltic Agro“ (toliau – ir išieškotojas) naudai išieškojimo; tą pačią dieną (2006 m. spalio 17-ąją) antstolis išsiuntė raginimą skolininkui įvykdyti sprendimą geruoju, kreipėsi į bankus ir jam buvo suteikta informacijos apie juose turimas skolininko lėšas, tačiau antstolis šių neareštavo. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad iki 2007 m. balandžio 20 d. antstolis būtų atlikęs dar kokius nors įstatymo nustatytus vykdymo veiksmus (pvz., kreipęsis į skolininką dėl duomenų apie turimą turtą pateikimo (CPK 658 straipsnis), areštavęs skolininko turtą ir lėšas (CPK 675, 689 straipsniai), kreipęsis į viešuosius registrus dėl informacijos apie skolininko turtą suteikimo (CPK 690 straipsnis); kt.). Tik 2007 m. balandžio 20-ąją (daugiau kaip po pusės metų) antstolis kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas suteikti informacijos apie skolininko nekilnojamąjį turtą. Nors 2007 m. balandžio 25 d. antstolis išsiuntė patvarkymus AB bankui „Snoras“, AB bankui „Hansabankas“, AB DnB NORD bankui, AB SEB Vilniaus bankui sustabdyti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitų, tačiau nustatytais terminais (per 5 dienas) nepriėmė patvarkymų jų areštuoti ir tik 2007 m. spalio 30 d. (po pusės metų nuo antrojo paklausimo bankams dėl skolininko lėšų pateikimo dienos) patvarkymais rastas lėšas areštavo. Tik 2007 m. gegužės 19 d. antstolis areštavo skolininko žemės ūkio techniką, 2007 m. rugsėjo 3 d. pateikė jam reikalavimą suteikti informacijos apie turimą turtą ir gautas pajamas. Bylą nagrinėjusių teismų taip pat nustatyta, kad 2007, 2008 metais skolininkas gavo 116 262,20 Lt tiesioginių išmokų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, 2007 m. lapkričio 14 d. skolininkui priklausančioje AB ,,Parex“ banko sąskaitoje buvo 5 701 Lt, tačiau iš šių lėšų neišieškota.
43Minėta, kad antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, vykdančiam savo profesinę veiklą, keliami griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai nei paprastai. Išieškotojas, pateikdamas antstoliui vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi pagrįstą lūkestį, kad, antstoliui vykdant jam suteiktus įgaliojimus, išieškotojo reikalavimas (visas ar tam tikra dalis) bus patenkintas išieškant iš skolininko turto. Nurodytos teismų byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju antstolis nesiėmė visų teisės aktuose nustatytų priemonių, jog jam pateiktas vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir operatyviau įvykdytas. Kaip pirmiau nurodyta, išieškojimo iš skolininko veiksmai pradėti 2006 m. lapkričio 17 d., tačiau vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nustatytos priemonės, kurias panaudojus atsirado reali galimybė išieškoti iš skolininko turto, buvo pritaikytos tik daugiau kaip po pusės metų (2007 m. gegužės 19 d. areštuota skolininko žemės ūkio technika, 2007 m. spalio 30 d. – lėšos), tik 2007 m. rugsėjo 3 d. atsakovas pateikė skolininkui reikalavimą suteikti informacijos apie jo turimą turtą ir gautas pajamas; nors įstatymo nustatyti konkretūs vykdymo veiksmų atlikimo terminai (pvz., iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusioje CPK 689 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad antstolis areštuoja skolininko lėšas per 5 dienas nuo informacijos apie jų buvimą gavimo iš bankų dienos, ir pan.), tačiau antstolis akivaizdžiai jų nesilaikė.
44Kasatorius (antstolis) kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau nurodo, kad kasatorius (išieškotojas) prašė atidėti vykdymo veiksmus, kol jis susitars su skolininku dėl skolos grąžinimo gera valia. Pasisakydama dėl šio kasatoriaus argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad, minėta, jog antstolio veikla yra griežtai reglamentuota ir kad kiekvienas antstolio veiksmas turi būti įforminamas teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 625 straipsnyje reglamentuojama vykdymo veiksmų atidėjimo tvarka: patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai gali būti atidedami. Teismų nustatyta, kad byloje nėra duomenų, jog kasatorius (išieškotojas) pateikė antstoliui prašymą atidėti vykdymo veiksmus ir kad šis, tenkindamas tokį prašymą, teisės aktų nustatyta tvarka priėmė patvarkymą, todėl nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
45Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir teisiniu jų įvertinimu, konstatuoja, kad teismai pagrįstai nustatė, jog antstolis neveikė taip, kaip, remiantis teisės aktų nustatytais įpareigojimais, turėjo veikti, nevykdė jam nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), todėl dvi iš kasatoriaus (antstolio) civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų (neteisėti veiksmai ir kaltė) laikytinos teismų teisėtai ir pagrįstai nustatytomis. Dėl priežastinio ryšio ir žalos pobūdžio CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), tai, aiškinant šią nuostatą pažodžiui, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio konkrečiu atveju egzistavimo, turi įvertinti atsiradusios žalos prigimtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos pobūdis aiškinamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos vykdymo procese aplinkybes, pvz., pardavus turtą iš varžytynių, neteisingai jį įkainojus, antstolio padaryta žala vertinama kaip skirtumas tarp parduoto iš varžytynių turto rinkos vertės, kuri būtų gauta, jeigu antstolis nebūtų padaręs pažeidimų, ir faktiškai gautos kainos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutuojanti V. B. IĮ v. N. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-565/2008); antstoliui nepersiuntus vykdomojo rašo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, išieškotojui padaryta žala gali būti prilyginama jo nepatenkinto reikalavimo dydžiui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-454/2010), kt.
46Europos Žmogaus Teisių Teismas turtinės žalos atlyginimo atveju vadovaujasi principu, kad pareiškėjas kiek įmanoma labiau turėtų būti grąžintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo (restitutio in integrum). Teisingas atlyginimas gali apimti kompensaciją tiek dėl realiai patirtų nuostolių (damnum emergens), tiek dėl galimų nuostolių ateityje (lucrum cessans). Pareiga įrodyti turtinę žalą dėl tariamo pažeidimo tenka pareiškėjui. Šis privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę. Kasatorius (išieškotojas) jam padarytą žalą vertina kaip negautas pajamas, kurių būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų antstolio veiksmų. Kasatoriaus vertinimu, žalos dydį sudaro visa likusi neišieškota suma. Tokią poziciją kasatorius grindžia tuo, kad skolininkas turėjo pajamų (2006–2008 metais gavo 575 974 Lt), kurių būtų pakakę visų kreditorių, įskaitant ir kasatoriaus, reikalavimams patenkinti. Kasatorius (antstolis) nurodo, kad tokioje situacijoje, kai vykdymas nėra baigtas ir išieškojimas toliau tęsiamas, išieškotojui gali būti kompensuojami minimalūs nuostoliai, atsiradę dėl išieškojimo termino pažeidimo (įstatyme nustatytos palūkanos), taip pat kiti išieškotojo įrodyti nuostoliai.
47Teisėjų kolegija vertina kaip pagrįstus kasatoriaus (išieškotojo) argumentus, pateiktus negautų pajamų sampratos ir šio instituto aiškinimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje klausimais, tačiau nagrinėjamu atveju byloje pateikti ir teismų ištirti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad kasatoriui padaryta tokio pobūdžio žalos. Kasatorius visuose procesiniuose dokumentuose kaip esminį argumentą, patvirtinantį jo poziciją, nurodo tą aplinkybę, kad skolininkas išieškojimo laikotarpiu gavo pajamų (575 974 Lt), kurių būtų pakakę visų kreditorių reikalavimams patenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai sprendė, jog aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu skolininkas gavo nurodytų pajamų, neįrodyta. Teisėjų kolegijos nuomone, teismai pagrįstai nurodė, kad mokesčių deklaracijos duomenys nepakankami išvadai, jog skolininkas nurodytu laikotarpiu laisvai ir nevaržomai disponavo nurodyta lėšų suma ir iš jos galėjo būti išieškota visa skola. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatorius (išieškotojas) yra ne vienintelis skolininko kreditorius, todėl iš skolininko turimo turto ir lėšų šiam kasatoriui turi būti išieškoma proporcingai kitų kreditorių turimų reikalavimų dydžiui. Be to, jau minėta reikšminga aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra ta, kad vykdomoji byla dar nėra baigta ir byloje pateikti duomenys patvirtina, jog, kasatoriui (išieškotojui) kreipusis su ieškiniu į teismą, vykdymo veiksmai toliau buvo tęsiami (bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu išieškota 49 949,83 Lt). Byloje teismų nustatyta, kad skolininkas nepakeitė veiklos pobūdžio: ūkininkauja, augina pasėlius ir parduoda grūdus, taip gauna pajamų. Remdamiesi šiais duomenimis, bylą nagrinėję teismai sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog likusi skolos dalis nebus iš skolininko kasatoriaus (išieškotojo) naudai išieškota, t. y. nebus patenkintas visas jo reikalavimas. Teisėjų kolegija tokią teismų išvadą vertina kaip pagrįstą. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatoriaus (išieškotojo) patirtus nuostolius sudaro teismo apskaičiuota neišieškotos sumos dalis.
48Kasatorius (antstolis) neginčija tos aplinkybės, kad, vykdydamas jam pateiktą vykdomąjį įrašą, nesilaikė vykdymo veiksmų atlikimo terminų, t. y. kasatorius (išieškotojas) laiku negavo išieškotinų sumų, kurias turėjo gauti pagal jam tenkančią, palyginti su kitais kreditoriais, išieškojimo dalį ir ginčo laikotarpiu negalėjo naudotis jam priklausančia pinigų suma. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad pareiškėjo naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe, kaip apibrėžta Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje (Burdov v. Russia, no. 59498/00, par. 34, Jasiūnienė v. Lithuania, no. 41510/98, judgment of 6 March 2003, par. 27). Tai reiškia, kad kasatorius (išieškotojas) turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl vykdymo veiksmų atlikimo terminų pažeidimo.
49CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kreditorius, dėl laiku neįvykdytos prievolės patyręs didesnių nuostolių nei išieškotinos palūkanos, gali jų, kiek nepadengia palūkanos, prisiteisti iš skolininko. Tačiau tokiu atveju kreditorius privalo įrodyti nuostolių dydį.
50Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina, kad dažniausiai aptariamos palūkanos yra išieškomos už sutarties pažeidimą, tačiau teisės doktrinoje nurodoma, kad jos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda kitais pagrindais, pvz., dėl delikto.
51Nurodytas palūkanų dydis taikytinas tada, kai abi sutarties šalys ar viena iš jų yra fizinis asmuo. Pirmiau aptarta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas privačiai veikiantis asmuo. Teisę vykdyti antstolio veiklą turi viešą konkursą laimėję asmenys, kurie įstatymo nustatyta tvarka yra apdraudę savo profesinę civilinę atsakomybę, teisingumo ministro įsakymu paskirti antstoliais ir prisiekę (Antstolių įstatymo 8 straipsnis). Nurodytos nuostatos sudaro pagrindą išvadai, kad antstolis negali būti prilyginamas verslininkui, jis yra fizinis asmuo, vykdantis profesinę veiklą.
52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nurodytus atvejus, kai palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB ,,Ferteksos transportas”, bylos Nr. 3K-7-367/2006). Nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo mokėtinos vadinamosios procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurios taip pat atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje vykdomas notaro išduotas vykdomasis įrašas ir procesinės palūkanos nėra nustatytos, todėl priteistinos. Palūkanų dydis yra toks pat, kaip ir taikytinas apskaičiuojant susidariusias palūkanas iki bylos iškėlimo teisme (CK 6.210 straipsnis).
53Dėl išieškotinų nuostolių dydžio Byloje teismų nustatyta, kad vykdomasis įrašas kasatoriaus (antstolio) kontorai buvo pateiktas vykdyti 2006 m. lapkričio 17 d. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalies nuostatą, galiojusią vykdymo veiksmų atlikimo metu, antstolis ne vėliau kaip per tris dienas turėjo pradėti vykdymo veiksmus ar atsisakyti pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti. Vienas iš vykdymo proceso veiksmų, skirtų išieškojimui iš skolininko turto užtikrinti, yra skolininko lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštas (CPK 689 straipsnis). Byloje nustatyta, kad nuo 2006 m. gruodžio 27 d. iki 2007 m. liepos 20 d. skolininkui V. R. Nacionalinė mokėjimo agentūra išmokėjo 76 354,99 Lt tiesioginių išmokų, pervesdama jas į skolininko sąskaitą AB ,,SEB banke“. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad antstolio patvarkymu skolininko lėšos nurodytame banke areštuotos tik 2007 m. spalio 30 d. ir iš jų neišieškota. Kasatoriui, atsižvelgiant į jam tenkančią išieškojimo dalį (23,37 proc.), turėjo būti išieškota apytiksliai 17 844 Lt. Tai reiškia, kad nuo 2006 m. gruodžio 27 d. iki kasatoriaus (išieškotojo) ieškinio teismui pateikimo dienos (2008 m. rugsėjo 18-osios) nuo nurodytos sumos apskaičiuotinos palūkanos sudaro 1564,85 Lt. Byloje teismų taip pat nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 14 d. skolininko AB ,,Parex“ banko sąskaitoje buvo 5701 Lt, tačiau ši sąskaita antstolio areštuota tik 2008 m. gegužės 16 d., kai pinigai jau buvo panaudoti asmeniniams skolininko poreikiams. Dėl to darytina išvada, kad, atsižvelgiant į kasatoriui (išieškotojui) tenkančią išieškojimo dalį (1332 Lt) laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 14 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2008 m. rugsėjo 18-osios), nuo nurodytos sumos apskaičiuotinos palūkanos sudaro 55,50 Lt. 2008 m. gegužės 14 d. skolininkui Nacionalinė mokėjimo agentūra išmokėjo 39 910,21 Lt tiesioginių išmokų, pervesdama jas į skolininko sąskaitą AB ,,SEB banke“. Byloje pateiktas antstolio 2008 m. birželio 9 d. patvarkymas patvirtina, kad iš šių lėšų kasatoriaus (išieškotojo) naudai išieškota (13 376,55 Lt), todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priskyrė neišieškotai sumos daliai. Iš viso iš antstolio kasatoriaus (išieškotojo) naudai priteistina 1620,35 Lt nuostolių atlyginimo. Nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki šios nutarties priėmimo bei nuo šios nutarties priėmimo iki antstolio visiško teismo sprendimo įvykdymo priteistinos 5 proc. dydžio metinės (procesinės) palūkanos. Ieškinys teismui pateiktas 2008 m. rugsėjo 18 d., teismo nutartis priimta 2012 m. vasario 14 d., todėl kasatoriui apskaičiuotinos procesinės palūkanos šiuo laikotarpiu sudaro 284 Lt. Procesines palūkanas, kurios priteistinos nuo priteistos sumos nuo šios nutarties priėmimo iki antstolio visiško teismo sprendimo įvykdymo, apskaičiuotinos antstolio, visiškai įvykdžius sprendimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimas atlyginti nuostolius pareikštas antstoliui. Jo civilinę profesinę atsakomybę apdraudę draudikai UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir Latvijos draudimo bendrovė ,,BTA Insurance Company“ SE įtraukti byloje trečiaisiais asmenimis ir palaiko kasatoriaus (antstolio) poziciją. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nagrinėjamu atveju netinkamai aiškino ir taikė antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tai sudaro pagrindą pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
54Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys); kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina, tai atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų, šalių turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
55Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priteisė iš kasatoriaus (išieškotojo) 106,82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino kasatoriaus (išieškotojo) apeliacinį skundą, t. y. tenkino ieškinį iš dalies, pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme ir priteisė kasatoriui (išieškotojui) 2246 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, 89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei; priteisė kasatoriui (išieškotojui) iš kasatoriaus (antstolio) 1042 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei.
56Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartis iš dalies keičiama, mažinant kasatoriui (išieškotojui) priteistiną nuostolių sumą, todėl atitinkamai mažinamas jam priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, taip pat proporcingai atmestų reikalavimų daliai apskaičiuotinas kasatoriaus (antstolio) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
57Pagal galutinį rezultatą byloje yra tenkinta apytiksliai 1 proc. viso kasatoriaus (išieškotojo) reikalavimo, todėl bylinėjimosi išlaidos, šalių turėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstytinos taip: kasatoriui (išieškotojui) priteistina iš kasatoriaus (antstolio) 89 Lt žyminio mokesčio, 83 Lt atstovavimo išlaidų; iš kasatoriaus (išieškotojo) priteistinas 116 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas valstybei; kasatorius (antstolis) nepateikė jo turėtas atstovavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šių išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas.
58Kasatoriai taip pat prašo priteisti kasacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasatorius (išieškotojas), pateikdamas kasacinį skundą, sumokėjo 2769,14 Lt žyminio mokesčio, 1936 Lt už atsiliepimo į kasatoriaus (antstolio) kasacinį skundą parengimą; išlaidų, turėtų už kasacinio skundo parengimą, kasatorius (išieškotojas) nenurodė ir nepagrindė. Atsižvelgiant į kasaciniam teismui pareikštą reikalavimą ir patenkintą jo dalį, kasatoriui (išieškotojui) priteistina iš kasatoriaus (antstolio) 50 Lt žyminio mokesčio, taip pat, vadovaujantis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktu, kasatoriui (išieškotojui) priteistinas iš kasatoriaus (antstolio) 29 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
59Kasatorius (antstolis), pateikdamas kasacinį skundą, sumokėjo 856 Lt žyminio mokesčio, už kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasatoriaus (išieškotojo) kasacinį skundą parengimą – 1500 Lt. Atsižvelgiant į kasaciniam teismui pareikštą reikalavimą ir patenkintą jo dalį, kasatoriui (antstoliui) priteistina iš kasatoriaus (išieškotojo) 600 Lt žyminio mokesčio, taip pat, vadovaujantis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.13, 8.14 punktu, kasatoriui (antstoliui) priteistinas iš kasatoriaus (išieškotojo) 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
60Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, tai tikslinga kasatoriui (išieškotojui) priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įskaityti į priteistiną kasatoriui (antstoliui).
61Kasacinės instancijos teismas turėjo 138, 68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš kasatoriaus (išieškotojo) priteistinas 100 Lt, iš kasatoriaus (antstolio) – 38,68 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimas.
62Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsniu,
Nutarė
63Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutarties dalį dėl 28 504 Lt (dvidešimt aštuonių tūkstančių penkių šimtų keturių litų) žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir sprendimą išdėstyti taip:
64priteisti ieškovui AB ,,Baltic Agro“ (į. k. ( - )) iš atsakovo antstolio J. K. (a. k. ( - )) 1620,35 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt litų 35 ct) nuostolių atlyginimo, 284 Lt (du šimtai aštuoniasdešimt keturis litus) procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki kasacinio teismo nutarties priėmimo, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kasacinio teismo nutarties priėmimo iki kasacinio teismo nutarties visiško įvykdymo;
65priteisti ieškovui AB ,,Baltic Agro“ iš atsakovo antstolio J. K. 172 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą;
66priteisti valstybei iš ieškovo AB ,,Baltic Agro“ 116 Lt (vieną šimtą šešiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą;
67Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria nepakeista Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimo dalis, palikti nepakeistą.
68Priteisti atsakovui antstoliui J. K. iš ieškovo AB ,,Baltic Agro“ 1521 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.
69Priteisti valstybei iš ieškovo ,,Baltic Agro“ 100 Lt (vieną šimtą litų), iš atsakovo antstolio
70J. K. – 38,68 Lt (trisdešimt aštuonis litus 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.
71Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.