Byla e2A-72-357/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. K. ir K. K. bei atsakovo D. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir K. K. ieškinį atsakovams D. M., Šiaulių miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos kariuomenei, Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovai V. K. ir K. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydami CK 6.250 str., 6.270 str., 6.271 str., CPK 83 str. 1 d. 3 p., 135 str. pagrindu priteisti viso 6 591,40 Eur turtinės žalos šia tvarka: 1) priteisti solidariai iš atsakovų: D. M. draudiko Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, taip pat Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos – 3 462,64 Eur turtinės žalos ieškovo K. K., naudai; 2) priteisti solidariai iš atsakovų: D. M. draudiko Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, taip pat Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos - 1970,28 Eur turtinės žalos ieškovės V. K. naudai; 3) priteisti solidariai iš atsakovų D. M., Šiaulių miesto savivaldybės, Lietuvos Respublikos ir Seesam Insurance AS – 1 158,48 Eur patirtas atstovavimo išlaidas ieškovo K. K., naudai. Prašė priteisti viso 60 000,00 Eur neturtinės žalos šia tvarka: 4) priteisti solidariai iš atsakovų Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, taip pat Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos – 5 000,00 Eur neturtinės žalos ieškovo K. K., naudai; 5) priteisti solidariai iš atsakovų Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos – 5 000,00 Eur neturtinės žalos ieškovės V. K., naudai; 6) priteisti solidariai iš atsakovų D. M., Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos ieškovei V. K. 23 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 7) priteisti solidariai iš atsakovų D. M., Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos ieškovui K. K. 25 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai savo ieškinio reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, baudžiamąja byla Nr. 1-118-951/2015.
  1. Atsakovas D. M. prašė teismo ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinant ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 4 000 Eur kiekvienam. Prašė teismo atsižvelgti į atsiliepime nurodytus atsikirtimus ir nurodė, kad atsakovas artimiausiu laiku įsipareigoja sumokėti ieškovams dalį pinigų sumos ieškovų patirtai žalai atlyginti. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė teismo prašė atmesti ieškinį. Atsakovė Lietuvos valstybė atstovaujama Lietuvos kariuomenės prašė ieškinį atmesti, nes nėra atsakinga už ieškovų patirtą žalą, nesant visų sąlygų tokiai atsakomybei kilti. Atsakovė draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas prašė teismo ieškovų ieškinį jo atžvilgiu atmesti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovų ieškinį atsakovui D. M. tenkino iš dalies ir priteisė solidariai ieškovams V. K. ir K. K. iš atsakovo D. M. 4 526,53 Eur turtinės žalos ir kiekvienam ieškovui atskirai po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, iš viso: 24 526,53 Eur. Kitoje dalyje ieškovų ieškinio reikalavimą atsakovui atmetė. Nurodė, kad atsakovas piniginę kompensaciją 24 526,53 Eur ieškovams įpareigotinas sumokėti per 30 mėnesių terminą, mokant lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį iki jo paskutinės dienos. Ieškinio reikalavimus atsakovėms Šiaulių miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, ir draudimo bendrovei Seesam Insurance AS, veikiančiai per Lietuvos filialą, atmetė. Priteisė iš atsakovo D. M. į valstybės biudžetą 736,00 Eur žyminio mokesčio ir 3,12 Eur pašto išlaidoms atlyginti, iš viso 739,12 Eur.
  1. Teismas sprendime nurodė, kad baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis turi prejudicinę galią, o užfiksuoti nukentėjusiojo veiksmai gali būti vertinami iš esmės tik baudžiamosios ar administracinės teisės atsakomybės aspektu, o ne nagrinėjamos bylos civilinės atsakomybės pagrindu. Atsakovas D. M., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neįrodė nė vienos aplinkybės (nenugalimos jėgos ar ieškovų sūnaus (nukentėjusio) tyčios ar didelio neatsargumo) egzistavimo, kurie sudarytų pagrindą atleisti jį nuo civilinės atsakomybės. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. Teismas pripažino, kad atsakovas jau yra ieškovams atlyginęs 2 000,00 Eur nuostolių (baudžiamoji byla Nr. 1-118-951/2015, T.2, 171 b. l.), todėl ieškovams solidariai iš atsakovo priteisė tik likusią neatlygintą nuostolių suma, tai yra 4 526,53 Eur. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė, kad teisingas ir pagrįstas ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dydis yra po 10 000 Eur kiekvienam, todėl jų reikalavimą dėl 60 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies.
  1. Dėl kitų atsakovų solidariosios atsakomybės nurodė, kad atsakovės Šiaulių miesto savivaldybė, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kariuomenės, jokių neteisėtų veiksmų (tiek veikimu, tiek neveikimu) ginčo atveju neatliko. Teismas sutikdamas su šių atsakovų atsikirtimais, nurodytais atsiliepimuose į ieškovų ieškinį, jiems pritarė (49-55, 57-61, 130-132 b. l.), sutiko su atsakovės draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, veikiančios per Lietuvos filialą, atsiliepime nurodytais atsikirtimais, kurie leido teismui daryti išvadą, jog nesant draudiminio įvykio nekyla ir šio draudiko atsakomybė ieškovams (57-63 b. l.). Vertinant baudžiamojoje byloje ir šioje byloje surinktus įrodymus, kuomet įvyko eismo įvykis, visi jo dalyviai ar žiūrovai aiškiai suprato, kad transporto priemonių lenktynės yra neteisėtos ir jos vyksta pažeidžiant teisės aktais nustatytus reikalavimus. Todėl visos iš to kylančios pasekmės pirmiausia, tenka jiems patiems, o ne atsakovams, darė išvadą, kad ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovų kaltę. Teismas pagal bylos įrodymus ne tik nenustatė faktinio, bet ir teisinio priežastinio ryšio, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovai V. K. ir K. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovų ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Dėl atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės civilinės atsakomybės nurodo, kad vertinant Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. išdėstytas aplinkybes galima konstatuoti, jog eismo įvykio dieną, t. y. 2014-04-18, teritorija, kurioje įvyko eismo įvykis, panaudos sutarties pagrindu nepriklausė Krašto apsaugos ministerijai ir už šios teritorijos priežiūrą buvo atsakinga Šiaulių miesto savivaldybė. Kaip matyti, iš Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro 2014-04-25 Kelio apžiūros akto, šiame ruože buvo nustatytas leistinas greitis 50 km/h, tai reiškia, jog jame galiojo Kelių eismo taisyklės ir visi eismo saugumo organizavimą ir užtikrinimą reguliuojantys teisės aktai, todėl galima daryti išvadą, jog šis kelio ruožas buvo automobilių eismui skirtas kelias. Komisija, apžiūrėjusi apleistą pakilimo taką, nutarė įrengti du vienetus kelio ženklų Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ ir užblokuoti ketutis įvažiavimus į apleistą pakilimo taką betoniniais blokais. Vertinant šias aplinkybes, galima konstatuoti, kad savivaldybė įrengdama ženklus bei užblokuodama įvažiavimus į šią teritoriją, konkliudentiniais veiksmais tik patvirtino savo pareigą organizuoti saugų eismą šioje teritorijoje. Šiaulių miesto savivaldybė tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti jos teritorijoje esančių kelių priežiūrą bei jų kontrolę, o žala ieškovams būtent atsirado Šiaulių miesto savivaldybės neprižiūrėtame sename lėktuvų pakilimo take, į kurį civiliams patekimas nebuvo apribotas dėl Šiaulių miesto savivaldybės neveikimo. Tokie neteisėti Šiaulių miesto savivaldybės veiksmai (neveikimas) buvo pakankama priežastis žalai atsirasti.
    1. Dėl atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos kariuomenės, nurodo, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog teritorija, kurioje įvyko eismo įvykis, tą dieną priklausė šiai atsakovei, tokiu atveju Karo policijos pareigūnai neatliko savo tiesioginių funkcijų, o būtent, vykstant administracinės teisės pažeidimams karinėje teritorijoje nesiėmė aktyvių veiksmų šiuos veiksmus nutraukti. Tokiu atveju, jei teismas laikys pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl teritorijos priklausymo Krašto apsaugos ministerijai, mano, jog yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti dėl Karo policijos pareigūnų veiksmų.
    1. Dėl atsakovės Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, nurodo, kad teismas pritardamas atsakovės argumentams, jog šis eismo įvykis nėra draudiminis padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas. Transporto priemonės, kurios dalyvavo eismo įvykyje nelenktyniavo. Tai, kad kelyje galiojo Kelių eismo taisyklės patvirtina Kelių policijos biuro Kelio apžiūros protokolas, kuriame aiškiai nurodyta, jog jame galiojo nustatytas 50 km/h greičio ribojimas. O tai, kad nebuvo įrengti visi kelio infrastruktūrai reikalingi ženklai dėl Šiaulių miesto savivaldybės neveikimo, nesudaro pagrindo teigti, jog tai nebuvo kelias skirtas automobilių eismui.
    1. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino ieškovų reikalautą priteisti neturtinės žalos dydį. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovai neteko vienturčio sūnaus, su kuriuo buvo labai artimi, tėvai patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dideliais dvasiniais išgyvenimais, emociniu sukrėtimu, ilgalaikiu dvasiniu skausmu, bendravimo galimybių sumažėjimu.
  1. Atsakovas D. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų reikalavimas dėl 6 526,53 Eur turtinės žalos priteisimo iš atsakovės Seesam Insurance AS ir turtinę žalą priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS ieškovų V. K. ir K. K. naudai; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų reikalavimas dėl 5 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Seesam Insurance AS ir neturtinę žalą priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS V. K. ir K. K. naudai; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo D. M. ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dalį dėl nukentėjusio M. K. didelio neatsargumo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovo D. M. civilinė atsakomybė buvo drausta Seesam Insurance AS (sutartis Nr. ( - )). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. l d., 3 p., transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos. Atsižvelgiant į visas autoįvykio aplinkybes, bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo, manytina, kad kiekvienam ieškovui galėtų būti atlygintina 5000 Eur neturtinė žala. Kadangi atsakovas ieškovams jau atlygino 2000 Eur žalą, sutiktų atlyginti dar iki 3 000 Eur.
    1. Mano, kad neturi būti taikoma TPVCAPDĮ 1 str. 3 d. išlyga, nes nei nukentėjęs M. K., nei atsakovas D. M. įvykio metu ir įvykio vietoje nelenktyniavo ne tik tarpusavyje, bet ir atskirai su kitais buvusiais asmenimis. Atsakovas atvyko pažiūrėti vykstančių „dragų“ bei parkavo automobilį, kai įvyko eismo įvykis, todėl tai nėra pagrindas taikyti išlygą numatytą TPVCAPDĮ 1 str. 3 d. Atsakovas nėra Šiaulių gyventojas, todėl pastarasis, atvykęs į Šiaulius pas draugus ir draugų siūlymu vykęs pažiūrėti lenktyniaujančių transporto priemonių, ne tik nematė (nes nebuvo) bet ir nežinojo, jog įvykio vietoje yra buvęs įrengtas ženklinimas „Motorinio transporto eismas draudžiamas“.
    1. Mano, kad nukentėjęs asmuo buvo kaltas dėl eismo įvykio, nes baudžiamosios bylos Nr. 1-118-951/2015 medžiaga patvirtina, kad nukentėjusysis M. K. eismo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti motociklą, motociklo vairuotojas M. K. važiuodamas motociklu nedėvėjo šalmo, motociklo vairuotojas gerokai viršijo leistiną greitį, motociklas neturėjo galiojančios techninės apžiūros, motociklas nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nukentėjusysis M. K. be tėvų (ieškovų) leidimo pasiėmė jiems priklausantį motociklą bei iš ieškovų gyvenamosios vietos, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, važinėjosi ja po Šiaulių miestą ir nuvyko į įvykio vietą. Kaltė dėl kilusios neturtinės žalos yra mišri, t. y. dėl kilusios žalos kaltas ne vien D. M.. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, teismo posėdyje apklaustas Lietuvos ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialistas J. S. nurodė, kad jeigu M. K. būtų dėvėjęs šalmą, kaip to reikalauja KET, mirtinų sužalojimų galimai nebūtų. Šiaulių apylinkės teismo priteista suma turi būti mažinama per pusę, nes tiek M. K., tiek D. M. atsakingi dėl atsiradusios neturtinės žalos. Baudžiamojoje byloje pateikti dokumentai, iš kurių matyti, jog atsakovas D. M. atlygino nukentėjusiems 2 000 Eur neturtinės žalos dalį, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis D. M. turi mažėti draudimo bendrovės išmokėtina 5 000 Eur suma bei jau atlyginta D. M. suma.
    1. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-118-951/2015 dėl eismo įvykio, kurioje D. M. buvo patrauktas kaltinamuoju ir civiliniu atsakovu, o nukentėjusieji V. K. ir K. K., ir civiliniais ieškovais, kurie buvo pareiškę ieškinį. Nagrinėjant bylą buvo sprendžiama ne tik baudžiamoji D. M. atsakomybė bet ir civilinės atsakomybės klausimas. Ieškovai ir jų atstovas byloje per baigiamąją kalbą teismo prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nors kaltininkas ir civilinis atsakovas sutiko su civiline atsakomybe (dalį žalos atlygino), tik nesutiko su neturtinės žalos dydžiu, ką pirmos instancijos teismas galėjo išspręsti nuosprendžiu nepriteisiant jokio žyminio mokesčio.
  1. Atsakovė Seesam Insurance AS pateiktu atsiliepimu prašo apeliantų apeliacinius skundus toje dalyje, kurioje prašoma priteisti žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, kitoje dalyje, kurioje prašoma sumažinti iš apelianto D. M. priteistos neturtinės žalos dydį atsižvelgiant į žuvusiojo didelį neatsargumą, patenkinti, ir sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Įvykstant analizuojamam įvykiui, galiojo TPVCAPDĮ 1 str. 3 d. nuostatos, numatančios, kad TPVCAPDĮ nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos oro uostose, kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti. TPVCAPDĮ 1 str. 3 d. nuostatų pritaikomumui neturi reikšmės įvykio kaltininko atvykimo tikslas į oro uosto teritoriją. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas teikdamas parodymus/paaiškinimus puikiai suprato, kad automobiliu ( - ) važiavo oro uosto teritorijoje lėktuvų pakilimo taku. Puikiai suprato, kad buvo atvykęs pasižiūrėti vykstančių gatvės lenktynių. Galimai suprato, kad lenktynės buvo neteisėtos. Todėl apeliaciniame skunde iškelta versija, kad neva nesuvokė, kad eismo įvykio metu važiavo oro uosto teritorijoje, vertintina kritiškai ir turi būti pripažįstama tik kaip pasirinkta atsakomybės išvengimo taktika. Aplinkybės, kad kiti įvykio dalyviai nebuvo nubausti administracine tvarka dėl KET 303 p. reikalavimų nesilaikymo, kvalifikuojant įvykį pagal TPVCAPDĮ 1 str. 3 d. neturi jokios teisinės reikšmės.
    1. Dėl nukentėjusio asmens didelio neatsargumo ir neturtinės žalos dydžio nurodo, pirmosios instancijos teismas vertindamas neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į tai, sutinka su dėstoma argumentacija ir pateikiama teismų praktika, kurioje nurodoma, kad esant mišriai kaltei civilinė atsakomybė turi būti dalinama proporcingai kaltės laipsniui.
  1. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos kariuomenės, pateiktu atsiliepimu prašo skundžiamą teismo sprendimą jos, kaip atsakovės atžvilgiu, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos Respublika nėra atsakinga už ieškovų patirtą žalą, kadangi nėra valdžios institucijos Lietuvos kariuomenės Karo policijos Šiaulių įgulos karo policininkų neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo.
    1. Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad karo policininkai tam tikrą laiką stebėjo nelegalias lenktynes ir kad tuo metu turėjo imtis teisės aktuose numatytų priemonių prieš civilius asmenis ne karinėje teritorijoje, ar kad karo policininkai neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus.
  1. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė, atstovaujama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, pateiktu atsiliepimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl jos, kaip atsakovės, yra teisėtas ir pagrįstas ne tik faktiniais duomenimis bet ir teisės aktų nuostatomis. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo (Registro Nr. ( - )) dėl žemės sklype ( - ) esančio turto valdymo matyti, kad oro uosto takai yra valdomi Lietuvos Respublikos nuo 2014 m. balandžio 1 d., o turto patikėtinis yra Lietuvos kariuomenė (įrašas taip pat galioja nuo 2014 m, balandžio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad Šiaulių miesto savivaldybė nevaldė oro uosto pakilimo takų ir dėl šios priežasties ieškovų argumentai yra visiškai nepagrįsti.
    1. Šiaulių miesto savivaldybė bendrai su kitomis institucijomis bendradarbiavo dėl saugumo, atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 23 d. Šiaulių VPK Kelių policijos biuro raštą Nr. ( - ) „Dėl inžinerinių priemonių įrengimo“ bei jame suformuotus prašymus dėl galimybės užkardyti nelegalias transporto priemonių lenktynes ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir imtis veiksmų bei inžinerinių priemonių pagalba užtverti lenktynių trasą ir apriboti bet kokį patekimą į ją. Tuo pagrindu, Šiaulių miesto savivaldybės atstovai kartu su Kelių policijos biuru dalyvavo sudarytoje komisijoje ir atlikę apleisto pakilimo tako apžiūrą nusprendė įrengti du vienetus kelio ženklų Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ ir užblokuoti keturis įvažiavimus į apleistą pakilimo taką betoniniais blokais. Šio apžiūros akto pagrindu visi takai buvo užtverti gelžbetoniniais blokais, o prie visų įvažiavimų įrengti kelio ženklai Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“. Tai jokiu būdu nereiškia, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais pripažino savo atsakomybę.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

  1. Byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 18 d. apie 19:44 val. Šiauliuose, apleistame lėktuvų pakilimo take, esančiame ( - ), nelegalių gatvės lenktynių metu atsakovo D. M. vairuojama transporto priemonė ( - ), sukdama į kairę, į stovėjimo vietą nepraleido tiesiai važiavusio motociklo ( - ), valst. Nr. ( - ), vairuojamo M. K., gim. ( - ), ir su juo susidūrė. Įvykusio eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas motociklą vairavęs ieškovų sūnus M. K., kuris nuo patirtų sužalojimų 2014 m. balandžio 23 d. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje mirė. Po šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00093-14, kurio metu ieškovai V. K. ir K. K. dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos buvo pripažinti nukentėjusiais. Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1-118-951/2015, nustatė, kad D. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas lėktuvų pakilimo taku bei pradėdamas sukti kairėn ir judėdamas kairiojo posūkio kreive, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, privalėdamas duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, neįsitikino, kad sukti kairėn yra saugu, nedavė kelio priešpriešiais atvažiuojančiam motociklui ( - ), kurį vairavo ieškovų sūnus M. K., ir dėl to su juo susidūrė. Įvyko eismo įvykis, dėl kurio M. K. dėl kaukolės skliauto kaulų įspaustinių lūžių ir galvos smegenų sumušimo 2014-04-23 mirė VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
  1. Šiaulių apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-951/2015 nustatyta, kad kaltinamojo D. M. kaltė visiškai įrodyta jo paties paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį ir KET 9 p., 106 p., 114 p. pažeidimą. Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi kaltinamojo paaiškinimais, kuriuos taip pat patvirtino ir kiti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai, 2014-09-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvada baudžiamojoje byloje, kad motociklui automobilis sudarė kliūtį ir techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
  1. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, nusprendė D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukė, o ieškovų pareikštą ieškinį atsakovui D. M. priteisti jiems po dėl 28 962,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, paliko nenagrinėtą.

12Dėl atsakovo D. M. civilinės atsakomybės

  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 d. 3 p. prasmę, teismo nuosprendis civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią, civilinę bylą dėl teisiamojo veiksmų kilusių civilinių teisinių padarinių nagrinėjantis teismas nenustatinėja tik dalies teismo nuosprendžiu nustatytų faktų, t. y. nenustatinėja faktų, ar buvo padaryti veiksmai, kurie konstatuoti nuosprendžiu, ir ar juos padarė nuteistasis. Kiti faktai, nesusiję su nusikalstamais veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą gali būti ginčijami ir teismas turi teisę juos kitaip nustatyti. Teismas pagrįstai nurodė, kad įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtino didesnio pavojaus šaltinio (vienas tokių šaltinių yra ir transporto priemonės) valdytojo griežtą (objektyvią) civilinę atsakomybę, kuri atsiranda tiek esant ir nesant jo kaltei. Su skolininko kalte susijusios aplinkybės - kelio ženklų buvimas/nebuvimas, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo žinojimas/turėjimas ir galėjimas žinoti apie kelio ženklus, greičio viršijimas bei kitos aplinkybės, kurios pagrindžia ar paneigia didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltę, yra reikšmingos svarstant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (CK 6.250 str. 2 d.).
  1. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas būtų atleistas nuo civilinės atsakomybės esant paties nukentėjusio asmens tyčiai ar dideliam neatsargumui ir darė išvadą, kad ieškovų ieškinio argumentas, jog atsakovo D. M. kaltės dėl jiems padarytos žalos įrodinėti nereikia, yra pagrįstas. Sprendimo motyvuose teismas pripažino, kad atsakovas D. M., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (dėl to ginčo byloje nėra), neįrodė nė vienos aplinkybės (nenugalimos jėgos ar ieškovų sūnaus (nukentėjusio) tyčios ar didelio neatsargumo) egzistavimo, kurie sudarytų pagrindą atleisti jį nuo civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija pastebi, kad spręsdamas civilinės atsakomybės klausimą teismas nurodė, kad nėra konstatuotas ieškovų sūnaus M. K. didelis neatsargumas ar tyčia eismo įvykio momentu, kuriems esant galima būtų atleisti atsakovą D. M., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoją, nuo civilinės atsakomybės.

13Dėl atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos kariuomenės civilinės atsakomybės

  1. Ieškovai V. K. ir K. K. teigia, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog teritorija, kurioje įvyko eismo įvykis, tą dieną priklausė šiai atsakovei, tokiu atveju Karo policijos pareigūnai neatliko savo tiesioginių funkcijų, o būtent, vykstant administracinės teisės pažeidimams karinėje teritorijoje nesiėmė aktyvių veiksmų šiuos veiksmus nutraukti. Taip pat nurodo, kad tokiu atveju, jei teismas laikys pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl teritorijos priklausymo Krašto apsaugos ministerijai, mano, jog yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti dėl Karo policijos pareigūnų veiksmų.
  1. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, Karo policijos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta karo policijos kompetencija, t. y. vykdydama šio įstatymo nustatytus uždavinius ir funkcijas, karo policija turi įgaliojimus karinėse teritorijose ir kariniame transporte - visų asmenų atžvilgiu, kitose teritorijose - karių atžvilgiu, taip pat asmenų, darančių nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus prieš karius, krašto apsaugos institucijas ir jų valdomą ar naudojamą turtą, atžvilgiu. Karo policijos įgaliojimai civilių atžvilgiu yra apriboti pagal šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį. Lietuvos kariuomenės Karo policijos Šiaulių įgulos 2015-03-03 rašte Nr. ( - ) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikiami duomenys patvirtina, kad karo policininkai veikė pagal jiems įstatymu suteiktą kompetenciją. Byloje nėra įrodyta, kad karo policininkai tam tikrą laiką stebėjo nelegalias lenktynes ir kad tuo metu turėjo imtis teisės aktuose numatytų priemonių prieš civilius asmenis ne karinėje teritorijoje, ar kad karo policininkai neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus.
  1. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentams, kad Lietuvos Respublika nėra atsakinga už ieškovų patirtą žalą, kadangi nėra valdžios institucijos Lietuvos kariuomenės Karo policijos Šiaulių įgulos karo policininkų neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo, nėra jų kaltės, nėra priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos, žala nėra karo policininkų veikimo ar neveikimo rezultatas, taip pat neįrodyta Lietuvos Respublikos solidarioji atsakomybė.
  1. Byloje yra Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 23 rašto Nr. ( - ) „Dėl informacijos pateikimo“ kopija, kur nurodyta, kad susisiekimo komunikacijos - oro uosto takai, esantys ( - ), šalia ( - ), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kuriuos patikėjimo teise valdo Lietuvos kariuomenė. Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo (Registro Nr. ( - )) dėl žemės sklype ( - ) esančio turto valdymo matyti, kad pagal išrašo 2.1. punktą Žemės sklypo naudojimo būdas yra - Teritorijos krašto apsaugos tikslams. Išrašo 2.57 pozicijoje yra nurodytos susisiekimo komunikacijos - oro uosto takai, pagal 4.6. išrašo punktą, 2.57 punkte nurodyti oro uosto takai yra valdomi Lietuvos Respublikos nuo 2014 m. balandžio 1 d., o pagal 6,36 išrašo punktą turto, numatyto 2,57 punkte, patikėtinis yra Lietuvos kariuomenė (įrašas taip pat galioja nuo 2014 m, balandžio 1 d.). Taigi, vieta, kurioje įvyko eismo įvykis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos, o patikėjimo teise yra valdoma Lietuvos kariuomenės. Tai, kad Lietuvos kariuomenė patikėjimo teise valdo nurodytą teritoriją, nereiškia, kad ji yra atsakinga už eismo įvykį, kadangi byloje nėra įrodyta, kad Lietuvos kariuomenė buvo įsipareigojusi tvirtinti eismo ženklus panaudos pagrindu valdomoje teritorijoje. Kaip jau minėta, jokių neteisėtų karo policininkų veiksmų ar neteisėto neveikimo byloje nebuvo nustatyta. Esant šioms aplinkybėms, ieškovų reikalavimas pripažinti, kad atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos kariuomenės, yra kalta dėl kilusio eismo įvykio ir ieškovams padarytos žalos, atmestini kaip nepagrįsti.

14Dėl atsakovės Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, pareigos atlyginti žalą dėl draudiminio įvykio

  1. Ieškovai V. K., K. K. ir atsakovas D. M. apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismas pritardamas atsakovės argumentams, jog šis eismo įvykis nėra draudiminis padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad draudimo bendrovės Seesam Insurance AS atžvilgiu įvykus eismo įvykiui galiojo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 1 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti, kad TPVCAPDĮ nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos oro uostose, kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti.
  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-951/2015, kuriame buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu apleistame ( - ) oro uoste vyko gatvės lenktynės - „dragai“. Pagrįstai rėmėsi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus 2014-04-23 pranešimu, kuriame nurodyta, kad ( - ) šalia apleisto pakilimo tako 2013-09 mėn. buvo įrengti 4 kelio ženklai Nr. 303 „Motorinio transporto eismas draudžiamas“. Taip pat pagrįstai rėmėsi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2015-04-23 pranešimu, kuriame nurodyta, kad po įvykio, 2014-05 mėn. visi keturi įvažiavimai į pakilimo taką buvo užtverti gelžbetoniais blokais, o prie visų įvažiavimų į pakilimo taką buvo įrengti kelio ženklai Nr. 301 „įvažiuoti draudžiama“ - 4 vnt. šių duomenų pakanka teismo išvadai, kad eismo įvykio teritorijos teisinis statusas draudė toje teritorijoje eksploatuoti transporto priemones. Baudžiamosios bylos medžiagoje nustatyta, kad eismo įvykio metu vyko nelegalios automobilių lenktynės.
  1. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovės Seesam Insurance AS argumentą, kad TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalies nuostatų pritaikomumui neturi reikšmės įvykio kaltininko atvykimo tikslas į oro uosto teritoriją. Aplinkybės, kad kiti įvykio dalyviai nebuvo nubausti administracine tvarka dėl KET 303 p. reikalavimų nesilaikymo, kvalifikuojant įvykį pagal TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalį, neturi teisinės reikšmės. Taigi, byloje nėra reikšminga tai, kad transporto priemonės, kurios dalyvavo eismo įvykyje nelenktyniavo. Kaip pagrįstai atkreipia dėmesį atsakovė Seesam Insurance AS, ikiteisminio tyrimo metu atsakovas teikdamas parodymus suprato, kad automobiliu ( - ) važiavo oro uosto teritorijoje lėktuvų pakilimo taku, kad buvo atvykęs pasižiūrėti vykstančių gatvės lenktynių. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo D. M. argumentą, kad jis nesuvokė, jog eismo įvykio metu važiavo oro uosto teritorijoje. Pažymėtina, kad eismo įvykio teritorijoje, remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, eismas buvo draudžiamas, kadangi įvykio teritorijoje galiojo kelio ženklas KET 303 „Motorinio transporto eismas draudžiamas“. Taigi, iš aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad draudimo bendrovei Seesam Insurance AS taikoma TPVCAPDĮ 1 straipsnio 3 dalis, dėl ko eismo įvykis laikomas nedraudiminiu. Pripažintina, kad ieškinys šios atsakovės atžvilgiu teismo pagrįstai atmestas.

15Dėl atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės civilinės atsakomybės

  1. Ieškovai teigia, kad už eismo įvykio vietos teritorijos priežiūrą buvo atsakinga Šiaulių miesto savivaldybė. Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, valstybė ar savivaldybė iš savo biudžeto privalo atlyginti nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija - kompensavimas nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį. Remiantis kasacinio teismo praktika, reikalavimas dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo gali būti tenkinamas konstatavus šias tris sąlygas: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirta žala ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009; 2010 m. vasario 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).
  1. Analizuojant kelių priežiūros reglamentavimą svarbu aptarti keletą teisės aktų. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas savivaldybei nustato pareigą prižiūrėti, taisyti bei tiesti savivaldybių vietinės reikšmės kelius ir gatves bei organizuoti saugų eismą. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, jog vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai - valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, 5 straipsnio 4 dalis numato, jog vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys - kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones, straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatyta, jog kelio savininkas (valdytojas) privalo organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Minėto straipsnio 7 dalies 3 punkte pasakyta, jog kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos, o 5 punktas kelio savininkui (valdytojui) numato pareigą atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų.
  1. Deliktiniuose santykiuose valstybė dalyvauja ne kaip valdžios subjektas, bet kaip privatus asmuo – savininkas, t. y. lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinės teisės subjektai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis), ir jos atsakomybės klausimas spręstinas taikant bendrąsias deliktinės atsakomybės nuostatas. Byloje jau minėta, kad vieta, kurioje įvyko eismo įvykis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos, o patikėjimo teise yra valdoma Lietuvos kariuomenės. Ieškovai reikalavimą atlyginti žalą pareiškė ne teritorijos, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas savininkui valstybei, o Šiaulių miesto savivaldybei, remdamiesi ankščiau teisėjų kolegijos aptartu įstatyminiu reglamentavimu, kad už kelių priežiūrą yra atsakinga savivaldybė. Ieškovai taip pat teigia, kad savivaldybė, įrengdama ženklus bei užblokuodama įvažiavimus į eismo įvykio teritoriją, konkliudentiniais veiksmais tik patvirtino savo pareigą organizuoti saugų eismą šioje teritorijoje.
  1. Remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai tenka pareiga užtikrinti eismo įvykio vietos teritorijos priežiūrą. Tai, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracija yra atsakinga už eismo įvykio vietos teritorijos priežiūrą patvirtina ir tai, kad būtent ji atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 23 d. Šiaulių VPK Kelių policijos biuro raštą Nr. ( - ) „Dėl inžinerinių priemonių įrengimo“ bei jame suformuotus prašymus dėl galimybės užkardyti nelegalias transporto priemonių lenktynes ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir imtis veiksmų bei inžinerinių priemonių pagalba užtverti lenktynių trasą ir apriboti bet kokį patekimą į ją, dalyvavo sudarytoje komisijoje ir nusprendė įrengti du vienetus kelio ženklų Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ ir užblokuoti keturis įvažiavimus į apleistą pakilimo taką betoniniais blokais. Šio apžiūros akto pagrindu visi takai buvo užtverti gelžbetoniniais blokais, o prie visų įvažiavimų įrengti kelio ženklai Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“. Teisėjų kolegija pritardama apeliantų argumentui sprendžia, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiga organizuoti saugų eismą šioje teritorijoje turėjo būti įvykdyta dar iki aptarto autoįvykio.
  1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija savo neveikimu (eismo įvykio teritorijos nepriežiūra) sudarė sąlygas žalai atsirasti. Kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, kelio ženklai įrengti nebuvo, važiuojamoji kelio dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis nepaženklinta, apšvietimas neįrengtas. Šiuos faktus patvirtina 2014-04-25 Kelių apžiūros aktas. Tai, kad nebuvo jokių kelio ženklų draudžiančių patekti į apleistą pakilimo taką, patvirtino ir liudytojai baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-951/2015. Tokį savivaldybės administracijos aplaidumą teisėjų kolegija vertina kaip nerūpestingą elgesį, sudarantį pagrindą konstatuoti kaltus neteisėtus veiksmus kaip civilinės atsakomybės sąlygą, nes nebuvo imtasi jokių veiksmų užtikrinti, kad eismo įvykio teritorijoje nevyktų nelegalios lenktynės. Spręsdama dėl atlygintinos žalos dydžio teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos neveikimas buvo tik netiesioginė žalos atsiradimo priežastis, todėl administracija atsakinga tik dėl dalies žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės administracijos neveikimas su kilusiais padariniais susijęs tik netiesioginiu priežastiniu ryšiu, atsakovas D. M. ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija neveikė bendrai, nagrinėjamoje byloje atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinė atsakomybė už atsiradusią žalą yra dalinė. Nustatydama atsakovės civilinės atsakomybės apimtį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad būtina atsižvelgti į tai, jog tiesioginė autoįvykio kilimo ir pasekmių - žalos atsiradimo priežastis buvo atsakovo D. M. veiksmai, kadangi jo vairuojama transporto priemonė ( - ), sukdama į kairę, į stovėjimo vietą nepraleido tiesiai važiavusio motociklo ( - ), valst. Nr. ( - ), vairuojamo M. K., ir su juo susidūrė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakomybės už atsiradusią žalą dalis nustatytina 20 procentų, todėl iš atsakovės priteistina ieškovams solidariai 1318,28 Eur turtinės ir kiekvienam po 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

16Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

  1. Atsakovas D. M. teigia, kad nukentėjęs asmuo buvo kaltas dėl eismo įvykio, todėl Šiaulių apylinkės teismo priteista suma turi būti mažinama per pusę, nes tiek M. K., tiek D. M. atsakingi dėl atsiradusios neturtinės žalos. CK 6.253 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Minėto straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, jų 23 punktu, kuriame numatyta, jeigu už padažytą žalą yra atsakingi keli asmenys, atitinkami draudikai ir (ar) Biuras moka draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui proporcingai atsakingo už padarytą žalą asmens kaltei, kuri nustatoma įvertinus eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų pasirašytoje eismo įvykio deklaracijoje ar kitame įstatymo 12 straipsnyje nurodytame dokumente užfiksuotą eismo įvykio faktą, aprašytas aplinkybes, nubraižytą schemą ir (ar) kompetentingų teisėsaugos, teisėtvarkos institucijų surašytus dokumentus apie eismo įvykio aplinkybes ir eismo įvykio dalyvių atsakomybę.
  1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, įskaitant ir oficialius rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad nė viename iš jų nėra konstatuotas ieškovų sūnaus M. K. didelis neatsargumas ar tyčia, kuriems esant galima būtų atleisti atsakovą D. M., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoją, nuo civilinės atsakomybės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-118-951/2015 medžiaga patvirtina, jog nukentėjusysis M. K. eismo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti motociklą, motociklo vairuotojas M. K. važiuodamas motociklu nedėvėjo šalmo, motociklo vairuotojas gerokai viršijo leistiną greitį, motociklas neturėjo galiojančios techninės apžiūros, motociklas nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nukentėjusysis M. K. be tėvų (ieškovų) leidimo pasiėmė jiems priklausantį motociklą bei iš ieškovų gyvenamosios vietos, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, važinėjosi ja po Šiaulių miestą ir nuvyko į įvykio vietą. Teismas sprendė, jog šios įvardytos aplinkybės yra sietinos su administracine, o ne su civiline atsakomybe.
  1. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-951/2015 rėmėsi 2014-09-18 specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nustatyta: 1. Automobilis ( - ), vairuojamas D. M., susidūrimo su motociklu ( - ) metu judėjo. 2. Apskaičiuoti motociklo ( - ) judėjimo greičio prieš pat susidūrimą su automobiliu ( - ) ir susidūrimo metu negalima. Motociklo ( - ) greitis susidūrimo metu buvo tikėtina ne didesnis kaip 70 km/h. 3. Šioje eismo situacijoje automobilio ( - ) vairuotojo D. M. veiksmai, – kairiojo posūkio kreive į lėktuvų pakilimo tako važiuojamosios dalies kairę, žiūrint plane užfiksuota automobilio judėjimo kryptimi, pusę, kuria link jo priešpriešiais artėjo motociklas ( - ), vairuojamas M. K., tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu ir sudarė kliūtį jau paminėto motociklo, judėjimui, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu Kelių eismo taisykles pažeidė abu eismo dalyviai. Motociklininkas vairavo neturėdamas teisės vairuoti motociklą, buvo be šalmo, motociklas buvo be techninės apžiūros, draudimo, iš 2014-09-18 specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad motociklo ( - ) greitis susidūrimo metu tikėtina buvo ne didesnis kaip 70 km/h, kai leistinas greitis įvykio vietoje buvo 50 km/h. Tuo tarpu automobilio vairuotojas D. M., sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam motociklui. Pagal Kelių eismo taisyklių 114 punktą vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Kelių eismo taisyklėse yra išaiškinta sąvoka duoti kelią „Duoti kelią (nekliudyti) – eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį“. Šio Kelių eismo taisyklių reikalavimo D. M. nesilaikė.
  1. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-951/2015 nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju M. K. elgesys, prieštaraujantis Kelių eismo taisyklių reikalavimams, taip pat buvo pasekmių atsiradimo sąlyga, nes negalima atmesti galimybės, kad tuo atveju, jeigu M. K. būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, autoavarijos pasekmės būtų kitokios, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad M. K. veiksmai, nors ir neatitikę Kelių eismo taisyklių reikalavimų, patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu šių taisyklių nebūtų pažeidęs ir D. M., todėl tokios aplinkybės leidžia neginčijamai teigti, kad susidariusioje eismo situacijoje pagrindinė autoavarijos priežastis yra kaltinamojo D. M. padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai. Esant aptartoms aplinkybės teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad byloje nėra nustatytas ieškovų sūnaus M. K. didelis neatsargumas ar tyčia, kuriems esant galima būtų atleisti atsakovą D. M., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoją, nuo civilinės atsakomybės.

17Dėl žalos dydžio

  1. Ieškovai teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino ieškovų reikalautą priteisti neturtinės žalos dydį. Ieškovai ieškiniu reikalavo, kad atsakovas D. M. atlygintų 6 526,53 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro sūnaus laidojimo išlaidos ir sugadinto motociklo vertė, o taip pat išlaidos už teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal pateiktus rašytinius įrodymus. Atsakovas D. M. yra atsakovams atlyginęs 2 000,00 Eur nuostolių, todėl teismas ieškovams solidariai iš atsakovo priteisė likusią neatlygintą nuostolių sumą - 4 526,53 Eur. Tarp šalių ginčo dėl priteistos turtinės žalos dydžio nėra, todėl teisėjų kolegija iš atsakovo D. M. priteistiną turtinės žalos dydį mažina tik atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės apimtyje. Ieškovai prašė iš atsakovo priteisti 60 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovų reikalavimą tenkino iš dalies ir ieškovams priteisė iš atsakovo D. M. po 10 000 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimui.
  1. Byloje nustatyta, kad ieškovai neturtinę žalą patyrė dėl to, kad atsakovo D. M. valdomas automobilis sunkiai sužalojo jų sūnų M. K., dėl ko ieškovai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, mažindamas ieškovų prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, atsižvelgė pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovų prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į jau teisėjų kolegijos anksčiau aptartas baudžiamosios bylos Nr. 1-118-951/2015 aplinkybes, įvertindamas tai, kad ieškovai nepateikė duomenų apie jų sveikatos pablogėjimą per laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. balandžio 23 d. ir vėliau, kuomet jų sūnus buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, į tai, kad atsakovas D. M. eismo įvykį sukėlė ne tyčiniais veiksmais, kad pripažino kaltę, atlygino ieškovams 2 000,00 Eur nuostolių.
  1. Pripažintina, kad po 10 000 Eur kiekvienam ieškovui priteistinas neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei taikomą teismų praktiką. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės dalis už atsiradusią žalą yra 20 procentų, todėl padalinus atsakovų kaltę, iš atsakovo D. M. priteistas turtinės ir neturtinės žalos dydis ieškovams yra mažintinas 20 procentų, t. y. priteisiama ne 4 526,53 Eur turtinė žala, o 3 273,12 Eur turtinė žala, taip pat ne po 10 000 Eur kiekvienam ieškovui neturtinės žalos atlyginimui, o po 8000 Eur.

18Dėl žyminio mokesčio

  1. Atsakovas D. M. teigia, kad teismas nepagrįstai valstybės naudai priteisė žyminį mokestį, kadangi baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-951/2015 buvo sprendžiama ne tik baudžiamoji D. M. atsakomybė bet ir civilinės atsakomybės klausimas, tačiau ieškovai byloje per baigiamąją kalbą teismo prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nors kaltininkas ir civilinis atsakovas sutiko su civiline atsakomybe (dalį žalos atlygino), tik nesutiko su neturtinės žalos dydžiu, ką pirmos instancijos teismas galėjo išspręsti nuosprendžiu nepriteisiant jokio žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog nusikalstama veika padaryta žala atlyginama pareiškus ieškinį baudžiamajame procese arba pareiškus ieškinį civilinio proceso nustatyta tvarka. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamajame procese gali būti atlyginama turtinė ir neturtinė žala. Kai ieškinys pareikštas baudžiamajame procese, jis turi būti išspręstas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Išimtiniais atvejais, kai negalima tiksliai apskaičiuoti ieškinio dydžio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Civilinio proceso normos ieškiniui baudžiamojoje byloje taikomos tiek, kiek neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis) Tais atvejais, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu ar nutartimi, kuria toks nuosprendis paliktas galioti, taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalies išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes, nesant civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo taikyti išimtį. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos taikyti civilinę atsakomybę, pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o dėl žalos dydžio nustatymo perduoda ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka esant įstatyminiams pagrindams (BPK 115 straipsnio 2 dalis), tai ieškinį nagrinėjant civilinio proceso tvarka nebegalima iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį (civilinė byla Nr.3k-3-303/2009).
  1. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo argumentus ir pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškinys pareikštas baudžiamajame procese, jis turėjo būti išspręstas baudžiamojoje byloje (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Pripažinus civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), civilinio proceso normos ieškiniui baudžiamojoje byloje taikomos tiek, kiek neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 straipsnio 2 dalis, 113 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, taigi, šiame procese šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio apmokėjimo. Todėl valstybei iš atsakovo D. M. nepriteisiamas žyminis mokestis. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš jos valstybės naudai priteistina 81 Eur žyminio mokesčio.

19Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, kad šalys nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių duomenų, šalys paliekamos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, iš dalies panaikina Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą ir toje dalyje priima naują sprendimą. Ieškovų ieškinį atsakovui D. M. tenkina iš dalies, priteisia solidariai ieškovams V. K. ir K. K. iš atsakovo D. M. 3273,12 Eur turtinės žalos ir kiekvienam ieškovui atskirai po 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, iš viso 19 273,12 Eur, o kitoje dalyje ieškovų ieškinio reikalavimą atsakovui D. M. atmeta. Atsakovas D. M. piniginę kompensaciją 19 273,12 Eur ieškovams įpareigotinas sumokėti per 30 mėnesių terminą, mokant lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį iki jo paskutinės dienos. Ieškovų V. K. ir K. K. ieškinio reikalavimus atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai tenkina iš dalies, iš jos priteisiant ieškovams V. K. ir K. K. 1318,28 Eur turtinės žalos ir po 2000 Eur neturtinės žalos kiekvienam. Ieškovų V. K. ir K. K. ieškinio reikalavimus atsakovams Lietuvos Respublikos Kariuomenei ir Seesam Insurance AS, veikiančiam per filialą Lietuvos Respublikoje, atmeta. Priteisia iš atsakovo D. M. į valstybės biudžetą 3,12 Eur pašto išlaidoms atlyginti. Priteisia iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės 81 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

21Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti dalyje, kuria atmestas reikalavimas atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

22Ieškovų ieškinį atsakovui D. M. tenkinti iš dalies.

23Priteisti solidariai ieškovams V. K. (a.k. ( - )) ir K. K. (a.k. ( - )) iš atsakovo D. M. (a.k. ( - )) 3273,12 Eur (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris eurus 12 ct) turtinės žalos ir kiekvienam ieškovui atskirai po 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui, iš viso: 19 273,12 Eur (devyniolika tūkstančių du šimtus septyniasdešimt tris eurus 12 ct), o kitoje dalyje ieškovų ieškinio reikalavimą atsakovui D. M. atmesti.

24Atsakovas D. M. piniginę kompensaciją 19 273,12 Eur ieškovams įpareigotinas sumokėti per 30 mėnesių terminą, mokant lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį iki jo paskutinės dienos.

25Ieškovų V. K. ir K. K. ieškinio reikalavimus atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai tenkinti iš dalies.

26Iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188771865) ieškovams V. K. (a.k. ( - )) ir K. K. (a.k. ( - )) solidariai priteisti 1318,28 Eur (tūkstantį tris šimtus aštuoniolika eurų 28 ct) turtinės žalos ir po 2000 Eur (du tūkstančius eurų) kiekvienam neturtinės žalos, o kitoje dalyje ieškovų ieškinio reikalavimą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai atmesti.

27Ieškovų V. K. ir K. K. ieškinio reikalavimus atsakovams Lietuvos Respublikos Kariuomenei ir Seesam Insurance AS, veikiančiam per filialą Lietuvos Respublikoje, atmesti.

28Priteisti iš atsakovo D. M. (a.k. ( - )) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 3,12 Eur (tris eurus 12 ct) pašto išlaidoms atlyginti.

29Priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188771865) valstybės naudai 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

30Sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovai V. K. ir K. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 20... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 9. Teisėjų kolegija... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis... 12. Dėl atsakovo D. M. civilinės atsakomybės
        13. Dėl atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 14. Dėl atsakovės Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančios per... 15. Dėl atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės civilinės atsakomybės 16. Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
          17. Dėl žalos dydžio
          1. Ieškovai teigia, kad teismas... 18. Dėl žyminio mokesčio
            1. Atsakovas D. M. teigia,... 19. Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 21. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti... 22. Ieškovų ieškinį atsakovui D. M. tenkinti iš dalies.... 23. Priteisti solidariai ieškovams V. K. (a.k. ( - )) ir K. K. (a.k. ( - )) iš... 24. Atsakovas D. M. piniginę kompensaciją 19 273,12 Eur ieškovams įpareigotinas... 25. Ieškovų V. K. ir K. K. ieškinio reikalavimus atsakovei Šiaulių miesto... 26. Iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (į. k.... 27. Ieškovų V. K. ir K. K. ieškinio reikalavimus atsakovams Lietuvos Respublikos... 28. Priteisti iš atsakovo D. M. (a.k. ( - )) į valstybės biudžetą (surenkamoji... 29. Priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (į. k.... 30. Sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....