Byla e2KT-43-943/2019
Dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo bei pagal UAB „Irdaiva“ priešieškinį dėl žalos, skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ pareikštu nušalinimu Vilniaus apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. e2-1912-430/2019 nagrinėjimo,

Nustatė

2Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1912-430/2019, pagal ieškovės UAB „Imstata“ ieškinį atsakovei UAB „Irdaiva“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo bei pagal UAB „Irdaiva“ priešieškinį dėl žalos, skolos ir palūkanų priteisimo.

3Bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB „Irdaiva“ pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams ir prašo bylą perduoti nagrinėti kitam teismui.

4Atsakovė nurodo, kad bylą nagrinėjančios teisėjos L. B. veiksmai ir priimami procesiniai sprendimai sudaro pagrindą manyti, kad teisėja yra šališka. Nušalinimo pareiškime nurodoma, kad teisėja nevienodai sprendžia šalių procesinius prašymus: ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, o atsakovės ne; ieškovei leido pasisakyti dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovei nenustatė termino atsiliepimui dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pateikti; atskiriems procesiniams veiksmams atlikti nustato ieškovei palankesnius terminius; palaiko ieškovės poziciją spręsdama procesinius prašymus.

5Atsakovės manymu, nušalinimo pagrindą sudaro ir teisėjos viešai neatskleisti ryšiai su ieškovo atstove advokate S. P.. Atsakovė pažymi, kad S. P. tuo metu kai teisėja L. B. buvo skiriama eiti Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės pareigas dirbo prezidentės patarėja. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad teisėja, nagrinėdama bylą priima ieškovei palankius procesinius sprendimus, taip atsidėkodama ieškovės atstovei už jos teikimą į aukštesnes pareigas.

6Prašydama nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus atsakovė teigia, kad teisėja L. B. yra Vilniaus apygardos teismo pirmininkė, todėl ji gali daryti poveikį šio teismo teisėjams, be to, ji sudaro pagrindus parinkti konkrečius bylą nagrinėjančius teisėjus. Iš aptariamos bylos paskyrimo protokolo matyti, kad šią bylą skiriant konkrečiam teisėjui buvo eliminuoti 20 teisėjų, kurių užimtumas ir specializacija leido ją nagrinėti.

7Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

8Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

9Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

10Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, šia prasme atsižvelgtina į asmeninius teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal objektyvųjį kriterijų vertintina, ar pats teismas ir, be kitų aspektų, jo sudėtis „pateikia“ pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl jo nešališkumo (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Micallef priš Maltą (GC), peticijos Nr. 17056/06). Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008).

12Šiuo atveju atsakovės pareikštame nušalinimo pareiškime teigiama, kad bylą nagrinėjančios teisėjos priimami procesiniai sprendimai, kurie palankūs ieškovei, sudaro pagrindą manyti, kad teisėja yra šališka. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo, grindžiamo procesinių veiksmų atlikimu bylos nagrinėjimo metu, nuosekliai laikomasi pozicijos, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

13Atsakovė taip pat mano, kad galimi bylą nagrinėjančios teisėjos ir ieškovės atstovės ryšiai, įtakoja teisėjos priimamus sprendimus. Atsakovės teigimu, ieškovės atstovė, advokatė S. P., galėjo įtakoti prezidentės apsisprendimą skirti teisėją L. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininke, todėl nagrinėdama šią civilinę bylą teisėja siekia atsidėkoti advokatei ir priima išimtinai jos atstovaujamai šaliai palankius procesinius sprendimus. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad pagrindą nušalinti teisėją sudaro artimo pobūdžio teisėjo ir byloje dalyvaujančio asmens bendravimas, sudarantis pagrindą manyti, jog teisėjui gali būti daroma įtaka, sprendžiant byloje keliamus klausimus. Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012). Atsižvelgiant į tai, kad Prezidentui kandidatus apylinkės teismo pirmininkų pareigoms užimti padeda atrinkti Pretendentų į teisėjus atrankos komisija, o ne prezidentės patarėja, kaip nurodo atsakovė, o skiria Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu (Teismų įstatymo 551 straipsnis ir 74 straipsnio 1 dalis), laikytina, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, jos manymu pagrindžiančios galimą teisėjos ir ieškovės atstovės ryšį, yra jos subjektyvia nuomone grindžiamos prielaidos, nesudarančios pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo.

14Atsakovė nuo civilinės bylos Nr. e2-1912-430/2019 nagrinėjimo siekia nušalinti visą Vilniaus apygardos teismą. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Šiuo atveju pareiškėja nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams grindžia tuo pagrindu, jog šio teismo pirmininkė gali daryti įtaką bylą nagrinėjantiems teisėjams, be to, bylos teisme skiriamos ne skaitmenizuotu būdu, o konkretiems teisėjams.

15Pasisakant dėl šių nušalinimo argumentų visų pirma pažymima, kad civilinės bylos, kurioje pareikštas nušalinimas, teisėjo paskyrimo protokolas patvirtina, kad byla buvo paskirta automatizuotu teisėjų atrankos būdu, pirmajam sąraše teisėjui, t. y. teisėjai L. B., todėl nepagrįstais laikytini atsakovės argumentai, kad skiriant šią bylą buvo atmesta 20 prieš teisėją esančių teisėjų. Atsakovė siekdama pagrįsti teiginius, jog teisme bylos skiriamos nesilaikant nustatytos tvarkos, nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019 konstatavo, kad Vilniaus apygardos teisme bylos skiriamos ne kompiuterizuotu teisėjų parinkimu, tačiau vadovaujantis atitinkamais teismo pirmininko ar civilinių bylų skyriaus pirmininko dokumentais. Atmetant šiuos argumentus kaip nepagrįstus pažymima, kad nurodytoje kasacinio teismo byloje, priešingai nei teigia atsakovė, konstatuota, kad civilinė byla, kurioje kilo ginčas, buvo skirta nagrinėti teisėjų kolegijai kompiuterine sistema, laikantis Teismų įstatymo ir Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019 52 ir 54 punktai).

16Atsakovė, reikšdama nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų šio teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikia, aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šio teismo teisėjai negali nešališkai išnagrinėti civilinę bylą, nenurodyta, todėl darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2-1912-430/2019 gali būti išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

19netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1912-430/2019 nagrinėjimo. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė

Proceso dalyviai
Ryšiai