Byla 2A-1875-611/2014
Dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo, tretieji asmenys UAB „Silberauto“ ir AAS Gjensidige Baltic

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo, tretieji asmenys UAB „Silberauto“ ir AAS Gjensidige Baltic.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 14663,88 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-04-05 buvo įvykdyta vagystė iš automobilio Mercedes Benz CLS500, valst. Nr. ( - ) stovėjusio UAB „Silberauto“ teritorijoje, esančioje Vakarinis aplinkelis 6A, Kaune. Įsilaužimo į automobilį metu sudaužytas keleivio pusės priekinių durų stiklas, išplėšta navigacija, sugadintos priekinio panelio detalės, elektros instaliacija, kitos detalės. Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nusikaltimą įvykdę asmenys nenustatyti. Vagystės metu UAB „Silberauto“ patalpose ir teritorijoje esančio turto apsaugą vykdė atsakovas pagal saugos paslaugų sutartį. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo vykdyti saugomo objekto personalo, lankytojų, viešosios tvarkos, pastato, patalpų, teritorijos, nurodytos schemoje Priede Nr. 1, bei juose esančių materialinių vertybių apsaugą. Nusikalstama veika įvykdyta atsakovo darbo metu, kuomet jis, turėdamas sutartinę pareigą užtikrinti objekto saugumą, to nepadarė. Atsakovas pažeidė įsipareigojimą vykdyti fizinę objekto saugą, nes apsaugos neužtikrino. Su UAB „Silberauto“ suderintoje ir atsakovo patvirtintoje objekto apsaugos instrukcijoje 4.14.1 punkte numatyta, kad apsaugos darbuotojas, dirbantis apsaugos poste monitorinėje, privalo kontroliuoti, kad pašaliniai asmenys nedarbo metu nepatektų į saugomą pastatą. Šioje situacijoje minėtas punktas, ieškovo teigimu, buvo pažeistas, nes atsakovo darbuotojas nesukontroliavo pašalinių asmenų patekimo į saugomą objektą, dėl ko įvyko vagystė. Šalys susitarė, kad apsauga bus vykdoma tik vieno apsaugos darbuotojo, tačiau atsakovas, pasirašydamas sutartį, įsipareigojo užtikrinti objekto apsaugą ir taip leido tikėtis, kad vieno darbuotojo tokį objektą apsaugoti visais atvejais, išskyrus numatytus saugos paslaugų sutarties 5.4 punkte, pakanka. Nors atsakovas apie saugomo objekto trūkumus informavo UAB „Silberauto“, tačiau turėjo ne tik siūlyti trūkumų šalinimo būdus, bet ir tam laikotarpiui skirti didesnį dėmesį rizikos veiksniams. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nesugebėjimu užfiksuoti vykdomos nusikalstamos veikos. Atsakovas yra verslininkas, kurio atlikti neteisėti veiksmai jam yra profesinė veikla, dėl to neteisėtų veiksmų atlikimo faktas suponuoja jo kaltę (CK 6.256 str. 4 d.). Ieškovas su UAB „Silberauto“ sudarytos sutarties pagrindu dėl vagystės išmokėjo 14663,88 Lt draudimo išmoką, todėl pagal CK 6.1015 str. įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens - atsakovo.

5Atsakovas prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad civilinei atsakomybei kilti turi egzistuoti visos civilinės atsakomybės sąlygos. Šalys, pasirašydamos sutartį, susitarė ne dėl pasaugos, o dėl saugos paslaugų teikimo. Sutarties 1.1 punkte numatyta, kokiu metu vykdoma objekto fizinė sauga, numatyta, kai nevykdoma fizinė sauga, objektas saugomas reaguojant į pavojaus signalizacijos suveikimus. Atsakovas pažymi, kad signalizacijos sistemos buvo įrengtos tik saugomo objekto patalpose. Be to, sutartis apima ne tik saugos paslaugas, bet joje nurodytos ir kitos apsaugos darbuotojų funkcijos: objekto lankytojų, darbuotojų, materialinių vertybių leidimų režimas. Sutartyje nėra numatyta, kad materialinės vertybės, tarp jų ir automobiliai, būtų perduodamos pasirašant priėmimo-perdavimo aktą. Sutarties 5.3 punktas numato, kad priežastis, dėl kurių iš saugomo objekto įvykdyta vagystė arba sugadintas saugomas turtas, nustato UAB „Silberauto“ ir atsakovo įgaliotų atstovų komisija. Šis sutarties punktas taip pat liudija, kad kiekvienu atveju yra vertinama, ar atsakovas tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir ar būtent dėl šių įsipareigojimų nevykdymo saugomas objektas patyrė žalos. Ieškovas remiasi tik abstrakčiomis prielaidomis, kad saugomame objekte automobilis buvo apgadintas tuo metu, kai buvo vykdoma objekto fizinė sauga, tačiau nepateikė įrodymų, kad automobilis nebuvo apgadintas dar prieš patenkant į saugomo objekto teritoriją, visiškai neaišku, kokią dieną ir valandą automobilis buvo apgadintas. Saugomame objekte yra sumontuota vaizdo stebėjimo sistema, tačiau peržiūrėjus 2010-04-06 ir poros ankstesnių dienų vaizdo įrašus jokių įsibrovimo į saugomą objektą požymių nenustatyta. Vaizdo stebėjimo sistemos fiksuojama medžiaga nėra labai geros kokybės ir nefiksuojama visa saugomo objekto teritorija, tačiau už vaizdo stebėjimo sistemą atsako UAB „Silberauto“ (sutarties 1.5, 2.2.5 punktai). Apie saugomo objekto saugos trūkumus, kaip tai numato sutarties 1.4 punktas, atsakovas nuolat informuodavo UAB „Silberauto“: 2008-12-24 raštu pranešė, kad papildomai sumontuota vaizdo stebėjimo sistema blogai veikia, kad neveikia vartai, dvi vaizdo stebėjimo kameros, elektroninio užtvaro toliminio valdymo pultelis; 2010-03-17 atsakovas ir UAB „Silberauto“ atstovas užpildė saugomo objekto apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad nėra teritorijos perimetro apsaugos, teritorijos atkarpa prie elektros pastotės vakarinėje pusėje vaizdo stebėjimo kamerų pagalba nematoma, vakarinėje pusėje teritoriją ribojanti tvora nėra pakankamai apšviesta, per ją lengva perlipti teisėtvarkos pažeidėjams. Nurodo, kad sutartyje numatytas pareigas atsakovas vykdė tinkamai, nuolat analizavo rizikos veiksnius, siūlė priemones rizikos veiksniams pašalinti. Atsakovas atliko visus veiksmus, kurių buvo galima protingai tikėtis iš apsaugos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 39,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

8Teismas nustatė, kad 2009-12-30 UAB „Vakuolė“ UAB „Silberauto“ įmonėje užsakė atlikti automobilio Mercedes-Benz CLS500 remonto darbus, t. y. pakeisti raktą ir apsaugos sistemą. 2010-04-06, 8 val. UAB „Silberauto“ darbuotojai pastebėjo, kad iš minėto automobilio įvykdyta vagystė su įsilaužimu. UAB „Silberauto“ apie įvykį 2010-04-06 pranešė policijai. Įsilaužimo į minėtą automobilį ir jo detalių sugadinimo faktas užfiksuotas ikiteisminio tyrimo metu 2010-04-06 surašytame apžiūros protokole, ieškovo ir UAB „Silberauto“ 2010-04-07 sudarytame transporto priemonės techninės apžiūros akte. Iš ikiteisminio tyrimo metu 2010-04-22 atliktos vaizdo įrašų apžiūros, liudytojo R. O. apklausos teismas nustatė, kad vagystė iš minėto automobilio buvo įvykdyta nuo 2010-04-05 vakaro (po 17.51 val.) iki 2010-04-06 8 val., todėl atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas neįrodė, jog automobilis nebuvo apgadintas dar prieš patenkant į saugomo objekto teritoriją.

9UAB „Silberauto“ atlygino dėl vagystės automobilio savininkui UAB „Vakuolė“ padarytą žalą, o ieškovas pagal su UAB „Silberauto“ sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį išmokėjo UAB „Silberauto“ pastarosios bendrovės patirtus dėl vagystės nuostolius padengiančią 14663,88 Lt draudimo išmoką. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pagal CK 6.1015 str. perėmė trečiojo asmens reikalavimo teises į už žalą atsakingą asmenį, o reikalaudamas tokios žalos iš atsakovo, turi įrodyti, kad atsakovas yra atsakingas už trečiajam asmeniui padarytą žalą.

10Teismas nustatė, kad trečiąjį asmenį UAB „Silberauto“ ir atsakovą siejo 2007-02-23 saugos paslaugų sutartis ir 2009-03-16 susitarimas, pagal kuriuos atsakovas įsipareigojo saugoti objektą – pastatą, patalpas ir teritoriją, esančius Vakarinio lanksto g. 6A, Kaune, nurodytus schemoje Priedas Nr.1, šiuos santykius reglamentuoja CK 6.716 – 6.724 str., kurios neįtvirtinta civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, todėl tokių sutarčių šalims taikomos bendrosios CK 6.245–6.249 str. nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2009). Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2009).

11Teismas, atsižvelgdamas į minėtuose sutartyje ir susitarime apibrėžtus atsakovo įsipareigojimus, sutarties 1.1.p., 1.2 p., 2.1.1 p., 2.1.2-2.1.8 p. nuostatas, sutarties šalių suderintą objekto apsaugos instrukciją (instrukcijos 4.14 punktas), į nustatytus trečiojo asmens UAB „Silberauto“ įsipareigojimus, į sutarties 5.4 punkte numatytus atvejus, kai atsakovas neturi pareigos atlyginti žalą, pripažino, kad pagal aptariamos saugos paslaugų sutarties esmę ir sąlygas vien pašalinių asmenų patekimo ir vagystės iš saugomos teritorijos faktai patys savaime negali reikšti atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Nors vagystė iš automobilio, stovėjusio saugomoje teritorijoje, buvo įvykdyta, kai atsakovas vykdė objekto fizinę saugą, atsižvelgiant į sutarties 5.3 p. nuostatą, turi būti analizuojama, ar abiejų šalių veiksmai atitiko sutarties sąlygas ir kiek jie lėmė vagystės faktą.

12Teismas pripažino, kad vagystės momentu saugos paslauga turėjo būti vykdoma vieno apsaugos darbuotojo jam esant apsaugos poste ir naudojant signalizacijos ir vaizdo stebėjimo priemones bei jų pagalba kontroliuojant, kad pašaliniai asmenys nepatektų į saugomą objektą. Atsakovas nebuvo prisiėmęs įsipareigojimo patruliuoti teritorijoje, ją reguliariai apeiti ar pan.. Pagal bylos aplinkybes teismas pripažino, kad atsakovo apsaugos darbuotojas nepažeidė šiuos įsipareigojimus. Iš bylos duomenų teismas padarė išvadą, kad vagystė įvyko mažai apšviestoje teritorijoje, vagystė apsaugos darbuotojo objektyviai negalėjo būti pastebima vaizdo stebėjimo priemonėmis, nes vaizdo kokybė buvo prasta, ją blogino oro ir apšvietimo sąlygos. Pagal minėtą sutartį būtent trečiasis asmuo privalėjo įrengti tinkamą teritorijos apšvietimą, apsaugos technines, tarp jų vaizdo stebėjimo, priemones (sutarties 1.3, 1.5, 2.2.5 punktai). Teismas sprendė, kad šis asmuo minėtos pareigos tinkamai nevykdė, nes vaizdo stebėjimo priemonės fiksavo prastą vaizdo kokybę, dėl to apsaugos darbuotojui nebuvo galimybės fiksuoti vagystės vietos. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2010-03-17 atsakovas surašė saugomo objekto apžiūros aktą, užfiksavo nustatytus trūkumus, UAB „Silberauto“ buvo informuotas apie aplinkybes, kliudančias tinkamai vykdyti saugos paslaugas, tačiau iki įvykio šių trūkumų nepašalino. Teismas sprendė, kad jeigu objekte būtų įgyvendintos atsakovo rekomendacijos, pašaliniai asmenys nepastebėti nebūtų galėję patekti į teritoriją. Pagal saugos paslaugų sutartį saugos užtikrinimui skiriamas vienas apsaugos darbuotojas. Kadangi objekto apsaugos instrukcijoje numatyta, kad apsauga vykdoma apsaugos darbuotojui esant apsaugos poste ir naudojant signalizacijos ir vaizdo stebėjimo priemones, šiomis priemonėmis neužfiksavus pašalinių asmenų įsibrovimo į teritoriją, apsaugos darbuotojas kitomis priemonėmis, teismo nuomone, pastebėti įsibrovimo ir nusikalstamos veikos objektyvių galimybių neturėjo. Todėl konstatavo, kad atsakovas savo pareigas vykdė tinkamai. Teismo vertinimu, kilusias pasekmes lėmė ne atsakovo netinkamai vykdyti sutartiniai įsipareigojimai, o saugomos teritorijos ir apsaugos priemonių trūkumai, už kuriuos pagal sutartį atsakingas trečiasis asmuo UAB „Silberauto“. Atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti, todėl jo civilinė atsakomybė nekyla.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal saugos paslaugų sutarties esmę ir sąlygas vien pašalinių asmenų patekimo ir vagystės iš saugomos teritorijos faktai patys savaime negali reikšti atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tačiau, apelianto vertinimu, priešingai, būtent šie faktai ir patvirtina netinkamą atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Atsakovas buvo prisiėmęs sutartines prievoles dėl atlygintinų apsaugos paslaugų teikimo teritorijoje, kurioje įvyko vagystė, tačiau nesielgė rūpestingai ir atsargiai, todėl yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad iš Sutarties 5.3 p. aišku, kad joje nebuvo numatyta paslaugų tiekėjo pareiga pasiekti konkretų rezultatą – išsaugoti turtą. Šioje sutarties nuostatoje nenumatyta, kad atsakovas neturi išsaugoti saugomame objekte esančio turto, ar kad trečiasis asmuo UAB „Silberauto“ nesitiki, kad atsakovas išsaugos objekte esančias vertybes. Turto išsaugojimas ir buvo Sutarties sudarymo tikslas.
  3. Sutartimi atsakovas prisiėmė pareigą teikti turto saugos paslaugas, todėl įvertinus CK 6.189 str. 1 d. ir CK 6.193 str. 2 d., laikytina, kad šios sutarties esmė – saugomoje teritorijoje esančių objektų apsauga. Taigi, yra pakankamas pagrindas teigti, kad trečiasis asmuo, sudarydamas su atsakovu minėtą sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad saugomoje teritorijoje esantis turtas ne tik bus saugomas, bet ir išsaugotas.
  4. Priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, teismas neanalizavo atsakovo rūpestingumo pareigos, jam kylančios dėl vykdomos ūkinės komercinės veiklos pobūdžio ir atitikamų profesinių standartų. Be to, nepagrįstai neatsižvelgė, kad atsakovo darbuotojas nepadarė visko, ką analogiškoje situacijoje būtų padaręs atsakingas ir rūpestingas apsaugos tarnybos darbuotojas nesilaikė objekto apsaugos instrukcijos. Atsakovo darbuotojas turėjo atidžiau apžiūrėti per kameras blogai matomą vietą išeidamas į lauką, tačiau to nepadarė. Atsakovas nei ikisutartinių santykių metu, nei po sutarties sudarymo, nepateikė jokių pastabų dėl vaizdo įrangos/įrašų kokybės, nesiūlė didinti tos teritorijos dalies, kurioje stovėjo automobilis, vaizdo kamerų skaičiaus ar pakeisti jų vietas.
  5. Atsakovas, sutikdamas garantuoti teritorijos saugumą ir žinodamas šios teritorijos dydį, kliaudamasis savo, kaip profesionalo, užsiimančio komercine veikla, ankstesne praktika, nusprendė, kad vieno apsaugos darbuotojo pakanka teritorijai su joje esančiais daiktais apsaugoti ir klausimo dėl per mažo apsaugos darbuotojų skaičiaus nekėlė.
  6. 2010-03-17 atsakovas ir UAB „Silberauto“ atstovas užpildė saugomo objekto apžiūros aktą, tačiau akte minimos rekomendacijos dėl papildomos kameros ir papildomo apšvietimo vakarinėje teritorijos pusėje niekaip nebuvo susijusios su tos vietos, kurioje stovėjo automobilis, apsaugos infrastruktūros gerinimu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų informavęs UAB „Silberauto“ apie kokius nors apsaugos priemonių trūkumus pietinėje pusėje. Be to, 2010-03-17 saugomo objekto apžiūros akte nustatyti terminai trūkumams pašalinti, vagystės metu nebuvo suėję.
  7. Pakankamų pastangų nedėjimas, siekiant tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nepanaikina profesionalo prisiimtos rizikos, o pareigos elgtis rūpestingai nevykdymas ir turėtų būti laikomas ginčui aktualaus draudiminio įvykio priežastimi.

15Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas 605 Lt bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. atsakovo neteisėti veiksmai kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų turėtų būti vertinami sprendžiant, ar apsaugos darbuotojai tinkamai vykdė savo pareigas siekdami pastebėti pažeidėjus ir užkardinti jų veiksmus. Nagrinėjamu atveju vagystės vykdymas nebuvo užfiksuotas, tačiau nebuvo ir nustatyta, kokias pareigas apsaugos darbuotojai pažeidė, siekdami pastebėti vagystę.
  2. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino saugos paslaugų esmę. Šios paslaugos skirtos tam, kad be įprastų, buitinių priemonių (durų rakinimo, apsauginių žaliuzių ir tt.), klientas būtų papildomai saugomas, paliekant objekte budėti apsaugos darbuotoją. Tačiau apsaugos darbuotojas nevykdo pasaugos, saugomas objektas saugai perduodamas su visu jame esančiu turtu, tačiau jo nekonkretizuojant ir nesudarant jo sąrašo. Taigi, tokia sutartimi šalys siekia, kad objektas būtų maksimaliai apsaugotas, tačiau supranta, kad tai yra siekiamybė, kuri negali būti trakuojama kaip 100 proc. garantija ar besąlygiška pareiga.
  3. Apeliantas nenurodo, ką konkrečiai pažeidė ar netinkamai atliko apsaugos darbuotojas. Abstraktus teisės aktų normų citavimas negali atskleisti ar patvirtinti apelianto teiginių, jog apsauga buvo vykdoma aplaidžiai. Be to, neatskleidžia, kokie įprasti profesinės veiklos standartai buvo pažeisti, nepateikia įprastos veikos pavyzdžių ar palyginimų. Sauga buvo vykdoma tokiomis sąlygomis dėl kurių sutiko ne tik saugos tarnyba, bet ir pats klientas. Abi šalys turi rūpintis objekto apsaugos lygiu.
  4. Atsakovui net ir dirbant su pakankamai prasta vaizdo stebėjimo sistema, atsakovas ieškojo būdų, kaip sustiprinti objekto saugumą, apsauga buvo vykdoma tinkamai, maksimaliai stengtasi turtą apsaugoti.

16Tretieji asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

18Apeliacinis skundas netenkinamas.

19Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

20Byloje kilo ginčas dėl atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Silberauto“ sudarytos saugos paslaugų teikimo sutarties nuostatų aiškinimo ir atsakovo prievolių apimties pagal šią sutartį ir jų tinkamo vykdymo bei priežastinio ryšio su trečiojo asmens patirta žala.

21Byloje nustatytos tokios nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės. 2010-04-06, 8 val. trečiojo asmens darbuotojai pastebėjo, kad iš trečiojo asmens aptvertoje teritorijoje stovėjusio UAB „Vakuolė“ priklausančio automobilio Mercedes-Benz CLS500 įvykdyta vagystė su įsilaužimu (b.l. 26), dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b.l. 1-7). Įsilaužimo į minėtą automobilį ir jo detalių sugadinimo faktas užfiksuotas ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b.l. 8-14), taip pat ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Silberauto“ 2010-04-07 sudarytame transporto priemonės techninės apžiūros akte (b.l. 31). Pirmosios instancijos teismas iš ikiteisminio tyrimo metu 2010-04-22 atliktos vaizdo įrašų apžiūros, liudytojo R. O. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatė, kad vagystė iš minėto automobilio buvo įvykdyta nuo 2010-04-05 vakaro (po 17.51 val.) iki 2010-04-06 8 val.. Šių teismo nustatytų aplinkybių šalys neginčija. Trečiasis asmuo UAB „Silberauto“ atlygino dėl vagystės automobilio savininkui UAB „Vakuolė“ padarytą žalą (b.l. 36-40), o ieškovas pagal su trečiuoju asmeniu sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (b.l. 22) išmokėjo trečiajam asmeniui 14663,88 Lt draudimo išmoką (b.l. 33-34).

22Tarp trečiojo asmens UAB „Silberauto“ ir atsakovo 2007-02-23 buvo sudaryta saugos paslaugų sutartis (b.l.59-63) ir 2009-03-16 susitarimas (b.l.65), pagal kuriuos atsakovas įsipareigojo atlygintinai saugoti objektą – pastatą, patalpas ir teritoriją, esančius Vakarinio lanksto g. 6A, Kaune, nurodytus schemoje Priedas Nr.1 (b.l. 63). Ieškovas atsakovo atsakomybę grindžia CK 6.1015 str. ir tuo, kad atsakovas netinkamai teikė paslaugas trečiajam asmeniui pagal minėtą sutartį.

23Byloje nėra ginčo, kad ieškovas pagal CK 6.1015 str. nuostatas perėmė teisę reikalauti išmokėtos žalai atlyginti sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, kuri turi būti įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato trečiojo asmens ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino saugos paslaugų sutartį ir joje numatytų atsakovo paslaugų apimtį, netinkamai įvertino bylos duomenis, todėl nepagrįstai pripažino, kad atsakovas paslaugas trečiajam asmeniui suteikė tinkamai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

24Pagal atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą saugos paslaugų sutartį tarp sutarties šalių, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, susiklostė atlygintinų paslaugų –saugos - sutartiniai teisiniai santykiai, reglamentuojami CK 6.716 – 6.724 str. Minėtos CK normos neįtvirtinta civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, todėl tokiu atveju taikomos bendrosios CK 6.245–6.249 str. nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2009). Atsižvelgiant į tai ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo iš atsakovo, turi įrodyti visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, įtvirtintas CK 6.246-6.247 str., 6.249 str.: žalą, atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp jų ir patirtos žalos. Neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų, atsakovui civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str., 6.256 str. 4 d.). Siekdamas įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovas netinkmai vykdė jo ir trečiojo asmens sudarytą saugos paslaugų sutartį ir tai lėmė žalos padarymą. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai sutarties sąlygas, taip pat ar atitinka CK 6.717 str. taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2009).

25Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien pašalinių asmenų patekimo ir vagystės iš atsakovo saugomos teritorijos faktai nepatvirtina atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kadangi saugos paslaugų sutarties tinkamas vykdymas priklausė ne tik nuo atsakovo, bet ir nuo trečiojo asmens tinkamo prisiimtų pareigų vykdymo, nuo trečiojo asmens įrengtos techninės apsaugos įrangos tinkamo sumontavimo. Be to, saugos paslaugų sutarties 2.1 p. nustatytų atsakovo pareigų apimtis ir pobūdis, sutarties 5.3 p. nuostatos turinys, sutarties esmė ir pobūdis leido pagrįstai pirmosios instancijos teismui vertinti, kad atsakovas pagal sutartį prisiėmė pareigą saugoti objektą, bet neprisiėmė pareigos išsaugoti trečiojo asmens turtą. Saugos paslaugų sutartis nėra pasaugos sutartis, kuomet saugotojas prisiima visišką atsakomybę už pasaugai priimto daikto išsaugojimą, todėl atsakovui nagrinėjamoje byloje negali taikoma atsakomybė vien dėl įvykusio vagystės fakto, neįvertinus atsakovo veiksmų atitikimo sutartyje nustatytoms jo pareigoms. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pateikiamu sutarties 5.3 p. nuostatos aiškinimu, nes minėtos nuostatos turinys reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar atsakovas yra kaltas dėl žalos trečiojo asmens turtui ir todėl nereiškia, kad kiekvienu trečiojo asmens turto sugadinimo ar vagystės atveju atsakovas yra atsakingas už tai. Saugos paslaugų sutarties turinys neleidžia daryti išvados, kad sutarties tikslas buvo išsaugoti trečiojo asmens turtą, nes priešingu atveju turėtų būti sudaryta pasaugos sutartis ir visas turtas turėtų būti perduotas atsakovo žinion. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo atsakomybės, pagrįstai vertino ar atsakovas tinkamai atliko pagal saugos palaugų sutartį prisiimtas pareigas ir ar atliko viską ką galėjo buvusiomis sąlygomis. Apelianto cituojama CK 6.189 str. 1 d. nuostata, įpareigojanti sutarties šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į sutarties esmę ir aukščiau nurodytus motyvus, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas turėjo atlikti daugiau nei padarė nagrinėjamu atveju, tuo labiau, kad apeliantas konkrečiai neįvardina, kuo pasireiškė jo minimų CK 6.189 str. 1 d. ar 6.718 str. 2 d. normų pažeidimas.

26Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad atsakovas, vykdydamas sutartį, nedėjo maksimalių pastangų, nepadarė visko, ką analogiškoje situacijoje būtų padaręs protingas, atsakingas ir rūpestingas apsaugos tarnybos darbuotojas. Vagystė įvyko šventės dieną, todėl atsakovas turėjo vykdyti fizinę objekto saugą (saugos paslaugų sutartis 2.1.1 p.). Pagal atsakovo ir trečiojo asmens saugos paslaugų sutarties nuostatas ir objekto apsaugos instrukciją tokiu atveju saugos paslauga turėjo būti vykdoma vieno apsaugos darbuotojo jam esant apsaugos poste ir naudojant signalizacijos ir vaizdo stebėjimo priemones bei jų pagalba kontroliuojant, kad pašaliniai asmenys nepatektų į saugomą objektą ir atliekant kitus veiksmus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismsa, atsakovas nebuvo prisiėmęs įsipareigojimo patruliuoti teritorijoje, ją reguliariai apeiti ar pan.. Todėl apelianto teiginys, jog atsakovo darbuotojas turėjo atidžiau apžiūrėti per kameras blogai matomą vietą išeidamas į lauką, nėra pagrįstas. Kita vertus, atsakovo darbuotojui išėjus į lauką apžiūrėti mažiau matomas per vaizdo kameras vietas reikštų, kad tuo metu liktų nestebimos kitos saugomos teritorijos vietos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaizdo stebėjimo priemonėmis vagystė nebuvo užfiksuota, šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės apeliantas neginčija. Prie bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrmo metu buvo nustatyta, jog saugomos teritorijos vieta, kurioje įvyko vagystė, nežiūrint į apšvietimą toje vietoje, vaizdo stebėjimo priemonėmis blogai matoma, vaizdas blogos kokybės, šviesa toje vietoje spindi ir akina, vaizdo kokybę blogino oro ir apšvietimo sąlygos. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad peržiūrint vaizdo įrašą ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nebuvo užfiksuotas vagystės faktas. Todėl apelianto minima aplinkybė, kad vagystės vieta yra po apšvietimo lempa, nepaneigia aukščiau minėtų aplinkybių. Esant minėtoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vagystė apsaugos darbuotojo objektyviai negalėjo būti pastebėta vaizdo stebėjimo priemonėmis. Pagal saugos paslaugų sutartį būtent trečiasis asmuo turėjo įrengti tinkamą teritorijos apšvietimą, apsaugos technines, tarp jų vaizdo stebėjimo, priemones (sutarties 1.3, 1.5, 2.2.5 p.), tačiau šios pareigos neįvykdė tinkamai. Atsakovo ir trečiojo asmens 2010-03-17 surašytame saugomo objekto apžiūros akte atsakovas nurodė trečiajam asmeniui techninių priemonių trūkumus, tarp jų kad nėra teritorijos perimetro apsaugos signalizacijos (b. l. 69-70), tačiau trečiasis asmuo šiame akte nurodytų trūkumų nepašalino. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad tuo atveju, jei objekte būtų buvę įgyvendintos atsakovo rekomendacijos, pašaliniai asmenys nepastebėti nebūtų galėję patekti į teritoriją, pagrįstumo. Todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad minėtame 2010-03-17 akte nurodytos rekomendacijos nėra susijusios su tos vietos, kurioje stovėjo automobilis, apsaugos infrastruktūros gerinimu. Objekto apsaugos instrukcijos 4.11 p., priešingai nei teigia apeliantas, numatė ne pareigą išeiti iš patalpų esant būtinumui, o pareigą apsaugos darbuotojui su savimi neštis ir radijo ryšio priemonę, kai yra būtinybė išeiti iš apsaugos posto. Būtino išėjimo iš apsaugos posto patalpų atvejų taisyklės nenustatė, o kadangi vaizdo priemonėje matomas vaizdas nekėlė įtarimų, todėl pagal bylos duomenis nebuvo pareigos atsakovo darbuotojui išeiti iš apsaugos posto į lauką. Toks būtinas išėjimo i apsaugos posto atvejis galėtų būti, kai pastebėjęs neteisėtą trečiųjų asmenų įsibrovimą per vaizdo stebėjimo sistemą, atsakovo darbuotojas turėtų imtis priemonių tokius asmenis sulaikyti ar nutraukti jų neteisėtus veiksmus ir dėl to turėtų išeiti iš apsaugos posto. Koks apsaugos darbuotojų skaičius vykdys saugą, yra saugos paslaugų sutarties šalių susitarimo dalykas, nes tai sąlygoja ir saugos paslaugų kainą, be to, kadangi fizinė sauga turėjo būti vykdoma apsaugos poste stebint teritoriją techninėmis priemonėmis, o ne fiziškai apeinant teritoriją, todėl vieno apsaugos darbuotojo galėjo užtekti. Būtent trečiasis asmuo yra saugos paslaugų sutarties šalimi, o ne ieškovas, todėl ieškovo apeliacinio skundo teiginys, jog atsakovas leido trečiajam asmeniui pagrįstai tikėtis, kad vieno apsaugos darbuotojo tokį objektą saugoti visais atvejais, išskyrus sutarties 5.4 p. nurodytus atvejus, pakanka, ar kad trečiasis asmuo, sudarydamas sutartį, tikėjosi, jog atsakovas prisiims saugomo objekto išsaugojimo riziką visais atvejais, nėra niekuo pagrįstas, tuo labiau, kad trečiasis asmuo tokių apelianto teiginių nepatvirtino. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų ar netinkamo saugos paslaugų sutartyje nustatytų pareigų vykdymo, o nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė, todėl iešinys teismo atmestas teisėtai ir pagrįstai.

27Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei nurodo, kad kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamai bylai aktualias CK įtvirtintas atlygintinų paslaugų teikimą bei civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, teisingai aiškino atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos saugos paslaugų sutarties nuostatas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Atsakovas patyrė 605 Lt teisinės pagalbos išlaidų apealicinės instancijos teisme. Šios išlaidos atsakovui priteisiamos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str.).

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“ 605 (šešis šimtus penkis) litus bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 14663,88 Lt žalos atlyginimą, 6... 5. Atsakovas prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad civilinei atsakomybei kilti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu... 8. Teismas nustatė, kad 2009-12-30 UAB „Vakuolė“ UAB „Silberauto“... 9. UAB „Silberauto“ atlygino dėl vagystės automobilio savininkui UAB... 10. Teismas nustatė, kad trečiąjį asmenį UAB „Silberauto“ ir atsakovą... 11. Teismas, atsižvelgdamas į minėtuose sutartyje ir susitarime apibrėžtus... 12. Teismas pripažino, kad vagystės momentu saugos paslauga turėjo būti vykdoma... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m.... 15. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 16. Tretieji asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 20. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Silberauto“... 21. Byloje nustatytos tokios nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės... 22. Tarp trečiojo asmens UAB „Silberauto“ ir atsakovo 2007-02-23 buvo sudaryta... 23. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas pagal CK 6.1015 str. nuostatas perėmė... 24. Pagal atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą saugos paslaugų sutartį tarp... 25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien... 26. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad atsakovas, vykdydamas... 27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei... 28. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą palikti... 31. Priteisti atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“ 605 (šešis šimtus penkis)...