Byla e2A-27-479/2016
Dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-01 sprendimo ir 2015-08-04 papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui AB DNB bankui, tretiesiems asmenims R. Š., A. Š., O. J., Lindorff Oy dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė A. J. 2014-09-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB DNB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas ir tretieji asmenys R. Š. bei A. Š. 2008-07-09 sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovas suteikė tretiesiems asmenims 130 329 Eur (450 000 Lt) kreditą, kurį kredito gavėjai įsipareigojo grąžinti dalimis iki 2032-07-31. Ieškovė paaiškino, kad prievolių pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti atsakovui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis ( - ). 2010-07-01 šalys sudarė susitarimą dėl kreditavimo sutarties pakeitimo, pagal kurį ieškovė įstojo į prievolę ir tapo solidaria bendraskole kartu su trečiaisiais asmenimis. Be to, šiuo susitarimu kredito gavėjams buvo suteiktas papildomas 6 172,67 Eur (21 313 Lt) dydžio kreditas bei galutinis kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2042-07-26. Ieškinyje nurodoma, kad kredito gavėjams nevykdant prievolių pagal kredito sutartį atsakovas 2013-05-20 bei 2013-10-07 išsiuntė pranešimus, kuriuose nurodė, kad sutartis bus nutraukta per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo, jei nebus padengtas įsiskolinimas. Ieškovė teigė, kad atsakovas apie sutarties nutraukimą informavo tik trečiuosius asmenis, todėl ji apie kreditavimo sutarties nutraukimą sužinojo tik priverstinio skolos išieškojimo proceso metu antstolei vykdant įkeisto turto pardavimą iš varžytynių. Ieškovė pažymėjo, kad 2011-12-21 susitarimu buvo pakeistos sutarties nuostatos, reglamentuojančios vienašališką sutarties nutraukimą ir tuo pažeistos jos, kaip vartotojos, teisės. Be to, pakeitus sutartį bankas neteisėtai iki 2,99 procentų dydžio padidino metinių palūkanų maržą. Dėl to ieškovė teismo prašė pripažinti vienašališką 2008-07-09 kredito sutarties nutraukimą negaliojančiu, pripažinti negaliojančiomis susitarimo Nr. 2300-2008-47011/3 punktą Nr. 1.8 bei punktų Nr. 1.3, 1.4 dalis, kuriomis nustatyta 2,99 procentų dydžio metinių palūkanų banko marža, taip pat pripažinti negaliojančiomis susitarimo Nr. 2300-2008-47011/2 punkto Nr. 1.4 dalį bei susitarimo Nr. 2300-2008-47011/1 punkto Nr. 1.4 dalį, kuriomis nustatyta 2,99 procentų dydžio metinių palūkanų banko marža, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-01 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas su R. Š. bei A. Š. 2008-07-09 sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovas iki 2032-07-31 suteikė kredito gavėjams 130 329 Eur (450 000Lt) dydžio kreditą žemės sklypui ir gyvenamajam namui, esantiems ( - ), pirkti. 2010-07-01 atsakovas, ieškovė ir tretieji asmenys sudarė susitarimą, pagal kurį ieškovė tapo solidaria bendraskole kartu su R. Š. bei A. Š. pagal 2008-07-09 kreditavimo sutartį. Teismas nustatė ir tai, kad nuo 2009 metų dėl pablogėjusios kredito gavėjų turtinės padėties kredito sutartys buvo keičiamos, o vėliau tretieji asmenys įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis tinkamai nebevykdė. Kredito gavėjai į atsakovo raginimus padengti įsiskolinimą tinkamai nereagavo, todėl atsakovas nuo 2013-11-13 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Teismas konstatavo, kad kredito gavėjai iš esmės pažeidė kreditavimo sutarties sąlygas ir atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti šias sutartis. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas bendradarbiavo su ieškove ir trečiaisiais asmenimis siekiant išvengti sutarties nutraukimo, o sutartį nutraukė tik įsitikinęs, jog tinkamas sutarties vykdymas nebėra galimas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendė, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie susidariusi įsiskolinimą pagal kredito sutartį ir šios sutarties nutraukimą, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas laikėsi sutarties nutraukimo tvarkos. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovės ginčijama kreditavimo sutartyje numatyta metinių palūkanų banko marža buvo padidinta kredito gavėjams tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų bei restruktūrizuojant jų paskolą. Teismas įvertino ir tai, kad kredito gavėjai šios sutarties sąlygos neatsisakė ir su ja sutiko. Be to, banko maržos padidinimas buvo banko rizikos mažinimo priemonė ir atitiko banko veiklos principus. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, kad padidinus banko maržą atsakovas neįgijo neproporcingai didelės naudos, todėl ieškovės reikalavimus dėl banko maržos dydį nustatančių sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis teismas atmetė.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-04 papildomu sprendimu priteisė atsakovui AB DNB bankui iš ieškovės A. J. 1 051,32 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai teismui buvo pateikti iki teismo sprendimo priėmimo, todėl teismas nusprendė šias išlaidas priteisti iš ieškovės.

6Apeliaciniu skundu ieškovė A. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovė skunde nurodė, kad 2011-12-21 susitarimo 1.8 d. nuostatos dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų buvo nustatytos atsakovui pasinaudojus pablogėjusia kredito gavėjų turtine padėtimi ir dėl to yra nesąžiningos ir negaliojančios. Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad sutarties 55.1 p. nurodyta sąlyga dėl sutarties nutraukimo pagrindo pagal šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką pažeidžia vartotojų teises, todėl yra laikoma nesąžininga ir teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti. Ieškovė teigė, kad restruktūrizavus kredito gavėjų skolas buvo neteisėtai padidinta palūkanų marža, pažeistos kredito gavėjų teisės ir apsunkinta jų turtinė padėtis, todėl šios sutartinės nuostatos turėjo būti pripažintos negaliojančiomis.

7Kitu apeliaciniu skundu ieškovė A. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-04 papildomą sprendimą panaikinti ir atsakovo AB DNB banko prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Ieškovė nurodė, kad apeliacine tvarka panaikinus pirmosios instancijos teismo 2015-07-01 sprendimą, turi būti panaikintas ir 2015-08-04 papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

8Atsiliepimais į apeliacinius skundus atsakovas AB DNB bankas prašo ieškovės apeliacinius skundus atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-01 sprendimą ir 2015-08-04 papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Atsakovas nurodė, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie pradelstus mokėjimus ir kredito sutarties nutraukimą. Atsakovas nurodė ir tai, kad kredito gavėjai sistemingai nevykdė įsipareigojimų bankui, todėl atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir laikėsi jos nutraukimo tvarkos. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad šalių susitarimas dėl palūkanų maržos padidinimo buvo teisėtas, sąžiningas ir atitinka šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Atsakovas nurodė ir tai, kad 2015-08-27 gavo ieškovės ir kitų bendraskolių pagal kredito sutartį pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo įsitikinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė tik formaliai ginčijo kreditavimo sutarties nutraukimą ir jos sąlygas, nes kredito gavėjai faktiškai yra nemokūs.

9Apeliaciniai skundai atmetami.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

11Dėl naujų įrodymų pateikimo.

12Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus –

13A. J., R. Š. ir A. Š. 2015-07-31 pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog 2015-07-31 pranešimus atsakovas gavo tik 2015-08-27, todėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas šių įrodymų pateikti negalėjo. Įvertinęs tai, kad naujų įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus naujus įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

14Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-01 sprendimo.

15Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad 2011-12-21 susitarimo 1.8 d. nuostatos dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų buvo nustatytos atsakovui pasinaudojus pablogėjusia kredito gavėjų turtine padėtimi ir dėl to yra nesąžiningos ir negaliojančios. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka. Teismas atsižvelgia į tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.). Vykdydamos sutartį šalys privalo elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis (LR CK 6.200 str.). Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka yra nustatyti LR CK 6.217 str. bei 6.218 str. Pažymėtina, kad pagal LR CK 6.217 str. 5 d. nuostatas sutarties šalys gali ir pačios susitarti, kokie sutarties pažeidimai bus laikomi esminiais, ir vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais vienašališko jos nutraukimo pagrindais. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2011-12-21 šalys sudarė susitarimą dėl 2008-07-09 kreditavimo sutarties pakeitimo, kuriuo be kita ko buvo susitarta ir dėl naujos 2008-07-09 kreditavimo sutarties bendrosios dalies redakcijos. Naujos redakcijos kreditavimo sutarties bendrosios dalies 55.1 p. numatyta, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį tuo atveju, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų. Pagal sutarties bendrosios dalies 56 p. nuostatas sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai yra laikomi esminiais sutarties pažeidimo atvejais. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Kolegija atsižvelgia į tai, kad 2008-07-09 kreditavimo sutartis buvo keičiama tris kartus, tačiau tiek 2008-07-09 kreditavimo sutartyje, tiek jos pakeitimuose nurodyti sutarties nutraukimo pagrindai nebuvo keičiami. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovė arba tretieji asmenys būtų reikalavę pakeisti sutarties sąlygas dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų (LR CPK 178 str.). Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė šias sutartines nuostatas pradėjo ginčyti tik po sutarties nutraukimo, kai buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas. Taigi nagrinėjamu atveju negalima sutikti su ieškovės skundo nuostata, kad nustatant kredito sutarties nutraukimo pagrindus bankas pasinaudojo pablogėjusia kredito gavėjų turtine padėtimi. Įvertinusi nustatytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad 2011-12-21 susitarimo 1.8 d. nuostatos dėl vienašališko sutarties nutraukimo yra nesąžiningos ir teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai.

16Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad sutarties 55.1 p. nurodyta sąlyga dėl sutarties nutraukimo pagrindo pagal šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką pažeidžia vartotojų teises, todėl yra laikoma nesąžininga ir teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (LR CK 6.188 str. 1 ir 2 d.), todėl nurodytos sutarties sąlygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai negali būti taikomi formaliai ir atitinkamų sutarties sąlygų sąžiningumas kiekvienu atveju turi būti vertinamas atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vartotojams suteikiama papildoma apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų, jog sutarčių reikia laikytis – pacta sunt servanda (LR CK 6.38, 6.59 str.). Dėl to vartotojas negali naudotis įstatymo jam suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdamas išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

17Byloje nustatyta, kad dėl pablogėjusios turtinės padėties 2009-09-23 R. Š. ir A. Š. kreipėsi į atsakovą su prašymu restruktūrizuoti paskolą. Taigi jau nuo 2009 metų kredito gavėjai negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį. Šalys 2009-10-21, 2010-07-01 ir 2011-12-21 sudarė susitarimus dėl kreditavimo sutarties pakeitimo, kuriais kredito gavėjams buvo suteiktas papildomas kreditas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti, taip pat pratęstas galutinis kredito grąžinimo terminas bei tarpiniai įmokų mokėjimo terminai. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2012-09-24 ieškovė ir tretieji asmenys bankui buvo skolingi 5 583,77 Lt pradelstų mokėjimų. Nustatyta, kad 2013-05-20 ieškovės bei trečiųjų asmenų skola pagal kreditavimo sutartį sudarė 3 573,61 Eur (12 338,97 Lt), o 2013-10-03 pradelstų mokėjimų suma sudarė 4 412,56 Eur (15 235,67 Lt). Dėl to galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė ir tretieji asmenys sistemingai nevykdė pagal kreditavimo sutartis prisiimtų įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nors kredito gavėjai sistemingai nevykdė savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis, tačiau atsakovas tik 2013-11-13 pasinaudojo kreditavimo sutarties 55.1. p. numatyta teise vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį. Taigi kredito sutarties nutraukimą reglamentuojančios sutarties sąlygos nagrinėjamu atveju buvo taikomos kredito gavėjų naudai, nukeliant sutarties nutraukimo terminą ženkliai ilgesniam laikui, nei buvo numatyta kreditavimo sutartyje. Bylos duomenys patvirtina, kad iki sutarties nutraukimo atsakovas bendradarbiavo su kredito gavėjais bei sudarė sąlygas padengti įsiskolinimus ir tęsti sutartinius santykius. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ir tretieji asmenys turėjo pakankamai laiko įvykdyti pradelstus įsipareigojimus atsakovui ir tuo išvengti neigiamų sutarties nutraukimo pasekmių. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nei ieškovė, nei tretieji asmenys negali vykdyti įsipareigojimų atsakovui. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo į bylą pateikti A. J., R. Š. ir A. Š. atsakovui adresuoti pranešimai apie skolininkų ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad atsakovo sprendimas nutraukti sutartis ir pradėti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus buvo priimtas tik po to, kai buvo išnaudotos visos šalių interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkančios priemonės tęsti šalių sutartinius santykius. Dėl to kolegija sprendžia, kad vienašališkai nutraukus kreditavimo sutartį kredito gavėjų teisės nebuvo pažeistos ir teismas šias aplinkybes įvertino teisingai.

18Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad restruktūrizavus kredito gavėjų skolas buvo neteisėtai padidinta palūkanų marža, pažeistos kredito gavėjų teisės ir apsunkinta jų turtinė padėtis, todėl šios sutartinės nuostatos turėjo būti pripažintos negaliojančiomis. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas su kredito gavėjais 2009-10-21, 2010-07-01 ir 2011-12-21 sudarė susitarimus dėl 2008-07-09 kreditavimo sutarties pakeitimo, kuriais kredito gavėjams buvo suteiktas papildomas kreditas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti, taip pat pratęstas galutinis kredito grąžinimo terminas bei tarpiniai įmokų mokėjimo terminai. Kolegija atsižvelgia į tai, kad 2008-07-09 kreditavimo sutartyje šalys susitarė dėl 1,51 procentų metų palūkanų dydžio banko maržos. Byloje nustatyta, kad pagal 2009-10-21 susitarimą banko maržos dydis iki 2010-05-31 yra 1,51 procentų, nuo 2010-06-01 iki 2011-05-31 – 2,99 procentų, o suėjus šiam terminui banko marža gali būti keičiama periodiškai kas dvejus metus atitinkamų banko maržos keitimo metų birželio 1 d. 2010-07-01 susitarimo 1.4 p. nurodyta, kad banko maržos dydis iki 2012-05-31 yra 2,99 procentų, o suėjus šiam terminui banko marža gali būti keičiama periodiškai kas dvejus metus atitinkamų banko maržos keitimo metų birželio 1 d. 2011-11-29 susitarimo 1.3 p. nurodyta, kad banko metų palūkanų marža yra 2,99 procentų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nors papildomais susitarimais banko palūkanų maržos dydis buvo padidintas, tačiau ši aplinkybė atsakovo neteisėtų veiksmų savaime nepatvirtina. Atsižvelgtina į tai, kad visi susitarimai dėl 2008-07-09 kreditavimo sutarties pakeitimo buvo sudaryti kredito gavėjų prašymu. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad šie susitarimai sudaryti kredito gavėjams netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad banko maržos padidinimas kredito gavėjui netinkamai vykdant įsipareigojimus yra teisėta ir banko veiklos principus atitinkanti priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-340/2012). Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovė prievolės šalimi tapo tik 2010-07-01, kai maržos dydis jau buvo padidintas iki 2,99 procento, tačiau ieškovė su nurodytu maržos dydžiu sutiko ir šios sutarties sąlygos neatsisakė. Įvertinusi byloje esančius įrodymus kolegija konstatuoja, kad sudarius susitarimus dėl 2008-07-09 kreditavimo sutarties pakeitimo kredito gavėjų teisės nebuvo pažeistos ir pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino teisingai.

19Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

20Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-04 papildomo sprendimo.

21Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad apeliacine tvarka panaikinus pirmosios instancijos teismo 2015-07-01 sprendimą, turi būti panaikintas ir 2015-08-04 papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad teismas atmeta ieškovės apeliacinį skundą ir palieka pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Teismui ieškinį atmetus ir šalių ginčą išsprendus atsakovo naudai, atsakovas įgijo teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė neginčija teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai papildomu sprendimu priteisė atsakovui iš ieškovės 1 051,32 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir procesinių pažeidimų nepadarė.

22Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų.

24Atmetus apeliacinius skundus, atsakovui iš ieškovės priteistina 876,04 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d.).

25Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

26Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-01 sprendimą ir 2015-08-04 papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

27Priteisti atsakovui AB DNB bankui iš ieškovės A. J. 876,04 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė A. J. 2014-09-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB DNB... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-01 sprendimu ieškovės ieškinį... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-04 papildomu sprendimu priteisė... 6. Apeliaciniu skundu ieškovė A. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 7. Kitu apeliaciniu skundu ieškovė A. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės... 8. Atsiliepimais į apeliacinius skundus atsakovas AB DNB bankas prašo ieškovės... 9. Apeliaciniai skundai atmetami.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Dėl naujų įrodymų pateikimo. ... 12. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus... 13. A. J., R. Š. ir A. Š. 2015-07-31 pranešimus apie ketinimą kreiptis į... 14. Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-01 sprendimo.... 15. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad 2011-12-21 susitarimo 1.8 d.... 16. Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad sutarties 55.1 p. nurodyta sąlyga dėl... 17. Byloje nustatyta, kad dėl pablogėjusios turtinės padėties 2009-09-23 R. Š.... 18. Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad restruktūrizavus kredito gavėjų skolas... 19. Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 20. Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-04 papildomo sprendimo. ... 21. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad apeliacine tvarka panaikinus... 22. Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 24. Atmetus apeliacinius skundus, atsakovui iš ieškovės priteistina 876,04 Eur... 25. Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija... 26. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-01 sprendimą ir 2015-08-04... 27. Priteisti atsakovui AB DNB bankui iš ieškovės A. J. 876,04 Eur bylinėjimosi...