Byla 2A-340/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Revilus“ ir V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-860-232/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Revilus“ ir V. D. dėl prievolės tinkamo įvykdymo bei atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Revilus“ ir V. D. priešieškinį dėl esminės šalių nelygybės ir ekonominio spaudimo įtakoje pasirašyto kreditavimo sutarties pakeitimo nuostatų pripažinimo negaliojančiomis.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas AB SEB bankas prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Revilus“ ir V. D. 1 571 450,34 Lt negrąžintos paskolos dalį, 32 341,75 Lt palūkanų, 938,16 Lt delspinigių, 31 429,01 Lt baudą už sutarties nevykdymą, viso 1 636 159,26 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog 2007 m. lapkričio 14 d. tarp jo ir UAB „Revilus“ sudaryta kreditavimo sutartis. Atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, likdamas skolingas ieškovui viso 1 636 159,26 Lt. Už prievolių pagal kreditavimo sutartį tinkamą įvykdymą laidavo atsakovas V. D.. Jis įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip kredito gavėjas, visu savo esamu ir būsimu turtu, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies. Nei kredito gavėjas, nei laiduotojas prievolių bankui neįvykdė.

5Atsakovai UAB „Revilus“ ir V. D. su ieškiniu nesutiko.

6Atsakovai UAB „Revilus“ ir V. D. priešieškiniu prašė kreditavimo sutarties Nr. 144070712098-21 pakeitimo Nr. 2 I kredito aprašo „Ilgalaikis kreditas“ punktą 3.2.2., nustatantį 3 procentų palūkanų maržą, pripažinti negaliojančiu; pakeisti kreditavimo sutarties I kredito aprašo „Ilgalaikis kreditas“ 2.3 punktą, kuriuo paskutinė kredito grąžinimo diena nustatyta 2009 m. gegužės 7 d., nustatant paskutinę kredito grąžinimo dieną ne ankščiau kaip 2011 m. liepos 30 d., I kredito aprašo „Ilgalaikis kreditas“ 2.1. ir 3.1.1. punktuose nustatant, kad kredito valiuta yra eurai ir palūkanos už kreditą mokamos eurais. Atsakovai nurodė, kad 2008 m. prasidėjus ekonominei krizei, kuri sunkių pasekmių turėjo statyboms ir nekilnojamojo turto rinkai, sumažėjus nekilnojamojo turto paklausai tapo aišku, jog UAB „Revilus“ nesugebės grąžinti ieškovui viso kredito nustatytu terminu. Bendrovė kreipėsi į ieškovą dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo. Sutarties pakeitimą Nr. 2 ieškovas sutiko pasirašyti praėjus mėnesiui nuo kredito grąžinimo paskutinės dienos, t. y. atsakovui turint prievolę sumokėti visą kredito sumą bankui. Ieškovas nesąžiningai delsė ir atidėliojo sutarties pratęsimo klausimą, dėl ko atsakovas prarado galimybę surasti refinansuotoją ir buvo priverstas pasirašyti sutarties priedą Nr. 2 visiškai nenaudingomis sąlygomis – banko marža buvo padidinta beveik dvigubai, visiškai be motyvų nebuvo pakeista sutarties valiuta iš litų į eurus, nustatytas per trumpas kredito grąžinimo terminas. Ekonominė krizė ir žlugęs statybų sektorius yra aplinkybė, pakeitusi sutartinių prievolių pusiausvyrą atsakovo nenaudai. UAB „Revilus“ vykdyti kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus tapo daug sudėtingiau nei būtų buvę sutarties pasirašymo metu, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas. Be ekonominės krizės UAB „Revilus“ situaciją labai pablogino sutarties sąlyga, numatanti, jog kredito bei palūkanų skaičiavimo valiuta yra litai ir palūkanos mokamos už kreditą litais, žymiai išaugo skolinimosi šia valiuta kaina.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 18 d. sprendimu ieškovo AB SEB banko ieškinį tenkino – priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Revilus“ ir V. D. 1 571 450,34 Lt negrąžinto kredito, 32 341,75 Lt palūkanų, 938,16 Lt delspinigių, 31 429,01 Lt baudos už sutarties nevykdymą, iš viso 1 636 159,26 Lt, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 362 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 53,25 Lt pašto išlaidų.

8Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Revilus“ įvykdė CK 6.223 straipsnio 3 dalies reikalavimus, laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tačiau šalys derybų būdu dėl sutarties sąlygų pakeitimo nesusitarė. Atsakovas prašė taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas ir pakeisti sutarties sąlygas taip, kaip suformuluota priešieškinyje. Teismo nuomone, taikyti šalių sutarčiai CK 6.204 straipsnį nėra pagrindo, nes nėra jo 1 dalyje nustatytų aplinkybių. Ieškovas ir UAB „Revilus“ 2007 m. lapkričio 14 d. pasirašė kreditavimo sutartį ne didesnei nei 2 400 000 Lt sumai. Paskutinė kredito išmokėjimo data numatyta 2008 m. vasario 14 d. Kreditas turėjo būti gražintas ne vėliau kaip 2008 m. lapkričio 13 d. Prievolių vykdymas pagal sutartį buvo užtikrintas įkeičiant du po 1 500 000 Lt vertės 0,84 ha ploto žemės sklypus, esančius Krivių g., Vilniuje. Be to, atsakovas įsipareigojo ne vėliau kai per 60 dienų po statybos darbų minėtuose sklypuose pradžios inventorizuoti nebaigtą statybą bei įkeisti ją bankui. UAB „Revilus“ taip pat įsipareigojo savomis arba akcininkų skolintomis lėšomis užtikrinti papildomą finansavimą, jei padidėja investicijos į finansuojamą objektą. 2008 m. vasario 20 d. ieškovas ir UAB „Revilus“ pasirašė sutarties pakeitimą Nr. 1, kuriuo paskutinė kredito išmokėjimo data buvo nukelta į 2008 m. birželio 28 d., o paskutinė kredito gražinimo diena numatyta 2008 m. lapkričio 13 d. 2008 m. balandžio 9 d. bankas į UAB „Revilus“ sąskaitą pervedė 1 700 000 Lt. 2008 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto plėtros departamento vadovas yra išdavęs projektavimo sąlygų sąvadą. 2008 m. gruodžio 17 d. ieškovas ir UAB „Revilus“ pasirašė sutarties pakeitimą Nr. 2, kuriuo UAB „Revilus“ papildomai įpareigota gavusi statybos leidimą, jį pateikti per dvi dienas bankui, kredito suma buvo apribota jau suteiktu kreditu, išskaičiavus atsakovo gražintą dalį, nustatant, kad paskolinta viso 1 683 450,34 Lt, o paskutinė kredito gražinimo diena nustatyta 2009 m. gegužės 7 d.

9Teismas pažymėjo, kad kredito gražinimo terminas buvo atidėtas du kartus, ieškovas paskutiniu pakeitimu sutartą kredito sumą yra išmokėjęs, todėl savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdęs. Teismas įpareigojo UAB „Revilus“ pateikti duomenis apie jo atliktus projektavimo ir statybos darbus įsigytuose sklypuose, tačiau šis kitų įrodymų apie kokius nors darbus, atliktus vystant projektą, išskyrus minėtą projektavimo sąlygų sąvadą, pateikti negalėjo ir pripažino, kad tolesni projektavimo darbai nevyksta. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų nei apie tolesnę projektavimo darbų eigą, nei apie kitų investuotojų įtraukimą vykdant sutarties specialiosios dalies 7.1. punktą. Teismo manymu, nepaisant du kartus pratęsto sutarties termino, atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdo daugiau nei du su puse metų (nuo 2008 m. birželio 9 d., kai buvo patvirtintos projektavimo sąlygos), o tai lemia sutarties pažeidimą. Prašydamas pratęsti sutarties terminą atsakovas teismui taip pat nepateikė įrodymų, kad realiai yra pajėgus sutartį įvykdyti iki 2011 m. liepos mėnesio. Be to, kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro išrašo, jau po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, atsakovas UAB „Revilus“ pardavė sklypą unikalus Nr. 4400- 0754-3948, su juo nesusijusiam asmeniui, bet skolos ieškovui gautomis lėšomis nedengė ir neskyrė tolesniam projekto vystymui. Ieškovas, prašydamas nukelti kredito gražinimo terminą, rėmėsi ekonominės krizės faktu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinomos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Taip pat visiems žinoma, kad šalies nekilnojamojo turto vystymo, statybos ir pardavimų versle 2009 metais buvo stebimas sąstingis, krito nekilnojamojo turto rinkos kainos. Tačiau minėtos aplinkybės negali būti vieninteliu ar pagrindiniu kriterijumi sprendžiant dėl esminio sutarties vykdymo suvaržymo. Ekonominė krizė, pasikeitusi nekilnojamojo turto rinkos situacija, turėjo įtakos abiejų šalių verslui. Sutarties vykdymo principai įpareigoja sutarties šalis sąžiningai, tinkamai ir kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu vykdyti sutartį, bendradarbiauti bei kooperuotis. Teismo nuomone, ieškovas elgėsi pagal minėtus principus - du kartus pratęsė prievolių vykdymo terminą, bet atsakovui elgiantis pasyviai, nevykdant sutarties sąlygų, nesiimant konkrečių projektavimo, investicijų paieškos arba pirkėjų įkeistam turtui paieškos veiksmų, siekiant bendradarbiauti, kaip įmanoma ekonomiškesniu būdu sumažinti nuostolius ir išvengti neigiamų pasekmių tiek sau, tiek ieškovui, pagrįstai atsisakė terminą pratęsti. Nekilnojamojo turto vystymo, statybų ir prekybos verslas priklausomas nuo rinkos svyravimų ir rūpestingai besielgiančiam verslininkui numanomas, situacija rinkoje nuolat kinta, o šalys, sudarydamos sutartis, prisiima normalią verslo riziką dėl galimų pokyčių rinkoje.

10Teismas nurodė, kad 2007 m. lapkričio 14 d. tarp ieškovo ir V. D. pasirašyta laidavimo sutartis Nr. 142107194, kuria šis įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu ta pačia apimtimi, sąlygomis bei terminais kaip ir UAB „Revilus“. Laidavimo sutarties 3.1-3.4 punktai numatė, kad kredito gavėjui UAB „Revilus“ tinkamai neįvykdant visų arba dalies prievolių pagal kreditavimo sutartį laiduotojas per tris darbo dienas nuo pranešimo dienos privalo įvykdyti visas arba dalį prievolių pagal sutartį, o suėjus šiam terminui ieškovas gali ne ginčo tvarka nusirašyti įsiskolinimą nuo laiduotojo sąskaitų. Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, nepaisant to kad prievolės buvo užtikrintos jų užtikrinimo priemonių daugetu (ir įkeitimu, ir laidavimu).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovai UAB „Revilus“ ir V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo AB SEB banko ieškinį atmesti, o atsakovų UAB „Revilus“ ir V. D. priešieškinį tenkinti visiškai (priešieškinio antro reikalavimo atžvilgiu sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad kredito grąžinimo terminas pratęsiamas dvejiems metams nuo teismo sprendimo pakeisti kreditavimo sutartį priėmimo dienos); priteisti iš ieškovo atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Kreditavimo sutartyje apibrėžtu terminu visi darbai negalėjo būti atlikti, todėl bankas taip pat turėjo įvertinti atitinkamą riziką. Bendrovės vadovas dar sutarties sudarymo metu išreiškė nuogąstavimus dėl per trumpo kreditavimo termino, tačiau ieškovo atstovai patikino, kad jį bus galima pratęsti, o galutinis terminas bus pakankamas. Tokiais banko veiksmais buvo „užprogramuotas“ siekimas bet kokia kaina pasipelnyti bendrovės atžvilgiu. 2008 m. vasario 20 d. kreditavimo sutarties pakeitimu Nr. 1 šalys susitarė pakeisti I kredito aprašą nauja redakcija (pakeista paskutinė kredito išmokėjimo data iš 2008 m. vasario 14 d. į birželio 30 d.). Dar 2008 m. vasario 14 d. bendrovei nebuvo suteiktas visas kreditas, nebuvo įsigytas visas apraše nurodytas turtas. Kredito išmokėjimo terminas pratęstas iki 2008 m. birželio 30 d., tačiau nebuvo pratęstas kredito grąžinimo terminas iki 2008 m. lapkričio 13 d. Toks banko elgesys suponuoja investicinio projekto nesėkmę kritiškai vertinant kredito grąžinimo terminą kaip teisingą ir tinkamą investicinio projekto įgyvendinimo fakto požiūriu. Nepaisant banko nesąžiningumo bendrovė vykdė veiklą - sudarė sutartis su projektuotojais, tvarkė inžinerinius tinklus, žemės sklypus rengė statybos darbams. Jau suėjus kredito grąžinimo terminui 2008 m. lapkričio 13 d., šalys kreditavimo sutarties pakeitimu Nr. 2 sutarė pakeisti sutarties specialiąją dalį ir I kredito aprašą, kurių esminiai pakeitimai buvo susiję su kredito sumos sumažinimu, kredito grąžinimo dieną nustatant 2009 m. gegužės 7 d., padidinant banko maržą nuo 1,6 iki 3 procentų. Tai dar labiau apsunkino atsakovo galimybes tinkamai įvykdyti įsipareigojimus. Be to, atsakovas prašė banko pakeisti kredito valiutą iš litų į eurus, tačiau šis netenkino prašymo. Banko sąlygos blogino bendrovės padėtį, ji buvo priversta pasirašyti sutarties pakeitimą, kadangi, elgdamasi priešingai, prarastų turtą, dėl ko vėliau nebegalėtų atsiskaityti ir su kitais kreditoriais. 2009 m. balandį atsakovas dar kartą kreipėsi į banką su prašymu pratęsti kreditavimo sutartį. Iki 2009 m. gegužės 7 d. bankas nepateikė pozicijos dėl atsakovo prašymo. Tik 2009 m. birželio 15 d. ieškovas, paskaičiavęs delspinigius atsakovui po 0,08 procento per dieną nuo negrąžintos sumos, pareiškė sutikimą pratęsti kreditavimo sutartį, tačiau dar griežtesnėmis sąlygomis, kurių bendrovė nebuvo pajėgi įvykdyti.
    2. Nėra pateisinami teismo motyvai suabsoliutinant pacta sunt servanda principo taikymo apimtį. UAB „Revilus“ sąžiningai vykdė sutarties sąlygas, išskyrus pareigą grąžinti visą kredito sumą sutartyje nustatytu terminu. Šios pareigos atsakovas neįvykdė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, objektyviai per trumpo termino projektui išvystyti, finansų krizės bei nekilnojamojo turto sektoriaus kritimo. Tokių aplinkybių riziką netiesiogiai prisiėmė ir ieškovas, kuriam buvo žinomi kreditavimo terminai bei pajamų, iš kurių bus grąžinamas kreditas, kilmė, taip pat jam, kaip profesionalui, dar ankščiau turėjo būti žinoma artėjančios finansų krizės grėsmė bei kilsiančios pasekmės. Atsakovas nesiekė išvengti įsipareigojimų, ketina juos vykdyti toliau, todėl kreipėsi į ieškovą dėl kreditavimo pratęsimo, sutiko su dalimi jo reikalavimų. Tarp šalių klostėsi santykiai dėl kreditavimo sutarties atnaujinimo. Ieškovas nesąžiningai ir nepagrįstai kreipėsi teisminės gynybos, kai iš esmės šalys buvo suderinusios valią dėl kreditavimo sutarties atnaujinimo. Toks ieškovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu, taip pat nesąžiningu laikytinas ir pranešimas apie sutarties nutraukimą bei reikalavimas per 10 dienų sumokėti likusią kredito dalį. Ieškovas, nutraukdamas sutartį, suteikė papildomą 10 dienų terminą prievolei įvykdyti. Šį formalumą ieškovas vykdė išimtinai dėl kredito sutarties sąlygų, tačiau suvokdamas, kad atsakovas objektyviai neturi galimybės grąžinti daugiau nei 1,6 milijono litų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad banko nustatytas terminas neprotingas ir dėl to, kad juo neįmanoma refinansuoti skolos, o tuo labiau, kad tam tikru metu net nebuvo poreikio refinansavimui, nes šalys derėjosi dėl kredito sutarties atnaujinimo. Ieškovas prašymą dėl kredito pratęsimo gavo 2009 m. balandį, sprendimą atnaujinti kreditavimą patvirtino 2009 m. birželio 15 d. Ne trumpesnį terminą turėjo nustatyti ieškovas, ir tik jį būtų galima laikyti protingu papildomu terminu sumokėti 1,6 milijono litų.
    3. Nepagrįsta teismo pozicija dėl negalimumo taikyti CK 6.204 straipsnį. Finansų krizė, žlugęs nekilnojamojo turto sektorius, pabrangęs kreditavimas apsunkino atsakovui sutarties vykdymą, o tai nuo atsakovo valios nepriklauso. UAB „Revilus“ įvykdyti įsipareigojimus tapo sudėtingiau nei būtų buvę sutarties pasirašymo metu. Ekonominė krizė ir žlugęs statybų sektorius yra aplinkybė, pakeitusi sutartinių prievolių pusiausvyrą. Ji atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus požymius - ekonominė krizė, dėl kurios žlugo nekilnojamojo turto sektorius, prasidėjo vėliau nei UAB „Revilus“ su ieškovu pasirašė kreditavimo sutartį, todėl apie jos buvimą sužinota jau po sutarties sudarymo. Kadangi UAB „Revilus“ yra statybos sektoriuje veikianti, jauna, patirties neturinti bendrovė, ji negalėjo numatyti ateinančios recesijos. Bankas, kaip finansų įstaiga, galimai žinojo apie būsimą situaciją jau kreditavimo sutarties sudarymo metu, tačiau, būdamas nepakankamai rūpestingas, o galimai ir nesąžiningas, apie galimas grėsmes neinformavo.
    4. Atsakovas, pasirašydamas kreditavimo sutarties pakeitimus blogesnėmis sąlygomis, neturėjo kito pasirinkimo. Pasirašytas pakeitimas vertintinas kaip akivaizdus esminės šalių nelygybės ir banko ekonominio spaudimo pavyzdys. Teismas rėmėsi tuo, kad ieškovas sutartį pratęsė net du kartus, tačiau nėra vertinamos konkrečios nesąžiningos sąlygos, kuriomis bankas kreditavimo sutartį pratęsė. Teismas nevertino atsakovo veiksmų ir teisėtų interesų, o sprendimą motyvavo atsižvelgdamas vien tik į ieškovo pateiktą tendencingą faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą. Dėl kredito gavėjo nesugebėjimo vykdyti prievoles pagal sudarytas kreditavimo sutartis ir dėl to atsiradusių nuostolių buvo ir banko kaltės. Atidžiai ir rūpestingai veikdamas bei griežtai vykdydamas kreditavimo sutarčių sąlygas ir to reikalaudamas iš kredito gavėjo, bankas nebūtų teikęs atsakovui kredito lėšų. Kreditas suteiktas neįvertinus kredito gavėjo mokumo būklės, neįsitikinus galimybėmis vykdyti kreditavimo sutartyse numatytus įsipareigojimus. Tai reiškia banko nesąžiningumą, sutartinių pareigų bendradarbiauti ir domėtis nesilaikymą, kas sukelia dvejones dėl ieškinio pagrįstumo. Kreditas buvo teikiamas nepaisant to, kad kredito gavėjas pagal kreditavimo sutartį nebuvo įvykdęs įsipareigojimų. Bankas savo veiksmais prisidėjo prie situacijos, kada kredito gavėjas neįvykdė prievolių pagal kreditavimo sutartis, o banko neveikimas turėjo įtaką dėl prievolės neįvykdymo atsiradusiems nuostoliams padidėti.
    5. Ieškovas pradėjo išieškojimo procedūras iš įkeisto turto. Atsakovo turtas būtų realizuojamas laikotarpiu, kai turto rinkos kainos ženkliai nukritę, o nekilnojamasis turtas rinkoje nepaklausus. Turtas būtų parduodamas vykdymo procese, kai jo pardavimo kaina mažinama iki 40 procentų. Toks banko interesų patenkinimas pažeistų bendrovės turtinius interesus, o atsižvelgiant į tai, kad ji sutinka kaip ir ankščiau tęsti mokėjimus bankui pagal atnaujintą kreditavimo sutartį, išvystyti ir realizuoti projektą iki galo, toks teisių gynimo būdas prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 1.137, 6.4, 6.200 straipsniams.

12Ieškovas AB SEB bankas atsiliepime prašo atmesti atsakovų UAB „Revilus“ ir V. D. apeliacinį skundą, palikti galioti teismo sprendimą bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad atsakovai nepagrįstai nurodė, jog UAB „Revilus” vykdė visus sutartinius įsipareigojimus, išskyrus grąžinti kreditą. Ieškovas kredito grąžinimo terminą pratęsė net du kartus, laikėsi ir ikiteisminės ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarkos. Jis 2009 m. rugpjūčio 24 d. teismui pateikė ieškinį dėl prievolės tinkamo įvykdymo, o tik 2009 m. rugsėjo 1 d. gavo UAB „Revilus“ prašymą pratęsti kreditavimo sutartį. UAB „Revilus“ delsė kreiptis į ieškovą dėl tolesnių derybų, susijusių su kreditavimo sutarties pratęsimu. Prašymas tenkinti priešieškinį ir pratęsti kredito grąžinimo terminą nepagrįstas, projektas ir toliau nebus vystomas, o įmonė negalės ir toliau vykdyti įsipareigojimų ieškovui. CK 6.204 straipsnio nuostata negali būti taikoma ir aiškinama ekonominės krizės atveju. Tai yra speciali teisės norma. Atsakovai remiasi šia nuostata bei prašo teismo pakeisti kreditavimo sutartį jau po prievolės įvykdymo termino pasibaigimo, kai pareikštas ieškinys, taip piktnaudžiaudami savo teisėmis Atsakovas buvo pasyvus sutarties vykdymo metu, o pasiūlymą pratęsti kreditavimo sutartį pateikė jau po ieškinio pateikimo teismui, nors ir gavo banko pasiūlymą bei kitus raginimus įvykdyti prievolę, pats būdamas nesąžiningu ir pasirašęs sutarties pakeitimą Nr. 2 žinojo, jog negalės įkeisti vieno žemės sklypo, bet tokį įsipareigojimą priėmė. Ieškovas elgėsi sąžiningai ir tinkamai įgyvendino CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus principus. Jis, sudarydamas kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 2, siekė pratęsti kredito grąžinimo terminą bendrovei ir nepradėti išieškojimo procedūrų. Bankui, kaip kreditavimo sutarties šaliai, negali būti permesta verslo rizika, tenkanti kredito gavėjui. Ieškovas įvertino visus kredito gavėjo pateiktus finansinius dokumentus, dėl ko buvo išduotas kreditas.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovo AB SEB banko ieškinys bei atmestas atsakovų UAB „Revilus“ ir V. D. priešieškinis, yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo pateikė atsakovai UAB „Revilus“ ir V. D..

15Iš bylos duomenų matyti, kad tarp AB SEB banko (bankas) ir UAB „Revilus“ (kredito gavėjas) 2007 m. lapkričio 14 d. sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 14400707120298-21 (1 t., 7-21 b. l.). Joje nurodyta, kad ilgalaikio kredito paskirtis – žemės sklypo prie Krivių ir Filaretų g. bei Baltojo sk., sklypo Nr. 1, Krivių g., Vilniaus m. sav., bei žemės sklypo prie Krivių ir Filaretų g. bei Baltojo sk., sklypo Nr. 2, Krivių g., Vilniaus m. sav., įsigijimo finansavimui/refinansavimui. Kredito suma ne didesnė kaip 2 400 000 Lt. Paskutinė kredito išmokėjimo diena – 2008 m. vasario 14 d. Paskutinė kredito grąžinimo diena – 2008 m. lapkričio 13 d. Sutartyje nustatytos kintamos palūkanos – marža 1,6 procento. Kintama palūkanų dalis – VILIBOR. Palūkanų keitimo laikotarpis – 6 mėnesiai. 2007 m. lapkričio 14 d. AB SEB Vilniaus bankas (bankas) ir V. D. sudarė laidavimo sutartį Nr. 142107194, kuria laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, įsipareigojo atsakyti visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu bankui, jeigu UAB „Revilus“, už kurią laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 2007 m. lapkričio 14 d. kreditavimo sutartį su visais pakeitimais ir papildymais (1 t., 32-34 b. l.). 2008 m. vasario 20 d. kreditavimo sutarties pakeitimu Nr. 1 nustatyta, kad paskutinė kredito išmokėjimo diena – 2008 m. birželio 30 d. (2.2 p.), paskutinė kredito grąžinimo diena – 2008 m. lapkričio 13 d. (2.1 p.) (1 t., 23-24 b. l.). 2008 m. gruodžio 17 d. pasirašytas kreditavimo sutarties pakeitimas Nr. 2, kuriame nurodyta, jog kreditas išmokėtas, o paskutinė kredito grąžinimo diena – 2009 m. gegužės 7 d. Marža procentais - 3 (1 t., 25, 29-30 b. l.). AB SEB bankas 2009 m. liepos 20 d. raštu Nr. 05.08.02-4138 informavo UAB „Revilus“, kad pagal 2007 m. lapkričio 14 d. kreditavimo sutartį Nr. 144070712098-21 ir jos pakeitimus kredito limito galiojimo terminas baigėsi 2009 m. gegužės 29 d., tačiau ji iki skolos negrąžino. Nurodyta, kad visas įsiskolinimas siekia 1 636 159,26 Lt, įspėta jį padengti per 10 kalendorinių dienų, o to neįvykdžius – skolos išieškojimą numatyta vykdyti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., 36 b. l.). UAB „Revilus“ 2009 m. rugpjūčio 26 d. prašymu prašė pratęsti sutartį (1 t., 67-71), tačiau toks prašymas pateiktas jau po ieškinio šioje byloje pareiškimo.

16Vertinant byloje pareikštų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų turinį, iš pradžių pasisakytina būtent dėl atsakovų priešieškinio, nes atitinkamas jo išsprendimas gali lemti procesinį ieškinio rezultatą byloje. Teisėjų kolegija, ištyrusi skundžiamą teismo sprendimą, bylos duomenis, negali sutikti su apeliantų skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo veiksmų ir teisėtų interesų, o sprendimą esą motyvavo atsižvelgdamas vien tik į ieškovo pateiktą faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą.

17Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiais dėl išdavusio kreditą banko kaltės, kad kreditas suteiktas neįvertinus kredito gavėjo mokumo būklės, kad bankas buvo nesąžiningas, kad bankas savo veiksmais prisidėjo prie susidarymo nepalankios situacijos ir pan. Šie teiginiai, grindžiami tik apeliantų subjektyviais samprotavimais, tačiau jų nepatvirtina bylos medžiaga. Bankų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, bankinės veiklos standartai įpareigoja banką būti budriam, atidžiam ir kontroliuoti pateikiamus duomenis atliekant bankines operacijas, tačiau ši banko pareiga yra daugiau orientuota į kliento ar trečiųjų asmenų interesų apsaugą nuo teisės pažeidimų, siekiant apsaugoti viešąjį interesą, o bankas, kaip juridinis asmuo, veikia savo rizika, todėl pats prisiima atsakomybę už savo sprendimų priėmimą. Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti ar prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, jog kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas, išduodamas kreditą, būtų pažeidęs banko nustatytą kreditų išdavimo tvarką, priešingai, kreditui užtikrinti atsakovas UAB „Revilus“ įkeitė nekilnojamąjį turtą, kreditą ketino naudoti nekilnojamojo turto projektams, o ši veikla buvo duodanti pelno, be to, V. D. laidavo atsakovo įsipareigojimų vykdymą. Pati UAB „Revilus“ kreipėsi į kredito davėją dėl kredito, pasirašė sutartį su joje nurodytu kredito grąžinimo terminu, pasirašė kreditavimo sutarties pakeitimus, todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantais, jog bankas turėjo įvertinti, kad kreditavimo sutartyje apibrėžtu terminu visi darbai negalėjo būti atlikti ir, kad būtent banko veiksmais buvo „užprogramuotas“ jo, kaip verslo subjekto, siekimas bet kokia kaina pasipelnyti bendrovės „Revilus“ atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Revilus“ nepagrįstai bando bankui perkelti atsakomybę dėl gauto kredito grąžinimo problemų, nors būtent pati laisva valia sukūrė kreditavimo teisinius santykius. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti apie banko kaltę. Teiginiai, kad bankas, išduodamas kreditą, privalėjo numatyti ekonominę krizę, kad neįvertino visos rizikos, yra grindžiami vien apelianto subjektyviu suvokimu. Tarp ginčo šalių susiklostė kreditavimo teisiniai santykiai. Bendrasis civilinių teisinių santykių principas – sutarčių būtina laikytis – įpareigoja sutarties šalis vykdyti abipusius įsipareigojimus.

18Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nesuabsoliutino pacta sunt servanda principo taikymo apimties, tačiau nenustatė įstatyminių sąlygų pakeisti atsakovų priešieškinyje nurodytų kreditavimo sutarties nuostatų. Sutartinių santykių šalys, atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų ar abiem tolimesnis sutartimi prisiimtų prievolių vykdymas sutartyje nustatytomis sąlygomis tampa nepalankus, pažeidžia sutartinių santykių pusiausvyrą ir pan., turi galimybę sutartinius santykius nutraukti ar juos pakeisti. CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Šioje normoje nurodytos aplinkybės, kurioms visoms esant konkrečiu atveju pripažįstama, kad sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Tokiu atveju sutarties šalis, kuriai sutarties vykdymas tampa sudėtingesnis, turi teisę kreiptis į kitą šalį ir prašyti sutartį pakeisti. Jeigu šalims nepavyksta susitarti, jos abi (ar viena jų) turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (CK 6.204 straipsnio 3 dalis). Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo užkirsti kelio jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje reikalaujama išankstinio vienos šalies kreipimosi į kitą su prašymu susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Tik šiai atsisakius keisti sutartį arba neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar nutraukimo. Taip CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygos aiškinamos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas; lygiai taip pat konstatavimas, kad ir kita sutarties šalis patyrė neigiamų ekonominės krizės padarinių, nėra pagrindas šio straipsnio netaikyti. Kiekvienu atveju būtina nagrinėti, ar dėl šios priežasties iš esmės pasikeitė konkrečių sutartinių prievolių pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012).

19Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvaus teisinio pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad kredito grąžinimo terminas buvo atidėtas du kartus, o kredito davėjas yra įvykdęs savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį ir jos pakeitimus, gi atsakovas UAB „Revilus“ nevykdė kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas UAB „Revilus“ neįrodė, kad realiai yra pajėgus įvykdyti kreditavimo sutartį net ir pratęsus jos terminą. Taip pat pagrįstai atkreiptas dėmesys į tą aplinkybę, jog ieškovui kreipusis į teismą atsakovas UAB „Revilus“ pardavė žemės sklypą (1 t., 93-100 b. l.), tačiau nėra duomenų apie tai, kad gautos lėšos buvo panaudotos vykdyti prievoles bankui ir(ar) tolesniam projekto (kuriam ir buvo suteiktas kreditas) vystymui. Tiek bankas, tiek UAB „Revilus“ yra verslininkai, o ekonominė krizė turėjo įtakos abiems subjektams. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad kredito davėjas pakankamai bendradarbiavo su UAB „Revilus“, siekė sušvelninti dėl ekonominės krizės atsiradusius neigiamus padarinius. Kredito išdavimo ir grąžinimo terminas buvo pratęsiamas, tačiau UAB „Revilus“ nevykdant įsipareigojimų, teismui nėra objektyvaus teisinio pagrindo atsakovų priešieškinio pagrindu dar kartą keisti sutarties sąlygas pratęsiant kredito grąžinimo terminą teismine tvarka.

20Šalių valios autonomijos ir sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia šių santykių dalyvių pareigą įgyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sąlygų. Kreditavimo sutarties 5.1 punkto nuostatos numatė specialias kredito išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Nors pradinėje kredito sutartyje ir buvo nurodyta paskutinė kredito išmokėjimo diena – 2008 m. vasario 14 d., tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad kredito gavėjas, įvykdęs specialias kredito sutartyje nustatytas kredito išmokėjimo sąlygas bei artėjant šiam terminui, būtų kreipęsis į kredito davėją dėl tinkamo šio įsipareigojimo nevykdymo. Darytina išvada, kad kreditavimo sutarties šalys 2008 m. vasario 20 d. pasirašydamos sutarties pakeitimą bei nustatydamos naują kredito išmokėjimo dieną – 2008 m. birželio 30 d., abi tarpusavio laisva valia sutiko su tokios sąlygos pakeitimu, todėl apeliantai nepagrįstai remiasi ta aplinkybe, jog dar 2008 m. vasario 14 d. UAB „Revilus“ nebuvo suteiktas visas kreditas, nebuvo įsigytas visas apraše nurodytas turtas, bei ja grindžia reikalavimą pratęsti kredito grąžinimo terminą. Laikytina, jog šalys, palikdamos ankstesnį kredito grąžinimo terminą būtent dėl jo ir susitarė. Šioje situacijoje nėra pagrindo banko elgesį vertinti kaip nesąžiningą, o jeigu kredito gavėjas nesutiko su kredito grąžinimo prievolės terminu, jis galėjo sutartimi neprisiimti atitinkamų įsipareigojimų. Vėliau 2008 m. gruodžio 17 d., jau suėjus kredito grąžinimo terminui 2008 m. lapkričio 13 d., šalys kreditavimo sutarties pakeitimu Nr. 2 susitarė pakeisti kreditavimo sutarties specialiąją dalį ir I kredito aprašą. Kredito suma sumažinta iki 1 683 450,34 Lt, nurodant, jog ji išmokėta; kredito grąžinimo diena nustatyta 2009 m. gegužės 7 d.; marža procentais padidinta nuo 1,6 iki 3 (t. 1, 29-30 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, logiška ir atitinka banko veiklos principus tai, kad kredito gavėjui nustatytu laiku neįvykdžius įsipareigojimų, bankas padidino maržą. Nėra pagrindo maržos padidinimo panaikinimui taikyti CK 1.91 straipsnio nuostatas. Be to, UAB „Revilus“ faktiniai veiksmai leidžia teigti, kad ji sutiko ir su maržos padidinimu iki 3 procentų (žr. 1 t., 56, 67-71, 106 b. l.). Prašymas keisti kreditavimo sutarties valiutą sprendžiamas banko, o tai, kad jis, veikdamas pelno siekiančio subjekto veiklos principais, šį prašymą atmetė, nesudaro pagrindo jį laikyti nesąžiningu.

21Teisėjų kolegijos vertinimu, skundo teiginiai, kad UAB „Revilus“ pareigos grąžinti visą kredito sumą sutartyje nustatytu terminu neįvykdė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (objektyviai per trumpo termino projektui išvystyti, finansų krizės bei nekilnojamojo turto sektoriaus kritimo ir pan.), nesudaro teisinio pagrindo pratęsti kredito grąžinimo terminą. UAB „Revilus“ kredito grąžinimo terminas jau buvo pratęstas du kartus, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir yra pasisakyta, kad pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011), tačiau kartu pažymėtina, kad nei įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo išvadai, kad ekonominės krizės situacija per se reiškia nenugalimos jėgos faktą, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Pažymėtina, kad nuo pradinėje kreditavimo sutartyje nustatyto kredito grąžinimo termino 2008 m. lapkričio 13 d., jis buvo pratęstas iki 2009 m. gegužės 7 d., kredito suma sutartyje sumažinta nuo 2 400 000 Lt iki 1 683 450,34 Lt. Šiuo atveju sutartinių įsipareigojimų vykdymas negali būti perkeliamas į neribotą laiką, negali būti nepagrįstai nutolinami sutarčių nevykdymo teisiniai padariniai, nes taip būtų pažeidžiamos kitos kreditavimo sutarties šalies teisės bei interesai.

22Apeliantų argumentai dėl ekonominės situacijos, prastos padėties statybų ir nekilnojamojo turto sektoriuje neatleidžia jų nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Aplinkybės, kad atsakovas ir vėl kreipėsi į banką su ketinimais atidėti gauto kredito grąžinimą, jau po banko kreipimosi į teismą su ieškiniu, tačiau bankas netenkino tokio prašymo, nepaneigia atsakovų pareigos grąžinti kreditą bei įvykdyti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tai, kad bankas netenkino prašymo dėl kredito grąžinimo termino atidėjimo, nesudaro pagrindo teigti, jog ir bankas kaltas dėl atsakovų prievolių nevykdymo. Kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. kreditoriaus nepakankamas bendradarbiavimas lemia skolininko negalėjimą įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008). Šiuo atveju tokios išvados padaryti negalima, nes nėra pagrindo teigti, kad bankas nebendradarbiavo su skolininku, kad yra priežastinis ryšys tarp banko veiksmų (neveikimo) ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės.

23UAB „Revilus“ du kartus pratęsus kredito grąžinimo terminą, tačiau toliau nevykdant pareigos grąžinti kreditą, AB SEB bankas 2009 m. liepos 20 d. raštu Nr. 05.08.02-4138 informavo UAB „Revilus“ apie sutarties pabaigą 2009 m. gegužės 29 d., nustatė 10 kalendorinių dienų terminą padengti įsiskolinimą, taip pat nurodė, kad to neįvykdžius, skolos išieškojimas bus vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (1 t., 36 b. l.). Nagrinėjamoje situacijoje AB SEB bankas turėjo pasirinkimo teisę dėl kreditavimo pratęsimo arba savo teisių gynimo teismine tvarka. AB SEB banko kreipimosi į teismą bei savo teisių gynimo teismine tvarka nėra pagrindo laikyti nesąžiningu, apie tai UAB „Revilus“ buvo informuota, jai nustatytas papildomas terminas įvykdyti prievolę. Ieškinys teisme gautas 2009 m. rugpjūčio 24 d. (1 t., 1 b. l.). Teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiais, kad 10 dienų papildomas terminas prievolei įvykdyti, esą neprotingas. UAB „Revilus“ buvo žinomas kredito grąžinimo terminas, AB SEB banko raštas dėl įsipareigojimų įvykdymo bei papildomo 10 dienų nustatymo, datuojamas 2009 m. liepos 20 d., todėl UAB „Revilus“ turėjo pakankamai laiko imtis priemonių refinansuoti skolą, tačiau įrodymų, jog tokių priemonių ji ėmėsi, į bylą nepateikta.

24CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viena iš priežasčių sandoriui pripažinti negaliojančiu yra sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis. Toks sandoris pripažintinas negaliojančiu, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2004; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2009 m. kovo 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-86/2009). Teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiais, kad UAB „Revilus“ buvo priversta pasirašyti sutarties pakeitimą. Jai buvo žinoma apie savo įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, o jų negalima laikyti kaip prievartą sudaryti sutartį ar jos pakeitimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti ir apie banko ekonominį spaudimą UAB „Revilus“ pasirašant kreditavimo sutarties pakeitimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui, kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo, pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų, grasinimas buvo realus; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2006; 2011 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011). Šiuo atveju pagal bylos duomenis taip pat neegzistuoja nurodytų kriterijų visuma, todėl apelianto teiginiai, kad šalių pasirašyti pakeitimai vertintini kaip akivaizdus esminės šalių nelygybės ir banko ekonominio spaudimo pavyzdys, nepagrįsti.

25Ieškovas turi teisę tiek kreiptis į teismą su ieškiniu, tiek inicijuoti išieškojimo procedūras iš įkeisto turto (CK 1.138 straipsnio nuostatos). Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad bankui pradėjus išieškojimo procedūras atsakovo UAB „Revilus“ turtas būtų realizuojamas laikotarpiu, kai turto rinkos kainos ženkliai nukritę, o nekilnojamasis turtas rinkoje nepaklausus, kad turtas būtų parduodamas vykdymo procese, o tokiu atveju jo pardavimo kaina mažinama iki 40 procentų, kad banko interesų patenkinimas pažeistų bendrovės turtinius interesus ir pan., nepagrįsti. Jie grindžiami tik apeliantų subjektyviais samprotavimais, o ta kaina, kuria įkeistas turtas bus parduotas, bus realiai nustatyta varžytynių metu. Be to, pati UAB „Revilus“ savo prievolių įvykdymui užtikrinti įkeitė šį turtą, todėl jai turėjo būti žinomos įsipareigojimų nevykdymo pasekmės bei galimas turto pardavimas priverstine tvarka. Kiti apeliantų skundo teiginiai yra grindžiami jų subjektyviu aplinkybių aiškinimu, nepagrįsti įrodymais, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

26CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pažeidimo kvalifikavimo esminiai kriterijai išvardyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. AB SEB banko pažyma apie UAB „Revilus“ įsiskolinimą (2 t., 65-66 b. l.) patvirtina įsiskolinimo sumas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad kredito gavėjas, nevykdydamas savo įsipareigojimų, padarė esminį sutarties pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį priteisdamas iš atsakovų atitinkamas sumas.

27Remiantis išdėstytais argumentais atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, nes jų nurodyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad atmeta atsakovų UAB „Revilus“ ir V. D. priešieškinį, šiuo procesiniu sprendimu toks netikslumas yra ištaisomas, tai pažymint skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

28Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmestas atsakovų UAB „Revilus“ ir V. D. priešieškinis. Šio priešieškinio užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas iš hipoteka įkeisto konkretaus UAB „Revilus“ priklausančio turto (2 t., 54-55 b. l.). Teismui atmetus ieškinį (priešieškinį), laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Atmetus atsakovų priešieškinį ir šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, netenkinus atsakovų apeliacinio skundo, panaikintinos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo sustabdymas iš hipoteka įkeisto UAB „Revilus“ priklausančio turto.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, jo rezoliucinę dalį papildant šiuo patikslinančiu įrašu:

31„Atmesti atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Revilus“ ir V. D. priešieškinį.“

32Patikslinti, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimu 53,25 Lt pašto išlaidų priteista į valstybės biudžetą, visos kitos sumos – AB SEB banko naudai.

33Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų UAB „Revilus“ ir V. D. priešieškinio reikalavimų užtikrinimui – išieškojimo sustabdymą iš hipoteka įkeisto turto: 0,0840 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), sklypo Nr. 1, Vilniuje, priklausančio UAB „Revilus“ (kodas 300874650), bei 0,0840 ha ploto žemės sklypo, ( - ), sklypo Nr. 2, Vilniuje, priklausančio UAB „Revilus (kodas 300874650).

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas AB SEB bankas prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB... 5. Atsakovai UAB „Revilus“ ir V. D. su ieškiniu nesutiko.... 6. Atsakovai UAB „Revilus“ ir V. D. priešieškiniu prašė kreditavimo... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 18 d. sprendimu ieškovo AB SEB banko... 8. Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Revilus“ įvykdė CK 6.223 straipsnio 3... 9. Teismas pažymėjo, kad kredito gražinimo terminas buvo atidėtas du kartus,... 10. Teismas nurodė, kad 2007 m. lapkričio 14 d. tarp ieškovo ir V. D.... 11. Atsakovai UAB „Revilus“ ir V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 12. Ieškovas AB SEB bankas atsiliepime prašo atmesti atsakovų UAB „Revilus“... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 14. Byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d.... 15. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp AB SEB banko (bankas) ir UAB „Revilus“... 16. Vertinant byloje pareikštų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų turinį,... 17. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiais dėl išdavusio kreditą... 18. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti... 19. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos... 20. Šalių valios autonomijos ir sutarčių sudarymo laisvės principai... 21. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundo teiginiai, kad UAB „Revilus“ pareigos... 22. Apeliantų argumentai dėl ekonominės situacijos, prastos padėties statybų... 23. UAB „Revilus“ du kartus pratęsus kredito grąžinimo terminą, tačiau... 24. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viena iš priežasčių sandoriui... 25. Ieškovas turi teisę tiek kreiptis į teismą su ieškiniu, tiek inicijuoti... 26. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalis gali nutraukti... 27. Remiantis išdėstytais argumentais atsakovų apeliacinis skundas atmestinas,... 28. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmestas atsakovų UAB... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą,... 31. „Atmesti atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Revilus“ ir V. D.... 32. Patikslinti, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimu 53,25... 33. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartimi...