Byla 2A-213-516/2017
Dėl nuostolių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Ž. K. ir J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2114-619/2016 pagal ieškovės kooperatinės bendrovės KREDITO UNIJA AMBER patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Elmis“, Ž. K., J. K. ir K. E. dėl nuostolių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įmonės vadovo ir / ar dalyvio civilinės atsakomybės už juridinio asmens kreditoriui padarytą žalą.
  2. Ieškovė kooperatinė bendrovė KREDITO UNIJA AMBER (toliau – ir kredito unija „Amber“) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Elmis“ ir solidariai iš atsakovų Ž. K., J. K. ir K. E. ieškovei 19 538,29 Eur nuostolių, nurodant, kad subsidiarūs skolininkai Ž. K., J. K. ir K. E. šiuos nuostolius privalo atlyginti solidariai.
  3. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. balandžio 12 d. ieškovė ir UAB „Elmis“ sudarė paskolos sutartį Nr. P12-009, kuria ieškovė suteikė UAB „Elmis“ 270 000 Lt dydžio tikslinę paskolą gamybinės įrangos įsigijimui. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas perkamos gamybinės įrangos įkeitimu 2012 m. gruodžio 14 d. sutartimi.
  4. Atsakovei UAB „Elmis“ nevykdžius paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė paskolos sutartį nutraukė bei pradėjo išieškojimą iš įkeisto turto. 2014 m. liepos 2 d. turto arešto aktu areštuotas 2012 m. gruodžio 14 d. sutartimi įkeistas turtas.
  5. Išlikę įkeitimo objektai buvo surasti ne įkeitimo sutartyje nurodytoje vietoje – ( - ) o ( - ), kur gyvena dabartinis UAB „Elmis“ vadovas ir akcininkas K. E.. Išlikęs turtas buvo neeksploatuojamas, iškomplektuotas ir išmontuotas, iki perdavimo saugoti ieškovei buvo laikomas lauke, dėl ko jis surūdijo bei atsilupo dažai ir tapo nebenaudojamu.
  6. Ieškovės vertinimu, atsakovai UAB „Elmis“ akcininkai ir / ar vadovai Ž. K., J. K. bei K. E. savo, kaip akcininkų ir vadovų, pareigų nevykdė: UAB „Elmis“ paskolą iš ieškovės pasiėmė tam, kad įsigytų jų veiklai reikalingą įrangą, tačiau įsigijus įrangą veiklos nevykdė, su turtu elgėsi neatsakingai, dalis turto prarasta ir perleista. Ieškovei nepranešta apie vadovų ir akcininkų pasikeitimus. Įmonės finansine padėtimi bei priimtų įsipareigojimų vykdymu nesirūpinta, įmonei nevykdant įsipareigojimų, jokie sprendimai nepriimti, iš valstybės nesusigrąžintas 55 440 Lt dydžio pridėtinės vertės mokestis, kaip buvo susitarta papildomu susitarimu prie paskolos sutarties, paskolai padengti nepervestas.
  7. Atsakovų, kaip įmonės vadovų ir akcininkų, veiksmai sąlygojo tai, kad ieškovei nebuvo grąžinta paskola. Esamą padėtį, kad atsakovė UAB „Elmis“ negali grąžinti paskolos sumos, lėmė visų trijų atsakovų Ž. K., J. K., K. E. bendri neteisėti veiksmai, todėl 19 538,29 Eur ieškovės nuostolius jie privalo padengti solidariai, subsidiariai su atsakovu UAB „Elmis“ (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d., 6.9 str.).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Elmis“ ir subsidiariai iš solidarių atsakovų Ž. K., J. K., K. E. 19 538,29 Eur nuostolių ir po 146,53 Eur žyminio mokesčio.
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, konstatavo, kad atsakovė UAB „Elmis“ netinkamai vykdė paskolos sutartį, negrąžindama paskolos, palūkanų, delspinigių, todėl paskolos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės nuo 2012 m. balandžio 12 d. ir pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto.
  3. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, taip pat konstatavo, kad Ž. K. ir J. K., kaip įmonės vadovai, jų vadovavimo laikotarpiu nesielgė atidžiai ir rūpestingai, nes įmonė laiku negrąžino ieškovei palūkanų, paskolos, nėra duomenų, kad įmonė iš viso būtų turėjusi apyvartinių lėšų paskolos grąžinimui.

    8

  4. Teismas nurodė, kad atsakovų Ž. K. ir J. K. neteisėti veiksmai pasireiškė pareigos tinkamai vykdyti sutartines prievoles ir rūpintis įmonės finansine padėtimi pažeidimu, o atsakovo K. E. – be šių pareigų ir pareiga saugoti įmonės įkeistą turtą bei užtikrinti jo tinkamą priežiūrą, pažeidimu.
  5. Pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino 2013 m. liepos 9 d. turto perdavimo naujam įmonės vadovui K. E. aktą, motyvuodamas tuo, kad jame nėra užfiksuota perduodamo turto būklė, jo negalėjo paaiškinti teismo posėdžio metu ir atsakovė Ž. K.. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad įkeistas turtas buvo perduotas pilnos komplektacijos.
  6. Remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas priėjo išvadą, kad visi įmonės UAB „Elmis“ vadovai bendrovės veiklą organizavo taip, kad sukėlė ieškovei žalą, neveikė įmonės interesais, nebuvo lojalūs jai (CK 2.87 str. 2 d.), neveikė protingai, todėl tokie nustatyti neteisėti atsakovų veiksmai vertintini taip vadovo veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vidutiniškai apdairus ir rūpestingas įmonės vadovas ginčo situacijoje būtų elgęsis kitaip. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tarp nustatytų atsakovų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys, nes atsakovams neatlikus nerūpestingų veiksmų ieškovei būtų mokama paskola, išsaugotas įkeistas turtas ir ji nebūtų patyrusi žalos.
  7. Išklausęs šalių paaiškinimus, ištyręs bylos medžiagą, teismas laikė įrodytu, kad UAB „Elmis“ pažeidė sutartinius įsipareigojimus grąžinti paskolą, ir nėra galimybės išieškoti skolos iš įkeisto turto, tai lėmė visų trijų atsakovų Ž. K., J. K. bei K. E. bendri veiksmai, todėl jie nuostolius privalo atlyginti solidariai (CK 6.6 str. 6 d.).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10

  1. Atsakovai Ž. K. ir J. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2016 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą dalyje, kuria nuspręsta patenkinti ieškovės patikslintą ieškinį ir priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Elmis“ ir subsidiariai iš solidarių atsakovų Ž. K. ir J. K. 19 538,29 Eur nuostolių ir šioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas netinkamai nustatė skolos dydį. Sprendime nurodoma, kad pagal teismui į bylą pateiktus duomenis, UAB „Elmis“ skola 2014 m. spalio 13 d. sudarė 310 875,79 Lt. Ieškovės 2014 m. spalio 13 d. pažymoje dėl susikaupusios skolos nurodyta, kad į

      11310 875,79 Lt skolą įtrauktos ,,Kitos išlaidos, kurias patyrė KU Amber“ – 11 984,80 Lt. Šios išlaidos yra nepagrįstos, todėl negali būti laikomos UAB „Elmis“ skola.

    2. Teismas netinkamai nustatė, kad J. K. buvo UAB „Elmis“ dalyvis. J. K. nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. liepos 8 d. buvo UAB „Elmis“ direktoriumi, t. y. valdymo organu, o ne dalyviu. Juridinio asmens dalyvio ir bendrovės organo funkcijos yra skirtingos. Dalyvis (dalyvių susirinkimas), skirtingai nei vadovas, neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, todėl teismas nepagrįstai konstravo, kad apeliantai pažeidė juridinio asmens dalyvių pareigas ir tuo padarė žalą juridinio asmens kreditoriui.
    3. Tai, kad UAB „Elmis“ negalėjo laiku grąžinti skolos, sąlygojo ne atsakovų neteisėti veiksmai, bet tai, kad projekto įgyvendinimas (projekto svarstymas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos, sprendimo dėl paramos suteikimo priėmimas, viešieji pirkimai, įrengimų įsigijimas) užtruko daugiau kaip 2 metus, bendrovė prarado potencialius klientus, dėl to veikla nebuvo pradėta vykdyti atsakovų Ž. ir J. K. vadovavimo laikotarpiu. Teismas minėtų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Tai ar Ž. K. kreipėsi su prašymu į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar ne, savaime nereiškia žalos padarymo ieškovei. Tarp šios veikos ir ieškovės nurodomos žalos nėra priežastinio ryšio.
    4. Atsakovai nepažeidė paskolos sutarties 7.24 punkte numatytos pareigos informuoti per 5 darbo dienas apie akcininkų bei vadovo pasikeitimą. Po pasikeitimo praėjus 5 darbo dienoms informaciją gali pateikti tik naujas akcininkas ar vadovas. Sutartyje nustatyta tik pareiga informuoti, tačiau ieškovės sutikimas tam nėra reikalingas. Ieškovė apie vadovo ir akcininko pasikeitimą buvo informuota. Net jeigu teismas ir laikytų, kad atsakovai pažeidė paskolos sutarties 7.24 punkte numatytą pareigą, šis pažeidimas priežastiniu ryšiu nesusijęs su ieškovės nuostoliais.
    5. Atsakovai nėra ir negali buti atsakingi už susikaupusias palūkanas ir delspinigius už laikotarpį, kurio metu nevadovavo įmonei ir nebevalde jos akcijų, nes neturėjo galimybės daryti įtakos įmonei, jos turtui, pajamų uždirbimui bei įsipareigojimų vykdymui.
    6. Atsakovai J. K. ir Ž. K. neatliko jokių bendrų ir neteisėtų veiksmų, sąlygojusių žalą, todėl negali buti taikoma solidari atsakomybė. Skiriasi visų asmenų vadovavimo įmonei laikotarpiai. Turi būti nustatyta konkretaus asmens vadovavimo laikotarpiu atsiradusi žala.
  2. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. UAB „Elmis“ iki akcijų pardavimo K. E. jokios gamybinės veiklos nevykdė, neturėjo nei vieno užsakymo bei negavo jokių pajamų.
    2. Pagal 2014 m. spalio 13 d. pažymą bei joje nurodytus duomenis, UAB „Elmis“ skolos likutį sudaro ne tik negrąžinta paskolos dalis, bet ir nesumokėtos palūkanos, delspinigiai bei kitos išlaidos, kurias ieškovė patyrė dėl to, jog UAB „Elmis“ tinkamai ir laiku nevykdė paskolos sutartimi prisiimtų prievolių. UAB „Elmis“ pareiga atlyginti pastarąsias ieškovės išlaidas buvo nustatyta paskolos sutarties 7.26 papunktyje. Išlaidos patirtos dėl to, kad UAB „Elmis“ dėl kitų atsakovų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų tinkamai ir laiku nevykdė ir negalėjo vykdyti paskolos sutartimi prisiimtų prievolių.
    3. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad J. K. nebuvo UAB „Elmis“ akcininku neturi reikšmės ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, nes atsakomybė Ž. K., J. K. ir K. E. buvo taikoma ir kaip UAB „Elmis“ vadovams.
    4. Atsakovų J. K. ir Ž. K. atsakomybės neeliminuoja ir faktas, kad paskolos sutartis buvo nutraukta po 9 mėnesių, kai UAB „Elmis vadovu ir vieninteliu akcininku tapo K. E., kadangi paskolos sutartimi bei papildomu susitarimu prie šios sutarties prisiimti įsipareigojimai dėl paskolos grąžinimo, palūkanų mokėjimo ir pridėtinės vertės mokesčio sumos pervedimo nebuvo vykdomi dar iki akcijų K. E. perleidimo.
    5. UAB „Elmis“ akcijos negalėjo būti perleistos K. E. be išankstinio raštiško ieškovės sutikimo. Ieškovės sutikimas nebuvo reikalingas tik UAB „Elmis“ vadovo pakeitimui, tačiau net ir apie šį faktą ieškovas privalėjo būti informuotas ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po K. E. paskyrimo UAB „Elmis“ vadovu dienos.

12Teisėjų kolegija konstatuoja:

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
  2. Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad atsakovų Ž. K., J. K. bendri veiksmai nulėmė, jog atsakovė UAB „Elmis“ pažeidė sutartinius įsipareigojimus grąžinti paskolą pagal paskolos sutartį su kredito unija „Amber“ ir nėra galimybės išieškoti skolos iš įkeisto turto, todėl ieškovei iš atsakovės UAB „Elmis“ ir subsidiariai iš solidarių atsakovų Ž. K., J. K. ir K. E. priteista 19 538,29 Eur nuostolių ir po 146,53 Eur žyminio mokesčio.

15Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių

  1. Sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nurodė sutarties nutraukimo dieną – nurodė, jog paskolos sutartis buvo nutraukta 2012 m. balandžio 12 d., tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad paskolos sutartis buvo nutraukta 2014 m. balandžio 12 d. (t. 1, b. l. 30-31). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai laikytina akivaizdžiu rašymo apsirikimu, neturinčiu tiesioginės įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
  2. Nagrinėjamu atveju taip pat pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė UAB „Elmis“ vadovų Ž. K., J. K. ir K. E. vadovavimo laikotarpius. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Elmis“ direktorė laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. buvo Ž. K., nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. direktoriumi buvo J. K., o nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. direktoriumi buvo K. E.. UAB „Elmis“ akcininkė nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. buvo Ž. K., nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. – K. E.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė pagal įrašo juridinių asmenų registre padarymo dieną, o ne pagal juridinių asmenų registre nurodytą vadovų paskyrimo (išrinkimo) datą. Pagal pastaruosius duomenis, Ž. K. UAB „Elmis“ direktorė buvo laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 9 d. iki 2013 m. balandžio 3 d., J. K. buvo nuo 2013 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. liepos 9 d., o K. E. nuo 2013 m. liepos 9 d. (t. 1, b. l. 64-66). Šias faktines aplinkybes patvirtina ir byloje esančios darbo sutartys (t. 1, b. l. 102-106).

16Dėl juridinio asmens dalyvių ir vadovų civilinės atsakomybės pagrindų

  1. Ieškovė apeliantų civilinę atsakomybę kildina iš netinkamai atliktų UAB „Elmis“ vadovų ir dalyvių (akcininkų) pareigų: nebuvo išsaugota dalis UAB „Elmis“ turto, be ieškovės leidimo pakeista įkeisto turto buvimo vieta, neįvykdytas papildomas susitarimas susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį ir jį nukreipti paskolos grąžinimui, nepranešta apie UAB „Elmis“ vadovų ir akcininkų pasikeitimą.
  2. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės atsakomybės taikymo bylose turi būti įvertinta, kokias pareigas pažeidė kiekvienas iš atsakovų – valdymo organo pareigas veikti išimtinai bendrovės interesais (CK 2.87 straipsnis) ar akcininkų pareigą elgtis sąžiningai bendrovės atžvilgiu – nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
  3. Dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Vadovas, priešingai, yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų DK, CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei lydimųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013), todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (įskaitant ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga nedeleguotina. Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas (arba de facto vadovas) ir atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neatribojo, kokius konkrečiai jos nurodytus neteisėtus veiksmus atliko atsakovai kaip UAB „Elmis“ akcininkai, o kokius – kaip vadovai. Visi ieškovės nurodyti neteisėti veiksmai (nutarties 21 p.) yra susiję su įmonės vadovų, o ne jos akcininkų kompetencija. Be to, kaip pagrįstai nurodė apeliantai, J. K. niekada nebuvo UAB „Elmis“ akcininku. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų pareigos atlyginti žalą ieškovei, nors sprendime rėmėsi ir materialiosios teisės normomis, reglamentuojančiomis juridinio asmens dalyvio atsakomybę (CK 2.50 straipsnio 3 dalimi), tačiau iš esmės pagrįstai vertino tik civilinės atsakomybės buvusiems UAB „Elmis“ vadovams taikymo sąlygas pagal CK 2.87 straipsnį, t. y. kaip juridinio asmens valdymo organams, todėl toliau šioje nutartyje vertinama, ar pagrįstai apeliantams taikyta civilinė deliktinė atsakomybė kaip juridinio asmens vadovams.

17Dėl civilinės atsakomybės buvusiems įmonės vadovams taikymo sąlygų

  1. Apeliantai Ž. K. ir J. K. apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad UAB „Elmis“ vadovai Ž. K. ir J. K. jų vadovavimo laikotarpiu (nutarties 20 p.) bendrovės veiklą organizavo taip, kad sukėlė ieškovei žalą, neveikė įmonės interesais, nebuvo lojalūs jai, neveikė protingai, todėl atsakovų veiksmai pirmosios instancijos teismo vertinti kaip vadovo veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama individualaus kreditoriaus teisė reikalauti žalos atlyginimo iš juridinio asmens valdymo organo, tačiau individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui taip pat turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Ieškovui tenka pareiga įrodyti, kuo konkrečiai pasireiškė įmonės vadovo veiksmų, sprendimų ir elgesio neteisėtumas bei nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017)
  3. Kasacinio teismo praktikoje dėl vadovo kaltės formos taikant vadovui civilinę atsakomybę tiesioginio ieškinio forma, įtvirtinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017).
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovų Ž. K. ir J. K., kaip įmonės vadovų, neteisėti veiksmai ieškovės atžvilgiu pasireiškė tuo, jog jų vadovavimo laikotarpiais šie atsakovai pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes įmonė laiku negrąžino ieškovei palūkanų, paskolos, nėra duomenų, kad įmonė apskritai būtų turėjusi apyvartinių lėšų paskolos grąžinimui.
  5. Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, sutarties sąlygų pažeidimas per se nereiškia, kad vadovas pažeidė įstatymo nustatytas ir (ar) fiduciarines pareigas įmonei. Tam tikrais atvejais įmonė gali atsisakyti vykdyti sutartį kaip tik todėl, kad vadovas nusprendžia, jog tokia strategija geriausiai atitiks įmonės interesus, arba dėl to, kad sutarties objektyviai neįmanoma įvykdyti dėl nuo pačios įmonės ar jo vadovo nepriklausančių aplinkybių. Dėl šios priežasties ieškovas tokio pobūdžio bylose turi pareigą įrodyti, kuo konkrečiai pasireiškė veiksmų neteisėtumas, kokias konkrečiai pareigas vadovas pažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017).
  6. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad paskolos sutartimi bei papildomu susitarimu prie šios sutarties prisiimti įsipareigojimai dėl paskolos grąžinimo, palūkanų mokėjimo ir pridėtinės vertės mokesčio sumos pervedimo nebuvo vykdomi dar iki akcijų K. E. perleidimo.
  7. Paskolos sutartimi ieškovė atsakovei UAB ,,Elmis“ paskolino 270 000 Lt sumą. Pagal mokėjimo grafiką (t. 1., b.l. 16-17), iki 2013 m. vasario 10 d. turėjo būti mokamos tik palūkanos, pirma įmoka grąžinant paskolą turėjo būti sumokėta 2013 m. vasario 10 d., po šios įmokos sumokėjimo paskolos likutis turėjo būti 264 705,88 Lt. Remiantis paskolos sutarties priedu Nr. 1 (t. 1, b.l. 19), 2013 m. lapkričio 29 dieną paskolos likutis sudarė 264 826,61 Lt. Pažymėtina, kad šiuo paskolos sutarties priedu šalys susitarė kapitalizuoti iki šio susitarimo pasirašymo dienos neapmokėtą paskolos dalį 63 264,06 Lt ir sukauptus delspinigius 8 035,56 Lt, būtent dėl to bendra paskolos suma buvo keičiama ir konstatuota, kad ji sudaro 264 826,61 Lt. Taip pat buvo pakeistas paskolos grąžinimo grafikas, pirmosios įmokos datą nustatant 2013 m. gruodžio 10 d. Šie įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovė UAB ,,Elmis“ apeliantų Ž. K. ir J. K. vadovavimo įmonei laikotarpiu apskritai nevykdė pareigos grąžinti skolą bei mokėti palūkanas. Šiuo atveju yra pagrindas pripažinti netinkamą prievolės vykdymą, tačiau ne jos nevykdymą apskritai.
  8. Apeliacinio teismo vertinimu, laikotarpiu nuo paskolos sutarties sudarymo (2012 m. balandžio 12 d.) iki UAB „Elmis“ pradėjus vadovauti K. E. (2013 m. liepos 9 d.), ginčą dėl paskolos mokėjimo iki 2013 m. lapkričio 29 d. (t. y. Ž. K. ir J. K. vadovavimo laikotarpiais, bei nedidele dalimi K. E. vadovavimo laikotarpiu) šalims išsprendus derybomis, netinkamas prievolės pagal paskolos sutartį vykdymas savaime nesuponuoja UAB „Elmis“ vadovų įstatymo nustatytų ir (ar) fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimo ir tuo pačiu – neteisėtų veiksmų kreditoriaus (ieškovės) atžvilgiu.
  9. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad UAB „Elmis“ vadovė Ž. K. nesirūpino 2013 m. sausio 9 d. papildomo susitarimo vykdymu dėl 55 440 Lt dydžio pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo ir nukreipimo paskolos grąžinimui.
  10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. sausio 9 d. papildomas susitarimas dėl 55 440 Lt PVM susigrąžinimo turėjo būti įvykdytas per 2 mėnesius (iki 2013 m. kovo 9 d.; susitarimo 1 p.). Pagal 2013 m. sausio 9 d. papildomo susitarimo 5 punktą šio susitarimo neįvykdymas laikomas esminiu paskolos sutarties pažeidimu ir suteikia teisę ieškovei vienašališkai nutraukti paskolos sutartį bei reikalauti paskolos grąžinimo. Ieškovė susitarimo 5 punkte nustatyta teise nepasinaudojo, nepateikė įrodymų, kad suėjus susitarime nustatytam terminui, reikalavo susitarimą įvykdyti; priešingai, paskolos sutarties 2013 m. lapkričio 29 d. priedu Nr. 1 paskolos sutartį pakeitė, atskirai neaptardama 2013 m. sausio 9 d. papildomo susitarimo dėl 55 440 Lt PVM susigrąžinimo tolesnio vykdymo tvarkos ar jo neįvykdymo teisinių pasekmių. Pažymėtina ir tai, kad 2014 m. balandžio 2 d. pranešime apie sutarties nutraukimą ieškovė rėmėsi paskolos negrąžinimu pagal 2013 m. lapkričio 29 d. papildomu susitarimu patvirtintą grafiką, o 2013 m. sausio 9 d. papildomas susitarimas dėl 55 440 Lt pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo nebuvo minimas (t. 1, b. l. 30-31).
  11. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad 2013 m. sausio 9 d. papildomo susitarimo neįvykdymo pati kreditorė prievolės vykdymo eigoje nelaikė esminiu sutarties pažeidimu, todėl sprendžiant dėl atsakovės Ž. K. civilinės atsakomybės, šio susitarimo neįvykdymas taip pat nelaikytinas neteisėtais UAB „Elmis“ vadovės Ž. K. veiksmais kreditoriaus (ieškovės) atžvilgiu.
  12. Analogiškai vertintini ir ieškovės motyvai dėl pareigos informuoti apie vadovo pasikeitimą ir pareigos gauti išankstinį raštišką ieškovės sutikimą įmonės perleidimui pažeidimus. Neinformavimas apie įmonės perleidimą K. E. galėjo būti pagrindas ieškovei paskolos sutartį nutraukti, tačiau ieškovė su UAB „Elmis“ vadovu ir akcininku K. E. 2013 m. lapkričio 29 d. pakeitė paskolos sutartį jos priedu Nr. 1. Paskolos sutartis buvo nutraukta ne dėl to, kad UAB „Elmis“ buvo perleistas trečiam asmeniui be ieškovės išankstinio sutikimo, o dėl to, kad UAB „Elmis“ tinkamai ir laiku neįvykdė paskolos sutartimi prisiimtų prievolių grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas.
  13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog įmonė veiklos nepradėjo vykdyti savaime neįrodo, kad tuometiniai jos vadovai savo pareigas vykdė aplaidžiai. Pagal paskolos sutarties 7.23 punktą UAB „Elmis“ turėjo pateikti ieškovei visus duomenis finansinei būklei įvertinti bei visų ataskaitinių laikotarpių paskolos naudojimo metu finansines ataskaitas. Iš išdėstyto darytina išvada, kad ieškovė, suteikdama paskolą, turėjo žinoti apie UAB „Elmis“ finansinę būklę, o paskolos suteikimas verslo subjektui, ketinančiam pradėti ūkinę veiklą, visais atvejais yra susijęs su tam tikra rizika, kurią paskolos sutarties šalys įvertino nustatydamos prievolių užtikrinimo priemones – garantiją ir įkeitimą.
  14. Pažymėtina ir tai, kad nepaneigti apeliantų paaiškinimai, jog įmonė rąstinių namelių gamybos (t. y. tos veiklos, kuriai reikalinga įranga buvo įsigyta iš ieškovės skolintomis lėšomis) nepradėjo vykdyti ne dėl jos vadovų aplaidumo, o dėl to, kad užsitęsus projekto vertinimui, buvo prarasti potencialūs klientai ir būtent dėl to įmonė (jos akcijos) buvo parleisto atsakovui K. E., kuris ketino užsiimti šia veikla. Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad atsakovai potencialių klientų praradimo versiją pirmą kartą iškėlė tik apeliaciniame skunde, šis argumentas nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į Ž. K. paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriuose ji nurodė, kad įsipareigojimų ieškovei negalėjo vykdyti, nes, kol įsigijo įrangą, potencialių klientų neliko; kad klientų, potencialių partnerių buvo ieškoma visą laiką.
  15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos aplinkybės rodo, kad ieškovė tiesiogiai žalą patyrė ne dėl to, kad nebuvo įvykdytas 2013 m. sausio 9 d. papildomas susitarimas, ar iki 2013 m. lapkričio 29 d. buvo neapmokėta dalis paskolos ir palūkanų, nes šalys, sudarydamos 2012 m. balandžio 12 d. paskolos sutartį Nr. P12-009, šios sutarties 2.11 papunkčiu nustatė adekvačias paskolos grąžinimo užtikrinimo priemones – Žemės ūkio paskolų garantijų fondo 70 procentų garantiją ir gamybinės įrangos įkeitimą, o iš esmės dėl tos priežasties, kad įkeistas turtas – gamybinė įranga – nebuvo išsaugotas ir dėl to neužtikrino prievolės grąžinti paskolą tinkamo įvykdymo.
  16. 2012 m. gruodžio 14 d. sutartimi atsakovė UAB „Elmis“ įsigytą gamybinę įrangą, kurios sąrašas nurodytas 2012 m. gruodžio 10 d. pažymoje, įkeitė ieškovei. Įkeičiamų objektų bendra vertė buvo 264 000 Lt, įkeitimu užtikrintos prievolės dydis – 270 000 Lt. Sutartimi atsakovė UAB „Elmis“ įsipareigojo užtikrinti įkeičiamų įrenginių saugojimą ir eksploatavimą, o juos sugadinus, atstatyti jų vartojamąsias savybes ir vertę, fiksuotą šios sutarties sudarymo dieną ir / ar atlyginti dėl to ieškovės patirtus nuostolius, o taip pat nekeisti įkeistų įrengimų buvimo vietos be raštiško išankstinio ieškovės sutikimo, jų neiškomplektuoti, neišnuomoti, nekeisti jų sudėties ar kitokiu būdu nebloginti jų būklės (sutarties 3.2.1 p.). Taip pat įsipareigojo tinkamai saugoti ir prižiūrėti įkeičiamus daiktus bei užtikrinti, jog jų vertė sutarties galiojimo metu nesumažėtų, išskyrus natūralų nusidėvėjimą, sugadinus įkeičiamus daiktus, – atstatyti jų vartojamąsias savybes ir vertę, fiksuotą šios sutarties sudarymo dieną, ir / ar atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, nesunaikinti įkeičiamų daiktų vertės, nedelsiant informuoti ieškovę apie visas aplinkybes, pabloginusias ar galinčias pabloginti įkeičiamų daiktų būklę (sutarties 5.1 p.).
  17. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei pradėjus išieškojimą iš įkeisto turto buvo nustatyta, kad dalis turto neišliko – nerastos horizontalios juostinės medienos pjovimo staklės, universalios staklės sienojų pjovimo, frezavimo ir obliavimo, rastas tik tekinimo staklių rėmas su elektros varikliais, 2 mobilių kranų vertė gerokai pablogėjusi. 2014 m. liepos 28 d. ekspertizės aktas patvirtina, kad išlikusio turto vertė 2014 m. liepos 22 d. buvo 40 000 Lt.
  18. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės patirta žala kilo dėl įkeistos gamybinės įrangos neišsaugojimo. Įkeistos gamybinės įrangos neišsaugojimą ir kilusią žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys, nes UAB „Elmis“ neįvykdžius prievolių pagal sudarytą paskolos sutartį, šios prievolės įvykdymas būtų užtikrintas garantija ir įkeistos įrangos realizavimu, todėl apeliantai galėtų būti pripažįstami atsakingais už ieškovės patirtą žalą tik tokiu atveju, jeigu būtent jų veiksmai būtų lėmę įkeisto turto – gamybinės įrangos neišsaugojimą tokios būklės, kokia buvo aptarta sutartyje.
  19. Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadų dėl įkeisto turto apsaugos, sutikdamas su apeliantų argumentu, kad šios teismo išvados prieštaringos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovų Ž. K. ir J. K. neteisėti veiksmai pasireiškė pareigos tinkamai vykdyti sutartines prievoles ir rūpintis įmonės finansine padėtimi pažeidimu, o atsakovo K. E. – be šių pareigų, taip pat ir pareigos saugoti įmonės įkeistą turtą bei užtikrinti jo tinkamą priežiūrą neįvykdymu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įkeisto turto neišsaugojimo nepriskyrė kitiems UAB „Elmis“ vadovams Ž. K. ir J. K.. Nepaisant to, teismas kritiškai įvertino 2013 m. liepos 9 d. turto perdavimo naujam įmonės vadovui aktą, nes jame nebuvo užfiksuota perduodamo turto būklė, jo negalėjo paaiškinti teismo posėdžio metu ir atsakovė Ž. K., todėl pirmosios instancijos teismas pripažino, kad negalima daryti išvados, jog įkeistas turtas naujajam vadovui buvo perduotas pilnos komplektacijos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai reiškia prezumpciją, kad įkeistas turtas nebuvo perduotas pilnos komplektacijos, o tai suponuoja, kad Ž. K. ir J. K. taip pat neįvykdė pareigos saugoti įmonės įkeistą turtą.
  20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija: kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Todėl turto būklės neaptarimas turto perdavimo akte neleidžia vadovautis prezumpcija, kad turtas buvo perduotas ne pilnos komplektacijos ar blogos būklės. Šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi priešinga prezumpcija – nesant konkrečių duomenų, kad perdavimo metu turtas buvo blogos būklės ar buvo perduotas ne visas, laikytina, kad turto būklė buvo gera.
  21. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad turtas buvo sugadintas iki jo perdavimot 2013 m. liepos 9 d. turto perdavimo aktu. Atsakovas K. E., kuris perdavimo metu buvo įmonės vadovas, jokių pastabų dėl perimamo turto būklės akte nenurodė. Teismo akcentuota aplinkybė, kad Ž. K. nežinojo turto būklės jo perdavimo momentu, o 2013 m. liepos 9 d. turto perdavimo akte jo būklė buvo neįvardinta, neįrodo, kad turtas buvo perduotas ne pilnos komplektacijos ar blogos būklės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ž. K. turto perdavimo metu nebuvo UAB „Elmis“ vadove, todėl tai, kad ji teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai apibūdinti perduoto turto būklės, negali lemti išvados, kad jo būklė buvo prasta. Antra vertus, teismo posėdžio metu atsakovė Ž. K. paaiškino, kad įranga iki jos perdavimo nebuvo naudota, ji buvo laikyta sandėlyje. Taigi, Ž. K. pakankamai apibūdino turto laikymo sąlygas bei jo nenaudojimo iki perdavimo aplinkybę, todėl tokie atsakovės paaiškinimai teismo nepagrįstai buvo įvertinti kaip leidžiantys spręsti apie prastą turto būklę ar sudarantys pagrindą turto perdavimo aktą vertinti kritiškai.
  22. Kitos byloje nustatytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad K. E. buvo perduotas ne visas turtas ar kad jis buvo sugadintas, neišsaugotas, jo būklė neatitiko įprasto nusidėvėjimo. Ieškovei pradėjus išieškojimą, išlikę įkeisti įrenginiai buvo surasti ne įkeitimo sutartyje ir 2013 m. liepos 9 d. turto perdavimo akte nurodytoje vietoje – ( - ) o ( - ). Išlikęs turtas buvo rastas neeksploatuojamas, iškomplektuotas ir išmontuotas, iki perdavimo saugoti ieškovei buvo laikomas lauke. Tačiau pažymėtina, kad po turto perdavimo K. E., už turto buvimo vietą, saugumą bei laikymo sąlygas buvo atsakingi nebe apeliantai, o įmonės vadovas, kuriam turtas buvo perduotas, t. y K. E., kuris pats pripažino, kad dalį turto perdavė jo nurodytam asmeniui. Pažymėtina, kad turto arešto akte nurodyti du daiktai, kurie nebuvo rasti turto buvimo vietoje – horizontalios juostinės medienos pjovimo staklės ir universalios sienojų pjovimo, frezavimo ir obliavimo staklės, tačiau 2013 m. liepos 9 d. turto priėmimo - perdavimo akte šie įrenginiai yra nurodyti kaip perduoti K. E., todėl nėra pagrindo manyti, kad turtas, kurio arešto metu antstolis nerado, atsakovui K. E. nebuvo perduotas.
  23. Aptarti argumentai lemia išvadą, kad K. E. buvo perduotas visas ieškovei įkeistas turtas, o nesant jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad perdavimo metu turto būklė buvo bloga, nėra pagiringo pripažinti, kad atsakovai Ž. K. ir J. K. atliko ieškovės atžvilgiu neteisėtus veiksmus, neišsaugodami įmonės, kuriai jie vadovavo (būtent jų vadovavimo laikotarpiais), turto.
  24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neįrodyti atsakovų Ž. K. ir J. K. neteisėti veiksmai, jų tyčia ar didelis neatsargumas, pasireiškęs aiškiai aplaidžiu pareigų neatlikimu, nukreiptu į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, todėl konstatuojama, kad nėra nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.
  25. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, dėl to sprendimo dalis, kuria iš Ž. K. ir J. K. priteista ieškovei 19 538,29 Eur nuostolių subsidiariai su UAB „Elmis“ ir solidariai su K. E., taip pat priteista iš apeliantų po 146,53 Eur žyminio mokesčio, naikintina ir aukščiau nurodytų motyvų pagrindu šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atsakovams Ž. K. ir J. K. atmestinas, priteisiant ieškovei po 293,08 Eur žyminio mokesčio iš atsakovų UAB „Elmis“ ir K. E. (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str., 330 str.). Likusi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimo dalis, kuria ieškovei iš UAB „Elmis“ subsidiariai su K. E. priteista 19 538,29 Eur nuostolių ir grąžinta dalis žyminio mokesčio, paliktina nepakeista.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsakovai Ž. K. ir J. K. paduodami apeliacinį skundą sumokėjo 440 Eur žyminį mokestį. Kadangi jų apeliacinis skundas tenkinamas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, apeliantų sumokėtas žyminis mokestis priteistinas jiems iš ieškovės. Kadangi žyminio mokesčio mokėjimo nurodyme mokėtoja nurodyta Ž. K., sumokėtas už abu apeliantus žyminis mokestis priteistinas jį sumokėjusiai apeliantei.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei kooperatinei bendrovei KREDITO UNIJA AMBER iš atsakovų Ž. K. ir J. K. priteista 19 538,29 Eur nuostolių subsidiariai su UAB „Elmis“ ir solidariai su K. E., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės kooperatinės bendrovės KREDITO UNIJA AMBER ieškinį atsakovams Ž. K. ir J. K. atmesti.

21Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei kooperatinei bendrovei KREDITO UNIJA AMBER iš atsakovų priteista po 146,53 Eur žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip : priteisti ieškovei kooperatinei bendrovei KREDITO UNIJA AMBER iš atsakovų UAB „Elmis“ ir K. E. po 293,08 Eur žyminio mokesčio.

22Likusią Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

23Priteisti Ž. K. iš ieškovės KREDITO UNIJOS AMBER 440 Eur už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.

Proceso dalyviai
Ryšiai