Byla 2-129-615/2015
Dėl ieškovė teigia, kad ji yra tinkamu subjektu, kuriam šis įstatymas suteikė teisę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti gyvenamąją patalpą

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovei O. A., jos atstovei advokatei D. V., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei pagal įgaliojimą E. E.- Babianskienei, trečiajam asmeniui T. V., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovei pagal įgaliojimai S. P., nedalyvaujant tretiesiems asmenims D. V. ir K. V., kurie byloje yra atstovaujami nuolatinės rūpintojos teismo posėdyje dalyvavusios ieškovės O. A.,

Nustatė

2Ieškovė Kauno apylinkės teisme pareikštu ieškiniu prašo pripažinti jos teisę privatizuoti butą, esantį Kaune, ( - ), lengvatinėmis sąlygomis, įpareigoti atsakovą, Kauno miesto savivaldybę, sudaryti su ieškove šio buto pirkimo-pardavimo sutartį.

3Ieškinyje, dublike taip pat teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 1977 gegužės 11 dieną gavo orderį, pagal kurį tuometinis Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas skyrė ieškovei 2 kambarius 4 kambarių bute, esančiame ( - ), Kaune (šiuo metu ( - )). 1990-07-26 jos šeimai mero potvarkiu buvo papildomai priskirti dar du kambariai, taigi ieškovė tapo 4 kambarių buto, esančio Kauno mieste adresu ( - ), nuomininke. Prasidėjus butų privatizavimo procesui, ieškovė nusprendė privatizuoti nuomojamą butą ir 1991-12-13 su dukromis, J. V. ir J. A.- Venckiene, pasirašė susitarimą, pagal kurį susitarė, kad minėtas butas bus privatizuotas ieškovės vardu. 1992-09-29 O. A. ir Kauno miesto valdyba sudarė 4 kambarių buto, esančio ( - ), Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį už minėtą butą Kauno miesto valdybai ieškovė sumokėjo visą pajų- 25 479, rublius. Buto pirkimui buvo panaudotos asmeninės O. A. lėšos. Nusipirkus butą ieškovė ir jos dukros su šeimomis toliau jame gyveno. 1998 metais ieškovės dukra J. V. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu pripažinti susitarimą, kad butas, esantis ( - ), Kaune, bus privatizuotas ieškovės vardu, negaliojančiu, panaikinti buto privatizavimo sutartį ir priteisti jai du kambarius ginčo bute, nors ji buvo sutikusi su tokiu susitarimu bei niekada neprisidėjo prie buto pirkimo ir išlaikymo. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ir Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi susitarimas pirkti butą ir 1992-09-29 pirkimo-pardavimo sutartis buvo pripažinti negaliojančiais. To pasekoje, panaikinus buto pirkimo-pardavimo sutartį ginčo butas tapo Kauno miesto valdybos nuosavybe ir galėjo būti iš naujo privatizuojamas Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybei vėl tapus ginčo buto savininku, niekas ieškovės įnešto pajaus- 25 479 rublių, taip ir negrąžino, o O. A. norėdama ir toliau gyventi savo nupirktame bute privalėjo 2004-11-27 pasirašyti nuomos sutartį ir tapti buto nuomininke, o ne teisėta savininke. Ieškovė nuomojamasis butas, esantis Kaune, adresu ( - ), yra gyvenamoji patalpa, kuri pagal ankščiau galiojusį Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį, galėjo būti privatizavimo objektu. Minėto įstatymo 4 straipsnis reglamentavo privatizavimo subjektus, kuriais galėjo būti buto nuomininkai „pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa“. Taigi, kadangi nei ieškovė, nei kiti jos šeimos nariai nėra išsipirkę kito buto pagal minėtą privatizacijos įstatymą, todėl ieškovė teigia, kad ji yra tinkamu subjektu, kuriam šis įstatymas suteikė teisę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti gyvenamąją patalpą.

4Nors, Butų privatizavimo įstatymas šiuo metu yra netekęs galios, tačiau yra galimybė įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis šiuo įstatymu, jo galiojimo metu. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendintos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Taigi subjektinę teisę privatizuoti ginčijamą butą ieškovė įgijo, galiojant Butų privatizavimo įstatymui. O. A. sumokėti pinigai Teismo sprendimu panaikinus pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo sugrąžinti. Dėl to šiuo atveju privatizavimo procedūra būtų ne pradedama iš naujo, bet tęsiama. Tai patvirtina ir tai, kad 1992-09-29 ginčo butas jau buvo privatizuotas O. A. vardu. Remiantis dabar galiojančiu Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsniu, ieškovės teigimu jai turėtų būti pripažinta teisė lengvatinėmis sąlygomis įsigyti aukščiau minėta butą, kadangi jį jau buvo privatizavusi 1992 metais, o tai reiškia, kad buvo tinkamai išreiškusi savo valią įsigyti butą privačion nuosavybėn ir įgyvendinusi tuo metu Butų privatizavimo įstatymo reikalaujamas sąlygas.

5Ieškovė taip pat nurodė, kad jos dukra J. V. ilgą laiką sunkiai sirgo, ieškovė slaugė ją ir jos tris nepilnamečius vaikus, todėl mano, kad įstatymų nustatytus terminus ieškiniui pateikti yra praleidusi dėl labai svarbių priežasčių ir prašo teismo jį atnaujinti.

6Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovas atsiliepime į ieškinį, triplike taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais, laiko juos nepagrįstais, prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 1998-01-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1075-29/98 pripažino negaliojančiu susitarimą pirkti butą, adresu P. P. g. 9-38, Kaune, pasirašytą J. V., O. A. ir J. A.. Teismas taip pat pripažino negaliojančia buto, adresu P. P. g. 9-38, Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 1992-09-29 tarp atsakovų O. A. ir Kauno miesto valdybos. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka pagal O. A. apeliacinį skundą, 1998-04-21 priėmė nutartį, kurioje nutarė Kauno miesto apylinkės teismo 1998-01-22 sprendimą pakeisti. Lietuvos apeliacinis teismas 1998-09-14 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 1998-04-21 nutartį. Paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 1998-01-22 sprendimo dalį, kuria susitarimas pirkti butą, esantį ( - ), Kaune, bei šio buto pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 1992-09-29, pripažinti negaliojančiais, bei atmestas priešieškinys. Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 1998-01-22 sprendimo dalį panaikino, priėmė naują sprendimą ir ieškinį šioje dalyje atmetė. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu tai, kad susitarimas pirkti butą ir pirkimo pardavimo sutartis yra negaliojantys, yra prejudiciniai faktai, ir šių aplinkybių įrodinėti nereikia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006 nurodė, kad būtina nustatyti, ar tarp buto privatizavimo subjektų susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį būtina buto privatizavimo sutarties sudarymo sąlyga buvo privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių susitarimo sudarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2005, 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012 taip pat pažymėjo, kad vien noras (siekis) privatizuoti butą dar nesukuria subjektinių teisių. Ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu neįgijo subjektinės teisės, nes ieškovės ir jos dukros susitarimą pirkti butą pripažinus negaliojančiu ji neatitiko visų sąlygų, būtinų subjektinei ginčo privatizavimo teisei įgyti pagal galiojusį Butų privatizavimo įstatymą. Asmeniui Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neįgijus subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą, pasibaigus šio specialiojo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, o asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių Butų privatizavimo galiojimo metu, teisės negali būti ginamos. Šeimos narių sutikimas buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga. Taigi, buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutartis negalėjo būti sudaryta, jeigu toks įstatyme nustatyta forma išreikštas sutikimas nebuvo pateiktas. Aplinkybė, kad ieškovės ir jos dukros susitarimas pirkti butą pripažintas negaliojančiu, reiškia, jog nebuvo vienos esminių privatizavimo sąlygų.

7Taip pat nurodė, kad net teismui nusprendus, jog ieškovė ar jos šeimos nariai pateikė visus reikiamus dokumentus, kad būtų galima užbaigti ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo procesą, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-12 nutartyje Nr. 3K-3-440/2007 nurodė, jog ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali priverstinai įgyvendinti savo pažeistas teises (1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 1.124 straipsnis). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kada ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (CK 86 straipsnis, CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinį dėl tariamai pažeistų teisių ieškovė pareiškė 2013-10-31 t.y. nuo 1998-07-01 (Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.) iki ieškinio pareiškimo ieškovė nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos. 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Vadinasi, ieškinio senatis ieškovei buvo 10 metų ir turi būti skaičiuojama nuo 1998-07-01. Ieškovė ar jos šeimos nariai nesiekė ginti savo tariamai pažeistų teisių per ieškinio senaties terminą, o turėjo tai daryti, jei manė, kad savivaldybės institucijos neveikimu atsisako sudaryti gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ar kad savivaldybės institucijos darbuotojų veiksmai pažeidžia jų teises. Atsakovo nuomone laikytina, kad ieškovės pateikto ieškinio senaties terminas praleistas.

8Trečiasis asmuo T. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškovės argumentus ir ieškinį. Teigė, kad iš pradžių bute gyveno mama, sesė ir močiutė, po to gimė brolis. Tuomet močiutė išsikraustė, o po mamos mirties vėl atsikėlė į butą gyventi.

9Institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo tenkinti ieškinį, jeigu teismas tam mato įstatyminę galimybę, ieškovė yra tinkama nepilnamečių vaikų globėja.

10Ieškinys netenkintinas.

11Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovė O. A. ir Kauno miesto valdyba 1992-09-29 sudarė 4 kambarių buto, esančio ( - ), Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį. Kauno miesto apylinkės teismas 1998-01-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1075-29/98 pripažino negaliojančiu susitarimą pirkti butą, esantį ( - ), Kaune, pasirašytą J. V., O. A. ir J. A.. Teismas taip pat pripažino negaliojančia buto, adresu P. P. g. 9-38, Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 1992-09-29 tarp atsakovų O. A. ir Kauno miesto valdybos. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka pagal O. A. apeliacinį skundą, 1998-04-21 priėmė nutartį, kuria nutarė Kauno miesto apylinkės teismo 1998-01-22 sprendimą pakeisti. Lietuvos apeliacinis teismas 1998-09-14 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 1998-04-21 nutartį. Paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 1998-01-22 sprendimo dalį, kuria susitarimas pirkti butą, esantį ( - ), Kaune, bei šio buto pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 1992-09-29, pripažinti negaliojančiais, bei atmestas priešieškinys. Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 1998-01-22 sprendimo dalį panaikino, priėmė naują sprendimą ir ieškinį šioje dalyje atmetė (18-23 b.l.). Tarp ieškovės ir atsakovo 2004-11-29 buvo sudaryta buto, esančio ( - ), Kaune, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (31 b.l.). Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.

12Ieškovė prašo pripažinti jai teisę privatizuoti butą, esantį ( - ), Kaune, lengvatinėmis sąlygomis ir įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškove šio buto pirkimo-pardavimo sutartį. Išnagrinėjęs civilinę bylą teismas nesutinka su atsakovo Kauno miesto savivaldybės argumentais, kad teismui panaikinus aukščiau nurodyto buto privatizavimo sutartį, ieškovė neteko teisės kreiptis į teismą dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo. Ieškovė ieškinį pareiškė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pagrindu, siekdama pasinaudoti pagal šią teisės normą ieškovei jos nuomone priklausančiomis lengvatomis. Nei tokiu faktiniu pagrindu, nei dėl to paties dalyko ginčas tarp ieškovės ir Kauno miesto savivaldybės teisme nebuvo nagrinėjamas ir teismo sprendimas, nustatantis turi ar neturi ieškovė teisę pasinaudoti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta lengvata, nėra priimtas.

13Tačiau teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti ir nėra jokio teisinio pagrindo juos tenkinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo panašaus pobūdžio bylose praktiką, sprendžiant ar asmuo turi teisę lengvatinėmis teisėmis privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, galiojusį iki 1998-07-01, pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, t.y. ar ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, ar ginčo butas yra gyvenamoji patalpa ir ar gali būti privatizavimo objektas, taip pat ar ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartis Nr. 3K-3-394, 2008-04-01 nutartis Nr. 3K-3192/2008, 2009-03-02 nutartis Nr. 3K-3-53/2009). Taip pat yra būtina nustatyti, ar tarp buto privatizavimo subjektų susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo.

14Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį būtina buto privatizavimo sutarties sudarymo sąlyga buvo privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių susitarimo sudarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2005; 2006 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006 ir kt.). Todėl vien butą siekiančio privatizuoti asmens noras (siekis) privatizuoti butą, subjektinių teisių nesukuria, nes asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2009; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012 ir kt.). Pagal Butų privatizavimo įstatymo, galiojusio iki 1998-07-01, 5 straipsnio 1 dalį, siekiant privatizuoti butą privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių susitarimas buvo būtinas, o jo nesant, buto pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaroma. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, ieškovės ir jos dukros J. V. susitarimas pirkti butą įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas negaliojančiu. Todėl nesant galiojančio ieškovės ir jos dukros J. V. susitarimo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu, buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutartis negalėjo būti sudaryta, nes nebuvo vienos esminių privatizavimo sąlygų, ieškovė nebuvo ir nėra įgijusi subjektinės teisės butą privatizuoti. Esant civilinėje byloje nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, ieškovės ieškinys laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas, kadangi asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių Butų privatizavimo galiojimo metu, teisės negali būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2002; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2006 ir kt.).

15Be to, teismas taip pat sutinka ir su atsakovo argumentais, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ir civilinėje byloje nebuvo nustatytos svarbios ieškinio senaties praleidimo priežastys, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas. Ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali priverstinai įgyvendinti savo pažeistas teises (1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 1.124 straipsnis). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kada ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (CK 86 straipsnis, CK 1.127 straipsnio 1 dalis). 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas. 2000 m. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. Kaip jau yra nurodyta ieškinyje aukščiau, ieškinį ieškovė pareiškė siekdama pasinaudoti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalį jai priklausančiomis (ieškovės nuomone) lengvatomis. Įvertinus faktinį ieškinio pagrindą ir ieškovės nurodytus įrodymus, pripažintina, kad visas sąlygas tokiam ieškiniu pareikšti ieškovė turėjo nuo 1998-07-01. Ieškinį teisme ieškovė pareiškė tik 2014-01-23 (3 b.l.). Todėl ieškinio senatį ieškovė yra praleidusi. Ieškovė nenurodė jokių svarbių negalėjimo pareikšti ieškinį per daugiau negu 15 metų laikotarpį priežasčių. Vien tai, kad ieškovė nuo 2012 yra nepilnamečių vaikų globėja, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė neturėjo objektyvios galimybės pareikšti ieškinio nepažeisdama ieškinio senaties termino. Atsakovas ieškinio senatį taikyti prašo. Todėl nurodytos aplinkybės taip pat sudaro atskirą ir savarankišką pagrindą ieškinio netenkinti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

16Pažymėtina, kad ieškinio netenkinus ieškovės globojamų nepilnamečių vaikų teisės naudotis gyvenamuoju būstu- butu, esančiu ( - ), Kaune, pažeistos nebus. Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, tarp ieškovės ir atsakovo 2004-11-29 buvo sudaryta buto, esančio ( - ), Kaune, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (31 b.l.), kuri yra galiojanti ir šiuo metu, todėl ieškovės ir jos globojamų nepilnamečių vaikų teisės ir garantijos yra nustatytos Civilinio kodekso 6.587- 6.591 straipsniuose bei kituose teisės aktuose.

17Patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovas iš ieškovės priteisti neprašė. Nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei ieškovė yra atleista (CPK 99 straipsnis).

18Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais,

Nutarė

19Ieškovės O. A. ieškinio Kauno miesto savivaldybei, dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo ir kitų reikalavimų, netenkinti.

20Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai... 2. Ieškovė Kauno apylinkės teisme pareikštu ieškiniu prašo pripažinti jos... 3. Ieškinyje, dublike taip pat teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 1977... 4. Nors, Butų privatizavimo įstatymas šiuo metu yra netekęs galios, tačiau... 5. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos dukra J. V. ilgą laiką sunkiai sirgo,... 6. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovas atsiliepime į ieškinį, triplike... 7. Taip pat nurodė, kad net teismui nusprendus, jog ieškovė ar jos šeimos... 8. Trečiasis asmuo T. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškovės... 9. Institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės... 10. Ieškinys netenkintinas.... 11. Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad ieškovė O. A. ir Kauno miesto... 12. Ieškovė prašo pripažinti jai teisę privatizuoti butą, esantį ( - ),... 13. Tačiau teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovės reikalavimai... 14. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį būtina buto privatizavimo... 15. Be to, teismas taip pat sutinka ir su atsakovo argumentais, kad ieškovė yra... 16. Pažymėtina, kad ieškinio netenkinus ieškovės globojamų nepilnamečių... 17. Patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovas iš ieškovės priteisti neprašė.... 18. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais,... 19. Ieškovės O. A. ieškinio Kauno miesto savivaldybei, dėl teisės privatizuoti... 20. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...