Byla 1A-67-238/2016

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, nuteistojo M. G. gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. ir jo gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 145 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta prie jos iš dalies pridedant Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

3M. G. pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2014 metais, laikotarpiu nuo spalio 6 d. iki lapkričio 11 d. terorizavo ir sistemingai baugino V. B. ir E. K., t. y. sekdamas savo kaimynę nukentėjusiąją V. B. į darbą, sakė „tu vis tiek būsi mano, nori tu to ar ne“, rašė SMS žinutes V. B. į mobiliojo ryšio telefoną: „nuplosiu“, užversiu“, „nupisiu nuo vaizdo“, 2014 m. lapkričio 7 d. laikotarpiu nuo 0.38 val. iki 2.22 val. rašė SMS žinutes „su kuo pisiesi“, „ane, davai, man tokia nusipisus tai irgi nahui“, nuolat kartojo nukentėjusiajai E. K.: „nu tu sena kurva, tu čia nesėdėsi, aš tave papjausiu ar sudeginsiu“, grasino padegti V. B. namus, esančius adresu ( - ), nuolat kartodamas: „Kurvos, visos tokios pačios kaip mano motina, degsit jūs“, „Nu šiukšlės, degsit jūs“, savo veiksmais terorizavo ir naudodamas nukentėjusiųjų atžvilgiu psichinę prievartą, sistemingai jas baugino.

4Be to, jis pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 11 d. apie 00.30 val., tyčia padegė S. I. priklausančio buto, esančio ( - ), koridoriaus sieną, kuri ribojasi su V. B. buto, esančio ( - ), kuriame ji gyvena su mama E. K. bei dviem mažamečiais vaikais, koridoriaus siena, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą – V. B. ir E. K. turtą, V. B. padarydamas 5120 Eur turtinę žalą, o E. K. padarydamas 3000 Eur turtinę žalą.

5Be to, jis pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 11 d. apie 3.00 val., tyčia padegė S. I. priklausančio buto, esančio ( - ), sieną, kuri ribojasi su V. B. buto, esančio ( - ), kuriame ji gyvena su mama E. K. bei dviem mažamečiais vaikais, virtuvės siena, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą – V. B. turtą ir padarė jai 1100 Eur turtinę žalą.

6Apeliaciniame skunde nuteistasis M. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti – perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką į LR BK 188 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad jis nukentėjusiąją pažįsta jau daug metų, tarp jų buvo artimi santykiai ir jie dažnai apsipykdavo, dėl ko rašydavo vienas kitam šiurkščias žinutes. Teigia, kad gaisras įvyko ne dėl jo kaltės. Atvykę pareigūnai jam be jokios priežasties pripurškė dujų į akis ir paguldė ant žemės. Neigia specialiai padegęs savo butą, kadangi neseniai buvo pirkęs naujus baldus, tuo butu naudojasi pats ir jame gyvena.

7Apeliaciniame skunde nuteistojo M. G. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistąjį M. G. išteisinti, kadangi nenustatyta, kad jo veiksmuose buvo nusikaltimų požymių. Nurodo, kad išoriškai M. G. veiksmai lyg ir primena jo elgesyje buvus terorizavimo ar sistemingo bauginimo požymių, tačiau vien tik pagal asmens veiksmus negalima daryti kategoriškų išvadų apie nusikaltimo sudėties požymių buvimą, nes kaltininko veiksmai atvaizduoja iš esmės tik objektyviąją nusikaltimo sudėties pusę. Norint konstatuoti, kad kaltininko veiksmuose yra terorizavimo ir sistemingo bauginimo požymių, būtina nustatyti ir subjektyviosios pusės požymį – tyčią. Šioje byloje įrodymų, liudijančių, jog M. G. suprato, kad grasindamas papjauti ar padegti, vadindamas nukentėjusiąsias nepagarbiais ir įžeidžiančiais žodžiais, jis terorizuoja kaimynes ar sistemingai jas baugina, stinga. Maža to, iš įrodomosios bylos medžiagos vargu ar galima padaryti vienareikšmę išvadą, jog savo kalbomis arba trumposiomis žinutėmis jis siekė sukelti nukentėjusiosioms stresą, nerimą arba baimę. Nuosprendyje aprašytieji veiksmai, ypatingai cituojamos trumposios žinutės, labiau primena elgesį vyro, kuris sistemingai siekia moters palankumo, tačiau pastaroji stengiasi nekreipti į jį dėmesio, o ne to, kuris naudodamas psichinę prievartą nori terorizuoti ar sistemingai bauginti žmogų siekdamas sukelti jam baimę, stresą, nerimą. Tokį manymą patvirtina mobiliojo telefono apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad į V. B. MRT buvo siunčiamos visiškai kitokio pobūdžio trumposios žinutės, ne tik tokios, apie kurias kalbėjo nukentėjusioji. Liudytoja E. K. jau ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie M. G. rodomą simpatiją jos dukrai. Be to, V. B. parodymai apie grasinančias žinutes nepatvirtinti objektyviais duomenimis. Išsaugotos žinutės neleidžia padaryti išvados, jog V. B. buvo terorizuojama. Apie tai, kad M. G. elgesyje nėra tiesioginės tyčios požymių, galima spręsti ir iš nukentėjusiųjų reakcijos. Byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusiosios siekė policijos apsaugos nuo bauginimo ar terorizavimo. Baudžiamosios bylos medžiaga rodo, kad nė viena nukentėjusioji nevertino M. G. veiksmų kaip keliančių joms pavojų, didelę baimę ar stresą. V. B. ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė, kad ji nežino, kodėl M. G. rašydavo jai žinutes, ji paprasčiausiai nekreipdavo į jas dėmesio. Iš bylos dokumentų matyti, jog M. G. tik 2014-10-06 buvo paleistas iš pataisos namų, tik mėnesį gyveno bute, esančiame ( - ), todėl vargu ar galėjo sistemingai terorizuoti nukentėjusiąsias. Iš nukentėjusiųjų parodymų teisme galima galvoti, kad jos ir M. G. daug metų pažinojo vieni kitus, ilgą laiką juos siejo kaimynystės santykiai, jog būdamas blaivus nuteistasis nekėlė rūpesčių. Susidaro įspūdis, kad nukentėjusiosios rimtai nevertino nuteistojo grasinimų, nes nė viena iš jų neprašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl asmens terorizavimo ar sistemingo bauginimo.

8Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad M. G. baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus 2014-11-11 V. B. pareiškimą dėl LR BK 187 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Tą dieną apklausta kaip liudytoja V. B. taip pat paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą tik dėl gaisro, nes dėl to, anot jos, buvo kilęs pavojus jai bei jos šeimai. Tiesa, duodama 2015-04-02 papildomus parodymus ji paminėjo, kad būdamas girtas M. G. ima elgtis neadekvačiai, siuntinėja jai žinutes, grasina ir pan. Liudytoja pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną su išsaugotomis M. G. atsiųstomis žinutėmis, tačiau ir po to ji neprašė pradėti ikiteisminio tyrimo dėl jos ar artimųjų terorizavimo arba bauginimo. Prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 145 str. neišreiškė ir E. K. – ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tik dėl turto sugadinimo ar sunaikinimo. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo gautas nei nukentėjusiųjų skundas, nei atsirado prokuroro reikalavimas atlikti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 145 str. Sisteminis, istorinis, loginis, gramatinis baudžiamojo proceso, baudžiamojo įstatymų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad dėl ikiteisminio tyrimo pagal LR BK 145 str. (bei kitus LR BPK 167 str. 1 d. nurodytus straipsnius) pradžios turi būti aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime. Todėl nukentėjusiosios V. B. pareiškimas dėl jos turto sugadinimo ar jos kaip liudytojos parodymai, kuriuose ji jau užsimena ir apie terorizavimą, negali būti prilyginami nukentėjusiojo skundui dėl LR BK 145 str. 2 d. nurodyto nusikaltimo padarymo. Tas pats pasakytina ir apie E. K. parodymus. Šioje baudžiamojoje byloje nėra atskiro prokuroro rašytinio dokumento, kuriuo būtų nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. B. arba E. K. terorizavimo ar sistemingo bauginimo. Kita vertus, bylos aplinkybės liudija, kad nebuvo teise paremto pagrindo atsirasti prokuroro reikalavimui, nes abi nukentėjusiosios neatitinka įstatyme nurodytų kriterijų, o veikos aplinkybės nesuteikė pagrindo vertinti ją kaip turinčią visuomeninę reikšmę. Iš to darytina išvada, jog visi ta linkme nukreipti procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Nurodytos aplinkybės byloja, jog toks apkaltinamasis nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ar teisėtu. Dėl šios priežasties visiškai akivaizdu, kad nuosprendžio dalis dėl M. G. nuteisimo pagal LR BK 145 str. 2 d. turėtų būti panaikinta ir tuo klausimu turėtų būti priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

9Apeliantas nurodo, kad teismas, argumentuodamas, kodėl M. G. turėtų atsakyti pagal LR BK 187 str. 2 d., motyvuojamojoje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje pabrėžė, jog dėl nukentėjusiųjų budrumo ir gaisrinės iškvietimo laiku, kaltininkui nepavykus pirmą kartą sukelti gaisro, šis, siekdamas to paties tikslo, dar kartą sukėlė antrą gaisrą. Tokie teismo motyvai veda link minties, kad teismas be pagrindo nuosprendyje aprašytuosius M. G. veiksmus vertino kaip du atskirus nusikaltimus. Taip aprašyta veika labiau primena tęstinio nusikaltimo požymius. Nuosprendyje padarytos išvados duoda pagrindą manyti, jog pagal nustatytas aplinkybes M. G. veiksmus teismas turėjo kvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą ir skirti už jį ne dvi, bet vieną bausmę. Antra vertus, sprendimas pripažinti M. G. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 187 str. 2 d., yra ydingas iš esmės. Byloje esantys duomenys liudija, jog pirmojo gaisro metu nebuvo nei sugadintas, nei sunaikintas svetimas turtas, kad nebuvo V. B. padaryta 5120 eurų turtinė žala, o E. K. – 3000 eurų turtinė žala. Iš Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos akto Nr. 747 matyti, kad pirmojo gaisro metu R. M. bute sudegė elektros laidų prailgintuvas, apdegė malkos ir kilimėlis. Visiškai aišku, jog nukentėjusiosioms jokia žala nebuvo padaryta. Iš šio dokumento darosi aišku, kad pirmojo gaisro metu apskritai nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika, nes ugnis apgadino tik paties M. G. menkaverčius daiktus, kurių kaina nesiekė nė vieno MGL. Apelianto manymu, pakankamai akivaizdžiai nustatyta, jog gaisras kilo M. G. naudojamose patalpose. Bylos dokumentai rodo, kad butas Nr. 1 nuosavybės teise formaliai priklauso S. I., tačiau M. G. nebuvo kaltinamas sunaikinęs S. I. turtą, o iš nuteistojo ir liudytojos R. M. parodymų matyti, jog daug metų tomis patalpomis naudojosi R. M. bei jos sūnus M. G., nes R. M. buvo susitarusi su S. I. nusipirkti jos butą, kad už butą buvo sumokėti rankpinigiai, jog tame bute buvo nuteistojo ir jo motinos baldų. Tarp kitko, iš apžiūros protokolų ir nuotraukų matosi, kad R. M. bei S. I. butai buvo pertvarkyti taip, jog jais abiem galėtų naudotis buto Nr. 4 gyventojai. Dėl šių priežasčių M. G., kuris nežinojo visų buto įgijimo aplinkybių, turėjo pagrindą subjektyviai butą traktuoti kaip motinos turtą, kuris jam nebuvo svetimas. Tarp kitko, ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu tas patalpas, kuriose kilo gaisras, laikė M. G. butu.

10Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nebuvo paneigtas M. G. aiškinimas apie tai, kad pradėjus kambaryje rinktis nuo užkurto židinio dūmams, jis apdegusias malkas bandė išnešti, tačiau ėmus joms degti, nenorėdamas nusideginti rankų, buvo priverstas jas išmesti koridoriuje, o nuodėguliai netrukus ėmė ir užsidegė. Priešingai, nustatytoji gaisro židinio vieta visiškai sutapo su nuteistojo parodymais. Nebuvo paneigtas ir jo tvirtinimas apie tai, jog jis ėjo ieškoti vandens, kad užgesintų liepsnojančias malkas, tačiau to nepadarė dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Išdėstyti argumentai rodo, kad sprendimas pripažinti M. G. kaltu 2014-11-11, apie 0.30 val., tyčia sugadinus ar sunaikinus svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Nors gaisras, kilęs 2014-11-11, apie 3 val., buvo daug didesnis, tačiau ir jo kilimo aplinkybės neduoda pagrindo galvoti, jog M. G. tyčia padegė koridoriaus sieną. Įvykio vietos apžiūros metu nebuvo nustatyta, kad būtų buvusi padegta siena, esanti tarp butų Nr. 1 ir 3. Priešingai, papildomos apžiūros protokole rašoma, jog prie tos sienos sudėtos malkos, kurios yra ne apdegusios, o aprūkusios nuo dūmų. Ir prie šio protokolo esančiame plane pažymėti gaisrų židiniai yra nutolę nuo buto Nr. 3 sienos. Nukentėjusioji V. B. protokole-pareiškime nurodė, kad M. G. padegė ne jų, o savo butą. Apie tai, jog gaisras kilo M. G. bute, kalbėjo ir liudytoja E. K.. Todėl ir šiuo atveju derėtų manyti, kad nuteistasis nesiekė tyčia sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą. Bylos aplinkybės perša išvadą, jog 3 val. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo apgadintas ir butas, kuriame gyvena nukentėjusiosios, tačiau tie apgadinimai nebuvo itin žymūs. Šiame epizode teisme nustatytos aplinkybės taip pat veda link minties, jog gaisras galėjo kilti M. G. neatsargiai bandant užkurti jo bute buvusį židinį, kuriame sukrautos malkos nedegė dėl užsikimšusio kamino (beje, ši versija irgi nepaneigta), o prie prieangio durų esanti gaisro kilimo vieta taip pat liudija apie tai, kad aiškindamas, jog norėjo išnešti rusenančias malkas ir jas išmetė prie išėjimo, kaltinamasis sakė tiesą. Dėl to galima daryti išvadą, kad ir šį kartą kaltinamojo versija apie gaisro priežastis vėlgi nebuvo paneigta. Beje, ir šiame epizode nustatytos aplinkybės duoda pagrindą manyti, jog M. G. buvo sulaikytas tuo metu, kai dar turėjo galimybę pats užgesinti įsiplieskusią ugnį. Nurodyti argumentai, apelianto manymu, patvirtina, kad nėra pagrindo galvoti, jog M. G. veiksmuose buvo netiesioginės tyčios požymių, kad numesdamas nešamas rusenančias malkas koridoriuje ant grindų jis sąmoningai leido atsirasti nusikalstamiems padariniams.

11Apelianto manymu, M. G. veiksmuose galima būtų įžvelgti turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo požymius, nes palikdamas ant koridoriaus grindų nuodėgulius jis galėjo numatyti, jog jie gali užsiliepsnoti ir sukelti gaisrą. Kita vertus, įvykio metu buvusi situacija leido jam tikėtis, kad gaisras nekils, kadangi jis ketino pats rusenančias malkas užgesinti. Be abejo, tokį kaltininko tikėjimą galima laikyti lengvabūdišku, bet tai yra ne netiesioginės tyčios, o neatsargumo požymis. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas negalėjo M. G. nuteisti pagal LR BK 188 str. 1 d., nes apie tokio nuteisimo galimybę M. G. iš anksto nebuvo įspėtas. Kita vertus, baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 188 str. 1 d. atsiranda tada, kai dėl neatsargumo ne tik sunaikinamas ar sugadinamas svetimas turtas, bet kai tokiais veiksmais padaroma didelė turtinė žala nukentėjusiam asmeniui. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie nukentėjusiosioms padarytos turtinės žalos dydį. Baudžiamajame procese civilinio ieškinio jos nepareiškė. Neva gaisro metu sugadinti jų daiktai nebuvo apžiūrėti ir įvertinti, nebuvo pateikti apskaičiavimai, kiek galėtų kainuoti buto Nr. 3 sutvarkymas ir pan. Šiuo metu nustatyti tas aplinkybes vargu ar būtų įmanoma, nes nuo įvykio praėjo beveik metai. Greičiausiai gaisro padariniai seniai pašalinti, o duomenų, kiek tai kainavo, byloje nėra.

12Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

13Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo M. G. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

15Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

16Dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 187 straipsnio 2 dalyje

17LR BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

18Nuteistojo apeliaciniame skunde prašoma M. G. veiką perkvalifikuoti į LR BK 188 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. į turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo, kadangi nuteistasis gaisrą sukėlė dėl neatsargumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje visiškai pakanka objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog nuteistasis M. G. svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu sugadino veikdamas būtent tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų bus sugadintas svetimas turtas, ir tokių padarinių norėjo (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

19Nukentėjusioji V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 42–44, 46–49), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė, kad M. G. tą vakarą grasino jas (nukentėjusiąsias) padegti, spardė bendrą jų butų sieną, paskui ji išėjo į koridorių, išgirdo kaip užsidarė durys, tada pamatė liepsną. Ji pasakė mamai, kad jie dega, kvietė gaisrinę, o M. G. po to stovėjo gatvėje, rūkė ir juokėsi. Liudytoja taip pat nurodė, kad M. G. nuo 2014 m. spalio 6 d. iki gaisro dažnai naktį belsdavosi į duris ir sakydavo, kad ji pas jį atšliauš, kad ją papjaus, padegs, rašydavo grasinančias žinutes. Nukentėjusioji E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 65, 67–69), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė (bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus), kad M. G. grįžęs iš įkalinimo įstaigos pradėjo grasinti – dažniausiai sakydavo, kad ją papjaus, o jos dukrą V. B. sudegins. Anksčiau M. G. taip pat yra išlaužęs jų buto duris, grasinęs nužudyti, sudeginti, papjauti. Liudytoja J. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kai M. G. pavartoja alkoholio, būna baisu – jis spardo pravažiuojančias mašinas, mėto stiklainius, butelius. Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad mergaitės pasakojo, jog prieš tai buvo gaisras, kad M. G. klykavo, grasino, kad buvo gaisras. V. B. irgi pasakojo, kad gaisras tą vakarą buvo antrą kartą. Liudytoja teigė mačiusi, kai M. G., būdamas neblaivus, grasina V. B., spardo namus, duris, įvairius daiktus mėto į pravažiuojančias mašinas, būdamas apsvaigęs jis yra neprognozuojamas. Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kai M. G. būna apsvaigęs, tai jis būna piktas – daužosi, trankosi, rėkauja, spardo sienas, duris. Teko matyti, kaip spardo savo namo sienas. Būdavo girdėti, kad dūžta stiklai. Girdėjo, kaip M. G. ant kažko labai stipriai pyko, grasindavo padegti, užmušti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šių duomenų visiškai pakanka neabejotinai išvadai, kad gaisras, dėl kurio buvo nuteistas M. G., buvo sukeltas tyčia, siekiant įbauginti nukentėjusiąsias, pasirenkant nukentėjusiųjų turto sugadinimui visuotinai pavojingą būdą. Apeliaciniame skunde nuteistasis neigia specialiai padegęs savo butą, kadangi neseniai buvo pirkęs naujus baldus, tuo butu naudojasi pats ir jame gyvena. Tačiau kaip matyti iš kitų byloje esančių įrodymų, šie M. G. parodymai nepaneigia jo tyčios tokiu būdu (gadinant nuosavą turtą) sugadinti ir svetimą turtą, todėl yra laikytini jo gynybine versija siekiant išvengti savo atžvilgiu griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo M. G. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma versija, kad M. G. neatsargiai bandė užkurti jo bute buvusį židinį, kuriame sukrautos malkos nedegė dėl užsikimšusio kamino, taigi jis norėjo išnešti rusenančias malkas ir jas išmetė prie išėjimo, o tik prasidėjus gaisrui buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kitų byloje esančių įrodymų kontekste yra laikytina nelogiška ir neįtikinama, kadangi gaisrai per trumpą laiką buvo sukelti du kartus. Nėra jokio pagrindo manyti, kad M. G., neapdairiai išnešdamas degančias malkas į prieangį, taip pasielgtų du kartus iš eilės ir kiekvienu atveju neatsargiai sukeltų gaisrą. M. G. veiksmai ir žodžiai, išsakyti nukentėjusiosioms (apie tai, kad jis jas padegs), suponuoja išvadą, kad gaisro kilmė negalėjo būti vien tik neatsargus žarijų išnešimas į prieangį. Specialistas Vytautas Šilys ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad galima daryti išvadą, jog gaisras buvo sukeltas tyčia, kadangi jokių techninių priežasčių gaisrui kilti ties gaisro židinio vieta nebuvo (1 t., b. l. 75). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra jokių pagrįstų abejonių dėl M. G. nusikalstamų veiksmų kaltės formos, kuri yra tiesioginė tyčia, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. G. veiką pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikavo teisingai.

20Nuteistojo M. G. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusiosioms jokia žala nebuvo padaryta, kadangi nebuvo nei sugadintas, nei sunaikintas svetimas turtas. Pirmojo gaisro metu apskritai nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika, nes ugnis apgadino tik paties M. G. menkaverčius daiktus, kurių kaina nesiekė nė vieno MGL. Apeliantas taip pat teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie nukentėjusiosioms padarytos turtinės žalos dydį, civilinio ieškinio jos nepareiškė. Gaisro metu sugadinti jų daiktai nebuvo apžiūrėti ir įvertinti, nebuvo pateikti apskaičiavimai, kiek galėtų kainuoti buto Nr. 3 sutvarkymas, ir pan. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju sunaikinto ar sugadinto svetimo turto vertė neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant veiką pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį, kadangi yra nustatytas kitas šią veiką kvalifikuojantis požymis – svetimas turtas sugadintas visuotinai pavojingu būdu, t. y. jį padegant. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto naikinimas, gadinimas padegant ir tai darant žmonių gyvenamosiose vietovėse (patalpose) padidina veikų pavojingumą, sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių – žmonių sveikatai ir gyvybei, nuosavybei. Taigi nagrinėjamoje byloje turto vertė neturi reikšmės veikos vertinimui, nes veikos kvalifikavimą šioje byloje nulemia kito kvalifikuojančio požymio (turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu) konstatavimas. Šiuo atveju užtenka konstatuoti, kad nukentėjusiųjų turtas buvo sugadintas, o tai patvirtina tiek nukentėjusiosios V. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamuosiuose posėdžiuose, kuriuose ji nurodė, jog dėl sudegusio koridoriaus jai padaryta 2000 eurų žala, dėl aprūkusių sienų ir apdegusios virtuvės sienos jai padaryta 1000 eurų žala, dėl sudegusios spintos jai padaryta 120 eurų žala, virtuvinio komplekto dalys buvo sulietos vandeniu, tuo buvo padaryta 100 eurų turtinė žala, sudegusius drabužius vertina 3000 eurų, tiek nukentėjusiosios E. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamuosiuose posėdžiuose, kuriuose ji nurodė, jog dėl visų sudegusių drabužių, batų, rankinių ir kitų asmeninių daiktų jai padaryta 3000 eurų žala, tiek 2014 m. lapkričio 11 d. apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad buto Nr. 3 (kuriame gyvena V. B. ir E. K.) prieangio siena, besiribojanti su butu Nr. 1, yra apdegusi, siena ir daiktai aprūkę (1 t., b. l. 5–7), tiek 2014 m. lapkričio 13 d. papildomos apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad bute Nr. 3 virtuvės siena yra aprūkusi, kai kuriose vietose matyti išdegusios skylės iš buto Nr. 1 pusės (1 t., b. l. 12–13). Šias aplinkybes patvirtina ir Fotolentelėje Nr. 3012 prie 2014 m. lapkričio 13 d. papildomos apžiūros protokolo esančios nuotraukos Nr. 12–15 (1 t., b. l. 17–24). Vien tai, kad nukentėjusiosios civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškė, taip pat nepatvirtina manymo, jog nukentėjusiųjų turtas nebuvo sugadintas (kreiptis su civiliniu ieškiniu dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo yra nukentėjusiojo teisė, bet ne pareiga). Taigi, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo M. G. kaltės yra motyvuotos ir pagrįstos, taigi teismas ir šiuo aspektu nuteistojo M. G. veiką pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikavo teisingai.

21Nuteistojo M. G. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas M. G. veiksmus turėjo kvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą ir skirti už jį ne dvi, bet vieną bausmę.

22Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad LR BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007 pasisakė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios); kad tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010 ir kt.).

23Nusikaltimas, numatytas LR BK 187 straipsnio 2 dalyje, vertinamas kaip vienas tęstinis nusikaltimas, jei tam tikri veiksmai – neteisėtas turto sunaikinimas arba sugadinimas (šiuo atveju – visuotinai pavojingu būdu), buvo padaryti ne vieną kartą, bet atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą, siekiant tam tikro apibrėžto rezultato. Byloje neabejotinai nustatyta (tai matyti ir iš nuteistajam suformuluoto kaltinimo), kad nuteistasis M. G. svetimo turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu, sukeliant gaisrus, padarė tą pačią naktį (du gaisrai buvo sukelti per 2,5 val.), toje pačioje vietoje ir to paties asmeninio konflikto metu, t. y. nuteistasis, siekdamas įgyvendinti savo grasinimą ir bauginimą tų pačių nukentėjusiųjų atžvilgiu, tyčia sąmoningais veiksmais šio tikslo siekė ir vėliau tęsė šiuos veiksmus tik dėl to, kad pirmuoju atveju jis nepasiekė norimo rezultato – nesudegino nukentėjusiųjų gyvenamųjų patalpų. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo veiksmai buvo padaryti analogišku būdu – padegant buto, esančio ( - ), koridoriaus bei virtuvės sieną, kurios ribojasi su V. B. buto, esančio ( - ), kuriame ji gyvena su mama E. K. bei dviem mažamečiais vaikais, sienomis, analogiškomis aplinkybėmis – sukeliant gaisrą, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko – sunaikinti arba sugadinti nukentėjusiųjų butą visuotinai pavojingu būdu. Todėl esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nuteistojo M. G. padarytos nusikalstamos veikos turi būti vertinamos ir kvalifikuojamos pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį kaip tęstinė nusikalstama veika, t. y. kaip vienas, o ne kaip du atskiri nusikaltimai, dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos galutinės bausmės (LR BPK 328 straipsnio 1, 2 punktas).

24Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. G. 2014 m. lapkričio 11 d. apie 00.30 val., tyčia padegė S. I. priklausančio buto, esančio ( - ), koridoriaus sieną, kuri ribojasi su V. B. buto, esančio ( - ), kuriame ji gyvena su mama E. K. bei dviem mažamečiais vaikais, koridoriaus siena, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą – V. B. ir E. K. turtą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. G. 2014 m. lapkričio 11 d. apie 3.00 val., tyčia padegė S. I. priklausančio buto, esančio ( - ), sieną, kuri ribojasi su V. B. buto, esančio ( - ), kuriame ji gyvena su mama E. K. bei dviem mažamečiais vaikais, virtuvės siena, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą – V. B. turtą, V. B. padarydamas 6220 Eur turtinę žalą, o E. K. padarydamas 3000 Eur turtinę žalą, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 2 dalyje.

25Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 straipsnio 2 dalyje

26LR BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

27Žmogaus terorizavimas pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį reiškiasi žmogaus bauginimu. Tai gali būti grasinimas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingas žmogaus bauginimas, panaudojant psichinę prievartą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Tai reiškia, kad grasinimas padaryti veiką jau yra pabaigtas nusikaltimas. Pabrėžtina, kad bauginimo priemonės gali būti panaudotos nebūtinai siekiant kokios nors materialios naudos. Tai gali būti keršto, psichinio susidorojimo priemonė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-814/2006). Žmogaus terorizavimas pasireiškia tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja nukentėjusiojo atžvilgiu, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar priverstų atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2007). LR BK 145 straipsnio 2 dalyje taip pat kriminalizuotas ir sistemingas žmogaus bauginimas, kuris gali reikštis ne tik grasinimais atlikti aukščiau minėtas konkrečias pavojingas veikas, bet ir kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atvirus sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Todėl tokios sistemingos psichinės prievartos realumui konstatuoti nebūtina, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą bijoti būtent dėl savo gyvybės ir sveikatos, bet pakanka išvados, jog jis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010).

28Pirmosios instancijos teismas M. G. veiksmus visiškai pagrįstai vertino kaip nukentėjusiųjų V. B. ir E. K. terorizavimą ir bauginimą, kadangi šiais veiksmais jis siekė sukurti nukentėjusiosioms nesaugumo jausmą, baimę, tai darė sistemingai 2014 metais, laikotarpiu nuo spalio 6 d. iki lapkričio 11 d. Byloje nustatyta, kad nuteistasis M. G. sekė savo kaimynę nukentėjusiąją V. B. į darbą, sakydamas „tu vis tiek būsi mano, nori tu to ar ne“, rašė V. B. į mobiliojo ryšio telefoną grasinančio pobūdžio žinutes „nuplosiu“, užversiu“, „nupisiu nuo vaizdo“, nuolat kartojo nukentėjusiajai E. K.: „nu tu sena kurva, tu čia nesėdėsi, aš tave papjausiu ar sudeginsiu“. Negana to, M. G. savo grasinimą padegti V. B. ir E. K. namus vėliau ir įgyvendino, kas buvo neginčijamai nustatyta šioje baudžiamojoje byloje, taigi nėra jokio pagrindo abejoti šių M. G. grasinimų akivaizdumu ir realumu. Nukentėjusioji V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 42–44, 46–49), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė (bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus), kad M. G. nuo 2014 m. spalio 6 d. iki gaisro dienos dažnai naktį belsdavosi į duris, sakydavo, kad papjaus, padegs, rašydavo jai grasinančias žinutes. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. taip pat nurodė, kad dėl M. G. elgesio ji nuolat kviečia policiją, jis praktiškai kasdien jis ją terorizuodavo, gąsdindavo ir baugindavo, taip pat elgdavosi ir su jos mama E. K.. Kas naktį M. G. daužydavo į sienas šaukdamas: „Kurvos visos tokios pat kaip mano motina, degsit jūs“. Sekdamas paskui ją, būdamas girtas, jis eidamas paskui sakydavo: „palauk mažute“. Kadangi būdavo neaišku, ko iš jo galima tikėtis, ji jo bijodavo ir į darbą tekdavo bėgti. Nuolatinė baimė atsirado todėl, kad M. G. dėl jai nesuprantamų priežasčių ieškodavo dingsties užkabinti tiek ją, tiek jos mamą. Nukentėjusioji E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 65, 67–69), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė (bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus), kad M. G. beveik kasdien vartoja alkoholį, vaikščiodavo apsvaigęs, grasindavo, baugindavo ir terorizuodavo jos dukrą V. B., kasdien stovėdamas prie namo kampo jos laukdavo, sekdavo iki darbo, gąsdindavo, sakydamas: „nu žinai, tu vis tiek būsi mano, nori tu to ar ne“. M. G., grįžęs iš įkalinimo įstaigos, kai tik būdavo girtas arba apsvaigęs, o tai būdavo beveik kasdien, jis sutikęs ją kieme nuolat baugindavo, nuolat kartodavo, kad ją papjaus arba sudegins, sakydavo: „nu tu sena kurva, aš tave papjausiu, arba sudeginsiu, tu čia nesėdėsi“. Nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nukentėjusiąją pažįsta jau daug metų, tarp jų buvo artimi santykiai ir jie dažnai apsipykdavo, dėl ko rašydavo vienas kitam šiurkščias žinutes. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, M. G. kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai patvirtina ne tik nukentėjusiųjų V. B. ir E. K. parodymai, bet ir liudytojos L. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad M. G. nuolat daužo kaimynų buto duris, nuolat jiems grasina, kad sudegins, papjaus ir panašiai, tokiomis frazėmis, kaip „jūs visos kurvos kaip ir mano motina, aš jus nužudysiu, sudeginsiu“, „nužudysiu tavo vaikus“, pastarąją frazę sakė V. B.. Liudytojai A. S. ir J. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad M. G. V. B., jos mamai ir aplinkui gyvenantiems kaimynams dažnai grasina sakydamas „padegsiu, užmušiu“, „aš gi žudikas, aš nužudysiu visus“. Kokiomis tiksliai datomis ir kiek kartų jis yra taip grasinęs, nurodyti negali, tačiau tai daro nuolat, kai tik jis būna apsvaigęs nuo narkotikų ar alkoholio. Liudytoja R. M., kuri yra nuteistojo M. G. motina, teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad kai M. G. išgeria alkoholinių gėrimų, pasidaro agresyvus kaimynės V. B. atžvilgiu, rašo jai žinutes, kuriose ją vadina „šiukšle, kurva“. Žino, kad jis neseniai yra sugadinęs V. B. buto duris, laužėsi į jos namus.

29Nuteistojo M. G. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios V. B. pareiškimas dėl jos turto sugadinimo ar jos kaip liudytojos parodymai, kuriuose ji jau užsimena ir apie terorizavimą, negali būti prilyginami nukentėjusiojo skundui dėl LR BK 145 str. 2 d. nurodyto nusikaltimo padarymo, tas pats pasakytina ir apie E. K. parodymus, todėl M. G. apskritai negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

30LR BK 145 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. Analogiška sąlyga ikiteisminiam tyrimui pradėti nustatyta ir LR BPK 167 straipsnyje. Nesant nukentėjusiųjų juridiškai išreikštos valios inicijuoti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, procesas galimas tik esant prokuroro motyvuotam reikalavimui, išdėstytam procesiniame dokumente. Nagrinėjamojoje byloje nukentėjusiųjų V. B. ir E. K. valia persekioti M. G. dėl jam inkriminuotos veikos išreikšta aiškiai ir abejonių nekelia. V. B. 2014 m. lapkričio 11 d. apklausos protokole (1 t., b. l. 43, 44) nurodė, kad sugrįžęs iš įkalinimo įstaigos M. G. pradėjo grasinti jai, jos mamai ir vaikams, sakydamas „kurvos visos tokios pačios kaip mano motina, degsit jūs“, dėl jo elgesio nuolat kviečiama policija. Dėl šių jo veiksmų V. B. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, o jį atliekančių pareigūnų izoliuoti M. G. bei imtis priemonių jų saugumo užtikrinimui. Liudytojos V. B. papildomos apklausos protokole (1 t., b. l. 46, 47) ji nurodė, kad 2014 m. lapkričio 11 d. M. G. šaukė „nu šiukšlės, degsit jūs“. E. K. 2014 m. lapkričio 11 d. apklausos protokole (1 t., b. l. 65) nurodė, kad M. G. vos grįžęs iš įkalinimo įstaigos pradėjo grasinti joms su dukra, dažniausiai sako, kad dukrą papjaus, o ją su anūkėmis sudegins. Jis yra išlaužęs jų buto duris, grasino jas nužudyti, sudeginti ir papjauti. Prašė ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų izoliuoti M. G. ir imtis priemonių jų saugumo užtikrinimui, kadangi M. G. grasinimą sudeginti ją, nužudyti išsako labai dažnai, ne rečiau kaip kas antrą dieną, rėkia pas save namuose arba išėjęs į kiemą. Mano, kad M. G. grasinimai, kaip rodo sukelti gaisrai, yra realūs, kadangi jei jos su dukra būtų miegojusios ir negirdėjusios jo riksmų bei neužuodę smalkių kvapo, būtų sudegusios. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusiosios reiškė valią, kad M. G. būtų nuteistas už savo veiksmus, t. y. ne tik už svetimo turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu, bet ir už jų terorizavimą. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais bandoma pagrįsti ikiteisminio tyrimo neteisėtumą, yra dirbtiniai ir iškreipiantys baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso normų prasmę. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., 2012 m. lapkričio 20 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2012).

31Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų V. B. ir E. K., taip pat liudytojų A. S., L. S., J. Z., R. M. parodymai, apžiūros protokolas, kuris patvirtina grasinančio pobūdžio SMS žinučių rašymą į V. B. mobiliojo ryšio telefoną, taip pat ir kita bylos medžiaga sudaro vieningą visumą nepaneigtų ir vienas kitą papildančių įrodymų, patvirtinančių, kad M. G. 2014 metais, laikotarpiu nuo spalio 6 d. iki lapkričio 11 d. terorizavo ir sistemingai baugino V. B. ir E. K., todėl M. G. nusikalstama veika pagrįstai ir teisėtai kvalifikuota kaip žmogaus terorizavimas ir bauginimas pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį.

32Dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal LR BK 75 straipsnį

33Nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde taip pat prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, kadangi apylinkės teismas pagrįstai netaikė LR BK 75 straipsnio nuostatų ir paskyrė nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę.

34Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamų veikų, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (ar nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos ir pan., ar nuteistasis apskritai turi polinkį daryti nusikalstamas veikas, visumą, gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo.

35Iš bylos duomenų matyti, kad M. G. anksčiau teistas net penkis kartus, nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, taigi jis yra recidyvistas (LR BK 27 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamą veiką jis padarė praėjus trumpam laikotarpiui, kai baigė atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendį (bausmę atliko 2013 m. gruodžio 23 d., tačiau vėl nusikalto 2014 m. lapkričio 11 d.), be to, jis Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, kurį padarė 2014 m. spalio 22 d. tų pačių nukentėjusiųjų atžvilgiu. Visa tai rodo, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro ir yra linkęs nusikalsti. Todėl, įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. nubausti M. G., atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad kitos rūšies bausmių nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, taigi šiuo metu jis privalo būti izoliuotas nuo visuomenės.

36Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė galutinę bausmę (LR BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas), todėl nuteistojo M. G. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendis keistinas. Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmetamas.

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Nutarė

38nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.

39Nuteistojo M. G. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

40Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti:

41M. G. veikas, dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį (2014 m. lapkričio 11 d., 00.30 val. epizodas) ir pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį (2014 m. lapkričio 11 d., 3.00 val. epizodas), kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį ir už šios veikos padarymą jam paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

42Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį ir LR BK 187 straipsnio 2 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

43Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtos švelnesnės 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir galutinę subendrintą bausmę M. G. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

44Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 3. M. G. pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2014 metais,... 4. Be to, jis pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m.... 5. Be to, jis pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m.... 6. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m.... 7. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. G. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas... 8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad M. G. baudžiamojoje byloje... 9. Apeliantas nurodo, kad teismas, argumentuodamas, kodėl M. G. turėtų atsakyti... 10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje... 11. Apelianto manymu, M. G. veiksmuose galima būtų įžvelgti turto sunaikinimo... 12. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja... 13. Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo M. G. gynėjo... 14. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 15. Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas... 16. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 187 straipsnio 2 dalyje... 17. LR BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino... 18. Nuteistojo apeliaciniame skunde prašoma M. G. veiką perkvalifikuoti į LR BK... 19. Nukentėjusioji V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 42–44,... 20. Nuteistojo M. G. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad... 21. Nuteistojo M. G. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas apeliaciniame skunde... 22. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad LR BK 63 straipsnio 10 dalyje... 23. Nusikaltimas, numatytas LR BK 187 straipsnio 2 dalyje, vertinamas kaip vienas... 24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. G. 2014 m. lapkričio 11... 25. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 straipsnio 2 dalyje... 26. LR BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas terorizavo žmogų... 27. Žmogaus terorizavimas pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį reiškiasi žmogaus... 28. Pirmosios instancijos teismas M. G. veiksmus visiškai pagrįstai vertino kaip... 29. Nuteistojo M. G. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliaciniame skunde... 30. LR BK 145 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse... 31. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų V. B. ir... 32. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal LR BK 75 straipsnį... 33. Nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde taip pat prašo atidėti paskirtos... 34. Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas... 35. Iš bylos duomenų matyti, kad M. G. anksčiau teistas net penkis kartus,... 36. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 38. nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.... 39. Nuteistojo M. G. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą... 40. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti:... 41. M. G. veikas, dėl kurių jis buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 187... 42. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal LR BK... 43. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą... 44. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....