Byla e2A-489-381/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Konstantino Gurino,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2639-273/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo vykdyti pirkimo sutartį, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Entafarma“, ir A. Zapalskio individuali įmonė „Azas“, išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nemuno vaistinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninei prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą nutraukti supaprastinto mažos vertės Sauskelnių ir kitų panašių asmens higienos reikmenų pirkimo procedūras bei grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį bei įpareigoti atsakovę vykdyti su ieškove 2017 m. liepos 24 d. sudarytą Sauskelnių ir kitų panašių asmens higienos reikmenų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. F417-07/24-1, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad pateikė pasiūlymą atsakovės vykdomame viešajame pirkime. 2017 m. liepos 20 d. atsakovė informavo konkurso dalyvius apie jo rezultatus – ieškovės pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu. Tuo pačiu pranešimu ieškovė buvo informuota, jog ji yra kviečiama pasirašyti sutartį iki 2017 m. liepos 28 d. Tą pačią liepos 20 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su paklausimu, ar galima pasirašytą sutartį atsiųsti paštu, o ne atvykti pas atsakovę. Atsakovė nedelsiant atsakė, jog „sutartį galima pasirašyti ir paštu“, todėl ieškovė nusiuntė perkančiajai organizacijai elektroninį sutarties variantą su užpildytais savo rekvizitais. 2017 m. liepos 27 d. ieškovė paštu gavo atsakovės pasirašytą sutartį, kurią tą pačią dieną pasirašė ir išsiuntė atsakovės adresu per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą.
  3. 2017 m. rugpjūčio 2 d. perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis informavo, jog „<...> komisija, gavusi tiekėjo pretenziją, ir iš dalies su ja sutikusi, vadovaudamasi pirkimo sąlygų 15.8 punktu priėmė sprendimą nutraukti Sauskelnių ir kitų panašių asmens higienos reikmenų pirkimo procedūras“. Ieškovė, vadovaudamasi VPĮ 101 straipsnio 3 dalimi, 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl konkurso nutraukimo, kuria prašė: (i) perkančiosios organizacijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą laikyti neteisėtu ir negaliojančiu ir jį panaikinti; (ii) pasirašytą sutartį tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjos laikyti galiojančia nuo jos pasirašymo momento. 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. R2-108 dėl pretenzijos atsakovė informavo, jog (i) priėmė sprendimą atmesti ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą; (ii) nekeisti perkančiosios organizacijos 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo.
  4. Ieškovė teigia, kad šio ginčo atveju perkančioji organizacija negalėjo nutraukti pirkimo procedūrų, nes, priimant skundžiamą 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą, pirkimo sutartis jau buvo sudaryta: pati perkančioji organizacija dar 2017 m. liepos 24 d. ieškovei paštu atsiuntė l. e. p. direktorės D. K. pasirašytą Sauskelnių ir kitų panašių asmens higienos reikmenų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. F417-07/24-1 (toliau – Sutartis), kurią ieškovė gavo 2017 m. liepos 27 d.; tuo tarpu ieškovė Sutartį pasirašė ir išsiuntė atsakovei registruotu paštu tą pačią 2017 m. liepos 27 d. Taigi 2017 m. rugpjūčio 2 d., kuomet perkančioji organizacija priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, sutartis buvo sudaryta, t. y. pirkimas buvo pasibaigęs, todėl nebegalėjo būti nutrauktas.
  5. 2017 m. rugpjūčio 2 d. pranešime išdėstydama pirkimo nutraukimo motyvus, perkančioji organizacija nenurodė jokių priežasčių, kad (i) jai nei iki pirkimo, nei jį pradėjus, nebuvo žinomos aplinkybės, lėmusios sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, (ii) kad žinojimas arba tų aplinkybių atsiradimas nepriklausė nuo pačios perkančiosios organizacijos, (iii) kad perkančioji organizacija nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Taigi, perkančioji organizacija ne tik neteisėtai nutraukė pirkimo procedūras, bet ir tokio savo sprendimo nemotyvavo ir nepagrindė. Perkančioji organizacija skundžiamu sprendimu ieškovę informavo, jog nutraukia pirkimo procedūras, nes gavo kito dalyvio pretenziją, su kuria iš dalies sutiko. Tačiau VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatomis siekiama visiškai priešingų tikslų, o būtent kad nebūtų nutraukiamos teisėtos viešojo pirkimo procedūros ir jog sąžiningai bei teisėtai pirkimą laimėję tiekėjai nebūtų eliminuojami iš laimėtojų. Todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nutraukti pirkimą, nes tai prieštarauja VPĮ 7 straipsnio 5 daliai.
  6. Perkančioji organizacija, priimdama skundžiamą sprendimą, padarė eilę pažeidimų, pirma, perkančioji organizacija kaip konkurso nutraukimo pagrindą nurodė pirkimo taisyklių 15.8 punktą, kuris numato, jog perkančioji organizacija bet kuriuo metu, iki sutarties pasirašymo dienos, gali nutraukti pirkimo procedūras ir atsisakyti pirkti prekes, bei pasirašyti sutartį. Tačiau pirkimo sutartis, perkančiajai organizacijai priimant sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, jau buvo pasirašyta. Taigi dar iki atsakovės nurodytos pirkimo sutarties pasirašymo dienos, o būtent iki 2017 m. liepos 28 d. Sutartis buvo pasirašyta abiejų šio ginčo šalių, todėl perkančioji organizacija neturėjo teisės remdamasi minėtu konkurso sąlygų punktu nutraukti pirkimą, o vis tik priėmusi tokį sprendimą, pažeidė konkurso sąlygų 15.8 punktą.
  7. Antra, net ir tuo atveju, jeigu atsakovė būtų priėmusi sprendimą dėl konkurso nutraukimo dar iki Sutarties pasirašymo dienos, toks sprendimas turėjo būti motyvuotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis. Atsakovė savo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras visiškai nemotyvavo, nenurodė aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti ir kurios turėjo esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai. Tai, kad kitas konkurso dalyvis pateikė pretenziją, negali būti ir nėra iš anksto nenumatoma aplinkybė, dėl kurios neįmanomas tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas. Tokiu būdu atsakovė akivaizdžiai pažeidė ne tik VPĮ 7 straipsnio 5 dalį (galiojusią iki 2017 m. liepos 1 d.), bet ir perkančiosios organizacijos direktorės 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-8 patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 60 punktą, numatantį, jog priimdama sprendima? de?l pirkimo procedu?ru? nutraukimo, perkanc?ioji organizacija atsiz?velgia i? konkrec?ias aplinkybes ir priima motyvuota? sprendima?.
  8. Trečia, atsakovė 2017 m. rugpjūčio 23 d. atsakyme į ieškovės pretenziją nurodė, jog laikosi pozicijos, kad ieškovė nepasirašė pirkimo sutarties iki perkančiosios organizacijos nustatyto termino, o būtent iki 2017 m. liepos 28 d., ir vertino tai, kaip atsisakymą sudaryti sutartį. Tačiau tokia pozicija visiškai neatitinka tikrovės, nes perkančioji organizacija 2017 m. liepos 24 d. ieškovei atsiuntė l. e. p. direktorės D. K. pasirašytą Sutartį, kurią ieškovė gavo 2017 m. liepos 27 d. Sutartį ieškovė pasirašė 2017 m. liepos 27 d. ir abiejų šalių pasirašytą Sutartį per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą išsiuntė perkančiajai organizacijai. 2017 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos pašto kurjerių tarnyba pateikė ieškovei Sutarties pristatymo perkančiajai organizacijai patvirtinimo pranešimą.
  9. Akivaizdu, jog ieškovė nepažeidė perkančiosios organizacijos nustatyto pirkimo sutarties pasirašymo termino. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų praleidusi Sutarties pasirašymo terminą, atsakovė nebūtų turėjusi teisės nutraukti pirkimo procedūrų. Pirmajam pasiūlymų eilėje esančiam tiekėjui (šiuo atveju ieškovei), neatvykus pasirašyti sutarties, remiantis pirkimo taisyklių 14.4 punktu, perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį. Taigi priėmusi sprendimą ne sudaryti pirkimo sutartį su antru eilėje buvusiu tiekėju, o be pagrindo nutraukusi pirkimo procedūras, perkančioji organizacija priėmė neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Ieškovės nuomone, tokiu būdu perkančioji organizacija nutraukė pirkimą būtent siekdama eliminuoti ieškovę iš konkurso dėl subjektyvių priežasčių (ne tas dalyvis, kurio tikėjosi perkančioji organizacija, laimėjo konkursą).
  10. Nagrinėjamoje byloje teismui pripažinus perkančiosios organizacijos veiksmus bei skundžiamą sprendimą neteisėtu, perkančiosios organizacijos pareigos tinkamai vykdyti viešojo pirkimo procedūras išlieka, todėl ji su tiekėjais turi būti grąžinami į pirminę prieš (nustatytą) pažeidimą padėtį. Grąžinus perkančiąją organizaciją atgal į pirkimo procedūras, ji, remdamasi VPĮ ir pačios perkančiosios organizacijos nustatytomis konkurso sąlygomis, pagal savo kompetenciją privalo priimti teisėtus sprendimus dėl pirkimo procedūrų vykdymo. Todėl šio ginčo atveju perkančioji organizacija turi būti įpareigota vykdyti galiojančią ir teisėtai sudarytą Sutartį su ieškove.
  11. Atsakovė VšĮ Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  12. Atsakovė nurodė, kad tenkino ieškovės prašymą atsiųsti pasirašytą Sutartį paštu per kurjerį, tačiau ieškovė iki 2017 m. liepos 28 d. nepristatė pasirašytos pirkimo sutarties atsakovei per pašto kurjerį, kaip jai buvo leista, ir net neinformavo atsakovės, ar pasirašė pirkimo sutartį. Todėl perkančioji organizacija, vadovaudamasi pirkimo sąlygų 14.4 punktu, 2017 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą laikyti, kad tiekėja atsisakė sudaryti pirkimo sutartį ir tą pačią dieną per CVP IS informavo ieškovę apie priimtą sprendimą laikyti, kad ji atsisakė sudaryti pirkimo sutartį, nes laiku neįvykdė pirkimo sąlygų 14.4 punkto reikalavimo iki atsakovės nurodyto laiko pasirašyti pirkimo sutartį. Tą pačią 2017 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė priėmė sprendimą dėl pirkimo nutraukimo ir apie jį informavo ieškovę kitu pranešimu. Tik 2017 m. rugpjūčio 4 d. atsakovei buvo pristatyta ieškovės pasirašyta pirkimo sutartis. Atsakovė taip pat nustatė, kad ieškovė ne tik nepristatė laiku pasirašytos pirkimo sutarties, bet ir ją išsiuntė per paštą tik 2017 m. rugpjūčio 1 d., t. y. jau praleidus terminą.
  13. Ieškovė ieškinyje neprašo panaikinti atsakovės sprendimo laikyti, kad ieškovė atsisakė sudaryti pirkimo sutartį, t. y. faktiškai pašalinti ieškovę iš pirkimo, apie kurį atsakovė informavo ieškovę pranešimu „Pašalinimo iš Pirkimo sprendimas“. Teoriškai, net ir tenkinus ieškinį ir panaikinus sprendimą dėl pirkimo nutraukimo, ieškovė neturi galimybės laimėti toliau tęsiamo pirkimo, kadangi galioja ieškovės nenuginčytas atsakovės sprendimas, apie kurį ieškovė buvo informuota ir dėl kurio apskundimo suėjo įstatymo nustatytas terminas (15 dienų terminas pretenzijai pateikti), t. y. ieškovė faktiškai yra galutinai pašalinta iš pirkimo.
  14. Pirkimo dalyvė A. Zapalskio IĮ „Azas“ 2017 m. liepos 27 d. pateikė pretenziją, ginčydama sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu, nes šis neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų. Atsakovė privalėjo nagrinėti šią pretenziją, o šalys pretenzijos nagrinėjimo laikotarpiu negalėjo sudaryti pirkimo sutarties, nes ieškovė nepranešė, ar sudarė pirkimo sutartį iki pretenzijos pateikimo, be to, atsakovė neturėjo galimybės dalyvių informuoti, kad pirkimo sutartis yra pasirašyta, kaip nustato VPĮ 7 straipsnio 3 dalis, arba CVP IS priemonėmis. Šiuo atveju ieškovė elgėsi nerūpestingai, nepranešė apie galimai pasirašytos pirkimo sutarties sudarymo momentą atsakovei bent telefonu ir nepateikė pirkimo sutarties sudarymo įrodymų nei paštu, nei elektroniniu paštu, nei per CVP IS ar kitomis elektroninėmis priemonėmis, prisiimdama visą riziką dėl tokio savo neatsakingo neveikimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad ieškovė laiku nepristatė pasirašytos pirkimo sutarties atsakovei ar kitu būdu laiku neinformavo apie pasirašytą sutartį, todėl ieškovė neteko teisės sudaryti pirkimo sutartį pagal pirkimo sąlygų 14.4 punktą. Bet kuriuo atveju, pirkimo sutartis su ieškove negalėjo būti teisėtai sudaryta dėl A. Zapalskio IĮ „Azas“ 2017 m. liepos 27 d. pateiktos pretenzijos, kurią atsakovė privalėjo nagrinėti ir šalys negalėjo sudaryti pirkimo sutarties pretenzijos nagrinėjimo laikotarpiu ir 15 dienų po atsakymo į pretenziją išsiuntimo šiai tiekėjai pagal VPĮ 941 straipsnio nuostatas.
  15. Ieškinio priede Nr. 11 pateiktas išrašas nepatvirtina sutarties pasirašymo ir registruoto laiško Nr. ( - ) išsiuntimo 2017 m. liepos 27 d., nes išrašas sudarytas ieškovės darbuotojo – administracijos vadovo S. T., o ne AB „Lietuvos paštas“ darbuotojo, t. y. išrašas visiškai neatitinka patikimo ir įtikinamo įrodymo kriterijaus. Be to, elektroninis išrašas iš AB „Lietuvos paštas“ elektroninės siuntų paieškos sistemos apie siuntą Nr. ( - ) patvirtina, kad ieškovė išsiuntė laišką su sutartimi tik 2017 m. rugpjūčio 1 d., t. y. ieškovė nei pretenzijoje, nei ieškinyje nepateikė patikimų įrodymų, kad ji pasirašė pirkimo sutartį iki A. Zapalskio IĮ „Azas“ 2017 m. liepos 27 d. pateiktos pretenzijos, arba iki 2017 m. liepos 28 d. nustatyto termino, iki kurio turėjo būti pasirašyta sutartis. Ieškovės ir atsakovės buveinės yra Kaune, 9 km arba 13 min važiavimo automobiliu atstumu (www.google.lt/maps), tačiau laiškas išsiųstas per Vilniaus logistikos centrą, esantį Rodūnio kelias 8, Vilniuje, kas papildomai patvirtina, kad ieškovė nesirūpino savalaikiu pirkimo sutarties pasirašymu ir informavimu apie sudarytą pirkimo sutartį.
  16. Pirkimo sąlygų 15.8 punktas nustatė, kad perkančioji organizacija bet kuriuo metu, iki sutarties pasirašymo dienos, gali nutraukti pirkimo procedūras ir atsisakyti pirkti prekes, bei pasirašyti sutartį. Atsakovė, teisėtai ir pagrįstai, pasinaudodama šia teise, 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu nutraukė pirkimą, kadangi nustatė, jog ieškovės pateiktas pirkimui pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų, todėl turėjo būti atmestas. Dėl analogiškų priežasčių turėjo būti atmestas ir antroje vietoje esantis UAB „Entafarm“ pasiūlymas. Taigi pirkimo sutartis su ieškove teisėtai net negalėjo būti sudaryta, o jeigu ji ir būtų sudaryta, tai ji pripažintina negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Kadangi pirkime nebelieka konkurencijos, nes po ieškovės ir UAB „Entafarm“ pasiūlymų atmetimo liktų vienintelis didžiausios kainos A. Zapalskio IĮ „Azas“ pasiūlymas, atsakovė priėmė sprendimą nutraukti pirkimą, kaip dėl pirkimo metu paaiškėjusių šių naujų ir nenumatytų aplinkybių.
  17. Atsakovė, patikrinusi A. Zapalskio IĮ „Azas“ pretenzijoje nurodytus faktus, pripažino, kad ieškovė ir UAB „Entafarm“ nesilaikė pirkimo sąlygų 3.1 punkto reikalavimo pateikti dokumentus, kurių reikalaujama techninėje specifikacijoje. Pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ 2 ir 3 punktuose nurodytas sąrašas dokumentų, kuriuos tiekėjai turėjo pateikti, įrodant prekių atitikimą techninės specifikacijos reikalavimams. Tiekėjai savo pasiūlymuose nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad jų siūlomų prekių Nr. 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 sugeriamasis sluoksnis turi antibakterinių savybių, kaip nustatyta pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ 3 punkto lentelėje, todėl šie pasiūlymai turėjo būti atmesti. Atsakovė negalėjo prašyti tiekėjų pakeisti savo pasiūlymus ir papildyti trūkstamais dokumentais, nes tuomet pažeistų VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
  18. Teismui pateiktame dublike ieškovė prašė teismo pripažinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimo procedūras neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti perkančiosios organizacijos sprendimą laikyti, kad ieškovė atsisakė sudaryti pirkimo sutartį neteisėtu ir jį panaikinti; grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį ir įpareigoti atsakovę vykdyti su ieškove sudarytą Sutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  19. Ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovė 2017 m. liepos 24 d. l. e. p. direktorės D. K. pasirašytą Sauskelnių ir kitų panašių asmens higienos reikmenų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. F417-07/24-1 atsiuntė ieškovei registruotąja pašto siunta tik 2017 m. liepos 27 d. Tą pačią dieną ieškovė sutartį pasirašė ir išsiuntė atsakovės adresu per kurjerių tarnybą (t. y. per UAB „Samus“). Kurjeriui pasirašytą sutartį ieškovė perdavė minėtą 2017 m. liepos 27 d., ką patvirtina prie dubliko pridedamas siuntos perdavimo – priėmimo aktas, pasirašytas UAB „Samus“. Todėl atsakovė yra visiškai neteisi teigdama, jog ieškovė sutartį išsiuntė tik 2017 m. rugpjūčio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė sutartį pasirašė liepos 24 d. (tokia data nurodyta sutartyje), ieškovė ją gavo liepos 27 d. ir tą pačią dieną ją pasirašė ir perdavė kurjeriui, konstatuotina, jog sutartis abiejų šalių buvo pasirašyta, t. y. sudaryta 2017 m. liepos 27 d., nepraleidus perkančiosios organizacijos nustatyto termino sutartį pasirašyti iki 2017 m. liepos 28 d. Be to, pasirašyta sutartis šio ginčo atveju galėjo būti įteikta kurjeriui vėliausiai iki 2017 m. liepos 28 d. dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, o kadangi ieškovė ją įteikė kurjeriui 2017 m. liepos 27 d., perkančiosios organizacijos nustatyto termino sutarčiai pasirašyti ji nepraleido, todėl atsakovė neteisėtai pripažino, kad ieškovė atsisakė sudaryti pirkimo sutartį, o priimant 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą sutartis jau buvo abiejų šalių pasirašyta, todėl pirkimo procedūros negalėjo būti nutrauktos.
  20. Tai, kad kitas konkurso dalyvis pateikė pretenziją, negali būti ir nėra iš anksto nenumatoma aplinkybė, dėl kurios neįmanomas tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas. Atitinkamai, tai, kad vieno ar dviejų konkurso dalyvių pasiūlymai gali neatitikti reikalavimų, numatytų techninėje specifikacijoje, taip pat nėra ir negali būti iš anksto nenumatoma aplinkybė, dėl kurios neįmanomas tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas. Be to, A. Zapalskio IĮ „Azas“ pasiūlymas atitiko konkurso sąlygas. Taigi konkurso sąlygas atitikus vienam iš trijų dalyvių, šio pasiūlymas ir turėjo būti pripažintas laimėtoju, o konkursas negalėjo būti nutrauktas.
  21. Akivaizdu, jog atsakovė pretenziją gavo jau po Sutarties pasirašymo dienos, nors VPĮ 941 straipsnio normos perkančiajai organizacijai leidžia nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos. Be to, perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, privalo nedelsiant stabdyti pirkimo procedūras. Šio ginčo atveju Perkančioji organizacija ne tik kad nagrinėjo pretenziją, kuri buvo gauta jau po sutarties pasirašymo, bet ir nepranešė konkurso dalyviams apie tai, kad buvo gauta pretenzija, dėl ko stabdomos pirkimo procedūros. Tokiais veiksmais perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 941 straipsnyje įtvirtintas pretenzijų nagrinėjimo taisykles.
  22. Nesuvokiamas ir nepateisinamas atsiliepime nurodytas atsakovės sprendimas iš dalies patenkinti A. Zapalskio IĮ „Azas“ gautą pretenziją, nepaprašius ieškovės paaiškinti/patikslinti, ar siūlomų prekių Nr. 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 sugeriamasis sluoksnis turi antibakterinių savybių, kaip nustatyta pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ 3 punkto lentelėje. Be to, iš ieškovės kartu su pasiūlymu pateiktų produktų aprašymų matyti, jog jos pasiūlytos prekės, kurių eilės Nr. 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8, yra sudarytos iš antibakterinių medžiagų, todėl visiškai atitinka pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ 3 punkto lentelėje nurodytus reikalavimus, ką papildomai patvirtina prekių gamintojo pažyma.
  23. Ieškovė pabrėžė, jog tiek pretenzija, tiek ieškiniu aiškiai ginčijo atsakovės poziciją ir įrodė, jog Sutartis iki 2017 m. liepos 28 d. buvo abiejų šalių sudaryta. Be to, ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę vykdyti su ieškove sudarytą sutartį. Toks reikalavimas pats savaime reiškia ir ieškovės reikalavimą pripažinti perkančiosios organizacijos sprendimą laikyti, kad ieškovė atsisakė sudaryti sutartį, neteisėtu. Nepaisant to, ieškovė dubliku tokį reikalavimą išskiria kaip savarankišką.
  24. Atsakovė teismui pateiktame triplike papildomai nurodė, kad po jos atsiliepimo į ieškinį, dubliko rezoliucinėje dalyje ieškovė nurodė, kad siekia panaikinti neteisėtą atsakovės sprendimą pripažinti, kad ieškovė atsisakė pasirašyti pirkimo sutartį, tačiau laiku šio sprendimo ginčyti nepradėjo ir tai daro neteisėtai dublike, nesilaikydama VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytų apskundimo terminų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 4233 straipsnio 2 dalies. Be to, procesiškai ieškovė iki šiol nepateikė teismui pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo, papildant nauju reikalavimu, kaip nustato CPK 141 straipsnio 1 dalis.
  25. Ieškovė, ginčydama sprendimą dėl pirkimo nutraukimo, pagal ankstesnį atsakovės sprendimą jau galutinai pašalinta iš pirkimo, iš esmės veikia ne savo, o trečiųjų asmenų UAB „Entafarm“ ir A. Zapalskio IĮ „Azas“ naudai, nes, teoriškai, teismui panaikinus sprendimą dėl pirkimo nutraukimo, atsakovė turėtų tęsti pirkimo procedūras ir nustatyti naują pasiūlymų eilę, įvertindama tik UAB „Entafarm“ ir A. Zapalskio IĮ „Azas“ pasiūlymus, tačiau ieškovei nepripažįstamas materialinis teisinis suinteresuotumas ginti ne savo, o kitų asmenų interesus, todėl civilinė byla turi būti nutraukta.
  26. UAB „Samus“ kurjerės sudarytas perdavimo – priėmimo aktas kelia abejonių, kadangi jis galimai 2017 m. liepos 27 d negalėjo būti sudarytas, į jį įrašant siuntos registravimo numerį ( - ), juk šis unikalus registracijos numeris suteikiamas AB „Lietuvos paštas“ registruojant siuntą, o byloje pateikti įrodymai, kad siunta AB „Lietuvos paštas“ buvo priimta (t. y. užregistruota) tik 2017 m. rugpjūčio 1 d. Be to, ieškovė tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje nurodė, kad siuntą išsiuntė per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą, tačiau dublike nurodo, kad siuntą įteikė ne AB „Lietuvos pašto“ kurjeriams, o UAB „Samus“. Tuo tarpu UAB „Samus“ tinklalapyje pateiktos 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. IS11-002 patvirtintos UAB „Samus“ pasiuntinių paslaugų taisyklės, kurių 6.2 punkte nustatyta, kad klientas turi galimybę pasirinkti skubų siuntos Lietuvoje pristatymą per 1 dieną, todėl dar kartą nepagrįsti ieškovės tvirtinimai, jog ji negalėjo per vieną dieną pristatyti pasirašytos sutarties, o siunta galėjo keliauti iki atsakovės nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., t. y. net aštuonias dienas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – VšĮ Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą dėl Pirkimo nutraukimo pripažino negaliojančiu.
  2. Teismas nustatė, kad iš ieškovės pretenzijos bei ieškinio pareiškimo turinio matosi, kad ieškovė perkančiajai organizacijai kelia tuos pačius reikalavimus kaip ir pretenzijoje, todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės sprendimą dėl pirkimo nutraukimo yra nepagrįsti.
  3. Teismas sprendė, kad ieškovė laiku nepristatė ir neinformavo atsakovės apie pasirašytą sutartį, iki 2017 m. liepos 28 d. atsakovė neturėjo duomenų, kad ieškovė sutartį pasirašė, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė neteko teisės sudaryti sutartį pagal pirkimo sąlygų 14.4 punktą. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad sutartis teisėtai negalėjo būti sudaryta dar ir dėl to, kad A. Zapalskio IĮ „Azas“ 2017 m. liepos 27 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurią atsakovė privalėjo nagrinėti ir šalys negalėjo sudaryti pirkimo sutarties pretenzijos nagrinėjimo laikotarpiu ir 15 dienų po atsakymo į pretenziją išsiuntimo šiam tiekėjui. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovės 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas laikyti, kad ieškovė atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį, nes laiku neįvykdė Pirkimo sąlygų 14.4 punkto reikalavimo – iki atsakovės nurodyto laiko pasirašyti sutartį – yra pagrįstas.
  4. Kadangi ieškovė neskundė perkančiosios organizacijos sprendimo dėl ieškovės pateikto pasiūlymo neatitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams ir ieškovės pašalinimo iš pirkimo, todėl teismas nusprendė neanalizuoti ir nepasisakyti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinant ieškovės pasiūlymą pagal atsakovės patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimo taisyklių reikalavimus.
  5. Teismas, sutikdamas su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, sprendė, kad nebuvo jokio teisiškai pagrindžiamo pagrindo atsakovei, pripažinus kitų, pasiūlymų eilėje buvusių pirmesnių, tiekėjų pasiūlymus neatitinkančiais pirkimo sąlygų, nutraukti pirkimo procedūras ir nepasiūlyti likusiam tiekėjui, pateikusiam paskutinįjį pasiūlymų eilėje esantį pasiūlymą, jeigu jis neviršija suplanuotos pirkimo vertės bei atitinka kitas pirkimo sąlygas, sudaryti pirkimo sutartį.
  6. Teismas nurodė, kad kadangi pirkimo sutartis iki 2017 m. liepos 28 d. nebuvo pasirašyta, t. y. sutartis nebuvo sudaryta, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę vykdyti su ieškove sudarytą sutartį. Tačiau teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimo procedūras neteisėtu ir jį panaikinti, nes atsakovė, prieš priimdama sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, nepasinaudojo visomis pirkimo sąlygose (14.4 punktas) ir teisės aktuose numatytomis galimybėmis išvengti minėto sprendimo priėmimo, todėl atsakovės sprendimas nutraukti pirkimą negali būti vertinamas kaip atitinkantis viešųjų pirkimų principus. Kadangi perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės pirkimui nutraukti nėra išimtinio pobūdžio, nėra objektyvių priežasčių pirkimui nutraukti bei perkančioji organizacija turi realias galimybes išsaugoti šio pirkimo teisinius santykius, teismas padarė išvadą, kad atsakovė priėmė neteisėtą sprendimą nutraukti konkursą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Ieškovė UAB „Nemuno vaistinė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų patenkintas visiškai, priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės procesiniuose dokumentuose pateikta faktų interpretacija, jog ieškovės kartu su ieškiniu pateikta pašto siuntų ataskaita buvo sudaryta ieškovo darbuotojo S. T. Priešingai, S. T. tiesiog sudarė teismui teiktiną įrodymą, t. y. padarė išrašą iš kurjerių tarnybos SAMUS elektroninės duomenų bazės. Ši elektroninė duomenų bazė priklauso UAB „Samus“ ir yra pildoma išimtinai šios kurjerių tarnybos. Taigi išrašu iš SAMUS duomenų bazės, kuri leidžia matyti visas siuntėjo perduotas siuntas bei jų būseną, apeliantė patvirtino ir įrodė, jog pirkimo sutartį kurjerių tarnybai UAB „Samus“, o ne AB „Lietuvos paštas“, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, ieškovė perdavė ne 2017 m. rugpjūčio 1 d., o 2017 m. liepos 27 d., t. y. nepraleisdama perkančiosios organizacijos nustatyto termino pirkimo sutarčiai pasirašyti.
  2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino fakto, jog pirkimo sutartis buvo sudaryta nuo momento, kai ją pasirašė abi šalys, t. y. 2017 m. liepos 27 d., kuomet atsakovės atsiųstą pirkimo sutartį pasirašė ieškovės atstovas ir vienas sutarties egzempliorius buvo perduotas kurjerių tarnybai įteikti ją atsakovei. Taigi pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, neteisėtai pripažino, jog ieškovė atsisakė sudaryti pirkimo sutartį.
  3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai suabejojo UAB „Samus“ kurjerės sudarytu perdavimo – priėmimo aktu dėl jo surašymo 2017 m. liepos 27 d., įrašant siuntos registravimo numerį ( - ), nes pasak teismo, unikalus registracijos numeris suteikiamas AB „Lietuvos paštas“ registruojant siuntą, o byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad siunta AB „Lietuvos paštas“ buvo priimta tik 2017 m. rugpjūčio 1 d. Tačiau UAB „Samus“ ir AB „Lietuvos paštas“ tarpusavio santykiai nebuvo šio ginčo objektas, o ir ieškovė neabejoja UAB „Samus“ teikiamų paslaugų kokybe. Ieškovė siuntą UAB „Samus“ perdavė 2017 m. liepos 27 d., o unikalaus siuntos registracijos numerio suteikimo tvarka jai nėra žinoma. Tačiau tai, kad ieškovė siuntą perdavė 2017 m. liepos 27 d. yra įrodyta siuntų perdavimo – priėmimo aktu, kas visiškai atitinka pirkimo sąlygas ir terminų skaičiavimo taisykles.
  4. Kadangi VPĮ nėra įtvirtintos specialiosios terminų skaičiavimo taisyklės, todėl nustatant, ar ieškovė nepažeidė perkančiosios organizacijos nustatyto termino sutarčiai pasirašyti, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Remiantis CK 1.117 straipsnio 1 dalimi, įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas. Šio ginčo atveju pirkimo sutarties pasirašymo terminas buvo nustatytas kalendorine data (iki 2017 m. liepos 28 d.). CK 1.122 straipsnyje numatyta, jog jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, o visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui ar telegrafui arba perduoti kitomis ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomi atliktais laiku. Taigi, pasirašyta sutartis šio ginčo atveju galėjo būti įteikta kurjeriui vėliausiai iki 2017 m. liepos 28 d. dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, o kadangi ieškovė ją įteikė kurjeriui 2017 m. liepos 27 d., perkančiosios organizacijos nustatyto termino sutarčiai pasirašyti ji nepraleido, todėl tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas neteisėtai pripažino, kad ieškovė atsisakė sudaryti pirkimo sutartį.
  5. Tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 2 d. nustatė, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų, todėl turėjo būti atmestas, o pirkimo sutartis negalėjo būti sudaryta. Tačiau pirkimo procedūrų metu tokia informacija ieškovei nebuvo pateikta. Perkančioji organizacija pirkimo proceso metu (net po neteisėto sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo) nebuvo priėmusi sprendimo pripažinti ieškovės pasiūlymą neatitinkančiu konkurso reikalavimų. Tokio sprendimo apeliantė nėra ir nebuvo gavusi visų pirkimo procedūrų metu, todėl reikalavimo panaikinti sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo neatitikimo konkurso sąlygoms apeliantė nepateikė ir negalėjo pateikti.
  6. Perkančioji organizacija, gavusi A. Zapalskio IĮ „Azas“ pretenziją, privalėjo paprašyti ieškovės patikslinti informaciją apie produktus. Be to, iš ieškovės kartu su pasiūlymu pateiktų produktų aprašymų buvo akivaizdžiai matyti, jog jos pasiūlytos prekės, kurių eilės Nr. 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8, yra sudarytos iš antibakterinių medžiagų, todėl visiškai atitinka pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninė specifikacija“ 3 punkto lentelėje nurodytus reikalavimus. Atsakovei savalaikiai paprašius ieškovės pateikti informaciją, ieškovė būtų nedelsiant pateikusi ją dar pirkimo procedūrų metu iki ginčo.
  1. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas argumentais ir aplinkybėmis, kurie buvo išdėstyti atsiliepime į ieškinį bei teismui pateiktame triplike. Atsakovė papildomai nurodo, kad ieškovės pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti 2017 m. lapkričio 2 d. teismo sprendimą.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
  3. Ginčo viešojo pirkimo procedūra pradėta 2017 m. birželio 16 d., todėl šalių ginčui spręsti aktuali VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.

11Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

  1. Atsakovė VšĮ Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė 2017 m. birželio 16 d. per CVP IS paskelbė supaprastintą mažos vertės pirkimą dėl Sauskelnių ir kitų panašių asmens higienos reikmenų.
  2. 2017 m. liepos 20 d. atsakovė per CVP IS pranešė ieškovei apie nustatytą pasiūlymų eilę ir nurodė, kad ieškovė yra pirkimo laimėtoja. Tuo pačiu 2017 m. liepos 20 d. pranešimu atsakovė pakvietė ieškovę pasirašyti sutartį iki 2017 m. liepos 28 d.
  3. Ieškovė ir atsakovė, susirašinėdamos per CVP IS, 2017 m. liepos 20 d. susitarė, kad sutartis bus pasirašyta, naudojantis pašto (kurjerio) paslaugomis. Tą pačią dieną ieškovė per CVP IS atsakovei išsiuntė užpildytą viešo pirkimo sutartį pasirašymui.
  4. 2017 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė išsiuntė pranešimą ieškovei, kad ji, gavusi kito tiekėjo pretenziją ir iš dalies su ja sutikusi, vadovaudamasi pirkimo sąlygų 15.8. punktu priėmė sprendimą nutraukti sauskelnių ir kitų panašių asmens higienos reikmenų pirkimo procedūras.
  5. 2017 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl supaprastinto mažos vertės sauskelnių ir kitų panašių asmens higienos reikmenų pirkimo procedūrų nutraukimo.
  6. 2017 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė atmetė ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą ir nurodė, kad iki 2018 m. liepos 28 d. negavusi pasirašytos sutarties, laikė, kad ieškovė atsisakė sudaryti viešo pirkimo sutartį. Be to, ieškovė 2017 m. liepos 27 d. gavo kito dalyvio pretenziją, todėl ją privalėjo nagrinėti. Kito dalyvio pretenzijoje esant nurodytiems pažeidimams ir neturint informacijos apie pasirašytą viešo pirkimo sutartį, buvo nuspręstą nutraukti pirkimo procedūras.

12Dėl pirkimo sutarties sudarymo

  1. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas, civilinėje byloje vertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012).
  2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, sprendžia, kad viešojo pirkimo sutartis tarp ginčo šalių buvo sudaryta.
  3. CK 6.382 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad viešojo pirkimo–pardavimo sutartims CK normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai specialiųjų viešųjų pirkimų teisės normų atžvilgiu. Tai reiškia, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009).
  4. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo pirkimo sutarties sudarymo momento VPĮ nereglamentuoja, todėl šiuo atveju taikytinos CK normos ir perkančiosios organizacijos nustatytos viešojo pirkimo sąlygos. Pagal CK 1.73 straipsnio 2 dalį, rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 straipsnio 4 dalis). Pagal pirkimo sąlygų 15.6. punktą, sutartis įsigalioja nuo tos dienos kai ją pasirašo abi šalys ir galioja 12 mėnesių arba iki visiško prekių kiekio išpirkimo pritaikius arba nepritaikius ± 30 procentų paklaidą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal nurodytų CK normų esmę ir perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas, nagrinėjamu atveju viešo pirkimo sutarties sudarymo momentu laikytina data, kuomet abi šalys pasirašo sutartį.
  5. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2017 m. liepos 20 d. per CVP IS atsakovei išsiuntė užpildytą viešo pirkimo sutartį pasirašymui. Atsakovė sutartį pasirašė 2017 m. liepos 24 d. ir ją išsiuntė paštu ieškovei, dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Šalys nesutaria dėl tikslios datos, kurią ieškovė pasirašė pirkimo sutartį. Atsakovė teigia, kad pasirašytos viešo pirkimo sutarties iki 2017 m. liepos 28 d. negavo, todėl sutartį laikė nesudaryta. Analogišką išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka.
  6. Iš UAB „SAMUS“ perdavimo-priėmimo akto matyti, kad ieškovė UAB „Nemuno vaistinė“ 2017 m. liepos 27 d. kurjeriui perdavė siuntą Nr. ( - ), kurios gavėju buvo nurodyta atsakovė VšĮ Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė. Iš viešai prieinamos UAB „SAMUS“ siuntų sekimo sistemos www.samus.lt matyti, jog 2017 m. liepos 27 d. siunta Nr. ( - ) buvo paimta iš siuntėjo, o 2017 m. rugpjūčio 1 d. atvežta į rūšiavimo centrą ir perduota Lietuvos paštui. Pagal Lietuvos pašto duomenis, 2017 m. rugpjūčio 1 d. siunta Nr. ( - ) buvo paimta iš siuntėjo Vilniaus logistikos centre, esančiame Rodūnios kelias 9, Vilnius, ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. pristatyta adresatui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. yra ne siuntos išsiuntimo iš ieškovės data, kaip nurodė atsakovė, o UAB „SAMUS“ siuntos perdavimo Lietuvos paštui data.
  7. Šios nustatytos faktinės aplinkybės ir sutarties sudarymo momentą apibrėžiančios teisės nuostatos leidžia daryti išvadą, kad viešojo pirkimo sutartis buvo ieškovės pasirašyta ir išsiųsta laiku, dar iki perkančiosios organizacijos nustatyto termino, t. y. iki 2017 m. liepos 28 d., pabaigos, todėl laikytina sudaryta. Perkančioji organizacija nustatė terminą iki 2017 m. liepos 28 d. sutarties sudarymui, bet ne ieškovės pasirašytos sutarties pristatymui atsakovei. Šalys susitarė, kad sutarties pasirašymas bus organizuojamas naudojantis pašto (kurjerio) paslaugomis. Dėl to vien aplinkybė, kad atsakovė gavo pasirašytą sutartį tik 2017 m. rugpjūčio 4 d., o apie pačios sutarties pasirašymo faktą nebuvo informuota atskiru pranešimu, nesudaro pagrindo teigti, kad sutartis nebuvo pasirašyta ar buvo pasirašyta ne laiku, atitinkamai ir nesudaryta, kadangi pačios šalys susitarė dėl sutarties pasirašymo per paštą (kurjerių tarnybą), o atskiro susitarimo dėl pranešimo (informavimo) apie sutarties išsiuntimą nenumatė.
  8. VPĮ 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje bei keistis informacija paštu arba per kurjerį, faksu, elektroninėmis priemonėmis pagal šio straipsnio 4–6 dalių nuostatas, telefonu – esant 8 dalyje nurodytoms aplinkybėms, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip pasirenka perkančioji organizacija. Pagal tai, šalių susitarimas sudaryti sutartį per paštą (kurjerių tarnybą) atitiko įstatyme numatytus informacijos apsikeitimo būdus, todėl atsakovė, sutikdama (pasirinkdama) sudaryti sutartį nuodytu būdu prisiėmė riziką, kad ieškovės pasirašytą sutartį gali gauti vėliau, negu baigsis sutarties pasirašymui nustatytas terminas. Be to, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė, gavusi tiekėjos A. Zapalskio IĮ „Azas“ pretenziją, būtų apie ją informavusi ieškovę įstatyme nurodytais būdais. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, gavusi tiekėjo pretenziją, turėjo apie ją informuoti ieškovę – pirkimo laimėtoją ir, esant galimybei, imtis priemonių sustabdyti sutarties sudarymą. Nagrinėjamu atveju, atsakovė nurodytų veiksmų neatliko, todėl pažeidė bendradarbiavimo pareigą, ne tik tiekėją, bet ir perkančiąją organizaciją įpareigojančią veikti aktyviai.
  9. Pirkimo sąlygų 14.4. punktas nustato, kad jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti, iki nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė 2017 m. rugpjūčio 2 d. teisėtai priėmė sprendimą laikyti ieškovę atsisakius sudaryti pirkimo sutartį, laiku neįvykdžius pirkimo sąlygų 14.4. punkto reikalavimo, kadangi nagrinėjamu atveju jau buvo sudaryta pirkimo sutartis, todėl nurodytas punktas negalėjo būti taikomas.
  10. VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta, kad pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Pirkimo sąlygų 15.8. punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija bet kuriuo metu, iki sutarties pasirašymo dienos, gali nutraukti pirkimo procedūras ir atsisakyti pirkti prekes, bei pasirašyti sutartį. Nagrinėjamu atveju, atsakovė 2017 m. rugpjūčio 2 d., vadovaudamasi pirkimo sąlygų 15.8 punktu, priėmė sprendimą nutraukti Sauskelnių ir kitų panašių asmens higienos reikmenų pirkimo procedūras, kadangi tiekėjos A. Zapalskio IĮ „Azas“ pretenziją laikė pagrįsta. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės nurodytais argumentais ir sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė pirkimo procedūras, vadovaudamasi pirkimų sąlygų 15.8. punktu, kadangi pirkimo sutartis, kaip konstatuota, buvo sudaryta, o pats pirkimas pagal VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 5 punktą turėjo būti laikomas pasibaigusiu.

13Dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo sudarant pirkimo sutartį

  1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutartis teisėtai negalėjo būti sudaryta dar ir dėl to, kad A. Zapalskio IĮ „Azas“ 2017 m. liepos 27 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurią atsakovė privalėjo nagrinėti ir šalys negalėjo sudaryti pirkimo sutarties pretenzijos nagrinėjimo laikotarpiu ir 15 dienų po atsakymo į pretenziją išsiuntimo šiam tiekėjui.
  2. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria nurodytai pirmosios instancijos teismo išvadai ir konstatuoja, kad sutartis, kaip nustatyta, buvo sudaryta, tačiau ji buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas – VPĮ 2 straipsnio 22 dalyje numatytą pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą.
  3. Pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas – 15 dienų laikotarpis, kuris prasideda nuo pranešimo apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos ir kurio metu negali būti sudaroma pirkimo sutartis. VPĮ 18 straipsnio 9 dalis nustato, kad pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai: 1) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų; 2) pirkimo sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija pirkimo sutartį sudaro preliminariosios sutarties pagrindu; 3) supaprastintų pirkimų atveju pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 3 000 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) arba kai pirkimo sutartis sudaroma atliekant mažos vertės pirkimą.
  4. Perkančiosios organizacijos direktorės 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-8 patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 199 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji pirkimo sutartis negali būti sudaroma, kol nesibaigė VPĮ nustatyti pretenzijų ir ieškinio pateikimo terminai. Ši nuostata netaikoma, kai pagrindinė pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu ar taikant dinaminę pirkimo sistemą, arba kai pasiūlymą pateikia vienas tiekėjas, arba kai siūlymas gali būti teikiamas žodžiu.
  5. Iš VPĮ 18 straipsnio 9 dalies 3 punkto matyti, kad įstatyme yra nustatyta imperatyvios nuostatos išimtis, t. y. perkančiajai organizacijai vykdant supaprastintą mažos vertės pirkimą leidžiama netaikyti pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios išimties perkančioji organizacija neturėjo pagrindo taikyti vykdytame viešajame pirkime, kadangi atsakovės direktorės 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-8 patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 199 punkte pati perkančioji organizacija šios išimties taikymo nenumatė. Perkančioji organizacija taisyklėse nustatė, kad pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas nebus taikomas tik konkrečiais atvejais – kai pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, taikant dinaminę pirkimo sistemą, kai pasiūlymą pateikia vienas tiekėjas arba kai siūlymas gali būti teikiamas žodžiu. Į nurodytą taisyklių 199 punkte išvardintų atidėjimo termino netaikymo atvejų sąrašą perkančioji organizacija neįtraukė mažos vertės pirkimo, todėl prieš sudarydama prikimo sutartį, turėjo laikytis VPĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatyto imperatyvo ir taikyti pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino paskirtis yra suteikti tiekėjams, kurie nepatenkinti viešo pirkimo rezultatais, galimybę juos ginčyti. VPĮ 94 straipsnio 1 dalis numato, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu): 1) per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos; 2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.
  7. Pagal VPĮ 41 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 3 000 eurų (be pridėtinės vertės mokesčio), nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) raštu praneša apie priimtą sprendimą sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį arba sprendimą dėl leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką ir nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo.
  8. Pagal perkančiosios organizacijos direktorės 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-8 patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 200 punktą, perkančioji organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 14 500 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio), nedelsdama, (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) raštu praneša apie priimtą sprendimą sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį arba sprendimą dėl leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia VPĮ 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką ir nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo.
  9. Įvertinus įvardintas VPĮ normas ir perkančiosios organizacijos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, nustačiusi pasiūlymų eilę ir paskelbusi laimėtoją, privalėjo raštu pranešti tiekėjams ne tik informaciją apie konkurso rezultatą, bet ir nurodyti tikslų įstatyme numatytą atidėjimo terminą, šiuo atveju 15 dienų terminą, per kurį negali būti sudaryta sutartis. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovė šios tvarkos nesilaikė ir, 2017 m. liepos 20 d. pranešdama apie laimėtoją, pasiūlė ieškovei ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 28 d., t. y. per 8 kalendorines dienas, sudaryti pirkimo sutartį, tokiu būdu apribodama tiekėjams galimybę per įstatymo nustatytą terminą teikti pretenzijas dėl konkurso rezultato.
  10. Teismų praktikoje nurodyta, kad, teismams nustačius perkančiosios organizacijos veiksmais padarytus viešųjų pirkimų principų ar viešuosius pirkimus reglamentuojančių imperatyviųjų teisės normų pažeidimus, jau sudaryta viešojo pirkimo sutartis turėtų būti pripažinta niekine (CK 1.80 straipsnis). Panaikinus sprendimą dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo, perkančiosios organizacijos sprendimo pagrindu sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimas negali būti pateisinamas. Tokia pozicija grindžiama ne tik viešojo intereso apsauga, bet ir teisinės valstybės principo turinio sudėtine dalimi – principu ex injuria jus non oritur. Taigi teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).
  11. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad perkančiajai organizacijai pažeidus imperatyvias VPĮ 18 straipsnio 9 dalies ir 41 straipsnio 1 dalies normas, t. y. nepranešus tiekėjams apie tikslų atidėjimo terminą pagal įstatymo reikalavimus ir nusprendus sudaryti sutartį anksčiau negu jis faktiškai baigėsi, tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjos UAB „Nemuno vaistinė“ sudaryta Sauskelnių ir kitų panašių asmens higienos reikmenų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. F417-07/24-1, turėjo būti pirmosios instancijos teismo pripažintina niekine (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

14Dėl pirkimo procedūros nutraukimo

  1. Kaip jau minėta, pirkimo sąlygų 15.8. punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija bet kuriuo metu, iki sutarties pasirašymo dienos, gali nutraukti pirkimo procedūras ir atsisakyti pirkti prekes, bei pasirašyti sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovė pasinaudodama šiame punkte įtvirtinta nuostata, nutraukė pirkimo procedūras, motyvuodama tuo, kad nustatė, jog ieškovės pateiktas pirkimui pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad remdamasi tiekėjos A. Zapalskio IĮ „Azas“ pretenzijoje nurodytais faktais, pripažino, kad ieškovė ir tiekėja UAB „Entafarm“ nesilaikė pirkimo sąlygų 3.1. punkto reikalavimo pateikti dokumentus, kurių reikalaujama techninėje specifikacijoje – nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad jų siūlomų prekių (sauskelnių) sugeriamasis sluoksnis turi antibakterinių savybių.
  2. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės teiginius laiko visiškai nepagrįstais ir, pritardamas pirmosios instancijos teismui, konstatuoja, kad pirkimo procedūros buvo nutrauktos neteisėtai.
  3. VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, jog dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus; jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
  4. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB 2 straipsnyje nurodyta, kad perkančiosios organizacijos ūkio subjektams taiko vienodas sąlygas, jų nediskriminuoja ir veikia skaidriai.
  5. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Direktyvos 2004/18 2 straipsniu konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi įgyvendindama turimą diskreciją perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus tiekėjui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10).
  6. Nacionalinis pasiūlymų siaurąja prasme tikslinimo (aiškinimo) reguliavimas ir jo taikymas teismų praktikoje (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis) atitinka pirmiau nurodytas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles. Dėl pasiūlymo „siaurąja prasme“ vertinimo ir tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) jo trūkumus bei atitinkamų VPĮ normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo pozicijos, koreliuojančios su proporcingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais. Pagal šią praktiką, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia, atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).
  7. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta, kad VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reguliavimas, aiškintinas ir taikytinas siaurai, apima tik išskirtines situacijas, todėl tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo (-ų) pasiūlyme (-uose) yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti, a fortiori nekeičiant pasiūlymo esmės, ji (pirkėja) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytinus, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).
  8. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jeigu tiekėjas, teikdamas pasiūlymą ir nenurodydamas, ar siūlomos pirkti prekės (nagrinėjamu atveju - sauskelnės) atitinka techninės specifikacijos reiaklavimus, iš esmės padarė pakankamai akivaizdžią klaidą, kuri galėtų būti paprastai ištaisoma, perkančioji organizacija, identifikavusi trūkumą pasiūlymų vertinimo metu, turėtų paprašyti tiekėjo pateikti paaiškinimą dėl prekių techninės specifikacijos atitikimo pirkimo sąlygoms. Perkančiosios organizacijos veiksmai, kuomet esant akivaizdžiai pasiūlymo klaidai, nepasiūloma tiekėjui šios klaidos ištaisyti, pripažintini VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos prašyti tiekėjų teikti paaiškinimus pažeidimu.

15Dėl bylos procesinės baigties

  1. Tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos sprendimas paskelbti laimėtoją ir nustatyti pasiūlymų vertinimo eilę yra pripažįstamas neteisėtu, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas; konstatavus, kad perkančioji organizacija netinkamai atliko atitinkamą jai pagal VPĮ tenkančią pareigą, šios pareigos vykdytinumas pagal VPĮ nepradingsta, t. y. pažeidusi VPĮ įtvirtintą tvarką, perkančioji organizacija vis tiek turi atlikti veiksmus, kurie šią tvarką atitiktų; teismui nustačius perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, paprastai negaliojančiais pripažįstami tokie jos sprendimai, kurie tiesiogiai apima ne vieno dalyvio teises; dėl to nors pasiūlymų eilėje įrašyti tiekėjai tiesiogiai nedalyvauja teismo procese, jie yra „pasyvieji proceso dalyviai“, nes perkančiosios organizacijos iš naujo vykdomos procedūros gali pakeisti jų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-425/2010).
  2. Visų pirma, kaip minėta, atsakovė pažeidė imperatyvias VPĮ nuostatas, kadangi 2017 m. liepos 20 d. nustačiusi pasiūlymų eilę ir paskelbusi laimėtoją, nenustatė tinkamo 15 dienų sutarties sudarymo atidėjimo termino, per kurį tiekėjams turėjo būti sudaryta galimybė teikti pretenzijas dėl atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, priimtų sprendimų. Nepaisant to, atsakovė, 2017 m. liepos 27 d. gavusi A. Zapalskio IĮ „Azas“ pretenziją dėl ieškovės ir antrojo tiekėjo pasiūlymų neatitikimo pirkimo sąlygoms, t. y. kilus abejonėms, ar nurodytų tiekėjų pasiūlytos pirkti sauskelnės turi antibakterinį sluoksnį, nesudarė galimybės šiems tiekėjams abejones pašalinti – pateikti paaiškinimus. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio pasiūlymų neatitikimus pirkimo sąlygoms, atsakovė turėjo nustatyti anksčiau – dar prieš sudarant pasiūlymų eilę ir nustatant laimėtoją. Taigi, atsakovė nustatytu laiku tiekėjų pasiūlymų neatitikimų nenustačiusi ir vėliau (gavus pretenziją) nepasiūlydama teikti tiekėjams paaiškinimus, nepagrįstai apribojo ieškovės ir antrojo tiekėjo teisę pasinaudoti efektyviomis perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo peržiūros procedūromis – pareikšti pretenziją dėl pasiūlymo atitikties viešo pirkimo sąlygoms vertinimo, atitinkamai vėliau perkančiosios organizacijos sprendimą ginčyti teisme. Atsižvelgiant į tai, atsakovei nurodytų pareigų neįvykdžius, nagrinėjamu atveju byloje ieškovė ir negalėjo reikšti reikalavimo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo laikyti ieškovės pasiūlymą neatitinkančiu viešo pirkimo sąlygoms panaikinimo.
  3. Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su Viešųjų pirkimo tarnybos išvada, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo atsakovei, pripažinus kitų, pasiūlymų eilėje buvusių pirmesnių, tiekėjų pasiūlymus neatitinkančiais pirkimo sąlygų, nutraukti pirkimo procedūras ir nepasiūlyti likusiam tiekėjui, pateikusiam paskutinįjį pasiūlymų eilėje esantį pasiūlymą, jeigu jis neviršija suplanuotos pirkimo vertės bei atitinka kitas pirkimo sąlygas, sudaryti pirkimo sutartį. Pagal VPĮ 7 straipsnio 5 dalį perkančioji organizacija bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras tik tuo atveju, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Pirkimo sąlygų 14.4. punktas numato, kad jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti, iki nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį. Pagal atsakovės direktorės 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-8 patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 60 punktą, priimdama sprendimą? dėl pirkimo procedūrų? nutraukimo, perkančioji organizacija atsižvelgia i? konkrečias aplinkybes ir priima motyvuota? sprendimą?.
  4. Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija 2017 m. rugpjūčio 2 d. pranešimu ieškovę informavo, jog nutraukia pirkimo procedūras, nes gavo kito dalyvio pretenziją, su kuria iš dalies sutiko. Pritartina ieškovei, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. atsakovės priimtas sprendimas iš esmės buvo nemotyvuotas, tik vėliau atsakovė procesiniuose dokumentuose pateikė paaiškinimą, kad po ieškovės ir UAB „Entafarm“ pasiūlymų atmetimo, likus vieninteliam A. Zapalskio IĮ „Azas“ didžiausios kainos pasiūlymui, ji priėmė sprendimą nutraukti pirkimą, kadangi pirkime nebeliko konkurencijos. Tokią atsakovės poziciją apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstą. Vien tai, kad viešame pirkime lieka vienintelis, reikalavimus atitinkantis tiekėjas, kai tuo metu kitų pasiūlymai atmetami dėl galimos jų neatitikties pirkimo sąlygoms, nesudaro pagrindo teigti, kad viešame pirkime nebuvo konkurencijos. Pagrįstas ieškovės argumentas, jog aplinkybė, kad kitas konkurso dalyvis pateikė pretenziją, negali būti ir nėra iš anksto nenumatoma aplinkybė, dėl kurios neįmanomas tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas. Tokiu atveju perkančioji organizacija, atsižvelgdama į įstatymo reikalavimus pirkimo nutraukimo procedūrai bei patvirtintas viešojo pirkimo sąlygas, turėjo svarstyti galimybę su likusiu vieninteliu, reikalavimus atitinkančiu, tiekėju sudaryti pirkimo sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovė tokios galimybės nesvarstė, į bylą nepateikė duomenų, kad likusio tiekėjo pasiūlyta kaina viršijo jos suplanuotą pirkimo biudžetą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti pirkimo procedūras (VPĮ 7 straipsnio 5 dalis, pirkimo taisyklių 60 punktas).
  5. Atsižvelgiant į tai, kad sudaryta pirkimo sutartis pripažinta niekine ir nustačius, kad atsakovė neteisėtai nutraukė pirkimo procedūras bei pažeidė VPĮ numatytą pareigą prašyti tiekėjų teikti paaiškinimus dėl siūlomų pirkti prekių atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė tik iš dalies teisingą išvadą dėl bylos procesinės baigties. Todėl skundžiamas sprendimas keistinas, papildant jo rezoliucinę dalį dėl pirkimo sutarties pripažinimo niekine bei pirkimo grąžinimo į iki pažeidimo buvusią stadiją.
  6. Remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirkimo šalys grąžintinos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į gautą tiekėjo pretenziją, privalo iš naujo atlikti tiekėjų pasiūlymų vertinimą ir priimti dėl jų atitinkamus sprendimus.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
  2. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 263,00 Eur, o apeliacinės instancijos teisme – 719,95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1306,80 Eur, o apeliacinėje instancijoje teisme – 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  3. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą nutraukti supaprastinto mažos vertės Sauskelnių ir kitų panašių asmens higienos reikmenų pirkimo procedūras, grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį bei įpareigoti atsakovę vykdyti su ieškove 2017 m. liepos 24 d. sudarytą pirkimo sutartį.
  4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvo patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, jog perkančioji organizacija pažeidė viešojo pirkimo procedūras (neteisėtai pradėjo viešojo pirkimo sutarties pasirašymo procedūrą nepasibaigus įstatyme numatytam atidėjimo terminui, neišnagrinėjo tiekėjo gautos pretenzijos ir ieškovės pasiūlymo atitikties pirkimo reikalavimams, neteisėtai viešąjį pirkimą nutraukė), teismas tenkino ieškovės reikalavimą pripažinti pirkimo procedūrų nutraukimą neteisėtu bei grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, kitą reikalavimą – įpareigoti atsakovę vykdyti sudarytą su ieškove pirkimo sutartį – atmetė. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalys), dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keičiama ir bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteisiamos.
  5. Apeliacinės instancijos teisme pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, jį papildant, bylos procesinės baigties esmė nepasikeitė. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, taip pat į konstatuotus atsakovės viešojo pirkimo procedūrų pažeidimus (CPK 93 straipsnio 4 dalis) sprendžia, kad apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos taip pat nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

18Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą pakeisti ir pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

19„Sauskelnių ir kitų panašių asmens higienos reikmenų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. F417-07/24-1, sudarytą tarp atsakovės viešosios įstaigos Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė ir ieškovės akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“, pripažinti niekine.

20Atsakovės Viešosios įstaigos Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą dėl pirkimo nutraukimo pripažinti negaliojančiu.

21Grąžinti pirkimo šalis į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį ir įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė iš naujo vertinti tiekėjų pasiūlymų atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms ir sudaryti pasiūlymų eilę.

22Ieškinio reikalavimą – įpareigoti atsakovę Viešąją įstaigą Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę vykdyti su ieškove sudarytą sutartį – atmesti.“

Proceso dalyviai
Ryšiai