Byla 2A-39-258/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės, Zitos Smirnovienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių R. K. ir A. J. bei trečiųjų asmenų V. L., O. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-29 sprendimo pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Abrisas“, kuriai atstovauja bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Administravimas ir auditas“, ieškinį atsakovėms R. K. ir A. J. dėl akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, nuostolių atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo, tretieji asmenys T. J., D. K., V. L. ir O. S..

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais bendrovės akcininkių R. K. ir A. J. 2009 m. birželio 4 d. sprendimą, kuriuo nutarta bendrovės direktorei R. K. padidinti darbo užmokestį iki 4000 Lt, ir 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, kuriuo nutarta V. L., paskirtam laikinai eiti bendrovės direktoriaus pareigas, priskaičiuoti 3000 Lt priedą prie darbo užmokesčio; priteisti iš atsakovių solidariai 13 747,79 Lt nuostolių dėl 2009 m. birželio 4 d. akcininkų susirinkimo sprendimu ir 2009 m. liepos 1 d. direktorės įsakymu direktorei R. K. nepagrįstai padidinto darbo užmokesčio, taip pat 1368,40 Lt nuostolių dėl 2009 m. rugsėjo 15 d. akcininkų susirinkimo sprendimu ir direktorės 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu l. e. p. direktoriui V. L. priskaičiuoto 3000 Lt priedo prie darbo užmokesčio; priteisti iš atsakovės R. K. 2182,79 Lt nuostolių dėl darbuotojams D. K. ir O. S. neteisėtai skirtų priedų prie darbo užmokesčio; priteisti iš atsakovių penkių procentų procesines palūkanas.

5Ieškovo teigimu, ginčijamam darbo užmokesčio padidinimui ir priedų skyrimui turi būti realus pagrindas, kuriuo galėtų būti darbuotojo pasiekti puikūs rezultatai, papildomai atlikti darbai dėl padidėjusio darbo krūvio, tačiau visada darbo užmokesčio didinimas yra susijęs su įmonės papildomų pajamų gavimu. Ieškovo teigimu, įmonės veikla buvo nuostolinga, nebuvo apyvartinių lėšų ir veikla buvo vykdoma akcininkės R. K. paskolų pagalba; įmonė jau 2008 m. atitiko nemokios įmonės būseną; 2009 m. kovo 1 d. akcininkų susirinkime konstatuotas įmonės 94 304 Lt nuostolis. Ieškovas pažymėjo, kad įmonės akcininkės žinojo apie įmonės sunkią finansinę padėtį, tačiau, nepaisant to, 2009 m. birželio 4 d. susirinkime nuspręsta padidinti R. K. darbo užmokestį nuo 400 Lt iki 4000 Lt. Atkreipęs dėmesį į ieškovo įmonės ir VĮ Šalčininkų miškų urėdijos 2008 m. birželio 10 d. sutarčių vykdymo aplinkybes, ieškovas nurodė, kad direktorės R. K. darbo krūvis nedidėjo, o darbo užmokestis padidintas nepagrįstai. Be to, nors ieškovo įmonė 2008 m. gegužės 19 d. sudarė sutartį su VĮ Rokiškio miškų urėdija, tačiau tik 2009 m. lapkričio 10 d. pasirašytas dalies darbų priėmimo-perdavimo aktas už 24 774,68 Lt sumą, t. y. iš daugiau kaip 200 000 Lt užsakymo liko tik maždaug 14 000 Lt suma. 2009 m. rugpjūčio 31 d. akcininkų susirinkime nutarta pripažinti įmonę nemokia ir įpareigoti R. K. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas pažymėjo, kad darbo užmokesčio padidinimo laikotarpis sutampa su įmonei taikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis – turto areštu, iš areštuotų lėšų leidžiant išmokėti tik darbo užmokestį; vien dėl darbo užmokesčio padidinimo R. K. per keturis mėnesius išmokėta 18 175,94 Lt suma. Pagal ieškovo skaičiavimus R. K. dėl nepagrįsto darbo užmokesčio padidinimo susidarė 13 747,79 Lt permoka. Ginčijami darbo užmokesčio priedai kitiems darbuotojams, ieškovo manymu, išmokėti esant akivaizdžiai nuostolingai įmonės veiklai, ieškovui esant nemokiam, turint tikslą neatsiskaityti su kreditoriais ir kuo skubiau išgryninti banko sąskaitoje esančias areštuotas lėšas. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad įmonė nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. nebemokėjo socialinio draudimo įmokų ir mokesčių į biudžetą, be to, Valstybinė darbo inspekcija nustatė, jog iki tol bendrovėje ne visiems darbuotojams buvo laiku mokamas sulygtas darbo užmokestis. Ieškovo teigimu, padidindama darbuotojams (tretiesiems asmenims) darbo užmokesčius (skirdama priedus) R. K. turėjo žinoti, kad taip pablogins kitų kreditorių padėtį, įskaitant kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių. Anot ieškovo, atsakovė R. K. atliko ir daugiau nesąžiningų veiksmų, sukėlusių žalą ne tik įmonei, bet ir jos kreditoriams: pateikė neteisingus duomenis apie V. L. atliktų darbų mastą, nuslėpė įmonės lėšas, iš kurių būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovo nuomone, R. K. darbuotojams darbo užmokestį pakėlė žinodama, kad negalės su jais visiškai atsiskaityti, taip pat įtraukė į kreditorių sąrašą realiai neturinčius reikalavimo teisės kreditorius tam, kad kartu su suinteresuotais asmenimis turėtų balsų daugumą kreditorių susirinkimo metu ir galėtų priiminėti pageidaujamus nutarimus įmonės bankroto procese.

6Atsakovės prašė ieškinį atmesti; taikyti ieškinio senaties terminą dėl įmonės sprendimų nuginčijimo (CK 1.125 str. 4d.). Atsakovė R. K. nurodė, kad dėl subrangovo UAB „Topometra“ darbų broko užsitęsė sklypų registracija ir todėl UAB „Abrisas“ už atliktus darbus negavo laiku apmokėjimo iš urėdijos. Anot atsakovės, subrangos sutartis su UAB „Topometra“ pasirašyta 2008 m. rugsėjo 25 d. tačiau UAB „Abrisas“ darbuotojai jau rugpjūčio 13 d. pradėjo darbus miškų sklypuose. Atsakovė pažymėjo, kad UAB „Topometra“ darbuotojams nebuvo suteikta įgaliojimų UAB „Abrisas“ vardu atlikti darbų ir žemės sklypų bylų derinimus su urėdija, Šalčininkų žemėtvarkos tarnyba, Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Registrų centru. Atsakovės teigimu, UAB „Abrisas“ darbuotojai rinko duomenis iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro, sklypų kaimynams buvo siunčiami laiškai – tą patvirtina UAB „Abrisas“ vardu gautos sąskaitos iš Lietuvos pašto, Gyventojų registro, Registrų centro ir Miškų tarnybos. Taigi, 2008 m. rugpjūčio 13 d. ir vėliau UAB „Abrisas“ darbuotojai dalyvavo ribų ženklinimo darbuose. Atsakovės pažymėjo, kad 2009 m. liepos 1 d. R. K. darbo užmokestis grąžintas į tą patį lygį, kuris buvo nustatytas 2008 m. birželio 2 d., ir toks grąžinimas buvo pagrįstas tuo metu susiklosčiusiomis aplinkybėmis, kad UAB „Abrisas“ turėjo įsipareigojimų suteikti paslaugas Rokiškio ir Šalčininkų miškų urėdijoms; įmonė neturėjo jokių pradelstų finansinių įsipareigojimų (finansiniai įsipareigojimai R. K. ignoruojami, nes R. K. 2009 m. viduryje nereikalavo savo kaip akcininkės suteiktų paskolų grąžinimo); be to, R. K., kaip akcininkė, ir toliau buvo pasiryžusi skirti savo asmenines lėšas įmonės poreikiams ir, anot atsakovių, faktiškai skyrė; su UAB „Topometra“ vyko ginčas dėl darbų masto ir kokybės. Atsakovių manymu, ieškovas neįrodė, kad R. K. darbo užmokesčio grąžinimo į 2008 m. birželio 2 d. lygį faktas kažkaip sukūrė situaciją, jog R. K. interesai buvo pripažinti svarbesniais negu bendrovės interesai ar netgi prieštaraujantys jiems Civilinio kodekso 2.87 straipsnio prasme. Atsakovių teigimu, ieškovas nepagrįstai nuvertino R. K. ir kitų bendrovės darbuotojų veiklą dėl sudarytos subrangos sutarties su UAB „Topometra“, juolab kad 2009 m. birželio-liepos mėnesiais į bendrovės išėjus keturiems specialistams, likusių darbuotojų krūvis tik padidėjo, o įmonė ne tik nesumažino pajamų apimčių, bet jas netgi didino. Atsakovės pažymėjo, kad įmonė naudojosi UAB „Topometra“ paslaugomis vykdant tik vieno užsakovo – Šalčininkų miškų urėdijos – užsakymą. Anot atsakovių, apie 2009 m. liepos 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bendrovė sužinojo tik 2009 m. rugpjūčio 3 d. gavusi antstolės patvarkymą.

7Trečiasis asmuo D. K. su ieškiniu nesutiko. Anot trečiojo asmens, jai darbo užmokesčio priedas skirtas už papildomus darbus ir padidėjusį darbo krūvį; tai iš esmės ne priedas, o atlyginimas už realiai atliktą darbą, už kurį nebuvo galimybės apmokėti iš karto. Trečiojo asmens nuomone, įmonė turėjo būti paskelbta nemokia, nes nebuvo galimybių atsiskaityti su UAB „Topometra“ (už subrangos darbus).

8Trečiasis asmuo O. S. prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovas bando ginčyti tokius dokumentus, kurie skirti darbo teisiniams santykiams reguliuoti, todėl jų teisėtumas turėtų būti vertinamas pagal dokumentų atitiktį Darbo kodekso normų reikalavimams. Be to, anot trečiojo asmens, ieškovas nepatvirtino konkrečiais įrodymais savo teiginių, kad ginčo dokumentai turėjo įtakos įmonės nemokumui atsirasti, taip pat nenurodė, kokių konkrečiai kreditorių interesai pažeisti. Trečiojo asmens nuomone, įmonės finansinė padėtis tapo prasta, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas teisminiame ginče su UAB „Topometra“. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovas neginčijo, jog tretieji asmenys įmonėje realiai dirbo iki pat 2009 m. spalio mėn.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino.

10Spręsdamas ieškinio senaties klausimą pažymėjo, jog ieškinio senaties terminas šioje byloje skaičiuotinas nuo pirmojo bankroto administratoriaus V. B. sužinojimo apie šioje byloje ginčijamus atsakovių veiksmus. Nustatė, jog reikalavimai pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais šioje byloje pareikšti gerokai praleidus sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Tačiau, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje pateiktus ankstesnio UAB „Abrisas“ bankroto administratoriaus veiksmų (neveikimo) įvertinimus, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas termino praleidimo priežastis, susijusias su įmonės dokumentų perdavimu kitoms institucijoms, teismas sprendė, kad šį ieškinio senaties terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių. Dėl to praleistą terminą atnaujino (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinio reikalavimai pareikšti 2012 m. rugsėjo 28 d., t. y. nepraleidus Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto sutrumpinto trijų metų senaties termino, šį terminą skaičiuojant netgi nuo bankroto bylos iškėlimo dienos.

11Teismas nurodė, jog sprendžiant, ar ginčijami akcininkų susirinkimų sprendimai priešingi įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad UAB „Abrisas“ – privatus, pelno siekiantis juridinis asmuo, jog byloje nepateikta duomenų nei apie gerą įmonės būklę (pelną, geras verslo perspektyvas, didėjantį veiklos mastą), nei apie darbuotojų, kuriems padidintas darbo užmokestis (įskaitant ir direktorę R. K.), didesnius darbo mastus ar geresnius darbo rezultatus tuo laikotarpiu, kai buvo priimti ir vykdomi sprendimai padidinti darbo užmokesčius, t. y. padidinti darbo užmokestį ir (arba) skirti darbo užmokesčio priedus. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad nors UAB „Abrisas“ dėl 2008 metais sudarytų sutarčių su Šalčininkų ir Rokiškio miškų urėdijomis turėjo pagrindo ateityje tikėtis pajamų-pelno iš savo veiklos (be kita ko, iš nurodytų sutarčių įvykdymo), tačiau byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad bendrovės didesnių pajamų-pelno buvo pagrindas tikėtis būtent darbo užmokesčių padidinimo laikotarpiu. Teismas pažymėjo, kad pagal 2009 m. lapkričio 10 d. susitarime su užsakovu Rokiškio miškų urėdija užfiksuotus duomenis, kad 2008-05-19 pasirašytos Valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų planų rengimo sutarties terminui pasibaigus (2008-10-01d.), UAB „Abrisas“ neįvykdė darbų, kurių sutartinė vertė 176 975,06 Lt (T. 1, b. l. 51). Be to, darbo užmokesčiai tokiu dideliu mastu padidinti iš esmės tuo pačiu metu, kai Valstybinė darbo inspekcija konstatavo įmonės pažeidimus, susijusius su daliai darbuotojų laiku nemokėtu darbo užmokesčiu. Svarbi ir ta aplinkybė, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. akcininkų susirinkime, t. y. praėjus vos keletą mėnesių po sprendimų padidinti darbo užmokesčius, atsakovė A. J. konstatavo, jog 2009 m. bendrovė gavo (tik) 70,70 proc. praeitų metų lygio pajamų. Taigi, bylos duomenys nepatvirtina buvus gerą įmonės turtinę-finansinę būklę ginčijamų sprendimų padidinti darbo užmokesčius priėmimo metu, bet, priešingai, patvirtina buvusią sunkią bendrovės būklę, juolab kad pati atsakovė R. K. 2014 m. vasario 12 d. teismo posėdyje nurodė, jog neskubėjo kelti bankroto bylos, nes tikėjosi taikos su UAB „Topometra“.

12Teismas nurodė, jog nurodytose 2008 m. sutartyse, sudarytose su miškų urėdijomis, darbų atlikimo terminai apibrėžti 2008 m. spalio 1 ir 31 dienomis, t. y. gerokai anksčiau negu ginčijamo darbo užmokesčių padidinimo laikotarpis, tačiau byloje nepateikta duomenų apie tai, kaip konkrečiai ir kokiu mastu ginčijamo darbo užmokesčių padidinimo laikotarpiu buvo pasikeitęs-padidėjęs darbuotojų, kuriems padidinti darbo užmokesčiai, darbų mastas ir (arba) darbo našumas; nepateikta duomenų apie didesnius darbo krūvius ir tuo laikotarpiu, kai buvo pratęsiami sutarčių su miškų urėdijomis vykdymo terminai. Teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovės R. K. pasirašytame „atsiliepime į ieškinį“ (prieštaravimuose dėl Vilniaus apygardos teismo preliminaraus sprendimo) nurodyta, jog bendrovė jau 2009 m. gegužės 13 d. gavo teismo procesinius dokumentus. apie UAB „Topometra“ aktyvius veiksmus siekiant ne tik atsiskaitymo už atliktus subrangos darbus priteisimo, bet ir laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – pritaikymo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir vėlesnius atsakovių, kaip akcininkių, bei atsakovės R. K., kaip bendrovės direktorės, veiksmus, jų seką, teismas iš esmės sutiko su ieškovo argumentais, kad ginčijamas darbo užmokesčių padidinimas buvo daugiau susijęs su atsakovių ir (arba) atsakovės R. K. siekiu bendrovės lėšas panaudoti išvengiant lėšų arešto kreditoriaus UAB „Topometra“ naudai. Toks atsakovių siekis, teismo vertinimu, priešingas įmonės, kaip verslo subjekto, tikslams ir galėjo turėti įtakos tam, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, be kita ko, su kreditoriumi UAB „Topometra“. Dėl to ginčijami 2009 m. birželio 4 d. ir 2009 m. rugsėjo 15 d. akcininkų susirinkimų sprendimai pripažinti negaliojančiais.

13Teismas vertino kaip priešingus įmonės veiklos tikslams ir atsakovės R. K. veiksmus, kuriais padidinti darbo užmokesčiai (skirti darbo užmokesčio priedai) V. L., D. K. ir O. S.; ieškovas neprašė šių atsakovės R. K. veiksmų pripažinti negaliojančiais (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalis). Nurodė, jog vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ginčijamus akcininkų susirinkimų sprendimus priėmė abi atsakovės vienbalsiai, o darbo užmokesčius kitiems darbuotojams padidino (darbo užmokesčio priedus paskyrė) atsakovė R. K., kaip bendrovės direktorė. Šių veiksmų įvertinimas kaip neteisėtų Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto prasme, teismo vertinimu, lemia ir tų pačių veiksmų vertinimą kaip nesąžiningų CK 2.50 straipsnio 3 dalies ir 2.87 straipsnio 1 dalies prasmėmis – įmonės asmens veiklos tikslams priešingi veiksmai negali būti sąžiningi įmonės atžvilgiu. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatavo atsakovių pareigą atlyginti tokiais veiksmais padarytus nuostolius (CK 2.50 straipsnio 3 dalis ir 2.87 straipsnio 7 dalis).

14Kadangi ginčijamus akcininkų susirinkimų sprendimus abi atsakovės priėmė vienbalsiai, tai iš abiejų atsakovių solidariai teismas priteisė nuostolius dėl direktorei R. K. padidinto darbo užmokesčio ir V. L. paskirto darbo užmokesčio priedo – iš viso 15 116,19 Lt. Kadangi konkretūs darbo užmokesčio priedai D. K. ir O. S. paskirti vienasmeniškai R. K. (nors ir turint abiejų akcininkių sprendimą (abstrakčiai) didinti darbuotojams darbo užmokesčius), tai dėl nurodytoms darbuotojoms skirtų priedų patirtą 2182,79 Lt nuostolių sumą priteisė iš atsakovės R. K..

  1. Apeliacinių skundų argumentai ir atsiliepimų į juos argumentai

15Trečiasis asmuo V. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti.

16Nurodo, kad teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad byloje nepateikta duomenų, kurie pagrįstų V. L. darbo užmokesčio padidinimą vien dėl jo laikino (atsakovės R. K. kasmetinių atostogų laikotarpiui) paskyrimo eiti bendrovės direktoriaus pareigas. Su apeliantu sudarytoje 2009-01-23 darbo sutartyje Nr. 31 apelianto ir darbdavio buvo sulygta, kad priedas prie atlyginimo dėl kilnojamojo darbo pobūdžio lauko sąlygomis LR įstatymo numatyta tvarka už kokybiškai atliktus skubius, svarbius ir sudėtingus bei papildomus darbus gali būti skiriamas atskiru sutarimu, direktoriaus įsakymu (Darbo sutarties 3 p.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas nuo 2009-09-29 pradėjo laikinai eiti įmonės vadovo pareigas, kas akivaizdžiai pagrindžia, kad apelianto darbo apimtis tuo laikotarpiu ženkliai padidėjo. Be savo tiesioginių pareigų, t.y. vertintojo asistento, apeliantas turėjo atlikti ir atsakingas įmonės vadovo funkcijas - apeliantas buvo atsakingas už visą įmonės veiklą, taip pat apeliantas turėjo atlikti kitus įmonės administracinius darbus, efektyviai planuoti ir organizuoti darbus bei užtikrinti, kad laiku ir tinkamai būtų atliktos įmonės darbuotojams pavestos užduotys.

17Byloje nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2009 m. birželio liepos mėn. iš darbo išėjo keturi UAB „Abrisas“ darbuotojai, todėl likusiems įmonės darbuotojams, įskaitant ir apeliantui, ženkliai padidėjo darbo krūvis. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Abrisas“ nėra didelė įmonė, todėl net keturių išėjusių darbuotojų atliekamos darbo funkcijos ženkliai pasiskirstė kitiems įmonės darbuotojams. Kiti įmonės darbuotojai, tame tarpe ir apeliantas, be savo tiesioginių funkcijų turėjo atlikti ir kitų, iš įmonės išėjusių darbuotojų, darbus tam, kad įmonės veikla funkcionuotų.

18Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, visiškai nevertino byloje nustatytos aplinkybės, kad apeliantą paskyrus laikinai eiti įmonės direktoriaus pareigas, įmonei buvo iškelta bankroto byla, dėl ko apeliantui teko papildomas darbo krūvis, nes be tiesioginių savo funkcijų bei įprastų įmonės vadovo funkcijų atlikimo, apeliantas taip pat privalėjo dalyvauti ir įmonės bankroto procese, teikiant bankroto administratoriui informaciją bei dokumentus, reikalingus vykdant įmonės bankrotą.

19Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą taip pat visiškai nevertino ir ignoravo tą aplinkybę, kad trečiojo asmens V. L. darbo krūvis keitėsi, t.y. buvo pereita nuo 4 darbo valandų per dieną prie 8 darbo valandų per dieną, o tai, be kita ko, buvo siejama su apelianto darbo užmokesčio padidėjimu. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad įmonės akcininkai ginčijamu sprendimu teisėtai paskyrė apeliantui priedą prie atlyginimo už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, nes padidėjo apelianto darbų mastas atliekant papildomus darbus, jį paskyrus laikinai eiti įmonės vadovo pareigas.

20Atsakovės R. K. ir A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-29 sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą - BUAB „Abrisas“ ieškinį atmesti visiškai.

21Nurodo, kad ieškovo darbuotojoms D. K. ir O. S. už papildomai padidėjusį darbo krūvį (dėl sumažėjusio darbuotojų skaičiaus ir poreikio suteikti paslaugas Rokiškio miškų urėdijai bei papildomų darbų ginče su UAB „Topometra“) pagrįstai buvo nustatyti priedai prie darbo užmokesčio. Galimybė mokėti tokius priedus buvo nustatyta darbo sutartyse.

22Ieškovas pateikė teismui daug smulkios informacijos apie įmonės pajamų srautus ir išlaidas tam tikrais momentais, tačiau ji pateikta visiškai neatsižvelgus į įmonės veiklos specifiką. Akivaizdu, kad tuo laikotarpiu, kai įmonė neturėdavo užsakymų arba dar nebūdavo pabaigusi jų vykdyti, ji negaudavo pajamų. Įmonės veikloje pasitaikydavo laikotarpių, kai jos veikla atskirais laikotarpiais buvo nuostolinga. Tačiau vėliau vykdomos sutartys leido įmonei subalansuoti pajamas ir uždirbti lėšų. Pvz., ieškovas vien 2009 m. rugpjūčio mėn. gavo 102 573,60 Lt pajamų, kurios ir leido atsiskaityti su darbuotojais.

23Teismas nepagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų apie geras įmonės veiklos perspektyvas tuo metu, kai buvo priimti ginčo sprendimai dėl darbuotojų darbo sąlygų. Būtent tuo metu laukiamas apmokėjimas už suteiktas paslaugas iš Šalčininkų miškų urėdijos ir perspektyva įvykdyti virš 230 tūkst. litą vertės sutartį su Rokiškio miškų urėdija būtų leidusi įmonei veikti pelningai. Iš byloje esančių duomenų, ieškovo pajamos 2008 m. buvo išaugę iki 133 269 litų (t. y. 7,1 proc. daugiau nei 2007 m.), todėl tai, kad įmonė 2009 m. vykdė sutartį su Rokiškio miškų urėdija, kurios vertė viršijo 230 tūkst. litų leido įmonei tikėtis augimo ir didesnių pajamų bei pelno.

24Kadangi ieškovo direktorės darbo užmokestis nuo 2009-07-01 buvo 4000 litų (bet kartu padidėjo ir darbo krūvis), tai visiškai pagrįsta jos pavadavimo metu darbuotojui V. L. nustatyti už pavadavimą 3000 litų priedą prie darbo užmokesčio. Todėl apeliantai pagrįstai, įvertindami darbuotojų darbo krūvį bei tuometines pareigas, priėmė ginčijamus sprendimus.

25Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovo reikalavimams dėl atsakovių sprendimų ginčijimo taikytinas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 4 dalyje ir 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris turi būti pradėtas skaičiuoti nuo tada, kai po bankroto bylos iškėlimo ieškovui jo pirmajam bankroto administratoriui buvo perduoti ieškovo dokumentai (tame tarpe ir ginčijami ieškovo akcininkų sprendimai). Teismas pagrįstai pripažino, kad ginčo atveju taikytinas ieškinio senaties terminas yra gerokai praleistas. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai, motyvuodamas tik bendro pobūdžio nuoroda į teismų nutartis dėl ieškovo bankroto administratoriaus pakeitimo, bet nepateikdamas jokio logiško paaiškinimo ir argumentų, tą ieškinio senaties termino praleidimą pateisino tariamai svarbia priežastimi.

26Akcininko subsidiarią atsakomybę įtvirtinanti norma reikalauja, kad akcininko veiksmai būtų nesąžiningi. Ginčo situacijoje akcininkės (atsakovės) būtent stengėsi suvaldyti įmonės veiklą ir ją tinkamai organizuoti bei teisingai atlyginti įmonės darbuotojams už darbą. Juridinio asmens dalyviai ginčo atveju siekė, kad juridinis asmuo tinkamai vykdytų savo prievoles darbuotojams.

27Tai, kad įmonėje jos vadovo nebuvimo metu kažkuriam kitam darbuotojui laikinai pavedama eiti vadovo pareigas, yra visiškai normalus korporatyvinis sprendimas. Už papildomas pareigas ir darbo krūvį yra visiškai pagrįsta ir teisėta darbuotojui papildomai atlyginti, todėl toks sprendimas niekaip negali būti laikomas nesąžiningu įmonės akcininkų veiksmu. Esant situacijai, kai ieškovo vadovo atlyginimas buvo 4000 Lt, visiškai pagrįstas buvo ir atsakovių 2009-09-15 sprendimas paskirti ieškovo darbuotoją V. L. laikinai eiti direktoriaus pareigas ir mokėti jam už papildomą darbą 3000 Lt priedą prie darbo užmokesčio.

28Priimant 2009-06-04 sprendimą dėl įmonės vadovo darbo sąlygų, įmonė (ieškovas) neturėjo neginčijamų neįvykdytų prievolių tretiesiems asmenims, pati R. K. 2009 m. gegužės ar birželio mėn. taip pat nereikalavo, kad įmonė gražintų iš R. K. gautas paskolas. Todėl dėl tokio akcininkų sprendimo nebuvo pažeista CK 2.50 str. 3 dalyje nustatyta nuostata.

29Ginčijamu sprendimu teismas vertino, kad ieškovo veikla buvo nuostolinga, todėl vadovė neturėjo teisės priimti sprendimus padidinti darbuotojams darbo užmokesčio. Toks argumentas nepagrįstas, nes būtent tam, kad įmonės veikla taptų pelninga, kad būtų įvykdyti didelio masto užsakymai Šalčininkų ir Rokiškio miškų urėdijoms ir teisingai išspręstas įmonės ginčas su partneriu UAB „Topometra“ ir buvo dedamos pastangos bei darbuotojams atlyginama už padidėjusį bei neįprastą darbo krūvį.

30Ieškovo įmonė vykdė virš 230 tūkst. litų vertės sutartį su Rokiškio miškų urėdija, be to, baigė vykdyti sutartis su Šalčininkų miškų urėdija, ir turėjo gauti pagal šias sutartis reikšmingas pinigų sumas, kurios būtų leidę atsiskaityti tiek su darbuotojais, tiek ir su kitais įmonės kreditoriais.

31Trečiasis asmuo O. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-29 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

32Nurodo, kad bylos dalyviams buvo įteiktas 2013-10-07 surašytas naujas patikslintas ieškinys. Naujai patikslinto ieškinio tekstas patvirtino, kad ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismui įteikė visiškai naują procesinį dokumentą, kuris vienu metu skiriasi nuo pirminio ieškinio, įgalinusio pradėti civilinę bylą, tiek savo ieškinio dalyku, tiek ir ieškinio pagrindu.

33LR CPK 141 str. 1 d. numatyto imperatyvo pažeidimas reiškia ne ką kitą, o naujo ieškinio teismui įteikimą, kas užkirto kelią šį procesinį dokumentą nagrinėti jau anksčiau iškeltoje civilinėje byloje. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodytus argumentus ir atmetė bei naujai įteiktą ieškinio patikslinimą, kurio pagrindu ir buvo surašytas galutinis skundžiamas teismo sprendimas, priėmė tolimesniam nagrinėjimui, bet tame pačiame skundžiamame sprendime pats pripažino, jog bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti LR CPK 141 str. 1 d, numatyto draudimo pažeidimai, kadangi konstatavo, kad pirminio ieškinio, priimto 2012 m. gegužės 14 d., ir dalykas, ir pagrindas byloje buvo pakeisti vėlesniais ieškovo įteiktais procesiniais dokumentais. Toks LR CPK 141 str. 1 d. reikalavimų pažeidimas laikytinas esminiu, kadangi jis akivaizdžiai suvaržė bylos dalyvių, veikiančių prieš pareikšto ieškinio reikalavimus, procesines teises. Nurodytoje civilinėje byloje prie jau užfiksuotų faktinių aplinkybių pripažinus pirmos instancijos teismo veiksmus teisėtais dalyje dėl patikslinto naujo ieškinio priėmimo, būtų sukurtas pavojingas teisės precedentas, kuriuo būtų pašalintos net ir įstatyme numatytos teismo diskrecijos teisės taikymo privalomos įgyvendinimo sąlygos, kas iš esmės prieštarautų dabartiniu metu Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiai teisės doktrinai dėl proceso teisės principų taikymo bylų nagrinėjimo eigoje.

34Kadangi nurodytieji procesinės teisės pažeidimai negali būti ištaisomi apeliacinės instancijos teismo, todėl skundžiamas 2014-08-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-959-905/2014 yra naikintinas, o byla grąžintina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 4 p.).

35Byloje buvo nustatytas faktas, kad ieškovas naujai pateiktu patikslintu ieškiniu, atsakovių padarytą materialinę žalą kildino iš neteisėtai priskaičiuotų ir išmokėtų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų. Nauju ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiais tokius dokumentus, kurie įteisino darbo užmokesčio padidėjimą. Tai reiškia, jog patenkinus šiuos ieškinio reikalavimus ir minėtus dokumentus pripažinus negaliojančiais, teismo sprendimas šioje dalyje sukeltų tokias teisines pasekmes, t.y. tektų mažinti atsakovėms ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims mokėtinų atlyginimų sumas iki dydžių, kurie buvo fiksuoti dokumentuose, kurie nėra nuginčyti teismine tvarka. Vadinasi, po tokio teismo sprendimo iškiltų ir poreikis perskaičiuoti atsakovių bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų sumokėtų mokesčių valstybės biudžetui bei valstybinio socialinio draudimo biudžetui nuo didesnių darbo užmokesčių sumas už laikotarpį nuo ginčo dokumentų priėmimo iki jų pripažinimo negaliojančiais (Gyventojų pajamų mokestis, Valstybinio socialinio draudimo mokestis, Valstybinio sveikatos draudimo mokestis). Šis mokesčių perskaičiavimas yra būtinas, nes priešingu atveju atsakovės liktų finansiškai dvigubai nubaustos, t.y. atlygintų žalą, padarytą dėl nepagrįstai padidinto ir darbuotojams išmokėto atlyginimo, bei prarastų teisę į permokėtų mokesčių susigrąžinimą. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad bylos baigtis nelemia nurodytų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, perskaičiavimą. Akivaizdu, kad ši klaidinga Vilniaus miesto apylinkės teismo nuostata lėmė ir tai, jog skundžiamu pirmos instancijos teismo sprendimu buvo pasisakyta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių bei pareigų. Vilniaus miesto apylinkės teismui patenkinus ieškinį, bet atsisakius byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Vilniaus skyrių (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius), darytina išvada, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių bei pareigų, kas yra pakankama įstatyminė vada konstatuoti byloje esant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (LR CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Dėl šios priežasties 2014-08-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas panaikintinas, o byla grąžintina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.)

36Taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo dalimi dėl paskirstytų bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens O. S. atžvilgiu. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas atsisakė priteisti apeliantės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas tuo pagrindu, jog ji bylos nagrinėjimo eigoje palaikė atsakovių poziciją. Tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo nuostata skundžiamame teismo sprendime prieštarauja LR CPK 93 str. reikalavimams. LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas. Apeliantė civilinėje byloje buvo priverta dalyvauti dėl nepagrįstų ieškinio reikalavimų, kuriuos suformulavo Ieškovas. Kadangi ieškinio reikalavimai dalyje dėl O. S. interesų buvo suformuluoti komplikuotai, todėl O. S. nuo nepagrįsto ieškinio reikalavimo buvo priversta gintis. Po O. S. atstovų nurodytos pozicijos pirmos instancijos teismas buvo priverstas konstatuoti, kad teismo sprendimu nėra nustatoma pačių darbuotojų, kuriems padidintas darbo užmokestis, veiksmų neteisėtumas. Tai reiškia, jog O. S. atstovai apgynė ją nuo nepagrįstų ieškovo kaltinimų, kas lemia O. S. turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą jos naudai iš ieškovo.

37Atsiliepime į V. L. apeliacinį skundą atsakovės R. K. ir A. J. nurodė, kad palaiko V. L. apeliacinį skundą.

38Ieškovas BUAB „Abrisas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“ prašo atmesti R. K., A. J., V. L. ir O. S. apeliacinius skundus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-29 sprendimą palikti nepakeistą.

39Nurodo, kad byloje nėra jokios informacijos apie tai, jog tuo metu, kai R. K. buvo didinamas darbo užmokestis, jos darbo krūvis būtų ženkliai padidėjęs. Atsakovės akcentuoja paslaugų teikimo Rokiškio miškų urėdijai faktą, tačiau sutartis Nr. F20-70 dėl valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų planų parengimo bendrai 232 991 Lt sumai. Su VĮ Rokiškio miškų urėdija sudaryta 2008-05-19 sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2008-10-01 (1T., b.l.45-47). Tačiau tik 2009-11-10 su VĮ Rokiškio miškų urėdija buvo pasirašytas dalies darbų priėmimo - perdavimo aktas 24 774,68 Lt sumai (1T, b.l.50), t.y. metais vėliau, negu buvo numatyta sutartyje. Tokiu būdu ieškovas pagal minėtas sutartis gavo tik 14 077,17 Lt sumą, nes buvo priskaičiuota 17 697,51 Lt bauda už terminų praleidimą ir didžiosios dalies sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą (1T, b.l.51). Todėl iš daugiau kaip dviejų šimtų tūkstančių litų užsakymo liko tik apie keturiolikos tūkstančių litų suma, kas tik dar kartą patvirtina, kad ieškovo akcininkės ir vadovės veiksmais pasiekti finansiniai rezultatai buvo priešingi, negu buvo galima tikėtis 2008 metų viduryje, sudarius sutartis su Rokiškio ir Šalčininkų miškų urėdijomis dėl valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų planų parengimo, ir tai galėjo pagrįsti direktorės darbo užmokesčio padidinimą pagal vienintelės akcininkės sprendimą 2008-06-02, bet ne 2009 m.

40Nesutinka ir su atsakovių argumentais, kad prievolė atsiskaityti su UAB „Topometra“ atsirado nuo 2009-07-21. Ieškovo direktorė R. K. iki 2009 m. balandžio mėnesio jau žinojo ir suprato, kad UAB „Topometra“ yra tinkamai atlikusi darbų už 53 666,88 Lt ir šią sumą ji privalės sumokėti subrangovui, kadangi sklypų kadastriniai duomenys jau buvo įregistruoti ir jokie klausimai dėl darbų kokybės negalėjo būti keliami. Pažymi, jog 2009 m. gegužės mėn. ieškovas dalį darbų, kuriuos atliko UAB „Topometra“ perdavė VĮ Šalčininkų miškų urėdijai, o 2009-05-27 VĮ Šalčininkų miškų urėdija sumokėjo 59 975,81 Lt ieškovui. Tai dar kartą patvirtina, kad jau 2009 m. gegužės mėn. R. K. žinojo ir suvokė, kad UAB „Topometra“ atlikti darbai yra tinkami ir už juos privaloma atsiskaityti.

41Pažymi, jog atsakovės apeliaciniame skunde taip pat pamiršta tą faktą, jog ieškovo veikla buvo nuostolinga, ieškovas neturėjo apyvartinių lėšų ir veikla buvo vykdoma akcininkės R. K. paskolų pagalba (1T, b.l.33). Be to, 2009-03-31 vykusiame akcininkų susirinkime (1T, b.l.34), kuriame dalyvavo abi ieškovo akcininkės, buvo svarstomi 2008 metų finansiniai rezultatai, t.y. tvirtinamas 2008 metų balansas ir pelno - nuostolių ataskaita yra pažymėta, kad direktorė R. K. pranešė apie 2008 m. balanse esanti turtą ir skolas, supažindino akcininkus su sunkumais, iškilusiais uždirbant pajamas už kadastrinių matavimų paslaugas, kuriame direktorė pranešė, kad 2008 m. lyginant 2007 m. veiklos pajamos išaugo iki 133 269 Lt tai yra 7,1 %, tačiau ženkliai išaugo sąnaudos, dėl ko gautas nuostolis sudarė 94 304 Lt. Taigi ieškovas jau 2008 metais atitiko nemokios įmonės sąlygas, nepaisant to, 2009-06-04 akcininkų susirinkimo sprendimu buvo nuspręsta padidinti R. K. darbo užmokestį nuo 400 Lt iki 4000 Lt.

42Nesutinka su trečiojo asmens teiginiais, kad trečiajam asmeniui einant įmonės vadovo pareigas, darbo apimtis tuo laikotarpiu ženkliai padidėjo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių V. L. darbo užmokesčio padidinimą tokiu mastu. V. L. kaip laikinai einančiam direktoriaus pareigas nusprendžiama prie darbo užmokesčio mokėti 3000 Lt priedą 2009-09-15 akcininkų susirinkimo sprendimu, kai akcininkai jau žinojo apie ieškovo sunkią finansinę būklę bei neigiamo kapitalo dydį.

43Nepagrįsti ir R. K. bei A. J. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai apie tai, kad ieškovo darbuotojoms D. K. ir O. S. priedai prie darbo užmokesčių buvo paskirti dėl jų darbo krūvio didėjimo. D. K. prie pagrindinio darbo užmokesčio buvo priskaičiuota 4800 Lt priedų, nors šios darbuotojos darbo sutartyje, apskritai, nenumatytas priedų mokėjimas ar jų skaičiavimo tvarka. Bylos nagrinėjimo metu buvo iškelta versija neva D. K. rengė procesinius ieškovo dokumentus ginče su UAB „Topometra“ ir už šį darbą neva ir buvo skiriami priedai. Tačiau neaišku, kaip teisinio išsilavinimo neturinti D. K. galėjo rengti procesinius dokumentus teismui.

44Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo iškelta versija, neva O. S. atliko tam tikrus UAB „Topometra“ netinkamai atliktus darbus, susijusius miško žemės sklypų kadastro duomenų bylų rengimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ši versija taip pat visiškai nepagrįsta, kadangi dar 2011-11-09 Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS tyrėjos E. R. apklausos metu pati O. S. nurodė pas ieškovą atlikdavusi tik pastatų matavimus, o su UAB „Topometra” apskritai, nėra dirbusi.

45Ieškovas taip pat skunde nurodo, kad nors civilinėje byloje nėra nustatyta, kad A. J., kaip juridinio asmens dalyvis, atliko aktyvius, sąmoningus, nesąžiningus veiksmus ieškovo kreditorių atžvilgiu, tačiau A. J. turimas akcijų skaičius galėjo turėti pakankamai įtakos ieškovo veiklai, nes atsakovė R. K. negalėjo savarankiškai priimti sprendimo padidinti savo darbo užmokestį. Taigi atsakovės A. J. neveikimas ar pasyvus elgesys pagal šios bylos duomenis gali būti vertinamas kaip nesąžiningas elgesys juridinio asmens atžvilgiu. Be to, abiejų apeliančių nesąžiningumą įrodo ir tai, jog žinodamos apie sunkią finansinę ieškovo padėtį, neigiamą nuosavo kapitalo dydį, apeliantės nesiėmė jokių veiksmų finansinei padėčiai gerinti - pavyzdžiui, svarstyti klausimą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo arba bendrovės pertvarkymo, arba bendrovės likvidavimo. Priešingai, 2009-06-04 akcininkų susirinkimo sprendimu R. K. nustatė 4000 Lt darbo užmokestį, o 2009-09-15 akcininkų susirinkimo sprendimu V. L., kaip laikinai einančiam direktoriaus pareigas, nusprendžia mokėti prie darbo užmokesčio 3000 Lt priedą.

46Ieškovas atsiliepimu į trečiojo asmens O. S. prašo atmesti O. S. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės 2014-08-29 sprendimą palikti nepakeistą.

47Nurodo, kad atsakovių R. K. ir A. J. iniciatyva į bylą buvo įtraukti tretieji asmenys, tame tarpe O. S., todėl ir buvo patikslintas pirminis ieškinys, tačiau nei ieškinio dalykas, nei pagrindas nebuvo iš esmės pakeistas, tik buvo padidinta ieškinio suma, nes ieškinio reikalavimai buvo praplėsti.

48Nesutinka su apeliantės O. S. argumentais dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir VMI įtraukimo trečiaisiais asmenimis į šią bylą. Šios abi valstybinės institucijos yra BUAB „Abrisas“ kreditoriai (VSDFV Vilniaus sk. kreditorinis reikalavimas - 30668,62 Lt, VMI - 19010,59 Lt), todėl jų kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje. Jeigu būtų reikalinga privalomus mokėjimus perskaičiuoti, tai keistųsi tik BUAB „Abrisas“ įsipareigojimų dydis šiems kreditoriams (pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d. ir 4 d. kreditorių reikalavimai tikslinami kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos). Tuo tarpu, administratorius tiek bankroto byloje, kurioje buvo tvirtinami darbuotojų kreditoriniai reikalavimai, tiek ir šioje byloje aiškiai nurodė, kad neprašo darbuotojų grąžinti be teisinio pagrindo išmokėtų sumų, tik prašo atlyginti įmonei padarytą žalą atsiradusią dėl neteisėtų valdymo organų veiksmų.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49Apeliaciniai skundai netenkinami.

50Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

51Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliantų apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

52Trečiasis asmuo O. S. pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau toks prašymas teisėjų kolegijos nesaisto. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apeliantų skundus nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

53Dėl atsakovių veiksmų atitikties įmonės veiklos tikslams

54Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl įmonės buvusių valdymo organų atsakomybės už veiksmus, atliktus siekiant sumažinti bendrovės turtą, išvengti atsiskaitymo su kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto pagrindu.

55Byloje nustatyta, jog atsakovei R. K. nuo 2005 m. birželio 18 d. priklausė 100 proc. UAB „Abrisas“ akcijų. Nuo 2008 m. lapkričio 5 d. atsakovei R. K. priklausė 40 paprastųjų vardinių akcijų, o atsakovei A. J.– 60 paprastųjų vardinių akcijų (T. 1, b. l. 21, 22). Atsakovė R. K. 2005 m. liepos 25 d. darbo sutartimi priimta dirbti UAB „Abrisas“ buhalterės pareigose, nustatant 200 Lt per mėnesį darbo užmokesčio dydį ir 2 darbo valandų per dieną darbo trukmę. 2007 m. balandžio 12 d. darbo sutartis pakeista ir atsakovė perkelta į direktorės pareigas, nuo 2007 m. gegužės 1 d. mokant 300 Lt darbo užmokestį ir nustatant 4 valandų darbo dieną (T. 1, b. l. 23, 25). 2008 m. birželio 2 d. darbo sutarties pakeitimu nustatyta 8 val. darbo trukmė ir 4000 Lt darbo užmokestis (T. 1, b. l. 24, 26). 2009 m. rugsėjo 15 d. UAB „Abrisas“ akcininkų susirinkime nutarta suteikti direktorei R. K. kasmetines atostogas nuo rugsėjo 29 d. ir laikinai direktoriaus pareigas pavesta eiti V. L., kuriam prie darbo užmokesčio nustatomas mokėti 3000 Lt priedas (T. 2, b. l. 49). UAB „Abrisas“ direktorės 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu paskirti darbo užmokesčio priedai: vertintojui asistentui V. L. 1500 Lt; matininkei O. S. 4318,82 Lt ir lauko priedas 265,20 Lt, geodezininkui inžinieriui T. J. 1970 Lt ir lauko priedas 327,60 Lt, buhalterei D. K. 1600 Lt (T. 2, b. l. 43). UAB „Abrisas“ direktorės 2009 m. spalio 2 d. įsakymu paskirti darbo užmokesčio priedai: vertintojui asistentui V. L. 1000 Lt; matininkei O. S. 412 Lt ir lauko priedas 343,20 Lt, geodezininkui inžinieriui T. J. 857 Lt ir lauko priedas 343,20 Lt, buhalterei D. K. 1600 Lt (T. 2, b. l. 44).

56Atsakovės R. K. ir A. J., nesutikdamos su pirmos instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neteisingai sprendė, jog atsakovės neteisėtai padidino darbo užmokesčius darbuotojams. Savo nesutikimą grindžia tuo, jog nuo 2009-07-01 darbo užmokestis R. K. buvo grąžintas į ankstesnį lygį, kuris buvo nustatytas dar 2008-06-02. Taip pat pažymi, kad 2009 m. birželio – liepos mėn. iš ieškovo įmonės išėjo 4 darbuotojai, todėl likusiems darbuotojams ženkliai padidėjo darbo krūvis. Be to, atsakovių teigimu, ieškovas neturėjo jokių pradelstų įsipareigojimų, o teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų apie geras įmonės veiklos perspektyvas, kai buvo priimti ginčo sprendimai. Teisėjų kolegija su šiais atsakovių argumentais nesutinka. Įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2009-10-14d. nutartyje iškelti UAB „Abrisas“ bankroto bylą konstatuota, jog pagal 2008-12-31d. UAB „Abrisas“ balansą įmonės turto vertė buvo 125 310 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimui – 271 436 Lt. 2009-09-17 d. įmonės turto vertė buvo 131 038 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 301 392 Lt. Byloje nustatyta, jog nuo 2008-06-02 iki 2009 02-01 įmonės direktorės R. K. darbo užmokestis per mėnesį buvo nustatytas 4000Lt. 2009-02-02d. akcininkų (A. J. ir R. K.) sprendimu nutarta sutrumpinti direktorės darbo laiką iki 4 val, sumažinti darbo užmokestį iki 400Lt (1T., b.l.26-27) Akcininkių 2009-06-04d. sprendimu siekiant užbaigti Šalčininkų valstybinės reikšmės žemės sklypų matavimus ir kadastrines bylas ir pratęsti sutartį su Rokiškio miškų urėdija, nutarta nuo 2009m. liepos 1d. padidinti direktorės darbo laiką 8 val, darbo užmokestį atstatyti į ankstesnį 4000Lt. Darbuotojams pakelti darbo užmokestį. 2009-07-01d. direktorės R. K. įsakymu nuo 2009m. liepos 1d. direktorei R. K. įsakyta dirbti 8 darbo valandas per dieną, skaičiuojant darbo užmokestį 4000,00Lt. R. K. Vilniaus apygardos teismui 2009-09-18 d. paduotame ieškinyje, kuriuo ji prašė iškelti UAB „Abrisas“ bankroto bylą, nurodė, jog UAB „Abrisas“ akcininkai, išanalizavę bendrovės ūkinę finansinę būklę 2009-08-31 protokolo Nr. 5 p. nustatė, jog sumažėjus statybos darbams, neliko poreikio bendrovės vykdomai veiklai, t.y. kadastriniams-topografiniams darbams. Pažymėjo, kad bendrovės veikla buvo nuostolinga, bendrovė negali atsiskaityti su darbuotojais, už paslaugas, už būtinas administracines išlaidas. UAB „Abrisas“ skolos 2,8 karto viršija turtą, kas rodo įmonės nemokumą. Be to, atsakovių argumentus, kad ieškovas neturėjo jokių pradelstų įsiskolinimų paneigia į bylą pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas (T.3, b.l. 67-69), kuris buvo pateiktas pačios įmonės vadovės kartu su ieškiniu kelti įmonei bankroto bylą. Jame nurodyta, kad 2009 m. liepos mėn. Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikus UAB „Abrisas” patikrinimą, nustatyta, jog darbuotojams D. Ž. ir D. K. nebuvo mokamas darbo užmokestis nustatytais terminais. Iš pateiktų į bylą 2009-06-29 išlaidų orderių Nr. 016, 2009-06-10 Nr. 07, 2009-07-02 Nr. 022 ir UAB „Abrisas” darbo užmokesčio suvestinės matyti, kad darbuotojams darbo užmokesčiai buvo delsiami išmokėti nuo 2009 m. pradžios. Į bylą pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos teismo valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011-08-19 Nr. 5-1/176 specialisto išvada dėl UAB „Abrisas” ūkinės finansinės veiklos (T.3, b.l. 122-128) tvirtina, kad UAB „Abrisas” padidinęs darbuotojams atlyginimus 2009 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, padidino ir savo įsiskolinimus darbuotojams bei Sodrai. UAB „Abrisas” bankroto byloje buvo patvirtinti nesumokėti darbuotojams 31 332,70 Lt , 30 668,62 Lt Sodros finansiniai reikalavimai. Byloje nustatyta, jog UAB „Abrisas“ turėjo pradelstų įsiskolinimų ne tik darbuotojams ir Sodrai, bet ir kreditoriui UAB „Topometra“, kuris yra kilęs 2008-09-25 subrangos sutarties pagrindu dėl valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų planų parengimo. Iš UAB „Topometra“ prašymo įtraukti jį į UAB „Abrisas“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu matyti, jog nuo prievolės pagal sutartį apmokėti už darbus UAB „Topometra“ iki skolos bankroto bylos iškėlimo teisme dienos UAB „Abrisas“ skola UAB „Topometra“ sudarė 134 000,62 Lt. Iš UAB „Topometra“ pagal sutartį išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2008-10-21 Top Nr. 0000056, kurios suma apmokėjimui sudarė 109 962,74 Lt ir PVM sąskaitos faktūros 2008-10-27 Top Nr. 0000057, kurios suma apmokėjimui sudarė 1 518,64 Lt matyti, jog šios sąskaitos turėjo būti apmokėtos per 35 kalendorines dienas nuo paskutinio kadastro duomenų perdavimo priėmimo akto pasirašymo. Darbų priėmimo perdavimo aktai buvo išrašyti 2008-10-21 ir 2008-10-27 bei 2009-05-15 ir 2009-05-26 perdavus suformuotas kadastrines bylas UAB „Abrisas“. Be to, kaip jau minėta 2009 m. gegužės 13d. įmonė buvo įteiktas UAB „Topometra“ ieškinys dėl skolos už atliktus darbus. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos teismo valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011-08-19 Nr. 5-1/176 specialisto išvadoje atsakant į klausimą „ar UAB „Abrisas“ turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su UAB „Topometra“ ir galėjo laiku atsiskaityti? Jei negalėjo, tai dėl kokių aplinkybių?“ nurodė, kad bendrovės piniginių lėšų neužteko laiku atsiskaityti su UAB „Topometra“. Iš byloje pateiktos UAB „Abrisas“ pajamų suvestinės (1T, b.l.110-111) matyti, jog įmonės pajamos pagal įmonės darbuotojų atliktą darbą 2009m. gegužės mėn. buvo 1503,62Lt, birželio mėn. 8099Lt, 2009m. liepos mėn. 3868Lt, 2009m. rugpjūčio mėn. 4150Lt, 2009m. rugsėjo mėn. 2221Lt. Atsižvelgiant ir į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių manyti, kad darbo užmokesčio didinimas buvo susijęs su padidėjusiu darbo krūviu, bendrovės didesnių pajamų-pelno gavimo faktu.

57Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, jog tiek abi atsakovės kaip akcininkės, tiek atsakovė R. K. kaip įmonės vadovė, žinodama, kad įmonė turi pradelstas prievoles atsiskaityti su kreditoriais, ginčijamais sprendimais ženkliai padidindamos darbo užmokestį vadovei, elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Nors atsakovės teigia, jog įmonės pajamos 2008 m. buvo išaugę iki 133 269 litų (t. y. 7,1 proc. daugiau nei 2007 m.), tačiau įmonė 2009m. gegužės, liepos mėn. gavusi iš VĮ Šalčininkų miškų urėdija už vykdytojo UAB „Topometra“ atliktus darbus, įsiskolinimo šiai įmonei nedengė. Pirmosios instancijos išvada, kad ginčijamas darbo užmokesčių padidinimas, buvo daugiau susijęs su atsakovių ir (arba) atsakovės R. K. siekiu bendrovės lėšas panaudoti išvengiant lėšų arešto kreditoriaus UAB „Topometra“ naudai.

58Trečiasis asmuo V. L., nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu savo apeliaciniame skunde nurodė, kad priimdamas ginčijamą sprendimą teismas visiškai nevertino ir ignoravo aplinkybę, kad trečiojo asmens V. L. darbo krūvis keitėsi, t.y. buvo pereita nuo 4 darbo valandų per dieną prie 8 darbo valandų per dieną, o tai, be kita ko, buvo siejama su apelianto darbo užmokesčio padidėjimu. Tretysis asmuo O. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo sprendimas, pripažinus negaliojančiais dokumentus, kurie įteisino darbo užmokesčio mokėjimą ir minėtus dokumentus pripažinus negaliojančiais, teismo sprendimas šioje dalyje sukeltų tokias teisines pasekmes, t.y. tektų mažinti atsakovėms ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims mokėtinų atlyginimų sumas iki dydžių, kurie buvo fiksuoti dokumentuose, kurie nėra nuginčyti teismine tvarka. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog darbo užmokesčio sąlygos darbuotojui yra nustatomos darbo sutartyje. Priedai, kaip darbo užmokesčio dalis, skiriama darbuotojo skatinimui už gerai atliktą darbą, kitus darbo rezultatus (DK 233 str.). Pirmosios instancijos teismas vertino atsakovių veiksmus sąžiningumo aspektu ir šioje byloje nebuvo keliamas klausimas ar tretieji asmenys, gaudami jiems paskirtą darbo užmokestį pagal darbo sutarties reikalavimus veikė nesąžiningai, šioje byloje nebuvo keliamas darbuotojų (trečiųjų asmenų) kaltės klausimas, todėl trečiųjų asmenų atžvilgiu konkretūs darbo užmokesčio priedų, jų išskaitų dydžiai nebuvo nagrinėjimo dalyku. CK 6.241 str. 1d. 4d. imperatyviai nustatyta, jog negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta suma, išmokėta kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.

59Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriams gali būti konstatuota nustačius šias atsakomybės sąlygas: nesąžiningus veiksmus, kreditoriams padarytą žalą ir priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, patvirtinančias, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių tretiesiems asmenims ir šis negalėjimas yra atsiradęs būtent dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A., V. A., bylos Nr. 3K-3-509/2008).

60Teisėjų kolegijos vertinimu visos šios sąlygos byloje yra nustatytos, todėl nesąžiningais veiksmais padaryta žala įmonei turi būti atlyginta nuostoliai turi būti atlyginami. Pirmos instancijos teismas nustatęs, kad ginčijamus akcininkų susirinkimų sprendimus priėmė abi atsakovės vienbalsiai, o darbo užmokesčius kitiems darbuotojams padidino (darbo užmokesčio priedus paskyrė) atsakovė R. K., kaip bendrovės direktorė, pagrįstai nusprendė, kad iš abiejų atsakovių solidariai priteistini nuostoliai dėl nesąžiningų atsakovių veiksmų priimant sprendimus dėl darbo užmokesčio didinimo.

61Dėl ieškinio senaties termino

62Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne ieškovo materialinės subjektinės teisės išnykimą, o asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Šio teisės instituto tikslas yra dvejopas: pirma, sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, antra, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau imtis aktyvių procesinių veiksmų.

63Įmonei iškėlus bankroto bylą, kreditorių bei bankrutuojančios įmonės teises ir interesus teisme atstovauja bankroto administratorius. Vertinant apeliacinių skundų argumentus, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškinio senatis yra pasibaigusi ir nepagrįstai buvo atnaujinta, pagrįstumą, pirmiausiai nustatytina jos eigos pradžia. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis kriterijus), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Viena tokių išimčių yra numatyta Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 20 str.). Bankrutuojančios įmonės administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. Administratoriaus ieškiniams dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos ir šį terminą skaičiavo nuo pirmojo bankroto administratoriaus V. B. sužinojimo apie šioje byloje ginčijamus atsakovių veiksmus. Apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai, nustatęs, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, jį atnaujino, nepateikdamas jokio logiško paaiškinimo ir argumentų. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, kadangi teismas įvertino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje pateiktus ankstesnio UAB „Abrisas“ bankroto administratoriaus veiksmus (neveikimą) įvertino ieškovo nurodytas termino praleidimo priežastis, susijusias su įmonės dokumentų perdavimu kitoms institucijoms. Be to, šioje byloje ginamas ir viešasis interesas, siekiama apginti kreditorių interesus, sudaryti sąlygas bendrovei susigrąžinti pagal neteisėtus sandorius prarastas lėšas ir panaudoti jas visų bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimui. Todėl, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių šį terminą atnaujino.

64Dėl kitų procesinių klausimų

65Trečiasis asmuo O. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padarė procesinių teisės pažeidimų, priimdamas ieškinį, kuriuo buvo pakeistas tiek ieškinio dalykas, tiek ieškinio pagrindas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškinio dalykas – tai ieškininiame pareiškime ieškovo suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Įstatyme (LR CPK 141 str. 1 d.) yra nustatyta, jog keisti ieškinio dalyką arba pagrindą ieškovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, o po šios nutarties priėmimo - tik jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šioje byloje po pradinio ieškinio pareiškimo, ieškinys buvo tikslinamas net tris kartus (t.2, b.l. 26, 69, t.3, b.l. 1). Nors pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu buvo keičiamas ieškinio dalykas ir pagrindas, tačiau teisėjų kolegija susipažinusi su pateiktais ieškiniais daro išvadą, kad CPK 141 str. 1 d. įtvirtinta nuostata nebuvo pažeista. Ieškovo reikalavimas nuo pradinio ieškinio išliko toks pats. Ieškinio dalykas nesikeitė, nes ieškovas prašė pripažinti valdymo organų priimtus sprendimus negaliojančiais, nustatęs, kad jie pažeidžia kreditorių interesus bei atlyginti šiais neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Ieškinio pagrindas taip pat bylos eigoje nesikeitė, o tik buvo papildomas kitomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina ieškinio dalyko pagrįstumą. Pažymėtina, jog naujų argumentų ir įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška procesinė teisė. Tokiu atveju ieškinio pagrindas nesikeičia, o tik padidėja jo pagrįstumas ir įrodytumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011).

66Trečiasis asmuo O. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas jos atžvilgiu. Pažymi, kad pagal CPK 93 str. bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas. Taip pat pažymi, jog pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nėra nustatoma pačių darbuotojų, kuriems nustatytas darbo užmokestis, veiksmų neteisėtumas. Pagal CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų taisyklė „pralaimėjęs moka“, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies ją laimėjusios šalies naudai neatsižvelgiant į tai, kad pralaimėjusi šalis nepiktnaudžiavo procesu. Šioje byloje laimėjusia šalimi laikomas ieškovas, todėl nėra jokio pagrindo priteisti iš ieškovo trečiojo asmens naudai trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, akivaizdu, kad šioje byloje sprendimas buvo priimtas ne trečiojo asmens naudai. Šią aplinkybę patvirtina ir O. S. pateiktas apeliacinis skundas, kuriame ji ginčija ne tik sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, bet su priimtu sprendimu nesutinka iš esmės.

67Trečiasis asmuo O. S. taip pat nurodo, kad šioje byloje egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi pirmos instancijos teismas neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau-VMI), tiek ir Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Vilniaus skyriaus (toliau- VSDFV Vilniaus skyrius). Trečiojo asmens nuomone, šie asmenys turėjo būti įtraukti į bylą, kadangi buvo sprendžiama dėl jų teisių ir pareigų. Nesutikdama su šiais argumentais teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ieškovas nereiškė reikalavimo grąžinti išmokėtas sumas darbuotojams. Byloje ieškovo prašė atlyginti žalą dėl neteisėtų valdymo organų veiksmų. Todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad buvo sprendžiama dėl VMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus teisių ir pareigų.

68Kiti skundo argumentai neturi reikšmės vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

69Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

70Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais bendrovės... 5. Ieškovo teigimu, ginčijamam darbo užmokesčio padidinimui ir priedų... 6. Atsakovės prašė ieškinį atmesti; taikyti ieškinio senaties terminą dėl... 7. Trečiasis asmuo D. K. su ieškiniu nesutiko. Anot trečiojo asmens, jai darbo... 8. Trečiasis asmuo O. S. prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo pažymėjo,... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu... 10. Spręsdamas ieškinio senaties klausimą pažymėjo, jog ieškinio senaties... 11. Teismas nurodė, jog sprendžiant, ar ginčijami akcininkų susirinkimų... 12. Teismas nurodė, jog nurodytose 2008 m. sutartyse, sudarytose su miškų... 13. Teismas vertino kaip priešingus įmonės veiklos tikslams ir atsakovės R. K.... 14. Kadangi ginčijamus akcininkų susirinkimų sprendimus abi atsakovės priėmė... 15. Trečiasis asmuo V. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014... 16. Nurodo, kad teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad byloje... 17. Byloje nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2009 m. birželio liepos mėn. iš darbo... 18. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą,... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą taip pat... 20. Atsakovės R. K. ir A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 21. Nurodo, kad ieškovo darbuotojoms D. K. ir O. S. už papildomai padidėjusį... 22. Ieškovas pateikė teismui daug smulkios informacijos apie įmonės pajamų... 23. Teismas nepagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų apie geras įmonės... 24. Kadangi ieškovo direktorės darbo užmokestis nuo 2009-07-01 buvo 4000 litų... 25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovo reikalavimams... 26. Akcininko subsidiarią atsakomybę įtvirtinanti norma reikalauja, kad... 27. Tai, kad įmonėje jos vadovo nebuvimo metu kažkuriam kitam darbuotojui... 28. Priimant 2009-06-04 sprendimą dėl įmonės vadovo darbo sąlygų, įmonė... 29. Ginčijamu sprendimu teismas vertino, kad ieškovo veikla buvo nuostolinga,... 30. Ieškovo įmonė vykdė virš 230 tūkst. litų vertės sutartį su Rokiškio... 31. Trečiasis asmuo O. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 32. Nurodo, kad bylos dalyviams buvo įteiktas 2013-10-07 surašytas naujas... 33. LR CPK 141 str. 1 d. numatyto imperatyvo pažeidimas reiškia ne ką kitą, o... 34. Kadangi nurodytieji procesinės teisės pažeidimai negali būti ištaisomi... 35. Byloje buvo nustatytas faktas, kad ieškovas naujai pateiktu patikslintu... 36. Taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo dalimi dėl paskirstytų... 37. Atsiliepime į V. L. apeliacinį skundą atsakovės R. K. ir A. J. nurodė, kad... 38. Ieškovas BUAB „Abrisas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB... 39. Nurodo, kad byloje nėra jokios informacijos apie tai, jog tuo metu, kai R. K.... 40. Nesutinka ir su atsakovių argumentais, kad prievolė atsiskaityti su UAB... 41. Pažymi, jog atsakovės apeliaciniame skunde taip pat pamiršta tą faktą, jog... 42. Nesutinka su trečiojo asmens teiginiais, kad trečiajam asmeniui einant... 43. Nepagrįsti ir R. K. bei A. J. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai apie... 44. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo iškelta versija, neva O. S. atliko tam... 45. Ieškovas taip pat skunde nurodo, kad nors civilinėje byloje nėra nustatyta,... 46. Ieškovas atsiliepimu į trečiojo asmens O. S. prašo atmesti O. S.... 47. Nurodo, kad atsakovių R. K. ir A. J. iniciatyva į bylą buvo įtraukti... 48. Nesutinka su apeliantės O. S. argumentais dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir VMI... 49. Apeliaciniai skundai netenkinami.... 50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 51. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliantų... 52. Trečiasis asmuo O. S. pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso... 53. Dėl atsakovių veiksmų atitikties įmonės veiklos tikslams... 54. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl įmonės buvusių valdymo... 55. Byloje nustatyta, jog atsakovei R. K. nuo 2005 m. birželio 18 d. priklausė... 56. Atsakovės R. K. ir A. J., nesutikdamos su pirmos instancijos teismo sprendimu,... 57. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą... 58. Trečiasis asmuo V. L., nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu... 59. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvio subsidiarioji... 60. Teisėjų kolegijos vertinimu visos šios sąlygos byloje yra nustatytos,... 61. Dėl ieškinio senaties termino... 62. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 63. Įmonei iškėlus bankroto bylą, kreditorių bei bankrutuojančios įmonės... 64. Dėl kitų procesinių klausimų... 65. Trečiasis asmuo O. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padarė... 66. Trečiasis asmuo O. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmos... 67. Trečiasis asmuo O. S. taip pat nurodo, kad šioje byloje egzistuoja absoliutus... 68. Kiti skundo argumentai neturi reikšmės vertinant skundžiamo teismo sprendimo... 69. Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 70. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti...