Byla 2A-809-585/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, vertėjaujant Olgai Vostrenkovai, dalyvaujant pareiškėjui A. K., suinteresuotiems asmenims A. B. ir J. R., suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. A., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei I. Z.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos D. K., kurios teises ir pareigas perėmė A. K. ir R. J., apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Č. J. (Č. J.), J. R. ir A. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Nustatė

3pareiškėja D. K., kurios materialines subjektines ir procesines teises bei pareigas perėmė A. K. ir R. J., kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą (dabar – Vilniaus miesto apylinkės teismas), prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos tėvas V. J. (V. J.) turėjo sodybą buvusiame ( - ) kaime, ( - ) valsčiuje, Vilniaus apskrityje.

4Pareiškėjos teigimu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1997 m. sausio 15 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos tėvas asmeninės nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė žemės sklypą, esantį ( - ) rėžiniame kaime (toliau tekste – ir žemės sklypas). Pasak pareiškėjos, šiuo metu žemės sklypas yra ( - ) regioninio parko ( - ) kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005 m. lapkričio 23 d. informavo pareiškėją, jog pastarajai nebus natūra grąžintas žemės sklypas, nes pastarasis yra ekologiniu požiūriu ypač vertingoje teritorijoje, todėl bus išperkamas valstybės nuosavybėn. Pareiškėja pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad pareiškėjos teisė į nuosavybę nebuvo ginčijama, o valstybės tarnautojai vis tikindavo, kad pareiškėjai bus natūra grąžintas žemės sklypas, pastaroji kartu su sūnaus šeima 1999-2000 metais žemės sklype, tiksliau – toje žemės sklypo vietoje, kurioje buvo pareiškėjos tėvo namas, pastatė gyvenamąjį namą. Pasak pareiškėjos, tą faktą, jog pastarosios tėvas turėjo namą buvusiame ( - ) kaime, patvirtina Lietuvos centrinio archyvo pažyma, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjos tėvas 1942 metais turėjo būstą ( - ) kaime. Anot pareiškėjos, karo metu namas buvo sugriautas, o maždaug 1950 metais buvo išardyti ir namo pamatai, trukdę dirbti žemę. Pareiškėjos tėvas, ką patvirtina pareiškėjos į bylą pateikta pirkimo-pardavimo sutartis, 1960 metais nusipirko kitą namą buvusiame ( - ) kaime. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje inter alia nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ar sodų liekanų arba sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendro planavimo dokumentuose. Pareiškėjos teigimu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, susijusias su pareiškėjos tėvui priklausiusios sodybos atstatymu, sklypo suformavimu bei statybos leidimo gavimu, gyvenamosios paskirties zonos dydžio Verkių regioninio parko tvarkymo plane nustatymu. Pasak pareiškėjos, pastaroji negali kitokia tvarka gauti pastarosios teises patvirtinančius dokumentus, nes Lietuvos centrinio archyvo bei Vilniaus apskrities archyvo pažymose nurodyta, kad nėra duomenų apie pareiškėjos tėvo turėtus pastatus buvusiame ( - ) kaime.

5Suinteresuoti asmenys Č. J., J. R. ir A. B. palaikė pareiškėjos šioje byloje pareikštą pareiškimą, tvirtino, jog pareiškėjos nurodyti faktai yra teisingi.

6Suinteresuotas asmuo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija nesutiko su pareiškėjos šioje byloje pareikštu pareiškimu, prašė atmesti pareiškėjos reikalavimą. Pasak suinteresuoto asmens, pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, bylojančių, jog pareiškėjos tėvas turėjo sodybą buvusiame ( - ) kaime.

7Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutiko su pareiškėjos šioje byloje pareikštu pareiškimu, prašė atmesti pareiškėjos reikalavimą. Suinteresuoto asmens teigimu, šios bylos atveju nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos tėvas turėjo sodybą buvusiame ( - ) kaime.

8Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nesutiko su pareiškėjos šioje byloje pareikštu pareiškimu, prašė atmesti pareiškėjos reikalavimą. Suinteresuoto asmens teigimu, prašomas nustatyti faktas nesukels pareiškėjai pastarosios siekiamų teisinių pasekmių.

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjos šioje byloje pareikštą pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylos faktines aplinkybes: Vilniaus miesto apylinkės teismo 1997 m. sausio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 218-447/1997, buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos tėvas V. (V.) J. po savo tėvo P. J. mirties laikotarpiu nuo 1924 metų iki 1940 metų asmeninės nuosavybės teise valdė trijų dešimtinių žemės sklypą, buvusį ( - ) kaime; šis juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas tikslu atkurti pareiškėjai nuosavybės teisę į žemę; pareiškėja 1999-2000 metais pastatė žemės sklype gyvenamąjį namą; Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, iškelta pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei D. K. dėl įpareigojimo nugriauti statinį; įvardyta civilinė byla yra sustabdyta, iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.

10Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios bylos faktines aplinkybes ir aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, preziumavo, jog pareiškėjos prašomas nustatyti faktas gali turėti pareiškėjai teisinę reikšmę.

11Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatavo, jog pareiškėja šioje byloje pareikštą pareiškimą iš esmės grindžia tik suinteresuotų asmenų paaiškinimais ir vieno liudytojo parodymais. Teismo vertinimu, pareiškimą grindžiant tokiais faktiniais duomenimis, pastarieji turėtų būti išsamūs ir pakankamai detalūs, kai ad hoc suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir liudytojo parodymai yra abstraktūs, pagal šiuos faktinius duomenis nėra galimybės nustatyti tikslių namo statymo ir nugriovimo datų, tikslios namo vietos ir kitų aplinkybių. Pareiškėjos į šią bylą pateiktoje J. V. kartografinėje medžiagoje, kuria inter alia remiasi pareiškėja, yra analizuojama topografinė situacija, buvusi 1928 metais, o pareiškėja ir suinteresuoti asmenys teigia, jog pastarųjų tėvas 1936 metais pastatė namą. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste pažymėjo, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomuose fonduose nėra dokumentų apie pareiškėjos tėvo ( - ) kaime turėtus pastatus, Vilniaus apskrities archyvo teigimu, duomenų apie pareiškėjos tėvo 1945-1947 metais ( - ) kaime turėtus pastatus nepilnai išlikusiuose Vilniaus rajono likviduotų apylinkių DŽDT vykdomųjų komitetų ir Vilniaus apskrities valsčių DŽDT vykdomųjų komitetų dokumentų fondų dokumentuose nerasta. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Vilniaus apskrities archyvo dokumentų, patvirtinančių aukščiau nurodytas aplinkybes, kontekste pareiškėjos teismui pateiktas 1950 m. rugpjūčio 11 d. aktas, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog buvo išmontuotas pono J. namas, buvęs ( - ) kaime, kuris buvo nebaigtas statyti, negali būti pripažintas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog pareiškėjos tėvas buvo pastatęs namą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėja neįrodė pastarosios prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.

12Pareiškėja, kurios materialines subjektines ir procesines teises bei pareigas, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, perėmė A. K. ir R. J., nesutikdama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos šioje byloje pareikštą pareiškimą.

13Pareiškėjos apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

  1. pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktinius duomenis. Lietuvos centrinio archyvo 1996 m. balandžio 29 d. pažymoje nurodyta, jog pareiškėjos tėvas 1942 metais ( - ) kaime turėjo būstą, tai yra pareiškėjos tėvo buto-ūkio lape įrašyti pareiškėjos tėvas (šeimos galva, šeimininkas be samdinių), žmona O., vaikai J., V. Pasak pareiškėjos, šių duomenų analizė leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos tėvas buvo ūkininkas, turėjo ūkį ir būstą ( - ) kaime. Pareiškėja šiame kontekste pažymėjo, jog ne visi archyviniai duomenys yra išlikę, todėl, pareiškėjos teigimu, šios bylos atveju reikėtų remtis turimais archyviniais duomenimis, o ne ta Lietuvos centrinio archyvo pažyma, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir kurioje nurodyta, jog archyvo saugomuose fonduose nėra duomenų apie pareiškėjos tėvo turėtus pastatus. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog į šią bylą yra pateikti duomenys, bylojantys, kad pareiškėjos tėvas asmeninės nuosavybės teise valdė žemės sklypą. Pareiškėja, apeliuodama į pirmosios instancijos teismo argumentą, jog suinteresuotų asmenų paaiškinimai yra abstraktūs, pažymėjo, jog tuo metu, kai pareiškėjos tėvas gyveno pastarojo pastatytame name (1936-1942 metais), suinteresuoti asmenys Č. J. ir A. B. apskritai nebuvo gimę, o J. R. buvo mažametė, todėl, pareiškėjos teigimu, savaime suprantama, jog šių suinteresuotų asmenų paaiškinimai negali būti absoliučiai tikslūs. Pasak pareiškėjos, pastaroji ir jos tėvas labai daug laiko praleisdavo kartu, pareiškėjos tėvas ne kartą pasakojo ir rodė pareiškėjai, kurioje vietoje buvo pastatytas ginčo namas. Pareiškėjos teigimu, pastarosios tėvo statytas namas karo metu buvo apgadintas ir tapo netinkamu gyvenimui, o 1950 metais buvo savavališkai išardytas, ką patvirtina pareiškėjos į šią bylą pateiktas 1950 m. rugpjūčio 11 d. aktas. Šiame akte yra nurodytas klaidingas teiginys, jog namas buvo nebaigtas statyti. Pasak pareiškėjos, bombos sprogimas lėmė namo apgadinimą, o namo liekanų buvimo faktą patvirtino liudytojas S. R. Pareiškėjos manymu, Lietuvos centrinio archyvo 1996 m. balandžio 29 d. pažyma, Vilniaus rajono vykdomojo komiteto 1950 m. rugpjūčio 11 d. aktas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros specialisto dr. J. V. išvada, suinteresuotų asmenų J. R., Č. J., A. B. paaiškinimai ir liudytojo S. R. parodymai neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjos tėvas ( - ) kaime iki nacionalizacijos, karo metu ir pokario metais ūkininkavo ir nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą;
  2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to fakto, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 1173 1.2.2 punktu buvo sumažintas ekologiniu požiūriu ypač vertingos teritorijos, esančios Turniškių kraštovaizdžio draustinyje, dydis. Pasak pareiškėjos, buvusio ( - ) kaimo teritorija, kuri neapaugusi mišku, nebepatenka į ekologiniu požiūriu ypač vertingų teritorijų sąrašą ir turi būti grąžinta pretendentams pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija šiuo metu buvusio ( - ) kaimo teritorijoje formuoja pretendentams, inter alia ir pareiškėjai, grąžintinus žemės sklypus.

14Pareiškėjas A. K. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme palaikė apeliacinį skundą ir šiame procesiniame dokumente suformuluotus argumentus.

15Suinteresuoti asmenys A. B. ir Č. J., atsiliepdami į apeliacinį skundą, pareiškė, jog palaiko ir prašo patenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą. Suinteresuotas asmuo A. B. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prašė apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą išspręsti teismo nuožiūra.

16Suinteresuotas asmuo J. R. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prašė apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą išspręsti teismo nuožiūra.

17Suinteresuotas asmuo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, atsiliepdamas į apeliacinį skundą, pareiškė, jog nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu, prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėja nesuformulavo pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog pareiškėja bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė svarbių faktinių duomenų – bylai aktualaus laikotarpio archyvinių topografinių žemėlapių, kuriuose žymimas reljefas ir užstatytų teritorijų vietos situacijos, galimai išlikusių to laikotarpio nuotraukų, dabartinio laikotarpio archeologų išvadų, senųjų ( - ) kaimo gyventojų liudijimų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti apie galimai buvusios ir neišlikusios sodybos vietą.

18Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepdamas į apeliacinį skundą, pareiškė, jog nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu, prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2002 m. vasario 22 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. sausio 15 d. sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos tėvas V. (V.) J. po savo tėvo P. J. mirties laikotarpiu nuo 1924 metų iki 1940 metų asmeninės nuosavybės teise valdė trijų dešimtinių žemės sklypą, buvusį ( - ) kaime, ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos tėvas V. J. ir L. J. po savo tėvo P. J. mirties iki 1940 metų asmeninės nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypus, buvusius ( - ) kaime, kurių kiekvieno plotas – 1,83 ha.

19Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme inter alia paaiškino, jog, suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjų prašomas nustatyti faktas nesukels siekiamų teisinių pasekmių.

20Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atsiliepdama į apeliacinį skundą, pareiškė, jog nesutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu, prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Suinteresuotas asmuo, kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, akcentavo, jog pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nesukels pareiškėjai pastarosios siekiamų teisinių pasekmių. Suinteresuoto asmens vertinimu, ginčo fakto nustatymas yra reikalingas tikslu įteisinti savavališką gyvenamojo namo statybą. Viena vertus, nustačius ginčo faktą, būtų galima pasinaudoti Saugomų teritorijų įstatyme nustatyta išimtimi ir atkurti buvusią sodybą, kita vertus, pareiškėja nei nuosavybės teise, nei kitais pagrindais nevaldo ir nenaudoja žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas, todėl pastaroji Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme negalėtų įgyvendinti statytojos teisių ir atkurti buvusią sodybą.

21Suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme palaikė atsiliepime į apeliacinį skundą suformuluotus argumentus.

22Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

24Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paremtu bylos medžiagos ir skundžiamo teismo sprendimo analize, nėra pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, apibrėžtas apeliaciniu skundu, todėl, atsižvelgiant į išdėstytus aspektus, konstatuotina esant pagrindą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrinti pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

25Teisėjų kolegija, ex officio patikrinusi bylos medžiagą ir šios bylos apeliaciniame procese skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, jog neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

26Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas tik tada, kai koegzistuoja šios sąlygos: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, kitaip tariant, nustačius prašomą nustatyti faktą, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų pareiškėjo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastus dokumentus, patvirtinančius juridinę reikšmę turintį faktą (Civilinio proceso kodekso 444-445 straipsniai) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010). Šiame kontekste būtina pažymėti, jog bent vienos iš aukščiau įvardytų sąlygų nebuvimas pats savaime, net ir nepatikrinus, egzistuoja ar ne kitos sąlygos, užkerta kelią klausimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimui teisme (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).

27Pažymėtina, jog teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas, yra ar ne pagrindas pagal konkretaus asmens ieškinį (pareiškimą, prašymą) iškelti civilinę bylą, ex officio privalo patikrinti, ar asmens, besikreipusio į teismą, procesiniame dokumente suformuluoto reikalavimo išsprendimas priskirtinas teismo kompetencijai, ar neegzistuoja kiti procesiniai teisiniai pagrindai, užkertantys kelią klausimo nagrinėjimui teisme (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalis), ir, nustatęs, jog konkretus klausimas negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas teisme, turi atsisakyti iškelti civilinę bylą, o tuo procesiniu atveju, kai aukščiau įvardytos kliūtys yra identifikuojamos esant iškeltai civilinei bylai, – nutraukti bylą (Civilinio proceso kodekso 293 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas) arba palikti ieškinį (pareiškimą, prašymą) nenagrinėtą (Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

28Kaip jau buvo aukščiau nurodyta, viena iš būtinųjų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisme sąlygų yra ta, jog prašomas nustatyti faktas turi būti teisiškai (juridiškai) reikšmingas, kitaip tariant, turi sukelti pareiškėjui teisines pasekmes, kurių pastarasis siekia prašomu nustatyti faktu. Sprendžiant, faktas yra teisiškai reikšmingas ar ne, pirmiausia būtina identifikuoti, kokių teisinių pasekmių prašomu nustatyti faktu siekia pareiškėjas.

29Teisėjų kolegijos vertinimu, tikrasis teisinis tikslas, kurį prašomu nustatyti faktu siekia įgyvendinti pareiškėjai, – įteisinti galimai savavališką gyvenamojo namo, pastatyto toje vietoje, kurioje, anot pareiškėjų, buvo D. K. tėvui priklausiusi sodyba (toliau tekste – ir gyvenamasis namas), statybą, kuri, ką patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis), yra ginčijama civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovams D. K., A. K. ir R. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (bylos numeris 2-3353-734/2014; pažymėtina, jog įvardyta byla yra sustabdyta, iki bus išnagrinėta ši byla). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog, pirma, gyvenamasis namas yra pastatytas valstybinėje žemėje, antra, D. K. nebuvo ir pareiškėjai nėra teisėti valstybinės žemės, kurioje stovi gyvenamasis namas, valdytojai ir naudotojai, kas sudaro pagrindą teigti, jog, net ir nustačius pareiškėjų prašomą nustatyti faktą, pareiškėjai negalėtų įteisinti gyvenamojo namo statybą, nes, pareiškėjams nesant teisėtiems valstybinės žemės, kurioje stovi gyvenamasis namas, valdytojams ir naudotojams, apskritai negali būti pradėta gyvenamojo namo statybos legalizavimo (įteisinimo) procedūra, ir konstatuoti, jog, priešingai nei skundžiamu sprendimu pripažino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų prašomas nustatyti faktas nėra teisiškai (juridiškai) reikšmingas, kitaip tariant, fakto nustatymas nesukeltų pareiškėjams tų teisinių pasekmių, kurių pastarieji siekia šio fakto nustatymu.

30Apeliacinės instancijos teismui ex officio patikrinus ir šios bylos apeliaciniame procese identifikavus, jog neegzistuoja viena iš būtinųjų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisme sąlygų, konstatuotina esant pagrindą, net ir nepatikrinus, egzistuoja ar ne kitos būtinosios sąlygos, pripažinti, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagal kurį buvo iškelta ši civilinė byla, yra nenagrinėtinas teisme, kas sudaro pagrindą teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė šią bylą (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viena vertus, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai iškėlęs bylą, nesiėmė procesinių veiksmų, kurie eliminuotų aukščiau įvardyto procesinio pažeidimo padarinius (Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktas), kita vertus, procesinio pažeidimo padariniai gali ir privalo būti pašalinti šios bylos apeliaciniame procese, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina esant pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir, egzistuojant aukščiau įvardytam procesiniam pagrindui (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nutraukti šią civilinę bylą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

31Apeliacinės instancijos teismui ex officio konstatavus esant pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutraukti šią bylą, apeliacinio skundo argumentų vertinimas šios bylos apeliaciniame procese neturi teisinės prasmės ir reikšmės, todėl teisėjų kolegija, priimdama šį procesinį sprendimą, neanalizuoja ir nevertina, pagrįsti ar ne apeliacinio skundo argumentai.

32Bylos faktiniais duomenimis (b. l. 4-5, 165-166) nustatyta, jog D. K. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir šios bylos apeliaciniame procese patyrė 266 Lt žyminio mokesčio išlaidas, todėl, šios bylos apeliaciniame procese konstatavus esant procesinį pagrindą nutraukti šią bylą, D. K. teisių perėmėjams grąžintinas 127 Lt žyminis mokestis, 2008 m. lapkričio 17 d. sumokėtas į valstybės biudžetą už šioje byloje pareikštą pareiškimą, ir 139 Lt žyminis mokestis, 2011 m. gruodžio 29 d. sumokėtas į valstybės biudžetą už šioje byloje pareikštą apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

33Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir šios bylos apeliaciniame procese susidarė 66,64 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių atlyginimas į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistinas iš D. K., nepagrįstai inicijavusios šios bylos iškėlimą, teisių perėmėjų (Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalis).

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

35panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir nutraukti civilinę bylą.

36Grąžinti A. K. ir R. J., perėmusiems D. K. teises ir pareigas, 127 Lt žyminį mokestį, kurį D. K. 2008 m. lapkričio 17 d. sumokėjo į valstybės biudžetą, ir 139 Lt žyminį mokestį, kurį D. K. 2011 m. gruodžio 29 d. sumokėjo į valstybės biudžetą.

37Priteisti iš A. K. į valstybės biudžetą 33,32 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

38Priteisti iš R. J. į valstybės biudžetą 33,32 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. pareiškėja D. K., kurios materialines subjektines ir procesines teises bei... 4. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1997 m. sausio 15... 5. Suinteresuoti asmenys Č. J., J. R. ir A. B. palaikė pareiškėjos šioje... 6. Suinteresuotas asmuo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija nesutiko... 7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos... 9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė... 10. Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog... 11. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatavo, jog... 12. Pareiškėja, kurios materialines subjektines ir procesines teises bei... 13. Pareiškėjos apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais: 14. Pareiškėjas A. K. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme palaikė... 15. Suinteresuoti asmenys A. B. ir Č. J., atsiliepdami į apeliacinį skundą,... 16. Suinteresuotas asmuo J. R. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme... 17. Suinteresuotas asmuo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija,... 18. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 19. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 20. Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos... 21. Suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos... 22. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paremtu bylos medžiagos ir... 25. Teisėjų kolegija, ex officio patikrinusi bylos medžiagą ir šios bylos... 26. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turintis... 27. Pažymėtina, jog teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas, yra ar ne... 28. Kaip jau buvo aukščiau nurodyta, viena iš būtinųjų juridinę reikšmę... 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikrasis teisinis tikslas, kurį prašomu... 30. Apeliacinės instancijos teismui ex officio patikrinus ir šios bylos... 31. Apeliacinės instancijos teismui ex officio konstatavus esant pagrindą... 32. Bylos faktiniais duomenimis (b. l. 4-5, 165-166) nustatyta, jog D. K. bylą... 33. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir šios bylos apeliaciniame... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 35. panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d.... 36. Grąžinti A. K. ir R. J., perėmusiems D. K. teises ir pareigas, 127 Lt... 37. Priteisti iš A. K. į valstybės biudžetą 33,32 Lt bylinėjimosi išlaidų... 38. Priteisti iš R. J. į valstybės biudžetą 33,32 Lt bylinėjimosi išlaidų...