Byla e2A-770-794/2018
Dėl garbės ir orumo pažeidimo, trečiasis asmuo LR Generalinė prokuratūra

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Petkuvienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui J. L. dėl garbės ir orumo pažeidimo, trečiasis asmuo LR Generalinė prokuratūra.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui J. L. dėl garbės ir orumo pažeidimo, prašydamas pripažinti atsakovo 2016 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos teismo patalpose žurnalistams duodant interviu viešai paskleistus duomenis, jog „teismas konstatavo, kad pilietis R. K. yra ligotas, turtingas, užimantis aibę reikšmingų pareigų koncerne žmogus. Tai šios aplinkybės, kaip aš supratau iš teismo nutarties turinio, nusveria prokuroro argumentus, kuriais buvo prašyta dėl kardomosios priemonės pratęsimo“ -neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą, taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad atsakovas 2016 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos teismo patalpose iš karto po to, kai teismas paskelbė nutartį baudžiamojoje byloje, kuria atmetė prokuratūros prašymą suimti ieškovą, viešai paskleidė šią tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę bei orumą žeminančią informaciją: „Teismas konstatavo, kad pilietis R. K. yra ligotas, turtingas, užimantis aibę reikšmingų pareigų koncerne žmogus. Tai šios aplinkybės, kaip aš supratau iš teismo nutarties turinio, nusveria prokuroro argumentus, kuriais buvo prašyta dėl kardomosios priemonės pratęsimo“. Šie atsakovo teiginiai buvo paskleisti per įvairias visuomenės informavimo priemones, nes atsakovas šią informaciją sąmoningai pateikė žurnalistams interviu forma. Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, jog atsakovas paskleidė žurnalistams informaciją apie konkretaus procesinio sprendimo - teismo nutarties baudžiamajame procese motyvus. Taigi buvo paskleista žinia - informacija apie konkrečius faktus ir jų duomenis, kuriuos labai lengvai galima patikrinti, įrodyti, jiems taikomas tiesos kriterijus: visi motyvai yra raštu išdėstyti teismo nutartyje. Atsakovas, kaip specialių žinių turintis asmuo (aukšto lygio teisės profesionalas) ir proceso dalyvis, pateikė žurnalistams ginčo informaciją kaip objektyviai egzistuojantį dalyką. Ieškovo teigimu, tokiems teiginiams ir jų patikimumui „didesnis svoris“ suteikiamas ir teismų praktikoje. Taigi atsakovo teiginiai tiek žurnalistų, tiek ir visuomenės buvo suprasti bei priimti kaip objektyvios ir autoritetingos žinios (faktai ir duomenys). Ieškovas nurodė, jog teismas vertino kardomosios priemonės proporcingumo klausimus, ieškovo socialinius ryšius su gyvenamąja aplinka Lietuvos Respublikoje (darbas, pareigos, šeima, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto turėjimas), ankstesnį elgesį (atsakovas yra neteistas ir pan.). Taip pat teismas daug dėmesio skyrė aplinkybei, ar įtariamasis būdamas laisvėje gali daryti poveikį tyrimui ir (ar) proceso dalyviams bei konstatavo, kad jokių duomenų apie tokius veiksmus ar jų grėsmes, kol ieškovas yra laisvėje, nėra. Ieškovo liga ir turtinė padėtis buvo tik kelios aplinkybės iš daugelio, pagrindžiančios ieškovo tvirtus socialinius ryšius su Lietuva bei grėsmių bėgti ir slėptis užsienio valstybėse nebuvimą. Pasak ieškovo, atsakovas sąmoningai pateikė teismo motyvus iškraipytus, vienpusiškai, nutylint įvykių ir reiškinių sąsajas, priežastinius ryšius, išėmė kelias aplinkybes iš konteksto, kad sumenkintų ieškovą. Atsakovas paskleidė informaciją, kad teismo motyvai skambėjo taip, kad ieškovas yra „ligotas, turtingas, užimantis aibę reikšmingų pareigų koncerne žmogus“ ir „šios aplinkybės nusveria prokuroro argumentus“. Ieškovo manymu, vien šios aplinkybės negalėjo lemti teismo apsisprendimo ieškovą palikti laisvėje, lėmė daugiau faktorių, o būtent - tvirti socialiniai ryšiai Lietuvoje, atsakovo nepriekaištingas elgesys būnant laisvėje, poveikio nedarymas, kardomosios priemonės proporcingumas ir kt. Tuo tarpu atsakovas sąmoningai parinko tik kelis faktus iš konteksto, taip iškreipiant visumą. Pažymėjo, jog visuomenės informavimo priemonėse pateikti teismo / teisėjos komentarai ar net tam tikrų žurnalistų atlikta teismo nutarties analizė visiškai skiriasi nuo teiginių, kurie buvo pateikti atsakovo. Tai liudija, kad atsakovas teiginius paskleidė subjektyviai, vienpusiškai, iškraipydamas prasmę ir sąmoningai nutylėdamas visumą ir pagrindinius motyvus. Ieškovas taip pat nurodė, jog visuomenėje kilo didelis viešas rezonansas ir diskusijos apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, jis buvo įtariamasis. Ikiteisminis tyrimas, atskiri procesiniai veiksmai buvo plačiai nušviesti visuomenės informavimo priemonių, juos komentavo įvairūs specialistai, buvo rengiamos diskusijų laidos. Tai vertintina kaip visuotinai žinoma aplinkybė. Dėl šios priežasties jau vien vykstantis tokio rezonanso ikiteisminis tyrimas ir jame ieškovui suteiktas įtariamojo statusas įtakojo ir žeidė jo garbę ir orumą. Tuo tarpu atsakovas, kaip profesionalas ir proceso dalyvis, papildomai stengėsi menkinti ieškovo garbę ir orumą visuomenės informavimo priemonėse, sąmoningai sudarydamas įspūdį, kad ieškovas nevertas būti laisvėje, jis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo, nes teismo motyvai nesuimti ieškovo buvo viso labo jo ligotumas, turtingumas ir reikšmingos pareigos koncerne. Remiantis atsakovo paskleistomis žiniomis, ieškovas buvo paliktas laisvėje, nes yra ligotas, turtingas, užimantis aibę reikšmingų pareigų koncerne žmogus. Ieškovo teigimu, tai sukėlė neigiamą visuomenės reakciją, požiūrį į ieškovą, jo buvimą laisvėje, nes turtas pats savaime ir (ar) reikšmingos pareigos privačiame koncerne negali lemti privilegijų ar švelnesnių kardomųjų priemonių, į tai didžioji visuomenės dalis reaguoja jautriai ir neigiamai. Ieškovo teigimu, nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje vos vieno sakinio dalyje yra paminėtos frazės „turi <...> tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto, ne vienoje įmonėje užima vadovaujančias pareigas“. Tuo tarpu atsakovas perfrazavo tai į „turtingas ir užimantis aibę reikšmingų pareigų koncerne“. Papildomai akcentuojamas ieškovo „ligotumas“, nors ieškovo sveikatos problemos ne pačios savaime, o tik visų kitų aplinkybių kontekste lėmė teismo įsitikinimą, kad ieškovas nebėgs ir nesislapstys nuo ikiteisminio tyrimo. Visuomenėje taip pat yra vyraujantis neigiamas požiūris, kad turtingi ir įtakingi asmenys neva „suranda sveikatos problemų“, siekdami trukdyti ikiteisminiam tyrimui, bylų procesams, teisingumo vykdymui, dažnai piktnaudžiauja savo teisėmis. Taigi, atsakovo selektyviai paskleistos žinios (neaiškinant esmės, visumos), kad teismas neleido suimti ieškovo vien tik dėl to, kad jis yra ligotas, turtingas ir užimantis aibę reikšmingų pareigų koncerne žmogus yra ieškovą žeminantys teiginiai visuomenės akyse, atsižvelgiant į aplinkybių visumą ir kontekstą. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, jog reportaže akivaizdžiai matoma, kad atsakovas ginčo teiginius paskleidžia su šypsena, ironija, taip sustiprindamas neigiamą įspūdį, kad teismo motyvai palikti ieškovą laisvėje yra ne objektyvios ir reikšmingos teisinėje valstybėje aplinkybės, o turtas, reikšmingos pareigos ir tariamas ligotumas, kurios visuomenės akyse vertinamos neigiamai, kaip nepakankamos ir neįtikinamos. Ieškovo teigimu, jis dėl visuomenėje kilusio didžiulio rezonanso šiuo metu yra visuomenę dominantis asmuo ir galimai įgijęs viešojo asmens statusą. Dėl šios priežasties, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, ieškovas siekia apginti savo garbę ir orumą vieninteliu būdu - prašo teismo pripažinti atsakovo paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą.

103.

11Atsakovas J. L. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

124.

13Nurodė, kad šioje byloje nėra ginčo, jog atsakovas 2016 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos teisme, iš karto po to, kai išklausė teismo nutartį, kuria buvo atmestas prokuroro skundas dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl kardomosios priemonės - suėmimo ieškovui nepratęsimo, žiniasklaidos priemonių atstovams pateikė ieškinyje nurodyto turinio komentarus. Pažymėjo, jog vertinant ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma Pasak atsakovo, jo išdėstyti ginčo teiginiai: „Teismas konstatavo, kad pilietis R. K. yra ligotas, turtingas, užimantis aibę reikšmingų pareigų koncerne žmogus. Tai šios aplinkybės, kaip aš supratau iš teismo nutarties turinio, nusveria prokuroro argumentus, kuriais buvo prašyta dėl kardomosios priemonės pratęsimo“ yra kvalifikuotini ne kaip žinia, o kaip nuomonė apie Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. paskelbtą nutartį ir jos motyvus. Tai, kad atsakovas pateikė nuomonę, o ne žinią patvirtina ir pati atsakovo komentaro formuluotė „(...) Tai šios aplinkybės, kaip aš supratau iš teismo nutarties turinio, nusveria prokuroro argumentus, kuriais buvo prašyta dėl kardomosios priemonės pratęsimo“. Nurodė, kad aptariamo interviu metu atsakovo nebuvo prašoma pranešti (informuoti), kokį sprendimą priėmė teismas dėl ieškovo suėmimo, nes tokio pobūdžio informacija jau buvo žinoma ir paskelbta. Pažymėjo, jog žurnalistus domino prokuroro nuomonė apie tokį teismo sprendimą ir šio sprendimo vertinimas. Viso įrašo eiga patvirtina, kad žurnalistams atsakovas pareiškė savo subjektyvų fakto (teismo nutarties) ir duomenų (teismo nutarties motyvų) vertinimą. Pažymėjo, jog loginė reportažo analizė leidžia teigti, kad tikslas buvo informuoti visuomenę apie tai, kad teismo sprendimu ieškovui nebus skiriamas suėmimas, kartu pateikiant prokuroro vertinimą - nuomonę apie tokio teismo sprendimo motyvus. Atsakovo teigimu, 2016 m. birželio 15 d. atsakovo pasakymas dalyje „Teismas konstatavo, jog pilietis R. K. yra ligotas, turtingas, užimantis aibę reikšmingų pareigų koncerne žmogus“ - visais šiame pasisakyme minimais aspektais apie ieškovą yra pagrįstas faktiniais duomenimis, t.y. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties įžangine ir motyvuojamąja dalimi. Tuo tarpu atsakovo pasisakymas dalyje „Tai šios aplinkybės, kaip aš supratau iš teismo nutarties turinio, nusveria prokuroro argumentus, kuriais buvo prašyta dėl kardomosios priemonės pratęsimo“ - patvirtina, kad visuomenei buvo pateikta atsakovo nuomonė, vertinant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartyje Nr. 1.9-29642-312/2016 konstatuotus faktus apie įtariamąjį – ieškovą ikiteisminiame tyrime. Pažymėjo, jog šią nurodytą frazę žiniasklaidos atstovams atsakovas pasakė 2016 m. birželio 15 d., ką tik išėjęs iš teismo posėdžio, iš karto po nutarties paskelbimo, kuris buvo padarytas teisėjai žodžiu paskelbiant nutarties esmę, pačios nutarties ir detalių jos motyvų atsakovui neskaičius. Taigi atsakovas, išklausęs žodžiu paskelbtos teismo nutarties, kuria buvo atmestas prokuroro skundas dėl kardomosios priemonės - suėmimo nepratęsimo ieškovui, esmę, ją komentavo taip, kaip jis tuo metu suprato. Šios aplinkybės neabejotinai turėjo įtakos žodžiu išklausytos informacijos suvokimui ir perteikimo tikslumui. Aplinkybė, kad atsakovas 2016 m. birželio 15 d. teismo nutarties motyvus dėl ieškovo sveikatos būklės, turtinės ir socialinės padėties įvertino kaip esminius, nulėmusius sprendimą atmesti prokuroro skundą ir netaikyti jam kardomosios priemonės - suėmimo ir tokią savo nuomonę išdėstė viešai, nepatvirtina, jog jis paskleidė melagingus duomenis. Pažymėjo, jog atsakovas interviu metu komentavo 2016-06-15 paskelbtą teismo nutartį, jos priėmimo motyvus, bet ne atsakovo sveikatos būklę, jo turtinę padėtį, ar užimamas pareigas. Šios frazės buvo išsakytos 2016-06-15 paskelbtos teismo nutarties vertinimo kontekste. Taigi atsakovas išreiškė nuomonę, kodėl, jo supratimu, buvo atmestas prokuroro skundas dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties atsisakyti pratęsti suėmimo terminą ieškovui. Pasak atsakovo, jo išsakyti apibūdinimai visiškai atitiko jo komentuotos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties formuluotes, kurias jis perteikė pasitelkdamas visuotinai suprantamus ir aiškius, bendrinėje kalboje naudojamus žodžius. Nei bendrinėje, nei specialioje teisinėje kalboje pasakymai „ligotas“ ir „turtingas“, „užimantis reikšmingas pareigas“ žmogus neturi jokio neigiamo atspalvio, menkinančios bei žeminančios prasmės. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad ši atitinkanti tikrovę atsakovo paskleista nuomonė apie teismo nutarties motyvus ir juos komentuojant pavartojus apibūdinimus - turtingas, ligotas ir užimantis reikšmingas pareigas asmuo, - galėjo sudaryti visuomenėje klaidingą, menkinančią nuomonę apie ieškovą. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė CK 2.24 straipsnio taikymui būtino fakto, jog ši atsakovo paskleista faktais pagrįsta nuomonė pažeidė jo garbę ir orumą.

145.

15Trečiasis asmuo LR Generalinė prokuratūra su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo paskelbti teiginiai buvo pagrįsti objektyvia informacija, nurodyta teismo nutartyje, kurią atsakovas komentavo žiniasklaidai. Pabrėžė, jog atsakovas apie teismo nutartį pasisakė vos tik ją išklausęs ir teismo argumentus dėl kardomosios priemonės – suėmimo įvertino taip, kaip tuo metu suprato. Pažymėjo, jog atsakovas teismo motyvus dėl ieškovo sveikatos būklės, turtinės ir socialinės padėties įvertino kaip esminius, nulėmusius sprendimą atmesti prokuroro skundą. Nurodė, kad atsakovas išsakė nuomonę, kuriai netaikomi tikslumo kriterijai. Be to, atsakovo teiginiai apie ieškovą nepažeidė jo garbės ir orumo.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

207.

21Teismas konstatavo, jog nagrinėjamojoje byloje atsakovo interviu vertinamas kaip dalis atviros, tuo metu aktualios ir vykstančios diskusijos visuomenėje, be to, tuo metu nurodyti įvykiai buvo sukėlę didžiulį visuomenės susidomėjimą ir plačiai buvo aptariami žiniasklaidoje. Svarbu, kad atsakovo, kaip prokuroro, kontroliuojančio ikiteisminį tyrimą, pareiškimas buvo išsakytas interviu metu ir ikiteisminio tyrimo kontekste. Teismo teigimu, analizuojant ir vertinant atsakovo teiginių seką bei formuluotę visame pasisakymo kontekste, akivaizdu, jog atsakovas perteikė savo nuomonę, nurodydamas, jog tai, kad „R. K. ligotas, turtingas ir užimantis aibę reikšmingų pareigų koncerne žmogus“, atsakovo supratimu lėmė teismo pagrindus nepratęsti suėmimo termino ieškovui. Taigi atsakovas interviu metu teismo nutarties motyvus dėl ieškovo sveikatos būklės, turtinės ir socialinės padėties įvertino kaip esminius, sąlygojusius prokuroro skundo atmetimą.

228.

23Išanalizavęs paskelbto teksto visumą, jo kontekstą, sakinių konstrukciją, jų formuluotę, pavartotą išraiškos būdą ir minčių dėstymą, jų seką teismas padarė išvadą, jog atsakovas išsakė nuomonę, o ne žinią. Atsakovas savo teiginiais nepaskelbė naujos informacijos, o pateikė nuomonę, kokie pagrindai ir motyvai sąlygojo suėmimo termino ieškovui nepratęsimą. Nors ieškovas pateikė 2017-04-20 Lietuvių kalbos instituto raštą, kuriame nurodyta, jog fraze „teismas konstatavo, kad pilietis R. K. yra ligotas, turtingas, užimantis aibę reikšmingų pareigų koncerne žmogus“ pateikiama informacija suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, o ne kaip asmens nuomonė, teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant tiek į kasacinio teismo, tiek į EŽTT praktiką, 2017-04-20 Lietuvių kalbos instituto raštas visame atsakovo pasisakymo kontekste vertintinas kaip neišsamus ir nepakankamas rašytinis įrodymas teismui konstatuoti, jog atsakovas paskleidė žinią, o ne nuomonę. Teismas pažymėjo, jog Institutas pateikė atsakymą, vertindamas tik teiginį, jog „teismas konstatavo, kad pilietis R. K. yra ligotas, turtingas, užimantis aibę reikšmingų pareigų koncerne žmogus“, išimdamas jį iš bendro ginčo konteksto, nevertindamas teiginių sekos. Teismas, įvertinęs žinių ir nuomonės skirtumą taip pat padarė išvadą, kad atsakovas paskleidė nuomonę apie apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuotas aplinkybes ir pagrindus, sąlygojusius kardomosios priemonės – suėmimo nepratęsimą. Teismo teigimu, iš ginčo sakinių formuluočių matyti, jog atsakovas juos suformulavo ne kaip teigimus, bet kaip samprotavimus. Iš sakinių konstrukcijos, formuluotės, sekos ir išraiškos būdo teismas taip pat nustatė, jog atsakovas savo teiginius išdėstė su nuoroda, kad tai jo supratimas (manymas). Tokiu būdu teismas sprendė, kad atsakovas išreiškė nuomonę. Teismas įvertino ir tai, jog teiginys „tai šios aplinkybės, kaip aš supratau iš teismo nutarties turinio, nusveria prokuroro argumentus, kuriais buvo prašyta dėl kardomosios priemonės pratęsimo“, nebuvo pavartotas dviprasmiškai ar netiesiogiai vertinant jį kalbos kontekste, kuriame buvo išsakytas, be to, šiuo teiginiu atsakovas tik sustiprino, jog jis išreiškė nuomonę.

249.

25Įvertinęs atsakovo pavartotų teiginių turinį ir jų išraiškos būdą, teismas sprendė, jog ginčo teiginiai kilo iš teismo nutarties, jie nebuvo sugalvoti atsakovo. Taigi atsakovo nuomonė buvo pagrįsta tuo metu egzistuojančiais objektyviais faktoriais, t.y. teismo nutartyje išdėstytais argumentais. Be to, teismas, įvertinęs ginčo frazių turinį, nenustatė jog atsakovo vartojama kalba ar išraiškos būdas buvo žeminantys ar niekinantys ieškovą, taip pat nenustatė, jog atsakovo išsakyti teiginiai buvo „nuspalvinti“ emocijomis ar ironija, ar išsakyti niekinančiu tonu. Ginčo frazės buvo pagrįstos 2016-06-15 teismo nutarties motyvais. Ta aplinkybė, jog atsakovas vartojo neanalogiškus teiginius, kuriais rėmėsi teismas, kaip, kad: ieškovas turi tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto, ne vienoje įmonėje užima vadovaujančias pareigas, turėjo nusiskundimų sveikatos būkle, - savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovo išsakytas teiginys, jog R. K. yra ligotas, turtingas, užimantis aibę reikšmingų pareigų koncerne žmogus, - neatitiko tikrovės ir žemino ieškovo garbę bei orumą. Svarbu atsižvelgti į faktą, jog atsakovo pareiškimai buvo žodiniai ir perduoti žiniasklaidos priemonėmis iš karto po nutarties paskelbimo. Teismas iš atsakovo teiginių turinio (ligotas, turtingas, užimantis aibę reikšmingų pareigų koncerne žmogus) nenustatė, jog pastarasis siekė įžeisti ar sumenkinti ieškovą, taip pat nenustatė, jog šie teiginiai peržengė visuomenės tolerancijos ribas. Taigi atsakovo kalbos turinio analizė visame ginčijamame kontekste suponavo išvadą, jog jis išreiškė nuomonę, pagrįstą nutarties motyvais, apie ieškovą.

2610.

27Vertindamas atsakovo išsakytus teiginius santykyje su Vilniaus apygardos teismo nutartyje išdėstytais motyvais, o būtent, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai įvertino tai, kad ieškovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto, yra vedęs, turi du vaikus, ne vienoje įmonėje užima vadovaujančias pareigas, anksčiau nebuvo teistas, suėmimo vykdymo metu skundėsi sveikata, - teismas sprendė, jog atsakovo išsakyti teiginiai atitiko teismo nutarties turinį. Analizuojant žodžio „ligotumas“, kuris suprantamas kaip sergantis, nesveikas, ligos apimtas, prasmę bei kokiame kontekste šis žodis buvo pasakytas, teismas nenustatė, jog šis žodis neatitiko tikrovės, buvo niekinantis ar žeminantis ieškovo garbę ir orumą. Taip pat analizuojant ir atsakovo pavartotą žodį „turtingas“ santykyje su apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytu pagrindu – turi tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto, teismas nenustatė, jog jis neatitiko tikrovės ar juo buvo sumenkinta ieškovo reputacija. Taigi įvertinęs atsakovo pavartotus žodžius lingvistine prasme, teismas nenustatė jų niekinamosios ar žeminančios reikšmės, todėl teismo teigimu, nebuvo pagrindo pripažinti, jog jis sąmoningai parinko kelis faktus iš konteksto, taip iškreipiant jų prasmę, sąmoningai nutylint pagrindinius motyvus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį tai, kad nurodytame teiginyje atsakovo pavartoti žodžiai yra naudojami bendrinėje kalboje, jie nepažeidžia etikos normų ir negali būti suprantami kaip menkinantys ieškovo garbę ir orumą ar sudarantys įspūdį, kad ieškovas nevertas būti laisvėje, jis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo. Teismas nenustatė, jog atsakovas išreiškė nuomonę apie ieškovą negatyviame kontekste, siekė sudaryti visuomenei neigiamo pobūdžio įspūdį apie ieškovą. Teismas taip pat šiuo atveju atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas yra viešas asmuo ir jo kritikos ribos yra platesnės.

2811.

29Išanalizavęs paskelbto teksto visumą, sakinių konstrukciją, jų formuluotę, pavartotą išraiškos būdą ir minčių dėstymą, teismas konstatavo, jog atsakovas interviu metu 2016-06-15 teiginiais „teismas konstatavo, kad pilietis R. K. yra ligotas, turtingas, užimantis aibę reikšmingų pareigų koncerne žmogus. Tai šios aplinkybės, kaip aš supratau iš teismo nutarties turinio, nusveria prokuroro argumentus, kuriais buvo prašyta dėl kardomosios priemonės pratęsimo“, - išreiškė nuomonę, o ne naują faktą – žinią. Teismui nenustačius, jog atsakovas paskelbė apie ieškovą žinią, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti CK 2.24 straipsnio, ginančio asmens garbę ir orumą, nuostatas.

3012.

31Teismas taip pat nenustatė, jos ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar veikė sąmoningai prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį, savaime nereiškia, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Teismas nenustatęs ieškovo piktnaudžiavimo procesu pagrindų, atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą už nepagrįstą ieškinio pateikimą, atmetė.

32III.

33Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3413.

35Ieškovas R. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti visiškai Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3614.1.

37Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo paskleistą informaciją kaip nuomonę. Apelianto teigimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ne tik lingvistinis teksto aiškinimas (kuris pateikus 2017-04-20 Lietuvių kalbos instituto rašte), bet ir visos atsakovo pasisakymo aplinkybės, kontekstas įrodo, kad atsakovas paskleidė žinią. Nurodo, jog informaciją atsakovas paskleidė visuomenės informavimo priemonėse kaip proceso dalyvis, valstybinį kaltinimą palaikantis ir visam ikiteisminiam tyrimui didelio rezonanso sulaukusioje byloje vadovaujantis prokuroras, kuriam nustatyta pareiga pateikti informaciją visuomenei. Apelianto nuomone, atsakovas, kaip prokuroras, turi pareigą visuomenei pateikti objektyvią informaciją apie vykstantį baudžiamąjį procesą. Atsakovo specialusis statusas, pareigos ir iš to kylantis autoritetas suponuoja specifinę situaciją, kurioje eilinis informacijos gavėjas klausydamas visuomenės informavimo priemonėse procesinę situaciją komentuojantį tokio aukšto rango pareigūną priima jo teiginius kaip faktus. Todėl atsakovo teiginiai išsakyti žurnalistams neabejotinai tiek žurnalistų, tiek ir visos visuomenės buvo suprasti ir priimti kaip objektyvios ir autoritetingos žinios (faktai ir duomenys).

3814.2.

39Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo sąžiningumą skleidžiant informaciją ir žeminantį informacijos pobūdį. Nurodo, jog ginčo situacijoje kalba eina apie didelio rezonanso sulaukusiam ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorą, o jo kritika nukreipta ne šiaip į viešąjį asmenį, o įtariamąjį tame pačiame ikiteisminiame turime. Apelianto nuomone, teismas sulygino atsakovą ir jo „sąžiningam“ elgesiui taikomą standartą su žurnalistais, paprastais visuomenės nariais, o atsakovo pasisakymą įvertino kaip visuomenėje ir žiniasklaidoje vykstančių debatų dalį. Atsakovo elgesys viešai paskleidžiant informaciją objektyviai vertintinas kaip nesąžiningas, todėl netoleruotinas ir neteisėtas. Nurodo, jog prokuroras, nusprendęs spontaniškai skleisti subjektyvią ir nepatikrintą informaciją visuomenei, elgėsi savo rizika, kad gali pažeisti kitų asmenų garbę ir orumą. Apelianto teigimu, tokia praktika yra neteisėta, taip negali elgtis apdairus ir sąžiningas prokuroras analogiškose situacijose. Prokuroro komentarams tokiose situacijose turėtų būti taikomis aukšti paskleistos informacijos tikslumo ir pagrįstumo standartai, nes jų skleidžiama informacija gali itin reikšmingai pažeisti kitų proceso dalyvių teises. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas aiškiai paskleidė informaciją apie jo išsakytų teismo motyvų baigtumą, tokiu būdu išsiuntė visuomenei aiškią informaciją, kad šie motyvai yra esminiai. Taigi visas atsakovo pasisakymo kontekstas, aplinkybės, pasirinktas būdas, minčių seka, kuria buvo paskleista informacija vidutiniam informacijos gavėjui, vertintinas kaip nesąžiningas. Svarbu ne tai, kokią reikšmę pats savaime pagal etimologinę kilmę arba pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną turi tam tikru žodžiu išreikštas teiginys, o tai, kokia reikšmė jam suteikiama tam tikroje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje.

4014.3.

41Apeliantas taip pat prašo prijungti prie bylos medžiagos 2017-07-03 Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto išvadą kaip papildomą įrodymą, kurio pateikimo būtinumas paaiškėjo po skundžiamo sprendimo priėmimo. Apeliantas šiuo įrodymu siekia paneigti pirmosios instancijos teismo teiginį, kad bylos nagrinėjimo metu pateiktas 2017-04-20 Lietuvių kalbos instituto raštas yra neišsamus ir nepakankamas, rašte žinios ir nuomonės nustatymo klausimas buvo sprendžiamas nevertinant teiginių sekos, neatsižvelgiant į bendrą ginčo kontekstą.

4214.

43Atsakovas J. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-01 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo ieškovui paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4415.1. Apeliantas iš esmės nepateikė pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių argumentų, kad atsakovo interviu metu išsakytais komentarais buvo paskleista ne nuomonė, o žinia.

4515.2. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrįstas prielaidas manyti, kad atsakovo interviu metu nepaminėti Vilniaus apygardos teismo 2016-06-15 nutarties motyvai buvo sąmoningai nutylėti. Atsakovo pasisakymas negali būti pripažintas neetišku, o taip pat pažeidžiančiu ieškovo garbę ir orumą, vien dėl to, kad interviu metu buvo paminėti ne tie nutarties motyvai, kuriuos būtų norėjęs išgirsti ieškovas. Atsakovas pažymi, jog ginčo teiginiai kilo iš teismo nutarties, jie nebuvo sugalvoti atsakovo, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ši atitinkanti tikrovę atsakovo paskleista nuomonė apie teismo nutarties motyvus ir juos komentuojant pavartojus apibūdinimus – turtingas, ligotas ir užimantis reikšmingas pareigas asmuo, galėjo sudaryti visuomenėje klaidingą, menkinančią nuomonę apie apeliantą. Atsakovo teigimu, subjektyviai susiformavusi ieškovo negatyvi nuomonė apie ligotus, turtingus, ar įtakingus asmenis nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimą neteisingu. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamajame procese įtariamojo asmens sveikata, jo turtinė padėtis, darbiniai santykiai yra ne įtariamojo reputaciją visuomenės akyse žeminančios žinios, o tiesiogiai BPK 121 str. 4 d. ir 122 str. 2 d. numatytos aplinkybės, į kurias teismas privalo atsižvelgti spręsdamas dėl kardomosios priemonės suėmimo parinkimo įtariamajam ir į kurias, kaip viešai paskalbė atsakovas, teismas 2016-06-15 nutartyje atsižvelgė. Be to, apeliantas yra pripažintinas viešuoju asmeniui, todėl jis negali naudotis tokiais pačiais garbės ir orumo gynimo standartais kaip privatus asmuo. Atsakovo įsitikinimu teismas bylą išnagrinėjo teisingai, remdamasis įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių visuma, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

4615.3. Dėl procesinių teisių piktnaudžiavimo, atsakovas nurodo, jog apelianto elgesys, kuriuo ir toliau siekiama nušalinti prokurorą nuo ikiteisminio tyrimo organizavimo ir kontroliavimo, kaip pagrindą nurodant jo paties iniciatyva iškeltos civilinės bylos dėl garbės ir orumo pažeidimo faktą, leidžia daryti išvadą, jog ieškovas procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, todėl yra pagrindas skirti jam baudą.

4715.

48Trečiasis asmuo LR Generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-01 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4916.1. teismas tinkamai kvalifikavo atsakovo paskleistą informaciją kaip nuomonę, visapusiškai įvertinęs tiek kontekstą, tiek informacijos paskelbimo aplinkybes., tiek atsakovo pavartotus žodžius. Trečiojo asmens teigimu, vien aplinkybės, kad ieškovas nesutinka su sprendime nurodytu atsakovo paskleistos informacijos kvalifikavimu ir kad teismas nesivadovavo Lietuvių kalbos instituto specialisto lingvistiniu ginčo frazės aiškinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas pateikė žinią, o ne nuomonę.

5016.2. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovo subjektyvūs samprotavimai, komentuojant teismo nutartį, yra žeminantys apelianto garbę ir orumą, neparemti faktiniu pagrindu, išreikšti neetiškai ir nesąžiningai. Be to, teismas, išanalizavęs atsakovo pavartotų žodžių reikšmę, tinkamai nustatė, kad šie žodžiai yra vartojami bendrinėje kalboje, jie nepažeidžia etikos normų ir negali būti suprantami kaip menkinantys ieškovo garbę ir orumą ar sudarantys įspūdį, kad ieškovas nevertas būti laisvėje. Be to, apeliantas, nurodydamas, kad atsakovo informacijos pateikimas sukėlė neigiamą visuomenės reakciją į ieškovą, nepateikė į bylą šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus.

5116.3. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo, kaip ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro, statusą, todėl teismas trečiojo asmenes nuomone, tinkamai įvertino atsakovo pateiktą informaciją visų byloje esančių įrodymų kontekste, ištyrė informacijos pateikimo sakinių konstrukcijas, formuluotes ir pagrįstai nenustatė žeminančio informacijos pobūdžio, kurį sudarytų nesąžiningai, neetiškai paskelbti ar nuslėpti duomenys.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53IV.

54Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5516.

56Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5717.

58Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

59Dėl naujų įrodymų priėmimo

6018.

61Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo priimti į bylą naują įrodymą - 2017-07-03 Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto išvadą kaip papildomą įrodymą, kurio pateikimo būtinumas paaiškėjo po skundžiamo sprendimo priėmimo. Apeliantas šiuo įrodymu siekia paneigti pirmosios instancijos teismo teiginį, kad bylos nagrinėjimo metu pateiktas 2017-04-20 Lietuvių kalbos instituto raštas yra neišsamus ir nepakankamas, rašte žinios ir nuomonės nustatymo klausimas buvo sprendžiamas nevertinant teiginių sekos, neatsižvelgiant į bendrą ginčo kontekstą.

6219.

63Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadinasi, siekiant naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme, privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausantį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikį pateikimą ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą jį priimti.

6420.

65Nagrinėjamu atveju apeliantas teikdamas apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą, tinkamai nepagrindė, kad šis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.

6621.

67CPK 137 straipsnyje nurodoma, kad ieškovas savo ieškinyje turi nurodyti įrodymus, patvirtinančius jo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamąsias vietas ir kitokių įrodymų buvimo vietą (CPK 135 str. 1 d. 3 p.), taip pat prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, pateikti prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas negali pateikti, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 str. 2 d.). CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir tretieji asmenys pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu jau turi pateikti teismui visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas, atstovaujamas advokato, privalėjo žinoti, kad sprendžiant klausimą dėl paskleistų duomenų pripažinimo žeminančiais garbę ir orumą analizuojamas visas kalbos kontekstas, o ne atskiri sakiniai. Taigi apeliantas turėjo visas sąlygas pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikti pakankamus ir išsamius rašytinius įrodymus, o ne tada, kai jo reikalavimai yra atmesti.

6822.

69Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog proceso koncentruotumas ir ekonomiškumas (CPK 7 str.) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų, kad per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas.

7023.

71Pažymėtina ir tai, kad įrodymų pateikimo ribojimo apeliacinės instancijos teisme tikslas yra galimybės piktnaudžiauti procesu užkardymas, bylos dalyvių skatinimas bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 str.) ir proceso koncentruotumas, juolab, kad ne tik teismas, bet ir kiekvienas proceso dalyvis turi pareigą rūpintis ne tik greitu bylos išnagrinėjimu, bet ir rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 str. 2 d.). Dėl šios priežasties apelianto teikiamas naujas įrodymas teisėjų kolegijos nepriimamas ir grąžinamas apeliantui.

72Dėl apeliacinio skundo argumentų

7324.

74Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje taip pat įtvirtinta žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau ji nėra absoliuti. Asmenys, besinaudojantys teise skleisti informaciją, turi laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, nevaržyti kitų asmenų teisių (taip pat į garbę ir orumą) bei teisėtų interesų (Konstitucijos 25str. 3 d.). Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. C., A. C. v. UAB „Tele-3“, UAB „TV PRO media“, bylos Nr. 3K-3-481/2012).

7525.

76Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. CK 2.24 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008, 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

7726.

78Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

7927.

80Teismas, spręsdamas nagrinėjamą ginčą dėl garbės ir orumo gynimo, privalo pasiekti tinkamą, protingą balansą tarp dviejų labai reikšmingų konstitucinių teisių – atsakovo teisės reikšti savo įsitikinimus, skleisti informaciją (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis) ir ieškovo teisės į jo orumo apsaugą (Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Laisvė reikšti įsitikinimus gali būti ribojama įstatymu, kai tai būtina apsaugoti žmogaus garbei ir orumui (Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis).

8128.

82Ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl atsakovo interviu metu (Vilniaus apygardos teismui 2016-06-15 paskelbus nutartį) išsakytos frazės: „teismas konstatavo, kad pilietis R. K. yra ligotas, turtingas, užimantis aibę reikšmingų pareigų koncerne žmogus. Tai šios aplinkybės, kaip aš supratau iš teismo nutarties turinio, nusveria prokuroro argumentus, kuriais buvo prašyta dėl kardomosios priemonės pratęsimo“.

8329.

84Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo paskleistą informaciją kaip nuomonę. Apelianto teigimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ne tik lingvistinis teksto aiškinimas (kuris pateikus 2017-04-20 Lietuvių kalbos instituto rašte), bet ir visos atsakovo pasisakymo aplinkybės, kontekstas įrodo, kad atsakovas paskleidė žinią. Atsakovas, kaip prokuroras, turi pareigą visuomenei pateikti objektyvią informaciją apie vykstantį baudžiamąjį procesą. Atsakovo specialusis statusas, pareigos ir iš to kylantis autoritetas suponuoja specifinę situaciją, kurioje eilinis informacijos gavėjas klausydamas visuomenės informavimo priemonėse procesinę situaciją komentuojantį tokio aukšto rango pareigūną priima jo teiginius kaip faktus. Ieškovo įsitikinimu, atsakovo statusas, pasisakymo pobūdis, aplinkybės (pasisakymo prielaidos, teisinis pagrindas, žurnalistų ir visuomenės lūkesčiai ir suvokimas) įrodo, jog buvo paskleista žinia (faktai ir duomenys).

8530.

86Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). EŽTT praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (EŽTT 2017 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Kwiecien prieš Lenkiją, Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

8731.

88Pažymėtina, kad siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu. Svarbu yra įvertinti ir pateikiamų teiginių kontekstą, formuluotes, ar išsakomos mintys suprantamos kaip neginčytinas faktas, ar kaip asmeninis pašnekovo tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007?03?16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis, civilinėje byloje E Nr. 3K-3-1-219/2015). Tad tiriant ir vertinant informaciją, svarbu vertinti ir bylos aplinkybių visumą, analizuoti paskleistų teiginių kontekstą, atsižvelgti į jų formuluotes.

8932.

90Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktą, žinias ar informaciją, o ne žinia. Vertinant, ar pareikšti su pagrindiniu faktu susiję duomenys yra nauja informacija, ar pagrindinį faktą apibūdinanti nuomonė, išreiškianti požiūrį į faktą, turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, ar pagrindinis faktas yra vienareikšmiškai aiškus. Jeigu pagrindinis faktas nėra visiškai aiškus, o gali būti įvairiai interpretuojamas, tai teigiamo ar neigiamo turinio interpretacija gali būti vertinama kaip asmeniui palanki arba nepalanki nuomonė ar subjektyvus įspūdis.

9133.

92Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, peržiūrėjus ir išanalizavus audiovizualinį įrašo turinį lingvistiniu, loginiu, sisteminiu ir vaizdiniu aspektais, įvertinus paskelbto teksto visumą, jo kontekstą, sakinių konstrukciją, jų formuluotę, pavartotą išraiškos būdą ir minčių dėstymą, jų seką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas perteikė savo nuomonę, o ne žinią, nurodydamas, jog tai, kad „R. K. ligotas, turtingas ir užimantis aibę reikšmingų pareigų koncerne žmogus“, atsakovo supratimu lėmė teismo pagrindus nepratęsti suėmimo termino ieškovui. Spręsdamas dėl žinių ir nuomonės atribojimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas savo teiginiais nepaskelbė naujos informacijos, o pateikė nuomonę, kokie pagrindai ir motyvai sąlygojo suėmimo termino ieškovui nepratęsimą. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo atsakovo paskleistą informaciją kaip nuomonę, visapusiškai įvertinęs tiek kontekstą, kuriame ji buvo paskleistą, tiek informacijos paskelbimo aplinkybes, tiek atsakovo pavartotus emocinį vertinimą rodančius žodžius (t.y. „kaip aš supratau iš teismo nutarties turinio“). Teismo išvada, kad atsakovas paskleidė nuomonę apie apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuotas aplinkybes ir pagrindus, sąlygojusius kardomosios priemonės – suėmimo nepratęsimą, padaryta išanalizavus ginčo sakinių formuluotes, patvirtinančias, kad atsakovas juos suformulavo ne kaip teigimus, bet kaip samprotavimus. Įvertinęs interviu metu paskelbtų teiginių pobūdį faktinių bylos aplinkybių kontekste, jų lingvistinę konstrukciją, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas interviu metu pateikė savo poziciją dėl tam tikros situacijos, t. y. išsakė nuomonę apie Vilniaus apygardos teismo 2016-06-15 nutartį.

9334.

94Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina ir apelianto skunde išdėstytus argumentus, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino atsakovo, kaip ypatingo proceso dalyvio, statuso.

9535.

96Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priešingai nei nurodo apeliantas, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog, priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas spręsdamas ar atsakovo teiginiai atitiko tikrovę, ar nebuvo žeminantys ir žeidžiantys, įvertino ir atsakovo statusą, t. y. atsakovas interviu teikė kaip prokuroras, kontroliuojantis ieškovo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Teismas nurodė, jog atsakovas, išreikšdamas nuomonę, privalo būti ypatingai dėmesingas parenkant žodžius. Taigi remiantis skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo pateiktą informaciją įvertino visų byloje esančių įrodymų kontekste, ištyrė informacijos pateikimo sakinių konstrukcijas, formuluotes, pavartotą išraiškos būdą ir minčių dėstymą.

9736.

98Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad asmens saviraiškos laisvė – tai saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (10 straipsnis; toliau – Konvencija). Nacionaliniu lygiu asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas įtvirtinta ir Visuomenės informavimo įstatyme (4 straipsnio 1 dalis). Taigi informacijos, saviraiškos laisvė yra suteikta kiekvienam asmeniui, tame tarpe ir prokurorui. Kitaip tariant, teisės aktuose nėra nustatytų jokių ribojimų ar draudimų prokurorui reikšti nuomonę, susijusią su valstybei ir visuomenei aktualiais klausimais. Ši teisė gali būti apribojama tik dėl kitų įstatymų saugomų vertybių pažeidimo (pvz.: asmens garbė ir orumas, privatumas, gera reputacija), o ne atsakovo, kaip ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro, statuso. Į tai, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, atsižvelgė ir teismas.

9937.

100Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių argumentų, kad atsakovo interviu metu išsakytais komentarais buvo paskleista ne nuomonė, o žinia. Teisėjų kolegija taip pat apelianto teiginius, kad atsakovas, kaip prokuroras neturi teisės teikti savo subjektyvių pamąstymų (nuomonės), nes eilinis informacijos gavėjas bet kokią informaciją, kurią teikia prokuroras, priima kaip faktus, laiko neteisėtais ir nepagrįstais, todėl juos atmeta.

10138.

102Apeliantas taip pat nesutinka su teismo skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, jog net teismui ir kvalifikavus paskleistą informaciją kaip nuomonę, tai nepaneigia fakto, kad jos paskleidimu buvo padarytas ieškovo garbės ir orumo pažeidimas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas atsakovo elgesiui taikė netinkamą sąžiningumo standartą, kadangi faktas, kad prokuroras nusprendė komentuoti teismo nutartį ir jos motyvus, išsamiai nesusipažinęs su jos turiniu, turi būti vertintinas kaip nesąžiningas. Prokuroro komentarams tokiose situacijose turėtų būti taikomis aukšti paskleistos informacijos tikslumo ir pagrįstumo standartai, nes jų skleidžiama informacija gali itin reikšmingai pažeisti kitų proceso dalyvių teises. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir su šiais apelianto argumentais nesutinka.

10339.

104Teisėjų kolegija pažymi, kad tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Taigi visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais. Kitaip tariant, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26; kt.). Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (žr., Constantinescu v. Romania, no. 28871/95, 27 June 2000).

10540.

106Apeliacinės instancijos teismas sutinka apelianto argumentu, jog nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai, etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovo subjektyvūs samprotavimai, komentuojant Vilniaus apygardos teismo 2016-06-15 nutartį, yra žeminantys apelianto garbę ir orumą, neparemti faktiniu pagrindu, išreikšti neetiškai, nesąžiningai, nesiremiant jokiais faktais arba tam tikrus faktus nutylint.

10741.

108Remiantis LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalimi, nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

10942.

110Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo nuomonei buvo faktinis pagrindas - komentuojama Vilniaus apygardos teismo 2016-06-15 nutartis ir neginčytinai nustatyti faktai apie apeliantą, t. y. apelianto turtinė ir socialinė padėtis, sveikatos problemos. Įvertinusi atsakovo teiginį (t. y. „teismas konstatavo, kad pilietis R. K. yra ligotas, turtingas, užimantis aibę reikšmingų pareigų koncerne žmogus“) santykyje su Vilniaus apygardos teismo nutartyje išdėstytais motyvais, tokiais kaip, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai įvertino tai, kad ieškovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto, yra vedęs, turi du vaikus, ne vienoje įmonėje užima vadovaujančias pareigas, anksčiau nebuvo teistas, suėmimo vykdymo metu turėjo nusiskundimų sveikatos būkle, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo išsakyti teiginiai atitiko teismo nutarties turinį. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad pats ieškovas teismo posėdyje patvirtino, jog iki pareiškiant jam įtarimus jis ėjo įvairias pareigas koncerne, turi tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto, o išklausius byloje pateiktą audiovizualinį įrašą, kuriame ieškovo gynėjas davė interviu Lietuvos ryto televizijai laidoje „Lietuva tiesiogiai“ nustatyta, jog ieškovas dar iki pareiškiant jam įtarimus buvo patyręs stiprų širdies priepuolį ir nuo laiko jam nuolat buvo reikalinga kardiologo pagalba. Taigi įvertinusi tokio pobūdžio duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ta aplinkybė, kad atsakovas vartojo neanalogiškus (sinoniminius) teiginius, kurie nurodyti 2016-06-19 Vilniaus apygardos teismo nutartyje, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovo išsakyti teiginiai, jog ieškovas yra ligotas, turtingas, užimantis aibę reikšmingų pareigų koncerne žmogus neatitiko tikrovės ir žemino ieškovo garbę ir orumą.

11143.

112Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nei bendrinėje, nei specialioje teisinėje kalboje atsakovo teisiniai „ligotas“, „turtingas“, „užimantis reikšmingas pareigas“ neturi jokio neigiamo atspalvio, žeminančios bei menkinančios prasmės. Atvirkščiai, sergantis žmogus sukelia užuojautą, o turtingas, užimantis reikšmingas pareigas žmogus kelia pagarbą. Taigi išanalizavus atsakovo pavartotų teiginių reikšmę, teisėjų kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad šie teiginiai yra vartojami bendrinėje laboje, jei nepažeidžia etikos normų ir negali būti suprantami kaip menkinantys ieškovo garbę ir orumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos, pagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei įvertinus atsakovo pavartotus teiginius lingvistine prasme visame bylos kontekste. Taigi subjektyviai ieškovo susiformavusi negatyvi nuomonė apie ligotus, turtingus ar įtakingus asmenis negali būti pakankamu pagrindu pripažinti pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimą neteisingu.

11344.

114Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga taip pat nenustatė, jog byloje būtų pateikti duomenys, sudarantys pagrįstas prielaidas manyti, kad atsakovo interviu metu nepaminėti visi Vilniaus apygardos teismo 2016-06-15 nutarties motyvai buvo sąmoningai nuslėpti, ar nutylėti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo tikslas buvo pateikti, jo nuomone, esminius Vilniaus apygardos teismo 2016-06-15 nutarties motyvus. Taigi atsakovo pasisakymas negali būti pripažintas nesąžiningu ir neetišku, o taip pat pažeidžiančiu ieškovo garbę ir orumą, vien dėl to, kad interviu metu buvo paminėti ne tie nutarties motyvai, kuriuos norėjo išgirsti pats ieškovas.

11545.

116Nesutiktina ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog svarbu yra ne tai, kokią reikšmę pats savaime pagal etimologinę kilmę arba pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną turi tam tikru žodžiu išreikštas teiginys, o tai, kokia reikšmė jam suteikiama tam tikroje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje.

11746.

118Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog tai, ar nuomonė yra etiška ir sąžininga, yra vertinamasis kriterijus, todėl tais atvejais, kaip pagal nuomonės pareiškimo kontekstą, formuluotes negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie jos įžeidžiantį pobūdį, ieškovas turi nurodyti ir neigiamus padarinius, kuriuos jam sukėlė ginčytina nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Taigi apeliantas, nurodydamas, kad atsakovo informacijos pateikimas sukėlė neigiamą visuomenės reakciją bei neigiamą požiūrį į ieškovą, turėjo pareigą pateikti į bylą šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Kaip jau aukščiau buvo konstatuota, ginčo teiginiai kilo iš teismo nutarties, jie nebuvo sugalvoti atsakovo, t. y. neatitinkantys tikrovės, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovo nuomonė apie teismo nutarties motyvus ir juos komentuojant pavartojus žodžius – turtingas, ligotas ir užimantis pareigas asmuo, galėjo sudaryti visuomenėje menkinančią, žeminančią nuomonę apie ieškovą.

11947.

120Taigi, ieškovui neįrodžius, kad jie neatitinka tikrovės, konstatuotina, kad jie negali žeminti, todėl ir nežemina ieškovo garbės ir orumo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, žodžiai „ligotas“ ir „turtingas“, „užimantis pareigas asmuo“ nėra tokie, kurie, žvelgiant iš trečiojo asmens perspektyvos, sudarytų pagrindą suabejoti ieškovo asmenybe ir jos pilnavertiškumu.

12148.

122Nagrinėjant šios kategorijos bylas, taip pat būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi, negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). Viešas asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu, kaip privatus asmuo, viešam asmeniui, keliami aukštesni elgesio reikalavimai nei privačiam. Todėl viešas asmuo turi toleruoti apie jį skelbiamą (nors ir nevisiškai tikslią) informaciją ar nuomonę. Europos žmogaus teisių teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad viešo ir privataus asmens garbės ir orumo gynimo ribos skiriasi (Oberschlick v. Austria, 1991 m. ir kt.). Tokia praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose.

12349.

124Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad ieškovas yra viešas asmuo, todėl turi būti pakantus kritikai, nagrinėjamu atveju išreikštai nuomonės būdu. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas išdėstęs nuomonę, komentuodamas Vilniaus apygardos teismo 2016-06-15 nutartį, peržengė leistinos viešam asmeniui kritikos ribas.

12550.

126Aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo nuomonė buvo išreikšta etiškai, sąžiningai, turint objektyvaus faktinio pagrindo sąmoningai, nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, neįžeidžiant ieškovo, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, todėl atsakovo subjektyvūs samprotavimai pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo pripažintini kaip žeminantys (įžeidžiantys) ieškovo garbę ir orumą.

12751.

128Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolega, išanalizavusi bylos medžiagą bei įvertinusi nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su ieškovo apeliaciniame skunde dėstoma pozicija.

129Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

13052.

131Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skirti ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad ieškovas 2016 m. gruodžio 19 d. pateikė ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo atsakovui, kuris yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, organizuojantis ir kontroliuojantis LR STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr.02-7-00010-16, kuriame ieškovas patrauktas įtariamuoju pagal BK 226 str. 3 d., 227 str. 3 d. Ieškovas 2017 m. gegužės 26 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl prokuroro J. L. nušalinimo nuo šio ikiteisminio tyrimo ir vienu iš nušalinimo pagrindų nurodė aplinkybę, kad ieškovas yra pateikęs Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriame J. L. patrauktas atsakovu. Pasak atsakovo, tokiais veiksmais ieškovas pradėjo apsimestinį ir tariamą savo pažeistų teisių gynimo procesą, kuriuo siekia sau palankių procesinių sprendimų priėmimo ikiteisminiame tyrime, o būtent – nušalinti prokurorą nuo ikiteisminio tyrimo.

13253.

133Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

13454.

135CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

13655.

137Nagrinėjamojoje byloje teismas nenustatė, jos ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar veikė sąmoningai prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį, bei ieškovo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinio skundo pateikimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovas, naudodamasis procesine teise apskųsti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, siekdamas apginti savo interesus. Tokio kreipimosi į teismą negalima laikyti ieškovo nesąžiningu elgesiu ar akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas.

138Dėl bylos procesinės baigties

13956.

140Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

141Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

14257.

143Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

144Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

145apeliacinį skundą atmesti.

146Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui J. L. dėl garbės ir... 8. 2.... 9. Nurodė, kad atsakovas 2016 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos teismo... 10. 3.... 11. Atsakovas J. L. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei... 12. 4.... 13. Nurodė, kad šioje byloje nėra ginčo, jog atsakovas 2016 m. birželio 15 d.... 14. 5.... 15. Trečiasis asmuo LR Generalinė prokuratūra su pareikštu ieškiniu nesutiko... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį... 20. 7.... 21. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamojoje byloje atsakovo interviu vertinamas... 22. 8.... 23. Išanalizavęs paskelbto teksto visumą, jo kontekstą, sakinių konstrukciją,... 24. 9.... 25. Įvertinęs atsakovo pavartotų teiginių turinį ir jų išraiškos būdą,... 26. 10.... 27. Vertindamas atsakovo išsakytus teiginius santykyje su Vilniaus apygardos... 28. 11.... 29. Išanalizavęs paskelbto teksto visumą, sakinių konstrukciją, jų... 30. 12.... 31. Teismas taip pat nenustatė, jos ieškovas nesąžiningai pareiškė... 32. III.... 33. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 34. 13.... 35. Ieškovas R. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto... 36. 14.1.... 37. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo paskleistą informaciją... 38. 14.2.... 39. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo sąžiningumą... 40. 14.3.... 41. Apeliantas taip pat prašo prijungti prie bylos medžiagos 2017-07-03 Lietuvių... 42. 14.... 43. Atsakovas J. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto skundą... 44. 15.1. Apeliantas iš esmės nepateikė pirmosios instancijos teismo išvadas... 45. 15.2. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrįstas prielaidas manyti, kad... 46. 15.3. Dėl procesinių teisių piktnaudžiavimo, atsakovas nurodo, jog... 47. 15.... 48. Trečiasis asmuo LR Generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą... 49. 16.1. teismas tinkamai kvalifikavo atsakovo paskleistą informaciją kaip... 50. 16.2. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovo... 51. 16.3. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo, kaip ikiteisminiam tyrimui... 52. Teisėjų kolegija... 53. IV.... 54. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 55. 16.... 56. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste –... 57. 17.... 58. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo... 59. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 60. 18.... 61. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo priimti į bylą... 62. 19.... 63. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė... 64. 20.... 65. Nagrinėjamu atveju apeliantas teikdamas apeliacinės instancijos teismui... 66. 21.... 67. CPK 137 straipsnyje nurodoma, kad ieškovas savo ieškinyje turi nurodyti... 68. 22.... 69. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog... 70. 23.... 71. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų pateikimo ribojimo apeliacinės instancijos... 72. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 73. 24.... 74. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje taip pat įtvirtinta žmogaus... 75. 25.... 76. Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Teisė į... 77. 26.... 78. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad garbė ir orumas pagal CK... 79. 27.... 80. Teismas, spręsdamas nagrinėjamą ginčą dėl garbės ir orumo gynimo,... 81. 28.... 82. Ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl atsakovo interviu metu (Vilniaus... 83. 29.... 84. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo... 85. 30.... 86. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje... 87. 31.... 88. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima... 89. 32.... 90. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad... 91. 33.... 92. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, peržiūrėjus ir... 93. 34.... 94. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina ir apelianto skunde išdėstytus... 95. 35.... 96. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priešingai nei nurodo... 97. 36.... 98. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad asmens saviraiškos... 99. 37.... 100. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovas... 101. 38.... 102. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo skundžiamu pirmosios instancijos... 103. 39.... 104. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje... 105. 40.... 106. Apeliacinės instancijos teismas sutinka apelianto argumentu, jog nuomonė turi... 107. 41.... 108. Remiantis LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalimi, nuomonė... 109. 42.... 110. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo nuomonei buvo faktinis pagrindas -... 111. 43.... 112. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nei bendrinėje, nei... 113. 44.... 114. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga taip pat... 115. 45.... 116. Nesutiktina ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog svarbu yra ne tai,... 117. 46.... 118. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog tai, ar nuomonė yra etiška... 119. 47.... 120. Taigi, ieškovui neįrodžius, kad jie neatitinka tikrovės, konstatuotina, kad... 121. 48.... 122. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, taip pat būtina nustatyti, ar asmenys,... 123. 49.... 124. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo... 125. 50.... 126. Aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro... 127. 51.... 128. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolega, išanalizavusi bylos... 129. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 130. 52.... 131. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skirti ieškovui baudą... 132. 53.... 133. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje... 134. 54.... 135. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai... 136. 55.... 137. Nagrinėjamojoje byloje teismas nenustatė, jos ieškovas nesąžiningai... 138. Dėl bylos procesinės baigties... 139. 56.... 140. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių... 141. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 142. 57.... 143. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas... 144. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 145. apeliacinį skundą atmesti.... 146. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą palikti...