Byla e2-7635-589/2018
Dėl žalos atlyginimo priteisimo solidariai pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finatera“ ieškinį atsakovams M. B. ir H. K

1Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė, sekretoriaujant Vilmai Bučaitei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finatera“ atstovams bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės “Bankroto vizija” atstovams Deimantei Šimkutei, Vitui Kelmeliui, atsakovės M. B. atstovui advokatui Sauliui Kučiui, atsakovui H. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo priteisimo solidariai pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finatera“ ieškinį atsakovams M. B. ir H. K..

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 9 763,49 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2015 metų balanso duomenis bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Finatera“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė sudarė 29 350,00 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 10 813,00 Eur. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui nustatyta tvarka BUAB „Finatera“ finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2015 metų neteikė, todėl nėra galimybės įvertinti įmonės dabartinę finansinę padėtį. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartyje, kuria uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) "Finatera" iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto vizija“, valdymo organai buvo įpareigoti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratorei turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. Bankroto administratorė, siekdama perimti įmonės turtą bei dokumentus įmonės registracijos adresu bei įmonės vadovui atsakovui H. K. išsiuntė reikalavimą dėl dokumentų ir turto perdavimo, reikalavimų įteikti nepavyko. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis BUAB „Finatera“ įmonės vadovo pareigas nuo 2012 m. liepos 25 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. ėjo atsakovė M. B. (G.), o nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo ėjo atsakovas H. K.. Įmonės vadovai netinkamai organizavo ir vadovavo įmonės veiklai, pažeidė esminius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – ir BAĮ), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir ABĮ), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo ir prisidėjo prie situacijos, kad BUAB „Finatera“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes neišsaugoti ir bankroto administratoriui neperduoti privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis. Vadovaujantis BUAB „Finatera“ paskutiniu 2015 metų balansu, įmonė 2015 metais turėjo turto už 29 350,00 Eur: ilgalaikis turtas – 14 892,00 Eur, kurį sudaro: nematerialusis turtas – 365,00 Eur; materialusis turtas – 14 527,00 Eur, trumpalaikis turtas – 14 458,00 Eur, kurį sudaro: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 817,00 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 13 641,00 Eur. Nesant perduotų įmonės dokumentų, nėra galimybės identifikuoti debitorių ir nustatyti ar šie debitoriai yra vis dar skolingi įmonei. Atsakovai, būdami atsakingais už įmonės turtą, jo apskaitą, dokumentų išsaugojimą ir jų perdavimą bankroto administratoriui, šių pareigų tinkamai neįvykdė. Dėl to, jog BUAB „Finatera“ turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, jis negali būti realizuotas bankroto procese, o iš realizavimo gautos lėšos negali būti panaudotos kreditorinių reikalavimų bei administravimo išlaidų dengimui. Atsakovams neperdavus įmonės dokumentų ir turto ir nepateikus atsakomybę šalinančių įrodymų, įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą. Įvertinus aplinkybes, kad Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimis patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus 9 763,49 Eur sumai, todėl galima daryti išvadą, kad įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala yra ne visas pagal paskutinį balansą neperduotas turtas, o tik patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 9 763,49 Eur. Dėl atsakovų netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš jų, todėl įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija.

5Teismo posėdyje ieškovės atstovai prašė žalos atlyginimą priteisti iš atsakovės M. B., o teismui nusprendus, kad atsakingas dėl žalos yra ir H. K., priteisti žalos atlyginimą iš abiejų atsakovų solidariai. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. atsakovė pardavė įmonės akcijas, tačiau šos sutarties galiojimas kelia abejonių, kadangi nėra logiška parduoti įmonę, kuri turi daugiau kaip 22 tūkst. Eur grynųjų pinigų, o įmonės skolos sudaro tik beveik 8 tūkst. Eur. Likvidavus įmonę, atsakovei būtų likę daugiau kaip 10 tūkst. Eur įmonės piniginių lėšų. Vadovaujnatis „rekvizitai.lt“ viešai skelbiama informacija, įmonė darbuotojų turėjo tik iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir tik pardavus įmonės akcijas, įmonė nebevykdė jokios veiklos. Tai kelia įtarimų, kad sutartis buvo sudaryta fiktyviai, tariamai perleistas įmonės turtas. Pagal 2015 m. įmonės balansą, įmonė 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 29 350,00 Eur, o pagal sutartį buvo perduotas tik kasos likutis – 22 358,38 Eur ir įmonės dokumentai. Ilgalaikis turtas 14 528,00 Eur sumai – neperduotas. Duomenų, jog šis turtas buvo nurašytas, perleistas, nėra. Taip pat nėra duomenų, nuo kada susidarė skolos kreditoriams. Neneigia, jog notarinė akcijų perleidimo sutartis buvo sudaryta pagal teisės aktų reikalavimus, todėl jos neginčija, tačiau mano, kad pats sandoris buvo apsimestinis. Iš atsakovės pateiktų duomenų matė, kad įmonė turėjo ir debitorių, tačiau kadangi nebuvo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, o turėjo tik suvestines, neturėjo kuo savo reiklavaimų debitoriams grįsti. Kokia žala buvo padaryta būtent atsakovės šiuo atveju nėra svarbu nustatyta, kadangi ieškinys pareikštas ne dėl savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o dėl įmonės turto ir dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui.

6Atsakovė M. B. atsiliepime nurodė, kad nesutinka, jog dėl įmonės privedimo prie bankroto ir žalos atsiradimo ji yra solidariai kalta kartu su kitu atsakovu. 2016 m. rugsėjo 7 d. vertybinių popierių (akcijų) pirkimo-pardavimo sutartimi ji pardavė H. K. 100 vnt. UAB „Finatera" akcijų. Sandorio vertė – 1 000,00 Eur. Pagal aukščiau minėtos sutarties 4.8. punktą, pirkėjas, t. y. H. K., susipažino su įmonės būkle, perima ir įsipareigoja sumokėti visas pardavimo metu buvusias skolas – 6 449,51 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV), 1 329,49 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), bei kitas skolas. Ji pasidarė pirkėjo H. K. asmens paso kopiją, pasirašė pinigų perdavimo-priėmimo aktą. Prie 2016 m. rugsėjo 7 d. vertybinių popierių (akcijų) pirkimo-pardavimo sutarties buvo perduoti visi UAB „Finatera" įmonės ir buhalteriniai dokumentai, kasos knyga, skolininkų ir kreditorių sąrašai, bei gryni įmonės kasoje buvę pinigai – 22 358,38 Eur. Pirkėjas H. K. visus aukščiau nurodytus daiktus perėmė ir pasirašė, jog juos gavo, todėl už šios įmonės veiklą po 2016 m. rugsėjo 7 d. vertybinių popierių (akcijų) pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ji nebeatsako. Pažymėjo, jog ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad už 2015 metus juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentai nepateikti, nes tai yra vieši duomenys ir aiškiai nurodyta, jog tokie duomenys www.registrucentras.lt pateikti. Sudarant 2016 m. rugsėjo 7 d. vertybinių popierių (akcijų) pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Finatera" puikiai veikė ir nebuvo jokių bankroto grėsmės požymių. Paprasčiausiai jai šios įmonės nebereikėjo, todėl nutarė ją parduoti. Kas vyko įmonėje po 2016 m. rugsėjo 7 d. jai nėra žinoma ir dėl to ji nėra atsakinga.

7Teismo posėdyje atsakovės M. B. atstovas nurodė, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka, kadangi jis nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti. Mano, kad pateikė pakankamus įrodymus – notarinę sutartį su priedais – iš kurių matyti, kad pardavė sėkmingai veikiančią įmonę kitam atsakovui ir perdavė visus dokumentus ir pinigus. Atsakovė susilaukė vaiko ir jai įmonė tapo tiesiog nebereikalinga. Tuo tarpu atsakovas norėjo dalyvauti kažkokioje Europos Sąjungos finansuojamoje programoje, todėl jam reikėjo sėkmingai veikiančios ir turinčios grąžią istoriją įmonės. Sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad jis gauna visus įmonės kasoje esančius grynuosius pinigus su sąlygą, kad atsiskaitys su visais kreditoriais. Ieškovei nuo 2018 m. birželio 26 d. buvo žinoma apie įmonės debitorių skolas, kurios sudaro apie 3 000,00 Eur, tačiau duomenų, kad buvo bandyta jas išsiieškoti, nėra.

8Teismo posėdyje atsakovas H. K. nurodė, kad ieškinys jam pareikštas nepagrįstai, prašė žalos atlyginimą priteisti iš atsakovės M. B.. Paaiškino, kad įmonę už 1 000,00 Eur atlygį jis pirko per A. S., seną pažįstamą, pas kurią jis lankydavosi jos alaus bare. Su atsakove pasimatė tik pas notarą, o dokumentus, kuriuos jis pasirašė tik po natarinio sandorio sudarymo, jam padavė A. S.. Atlygio taip ir negavo. Po to kontaktai nutrūko. Įmonės pinigų ir dokumentų jam taip pat niekas neperdavė. Pasirašant sutartį pas notarą jis dalyvavo asmeniškai. Notarė tik užsiminė apie atsakomybę, tačiau konkrečiai visko neišdėstė. Tuo metu labai reikėjo pinigų, todėl sudarė šią sutartį. Gavęs atlygį, manė galės pataisyti santykius su sutuoktine, indėlį į šeimą įnešti. Turi priklausomybę alkoholiui jau seniai, gydėsi reabilitacijos centre, pastoviai jame lankosi. Akcijų perleidimo metu jokioje programoje dėl priklausomybės įveikimo nedalyvavo, pas notarą buvo neblaivus. Turi įgijęs aukštajį universitetinį išsilavinimą, elektros inžinerijos specialybę. Jokių žinių, kurios padėtų įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, taip pat buhalterinės apskaitos žinių jis neturi. Pragyvena iš paveikslų tapymo, lipdymo iš molio. Pastovių pajamų neturi. Buvo baustas kartu su A. S. dėl sukčiavimo.

9Teismas

konstatuoja:

10Ieškinys tenkintinas.

11Iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad UAB „Finatera“ įregistruota 2012 m. liepos 25 d., nuo 2012 m. liepos 25 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. įmonės vienasmeniu vadovu ir akcininku buvo atsakovė M. B., nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. – atsakovas H. K.. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. spalio 13 d., civilinėje byloje eB2-657-278/2017 UAB „Finatera“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto vizija“. Minėta nutartimi įmonės akcininkas ir vadovas H. K. buvo įpareigotas per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus UAB „Finatera“ priklausančius dokumentus bei viso įmonės turto sąrašą. Bankroto administratorius, siekdamas perimti įmonės turtą bei dokumentus, įmonės registracijos adresu bei įmonės vadovui H. K. išsiuntė reikalavimą dėl dokumentų ir turto perdavimo, tačiau reikalavimų įteikti nepavyko. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai bendrai 9 763,49 Eur sumai. Remiantis Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi įmonei taikyta supaprastinto bankroto procedūra ir bankroto procedūra – likvidavimas, kadangi buvęs įmonės vadovas H. K. neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto, o dar 2017 m. spalio 2 d. nutartimi teismas buvo konstatavęs, jog valstybės registro duomenimis įmonė registruotino turto neturi. Minėta nutartimi taip pat patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas bei nustatyta šešių mėnesių supaprastinto bankroto proceso trukmė. 2018 m. sausio 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.

12Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis, kad įmonės vadovai neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto, pagal kuriuos būtų galima nustatyti įmonės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal įmonės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis. Atsakovai tokiu būdu prisidėjo prie situacijos, kad įmonė neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais.

13Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės bendrovei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės. Skirtingais laikotarpiais vadovavusiems bendrovės vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais, ne tik pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 2 punkto nuostatas. Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų ABĮ ir BAĮ nuostatų. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą.

14Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. vertybinių popierių (akcijų) pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. R-7112) pagrindu atsakovė M. B. pardavė, o atsakovas H. K. už 1 000,00 Eur nuosavybės teise nupirko UAB „Finatera“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, kurios vienos nominali vertė – 28,96 Eur. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, pagal 2016 m. rugsėjo 9 d. prašymą registre 2016 m. rugsėjo 12 d. atliktas įrašas dėl akcininko ir vadovo duomenų įregistravimo, o pagal 2016 m. rugsėjo 8 d. vienintelio akcininko sprendimą – įrašas dėl vadovo atleidimo iš pareigų ir naujo vadovo paskyrimo. Paskutinė finansinė atskaitomybė registrui pateikta už ataskaitinį laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

15Įsiteisėjusiomis Panevėžio apygardos teismo nutartimis įmonės bankroto byloje konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas H. K. neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad jokių įmonės dokumentų ir turto atsakovė M. B. jam neperdavė. Tokie atsakovo H. K. argumentai pripažintini pagrįstais tik iš dalies.

16Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovų 2016 m. rugsėjo 7 d. sudaryta vertybinių popierių (akcijų) pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti, ji nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Iš teismo posėdžio metu atsakovo H. K. nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad vertybinių popierių (akcijų) pirkimo-pardavimo sutartį ir jos priedus jis pasirašė, sutarties ir jos priedų neginčija, yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, todėl teismas sprendžia, kad, pasirašydamas šią sutartį bei jos priedus, atsakovas turėjo suvokti visas su tuo susijusias teises ir pareigas. Minėtos sutarties 4.6 punktu atsakovas patvirtino, kad prieš sutarties pasirašymą atsakovė M. B. jam pateikė visus bendrovės dokumentus ir jis susipažino su bendrovės, kurios akcijas perka, finansine būkle ir visais dokumentais. Dokumentų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad atsakovė perdavė atsakovui visus bendrovės dokumentus. Įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo akte nurodyta, kad ji perdavė atsakovui ir įmonės pinigus, kasos duomenis pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. būklę. Pagal šios sutarties 4.8-4.9 punktus atsakovas taip pat perėmė visus įmonės įsipareigojimus valstybinėms institucijos (VSDFV – 6 449,51 Eur, VMI – 1 329,49 Eur) ir įsispareigojo iki 2016 m. rugsėjo 9 d. juos padengti. Teismo vertinimu, byloje pateikto Dokumentų priėmimo-perdavimo akto turinys neleidžia nustatyti, kokie konkrečiai dokumentai buvo perduoti atsakovui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad dokumentai perduoti tinkamai. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinačių, kad atsakovė turto bei dokumentų perdavimo momentui buvo sudariusi įmonės turto balansą ar kitus finansinės apskaitos dokumentus, kurie leistų nustatyti nuo 2016 m. sausio 1 d. atliktas ūkines operacijas dėl įmonės turto, jį apskaityti ir pan. Iš paskutinės finansinės atskaitomybės už 2015 metus duomenų matyti, kad 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto už 29 350,00 Eur, kurį sudarė 14 892,00 Eur vertės ilgalaikis turtas, susidedantis iš 365,00 Eur vertės nematerialaus turto, 14 527,00 Eur vertės materialaus turto, bei 14 458,00 Eur vertės trumpalaikis turtas, susidedantis iš 817,00 Eur vertės atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių, 13 641,00 Eur vertės per vienerius metus gautinų sumų. Tuo tarpu iš sutarties priedų matyti, jog turto bei dokumentų perdavimo momentui fiksuotas tik bendrovės ilgalaikio turto likutis, kurio vertė buvo 0,29 Eur, grynųjų pinigų kasoje likutis 22 358,38 Eur sumai ir 2 915,48 Eur debitorių skolos. Todėl kadangi atsakovė turto bei dokumentų perdavimo momentui nebuvo sudariusi įmonės turto balanso ar kitų finansinės apskaitos dokumentų, kurie leistų nustatyti nuo 2016 m. sausio 1 d. atliktas ūkines operacijas dėl įmonės turto, tokiu būdu byloje nėra objektyvios galimybės nustatyti, koks konkrečiai turtas įmonėje jos vadovavimo pabaigoje buvo apskritai, ar vadovų pasikeitimo momentu buvo perduotas visas bendrovės turtas. Būtent atsakovė M. B., baigdama eiti vadovo pareigas įmonėje, turėjo užtikrinti skaidrų įmonės turto ir dokumentų perdavimą. Tokiu būdu atsakovė, būdama įmonės vadove, nesilaikė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, pažeidė BAĮ nuostatas, t. y. šio įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, kurioje nustatyta, kad ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą, yra ūkinė operacija, kuri turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, nevykdydamas savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą ir tokiu savo neveikimu sukūrus padėtį, kai duomenų apie pinigų panaudojimą įmonėje nėra, atsakovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei. Turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga tą turtą/pinigus išsaugoti buvo pažeista (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016 ir kt.). Todėl teismas sprendžia, kad atsakovės pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog nėra atsakovės kaltės dėl CK 2.87 straipsnio 1 dalies, ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalių ir BAĮ 4, 12, 21 straipsnių pažeidimo. Dėl paminėtų teismo nustatytų aplinkybių teismas spendžia, kad atsakovė nenuginčijo kaltės prezumpcijos dėl jos veiksmų neteisėtumo vien remdamasi jos ir atsakovo sudarytos vertybinių popierių (akcijų) pirkimo-pardavimo sutarties ir jos priedų buvimo faktu.

17Kita vertus, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013), darytina išvada, kad ne tik pasitraukiantis iš pareigų vadovas turi pasirūpinti, kad jo vadovavimo metu įmonėje buvęs turtas būtų tinkamai perduotas naujam vadovui, bet ir naujai pradėjęs eiti pareigas vadovas (juo labiau, tapęs ir vieninteliu akcininku) turėtų aiškintis, kokį turtą perėmė, o paaiškėjus, kad turto, kuris įmonėje turėjo būti, nėra, aiškintis turto buvimo vietą ir neperdavimo priežastis. Nagrinėjamu atveju atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jis aiškinosi dėl įmonės turto apimties, domėjosi jo suradimu ir perėmimu. Kaip minėta, vertybinių popierių (akcijų) pirkimo-pardavimo sutartis bei jos priedai nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas nepaneigia savo kaltės dėl CK 2.87 straipsnio 1 dalies, ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalių ir BAĮ 4, 12, 21 straipsnių pažeidimo. Be to, atsakovui kyla ir specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą.

18Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Toks žalos dydžio nustatymas gali būti taikomas tuo atveju, kai ją lemia įmonės vadovo (valdymo organų) neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

19Byloje nustatyta, abu atsakovai pažeidė esminius BAĮ, ABĮ, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo ir prisidėjo prie situacijos, kad BUAB „Finatera“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes neišsaugoti ir bankroto administratoriui neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis, todėl pripažintina, kad yra padaryta žala įmonei, ir kaip išvestinė – žala kreditoriams. Patvirtinta kreditorių reikalavimų suma, nesant duomenų apie didesnį ar mažesnį įmonės vadovų padarytos žalos dydį, paprastai pripažįstama pagrįstu įmonei ir kreditoriams padarytos žalos dydžiu. Atsakovė M. B. pateikto sutarties priedo 2016 m. rugpjūčio 31 d. Klientų būklė žiniaraščio duomenimis įrodinėjo, kad liko neišieškotos įmonės debitorių skolos 2 915,48 Eur sumai, tačiau, teismo vertinimu, minėtos skolos neišieškotos dėl pirmiau aptartų pačių atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo).

20Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų bendrovei padarytą žalą solidariai. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad solidari prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Ši taisyklė reiškia, kad galioja priešinga dalinės prievolės prezumpcija, jei neįrodyta priešingai. Tačiau minėto straipsnio 3 dalis nustato atvejus, kada skolininkų solidarioji pareiga preziumuojama. Tai, jei prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 2A-2A-747/2012). Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014).

21Nagrinėjamoje byloje dėl atsakovų netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš jų, todėl įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija. Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – atsakovė M. B. tinkamai neperdavė dokumentų, turto bei dokumentų perdavimo momentui nebuvo sudariusi įmonės turto balansą ar kitus finansinės apskaitos dokumentus, kurie leistų nustatyti nuo 2016 m. sausio 1 d. iki turto bei dokumentų perdavimo atliktas ūkines operacijas dėl įmonės turto, atsakovas H. K., būdamas atsakingas už kaip įmonės vadovas už įmonės veiklą, neteikė finansinės atskaitomybės ataskaitų už 2016 metus ir nesiėmė jokių veiksmų dokumentuose nurodytam turtui surasti, todėl šie veiksmai kvalifikuojami kaip sukėlę bendrą žalą – įmonės turto ir dokumentų praradimą, kai negalima nustatyti, kuri dokumentų dalis, o jais remiantis – ir koks konkretus turtas, buvo prarasti konkretaus atsakovo. Atsakovai neįrodė, jog žala nėra bendra.

22Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, kad egzistuoja visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš atsakovų solidariai priteistinas 9 763,49 Eur žalos atlyginimas, kurį sudaro įmonės bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, CK 6.279 straipsnio 1 bei 4 dalys, CK 6.245-6.249, 6.263 straipsniai, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

23Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas yra piniginio pobūdžio, prašymas priteisti procesines palūkanas yra pagrįstas įstatymu, todėl taip pat tenkintinas.

24Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl patenkinus ieškinį, iš atsakovų valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – po 110,00 Eur žyminio mokesčio ir po 3,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 80, 94, 88, 93, 96 straipsniai).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

26ieškinį tenkinti visiškai.

27Priteisti iš solidariai iš atsakovų H. K., asmens kodas ( - ) ir M. B., asmens kodas ( - ) 9 763,49 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt trijų eurų ir keturiasdešimt devynių centų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 9 763,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finatera“, juridinio asmens kodas 302827005, naudai.

28Priteisti iš atsakovų H. K., asmens kodas ( - ) ir M. B., asmens kodas ( - ) po 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio ir 3,80 Eur (tris eurus ir aštuoniasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

29Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 9 763,49 Eur žalos... 5. Teismo posėdyje ieškovės atstovai prašė žalos atlyginimą priteisti iš... 6. Atsakovė M. B. atsiliepime nurodė, kad nesutinka, jog dėl įmonės privedimo... 7. Teismo posėdyje atsakovės M. B. atstovas nurodė, kad atsakovė su ieškiniu... 8. Teismo posėdyje atsakovas H. K. nurodė, kad ieškinys jam pareikštas... 9. Teismas... 10. Ieškinys tenkintinas.... 11. Iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro... 12. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo... 13. Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi... 14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. vertybinių popierių... 15. Įsiteisėjusiomis Panevėžio apygardos teismo nutartimis įmonės bankroto... 16. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovų 2016 m.... 17. Kita vertus, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr.... 18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai įmonė nebegali... 19. Byloje nustatyta, abu atsakovai pažeidė esminius BAĮ, ABĮ, CK 2.87... 20. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų bendrovei padarytą žalą solidariai.... 21. Nagrinėjamoje byloje dėl atsakovų netinkamo buhalterinės apskaitos... 22. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys... 23. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5... 24. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista pagal įstatymą (CPK... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 26. ieškinį tenkinti visiškai.... 27. Priteisti iš solidariai iš atsakovų H. K., asmens kodas ( - ) ir M. B.,... 28. Priteisti iš atsakovų H. K., asmens kodas ( - ) ir M. B., asmens kodas ( - )... 29. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio...