Byla I-76-789/2014
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Modestui Sriubui, atsakovės atstovei Alionai Gaidarovič ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L., išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. (T. S.) skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Balsas.lt leidiniai“ ir A. L.) dėl sprendimo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Teismas 2013-04-29 nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo T. S. 2013-03-14 teisme gautą skundą (b. l. 2–7), kuriame jis prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2013-01-30 sprendimą Nr. SPR-15 „Dėl publikacijoje „A. L.: dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą“ (2012-04-27, www.balsas.lt) paskelbtos informacijos“.

4Pareiškėjas paaiškino, kad dėl vieno jo 2012-09-17 skundo yra priimti du sprendimai – Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (toliau – ir Komisija) ir Tarnybos. Tarnyba ginčijamame sprendime nurodė, kad publikacijoje „A. L.: dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą“ (2012-04-27, www.balsas.lt) (toliau – ir Publikacija) yra išreiškiama jos autoriaus A. L. nuomonė. Atkreipė dėmesį, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai, etiškai, sąmoningai nenuslepiant ar neiškreipiant faktų ir duomenų. Mano, kad asmens garbės, orumo ir dalykinės reputacijos gynimas yra siejamas ne tik su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių, bet ir nuomonių, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu. Paaiškino, kad Tarnyba nevertino nuomonės neetiškumo, nepagrįstumo ir nesąžiningumo, nors turėjo būti nustatyta, ar subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, paskleisti nesąžiningai.

5Pažymėjo, kad Tarnyba skundžiamame sprendime nepagrįstai teigia, kad žodžiu „paskvilis“ autorius vaizdžiai, šiek tiek hiperbolizuodamas, išreiškė savo subjektyvią nuomonę apie peticiją, nes pagal „Tarptautinių žodžių žodyno“ apibrėžimą „paskvilis“ jokiu būdu negali būti laikomas teisinio dokumento, t. y. peticijos, hiperbolizavimu. Paaiškino, kad tas pats pasakytina ir apie Publikacijoje vartotą sąvoką „kalambūras“. Peticijos prilyginimas plūstamajam rašiniui akivaizdžiai sumenkina tiek pačią peticiją, neetišku būdu ja išjuokiant, tiek pažeidžia pareiškėjo, kaip peticijos autoriaus, garbę ir orumą. Nurodė, kad pareiškėjo asmuo yra neatsiejamas nuo peticijos, kadangi tiek skundžiamoje Publikacijoje, tiek viešojoje erdvėje yra žinoma, kas yra peticijos autorius. Mano, kad buvo siekta įžeisti tiek pareiškėją, tiek jo darbus.

6Tarnyba nustatė, kad Publikacijos autorius nešmeižė ir neįžeidė peticijos autoriaus, bet išreiškė pagrįstas abejones dėl jo, kaip teisininko, kompetencijos. Toks teiginys žemina pareiškėją, kuris ne tik turi teisės magistro laipsnį, bet ir dėsto Gdansko universitete, publikavo ne vieną mokslinį teisinį leidinį. Pažymėjo, kad tokio pobūdžio straipsniai dėl pažemintos jo, kaip teisininko, garbės gali turėti tiesioginės įtakos profesinei veiklai. Atkreipė dėmesį, kad Tarnybos teiginys, jog Publikacijos autoriaus pasirinktas informacijos pateikimo būdas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad toks pateikimas iškraipo situacijos kontekstą, prieštarauja teisės aktuose ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse (toliau – ir Etikos kodeksas), patvirtintame 2005-04-15 žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkime ir paskelbtame Žurnalistų etikos inspektoriaus 2005-06-10 sprendimo Nr. SPR-11 2 p., nustatytam reikalavimui nuomonę teikti nešališkai, neklaidinti skaitytojų. Nurodė, kad A. L. Publikacija yra kryptinga, o pasirinktos citatos sąmoningai iškreipia esamą situaciją, šališkai interpretuoja tiek teisės aktus, tiek pačius pareiškėjo tikslus.

7Pabrėžė, kad poziciją, jog net aštriai reiškiama nuomonė opiais klausimais negali būti įžeidžiančio pobūdžio, žeminanti, pažeidžianti žmogaus moralę ir garbę, patvirtina Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-09-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2219/2012. Mano, kad A. L. teiginiai, kuriais jis menkina pareiškėjo, kaip teisininko, garbę, iškreipia peticijos tikslus ir klaidingai interpretuoja teisės aktus, laikytini neteisėtais ir neetiškais. Paaiškino, kad, įvertinus A. L. straipsnius, kurių dalis yra skirta išimtinai lenkų tautos bei Lenkijos ir Lietuvos santykių kritiškam ir neetiškam vertinimui, matyti, kad A. L. tendencingai siekia sudaryti neigiamą nuomonę apie lenkų tautą ir sumenkinti pareiškėją. Tokio pobūdžio straipsniai kursto tautų nesantaiką ir skatina diskriminacijos apraiškas.

8Atsakovė Tarnyba atsiliepime (b. l. 36–38) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad išsamiai ir detaliai išnagrinėjo kiekvieną pareiškėjo skundžiamą teiginį ir pateikė motyvuotas savo išvadas dėl paskleistos informacijos atitikties visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Pažymėjo, kad nors viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pateiktas peticijos apibūdinimas, jos vertinimas pareiškėjui nepriimtinas, tačiau viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) skleisdamas informaciją pasinaudojo jam garantuojama teise informaciją pateikti hiperbolizuotai, ją sutirštinti ir paryškinti. Kadangi tokiu būdu buvo pareikšta nuomonė, nėra pagrindo skundžiamo teiginio apie „paskvilį“ vertinti dėl atitikties tikrovei. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba tais pačiais argumentais rėmėsi vertindama ir kitą pareiškėjo skundžiamą žodį „kalambūras“. Nurodė, kad negalima toleruoti reikalavimų informaciją perteikti vienprasmiais, tiesiogiai suvokiamais posakiais, nes toks suvaržymas skurdintų kalbą ir neatitiktų visuomenės interesų.

9Pažymėjo, kad peticijos, kaip dokumento, vertinimas kartu nereiškia pareiškėjo, kaip šio dokumento autoriaus, vertinimo. Mano, kad ginant asmens garbę ir orumą siekiama apsaugoti interesus asmens, kuris normaliai, bet ne ypač jautriai ar smulkmeniškai suvokia apie jį skleidžiamą nuomonę. Publikacijos autoriaus nuomonės, prieštaraujančios pareiškėjo įsitikinimams, turėjimas savaime nereiškia, jog tokia nuomonė yra neobjektyvi, nepagrįsta ir nesąžininga, nes ši nuomonė savaime nėra žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio. Pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. nuostatas, įtvirtinančias teisę į saviraiškos laisvę, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Teisė skleisti informaciją visuomenės informavimo srityje apima ir teisę vartoti tam tikras lingvistines bei literatūrines išraiškos priemones, kuriomis pateikiama informacija paryškinama, abstrahuojama ar koncentruotai reziumuojama, jeigu šios lingvistinės ir literatūrinės priemonės nereiškia teisės skleisti informaciją ribų peržengimo. Spauda turi teisę ne tik skleisti žinias, bet ir pareikšti nuomonę apie vienus ar kitus įvykius, taip pat ir apie jų dalyvius. Todėl mano, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), pateikęs pareiškėjo skundžiamo turinio informaciją, neperžengė teisės skleisti informaciją ribų.

10Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodyti ginčijamo sprendimo teiginiai, kad visoje skundžiamoje Publikacijoje yra išreiškiama jos autoriaus nuomonė ir kad autorius nešmeižė ir neįžeidė peticijos autoriaus, bet išreiškė pagrįstas abejones dėl jo, kaip teisininko, kompetencijos, nėra Tarnybos sprendimo motyvai ir argumentai, bet viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) Tarnybai pateikti paaiškinimai, kuriuos Tarnyba aprašė ginčijamame sprendime. Pažymėjo, kad kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti, kokiu būdu nagrinėti ir analizuoti teisės aktų nuostatų esmę bei kiek tam tikras nuostatas cituoti, todėl Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, jog Publikacijos autoriaus atskirų Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 str. frazių citavimas ir jų aiškinimas, nors ir nesutampa su pareiškėjo šios teisės normos aiškinimu, atspindi teksto autoriaus subjektyvų tarptautinio teisinio instrumento suvokimą, jo interpretavimą ir aiškinimą.

11Mano, kad pareiškėjas, pateikęs peticiją opiu ir daug diskusijų šalies viduje keliančiu klausimu, pagrįstai galėjo ir turėjo tikėtis, jog jo parengtas dokumentas bus analizuojamas, vertinamas ir kritikuojamas, nes peticijoje nurodyti argumentai iš esmės prieštarauja oficialiai Lietuvos Respublikos pozicijai.

12Tretieji suinteresuoti asmenys A. L. ir UAB „Balsas.lt leidiniai“ atsiliepimų nepateikė.

13Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus, ir prašė ne tik panaikinti ginčijamą sprendimą, tačiau ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą. Paaiškino, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. Mano, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti, todėl žurnalistas turėjo nuomonę reikšti etiškai, sąžiningai ir neįžeisti pareiškėjo, kaip peticijos rengėjo. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba nevertino viso straipsnio konteksto ir to, ar straipsnis neįžeidžia pareiškėjo, kaip teisininko ir peticijos rengėjo.

14Teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad Tarnyba vertino visą Publikacijos kontekstą. Joje yra išreikšta žurnalisto nuomonė, kuriai netaikytinas tiesos ir tikslumo kriterijus. Nagrinėjamas klausimas Lietuvoje yra aktualus ir opus, todėl pareiškėjas turėjo pagrįstai tikėtis, kad jo pateikta peticija gali būti kritikuojama. Paaiškino, kad Tarnyba, vertindama, ar Publikacija nėra įžeidžiančio pobūdžio, atsižvelgia į normalaus, o ne itin jautraus asmens etaloną. Tarnyba nustatė, kad žurnalistas pareiškėją vertino sąžiningai ir etikos normų reikalavimų nepažeidė. Nurodė, kad Komisija ir Tarnyba yra skirtingos institucijos, kurios skundus nagrinėja skirtingais aspektais: Tarnyba – dėl Visuomenės informavimo įstatymo, o Komisija – dėl Etikos kodekso pažeidimų. Teisės aktai įpareigoja Tarnybą kreiptis tik į viešosios informacijos leidėją, į kurį ir buvo kreiptasi dėl paaiškinimų pateikimo. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą, vertino Publikacijos, tačiau ne pačios peticijos turinį.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo A. L. nurodė, kad nesutinka su skundu. Paaiškino, kad, rašydamas Publikaciją, rėmėsi pareiškėjo Europos Parlamentui pateikta peticija, su kurioje išdėstytais teiginiais nesutinka. Paaiškino, kad pareiškėjo pateiktą peticiją pavadino paskviliu, nes, jo nuomone, joje rašoma netiesa, šmeižiama Lietuvos valstybė. Pažymėjo, kad nesiekė įžeisti pareiškėjo, tačiau, mano, kad peticija yra teisiškai nepagrįsta, todėl Publikacijoje pateikė jos kritiką. Nurodė, kad domėjosi pareiškėjo profesija ir neabejoja jo išsilavinimu. Paaiškino, kad Europos Komisija atsakyme į peticiją taip pat pabrėžė pareiškėjo teiginių nepagrįstumą.

16Pareiškėjas ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Balsas.lt leidiniai“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

17Skundas atmestinas.

18Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2013-01-30 sprendimo Nr. SPR-15 „Dėl publikacijoje „A. L.: dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą“ (2012-04-27, www.balsas.lt) paskelbtos informacijos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

19Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Balsas.lt leidiniai“ 2012-04-27 interneto tinklalapyje www.balsas.lt paskelbė publikaciją „A. L.: dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą“, kurioje jos autorius A. L. pateikė informaciją apie pareiškėjo Europos Parlamentui pateiktą peticiją (b. l. 43–45). Tarnyboje 2012-09-17 gautas pareiškėjo T. S. 2012-09-12 skundas dėl minėtoje A. L. Publikacijoje paskelbtos informacijos (b. l. 39–42). 2012-09-27 Tarnyba kreipėsi į viešosios informacijos rengėją (skleidėją), prašydama paaiškinti Publikacijoje paskelbtos informacijos paskleidimo aplinkybes ir išdėstyti savo poziciją ir argumentus dėl susidariusios ginčo situacijos (b. l. 46). 2012-10-29 Tarnyboje gautas UAB „Balsas.lt leidiniai“ 2012-10-15 paaiškinimas, kuriame prašoma pareiškėjo skundą atmesti, nes viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nesutinka, kad Publikacijoje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ir pareiškėjo garbę ir orumą žeminanti informacija (b. l. 47–52). 2013-01-30 Tarnyba priėmė ginčijamą sprendimą pripažinti pareiškėjo skundą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos nepagrįstu (b. l. 55–67), kurį 2013-01-30 raštu išsiuntė pareiškėjui ir UAB „Balsas.lt leidiniai“ (b. l. 54).

20Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas, kurio 2 str. 36 d. nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 84 d.). Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. yra įtvirtinti pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę (Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 d.). Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 2 d. draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Viešosios informacijos rengėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 8 d. 4 p.). Minėto įstatymo 41 str. 2 d. 4 p. nustatyta, kad žurnalistai turi vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų.

21Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 1 d. 1, 2 ir 5 p. žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Žurnalistų etikos inspektorius, atlikdamas Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 1 d. nurodytas funkcijas, gali priimti sprendimą skundą (pareiškimą) pripažinti nepagrįstu (Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 3 d. 6 p.). Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 15 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai skundas (pareiškimas) pripažįstamas nepagrįstu, žurnalistų etikos inspektorius privalo raštu motyvuotai atsakyti skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui).

22Pažymėtina, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2013-01-30 priėmė ginčijamą sprendimą pareiškėjo skundą pripažinti nepagrįstu, kurį tą pačią dieną išsiuntė pareiškėjui. Iš skundžiamo Tarnybos 2013-01-30 sprendimo turinio matyti, kad jame išdėstyti motyvai, kodėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu, detaliai išanalizuoti pareiškėjo skundo argumentai ir Publikacijos turinys, jis pagrįstas teisės aktų normomis. Ginčijamame sprendime nurodyta akto apskundimo tvarka, jį pasirašė žurnalistų etikos inspektorė. Taigi teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog individualus administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus.

23Tarnyba ginčijamame sprendime konstatavo, jog Publikacijoje yra pateikta žurnalisto nuomonė. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. L., kuris yra Publikacijos autorius, teismo posėdyje patvirtino, kad, Publikacijoje išsakydamas savo kritišką nuomonę apie pareiškėjo pateiktą peticiją, nesiekė įžeisti jos autoriaus. Aplinkybės, kad Publikacijoje yra paskelbta jos autoriaus nuomonė apie pareiškėjo pateiktą peticiją, o ne žinia, neginčija ir T. S., kuris skunde atkreipė dėmesį, jog nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai, etiškai, sąmoningai nenuslepiant ar neiškreipiant faktų ir duomenų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra pažymėjęs, kad, siekiant tam tikrus teiginius priskirti faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į jų formuluotes, pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, ar informacija pateikta mokslinio pobūdžio straipsnyje ir kt. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai daroma išvada, kad pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012). Teismas, įvertinęs Publikacijos turinį, taip pat sutinka su Tarnybos pozicija, kad Publikacijoje buvo paskelbtas A. L. požiūris, mintys ir komentarai apie pareiškėjo peticiją, pateiktas jos vertinimas, t. y. Publikacijoje yra paskelbta žurnalisto nuomonė, o ne žinia. Nors minėta Publikacijos autoriaus nuomonė remiasi faktais, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.

24Ginčas byloje kilo dėl to, ar A. L. nuomonė Publikacijoje reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pareiškėjas mano, kad Tarnyba nevertino nuomonės neetiškumo, nepagrįstumo ir nesąžiningumo, nors turėjo būti nustatyta, ar subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, paskleisti nesąžiningai. Atsakovė mano, kad pareiškėjas, pateikęs peticiją opiu ir daug diskusijų šalies viduje keliančiu klausimu, pagrįstai galėjo ir turėjo tikėtis, jog jo parengtas dokumentas bus analizuojamas, vertinamas ir kritikuojamas, nes peticijoje nurodyti argumentai iš esmės prieštarauja oficialiai Lietuvos Respublikos pozicijai. Be to, nurodė, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), pateikęs pareiškėjo skundžiamo turinio informaciją, neperžengė teisės skleisti informaciją ribų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismui būtina nustatyti, ar viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) skundžiamoje Publikacijoje sąžiningai, etiškai paskelbė savo nuomonę apie pareiškėjo Europos Parlamentui pateiktą peticiją ir ar neperžengė saviraiškos laisvės ribų.

25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011-04-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-787/2011 nurodė, jog „analizuojant konkrečią situaciją bei siekiant nustatyti, ar nebuvo peržengtos saviraiškos laisvės ribos, svarbu įvertinti visumą faktorių: ginčo objektu esančio teiginio paskelbimo aplinkybes, šio teiginio raiškos stilių, vartojamų žodžių reikšmes, sudarančias pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ginčo teiginiu išreikšta informacija pagal savo prasmę, pobūdį, turinį ir formą yra akivaizdžiai žeminanti ar įžeidžianti“. LVAT 2012-03-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1309/2012 atkreipė dėmesį, kad „taip pat svarbu įvertinti, ar viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai sąmoningai neiškraipė ir nenutylėjo informacijos, nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją, t. y. tokiu būdu neperžengė saviraiškos laisvės ribų“.

26Pažymėtina, kad pareiškėjas Europos Parlamentui pateikė peticiją aktualiu ir visai visuomenei svarbiu klausimu, todėl turėjo pagrįstai tikėtis, kad ji gali būti kritikuojama. 2012-04-26 Švietimo ir mokslo ministerijos interneto tinklalapyje www.smm.lt buvo išplatintas pranešimas spaudai „Peticijoje dėl Lietuvos lenkų švietimo būklės – klaidinanti informacija“ (b. l. 53), kuriame nurodyta, kad pareiškėjo pateiktoje peticijoje yra skelbiama neatitinkanti tikrovės ir klaidinanti informacija, ir pateikti, jos nuomone, peticijos nepagrįstumą patvirtinantys argumentai. Be to, iš trečiojo suinteresuoto asmens A. L. teismo posėdyje pateikto Europos Parlamento Peticijų komiteto 2012-10-24 pranešimo nariams dėl peticijos Nr. 0358/2011 matyti, kad Europos Komisija, atsakydama į peticiją, atkreipė dėmesį, jog už vykdomą kalbų politiką, švietimo sistemos organizavimą ir mokymo turinį yra atsakinga valstybė narė ir tai nepatenka į Europos Sąjungos reguliavimo sritį (b. l. 96–98). Taigi Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijos kritiškai vertina pareiškėjo peticijoje išdėstytus argumentus dėl lenkų tautinės mažumos teisių pažeidimo Lietuvoje. Žurnalistas A. L., atsižvelgęs į oficialią institucijų poziciją, Publikacijoje išdėstė savo kritišką nuomonę apie pareiškėjo pateiktoje peticijoje nurodytus argumentus.

27Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str., įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida. Kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (sprendimai bylose Hertel v. Šveicarija, Nr. 25181/94, 1998-08-25, par. 46, Steel and Morris v. Jungtinė Karalystė, Nr. 68416/01, 2005-02-15, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), Nr. 22824/04, 2008-07-29, par. 26 ir kt.). Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiančių formuluočių (sprendimas byloje Constantinescu v. Rumunija, Nr. 28871/95, 2000-06-27) (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

28Pareiškėjas atkreipė dėmesį į žodžių „paskvilis“ (nedidelis plūstamasis rašinys, kuriame piktai išjuokiamas, niekinamas, šmeižiamas kuris nors visuomenės veikėjas arba veikėjų grupė), „kalambūras“ (komišką įspūdį sukeliantis žodžių žaismas, pagrįstas skirtingos reikšmės žodžių garsiniu panašumu), „vaikiškas“ vartojimą ir mano, kad Publikacijoje žeminama jo, kaip teisininko, garbė, nepagrįstai abejojama jo kvalifikacija. Sprendžiant klausimą, ar paskleista informacija pripažintina žeminančia pareiškėjo dalykinę reputaciją, informacija vertintina ne tik kaip žodis (žodžių junginys) bendrine prasme; teisiniam informacijos kvalifikavimui svarbi tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai duomenų sąsajumo aspektai. Tiriant ir vertinant informaciją, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes. Turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys. Pažymėtina, kad Publikacijoje autorius išdėstė savo nuomonę apie pareiškėjo pateiktą peticiją (dokumentą), o ne apie pareiškėją (asmenį). A. L., įvertinęs pareiškėjo pateiktos peticijos turinį ir argumentus, Publikacijoje išdėstė abejones dėl jos pagrįstumo. Tarnyba ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Publikacijos autorius turi teisę turėti savo nuomonę dėl peticijos ir ją viešai skelbti, nors jos vertinimas pareiškėjui ir nepriimtinas, jeigu tai daroma nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

29LAT yra pažymėjęs, kad teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-169/2006, Nr. 3K-3-667/2006, Nr. 3K-3-479/2012, Nr.

303K-3-586/2006). LAT 2002-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1621/2002 taip pat nurodė, kad beatodairiškas asmens garbės ir orumo gynimas faktiškai reikštų privačios cenzūros įvedimą, nes leistų taikyti civilinę atsakomybę ir kitus civilinių teisių gynimo būdus, esant menkiausiam informacijos netikslumui, neatsižvelgiant į tai, kodėl tas netikslumas atsirado, taip pat neatsižvelgiant ir į visuomenės informavimo priemonės elgesį bei tikslus, t. y. ar visuomenės informavimo priemonė, paskelbdama tam tikras žinias, siekė įžeisti asmenį, apie kurį buvo paskelbta informacija, ar atvirkščiai – siekė sąžiningai informuoti visuomenę apie tam tikrą įvykį. Kartu tai reiškia, kad iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti kitą asmenį, tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą visuomenės informavimo priemonei taikyti teisinę atsakomybę. Asmens orumo ir garbės suabsoliutinimas kartu reikštų ir visuomenės teisės žinoti pažeidimą, nes teisė skleisti informaciją apima ir visuomenės teisę žinoti viską, kas vyksta šalyje ir pasaulyje, išskyrus tai, kas sudaro žmogaus privataus gyvenimo sferą.

31Publikacijos turinys ir joje vartojama terminija, teismo nuomone, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad Publikacijoje paskelbta informacija neabejotinai žemina T. S. garbę ir orumą, yra įžeidžiančio pobūdžio. Teismas konstatuoja, kad ginčijama informacija teisės, moralės bei kitų visuomenėje pripažintų normų ir priimtinų elgesio taisyklių požiūriu ir šiuo konkrečiu atveju parinktas informacijos pateikimo būdas nepažeidė pagarbos žmogui principo. Pažymėtina, kad Publikacijoje kelis kartus yra cituojamas peticijos tekstas, o tada pateikiamas jos subjektyvus vertinimas. Ginčo, kad Publikacijoje būtų pateikiamas iškreiptas peticijos tekstas, nėra. Nors žurnalistas Publikacijoje savo nuomonę išreiškė ne vienprasmiais, tiesiogiai suvokiamais posakiais, o vartodamas tam tikras lingvistines bei literatūrines išraiškos priemones, kuriomis pateikiama informacija buvo paryškinta, abstrahuota ar koncentruotai reziumuota, tačiau tai, teismo nuomone, buvo padaryta neperžengiant etikos ribų. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Publikacijos autorius savo kritišką nuomonę apie pareiškėjo pateiktą peticiją pateikė nors ir naudodamas tam tikras literatūrines ir lingvistines priemones, tačiau sąžiningai, etiškai, sąmoningai nenuslėpdamas ir neiškreipdamas faktų ir duomenų. Nors viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pateiktas peticijos apibūdinimas, jos vertinimas pareiškėjui nepriimtinas, tačiau viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), skleisdamas informaciją, pasinaudojo jam garantuojama teise pateikti nuomonių įvairovę.

32Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, visas bylai reikšmingas aplinkybes, remdamasis teisės aktų nuostatomis, daro išvadą, kad atsakovė tyrimą pagal pareiškėjo skundą atliko objektyviai, tinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir taikė teisės aktų nuostatas, atsakovės sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ginčijamame sprendime argumentacija pateikta aiškiai ir detaliai atsakyta į pareiškėjo skundo argumentus. Taigi, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir išanalizavęs teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta skundžiamo akto panaikinimo pagrindų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Tarnybos 2013-01-30 sprendimo Nr. SPR-15 „Dėl publikacijoje „A. L.: dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą“ (2012-04-27, www.balsas.lt) paskelbtos informacijos“ ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos 88 str. 1 p.).

33Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

Nutarė

34Pareiškėjo T. S. (T. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Teismas 2013-04-29 nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo T. S. 2013-03-14... 4. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl vieno jo 2012-09-17 skundo yra priimti du... 5. Pažymėjo, kad Tarnyba skundžiamame sprendime nepagrįstai teigia, kad... 6. Tarnyba nustatė, kad Publikacijos autorius nešmeižė ir neįžeidė... 7. Pabrėžė, kad poziciją, jog net aštriai reiškiama nuomonė opiais... 8. Atsakovė Tarnyba atsiliepime (b. l. 36–38) nurodė, kad su skundu nesutinka,... 9. Pažymėjo, kad peticijos, kaip dokumento, vertinimas kartu nereiškia... 10. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodyti ginčijamo sprendimo teiginiai,... 11. Mano, kad pareiškėjas, pateikęs peticiją opiu ir daug diskusijų šalies... 12. Tretieji suinteresuoti asmenys A. L. ir UAB „Balsas.lt leidiniai“... 13. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus... 14. Teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad palaiko atsiliepime... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. L. nurodė, kad nesutinka su skundu.... 16. Pareiškėjas ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Balsas.lt leidiniai“... 17. Skundas atmestinas.... 18. Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2013-01-30 sprendimo Nr. SPR-15 „Dėl... 19. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB... 20. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas,... 21. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 1 d. 1, 2 ir 5 p. žurnalistų... 22. Pažymėtina, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2013-01-30... 23. Tarnyba ginčijamame sprendime konstatavo, jog Publikacijoje yra pateikta... 24. Ginčas byloje kilo dėl to, ar A. L. nuomonė Publikacijoje reiškiama... 25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011-04-28... 26. Pažymėtina, kad pareiškėjas Europos Parlamentui pateikė peticiją aktualiu... 27. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), aiškindamas Žmogaus... 28. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į žodžių „paskvilis“ (nedidelis... 29. LAT yra pažymėjęs, kad teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos... 30. 3K-3-586/2006). LAT 2002-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1621/2002... 31. Publikacijos turinys ir joje vartojama terminija, teismo nuomone, nesuteikia... 32. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, visas bylai reikšmingas aplinkybes,... 33. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.... 34. Pareiškėjo T. S. (T. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 35. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...