Byla 2A-666-431/2015
Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys byloje – UAB „BFD Group“ ir IF P&C Insurance AS, veiklą vykdanti per Lietuvos filialą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „EMTC Machinery“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „EMTC Machinery“ ieškinį atsakovui UAB „Solaris Baltic“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys byloje – UAB „BFD Group“ ir IF P&C Insurance AS, veiklą vykdanti per Lietuvos filialą.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 61.441,92 Lt nuotolių atlyginimą, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su UAB „BFD Group“ 2012 m. gegužės 15 d. sudarė Krovinio gabenimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo pervežti metalo apdirbimo įrangą iš Rusijos į Lietuvą. Trečiasis asmuo šio krovinio gabenimui pasitelkė atsakovą, kuris ir buvo faktinis krovinio vežėjas. Tai patvirtina tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2012 m. gegužės 15 d. pasirašytas Krovinio pervežimo užsakymas ir įrašai esantys CMR važtaraštyje. Krovinys 2012 m. gegužės 10 d. buvo pakrautas į atsakovo transporto priemonę ir išvežtas į Lietuvą. Atsakovo transporto priemonei pasiekus Vilnių, vienoje iš miesto sankryžų darant posūkį, ieškovui priklausantis krovinys iškrito iš puspriekabės dešiniojo šono, todėl 8000,00 kg sveriančios profilių traukimo staklės buvo sugadintos. Šis eismo įvykis buvo užfiksuotas kelių policijos pareigūnų, surašant administracinių teisės pažeidimų protokolą. Staklių apgadinimo pobūdžio ir tinkamumo naudoti įvertinimui buvo kreiptasi į UAB „Staklija“, kuri 2012 m. gegužės 22 d. defektacijos akte nurodė tai, kad staklės yra netinkamos naudoti pagal paskirtį, o jų remonto kaštai viršytų staklių vertę, todėl atsižvelgiant į tai ieškovo patirtų nuostolių suma sudaro 61.441,92 Lt (sugadintų staklių vertė) bei 500,00 Lt (staklių defektavimo kaina). Staklių sugadinimą lėmė netinkamas krovinio sutvirtinimas, už ką buvo atsakingas vežėjas. Lars Krogius Baltic Ltd (Lietuva) 2012 m. gegužės 31 d. raporte nurodė, kad staklės buvo sugadintos transportavimo metu dėl netinkamo jų sutvirtinimo puspriekabėje, todėl transportavimo metu jos iškrito iš puspriekabės ir patyrė apgadinimus. CMR Konvencijos 8 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, jog vežėjas pakrovimo metu privalo patikrinti krovinio ir jo pakuotės išorinę būklę. Atsakovo vairuotojas jokių pastabų važtaraštyje nenurodė. Todėl pripažintina, jog vežėjas, priimdamas vežti krovinį, sutiko su tuo, kad pakavimas tokio pobūdžio kroviniui nėra reikalingas. Atsakovo sudarytoje sutartyje yra aiškiai nurodyta, jog vežėjas yra atsakingas už krovinio pakrovimą ir sutvirtinimą. Atsakovas buvo įspėtas apie pareigą pakrauti ir tinkamai sutvirtinti priimtą vežti krovinį. Paslėpti krovinio defektai, tai yra neišleisti tepalai, kurie transportavimo metu išsipylė, buvo netiesioginė krovinio sugadinimo priežastis, be to, UAB „Klaipėdos Netas“ ekspertai nenustatė, kuriuo metu galėjo išsilieti minėti tepalai – ar pakrovimo metu ir transportavimo metu, ar po to, kai staklės dėl galimai nepakankamo sutvirtinimo pradėjo slidinėti puspriekabėje. Todėl neįmanoma nustatyti tų aplinkybių, kokia apimtimi tepalų išsiliejimas galėjo įtakoti krovinio sugadinimą. Be to, jeigu krovinys būtų tinkamai sutvirtintas, tai išsilieję tepalai neturėtų jokios įtakos krovinio iškritimui.

6Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog nuvyko į sutartyje nurodytą krovinio pasikrovimo vietą, kurioje krovinio siuntėjas OOO „Megapolis“ į atsakovo transporto priemonę pakrovė krovinį (naudotas stakles, svoris 8000,00 kg). Transporto priemonė buvo užplombuota. 2012 m. gegužės 20 d., krovinį vežant Lietuvos teritorijoje, Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių sankryžoje, Vilniuje, vežamos staklės posūkyje iškrito iš transporto priemonės. Atsakovas apie šį įvykį nedelsiant pranešė savo civilinės atsakomybės draudikui, trečiajam asmeniui IF P&C Insurance AS. UAB “Klaipėdos Netas”, apžiūrėjęs apgadintą krovinį ir vilkiką, 2012 m. birželio 20 d. parengė apžiūros raportą, kuriame nurodė, jog krovinio sugadinimo priežastis buvo netinkamas staklių pakavimas ir paruošimas pervežimui. Trečiojo asmens pateiktame užsakyme dėl krovinio pervežimo buvo nurodytas įspėjimas vairuotojui – visas stakles sutvirtinti diržais atsakingai, tačiau krovinį pervežimui turėjo paruošti krovinio siuntėjas, kuriam pakrovus ir sudėjus krovinį, atsakovo vairuotojas išreiškė abejones dėl krovinio pakrovimo. Krovinio siuntėjo darbuotojai jam nurodė, jog ne pirmą kartą krauna stakles ir žino, ką daro. Krovinio siuntėjo darbuotojams pakrovus krovinį ir jį sudėjus, šis krovinys buvo sutvirtintas diržais. Supakuoti bei pakrauti stakles turi pareigą krovinio siuntėjas, kuris šią savo pareigą atliko netinkamai. Atsakovas pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 punktą ir 4 punkto b ir c papunkčius negali atsakyti už krovinio sugadinimą. Krovinio vežėjas neturi specialių žinių, susijusių su krovinio pakavimu, neturi kompetencijos ir negali vertinti, ar krovinys įpakuotas tinkamai. Nesant krovinio pakuotės, vežėjas neturi kompetencijos ir negali vertinti, ar konkretus krovinys gali būti vežamas jo neįpakavus. OOO “Megapolis” 2012 m. balandžio 23 d. sąskaita patvirtina, kad profilinio valcavimo staklių UPW 63 kaina Rusijoje buvo 17.650,00 € (60.941,92 Lt), o UAB “Klaipėdos Netas” parengtame apžiūros raporte buvo nurodyta, kad staklių likurinė vertė yra 7.500,00 Lt. Tai reiškia, jog ginčo krovinys dėl apgadinimo nuvertėjo 53.441,92 Lt.

7Trečiasis asmuo UAB „BFD Group“ sutiko su ieškiniu. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 15 d. su atsakovu sudarė Krovinio pervežimo sutartį. Būtinumas pritvirtinti krovinį buvo nurodytas abiejose sutartyse. Sutartyje, sudarytoje tarp atsakovo ir trečiojo asmens, paryškintu šriftu atsakovui buvo nurodyta įspėti vairuotoją, kad visas stakles sutvirtintų atskirais diržais atsakingai. Tačiau atsakovas, prisiimdamas vežti minėtą krovinį, CMR važtaraštyje pastabų dėl krovinio ar jo pakuotės neišreiškė. Todėl nurodytos aplinkybės apie tai, kad buvo galimai netinkamai pakrautas krovinys yra atmestinos, kadangi, matydamas netinkamą krovinio pakrovimą, atsakovas privalėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje. Todėl darytina išvada, kad ginčo krovinys buvo pakrautas tinkamai.

8Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS, veiklą vykdantis per Lietuvos filialą, nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad UAB „Klaipėdos Netas“ nustatė, jog krovinio sugadinimo priežastis buvo netinkamas staklių pakavimas bei paruošimas pervežimui. Vairuotojai neturi specialių žinių, susijusių su krovinių pakavimu (pakrovimu), be to, vairuotojai, atvykdami pasikrauti krovinių neturi jokios krovinių pakavimo technikos, medžiagų, būtinų krovinių pakavimui, bei įrangos, reikalingos krovinių pakrovimui. Stakles pervežimui ruošė krovinio siuntėjas. Pakrautos staklės buvo pritvirtintos diržais, todėl yra akivaizdu, kad šiuo atveju pareigą stakles paruošti, supakuoti bei pakrauti turėjo krovinio siuntėjas, kuris šią pareigą atliko netinkamai. Todėl pagal CMR Konvencijos 18 straipsnio 2 dalį vežėjas turi būti atleidžiamas nuo atsakomybės. Ieškovas netinkamai apskaičiavo krovinio nuvertėjimą. Pagal CMR Konvenciją nuvertėjimas yra nustatomas iš krovinio vertės krovinio pasikrovimo metu, krovinio pasikrovimo vietoje atimant sugadinto krovinio vertę krovinio iškrovimo metu, krovinio iškrovimo vietoje. OOO „Megapolis“ sąskaita patvirtina, kad staklių vertė Rusijoje buvo 17.650 € (60.941,92 Lt), 2012 m. birželio 20 d. raporte nurodyta, jog sugadintų staklių vertė yra 7.500,00 Lt, todėl ginčo staklės nuvertėjo 53.441,92 Lt.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 3.000,00 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą bei 2.000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai. Priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui IF P&C Insurance AS 1.500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo 44,94 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

11Teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog šiuo atveju yra taikytinos CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčiai, numatantys, kad kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai, vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės pagal CMR Konvencijos 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su aplinkybe, kad krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu bei CMR Konvencijos 18 straipsnio 2 punkto nuostatose yra numatyta, kad jeigu vežėjas įrodo tas aplinkybes, jog susidarius aplinkybėms krovinys buvo prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto nuostatose nurodytų rizikos faktorių, tai yra manoma, kad nuostoliai dėl šių aplinkybių ir buvo patirti, todėl ieškovo argumentai šioje dalyje yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti.

12Civilinėje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybių apie tai, jog ieškovui, kaip krovinio gavėjui, faktiškai krovinį vežė atsakovas, krovinys buvo pakrautas siuntėjo OOO „Megapolis“, atsakovo vairuotojas siuntėjui, kaip ir buvo reikalaujama, pateikė kroviniui sutvirtinti reikalingus diržus, pakrovus ir sutvirtinus ginčo krovinį, siuntėjas uždėjo plombą ir šį ginčo krovinį atsakovo vairuotojas vežė su deklaracija, todėl teismas pripažino šias aplinkybes visiškai įrodytomis. Pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčius, teismas visų pirma turi įvertinti krovinio sugadinimo priežastis, žalos pobūdį bei žalos susidarymo mechanizmą. Iš ekspertizės išvadų turinio matyti, kad žalos atsiradimo priežastimi buvo ginčo staklių netinkamas paruošimas transportavimui, pakrovimas, sudėjimas bei tvirtinimas, nepanaudojant apsauginių kampų ir transportavimo metu iš staklių ant puspriekabės išsilieję tepalai. Staklių pakrovime dalyvavęs atsakovo vairuotojas, liudytojas D. B., parodė, jog krovinį su kranu pakrovė siuntėjo krovikai ir jis davė diržus krovinio tvirtinimui, be to, krovinys buvo užplombuotas ir šį krovinį jis vežė su deklaracija, todėl darytina išvada, kad atsakovo vairuotojas krovinio būklės transportavimo metu realiai stebėti negalėjo, kadangi ginčo krovinys buvo užplombuotas. Pagal CMR Konvencijos 8 straipsnio 1 punkto b papunktį vežėjas turi apžiūrėti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, ir jeigu yra matomi išoriniai pažeidimai, tai vadovaujantis CMR Konvencijos 9 straipsnio 9 punkto nuostatomis, vežėjas turi apie tai pažymėti važtaraštyje. Tačiau teismas padarė išvadą, jog vežėjo pareiga, kaip neturinčio specialių žinių, yra tik išorės vaizdo nustatymas, kadangi jis nėra konkretaus krovinio pakavimo, sutvirtinimo ar sudėjimo specialistas. Be to, šioje civilinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad vežėjas (vairuotojas) būtų žinojęs ar turėjęs žinoti apie tai, jog toks ginčo krovinio pakrovimas, išdėstymas ar tvirtinimas yra nesaugus ir gresia krovinio sugadinimu. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad ginčo krovinio pakrovimas, išdėstymas ar sutvirtinimas būtų buvęs akivaizdžiai ydingas, vertinant jį išoriškai net be specialių žinių. Teismas pažymėjo, jog atsakovo vairuotojo veiksmai nelėmė ir neįtakojo ginčo krovinio pakrovimo gabenimui. Šiuo konkrečiu atveju šiam kroviniui (staklėms, sveriančioms 8000,00 kg) pakrauti buvo reikalingas specialus kranas, atsakovo vairuotojas krovinio transportavimo metu negalėjo stebėti minėto krovinio būklės, kadangi minėtas krovinys buvo užplombuotas, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas šiuo atveju yra atsakingas už ginčo krovininio sugadinimą bei ieškovo patirtus nuostolius, yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju atsakovas, kaip vežėjas, šioje civilinėje byloje įrodė tas aplinkybes, kurios iš esmės paneigia atsakovo (vežėjo), perėmusio savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją. Be to, tokie rizikos faktoriai, kaip staklių netinkamas paruošimas transportavimui, kadangi staklių sistemoje buvo palikti buvę tepalai ir transportavimo metu iš staklių ant puspriekabės grindų išsilieję tepalai buvo viena iš žalos atsiradimo priežasčių, staklių nepritvirtinimas prie specialaus (transportavimui skirto) medinio padėklo ar rėmo, staklių nesaugus pakrovimas ir nestabilus sudėjimas į transporto priemonę, staklių faktinis pakrovimas ir sudėjimas, kuris sąlygojo staklių slidinėjimą transportavimo priemonėje, ir judėjimas ar slidinėjimas transporto priemonėje galėjo sąlygoti diržo, kuriuo buvo pritvirtintos staklės, nupjovimą, tiesiogiai ar netiesiogiai ir lėmė ginčo krovinio sugadinimo faktą, todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad tinkamai vykdant tarp šalių pasirašytos sutarties nuostatas, atsakovo vairuotojas su savimi turėjo krovinio tvirtinimo diržus, tačiau neturėjo jokios krovinio pakrovimo ir pakavimo technikos bei neturėjo jokių specialių žinių, susijusių su staklių pakavimu ir jų pakrovimu, todėl teismas padarė išvadą, jog tokį specifinį krovinį paruošti, supakuoti bei pakrauti turėjo pareigą krovinio siuntėjas, kuris šią savo pareigą atliko netinkamai, todėl ir buvo sugadintas minėtas krovinys. Atsakovo vairuotojas turėjo pareigą patikrinti tik krovinio ir jo pakuotės išorinę būklę, tai yra vizualiai apžiūrėti ar krovinio pakuotė ir krovinys nėra pažeisti. Atsakovas neturėjo pareigos nustatinėti ir vertinti, ar krovinio pakuotė yra tinkama, nes atsakovas šioje srityje neturi ir neprivalo turėti specialių žinių, susijusių su krovinio pakavimu, be to, atsakovas neturi kompetencijos ir negalėjo vertinti ar krovinys yra įpakuotas tinkamai. Nesant krovinio pakuotės, atsakovas neturi kompetencijos ir negalėjo vertinti, ar konkretus krovinys gali būti vežamas jo neįpakavus, be to, atsakovo vairuotojas priimdamas stakles jas vizualiai apžiūrėjo ir vizualiai matomi staklių jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Atsakovui, kaip vežėjui, nėra žinomos pervežamo krovinio savybės bei jo specifika. Atsakovo vairuotojas, būdamas vienas, objektyviai negalėjo supakuoti, pakrauti bei sudėti ginčo krovinio, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovas visiškai įvykdė savo pareigas pagal minėtą sutartį, tai yra atsakovas, pakraunant ginčo krovinį, turėjo sutartyje numatytus krovinio tvirtinimo diržus ir sutvirtino jais krovinį, kaip to reikalavo krovinio pervežimo užsakymas, o ieškovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „EMTC Machinery“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovo 53.941,92 Lt nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15Ieškovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

161) Pagal CK nustatytas ir teismų praktikoje suformuotas sutarčių aiškinimo taisykles, sutartyse nustatytą vežėjo pakrovimo ir tvirtinimo pareigą reikia aiškinti protingai, atsižvelgiant į situacijos aplinkybes. Žinant didelę krovinio masę ir gabaritus, savaime suprantama, kad vairuotojas negalėjo pats įkelti staklių, tačiau vežėjui prisiėmus sutartinę pareigą užtikrinti tinkamą pakrovimą ir tvirtinimą, vežėjas turėjo instruktuoti vairuotoją, kad jis atidžiai stebėtų pakrovimą (tvirtinimą) ir, pamatęs neatitikimus, informuotų vežėjo atsakingus asmenis, kad pats pritvirtintų diržus arba metodiškai vadovautų siuntėjo darbuotojams, tvirtinant krovinius, nes transporto priemonė ir jos eksploatavimo, pakrovimo, tvirtinimo, ašies apkrovimo, važiuoklės kietumo, važiavimo dinamikos, stabilumo ir kiti autotechniniai ypatumai yra geriau žinomi būtent vežėjui. Vežėjas turėjo akcentuoti vairuotojui, kad krovinio pakrovimas ir ypač sudėjimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu. Asmuo, atliekantis krovinio pakrovimą ir sudėjimą, turi atsižvelgti į kelių transporto rizikas, tokias kaip staigus stabdymas, kelio nelygumai ir pan. Taigi, nors vežėjas neturėjo pareigos pats pakrauti krovinio, tačiau turėjo pareigą imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas krovinio pakrovimas ir tvirtinimas. Atsižvelgiant į tai, šalių susitarimas, kad krovinio pakrovimo ir sutvirtinimo pareigą turi būtent vežėjas, aiškintinas kaip nustatantis pareigą imtis visų protingų priemonių saugiam krovinio pakrovimui ir tvirtinimui užtikrinti, įskaitant vairuotojo instruktavimą apie jo pareigas kraunant ir tvirtinant krovinį. Teismas, spręsdamas, kad vežėjo pareiga yra tik išorės vaizdo nustatymas, o krovinį paruošti, supakuoti bei pakrauti turėjo pareigą krovinio siuntėjas, ignoravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje ir CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą, ir nesuteikė deramos reikšmės šalių susitarimams krovinio pervežimo sutartyse, pagal kuriuos vežėjas prisiėmė atsakomybę už tinkamą krovinio pakrovimą ir tvirtinimą. Teismas, nustatęs, jog atsakovo vairuotojas su savimi turėjo tik krovinio tvirtinimo diržus, tačiau neturėjo jokios krovinio pakrovimo ir pakavimo technikos bei neturėjo jokių specialių žinių, susijusių su staklių pakavimu ir jų pakrovimu, turėjo konstatuoti priešingai, kad vežėjas, kaip privatus juridinis asmuo – verslininkas, buvo organizaciniutechniniu požiūriu nepasirengęs vykdyti sutarties ir ją pažeidė (CK 6.205 straipsnis).

172) Faktas, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių, atleidžiantį vežėją nuo atsakomybės. Turi būti nustatomas bent tikėtinas priežastinis ryšys tarp aplinkybės, kad krovinį pakrovė siuntėjas, ir žalos, padarytos krovinio praradimu ar sugadinimu, kurį turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo kaip perėmusioja savo dispozicijon krovinį kaltės prezumpciją. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad jeigu vežėjas matė, jog kuri nors iš minėtų operacijų kelia grėsmę krovinio saugumui, bet neatsisakė vežti prekių ir (ar) nepadarė apie tai žymos važtaraštyje, tokiais atvejais vežėjas neturėtų būti atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, jo atsakomybė galėtų būti nebent mažinama (LAT 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2004). Teismas turėjo atsižvelgti ir į bylai aktualius norminius transporto srities teisės aktus. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr.3-56 yra patvirtintos Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklės, kurių II skyriaus 5, 7, 8 punktuose nurodyta, kad krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdą, atitinkantį gamintojo reikalavimus, pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina, krovinį siuntėjas privalo pritvirtinti taip, kad būtų garantuotas saugus jo vežimas. Tačiau pagal Taisykles krovinio vežėjas dėl to nebūtų atleidžiamas nuo pareigų, nes jis privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama (Taisyklių 9, 10 punktai). Pagal Kelių eismo taisyklių 210.4-5 ir 211 punktus krovinys automobilyje turi būti pritvirtintas taip, kad nekristų, nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių, o jei krovinio padėtis neatitinka šio reikalavimo, vairuotojas nedelsdamas privalo pašalinti trūkumus, o jei to padaryti negalima, toliau nebevažiuoti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punkto taikymui itin svarbios faktinės aplinkybės – atsiliepime į ieškinį atsakovas (vežėjas) pripažino, kad atsakovo vairuotojas krovinio siuntėjo darbuotojams išreiškė abejones dėl krovinio pakrovimo, tačiau krovinio siuntėjo darbuotojai jam nurodė tai, jog ne pirmą kartą krauna stakles ir žino, ką daro. Ši aplinkybė rodo, kad vairuotojas neinformavo reisą koordinuojančio atsakovo atsakingų darbuotojų, kad šie praneštų užsakovui bei lauktų tolimesnių instrukcijų, neįrašė pastebėtų abejonių į važtaraštį ir, turėdamas abejonių ir įtarimų pakrovimo ir tvirtinimo tinkamumu, ėmėsi vežti krovinį. Šias aplinkybes teismas turėjo vertinti kaip vežėjo didelio neatsargumo įrodymą, kuris neleidžia vežėjui remtis atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindais, numatytais CMR 17 straipsnio 4 punkte.

183) Teismas, aiškindamas vežėjo pareigas, nepagrįstai vežėją sutapatino su jo darbuotoju – autotreilerio vairuotoju D. B.. Priešingai nei aiškino teismas, vežėjas ir vairuotojas yra visiškai netapatūs subjektai. Pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, vežėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris verčiasi keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sąlygas bei reikalavimus. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 61 ir 66 dalis, vairuotoju laikytinas asmuo, atliekantis veiksmus, kuriais valdoma judanti transporto priemonė. Iš šių sąvokų matyti, kad vežėjas yra verslininkas, kuris paprastai veikia kaip privatus juridinis asmuo, o vairuotojas – fizinis asmuo, valdantis transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju faktiniu vežėju buvo atsakovas – privataus kapitalo pelno siekianti verslo įmonė. Tarptautinio prekių vežimo santykiuose vežėjas yra komercinės sutarties šalimi, taigi civilinės teisės subjektas, o vairuotojas, kuris vežėją atstovauja santykiuose su trečiaisiais asmenimis, yra vežėjo darbuotojas, taigi darbo teisės subjektas, kurio materialinei atsakomybei pagal DK 253 straipsnį nekeliami tokie aukšti elgesio standartai, kokie keliami komercinės sutarties šaliai (DK 246 straipsnio 1-6 punktai).

194) Teismas, nustatydamas žalos kroviniui atsiradimo priežastis, besąlygiškai vadovavosi ekspertizės aktu, tai yra neatlikdamas savarankiško diskutuotinų ekspertizės akto teiginių kritinio teisinio įvertinimo. Ekspertizės išvados, kad tvirtinimas diržais buvo nepakankamas ir turėjo būti naudojamos papildomos priemonės (tokios kaip medinis padėklas), kurias turėjo parūpinti siuntėjas, yra aiškiai nepagrįstos ir neteisingos. Eksperto išvada, kad staklės prieš pervežimą turėjo būti pastatytos ir pritvirtintos prie specialaus medinio transportavimo padėklo ar rėmo, kuris būtų atremtas į autotransporto priemonės naudojamą specialų atraminį įtaisą ar priekinį bortą, neatitinka norminiuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir teismų praktikos analogiškoje byloje. Tinkamo staklių tvirtinimo būdo klausimas yra ne ekspertinis, bet teisinis, nes reguliuojamas Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 50-51 punktuose, kuriuose nurodoma, kad sunkiasvoriai ir didžiagabaričiai kroviniai, kurie keliami specialiais mechanizmais, krovinių skyriuje išdėstomi atsižvelgiant į transporto priemonės leidžiamą ašies apkrovą, krovinys atremiamas į krovinių skyriaus priekinį bortą arba kabinos apsauginę konstrukciją, o jei tai neįmanoma, naudojamas specialus atraminis įtaisas arba įstrižai dedamas tvirtinimo diržas. Ekspertų nuomone staklėms tvirtinti privalomų krovinių padėklų naudojimas pagal šias taisykles nurodomas tik dėl ritinių ir plytų pervežimo (Taisyklių 22, 45 punktai), bet nenurodomas dėl sunkiasvorių krovinių. Krovinio ekspertizės akte yra sprendžiami teisės klausimai, kurie negali būti technikos eksperto kompetencijoje. Ekspertizės akte teigiama, kad vairuotojas neturėjo teisės nuimti plombos, nors tokia išvada yra aiškiai klaidinga pagal CK 6.253 straipsnio 6 dalį. Tokiu būdu ekspertas, ėmęsis kvalifikuoti kokias civilines teises ir pareigas turėjo siuntėjas ir vežėjas, pradėjo spręsti teisinius klausimus ir viršijo savo kompetenciją. Todėl teismas turėjo į šias aplinkybes atsižvelgti ir eksperto išvados teiginius vertinti kritiškai. Ekspertizės išvados nesutampa su kitų byloje esančių specialistų išvadomis, šios išvados tam tikra apimtimi skiriasi viena nuo kitos. Lars Krogius Baltic Ltd (Lietuva) manymu, staklių iškritimo priežastimi buvo netinkamas jų tvirtinimas, UAB „Klaipėdos Netas“ manymu, staklių iškritimo priežastimi buvo netinkamas staklių pakavimas ir paruošimas pervežimui, UAB „Impeksservis“ manymu, žalos atsiradimo priežastimi buvo krovinio netinkamas paruošimas transportavimui, pakrovimas bei sudėjimas ir tvirtinimas, nepanaudojant apsauginių kampų ir transportavimo metu iš staklių ant puspriekabės grindų išsilieję tepalai. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vertinant byloje pateiktus įrodymus, procesinė situacija lemia poreikį įvertinti visų byloje pateiktų specialistų tyrimų visumą (LAT 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2010). Teismas, suabsoliutindamas UAB „Impeksservis“ išvadą, nuo šios teismų praktikos nukrypo ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Krovinio ekspertizės akto išvados prieštarauja liudytojo parodymams, nes teigiama, kad krovinį sutvirtino vežėjo vairuotojas D. B., tačiau liudydamas teismui pastarasis nurodė, kad krovinį tvirtino diržais krovinio siuntėjo krovikai, jis tik padavė diržus krovikams ir padėjo juos tvirtinti. Teismas taip pat turėjo kritiškai vertinti ir paties vairuotojo parodymus, kad jis negalėjo stebėti krovinio būklės transportavimo metu, nes krovinys buvo užplombuotas. Tačiau krovinys plombuojamas tik dėl krovinio muitinės procedūrų, ir jei susidaro būtinojo reikalingumo ar kita ypatinga situacija, vairuotojas ne tik gali, bet ir privalo nuimti plombas ir krovinį apžiūrėti. Tik tokiu atveju privalo CMR važtaraštyje šį faktą užfiksuoti. Vairuotojas, kuris įtaria esant krovinio saugumo problemų (tai pripažino pats atsakovas), tačiau nesiima jokių veiksmų ir rizikuoja kitų eismo dalyvių sveikata, gyvybe ir krovinio saugumu, elgiasi nerūpestingai ir negali teisintis tokiu formaliu pagrindu, kaip krovinio plombavimas. Abejonių kelia ir vairuotojo argumentai, kad jis nejuto po vilkiko priekaba slidinėjančiu staklių, nes pervežimo metu iškritusios staklės sveria net du kartus daugiau nei balninio vilkiko puspriekabė. Rūpestingas ir atidus vairuotojas paprastai jaučia net ir nedidelius transporto priemonės dinamikos pokyčius.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Solaris Baltic“ prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad skunde nurodyti teiginiai, susiję su ieškovo ir UAB „BFD Group“ sudaryta krovinio gabenimo sutartimi, jos sąlygomis ir šių sąlygų aiškinimu, neturi jokios teisinės reikšmės, nes atsakovas nebuvo šios sutarties šalimi, apie ją nieko nežinojo, todėl šios sutarties sąlygos atsakovui nėra privalomos ar saistančios. Trečiasis asmuo ir atsakovas sudarė krovinio vežimo sutartį, o ne paslaugų teikimo sutartį, susijusią su krovinio paruošimu vežimui, pakavimu, pakrovimu, sudėjimu ir tvirtinimu. CK 6.808 straipsnyje nurodyta, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas jsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Sudarant krovinio vežimo sutartį trečiasis asmuo siekė, kad atsakovas sutartyje nurodytoje vietoje priimtų pervežimui krovinį ir jį nuvežtų į sutartyje nurodytą vietą. Atsakovas, sudarydamas sutartį, siekė pervežti krovinį sutartyje nurodytu maršrutu ir už tai gauti sutartyje numatytą užmokestį. Sutarties šalys nesitarė dėl jokių kitų paslaugų teikimo, susijusių su kroviniu, taip pat nesitarė dėl užmokesčio už kokias nors kitas paslaugas. Pareiga paruošti, pakrauti, sudėti ir sutvirtinti krovinį transporto priemonėje teko siuntėjui – UAB „BFD Group“. Teismo paskirta ekspertizė nustatė, kad žalos atsiradimo priežastimi buvo krovinio (staklių) netinkamas paruošimas transportavimui, pakrovimas, sudėjimas ir tvirtinimas. Transportavimo metu iš staklių ant puspriekabės grindų išsilieję tepalai taip pat buvo viena iš žalos atsiradimo priežasčių. Krovinys buvo apgadintas išskirtinai dėl UAB „BFD Group“ ir jo pasitelkto trečiojo asmens veiksmų. Šiuo atveju atsakomybė dėl krovinio sugadinimo tenka sutartį pažeidusiam UAB „BFD Group“. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto b papunktį vežėjas turi apžiūrėti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, bet ne daugiau. Jei yra matomi išoriniai pažeidimai, tai remiantis CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi vežėjas turi apie tai pažymėti važtaraštyje. Vežėjo pareiga yra tik išorės vaizdo nustatymas, kadangi jis nėra konkretaus krovinio pakavimo, sutvirtinimo ar sudėjimo specialistas. Jeigu tokia pareiga būtų nustatyta vežėjui, tai reikštų, jog vežėjas krovinio pervežimui turėtų siųsti visą komandą darbuotojų, turinčių specialių žinių, susijusių su krovinio paruošimu transportavimui, pakavimu, pakrovimu, sudėjimu, tvirtinimu. Kiekvieną kartą, vežant skirtingus krovinius, turėtų važiuoti skirtingas žinias turintys specialistai. Tačiau, krovinio vežimo sutarties esmė yra kita, vežėjas niekada neruošia krovinio transportavimui, jo nepakuoja, nekrauna, nes tai yra siuntėjo pareiga. Atsakovui krovinį į transporto priemonę pakrovė, sudėjo, bei sutvirtino krovinio siuntėjas. Atsakovas teikia krovinio vežimo paslaugas, neturi jokių specialių žinių, susijusių su specifinių krovinių (staklių) paruošimu, pakavimu, sudėjimu, tvirtinimu. UAB „BFD Group“ vardu veikiantis krovinio siuntėjas yra profesionalas, kurio veikla yra susijusi su staklių prekyba. Krovinio siuntėjui turėjo būti žinoma, kaip transportavimui turi būti paruošiamas, pakuojamos, kraunamos, sudedamos ir tvirtinamos staklės. Visus šiuos veiksmus atliko krovinio siuntėjas, kuris atsakovo vairuotojui nurodė, kad žino, ką daro. Atsakovo vairuotojas matė krovinio pakrovimą, sudėjimą, tvirtinimą. Atsakovui nebuvo žinoma staklių transportavimo specifika, atsakovas neturi jokių specialių žinių, susijusių su staklių paruošimu, pakavimu, sudėjimu, tvirtinimu. Todėl, atsakovo vairuotojui krovinio siuntėjo atliktas staklių pakrovimas, sudėjimas, tvirtinimas nesukėlė įtarimų. Todėl, atsakovui neturint pareigos paruošti krovinį transportavimui, supakuoti, pakrauti, sudėti, tvirtinti, bei neturint specialių žinių, susijusių su šių veiksmų atlikimu, negali būti reikalaujama, kad atsakovo vairuotojas atliktų šiuos veiksmus arba objektyviai įvertintų, ar šiuos veiksmus tinkamai atliko UAB „BFD Group“ vardu veikiantis krovinio siuntėjas.

21Trečiasis asmuo UAB „BFD Group“ atsiliepimu sutiko su apeliaciniu skundu, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog CMR Konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti. Nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjas tokiu atveju nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, nes negali kontroliuoti pakrovimo proceso. Krovinio pervežimo sutartyse, sudarytose tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „BFD Group“ bei tarp trečiojo asmens UAB „BFD Group“ ir atsakovo, šalys įtvirtino susitarimą dėl vežėjo (atsakovo) pareigų pakraunant ir sudedant krovinį. Atsižvelgiant į tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), bei į sutartines vežėjo (atsakovo) pareigas krovinio pakrovimo ir sudėjimo procese, nustačius pakrovimo ir sudėjimo defektus, kurie galėjo turėti įtakos krovinio sugadinimui, vežėjas neturi teisės gintis, remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu. Todėl teismo išvados, kuriomis remiantis ieškinys buvo atmestas, o vežėjas atleistas nuo atsakomybės, taikant CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčių nuostatas, yra nepagrįstos ir neteisėtos. Teismas turėjo atsakovą pripažinti atsakingu už krovinio sugadinimą, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima ir pareigą imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų kelią žalos atsiradimui arba sumažintų žalą dėl rizikos veiksnių, jei tik jis apie juos sužino. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliančią grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

24Ieškovas apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnis nustato bendrą taisyklę, jog apeliacinis procesas vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nustatytas išimtis. Pastarasis straipsnis nurodo, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl proceso formos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmos instancijos teisme vykusių teismo posėdžių protokolus, daro išvadą, kad pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl sudarytų sutarčių sąlygų bei įstatymų normų aiškinimo ir taikymo, visi pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai yra grindžiami teisės normų, byloje esančių rašytinių įrodymų ir sutarčių sąlygų aiškinimu, todėl ieškovo prašymas netenkintinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

25Byloje yra kilęs ginčas dėl 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) nuostatų, reglamentuojančių vežėjo atsakomybę už krovinio sugadinimą.

26Pirmos instancijos teismas pripažino, kad atsakovas yra atleistinas nuo atsakomybės už gabento krovinio sugadinimą pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčius. Pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktą, jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punktą pagal 18 straipsnio 2 punkto nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu.

27Tačiau CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto b papunktis nustato vežėjo pareigą, priimant krovinį patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Pagal CMR konvencijos 9 straipsnio 2 punktą, jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktas taip pat nustato, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuos atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.

28Sprendžiant klausimą dėl vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimą, svarbu yra atsižvelgti ne tik į CMR konvencijos nuostatas, bet ir į šalių sudarytos sutarties nuostatas. Byloje nustatyta, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „BFD Group“ 2012 m. gegužės 15 d. sudarė krovinio gabenimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo pervežti krovinį – metalo apdirbimo įrangą: profilių traukimo stakles ir hidraulinį presą iš Rusijos į Lietuvą (t. I, b.l. 11). Sutartyje buvo nurodyta, jog vežėjas garantuoja kiekvienų staklių sutvirtinimą atskirais diržais. Sutarties 4.5 punkte buvo numatyta, jog tvirtinimo diržai būtini. Krovinį pakrovus į transporto priemonę, vežėjas tampa atsakingu už tinkamą krovinio tvirtinimą. Įvykus draudiminiam įvykiui, vežėjas įsipareigojo atlyginti užsakovui patirtus nuostolius ir žalą, jei krovinys buvo sugadintas ar apgadintas dėl blogo tvirtinimo ar bet kurios kitos vežėjo kaltės (klaidos). Trečiasis asmuo 2012 m. gegužės 15 d. su atsakovu sudarė vienkartinį krovinio pervežimo užsakymą Nr. BFD 2012/05/15 (t. I, b.l. 12), kuriame buvo nurodyta, jog staklių pakrovimas per viršų, įspėti vairuotoją, kad visas stakles sutvirtintų atskirais diržais atsakingai, svoris 19 tonų. Užsakymo 3 punkte nustatyta, kad vežėjas privalo turėti visus reikiamus dokumentus, licencijas, leidimus krovinio transportavimui. Vežėjas įsipareigoja pateikti techniškai tvarkingą, užsakyme nurodytą transporto priemonę su krovinio tvirtinimui reikalinga įranga. Nevykdant šiame straipsnyje nurodyto įsipareigojimo, skaitoma, jog transporto priemonė yra nepateikta. Už teisingą krovinio pakrovimą (iškrovimą) atsako vežėjas. Pagal užsakymo 7 punktą vežėjo atstovas (vairuotojas) privalo dalyvauti pakrovime bei priimamo krovinio duomenis, nurodytus krovinį lydinčiuose dokumentuose, krovinį tinkamai sutvirtinti, patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Vežėjas privalo informuoti užsakovą apie visas krovinio pervežimo metu iškilusias problemas per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Jei vežėjo atstovas pastebi neatitikimus, nedelsiant privalo informuoti užsakovą bei laukti tolimesnių instrukcijų. CMR važtaraštyje nenurodyta jokių pakrovimo metu nustatytų trūkumų, pristačius yra gavėjo nuroda, kad krovinys gautas sugadintas 2012 m. gegužės 21 d. įvykio metu (t. I, b.l. 13-14). Pirmos instancijos teismas nevertino šios sutarties sąlygų, nepasisakė dėl jų santykio su CMR konvencijos nuostatomis.

29Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens UAB „BFD Group“ ir atsakovo 2012 m. gegužės 15 d. sudarytame krovinio pervežimo užsakyme yra aiškiai nustatyta vežėjo pareiga ne tik sutvirtinti diržais visas 19 tonų sveriančias stakles, bet ir pateikti transporto priemonę su visa krovinio tvirtinimui reikalinga įranga. Taip pat sutartyje buvo aiškiai įtvirtinta vežėjo atsakomybė už teisingą krovinio pakrovimą, nurodyta, kokius veiksmus privalo atlikti vežėjo atstovas (vairuotojas). Todėl atsakovo argumentai, kad jis nėra ieškovo ir UAB „BFD Group“ sudarytos krovinio gabenimo sutarties šalimi, nepagrįsti, nes ir aukščiau nurodytame krovinio pervežimo užsakyme taip pat yra aiškiai nurodyta, jog vežėjas atsako už teisingą krovinio pakrovimą, taip pat yra nustatytos gana detalios sąlygos dėl vežėjo ir jo atstovo veiksmų pakraunant krovinį. Todėl nepagrįstas yra ir atsakovo argumentas, jog krovinį pervežimui turėjo paruošti siuntėjas. 2012 m. gegužės 15 d. krovinio pervežimo užsakymo sąlygos yra aiškios ir tikslios, todėl atsakovas pasirašydamas šią sutartį turėjo suprasti, jog prisiima joje nurodytas pareigas ir negalės netinkamo sutarties įvykdymo atveju remtis tokia aplinkybe, jog neturėjo kompetencijos ir specialių žinių, susijusių su krovinio paruošimu transportavimui, pakavimu, pakrovimu, sudėjimu, tvirtinimu. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Atsakovas neginčijo krovinio pervežimo užsakymo sąlygų, neprašė jas pripažinti negaliojančiomis. CMR konvencijos nuostatos įsakmiai nenurodo, kad vežimo teisinių santykių šalims būtų draudžiama savo pareigas apibrėžti sutartimi. Taip pat CMR konvencijoje nėra imperatyviai apibrėžta ir paskirstyta visa galimų vežėjo, siuntėjo ar gavėjo pareigų apimtis. CMR konvencijos 12 straipsnis suteikia teisę tiek krovinio siuntėjui, tiek gavėjui pateikti vežėjui tam tikras krovinio gabenimo instrukcijas, kurių vežėjas privalo laikytis ir atsakyti už dėl instrukcijų nevykdymo ar netinkamo vykdymo padarytus nuostolius.

30Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė ir į CMR konvencijoje nustatytą siuntėjo ir vežėjo atsakomybės atribojimą bei jo santykį su krovinio pervežimo užsakymo sąlygomis ir byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pagal CMR konvencijos 10 straipsnį siuntėjas atsako vežėjui už nuostolius, padarytus asmenims, įrengimams ar kroviniams, taip pat už išlaidas, atsiradusias dėl netinkamos krovinio pakuotės, išskyrus atvejus, kai priimant krovinį pakuotės pažeidimas vežėjui buvo žinomas ar akivaizdus, tačiau apie tai jis važtaraštyje neįrašė atitinkamų pastabų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog pagal šias nuostatas siuntėjas gali būti visiškai arba iš dalies atleistas nuo atsakomybės tik tuo atveju, jei įpakavimo defektas vežėjui buvo akivaizdus, kai jis priėmė prekes, ir jei vežėjas tokiu atveju nepadarė žymos važtaraštyje. Jei vežėjas įsipareigoja pakrauti krovinį, tai jo atsakomybė atsiranda nuo pakrovimo pradžios. Tokiu atveju vežėjui netaikytinos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio bei 18 straipsnio 2 punkto nuostatos, atleidžiančios jį nuo atsakomybės. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei vežėjas matė, kad krovinio paruošimas, pakrovimas ar sudėjimas kelia akivaizdžią grėsmę krovinio saugumui, bet ėmėsi tokį krovinį vežti, neturėtų būti atleistas nuo atsakomybės pagal 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, nes tokiu atveju jis turėtų atsisakyti vežti prekes arba padaryti žymą važtaraštyje apie defektą (LAT teisėjų senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 31 ir Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga).

31Krovinio pervežimo užsakymo 3 punktu vežėjas buvo įsipareigojęs pateikti techniškai tvarkingą, užsakyme nurodytą transporto priemonę su krovinio tvirtinimui reikalinga įranga, atsakyti už krovinio pakrovimą (iškrovimą). Pagal užsakymo 7 punktą vežėjo atstovas (vairuotojas) privalo dalyvauti pakrovime bei priimamo krovinio duomenis, nurodytus krovinį lydinčiuose dokumentuose, krovinį tinkamai sutvirtinti, patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Jei vežėjo atstovas pastebi neatitikimus, nedelsiant privalo informuoti užsakovą bei laukti tolimesnių instrukcijų. Atsiliepime atsakovas pats nurodė, jog krovinio siuntėjo darbuotojai į atsakovo transporto priemonę pakrovė krovinį (stakles) ir jį sudėjo. Krovinio siuntėjo darbuotojams pakrovus ir sudėjus krovinį, atsakovo vairuotojas krovinio siuntėjo darbuotojams išreiškė abejones dėl krovinio pakrovimo, tačiau krovinio siuntėjo darbuotojai nurodė, kad ne pirmą kartą krauna stakles ir žino, ką daro (t. I, b.l. 33). CMR važtaraštyje nebuvo nurodyta jokių pakrovimo metu nustatytų trūkumų (t. I, b.l. 13-14). Teismo posėdžio metu atsakovo vairuotojas D. B. patvirtino, kad nebuvo supažindintas su krovinio pervežimo instrukcija. Staklės buvo pakrautos per viršų su balkiniu kranu. Tada krovinys buvo sutvirtintas diržais. Vairuotojas padėjo tvirtinti 15 diržų. Po sutvirtinimo krovinys buvo užplombuotas (t. I, b.l. 150). Atsižvelgiant į nurodytas šalių sudarytos sutarties sąlygas bei nustatytas krovinio sudėjimo į transporto priemonę aplinkybes, pripažintina, kad vežėjas, tai yra atsakovas, nevykdė krovinio pervežimo užsakymo 3 ir 7 punktuose nustatytų pareigų, tai yra nesupažindino vairuotojo su minėtomis sąlygomis, neinformavo jo apie tinkamą krovinio sudėjimą. Sutiktina su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai sutapatinio vežėją su vairuotoju (vežėjo darbuotoju). Vežėjas, prisiimdamas pagal sutartį atsakomybę už krovinio pakrovimą privalėjo išsiaiškinti, kokios yra nustatyto krovinio tinkamo pakrovimo, sutvirtinimo ir gabenimo taisyklės, tinkamai instruktuoti vairuotoją apie krovinio pakrovimą arba pasitelkti trečiuosius asmenis – tokio pobūdžio krovinio tvirtinimo specialistus, kurie dalyvautų pakrovimo ir tvirtinimo metu bei padėtų vairuotojui. Pažymėtina, kad pats atsakovas pripažino, jog vairuotojas reiškė tam tikras abejones dėl tinkamo krovinio sudėjimo, tačiau apie tai nepranešė nei savo darbdaviui, nei užsakovui, nepažymėjo važtaraštyje, neatsisakė gabenti šio krovinio, bet ėmėsi gabenti netinkamai supakuotą krovinį. Todėl atsakovui netaikytinas atleidimas nuo atsakomybės už sugadintą krovinį pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį.

32Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktį vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą, kai krovinys, pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, buvo vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šiuo atveju reikia nustatyti du momentus: 1) krovinys, kurį reikėjo įpakuoti, buvo vežamas neįpakuotas arba blogai įpakuotas; 2) krovinio neįpakavimas ar netinkamas įpakavimas buvo krovinio praradimo ar sugadinimo priežastis. Nagrinėjant bylą yra svarbu nustatyti, ar vežėjas galėjo patikrinti pakuotę ir pastebėti jos defektus, tai yra kad pakuotė toms vežimo sąlygoms nebuvo tinkama. Jeigu vežėjas galėjo patikrinti, bet nepatikrino ir nenurodė važtaraštyje, tai preziumuojama, kad pakuotė buvo tinkama. Pažymėtina, kad vežėjas nėra pakavimo specialistas, todėl prireikus klausimą apie pakuotės tinkamumą turi spręsti ekspertai. Be to, nereikėtų daryti išvados, kad neįpakuotas krovinys savaime susijęs su rizika. Pavyzdžiui, neįpakuotos vežamos transporto priemonės. Tad svarbu nustatyti, ar tam tikros rūšies neįpakuotų krovinių vežimas susijęs su rizika (smūgiai, sutrenkimai ir pan.) (LAT teisėjų senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 31 ir Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga).

33Byloje buvo pateiktos dvi skirtingos specialist išvados dėl krovinio sugadinimo priežasties. Taip pat teismas nutartimi šiuo klausimu skyrė ekspertizę.

34Nepriklausomas siurvejeris Lars Krogius Baltic Ltd nustatė, kad naudotos profilių traukimo staklės UPW63 buvo sugadintos transportavimo metu dėl netinkamo jų sutvirtinimo puspriekabėje, todėl transportavimo metu jos iškrito iš puspriekabės ir patyrė aukščiau aprašytus apgadinimus. Nuotolių dydis 61.441,92 Lt be PVM (t. I, b.l. 58-64).

35JSC „Klaipėdos Netas“ nurodė, jog nuostolių priežastis: staklės UPW63 be pakuotės, neturi specialių tvirtinimo vietų ar kilpų, nenužymėtos perspėjančiais ženklais. Iš staklių neišleistos alyvos (tepalai), kurie išsiliejo ant treilerio grindų pervežimo metu. Staklių pagrindas – metalinis rėmas (korpusas), kurio šonuose yra 4 specialios tvirtinimo vietos, skirtos tvirtinimui prie pagrindo. Staklių transportavimui jos turėjo būti pakrautos ir pritvirtintos prie specialaus medinio transportavimo padėklo ar rėmo. Pervežimo metu staklės treileryje buvo sutvirtintos per viršų dviem poliesteriniais tvirtinimo diržais, prispaudžiant jas prie treilerio grindų. Pervežimo metu iš staklių ištekėjo tepalai, ir staklės pradėjo slidinėti ant medinių grindų. To pasekoje nusipjovė vienas diržas ir staklės posūkyje iškrito iš treilerio. Staklių iškritimo iš treilerio (pažeidimo) priežastis – netinkamas staklių pakavimas ir paruošimas pervežimui (Priedas Nr. 1).

36Teismo paskirtos Krovinio ekspertizės akte Nr. 249 nurodyta, kad krovinio siuntėjas OOO „Megapolis“ pagal Incoterms 2010 sąlygas – FCA Moskva pakrovė ir sudėjo krovinį, tai yra profilinių traukimo stakles UPW 63, gamyklinis Nr. 0163, į transporto priemonę Valst. Nr. BFE621/OV072. Staklės buvo neparuoštos transportavimui: staklių sistemoje palikti buvę tepalai, staklės nepritvirtintos prie specialaus (transportavimui skirto) medinio padėklo ar rėmo, staklės nesaugiai buvo pakrautos ir nestabiliai sudėtos į transporto priemonę, neatremtos į transporto priemonės priekinį bortą ar kabinos apsauginę konstrukciją, ar naudojamą specialų atraminį įtaisą, kaip tai numato Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklės, patvirtintos Susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56. Atsakovo vairuotojas stakles sutvirtino dviem tvirtinimo diržais, nepanaudodamas apsauginių kampų. Krovinio siuntėjas neatsižvelgė į kelių transporto rizikas, tokias kaip: staigus stabdymas, kelio nelygumai, išmušos, įdaužos, nelygumai, vingiuoti keliai. Krovinys gabenimo metu vibravo, judėjo, tvirtinimo diržai pamažu trynėsi. Transporto priemonė buvo užplombuota – vairuotojas negalėjo stebėti krovinį gabenimo metu. Kai vienas tvirtinimo diržas trūko, netinkamai sudėtos ir sutvirtintos staklės iškrito iš transporto priemonės. Staklių faktinis pakrovimas, sudėjimas bei sutvirtinimas negalėjo užtikrinti staklių stabilumo bei neeliminavo pasislinkimo ir/ar slidinėjimo transportavimo metu. Staklių faktinis pakrovimas ir sudėjimas sąlygojo staklių slidinėjimą transportavimo priemonėje (atsižvelgiant į kelių transporto rizikas, tokias kaip staigus stabdymas, kelio nelygumai, vingiuoti keliai, posūkiai ir panašiai). Staklių judėjimas ir/ar slidinėjimas transporto priemonėje galėjo sąlygoti diržo, kurio buvo pritvirtintos staklės, nupjovimą. Staklės turėjo būti paruoštos transportavimui: pritvirtintos visos judančios naudotų staklių dalys, patikrinta staklių tepimo sistema, staklės turėjo būti pastatytos ir pritvirtintos prie specialaus medinio transportavimo padėklo ar rėmo, kuris būtų atremtas į autotransporto priemonės naudojamą specialų atraminį įtaisą ar priekinį bortą ir sutvirtintos diržais (juostomis) su apsauginiais kampais. Staklių tepimo sistema yra pakankamai sandari ir dėl šios priežasties gabenant stakles tepalai nėra išleidžiami, nepriklausomai nuo gabenimo atstumo, tačiau šiuo atveju nėra pateikta jokių įrodymų, kad staklės buvo atitinkamai paruoštos transportavimui, garantuojant, kad transportavimo metu neišsilies tepalai. Žalos atsiradimo priežastimi buvo krovinio netinkamas paruošimas transportavimui, pakrovimas, sudėjimas ir tvirtinimas, nepanaudojant apsauginių kampų. Transportavimo metu iš staklių ant puspriekabės grindų išsilieję tepalai buvo viena iš žalos atsiradimo priežasčių. Esant faktiniam staklių pakrovimui ir sudėjimui, tvirtinant tik diržais, panaudojant apsauginius kampus, pilnai neužtikrintų staklių stabilumo, turėjo būti išpildyti ir kiti Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklėse sunkiasvoriams kroviniams taikomi išdėstymo ir tvirtinimo reikalavimai (Priedas Nr. 2).

37Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Pagal CPK 218 eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (LAT 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; kt.).

39Lars Krogius Baltic Ltd nurodė, kad staklių sugadinimo priežastis yra jų netinkamas sutvirtinimas puspriekabėje. UAB „Klaipėdos Netas“ nustatė, kad staklių iškritimo priežastis – jų netinkamas pakavimas ir paruošimas pervežimui. Teismo paskirtos ekspertizės akte iš esmės nustatytos dvi staklių sugadinimo priežastys: 1) netinkamas paruošimas transportavimui; 2) nesaugus pakrovimas, sudėjimas ir tvirtinimas. Taigi ekspertizė taip pat nepaneigė ir tos aplinkybės, kad žalos atsiradimui įtakos turėjo ne tik ne tinkamas krovinio paruošimas bei pakavimas, bet ir jo netinkamas pakrovimas ir tvirtinimas, nepanaudojant apsauginių diržų. Todėl vežėjas, atsižvelgiant vien į šią eksperto išvadą, negali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės už žalą. Ekspeto išvadoje nurodyta, jog staklės buvo neparuoštos transportavimui, nes jų sistemoje palikti buvę tepalai. Tačiau toliau ekspertas taip pat nurodė, jog staklių tepimo sistema yra pakankamai sandari ir dėl šios priežasties gabenant stakles tepalai nėra išleidžiami, nepriklausomai nuo gabenimo atstumo, tačiau šiuo atveju nėra pateikta jokių įrodymų, kad staklės buvo atitinkamai paruoštos transportavimui, garantuojant, kad transportavimo metu neišsilies tepalai. Taigi ši eksperto išvados dalis yra prieštaringa, todėl nesutinktina, jog tepalų neišleidimas iš staklių galėjo būti jų sugadinimo priežastimi. Kita minima žalos atsiradimo priežastis, susijusi su krovinio pakavimu, yra staklių nepritvirtinimas prie specialaus (transportavimui skirto) medinio padėklo. Pažymėtina, kad ši pakuotės detalė yra neatsiejamai susijusi su tolimesniu staklių tvirtinimu puspriekabėje, kadangi pats ekspertas nurodė, jog medinis padėklas turėjo būti atremtas į autotransporto priemonės naudojamą specialų atraminį įtaisą ar priekinį bortą. Taigi minėto medinio padėklo ar rėmo nebuvimas, dedant stakles į puspriekabę, turėjo būti matomas ir akivaizdus vežėjo vairuotojui, kuris pagal krovinio pervežimo užsakymo sutarties 7 punktą privalėjo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Transporto priemonė buvo užplombuota tik po staklių pakrovimo bei sutvirtinimo. Todėl pripažintina, kad vežėjas galėjo patikrinti krovinio pakuotę bei nurodyti apie trūkumus važtaraštyje, tačiau nevykdė savo pareigų ir nieko nenurodė važtaraštyje.

40Pirmos instancijos teismas, taikydamas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktį, neatsižvelgė į šios Konvencijos 29 straipsnio 1 punktą, nustatantį, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios atleistų jį nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog atsakovo vairuotojui D. B. dėl nagrinėjamo eismo įvykio 2012 m. gegužės 20 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad vairuotojas vežė krovinį, kuris buvo blogai pritivirtintas, posūkyje į kairę savaime iškrito, sugadino važiuojamąją dalį ir priekabą, sulankstytas krovinys, tai yra pažeidė KET 210 4 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (Priedas Nr. 1). Taigi, dėl eismo įvykio, kurio metu ir buvo sugadintos staklės, buvo nustatyti neteisėti vairuotojo veiksmai. Susikiemimo ministro 2008 m. vasario 21 įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 9 punkte nustatyta, jog krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Pagal šių taisyklių 10 punktą vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama.

41Pagal CMR konvencijos 29 straipsnį tokiais atvejais, kai vežėjo kalti tyčiniai veiksmai ar didelis neatsargumas (grubus aplaidumas) lemia nuostolių atsiradimą, vežėjas privalo atlyginti visą (ar dalį) krovinio vertės, siuntėjo patirtus nuostolius ir negautą pelną. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas tyčia, bet teisinės tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo pasekmės neretai yra vienodos (LAT 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-172/2009). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, sprendžia, kad vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Vairuotojas turėjo matyti, jog staklės į puspriekabę yra įkeliamos be specialaus medinio padėklo ar rėmo. Tvirtinimo metu jis turėjo apie tai pranešti vežėjui bei informuoti siuntėją ir atsisakyti važiuoti, kol staklės nebus įpakuotos ir sutvirtintos pagal visus kelių eismo taisyklių bei Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimus. Tačiau vairuotojas prisiėmė atsakomybę gabenti tinkamai neįpakuotą ir nesutvirtintą krovinį. Tokie vežėjo veiksmai kėlė akivaizdžią grėsmę ne tik pačiam kroviniui, bet ir kitų, galinčių šalia važiuoti, transporto priemonių bei jų vairuotojų saugumui, sveikatai ir gyvybei, todėl nustatyti vairuotojo, kaip vežėjo darbuotojo, veiksmai gali būti pripažintini kaip didelis neatsargumas, prilygintas tyčiniams veiksmams. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje CMR konvencijos 17 ir 18 straipsniuose nustatyti vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už sugadintą krovinį pagrindai nagrinėjamu atveju netaikytini.

42Nepriklausomas siurvejeris Lars Krogius Baltic Ltd nustatė, kad dėl sugadintų staklių sugadinimo ieškovas patyrė 61.441,92 Lt be PVM dydžio nuostolius, kuriuos sudaro 60.941,92 Lt sugadintų staklių vertės ir 500,00 Lt staklių defektavimo kaina (t. I, b.l. 58-64). OOO “Megapolis” 2012 m. balandžio 23 d. sąskaita patvirtina, kad profilinio valcavimo staklių UPW 63 kaina Rusijoje buvo 17.650,00 € (60.941,92 Lt), o DPS “Klaipėdos Netas” parengtame apžiūros raporte buvo nurodyta, kad staklių likurinė vertė yra 7.500,00 Lt (priedas Nr. 1). Tai reiškia, jog ginčo krovinys dėl apgadinimo nuvertėjo 53.941,92 Lt. Ieškovas apeliacinio proceso metu pripažino, kad prašoma priteisti žalos atlyginimo suma yra tik 53.941,92 Lt (15.622,66 €), todėl tik ši nuostolių suma ir priteistina ieškovui iš atsakovo.

43Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas. Išdėstytieji motyvai dėl materialinės teisės normų pažeidimo sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškovo ieškinį iš dalies.

44Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovas byloje sumokėjo 1843,00 Lt žyminio mokesčio (t. I, b.l. 1), 84,00 Lt už vertimo paslaugas (t. I, b.l. 19) ir 2.700,00 Lt (t. I, b.l. 138-146; t., II, b.l. 1-2) už advokato pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas patenkino 87,80 % ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1.618,00 Lt (468,61 €) žyminio mokesčio ir 2.444,35 Lt (707,93 €) bylinėjimosi išlaidų.

45Trečiasis asmuo UAB „BFD Group“ patyrė 3.478,75 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. I, b.l. 131-137; t. II, b.l. 11), todėl jam iš atsakovo priteistina 3.054,34 Lt (884,60 €). Atsakovas patyrė 4.000,00 Lt (t. I, b.l. 46-47) bylinėjimosi išlaidų, todėl jam priteistina iš ieškovo 488,00 Lt (141,33 €) bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo IF P&C Insurance AS asmens patyrė 1500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. I, b.l. 104-105), sumokėjo 3000,00 Lt už ekspertizės atlikimą (t. I, b.l. 161-163), todėl jam iš ieškovo priteistina 549,00 Lt (159,00 €).

46Apeliacinio proceso metu ieškovas taip pat sumokėjo 1.618,00 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (t. II, b.l. 65) ir 3.000,00 Lt (869,00 €) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Ieškovui priteistinas 1.618,00 Lt (468,61 €) žyminis mokestis. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatytą maksimalų 1.500,00 Lt dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nagrinėta byla nepripažintina teisiniu požiūriu itin sudėtinga, todėl priteistina suma lygi pusei nurodomo Rekomendacijose, tai yra 750,00 Lt (217,22 €). Trečiasis asmuo UAB „BFD Group“ sumokėjo 1.058,75 Lt (306,64 €) už advokato pagalbą. Atitinkamai trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistina 750,00 Lt suma (217,22 €).

47Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

48Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

49Ieškinį tenkinti iš dalies.

50Priteisti ieškovui UAB „EMTC Machinery“, j.a.k. 301893550, iš atsakovo UAB „Solaris Baltic“, j.a.k. 123039547, 53.941,92 Lt (15.622,66 €) nuostolių atlyginimo, 1.618,00 Lt (468,61 €) žyminio mokesčio ir 2.444,35 Lt (707,93 €) bylinėjimosi išlaidų.

51Priteisti trečiajam asmeniui UAB „BFD Group“, j.a.k. 302438922, iš atsakovo UAB „Solaris Baltic“, j.a.k. 123039547, 3.054,34 Lt (884,60 €) bylinėjimosi išlaidų.

52Kitą ieškinio dalį atmesti.

53Priteisti atsakovui UAB „Solaris Baltic“, j.a.k. 123039547, iš ieškovo UAB „EMTC Machinery“, j.a.k. 301893550, 488,00 Lt (141,33 €) bylinėjimosi išlaidų.

54Priteisti trečiajam asmeniui IF P&C Insurance AS, j.a.k. 302279548, iš ieškovo UAB „EMTC Machinery“, j.a.k. 301893550, 549,00 Lt (159,00 €) bylinėjimosi išlaidų.

55Priteisti ieškovui UAB „EMTC Machinery“, j.a.k. 301893550, iš atsakovo UAB „Solaris Baltic“, j.a.k. 123039547, 1.618,00 Lt (468,61 €) žyminio mokesčio ir 750,00 Lt (217,22 €) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese.

56Priteisti trečiajam asmeniui UAB „BFD Group“, j.a.k. 302438922, iš atsakovo UAB „Solaris Baltic“, j.a.k. 123039547, 750,00 Lt (217,22 €) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 3. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 61.441,92 Lt nuotolių atlyginimą, 5... 6. Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog nuvyko į sutartyje nurodytą... 7. Trečiasis asmuo UAB „BFD Group“ sutiko su ieškiniu. Nurodė, kad 2012 m.... 8. Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS, veiklą vykdantis per Lietuvos... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškovo... 11. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir... 12. Civilinėje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybių apie tai, jog... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „EMTC Machinery“ prašo panaikinti... 15. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 16. 1) Pagal CK nustatytas ir teismų praktikoje suformuotas sutarčių aiškinimo... 17. 2) Faktas, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nėra pakankamas pagrindas... 18. 3) Teismas, aiškindamas vežėjo pareigas, nepagrįstai vežėją sutapatino... 19. 4) Teismas, nustatydamas žalos kroviniui atsiradimo priežastis,... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Solaris Baltic“ prašo... 21. Trečiasis asmuo UAB „BFD Group“ atsiliepimu sutiko su apeliaciniu skundu,... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 24. Ieškovas apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso... 25. Byloje yra kilęs ginčas dėl 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais... 26. Pirmos instancijos teismas pripažino, kad atsakovas yra atleistinas nuo... 27. Tačiau CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto b papunktis nustato vežėjo... 28. Sprendžiant klausimą dėl vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimą,... 29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens UAB „BFD... 30. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė ir į CMR konvencijoje nustatytą... 31. Krovinio pervežimo užsakymo 3 punktu vežėjas buvo įsipareigojęs pateikti... 32. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktį vežėjas... 33. Byloje buvo pateiktos dvi skirtingos specialist išvados dėl krovinio... 34. Nepriklausomas siurvejeris Lars Krogius Baltic Ltd nustatė, kad naudotos... 35. JSC „Klaipėdos Netas“ nurodė, jog nuostolių priežastis: staklės UPW63... 36. Teismo paskirtos Krovinio ekspertizės akte Nr. 249 nurodyta, kad krovinio... 37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konkretūs faktiniai... 39. Lars Krogius Baltic Ltd nurodė, kad staklių sugadinimo priežastis yra jų... 40. Pirmos instancijos teismas, taikydamas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b... 41. Pagal CMR konvencijos 29 straipsnį tokiais atvejais, kai vežėjo kalti... 42. Nepriklausomas siurvejeris Lars Krogius Baltic Ltd nustatė, kad dėl... 43. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais apeliacinio... 44. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 45. Trečiasis asmuo UAB „BFD Group“ patyrė 3.478,75 Lt bylinėjimosi... 46. Apeliacinio proceso metu ieškovas taip pat sumokėjo 1.618,00 Lt žyminį... 47. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti... 49. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 50. Priteisti ieškovui UAB „EMTC Machinery“, j.a.k. 301893550, iš atsakovo... 51. Priteisti trečiajam asmeniui UAB „BFD Group“, j.a.k. 302438922, iš... 52. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 53. Priteisti atsakovui UAB „Solaris Baltic“, j.a.k. 123039547, iš ieškovo... 54. Priteisti trečiajam asmeniui IF P&C Insurance AS, j.a.k. 302279548, iš... 55. Priteisti ieškovui UAB „EMTC Machinery“, j.a.k. 301893550, iš atsakovo... 56. Priteisti trečiajam asmeniui UAB „BFD Group“, j.a.k. 302438922, iš...