Byla 2A-554-560/2013
Dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Marijonui Greičiui, atsakovės atstovams adv. Ingridai Krolienei ir V. M., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. T. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovei T. T. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti atsakovei T. T. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), ( - ) kv. m. ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis pagal 2011-03-18 UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą planą-projektą ir pažymėtą taškais: 1 (X-6060295.75; Y-554170.66), 2 (X-6060295.78; Y-554174.14), 3 (X-6060279.02; Y-554192.81), 4 (X-6060260.22; Y-554208.91), 5 (X-6060256.62; Y-554216.67), 6 (X-6060252.20; Y-554235.85), 7 (X-6060246.42; Y-554254.08), 8 (X-6060243.72; Y-554277.95), 9 (X-6060239.64; Y-554295.52), 10 (X-6060235.97; Y-554304.61), 11 (X-6060234.11; Y-554315.28), 12 (X-6060231.82; Y-554313.81), 13 (X-6060233.66; Y-554303.93), 14 (X-6060237.35; Y-554294.79), 15 (X-6060241.35; Y-554277.55), 16 (X-6060244.06; Y-554253.58), 17 (X-6060249.87; Y-554235.24), 18 (X-6060254.35; Y-554215.86), 19 (X-6060258.21; Y-554207.53), 20 (X-6060277.37; Y-554191.06).

5Nurodė, kad dėl vietovės ypatumų – gilaus griovio ir stataus šlaito – ieškovas prie savo žemės sklype esančio gyvenamojo namo transporto priemonėmis gali privažiuoti tik per atsakovės žemės sklypą, t. y. atsakovės žemės sklype esančiu keliuku. Tik tokiu būdu ieškovas, kaip žemės savininkas, gali tinkamai ir visa apimtimi įgyvendinti savo nuosavybės teisę į jam priklausančius statinius. Nurodė, kad atsakovė nesutinka, jog ieškovas, siekdamas transporto priemonėmis privažiuoti prie savo žemės sklypo ir statinių, naudotųsi atsakovės žemės sklype esančiu keliuku. Pažymėjo, kad kitos galimybės pakliūti į ieškovo žemės sklypą nėra, todėl nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė piktnaudžiaudama savo teisėmis ne tik panaikino keliuką, kuris ilgus metus buvo naudojamas privažiuoti prie jam priklausančių statinių, bet ir pakeitė ieškovo žemės sklypo pietinės dalies reljefą bei Trakų istoriniame nacionaliniame parke esančios valstybinės žemės reljefą. Tik nustatęs kelio servitutą atsakovas galės spręsti klausimą dėl namų valdoje esančių statinių rekonstrukcijos. Ieškovo manymu, jo prašomas kelio servitutas per atsakovei priklausantį žemės sklypą turėtų būti nustatytas, nes kitokiu būdu privažiuoti prie namų valdoje esančių statinių yra problematiška.

6Atsakovė T. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant atsakovės teisių ir interesų. Nurodė, kad ieškovas sąmoningai be atsakovės leidimo važinėja per jos žemės sklypą ir tokiu būdu niokoja ariamą žemę bei savavališkai daro keliuką, kuris nėra nurodomas sklypo brėžiniuose. Pažymėjo, kad ieškovui yra galimybė iki jam nuosavybės teise priklausančių statinių privažiuoti per kitą ieškovui priklausantį kaimyninį žemės sklypą. Tokiu būdu pagal atsakovės siūlomą privažiavimo prie ieškovo gyvenamojo namo projektą kelio nuolydis neviršytų 10 procentų ir atitiktų teisės aktų leidžiamas normas bei automobilių technines charakteristikas. Nustačius servitutą per atsakovei priklausantį žemės sklypą šis sklypas taps bevertis. Be to, iš byloje esančio 1946 m. žemėlapio matyti, kad toje vietoje, kur ieškovas nori įrengti servitutinį kelią, kelio ar keliuko niekada nebuvo. Nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad prie savo statinių negali patekti iš kitos savo sklypo pusės.

7Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškovo ieškiniu dėl kelio servituto nustatymo ir prašė ieškinį tenkinti.

8Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Papildomai pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypai yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, todėl patenkinus ieškinį dėl kelio servituto nustatymo, ieškovas tinkamai servituto teise galėtų naudotis tik atlikus tam tikrus keliuko, kurį nurodo savo procesiniuose dokumentuose, pagerinimo darbus. Nurodė, kad ieškovas privalėtų išlaikyti esamo keliuko pobūdį (susiformavusius vingius, nuolydžius ir kt.), nekeisti, nenaikinti, nežaloti reljefo ir neatlikti kitos veiklos, galinčios pakenkti esančio reljefo formai, nenaikinti ir nekeisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdžio, nesukelti vizualios ir fizinės aplinkos taršos, žemės sklypo, kuriam nustatomas servitutas, planą/ projektą suderinti su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Trakų rajono apylinkės teismas 2012-07-02 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nurodė, kad iš ieškovo paaiškinimų matyti, jog šiuo metu jo galimybė naudotis jam priklausančiu sklypu bei jame esančiais statiniais yra apribota, nes dėl sklypo reljefo ypatumų į jį ieškovas patekti gali tik per atsakovės žemės sklype esantį keliuką. Pažymėjo, kad dėl ieškovo žemės sklypo ypatumų ieškovui yra tik dvi galimybės patekti į žemės sklypą – iš šiaurinės žemės sklypo pusės, per atsakovės žemės sklypą (t. y. nustačius ieškovo prašomą servitutą), arba iš pietinės žemės sklypo pusės (kaip kad siūlo atsakovė). Teismas nurodė, kad vietoje, kurioje atsakovė siūlo ieškovui pasidaryti kelią, yra 9 laipsnių nuolydis (įkalnė). Pažymėjo, kad nors atsakovė nurodė, jog minėto dydžio įkalnė yra įveikiama miesto automobiliams bei pateikė tai patvirtinančias autobuso „Icarus“ ir visureigio „Toyota Land Cruiser“ technines charakteristikas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar bet kuris kitas lengvasis miesto automobilis (ne visureigis), įveiktų šią įkalnę esant prastoms oro sąlygoms – sniegui, šlapiai žemei ir pan. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės siūlomoje vietoje anksčiau būtų buvęs kelias, todėl tam, kad ieškovas galėtų naudotis savo žemės sklypu bei jame esančiais statiniais atsakovės siūlomu būdu, būtų reikalingi atlikti kelio tiesimo bei sutvirtinimo darbai, kas lemtų neprotingai dideles ieškovo finansines sąnaudas. Teismas nurodė, kad šiuo atveju itin svarbi aplinkybė yra tai, jog ieškovo žemės sklypas yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, todėl jam yra taikomi atitinkami ribojimai keisti reljefo formas, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdį, kas papildomai apriboja ieškovo galimybes atlikti tinkamo kelio suformavimo darbus. Be to, pietinėje ieškovo žemės sklypo dalyje esančioje proskynoje yra nutiesta elektros linija, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovo galimybės saugiai pravažiuoti šia vieta. Teismas kritiškai vertino atsakovės paaiškinimą, kad ieškovo nurodyto keliuko, kuriam jis prašo nustatyti servitutą, atsakovės sklype nebuvo, nes jo buvimą patvirtina 2011-10-18 antstolės B. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei apžiūros metu darytos fotonuotraukos, Nacionalinės žemės tarnybos pateikti dokumentai bei liudytojo R. P. teisme duoti paaiškinimai. Pažymėjo, kad vietos apžiūros metu keliuko nebebuvo, nes prieš vietos apžiūrą atsakovei priklausantis žemės sklypas buvo suartas, taip pat prieš žemės sklypų apžiūrą buvo sudarkytas ir ieškovui priklausančio sklypo reljefas nuo pietinės pusės. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad atsakovės siūlomas būdas ieškovui patekti į jam priklausantį žemės sklypą nepagrįstai apsunkintų ieškovą, lemtų neprotingai dideles jo finansines sąnaudas, be to, neužtikrintų ieškovui tinkamo naudojimosi jam priklausančia nuosavybe. Taigi, įvertinęs ieškovo žemės sklypo ypatumus, reljefą, taikomus specifinius kraštovaizdžio ir reljefo apsaugos reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad vienintelis objektyviai pagrįstas ir efektyvus būdas ieškovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu yra tik per atsakovės žemės sklypą, dėl to nurodė, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas yra būtinas ir objektyviai pagrįstas. Teismas papildomai pažymėjo, kad servitutas nėra nuolatinė teisė – ji gali keistis ir pasibaigti atsiradus galimybei viešpataujančio daikto valdytojui įgyvendinti savo teises be tarnaujančio daikto savininko teisių suvaržymo.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12Atsakovė T. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-07-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismas servitutą nustatė išimtinai ieškovo interesais, praplėsdamas jo teisių gynimo ribas atsakovės sąskaita, neatsižvelgdamas, kad patenkindamas ieškovo prašymą nustatyti servitutą neproporcingai pažeidė atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, teises. Nurodė, kad į ginčo sklypą galima būtų patekti iš valstybinės reikšmės kelio per ieškovo nuosavybės teise valdomą sklypą, pervažiuojant juo vos kelis metrus, tuo tarpu norint patekti į ieškovo sklypą iš šiaurinės pusės atsakovei priklausantį sklypą reikia pervažiuoti išilgai visą. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovės sklype yra buvęs keliukas. Į bylą atsakovė pateikė archyvo duomenis, taip pat duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, kurie patvirtina, kad atsakovės valdomame žemės sklype niekada nebuvo kelio. Į bylą ieškovo pateikti dokumentai – antstolės B. Č. faktinių aplinkybių protokolas, taip pat liudytojo R. P. paaiškinimai – neįrodo, kad šis kelias atsakovės sklype buvo, nes iš prie protokolo pridėtų nuotraukų matyti, jog jose užfiksuotos šviežiai žolėje padarytos automobilio provėžos, t. y. suvažinėta žolė. Taigi susidarė situacija, kad ieškovas neteisėtai keletą kartų pervažiavo atsakovės žemės sklypą, po to atsivedė antstolę, kurios surašytas protokolas jokiu būdu nepatvirtina keliuko buvimo fakto. Pažymėjo, kad atsakovė keliuką suarė dėl to, kad ji turi teisę naudoti savo žemės sklypą pagal paskirtį. Atsakovė nurodė, kad reikalavimai kraštovaizdžiui turėtų būti taikomi ne tik pietinės ieškovo ginčo žemės sklypo proskynos atžvilgiu, tačiau ir atsakovės sklypui. Be to, pažymėjo, kad proskyna pietinėje dalyje yra 8-10 metrų, tuo tarpu kelio plotis tik 4 metrai, taigi teismas neįrodė fakto, jog ieškovas šioje pusėje neturės galimybės saugiai pravažiuoti ginčo sklypo, nes proskyna nutiesta elektros linija. Be to, iš byloje pateiktų archyvinių planų matyti, kad nuo pat 1946 m. (ir vėliau) proskynoje pažymėtas einantis kelias, tačiau dėl to, kad ieškovas juo nesinaudojo, jis paprasčiausiai apžėlė. Pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs ne dėl ieškovo naudojimosi sklypu, o dėl galimybės į jį patekti. Atsakovė nurodė, kad teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nes nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog bet kuri kita transporto priemonė galėtų įveikti sklype esantį 9 laipsnių nuolydį, kai tuo tarpu įrodinėjimo našta, jog bet kuri transporto priemonė negali įveikti šio nuolydžio, šiuo atveju tenka ieškovui. Teismas nenurodė ir įstatyminio pagrindo, kuris reglamentuotų kelių nuolydžių leistinus parametrus. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl nurodyto 9 laipsnių nuolydžio rėmėsi vien ieškovo paaiškinimais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad šis nuolydis yra ieškovo sklypo viduje, kai tuo tarpu nuolydis nuo valstybinės reikšmės kelio iki ieškovo ginčo sklypo yra tik apie 1 laipsnį. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovo ginčo sklypas buvo suformuotas padalijimo būdu performavus vieną ieškovo valdomą žemės sklypą į tris, tačiau vykdant sklypų performavimą ieškovas nekėlė privažiavimo prie naujai suformuotų sklypų klausimo. Atsakovė pažymėjo, kad byloje nebuvo sprendžiamas ir servituto atlygintinumo klausimas.

13Ieškovas J. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad atsakovė nenurodo ir nepateikia įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog dėl ieškovo žemės sklypo reljefinių ypatumų jis neturi galimybės pakliūti prie jo žemės sklype esančių statinių, išskyrus kelio servitutą, o privažiavimo prie ieškovo žemės sklype esančių statinių iš žemės sklypo pietinės pusės įrengimas nepakeitus žemės sklypo reljefo negalimas ir nulemtų neprotingai dideles išlaidas. Ieškovo teigimu, atsakovė kritiškai vertina tik vieną rašytinį įrodymą dėl jos sklype esančio keliuko buvimo – antstolės B. Č. 2011-10-18 faktinių aplinkybių protokolą, tuo tarpu faktą, kad ieškovės sklype keliukas visada buvo įrodo ir liudytojo R. P. paaiškinimai, VĮ Valstybės žemės fondo pateiktas archyvinis žemėlapis ir individualios S. B. įmonės „Matininkas“ parengtas 2012-06-11 atsakovės žemės sklypo planas pagal 1946 m. ortografinį žemėlapį. Pažymėjo, kad patekti prie ieškovui priklausančių statinių – gyvenamojo namo ir priklausinių – galima tik iš šiaurinės pusės per atsakovės žemės sklype buvusį keliuką. Ieškovo manymu, servituto nustatymas visiškai nesumažina atsakovės žemės sklypo vertės, nes ( - ) kv. m. ploto servitutas yra 129 kartus mažesnis nei atsakovės žemės sklypo bendras plotas. Nurodė, kad aplinkybė, jog teismas neišsprendė servituto atlygintinumo klausimo, nesuponuoja teismo sprendimo nepagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šį klausimą gali išspręsti papildydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė svarių argumentų, kuriais galėtų paneigti teismo sprendimą.

15Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurio pagrįstumą prašo spręsti teismo nuožiūra.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas tenkintinas.

18Trakų rajono apylinkės teismo 2012-07-02 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo J. T. ieškinys atmestinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių 2012-07-02 teismo sprendimo negaliojimo priežasčių, nurodytų CPK 329 str., nenustatė, tačiau išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 4.126 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir šiuo klausimu susiklosčiusią teisminę praktiką, dėl ko padarė neteisingas išvadas, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą, todėl toks teismo sprendimas dėl žemiau išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų naikintinas CPK 330 str. pagrindu.

20Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovui J. T. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), bei gyvenamasis namas su priklausiniais. Ieškovui J. T. ir V. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2011-05-30 taip pat priklauso kaimyninis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Atsakovei T. T. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Ieškovo žemės sklypas ir atsakovės žemės sklypas yra šalia vienas kito, abu sklypai yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Patekimo keliai į ieškovo žemės sklypą transporto priemonėmis planuose nepažymėti, kelio servitutai nenumatyti. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas teismo prašo nustatyti kelio servitutą per atsakovei priklausantį žemės sklypą, kad galėtų patekti į savo žemės sklypą ir prie jame esančių statinių.

21CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, nustatant servitutą apribojimai taikomi atsakovo nuosavybės teisėms. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Pagal CK 4.126 str. 1 d. servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, reikalinga įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005, 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007, 2008-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008, 2008-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008, 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Taigi ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę.

22Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovo pareikštas reikalavimas (ieškinio dalykas), faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys (faktinis ieškinio pagrindas) ir atsakovo atsikirtimai į jam pareikštus reikalavimus. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia tai, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Pagal civilinio proceso kodekso nuostatas teismas vertina tik teismui pateiktus įrodymus bei sprendimą pagrindžia tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 14 str., 185 str., 263 str.). Taigi, ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Šioje byloje ieškovas reiškė reikalavimą nustatyti kelio servitutą, todėl būtent jam teko pareiga pagrįsti prašomo nustatyti kelio servituto būtinumą, įrodyti, kad nėra jokio kito kelio, kuriuo būtų galima privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo ir jame esančių statinių, arba kad kito esamo privažiavimo naudojimas ieškovui viršija normalias sąnaudas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą gali patekti dviem būdais: 1) iš šiaurinės ieškovo žemės sklypo pusės, nustačius per atsakovei priklausantį žemės sklypą kelio servitutą; 2) iš pietinės ieškovo žemės sklypo pusės, kaip kad siūlo atsakovė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės siūlomoje vietoje anksčiau būtų buvęs kelias, todėl tam, kad ieškovas galėtų naudotis savo žemės sklypu bei jame esančiais statiniais atsakovės siūlomu būdu, būtų reikalingi atlikti kelio tiesimo bei sutvirtinimo darbai, kas lemtų neprotingai dideles ieškovo finansines sąnaudas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu, nes ieškovas byloje neįrodė, kad naudojantis pietinėje pusėje esančiu privažiavimu jis patirtų nenormalias sąnaudas. Iš bylos duomenų matyti, kad įvažiuojant į ieškovo sklypą iš pietinės pusės esančio privažiavimo ieškovui tektų kirsti neilgą kelio ruožą per jam pačiam priklausančio kito žemės sklypo dalį, tuo tarpu nustatant servitutą per atsakovės žemės sklypo dalį ieškovas privažiavimui naudotų net ( - ) kv. m. ploto keliuką, kertantį beveik visą atsakovei priklausantį sklypą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo noras kuo patogiau naudotis žemės sklypu ir jame esančiais statiniais kertant tiesų kelią per atsakovės sklypą yra visiškai suprantamas, tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, ar tokio noro įgyvendinimas pateisinamas atsakovės nuosavybės teisių apsaugos aspektu, ar tai pakankamas pagrindas šioms teisėms suvaržyti ir kaip tai suderinama su savininkų interesų pusiausvyros principo įgyvendinimu. Apeliantė nurodo, kad jos sklype buvusiu keliuku nesinaudojo, o aptariamoje atsakovei priklausančio sklypo dalyje atsakovė kelio išsaugoti neketina, taip pat nurodo, kad dėl servituto netenka galimybių savo sklypu naudotis savo nuožiūra pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008; 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1573/2002; 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2005). Taigi toks ieškovo noras nustatyti servitutą per atsakovės žemės sklypą nepatvirtina servituto nustatymo šioje byloje objektyvaus būtinumo, kadangi, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).

23Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog yra ir kita galimybė ieškovui pasiekti savo valdą – iš pietinės ieškovo žemės sklypo pusės. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas naujo kelio įrengimą pripažino saistomu nepateisinamų ieškovo finansinių sąnaudų. Teisėjų kolegijos nuomone, šis teismo argumentas nepagrįstas įrodymais, be to, neįvertinta išlaidų ir darbų vienkartinio pobūdžio. Taip pat teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad įvažiavimas iš pietinės ieškovo žemės sklypo pusės negali būti naudojamas dėl to, kad šis žemės sklypas yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, todėl jam yra taikomi atitinkami ribojimai keisti reljefo formas, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio pobūdį, bei kad ieškovo žemės sklypo dalyje esančioje proskynoje yra nutiesta elektros linija, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovo galimybės saugiai pravažiuoti šia vieta. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas neįvertino to fakto, kad įvažiavimas iš šiaurinės ieškovo sklypo pusės (iš kurios ieškovas prašo nustatyti servitutą) taip pat yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje ir jam taip pat taikomi atitinkami ribojimai. Taigi tiek vieno, tiek kito privažiavimo atžvilgiu ieškovas privalėtų atlikti tam tikrus įrengimo ir gerinimo darbus atsižvelgiant į reljefo formas bei kraštovaizdį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad būtent keliuko iš pietinės žemės sklypo pusės įrengimas ir gerinimas pažeis susiformavusį kultūrinį kraštovaizdį. Vertinant pietinėje ieškovo žemės sklypo dalyje esančioje proskynoje nutiestos elektros linijos faktą atkreiptinas dėmesys, kad ji nutiesta tik dalyje proskynos, tuo tarpu keliuką būtų galima įrengti kitoje proskynos dalyje, kurios elektros linija nesiekia.

24Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovės siūlomoje privažiavimo prie ieškovo žemės sklypo įrengimo vietoje yra 9 laipsnių nuolydis, o atsakovė neįrodė, kad ši vieta yra įveikiama bet kokiai transporto priemonei esant prastoms oro sąlygoms – sniegui, šlapiai žemei ir t. t. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktą, jog šis kelio ruožas ieškovui nėra įveikiamas bet kokia transporto priemone, privalėjo įrodyti ne atsakovė, o būtent ieškovas. Minėta, kad šioje byloje ieškovas reiškė reikalavimą nustatyti kelio servitutą, todėl būtent jam tenka pareiga pagrįsti prašomo nustatyti kelio servituto būtinumą, įrodyti, kad kitas esantis privažiavimas dėl tam tikrų priežasčių yra negalimas naudotis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ieškovas, vykdydamas ginčo vietoje buvusių sklypų performavimą, nekėlė klausimo dėl privažiavimo prie naujai suformuotų sklypų, kas suponuoja pagrįstą pagrindą teigti, jog ieškovas nebuvo visiškai sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo. Būtent šios aplinkybės suponuoja pagrindą teigti, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog privažiavimas prie jo valdos iš pietinės žemės sklypo pusės yra neįmanomas ar reikalaujantis nepagrįstai didelių sąnaudų, dėl to skundžiamas teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu ir naikintinu, o apeliacinis skundas tenkintinas.

25Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė servituto atlygintinumo klausimo, tačiau nustačius pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetant šis klausimas netenka reikšmės.

26Vilniaus apygardos teisme 2013-10-17 buvo gautas ieškovo atstovo prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir prijungti ieškovo pateikiamus įrodymus. Prašyme nurodoma, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2013-09-17, apeliantės atstovė pateikė teismui papildomus įrodymus – fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas neva esantis ieškovo namų valdoje, o tokiu būdu apeliantė bando įrodinėti, kad ieškovo namų valdoje yra kelias ir jo reikalavimas nustatyti kelio servitutą apeliantei priklausančiame žemės sklype nebūtinas. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės atstovės pateiktas fotonuotraukas teismo posėdžio metu buvo nutarta prijungti prie bylos, todėl ieškovo atstovas turėjo galimybę teikti prašymą bylos nagrinėjimą atidėti tam, kad galima būtų atsikirsti į pateiktus įrodymus ar pateikti juos paneigiančius savo įrodymus, tačiau tokio prašymo ieškovo atstovas nepateikė. Šiuo metu atnaujinti bylos nagrinėjimą teisėjų kolegija nemato pagrindo, juo labiau, kad 2013-10-17 šioje byloje yra skelbiamas sprendimas apeliacinės instancijos teisme. Neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, nėra pagrindo ir tenkinti prašymo dėl ieškovo pateikiamų įrodymų prijungimo, todėl jie grąžinti ieškovui.

27Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju tenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai tarp šalių perskirstomos jų bei valstybės patirtos išlaidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 str. 5 d.). Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovo priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.) – 2 773,01 Lt už atstovavimo paslaugas bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, 363 Lt už techninę konsultaciją bei 605 Lt už parengtą žemės sklypo planą. Taip pat valstybei iš ieškovo priteistina 65,52 Lt bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, atsakovė prašo priteisti iš ieškovo patirtas išlaidas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 142 Lt žyminio mokesčio išlaidas, taip pat 800 Lt išlaidas už apeliacinio skundo surašymą bei 400 Lt išlaidas už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, 142 Lt žyminio mokesčio išlaidos bei 800 Lt išlaidos už apeliacinio skundo surašymą priteistinos iš ieškovo atsakovės naudai, tačiau visa 400 Lt išlaidų suma už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepriteistina, nes šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) nurodytas priteistinas maksimalias sumas už teisines paslaugas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui nėra laikytinas atskira teisine paslauga, dėl to atskirai išlaidos už tai nepriteistinos. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad pirmasis posėdis bylą nagrinėjant apeliacine tvarka truko 15 min. (pradžia – 10.30 val., pabaiga – 10.45 val.), dėl to, posėdžiui netrukus daugiau nei 30 min., vadovaujantis Rekomendacijų 9 p., už šį posėdį atstovavimo išlaidos atsakovės naudai nepriteistinos, o antrasis posėdis truko 45 min. (pradžia – 9.00 val., pabaiga – 9.45 val.), dėl to, vadovaujantis Rekomendacijų 9 p., iš ieškovo priteistina 150 Lt suma už vieną atstovavimo valandą teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 329-331 str.,

Nutarė

29Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. T. ieškinį atmesti.

30Priteisti atsakovei T. T. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) iš ieškovo J. T. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) 3 741,01 Lt išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 1 092 Lt išlaidų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, iš viso – 4 833,01 Lt.

31Priteisti valstybei iš ieškovo J. T. 65,52 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti... 5. Nurodė, kad dėl vietovės ypatumų – gilaus griovio ir stataus šlaito –... 6. Atsakovė T. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti.... 7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 8. Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pateikė... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Trakų rajono apylinkės teismas 2012-07-02 sprendimu ieškinį tenkino... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 12. Atsakovė T. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Trakų... 13. Ieškovas J. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 14. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 15. Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pateikė... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 18. Trakų rajono apylinkės teismo 2012-07-02 sprendimas naikintinas ir priimtinas... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovui J. T.... 21. CK 4.111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą... 22. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovo pareikštas... 23. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog yra ir kita galimybė ieškovui... 24. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad... 25. Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliantės argumentu, jog pirmosios... 26. Vilniaus apygardos teisme 2013-10-17 buvo gautas ieškovo atstovo prašymas... 27. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju tenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 329-331... 29. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir... 30. Priteisti atsakovei T. T. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) iš ieškovo J. T. (a. k. (... 31. Priteisti valstybei iš ieškovo J. T. 65,52 Lt bylinėjimosi išlaidų....