Byla 2A-291/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Marytės Mitkuvienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B., atsakovų M. D., S. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys iš dalies patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-919-253/2010 pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovams A. A. (A. A.), M. D., S. N., S. V., E. D., uždarajai akcinei bendrovei „Viloradis“, tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 4–ojo notarų biuro notarei I. M., antstolei V. D., notarei A. K., T. B. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė G. B. 2009-11-03 pareiškė ieškinį atsakovams A. A., M. D., S. N., S. V., E. D., UAB „Viloradis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. nuosprendžiu atsakovas A. A. buvo pripažintas kaltu už veikas, tarp kurių BK 182 straipsnio 2 dalis dėl ieškovės 0,80 ha ploto sklypo įgijimo apgaule, BK 22 straipsnio 1 dalis bei 182 straipsnio 2 dalis dėl pasikėsinimo įgyti ieškovės 0,27 ha ploto sklypą apgaule (baudžiamoji byla Nr. 1-94-380/2007). Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs šią bylą 2007 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paliko nepakeistą minėtą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. A. įvykdytų nusikalstamų veikų, o jo dalį, kuriuo buvo atmestas G. B. civilinis ieškinys dėl 50 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, pakeitė ir šią dalį išdėstė taip: „Pripažinti G. B. teisę į ieškinio dėl žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka“ (baudžiamoji byla Nr. 1A-94-300-107/2007).

6Ieškovė G. B. pareikštu ieškiniu prašė ne tik priteisti minimą neturtinės žalos atlyginimą, bet taip pat pripažinti negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu ji prarado nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, t. y. paminėtus žemės sklypus, bei taikyti restituciją. Taigi ieškovė prašė:

71. Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento įgaliojimą, kurį ji 2005-06-14 išdavė atsakovui A. A. ir kurio pagrindu šis įgijo teisę savo nuožiūra disponuoti G. B. nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais;

82. Pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2005-06-01 fiktyvų vekselį, pagal kurį G. B. A. A. tapo skolinga 30 000 Lt ir 2005-03-01 fiktyvų vekselį, pagal kurį G. B. E. D. tapo skolinga 25 000 Lt;

93. Pripažinti negaliojančiais 2005-07-13 notarės I. M. vykdomąjį įrašą dėl 30 000 Lt išieškojimo iš G. B. A. A. naudai ir 2005-08-04 notarės A. K. vykdomąjį raštą dėl 25 134 Lt išieškojimo iš ieškovės E. D. naudai;

104. Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2005-08-01 antstolės V. D. surašytą pardavimo aktą (vykdomoji byla Nr. 0004/05/01437) dėl 0,80 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdoje (buvęs (duomenys neskelbtini)), priklausančio G. B., pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui – S. V., ir 2005-08-31 antstolės V. D. surašytą pardavimo aktą (vykdomoji byla Nr. 0004/05/01507) dėl 0,27 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio Klaipėdoje (buvęs (duomenys neskelbtini)), priklausančio G. B., pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui S. N.;

115. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2005-10-14 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria A. A., veikdamas S. N. interesais, 0,27 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavė M. D.;

126. Taikyti restituciją, atstatant ieškovės nuosavybės teisę į 0,80 ha ploto (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)) ir 0,27 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypus;

137. Solidariai priteisti ieškovei G. B. iš atsakovų A. A., E. D. ir UAB „Viloradis“ 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančiais ieškovės ginčijamus pirmiau paminėtą įgaliojimą, vekselius, vykdomąjį įrašą, vykdomąjį raštą, turto pardavimo skolininko pasirinktiems pirkėjams aktus, pirkimo – pardavimo sutartį, taikė dvišalę restituciją natūra ir atstatė ieškovei G. B. nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus, atsakovui M. D. iš atsakovo S. N. priteisė 2 000 Lt, atsakovui S. N. iš atsakovės E. D. – 20 000 Lt, o atsakovui S. V. iš atsakovo A. A. – 200 000 Lt. Priteisė ieškovei G. B. iš atsakovo A. A. 100 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisė ieškovei G. B. iš atsakovų S. V., E. D., S. N., M. D. ir A. A. po 160 Lt iš kiekvieno kuratoriaus išlaidoms atlyginti, valstybei – iš atsakovų S. V., E. D., S. N., M. D. po 1 080 Lt o iš atsakovo A. A. – 1 093 Lt žyminio mokesčio. Iki teismo sprendimo įvykdymo paliko galioti šio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

16Nurodė, jog pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis.

17Konstatavo, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. A., siekdamas sau naudos, nusikalstamu būdu įvykdė tokias veikas: 2005-06-14 Klaipėdos miesto 3–jame notarų biure (notarė I. M.) įformino įgaliojimą, kurio pagrindu įgijo teisę savo nuožiūra disponuoti G. B. nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais (0,80 ha, 0,27 ha), esančiais Klaipėdoje; 2005-06-01 atgaline data, padedant T. B., jis įformino fiktyvų vekselį, pagal kurį G. B. tapo skolinga 30 000 Lt A. A.; 2005-03-01 atgaline data, padedant T. B., jis įformino fiktyvų vekselį, pagal kurį G. B. tapo skolinga 25 000 Lt A. D.; 2005-07-13 notarė I. M. pagal jo prašymą, fiktyvaus vekselio pagrindu padarė vykdomąjį įrašą išieškoti iš G. B. 30 000 Lt jo naudai; 2005-08-01 antstolės V. D. kontoroje pagal notarės I. M. įrašą, buvo surašytas G. B. priklausančio 0,80 ha ploto žemės sklypo pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui S. V. aktas, kurį 2005-08-22 patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas; 2005-08-04 notarė A. K. E. D. prašymu išdavė vykdomąjį įrašą dėl 25 134 Lt išieškojimo iš G. B.; 2005-08-31 antstolės V. D. kontoroje buvo surašytas 0,27 ha ploto žemės sklypo, priklausančio G. B., pardavimo aktas skolininko nurodytam pirkėjui – S. N.; 2005-10-14 A. A., veikdamas S. N. interesais, pagal įgaliojimą 0,27 ha ploto žemės sklypą pardavė M. D.; preliminariąją sutartį dėl žemės pirkimo-pardavimo su M. D. buvo sudaręs UAB „Viloradis“, kuriam buvo žinoma fiktyvių sandorių schema, eiga; A. A., T. B. sandorių dėl žemės pirkimo-pardavimo sudarymo metu buvo UAB „Viloradis“ darbuotojai.

18Spręsdamas dėl ginčijamo ieškovės G. B. atsakovui A. A. 2005-06-14 išduoto įgaliojimo negaliojimo, teismas nurodė, jog tokiu būdu atsakovui A. A. buvo suteikta teisė disponuoti pirmiau paminėtu turtu, tai yra paruošti pardavimą ir parduoti žemės sklypus, nuosavybės teisė į kuriuos buvo įgyta 2005-07-27 Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimis, su sąlyga neperleisti šio turto trečiajam asmeniui iki 2010-07-27, kas nurodyta ir VĮ Registrų centro išrašų, galiojusių nuo 2005-08-01, apie nekilnojamuosius daiktus 8.2 punkte. Teismas sprendė, jog sutartyje esant sąlygai, draudžiančiai asmenims pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį perleisti žemę kitiems asmenims nepasibaigus penkerių metų terminui nuo šios žemės įsigijimo dienos, tokios žemės pardavimas yra negalimas, o ginčijamas įgaliojimas kitam asmeniui atlikti veiksmus, kurių pati ieškovė tuo metu neturėjo teisės atlikti, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinis nuo sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d., 2.132 str. 1 d.).

19Teismas, spręsdamas dėl ginčijamų vekselių negaliojimo, konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų turėjusi piniginių prievolių A. A. ir E. D., jog ieškovės teiginius apie tariamai išduotus vekselius nuosekliai patvirtino atsakovė E. D., paaiškinusi, kad atsakovas A. A. tam prašė jos asmeninių duomenų, kad tuo buvo suinteresuota pati ieškovė, siekdama pradėti priverstinio išieškojimo procedūras iš valstybės pirktos žemės. Laikė, jog vekseliai buvo sudaryti dėl akių, neketinant sukurti ieškovės piniginės prievolės vekselio gavėjams, todėl yra niekiniai – negaliojantys nuo sudarymo momento (CK 1.86 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008) (baudžiamoji byla 13 t., 105 b. l.).

20Spręsdamas dėl negaliojimo notaro vykdomųjų įrašų, kaip vekselio pagrindu išduotų vykdomųjų dokumentų išieškoti lėšas atsakovų A. A. ir E. D. naudai, teismas, vadovaudamasis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsniu, Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 2 ir 3 punktais bei CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog pripažinus negaliojančiais nuo jų sudarymo momento minėtus vekselius, laikytina, kad vykdomieji įrašai atlikti be teisinio pagrindo ir naikintini.

21Spręsdamas dėl negaliojimo antstolio 2005-08-01 ir 2005-08-31 aktų, kurių pagrindu šie žemės sklypai buvo parduoti atsakovams S. V. (0,80 ha) bei S. N. (0,27 ha), kaip skolininko pasirinktiems pirkėjams, negaliojimo, teismas konstatavo, jog vykdomosiose bylose yra išrašai iš VĮ Registrų centro su duomenimis apie pirmiau minėtus galiojančius apribojimus, dėl kurių šios žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimas, tarp jų vykdymo proceso metu skolininko pasiūlytam pirkėjui, negalimas, todėl aktai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra negaliojantys nuo sudarymo momento (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 str. 6 d., CK 1.80 str. 1 d., CPK 704 str. 1 ir 4 d., 725 str. 4 d.) (vykdomosios bylos Nr. 0004/05/01437, Nr. 0004/05/01507).

22Spręsdamas dėl pripažinimo negaliojančia 2005-10-14 pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovas A. A., veikdamas atsakovo S. N. interesais, pardavė šiam nuosavybės teise priklausantį 0,27 ha ploto žemės sklypą atsakovui M. D., konstatavo, jog atsakovas S. N. nuosavybės teisę į šį turtą įgijo antstolės surašyto pardavimo akto pagrindu neteisėtai, be to neturėjo teisės juo disponuoti, todėl šis sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja nuo sudarymo momento (CK 1.80 str. 2 d. 6.307 str. 1 d., Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 str. 6 d.) (b. l. 129-130).

23Spręsdamas dėl teisinių pasekmių, kylančių pripažinus sandorius negaliojančias, tai yra dėl ieškovės reikalavimo taikyti vienašalę restituciją, teismas nurodė, jog tokiu atveju ši pasekmė atsiranda ab initio, jog vykdant restituciją daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, tarp tokių sandorių šalių netaikomos, todėl taikant dvišalę restituciją natūra ieškovei G. B. grąžintina nuosavybės teisė į 0,80 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,27 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypus, o atsakovams grąžintini pinigai, kuriuos jie perdavė negaliojančių sandorių pagrindu (CK 1.80 str. 2, 3, 4 d.).

24Tuo remdamasis, teismas dalyje dėl atsiskaitymo už 0,27 ha ploto žemės sklypą iš atsakovo S. N. atsakovui M. D. priteisė sumokėtus 2 000 Lt (baudžiamoji byla 12 t., 54, 64, 66 b. l., 1 t., 130-139 b. l., 3 t., 115-116, 138-140 b. l.), o į antstolės depozitų sąskaitą atsakovo S. N. pagal antstolės surašytą pardavimo aktą sumokėtus 20 000 Lt, kurie buvo atitinkamai paskirstyti (17 477 Lt pervesta išieškotojai pagal vekselį E. D., vykdymo išlaidos), priteisė iš išieškotojos atsakovės E. D., nurodęs, jog priešingu atveju, kai ieškovė E. B. pinigų už parduotą turtą negavo, E. D. nebuvo skolinga, o vekselis bei atitinkamas notaro vykdomasis įrašas yra niekiniai – ji bus praturtėjusi be teisėto pagrindo (CK 6.145 str. 1 d.), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010), (vykdomoji byla Nr. 0004/05/01507, baudžiamoji byla 12 t., 54 b. l.).

25Dalyje dėl atsiskaitymo už 0,80 ha ploto žemės sklypą teismas nustatė, jog atsakovas S. V., kaip skolininko pasiūlytas pirkėjas, už šį ieškovės G. B. žemės sklypą į antstolės depozitų sąskaitą sumokėjo jo kainą 30 000 Lt pagal turto pardavimo aktą, surašytą pirmiau paminėtų negaliojančių vekselio bei notaro vykdomojo įrašo pagrindu, ir kurie buvo atitinkamai paskirstyti (25 813,52 Lt pervesta išieškotojui pagal vekselį A. A., vykdymo išlaidos). Be to, minėtoje baudžiamojoje byloje priimtais teismų nuosprendžiais yra nustatytas prejudicinis faktas, kad atsakovas A. A. už šį ieškovės G. B. žemės sklypą iš atsakovo S. V. UAB „Viloradis“ patalpose 2005-08-01 neteisėtai gavo 200 000 Lt. Tuo pagrindu atsakovui S. V. iš atsakovo A. A. teismas priteisė 200 000 Lt (CPK 182 str. 2 p., CK 6.145 str. 1 d.), (vykdomoji byla Nr. 0004/05/01437, baudžiamoji byla 12 t., 43-67, 13 t., 91-122 b. l.).

26Nagrinėdamas ieškovės G. B. reikalavimą solidariai priteisti 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų A. A., E. D. ir UAB „Viloradis“, motyvuojamą ilgai besitęsiančiais teisiniais santykiais, sukeliančiais jai, kaip senyvo amžiaus žmogui, neigiamas pasekmes, įvykdytu nusikaltimu, kuris jai sukelia gyvenimo diskomfortą, psichologinį, emocinį stresą ir nerimą, dėl ko vartoja raminančius vaistus, kitus preparatus, tuo, kad ji negalėjo naudotis savo nuosavybe, tuo tarpu žemės kaina rinkoje pakito – teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pripažino G. B. teisę į A. A. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, todėl sprendė tik dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Be kita ko, teismas nurodė, kad ieškovė parduoti šios žemės tretiesiems asmenims negalėjo ne dėl atsakovų veiksmų, o dėl įstatymo, tai yra Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyto apribojimo, bei valstybinės žemės sklypo 2005-07-27 pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos sąlygos, draudžiančios jai parduoti iš valstybės įgytus žemės sklypus kitiems asmenims iki 2010-07-27, apie kuriuos ji žinojo. Pažymėjo, kad nuosavybės teisė į žemės sklypus jai yra atstatytina, turto ji neprarado, o negautų pajamų neįrodinėjo ir neprašė priteisti. Įvertinęs tiek baudžiamojoje, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, aktualias sprendžiant šį klausimą, atsižvelgęs į visus ieškovės ir jos atstovų nurodytus argumentus dėl neturtinės žalos, padarytos atsakovo A. A. neteisėtais veiksmais, dydžio, teismas konstatavo, kad neturtinė žala minimali, paprastai tokio pobūdžio žalą patyrusiems asmenims pakanka konstatavimo, jog žala padaryta. Todėl piniginė kompensacija ieškovei už jos išgyvenimus dėl prarastos gyvenimo kokybės ir kt. parinko, atsižvelgdamasį jos pačios veiksmus dėl susidariusios situacijos ir minimalų, simbolišką jos interesų pakenkimą, ir jai iš atsakovo A. A. priteisė 100 Lt (BPK 115 str. 2 d., CK 6.250 str. 1 d.) (7 t., 201-202, 207 b. l., 12 t., 47, 109-110 b. l., 13 t., 102, 104, 121 b. l., 2 t., 159, 169 b. l., 4 t., 73-74, 76 b. l., 8 t., 160-161 b. l.).

27Dėl ieškovės G. B. reikalavimo kitų atsakovų atžvilgiu, teismas nurodė, kad sprendžiant šį klausimą ieškovei tenka pareiga įrodyti visas būtinas atsakovų E. D. ir UAB „Viloradis“ civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Sprendė, kad byloje nėra duomenų, apie atsakovo UAB „Viloradis“ neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos, apie priežastinį ryšį tarp dėl atsakovės E. D. veiksmų bei ieškovės patirtų išgyvenimų ir kt., todėl jos ieškinį šioje dalyje atmetė, kaip neįrodytą (CPK 178 str., CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., 6.247, 6.250 str.).

28Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atitinkamus atsakovų prašymus atmetė. Nurodė, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą, todėl 5 400 Lt žyminį mokestį už patenkintus ieškovės reikalavimus (200 000 Lt+20 000 Lt) priteisė valstybei lygiomis dalimis iš niekinių sandorių šalių – atsakovų S. V., E. D., S. N., M. D. ir A. A., iš kurio dar priteisė 13 Lt žyminio mokesčio už ieškovei priteistą 100 Lt neturtinės žalos atlyginimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. 1 d., 83 str. 1 d. 4 p., 96 str. 1 d.). Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaidas, turėtas dėl jos atstovavimo, ir priteisė jai iš aukščiau nurodytų atsakovų 800 Lt atsakovo S. N. kuratoriui sumokėtas lėšas, t. y. po 160 Lt iš kiekvieno jų.

29III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

30Apeliacinius skundus dėl šio Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo pateikė ieškovė G. B. bei atsakovai M. D. ir S. V. Ieškovė G. B. prašo panaikinti sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo A. A. jai priteistas 100 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas, ir šiuo klausimu priėmus naują sprendimą priteisti jai 80 000 Lt žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų A. A., E. D. ir UAB ,,Viloradis“. Atsakovas M. D. prašo panaikinti minimą teismo sprendimą dalyje ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį dėl G. B. priklausiusio 0,27 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2005-10-14 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Apeliantas S. V. prašo panaikinti šį teismo sprendimą dalyje, kuria pripažintas negaliojančiu 2005-08-01 antstolės V. D. surašytas pardavimo aktas dėl G. B. priklausiusio 0,80 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo jam, kaip skolininko pasirinktam pirkėjui, taikyta dvišalė restitucija natūra ir ieškovei G. B. atstatytos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą, o jam iš atsakovo A. A. priteista 200 000 Lt – ir atmesti šiuos ieškinio reikalavimus.

31Apeliantė G. B. teigia, kad

  1. Viloradis Viloradis
  2. Teismas suklydo spręsdamas d

32Atsakovas M. D. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, patenkindamas su juo G. B. (duomenys neskelbtini)

  1. Teismas, priimdamas ir nagrinėdamas ieškovės G. B. ieškinį, pažeidė CPK 135
  2. Teismas be pagrindo taikė spręsdamas dėl restitucijos taikymo – be pagrindo jo atžvilgiu netaikė i G. B.
  3. G. B.

33Apeliantas S. V. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas, spręsdamas dėl pripažinimo negaliojančiu 2005-08-01 pardavimo akto skolininko pasirinktam pirkėjui bei taikydamas dvišalę restituciją natūra, priėmė neteisėtą, nepagrįstą sprendimą, nes pažeidė tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika (CPK 4 str.). Nurodo, jog palikus galioti šią teismo sprendimo dalį, būtų apginti nesąžiningos ieškovės G. B. interesai, kuri ketino realizuoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pasinaudodama įstatymo spragomis, pažeidžiant jo, kaip sąžiningo įgijėjo, interesus (CK 1.5 str.). Pagrįsdamas šiuos teiginius, nurodo, kad:

341.

35Teismas tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo, nes visiškai nevertino jo atsiliepime išdėstytų atsikirtimų, kuriais paneigiamas minėtų ieškinio reikalavimų pagrįstumas, kad ieškovė turėjo reikšti reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovui A. A. (CK 6.242 str.), kad ji nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jo, kaip šio turto įgijėjo, sąžiningumo prezumpciją (CK 4.26 str. 2 d.), tuo pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintą pareigą, įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to neteisingai išsprendė bylą (CPK 329 str. 1 d.).

362.

37Teismas, pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas: apeliantas žemės sklypą įgijo teisėtai, t. y. sąžiningai (CK 4.47 str.), ieškovė G. B. suprato, jog išsipirktai iš valstybės žemei parduoti taikomi suvaržymai, tačiau norėjo ją parduoti, elgdamasi nesąžiningai kartu su A. A. suklastojo vekselius, suprato, jog jų pasirašymas padės tai padaryti; jis, įsigydamas šią žemę, neįtarė tokio jų susitarimo; atsakovas A. A. siekė užvaldyti ne žemės sklypą, o pinigus, tačiau ieškovė nereiškė šiam reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 str.), o pasirinko kelią neva pažeistas teises ginti sąžiningų jos turto įgijėjų sąskaitą. Dėl to ieškovės atžvilgiu CK 4.96 straipsnio 2 dalis netaikytina (CPK 182 str. 3 d.).

383.

39Teismas neteisingai aiškino prejudicinę galią turinčius teismo nuosprendžius, nepagrįstai pripažino, kad ieškovė G. B. žemės sklypą prarado dėl kito asmens – atsakovo A. A. padaryto nusikaltimo, todėl CK 4.96 straipsnio 2 dalis jai netaikytina, o žemės sklypas iš apelianto S. V., nesant jokių duomenų, kad jis yra nesąžiningas, – negali būti išreikalautas (CPK 178 str.).

404.

41Teismas neteisingai aiškino ir taikė normas, reglamentuojančias restituciją: jis yra sąžiningas ginčo turto įgijėjas (CK 4.96 str. 2 d.); taikant restituciją ginčo šalių interesų pusiausvyra gali būti išlaikyta, tuo pačiu apginant jo, kaip sąžiningo įgijėjo, teises – ieškovei pareiškus reikalavimą atsakovui A. A., arba taikant restituciją ne natūra, o sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.145 str. 2 d., 6.242, 6.146 str.).

425.

43Teismas neteisingai aiškino bei taikė specialias teisės normas, reglamentuojančias turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus. Turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui 2005-08-01 aktas nepagrįstai pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį, nes CPK 602 straipsnyje numatytas šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o nagrinėjamoje byloje toks išimtinis pagrindas nenustatytas.

446.

45Teismas neteisėtai apgynė nesąžiningos ieškovės G. B. teises. Įstatymas draudžia piktnaudžiauti savo teise, o teismas tokiu atveju gali atsisakyti ją ginti, net jei ji ir pažeista, toks asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos, iš to negali kilti teisėtos pasekmės (CK 1.137 str. 3 d.). Tuo tarpu ieškovė G. B. kartu su atsakovu A. A. dalyvavo plane, kuriuo ketino „apeiti“ įstatymus ir realizuoti jai priklausančius žemės sklypus, taigi suprato, jog tokiu būdu jos žemės sklypą įsigysiantis asmuo bus laikytinas sąžiningų turto įgijėju. Elgesys, kuriuo buvo siekiama realizuoti jai priklausančią nuosavybę, pasinaudojant įstatymų spragomis, klaidinat kitus asmenis (antstoliai, sąžiningi įgijėjai), laikytinas akivaizdžiai nesąžiningu, nerūpestingu ir priešingu CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems reikalavimams. Jis būtų priverstas inicijuoti papildomus teisminius ginčus dėl pinigų, sumokėtų už įsigytą žemės sklypą, susigrąžinimo, be to, nėra aišku, ar pavyktų išsieškoti pinigus iš atsakovo A. A..

46Atsakovas M. D. atsiliepime į ieškovės G. B. bei atsakovo S. V. apeliacinius skundus, nurodė, jog pastarojo skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Dėl ieškovės apeliacinio skundo nepasisakė, nurodęs, jog šis skundas nesusijęs su jo asmeniu.

47Ieškovė G. B. atsiliepimuose į atsakovų M. D. ir S. V. apeliacinius skundus prašė juos atmesti. Nurodė, kad ieškinio reikalavimus ji kildino iš baudžiamojo nusikaltimo padarymo, dėl kurio ji prarado savo turtą, o teisingai kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius privalo teismas ex officio; kad pripažinus turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktą negaliojančiu dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, kai sandoris negali sukelti pasekmių, kurių siekė jo dalyviai, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų, o sąžiningumo principas teisiškai reikšmingas dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų balanso, bet ne kaip turto įgijėjo žinojimas ar galėjimas žinoti apie pardavimo sąlygas ir aplinkybes (CK 6.145 str.); kad taip pat egzistuoja CK 4.96 straipsnio 2 dalies sąlygos.

48IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.). Atsižvelgdama į paminėtus kriterijus, teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina ieškovės G. B. bei atsakovų M. D. ir S. V. apeliacinių skundų bei jų atsiliepimuose į juos išdėstytus argumentus, byloje surinktus įrodymus.

50Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovės G. B. ieškinį, priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

51Atmesdama atsakovo M. D. skundo argumentus, susijusius su paduoto ieškinio apmokėjimu žyminiu mokesčiu, teisėjų kolegija laiko, jog nagrinėjant šį klausimą esminę reikšmę turi aplinkybės, nustatytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. nuosprendžiu bei Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, kuriuo, be kita ko, buvo patenkintas UAB ,,Viloradis“ vadovo A. R. apeliacinis skundas ir jis buvo išteisintas dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, tačiau buvo atmestas nuteistojo A. A. apeliacinis skundas. Taigi šių teismo procesinių sprendimų pagrindu A. A. vienas buvo pripažintas kaltu už veikas, tarp kurių BK 182 straipsnio 2 dalis – lėšų už ieškovės G. B. 0,80 ha ploto žemės sklypo, esančio Klaipėdoje, įgijimas apgaule, o taip pat BK 22 straipsnio 1 dalis bei 182 straipsnio 2 dalis – pasikėsinimas apgaule savo naudai įsigyti didelės vertės svetimą turtą, tai yra lėšas už šiai ieškovei nuosavybės teise priklausantį 0,27 ha ploto žemės sklypą, esantį Klaipėdoje (baudžiamoji byla Nr. 1-94-380/2007, 1A-360-107/2007). Nuosprendžiuose aiškiai ir kruopščiai išnagrinėtos faktinės aplinkybės, atskleidžiančios A. A. veiksmus, kaip, siekdamas užvaldyti G. B. turtą, 2005 m. vasarą piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, ją įtikinęs ir tokiu būdu gavęs jos įgaliojimą, savo nuožiūra disponuoti jai priklausančiu pirmiau paminėtu turtu, pateikė jai pasirašyti atgaline data paprastuosius vekselius dėl fiktyvių skolų, kaip jis pateikė prašymus dėl šių fiktyvių skolų išieškojimo, gautus vykdomuosius įrašus pateikė išieškojimui, o jų pagrindu antstolė surašė aktus dėl šių sklypų pardavimo tariamos skolininkės pasiūlytiems pirkėjams atsakovams S. V. bei S. N., kurio nuosavybės įregistruotas žemės sklypas (0,27 ha ploto) buvo perparduotas A. A. surastam pirkėjui atsakovui M. D.. Nuosprendyje nurodyta, kad šioje dalyje A. A. pinigų iš M. D. negavo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.

52Taigi priešingai, nei teigia apeliantas M. D., teismas, priimdamas ir nagrinėdamas ieškovės G. B. ieškinį, kurio

53Atmesdama kaip nepagrįstus ieškovės G. B. bei atsakovų M. D. ir S. V. skundų teiginius, kuriais argumentuojami pirmosios instancijos teismo padaryti kiti civilinio proceso teisės pažeidimai – aiškinant bei taikant įrodinėjimą, tesimo sprendimo motyvavimą reglamentuojančias proceso taisykles, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Dėl to nustatęs šiai bylai aktualias esmines aplinkybes bei jas išnagrinėjęs, teismas turėjo pagrindą spręsti dėl ieškovės G. B. pareikštų reikalavimų pagrįstumo bei teisėtumo (CPK 185 str.). Kaip minėta anksčiau, teismas konstatavo, jog įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad A. A., būdamas UAB ,,Viloradis“ darbuotojas, siekdamas sau naudos, nusikalstamu būdu įvykdė sekančias veikas – Klaipėdos miesto 3–jame notarų biure (notarė I. M.) 2005-06-14 įformino įgaliojimą, kurio pagrindu įgijo teisę savo nuožiūra disponuoti G. B. nuosavybės teise priklausančiais Klaipėdoje esančiais žemės sklypais (0,80 ha, 0,27 ha); 2005-06-01 atgaline data, padedant UAB ,,Viloradis“ darbuotojai T. B., įformino fiktyvų vekselį, pagal kurį G. B. jam tapo skolinga 30 000 Lt; 2005-03-01 atgaline data, padedant T. B., įformino fiktyvų vekselį, pagal kurį G. B. A. D. tapo skolinga 25 000 Lt; pagal jo prašymą, fiktyvaus vekselio pagrindu notarė I. M. 2005-07-13 atliko vykdomąjį įrašą išieškoti iš G. B. 30 000 Lt jo naudai; pagal šį įrašą antstolės V. D. kontoroje 2005-08-01 buvo surašytas minėto 0,80 ha žemės sklypo pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui S. V. aktas, kurį Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas patvirtino 2005-08-22; E. D. prašymu fiktyvaus vekselio pagrindu notarė A. K. 2005-08-04 išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš G. B. 25 134 Lt; pagal šį įrašą antstolės V. D. kontoroje 2005-08-31 buvo surašytas minėto 0,27 ha žemės sklypo pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui S. N. aktas; veikdamas pagal S. N. įgaliojimą 2005-10-14 jis šį 0,27 ha ploto žemės sklypą pardavė M. D., su kuriuo preliminariąją sutartį buvo sudariusi UAB ,,Viloradis“, kuriai buvo žinoma fiktyvių sandorių schema ir eiga.

54Kaip žinia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.). Tuo remdamasi teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjęs nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertinęs surinktus įrodymus, vadovaudamasis CPK 182 straipsnio 3 punktu, CK 2.132 straipsnio 1 dalimi, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi 1.86 straipsniu, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 2 ir 3 punktais bei CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, teisėtai ir pagrįstai pripažino negaliojančiais ieškovės G. B. ginčytus pirmiau šioje nutartyje nurodytus įgaliojimą, vekselius, notaro vykdomuosius įrašus bei antstolio aktus dėl turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui, nes, kaip minėta, šie veiksmai atlikti pažeidžiant imperatyvias įstatytų nuostatas ir fiktyvių, tai yra niekinių. dokumentų (vekselių) pagrindu, – todėl šiais klausimais plačiau nepasisako. Tuo remiantis taip pat atmetami apelianto S. V. teiginiai, grindžiami CPK 602 straipsnio, reglamentuojančio, be kita ko, turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nuostatomis.

55Kartu teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliantų atsakovų M. D. ir S. V. argumentus dėl teismo sprendimo dalies, kuria pritaikius restituciją natūra, žemės sklypai grąžinti ieškovei G. B., sprendžia, kad šie teiginiai taip pat nesuteikia pagrindo naikinti šią skundžiamo teismo sprendimo dalį (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

56Minėta, jog šie apeliantai savo reikalavimus grindžia iš esmės tuo, kad ieškovė nepaneigė jų, kaip sąžiningų šio turto įgijėjų, prezumpcijos, kad patenkinus tokius ieškovės reikalavimus, pažeidžiant jų teises buvo apginti ieškovės, kaip nesąžiningos teisinių santykių šalies, interesai.

57Kaip žinia, CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Civilinėje teisėje galioja bendras sąžiningumo principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesąžiningu arba kaltu. Tačiau sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija, t. y. CK 4.26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl asmens sąžiningumo gali būti įrodoma kitaip. Šalių sąžiningumas, padėties pagerėjimas ar pablogėjimas, galimas nepatogumų sukėlimas ir jų mastas yra fakto klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas procesiniuose sprendimuose tokios kategorijos bylose itin pabrėžia ginčijamų sandorių šalių sąžiningumo aspektą. Nurodoma, kad pagal sutarčių teisės institutą kiekviena sutarties šalis visada privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Sąžiningas elgesys turi būti tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restituciją (CK 6.222 str.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2008.). Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis. Dėl to įgijėjo nesąžiningumas gali būti nustatytas įgyjant teisių į turtą, kuriam įgyti nėra nustatyta perleidimo apribojimų ar suvaržymų.

58Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmiau paminėtais apeliantų motyvais, remdamasi tuo, kad apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, o pirmiau nurodyta baudžiamoji byla prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos, taigi yra jos sudėtinė dalis, nurodo, jog šiais klausimais, visų pirma, pažymėtina tai, kad ieškovė G. B., kaip teigė teismui jos atstovas K. V., yra garbaus amžiaus moteris (gimusi 1935-07-21), baigusi 3 klases. Tiesa, duomenų apie jos darbinę veiklą byloje nėra, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančių jos apklausos protokolų matyti, kad ji iš tiesų neneigė norėjusi parduoti vieną iš jai priklausančių žemės sklypų, žinojo apie žemės pardavimui taikomus suvaržymus, žinojo, kad nėra skolinga nei A. A., nei E. D. tačiau nei baudžiamojoje byloje, nei vykdomosiose bylose, nei, pagaliau nagrinėjamoje civilinėje byloje, esantys duomenys neleidžia spręsti, kad ji visiškai ir tiksliai suprato šių apribojimų, vekselių, vykdomųjų įrašų ir kt. esmę bei turinį. Priešingai, baudžiamojoje byloje esančiuose protokoluose užfiksuoti bei teismų procesiniuose sprendimuose nurodyti jos paaiškinimai leidžia spręsti, kad kiti asmenys, tai yra R. P. jos teiravosi apie žemės pardavimą, jis į ieškovės namus atvedė A. A., kuris ėmėsi veiksmų išpirkti ginčo žemės ūkio paskirties žemę iš valstybės ir parduoti ją kitiems asmenims. Apklausiama liudytoja ji parodė, jog visus žemės pirkimo-pardavimo reikalus tvarkė A. A., kad ji kartu su juo važiavo į notaro kontorą, kur pasirašiusi ,,kokius tai dokumentus“, kad vėliau būtent A. A. jai pasakęs, jog, jei ji norinti parduoti žemę, turi pasirašyti skolos bei jos išieškojimo dokumentus, kad dokumentai liko pas šį asmenį. Iš jos apklausos protokolų taip pat matyti, kad atsakydama į STT pareigūno klausimą, kokiu būdu ji pasirašinėjo dokumentus, ji aiškino, kad A. A. atsiveždavo prie dokumentų priklijuotus lapelius, ant kurių buvo užrašytas tekstas, kurį ji turėdavusi perrašyti ant dokumentų tose vietose, kur jis parodydavo, o lapelius su dokumentais jis išsiveždavo ir jai nepalikdavo. Apklausiama teismo, ji patvirtino tokius savo paaiškinimus. Beje, apklausiamas įtariamuoju bei kaltinamuoju A. A. visiškai patvirtino šias aplinkybes ir paaiškino nežinąs, ar G. B. iš esmės suprato jai pateikiamų pasirašyti dokumentų ir kt. (baudžiamoji byla 4 t., 72-76 b. l., 6 t., 99-170 b. l., 8 t., 165-187 b. l., 9 t., 5-35, 108-140 b. l., 11 t., 16-32 b. l.). Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje nurodytą aplinkybę, kad ieškovės ,,G. B. reikalai buvo žinomi ir jos dukrai liudytojai A. R., todėl G. B. žemės reikalų tvarkyme nebuvo vien tik nuteistųjų įtakoje“, vertinant su pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog ne ieškovės valia buvo atlikti išvardyti teisiniai veiksmai. Iš tiesų pirmosios instancijos teismo pripažinti negaliojančiais sandoriai buvo ginčijami CK 1.80 straipsnio pagrindu, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvardytos aplinkybės minimus sandorius leidžia apibūdinti, taip pat kaip prieštaraujančius gerai moralei.

59Nagrinėjant pirmiau nurodytus apeliantų atsakovų M. D. ir S. V. argumentus, teisėjų kolegijos nuomone, yra svarbios civilinėje byloje bei baudžiamosios bylos procesiniuose sprendimuose užfiksuotos aplinkybės, apibūdinančios jų pačių veiksmus, dalyvaujant minėtuose sandoriuose. Visų pirma, tai – jauni, aukštuosius išsilavinimus turintys asmenys, kurie iš anksčiau pažinojo A. A. (pagal bylos medžiagą S. N. A. A. įvardijo šeimos draugu). Taigi turint omenyje baudžiamojoje byloje atskleistas nusikaltimo, daromo keletą metų ir kurį sudaro daug epizodų, nukreipto prieš vyresnio amžiaus žmones, nuosavybe turinčius žemės sklypus, aplinkybes, jie turėjo galimybes nuodugniai išsiaiškinti ir suvokti visas su šiais sandoriais susijusias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas S. V., pardavimo akte įvardijamas skolininkės G. B. pasiūlytu pirkėju, matė arba turėjo matyti dokumentus, kurių pagrindu buvo vykdomas išieškojimas, todėl būdamas apdairiu, atidžiu, sąžiningu teisinio santykio dalyviu, atitinkamai turėjo galimybę su pačia žemės savininke išsiaiškinti tikrąsias skolos atsiradimo bei turto pardavimo aplinkybes. Pagal baudžiamosios bylos medžiagą M. D. dėl S. N. vardu įforminto ginčo žemės sklypo (0,27 ha ploto) pirkimo tarėsi su jam pažįstamu A. A., tarėsi dėl sandorio sumos didesnės nei turėtų būti nurodyta sutartyje, kad po sandorio įforminimo telefonu kalbėjosi su A. A. dėl pilno atsiskaitymo, kaip teigia pats M. D., jam nebuvo žinoma, kad šis turtas iš G. B. įgytas neteisėtai, tačiau, pajutęs, kad su šiuo sklypu kažkas negerai, teigė nenorįs rizikuoti pinigais, ,,pradėjo tempti laiką“, kad A. A. prašė sklypą ,,perrašyti atgal“, kad telefoninio pokalbio su šiuo asmeniu metu pripažino už sklypą sumokėjęs tik 2 000 Lt (baudžiamoji byla 4 t., 153-162 b. l., 12 t., 43-67, 61 b. l., 13 t. 91-122 b. l.). Taigi vien šios aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantas M. D., suteikia pagrindo išvadai, jog jo kaip sąžiningo šio turto įgijėjo statusas yra paneigiamas (CPK 185 str.).

60Taigi remdamasi tuo, kas pasakyta, papildant pirmosios instancijos teismo motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepagrįsti ir atmestini apeliantų teiginiai, grindžiami tuo, jog yra nepaneigtas jų sąžiningumas dalyvaujant šiuose sandoriuose ir įsigyjant turtą, kurį ieškovė G. B. prarado, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, iš esmės dėl nusikalstamų A. A. veiksmų, dėl ieškovės G. B. elgesio vertinimo, kaip akivaizdžiai nesąžiningo, nerūpestingo ir, vienareikšmiai, priešingo CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems reikalavimams (siekimas realizuoti jai priklausančią nuosavybę, pasinaudojant įstatymų spragomis, klaidinat kitus asmenis (antstoliai, sąžiningi įgijėjai), dėl interesų pusiausvyros pažeidimo, negalimumo jų atžvilgiu taikyti CK 1.80 straipsnio, 4.96 straipsnio normas, dėl G. B. interesų gynimo naudojantis nepagrįstą praturtėjimą, turto gavimą reglamentuojančiais teisiniais pagrindais, ir kt.

61Kaip minėta, apeliantas M. D., be kita ko, nurodo, kad t

62Kartu teisėjų kolegija atmeta ieškovės G. B. apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, susijusios su jos patirtos neturtinės žalos atlyginimu. Kaip jau buvo minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismas kruopščiai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, iš jų aktualias šio ieškininio reikalavimo teisingam išsprendimui, baudžiamojoje byloje nustatytus faktus, turinčius prejudicinę galią, ir nagrinėdamas jos argumentus dėl per ilgai užsitęsusio teisminio proceso, dėl pasikeitusių kainų žemės rinkoje, dėl atsakovų UAB ,,Viloradis“ bei E. D. neteisėtų veiksmų, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl jų solidariosios atsakomybės su atsakovu , teisingai sprendė, kad ieškovė neįrodė šių atsakovų civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų (CPK 178 str., CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., 6.247, 6.250 str.), o nustatydamas iš atsakovo jos pačios veiksmus dėl susidariusios situacijos ir minimalų, simbolišką jos interesų pakenkimą, iš atsakovo A. A. priteistinas 100 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas (BPK 115 str. 2 d., CK 6.250 str. 1 d.). Sprendžiant dėl šių motyvų pagrįstumo, teisėjų kolegijos nuomone, svarbią reikšmę, turi ir tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmiau paminėtu būdu bei aplinkybėmis ieškovės G. B. prarastas turtas jai sugrąžinamas (CPK 185 str.). Apeliantės motyvai, grindžiami Lietuvos Respublikos

63Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto M. D. argumentus, kad teismas be pagrindo iš jo ieškovei priteisė 160 Lt kuratoriaus išlaidų atlyginimo, nes, anot apelianto, šis asmuo neatliko jokių veiksmų ir procese nedalyvavo. Teigia, jog kuratoriumi buvo paskirtas advokato padėjėjas, todėl jo turėtos išlaidos turėjo būti nustatytos pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. CPK 39 straipsnio (redakcija iki 2011-10-01) numato kuratoriaus skyrimo sąlygas, įskaitant ir tai, kad šalis, kuri prašo skirti kuratorių, jo atstovavimo išlaidas sumoka iš anksto (CPK 39 str. 2 d.). Šios išlaidos yra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 5 p.), kurios išnagrinėjus bylą kartu su kitomis išlaidomis paskirstomos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jų dydis yra nustatomas ne apelianto nurodyto teisės akto pagrindu, bet pagal Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 344 patvirtintą Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarką. Byloje pateikti įrodymai, kad nepavykus įteikti procesinių dokumentų vienam iš atsakovų S. N., tam, jog būtų galima tęsti civilinės bylos nagrinėjimą, ieškovė prašė teismo paskirti šio asmens kuratorių bei teismo paskirtam S. N. kuratoriui K. V. iš anksto sumokėjo 800 Lt, o teismas išsiuntė jam procesinius dokumentus (1 t., 133, 134, 150, 158 b. l.). Byloje nėra duomenų apie tai, jog kuratorius šių dokumentų nepriėmė, jam, be kita ko, buvo išsiųstas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau apeliantas teisus teigdamas, jog jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvavo teismo posėdyje, t. y. aktyviai negynė atsakovo S. N. interesų. Tačiau, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdama į bylos išnagrinėjimo rezultatą, teisėjų kolegija laiko, jog teismas minėtas ieškovės išlaidas, sumokėtas atsakovo kuratoriui, pagrįstai laikė jos bylinėjimosi išlaidomis ir iš esmės patenkinęs ieškinio reikalavimus, paskirstė jas atsakovams lygiomis dalimis (CPK 3 str. 1 d., 185 str., CK 1.5 str.).

64Netenkinus atsakovų apeliacinių skundų, jų turėtos bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas (CPK 93 str.). Ieškovė G. B. (apeliantė) už apeliacinį skundą, kuriuo ji ginčijo teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį, žyminio mokesčio nemokėjo, nes yra atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 4 p.). Dėl to netenkinus jos apeliacinio skundo, šios išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų (CPK 79, 96 str.).

65Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

66Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė G. B. 2009-11-03 pareiškė ieškinį atsakovams A. A., M. D., S. N.,... 6. Ieškovė G. B. pareikštu ieškiniu prašė ne tik priteisti minimą... 7. 1. Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento įgaliojimą, kurį ji... 8. 2. Pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2005-06-01 fiktyvų... 9. 3. Pripažinti negaliojančiais 2005-07-13 notarės I. M. vykdomąjį įrašą... 10. 4. Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2005-08-01 antstolės V.... 11. 5. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2005-10-14... 12. 6. Taikyti restituciją, atstatant ieškovės nuosavybės teisę į 0,80 ha... 13. 7. Solidariai priteisti ieškovei G. B. iš atsakovų A. A., E. D. ir UAB... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį... 16. Nurodė, jog pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas... 17. Konstatavo, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje... 18. Spręsdamas dėl ginčijamo ieškovės G. B. atsakovui A. A. 2005-06-14... 19. Teismas, spręsdamas dėl ginčijamų vekselių negaliojimo, konstatavo, jog... 20. Spręsdamas dėl negaliojimo notaro vykdomųjų įrašų, kaip vekselio... 21. Spręsdamas dėl negaliojimo antstolio 2005-08-01 ir 2005-08-31 aktų, kurių... 22. Spręsdamas dėl pripažinimo negaliojančia 2005-10-14 pirkimo-pardavimo... 23. Spręsdamas dėl teisinių pasekmių, kylančių pripažinus sandorius... 24. Tuo remdamasis, teismas dalyje dėl atsiskaitymo už 0,27 ha ploto žemės... 25. Dalyje dėl atsiskaitymo už 0,80 ha ploto žemės sklypą teismas nustatė,... 26. Nagrinėdamas ieškovės G. B. reikalavimą solidariai priteisti 80 000 Lt... 27. Dėl ieškovės G. B. reikalavimo kitų atsakovų atžvilgiu, teismas nurodė,... 28. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atitinkamus... 29. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 30. Apeliacinius skundus dėl šio Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28... 31. Apeliantė G. B. teigia, kad
  1. Viloradis Viloradis... 32. Atsakovas M. D. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, patenkindamas su juo... 33. Apeliantas S. V. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas, spręsdamas dėl... 34. 1.... 35. Teismas tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo, nes visiškai nevertino jo... 36. 2.... 37. Teismas, pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai aiškino bei... 38. 3.... 39. Teismas neteisingai aiškino prejudicinę galią turinčius teismo... 40. 4.... 41. Teismas neteisingai aiškino ir taikė normas, reglamentuojančias... 42. 5.... 43. Teismas neteisingai aiškino bei taikė specialias teisės normas,... 44. 6.... 45. Teismas neteisėtai apgynė nesąžiningos ieškovės G. B. teises. Įstatymas... 46. Atsakovas M. D. atsiliepime į ieškovės G. B. bei atsakovo S. V. apeliacinius... 47. Ieškovė G. B. atsiliepimuose į atsakovų M. D. ir S. V. apeliacinius skundus... 48. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 49. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio... 50. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 51. Atmesdama atsakovo M. D. skundo argumentus, susijusius su paduoto ieškinio... 52. Taigi priešingai, nei teigia apeliantas M. D., teismas, priimdamas ir... 53. Atmesdama kaip nepagrįstus ieškovės G. B. bei atsakovų M. D. ir S. V.... 54. Kaip žinia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės... 55. Kartu teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliantų atsakovų M. D. ir S. V.... 56. Minėta, jog šie apeliantai savo reikalavimus grindžia iš esmės tuo, kad... 57. Kaip žinia, CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių... 58. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmiau paminėtais apeliantų motyvais,... 59. Nagrinėjant pirmiau nurodytus apeliantų atsakovų M. D. ir S. V. argumentus,... 60. Taigi remdamasi tuo, kas pasakyta, papildant pirmosios instancijos teismo... 61. Kaip minėta, apeliantas M. D., be kita ko, nurodo, kad t... 62. Kartu teisėjų kolegija atmeta ieškovės G. B. apeliacinį skundą dėl... 63. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto M. D. argumentus, kad teismas be... 64. Netenkinus atsakovų apeliacinių skundų, jų turėtos bylinėjimosi išlaidų... 65. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 66. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti...